Parama bus skirta 7 organizacijoms, pateikusioms projektų įgyvendinimo planus, – Pakruojo verslo informacijos centras, Šiaulių, Kelmės, Joniškio turizmo ir informacijos centrai, Žemaitijos verslo centras, Inovacijų agentūra bei Anykščių menų inkubatoriaus-menų studija. Parama galės pasinaudoti daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių. 

„Verslo informacijos centrų ir mentorystės programų įgalinimas yra vienas iš efektyviausių būdų skatinti regionų verslumą, todėl investicijos šioje srityje yra itin prasmingos“, – pranešime teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

„Finansavimas padės suteikti impulsą naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje steigimui bei esamų jaunų įmonių augimui, perspektyvių verslo idėjų realizavimui ir darbo vietų kūrimui“, – pranešime teigė Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.

Dėl finansavimo per verslo ir bendradarbystės centrus „Spiečius“ galės kreiptis ne vėliau nei prieš tris metus veiklą pradėjusios įmonės, kurios galės gauti verslo pradžiai skirtas konsultacijas bei mokymus. Finansuojamos projektus jos turės įgyvendinti per trejus metus.

Kvietimas finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

Proga palaikyti smulkiuosius ne tik žodžiais

„Nepaisant didžiųjų kompanijų įtakos ir svorio, smulkusis verslas vis tiek sudaro ekonomikos stuburą tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų šalių. Žmonių sugebėjimas išlikti nepriklausomiems, verstis patiems, išlaikyti save ir savo šeimas yra svarbus kiekvienai visuomenei ir nusipelno visuotinio palaikymo.

Palaikyti galima ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais – atvykti ir apsipirkti pas mus.

„Urmo“ archyvo nuotr.

Šiuo žingsniu ne tik paremsite savarankiškai dirbančius žmones, bet ir turėsite naujų patirčių bei atradimų ir naudų. Prasmingesnis apsipirkimas žavi. Didelę dalį prekybininkų pas mus sudaro patys prekybos vietų savininkai, kurie šią veiklą puoselėja ir augina daugelį metų. Mylėdami ją, atiduoda visą širdį aptarnaudami klientus. Pavyksta kliento poreikius atliepti jaukiai ir maloniai“, – sakė „Urmo“ valdytoja Daiva Dankšienė.

„Urmo“ archyvo nuotr.

Maistas, paslaugos, laisvalaikis: rasite, ko nėra kitur

Prekybos miestelyje, beveik 18 ha teritorijoje, veikia daugiau kaip 800 prekybos vietų užimančių apie 90 tūkstančių kvadratinių metrų. Daugelis čia dirbančiųjų yra smulkieji verslininkai, turintys drabužių, maisto, baldų, buitinės technikos ir kitokio pobūdžio parduotuvių, veikia paslaugų sektorius (raktininkai, siuvėjai, juvelyrai), platus restoranų, kavinių, užkandinių pasirinkimas.

„Urmo“ archyvo nuotr.

Vis daugiau dėmesio skiriama ir laisvalaikiui – neseniai duris atvėrė profesionali futbolo treniruočių erdvė „Ibra Modern Training“.

Daug savarankiškai dirbančių prekybininkų telkiasi ir laukia jūsų prekybos miestelyje įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje. Tai – didžiausias turgus po vienu stogu Kauno regione, garsėjantis ne tik tradicinių kaimiškų mėsos gaminių gausa, bet ir gurmaniškomis prekėmis iš užsienio, kurių kitur Lietuvoje sunku rasti. Pavyzdžiui, tikrų turkiškų saldumynų ar tiesiai iš Kaukazo šalių atkeliavusių autentiškų produktų, ar net liofilizuotų agurkų.

Aprengs, pamaitins, papuoš ir į gamtą išlydės

Užsukę pas rūbais prekiaujančius verslininkus būsite maloniai nustebinti prekių gausa ir pačiu apsiprikimu. Daugybėje prekybos vietų sau tinkančius madingus drabužius ras įvairaus amžiaus ir poreikių asmenybės.

Išsirinksite ne tik kasdienius, oficialius, laisvalaikio drabužius, pasiruošite artėjančiai žiemai, bet ir pasipuošite įvairioms šventėms.

Čia pat jūsų lauks ir bižuterijos, papuošalų parduotuvės, jaukūs butikai, užuolaidų salonų gausa ir kitos interjero poreikius atliepiančios parduotuvės. 

Po turiningo apsipirkimo galėsite laiką maloniai praleisti maitinimo įstaigose. Daugelis jų yra šeimos verslai ir suteikia galimybę mėgautis ne tik lietuviška virtuve, bet ir įvairiais pasaulio skoniais, įskaitant Kinijos, Tailando, Bangladešo, Artimųjų Rytų virtuves.

Kviečiame užsukti pas „Urme“ dirbančius smulkiuosius verslininkus jau ši savaitgalį, lapkričio 16–19 dienomis. Įsigyti tai, ko ieškojote jau seniai, atrasti tai, ko nerasite kitur, pasikrauti teigiamų emocijų ir padaryti gerą darbą – paremti nuoširdžiai dirbančius žmones.

„Urmo“ archyvo nuotr.

URMAS NUOLAIDŲ, URMAS GALIMYBIŲ, URMAS SKONIŲ!

Prekybos miestelis „Urmas“ yra įsikūręs Pramonės pr. 16.

Darbo laikas:

I – V  – 9–18 val.

VI – 9–17 val.

VII – 9–15 val.

Naujovę planuojama diegti keliais etapais. Nuo metų pradžios numatomas bandomasis etapas, kuriuo bus suteikiama galimybė klientams išbandyti sąskaitą ir įvertinti pranašumus. Vėliau, sulaukus grįžtamojo ryšio iš klientų, ji bus praplėsta papildomomis naudingomis funkcijomis. Priemonę inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija – taip siekiama sumažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Tai pažangus, šiuolaikiškas požiūris į finansų tvarkymą ir apskaitą – visi procesai yra automatizuoti. Savarankiškai dirbantys asmenys visas jėgas ir dėmesį galės skirti vykdomai veiklai, o ne daug laiko atimančiam mokesčių skaičiavimui ir deklaracijoms pildyti. Mažindami administracinę naštą, skatiname gyventojų verslumą ir kuriame daugiau galimybių smulkiesiems verslininkams“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Smulkiojo verslininko sąskaitos naudą akcentuoja ir Finansų ministerija. „Tikime, kad Finansų ministerijos parengta priemonė savarankiškai dirbantiems taps kasdienybe – lyg prisijungimas prie interneto banko. Lengvai, suprantamai ir skaidriai – svarbiausi smulkiojo verslininko sąskaitos prioritetai“, – pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Partnerio pav.

Mažesnė administracinė našta dirbantiems savarankiškai

Inicijuoti šią naujovę paskatino tikslinės grupės išsakyti lūkesčiai. Apklausos rodo, kad vienas savarankiškai dirbantis asmuo finansų apskaitai per metus skiria apie aštuoniolika valandų. Iš viso apskaitai tvarkyti ir mokesčiams sumokėti skiriama 4,3 mln. valandų, o tai sudaro maždaug 35,1 mln. eurų.

Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių savo gebėjimus tvarkyti apskaitą vertina kaip vidutinius ir žemesnius nei vidutiniai. Apklausti individualią veiklą vykdantys asmenys dažniausiai nurodo tokius sunkumus kaip sudėtingas deklaracijų pateikimo procesas, keblumas apskaičiuoti mokėtinus mokesčius, apskaitos tvarkymo žinių trūkumas. Dalis apklaustųjų atkreipia dėmesį, kad apskaita atima daug laiko.

Savarankiškai dirbantys asmenys visas jėgas ir dėmesį galės skirti vykdomai veiklai, o ne daug laiko atimančiam mokesčių skaičiavimui ir deklaracijoms pildyti.

 

Taigi automatizuota apskaita sutaupys laiko, taip pat sumažės klaidų, apskaičiuojant mokesčius, tikimybė. Nebereikės pildyti ir vėliau dešimt metų saugoti apskaitos žurnalo. Viskas bus lengviau ir paprasčiau.

Smulkiojo verslininko sąskaita: kaip ji veikia ir kokia jos nauda?

Asmuo finansų įstaigoje, teikiančioje tokią paslaugą, atsidarys smulkiojo verslininko sąskaitą ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) automatiškai įregistruos individualią veiklą. Tad bus galima iškart pradėti ją vykdyti. Visos įplaukos į sąskaitą, taip pat grynųjų pinigų įnešimas, bus priskiriami veiklos pajamoms ir visi duomenys automatiškai perkeliami į GPM (gyventojų pajamų mokesčio) deklaraciją.

Tiesa, kol kas numatoma bandomajame etape mokesčių apskaičiavimą automatizuoti tik iš dalies. Sulaukus teigiamų atsiliepimų ir rezultatų, individualią veiklą vykdantiems asmenims bus pasiūlytas visas paketas – visiškai automatizuota realiu laiku tvarkoma apskaita ir mokesčių apskaičiavimas kartą per mėnesį. Bus automatiškai apskaičiuojami VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) mokesčiai. Numatoma, kad šiuo paketu galėtų naudotis apie 85 tūkst. individualią veiklą vykdančių asmenų.

Smulkiojo verslininko sąskaita sukurta remiantis gerąja užsienio šalių praktika. Analogiška sistema taikoma Estijoje ir šiuo metu diegiama Latvijoje. Nuo 2024 m. naujovę bus galima išbandyti ir Lietuvoje.

Kaip rodo praėjusiais metais atlikta apklausa, smulkiojo verslininko sąskaitos įvedimą itin teigiamai vertina menine veikla užsiimantys, taip pat informacinių technologijų, transporto ir švietimo paslaugas teikiantys asmenys.

Neužteko laiko

Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ įkūrėjas ir vadovas, ilgus metus verslo klientus dėl mokesčių optimizavimo konsultuojantis Albertas Kručkauskas sako, kad kiekvienas mokesčių sistemos keitimas yra jautrus tiek socialine, tiek ekonomine plotme, ypač kai tokie pakeitimai susiję su didžiausia mokesčių mokėtojų grupe – gyventojais.

Gausios akademinės patirties sukaupusio eksperto įsitikinimu, planuojami pakeitimai palies kiekvieną ekonomiškai aktyvų Lietuvos gyventoją, o diskusijoms ir vertinimams buvo skirta nepakankamai laiko. „Neišgirdome tokios reformos strateginių tikslų ir siekių, todėl susidaro vaizdas, kad daroma tam tikrų epizodinių apmokestinimo pakeitimų, neįvertinus jų poveikio socialiniams procesams, kokius ekonominius procesus šie pakeitimai stimuliuos ar slopins“, – požiūrį pateikia A. Kručkauskas.

„Be to, numatomi mokesčių pakeitimai įneš daug sumaišties: reikės keisti daug poįstatyminių teisės aktų, mokesčių administravimo procedūrų, pertvarkyti informacines sistemas. Tai nulems padidėjusį klaidų ir pažeidimų skaičių pirmaisiais reformos įgyvendinimo laikotarpiais, kol gyventojai tinkamai supras įstatymų reikalavimus, sugebės planuoti savo finansinę ateitį“, – tęsia jis.

Kryptis: A. Kručkausko nuomone, siekis sulyginti individualia veikla užsiimančio asmens apmokestinimo naštą su darbuotojo demonstruoja valstybės strateginę gairę skatinti žmones rinktis darbą įmonėse, o ne pastangas kurti verslą ir darbo vietas savarankiškai. / A. Kručkausko asmeninio archyvo nuotr.

Socialinis teisingumas?

Bene daugiausia prieštaros viešojoje erdvėje sulaukia siekis suvienodinti pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinimą. Kalbama apie socialinį teisingumą, bet ar, žvelgiant teisiškai, tai iš tiesų yra teisingumas?

A. Kručkauskas prisipažįsta visiškai pritariantis nuomonei, kad individuali veikla negali būti lyginama su darbo santykiais. „Individualia veikla užsiimantis asmuo yra paliktas vienas su visais rinkos ir viešojo sektoriaus jam keliamais pavojais, toks asmuo turi savarankiškai pasirūpinti darbo vieta, priemonėmis, rinkodara, apskaita, informacinėmis sistemomis, socialinėmis garantijomis, todėl jis negali būti lyginamas su įdarbintu asmeniu, kuriuo visais paminėtais aspektais pasirūpina darbdavys, skirdamas tam išteklių iš bendrojo pelno“, – sako jis.

Teisininko vertinimu, siekis sulyginti individualia veikla užsiimančio asmens apmokestinimo naštą su darbuotojo demonstruoja valstybės strateginę gairę skatinti žmones rinktis darbą įmonėse, o ne pastangas kurti verslą ir darbo vietas savarankiškai. „Vertinčiau tai kaip stambiojo verslo, darbdavių protegavimą konkurencinėje kovoje dėl darbo jėgos“, – sako A. Kručkauskas.

Jis taip pat pastebi, kad susiduriama su paradoksu, kai, viena vertus, apmokestinimu slopinama individuali veikla, kita vertus, skatinamas mikroverslas įmonėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad mokesčių reformoje numatomi pelno mokesčio pakeitimai leistų lengviau augti apie 10 tūkst. smulkiųjų įmonių.

Daugelyje šalių naujam, smulkiajam verslui taikomos pirmų metų vadinamosios mokesčių atostogos. Apie jas politikai daug kalbėjo, bet reformos dokumentuose tokios pelno mokesčio lengvatos nebeliko.

„Be abejonės, smulkųjį verslą reikia skatinti, nes jis susiduria su naujovių versle iššūkiais. Siūlomi pakeitimai tikrai turėtų praplėsti subjektų, kuriems taikomos lengvatos, ratą, tačiau abejonių kelia smulkiojo verslo apibrėžtis pagal apyvartą. Akivaizdu, kad prekybos ar gamybos įmonių apyvarta yra nesulyginama su paslaugų įmonių apyvarta, nes pirmosios patiria didelių sąnaudų, o paslaugų įmonių kaštai yra žymiai mažesni, tačiau pelningumas – didesnis“, – akcentuoja A. Kručkauskas.

„Daugelyje šalių naujam, smulkiajam verslui taikomos pirmų metų vadinamosios mokesčių atostogos. Apie jas politikai daug kalbėjo, bet reformos dokumentuose tokios pelno mokesčio lengvatos nebeliko. Kur kas veiksmingesnis iš siūlymų skatinti smulkųjį verslą yra apyvartos ribos, nuo kurios privalu registruotis PVM mokėtoju, didinimas nuo šiuo metu esančių 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų“, – neabejoja A. Kručkauskas.

Jis įsitikinęs, kad, peržiūrėjus mokesčių reformą, vis dėlto daugiau dėmesio verta skirti būtent pelno mokesčio pertvarkymui. Anot A. Kručkausko, jau tapo akivaizdu, kad šiuo metu Lietuva negali konkuruoti su savo kaimynėmis. „Ypač su Estija, kurioje taikomos lengvatos refinansuotam pelnui, t. y. pelno mokesčiu apmokestinama tik ta pelno dalis, kurią akcininkai išsimoka dividendais. Pastaruoju metu pastebima verslo, ypač verslo virtualiojoje erdvėje, logistikos, tarpininkavimo ir kitų verslų migracija iš Lietuvos į palankesnes apmokestinimo jurisdikcijas. Šiuo metu Lietuva pralaimi konkurenciją mokesčiais, prarandami dideli finansiniai srautai“, – teigia teisininkas.

VMI spaudimas

Vis dar kalbant apie smulkųjį verslą, bet šiek tiek atsitraukiant nuo numatomos mokesčių reformos, A. Kručkauskas taip pat pastebi, kad smulkusis verslas Lietuvoje vis stipriau jaučia pakitusią mokestinių skolų išieškojimo politiką, kuri daugumai smulkiųjų verslininkų gali baigtis netgi verslo žlugimu. Atrodo, jau baigėsi tam tikrų mokestinių lengvatų laikas, kuris buvo tarsi įsivyravęs dėl pandemijos ir kitų ekonomikos šokų.

Eksperto teigimu, verslo aplinkai ne tiek skausmingi patys mokesčiai, kiek nežinomybė dėl jų taikymo procedūrų. „Pandemijos laikotarpiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne kartą keitė mokesčių atidėjimo lengvatų taikymo kriterijus ir politiką. Viena vertus, ilgą laiką leido mokesčių nemokėti ir teikė subsidijas, kita vertus, po kurio laiko įjungė griežtus kontrolės mechanizmus, kuriais bandė pritaikytas mokesčių atidėjimo lengvatas panaikinti, įvedė papildomų kriterijų subsidijas gavusiems verslams dėl jų naudojimo, bando išdalytas subsidijas susigrąžinti. Taigi, verslas susidūrė su neapibrėžtumo ir teisinio netikrumo situacija“, – sako jis.

Teisininko vertinimu, VMI smulkiesiems verslams nesuteikia protingo laikotarpio mokesčiams sumokėti: deklaravus mokesčius ir laiku jų nesumokėjus, įmonės jau kitą dieną gali susidurti su nepriemokos išieškojimo priemonėmis.

„Iš esmės pasigendama aiškių principų ir kriterijų, kuriems verslams galima tikėtis mokesčių atidėjimų. Nematome paskelbtų aiškių nuostatų, kas, kada, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikotarpiui gali gauti mokestinę paskolą. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kiekvienas atvejis vertinamas individuliai ir dažnai priklauso nuo konkretaus VMI inspektoriaus nusiteikimo. Žiūrint istoriškai, būtent ši sritis, mokesčių atidėjimas ir išdėstymas, yra mažiausiai apibrėžta, joje pastebima manipuliavimų keičiant mokesčių administravimo politiką“, – dėsto A. Kručkauskas.

„Nesakyčiau, kad mokestinės paskolos sutartys tapo neįmanomos, tiesiog VMI nuolat keičia kriterijus ir reikalavimus joms sudaryti. Suprantama, kad mokesčius mokėti privalu, bet jei jau įstatymai nustato galimybę juos tam tikrais atvejais atidėti ar išdėstyti, turi būti aiškumas, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis“, – papildo jis.

Įtampa: šiuo metu jau galioja 2022 m. priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai dėl sankcijų už mokesčių teisės pažeidimus sugriežtinimo. Baudos siekia iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio, kai anksčiau jos siekė iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio. / T. Urbelionio / BNS nuotr.

Brangstančių kreditų įtaka

A. Kručkauskas taip pat pastebi, kad daugėja atvejų, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui virsta kriminaliniu nusikaltimu, nors anksčiau už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus buvo įprasta taikyti administracinę atsakomybę.

„Desperatiškas anksčiau priimtų abejotinų mokesčių administravimo sprendimų taisymas negali būti daromas radikaliais, atvirkščiai proporcingais sugriežtinimais. Laimei, mokesčių administratoriui nesuteikta ikiteisminio tyrimo teisė, todėl tikiuosi, kad situacijų kriminalizavimo iniciatyvas kritiškai įvertins prokurorai, teismai ir jas atitinkamai amortizuos“, – teigia jis.

Anot A. Kručkausko, išaugus kreditų kainoms, verslai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, išaugusios palūkanos mažina verslo pelningumą. Tokios tendencijos ryškiau pastebimos Nekilnojamojo turto (NT) vystymo sektoriuje, kuriame tiek NT pirkėjai, tiek vystytojai yra tiesiogiai priklausomi nuo kreditavimo sąlygų.

„Šiuo metu situacija ypač nepalanki, nes išaugusios palūkanos ne tik mažina vystomų objektų pelningumą, bet ir neigiamai veikia brangius kreditus gaunančių pirkėjų perkamąją galią. Aišku viena – apibrėžties mažėja, todėl verslas turi labai atsargiai vertinti plėtrą ir finansų pritraukimo galimybes. Jei kalbėsime apie mokesčių atidėjimo perspektyvas, jas mokesčių administratorius siaurina, sąlygos neaiškios, dinamika juda griežtinimo linkme“, – teigia teisininkas.

Ruoštis klaidų periodui

Kokį efektą sukeltų greta VMI politikos permainų pastatyti mokesčių reformos pakeitimai ir ką tai apskritai reikštų smulkiajam verslui iš mokestinės perspektyvos?

Bet kuri reforma visų pirma įneša neaiškumo ateitimi, atsako A. Kručkauskas. „Jei mokesčių reforma bus patvirtinta, pirmieji jos įgyvendinimo laikotarpiai verslui bus iššūkis dėl ateities finansinių rodiklių prognozių, išaugs klaidų dėl pasikeitusių apmokestinimo procedūrų skaičius. Ypač skausmingai tai atsilieps smulkiajam verslui ir gyventojams, kurie turi ribotų galimybių pasitelkti profesionalių specialistų pagalbą“, – neabejoja jis.

Išaugus kreditų kainoms, verslai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, išaugusios palūkanos mažina verslo pelningumą. Tokios tendencijos ryškiau pastebimos NT vystymo sektoriuje.

„Šiuo metu jau galioja 2022 m. priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai dėl sankcijų už mokesčių teisės pažeidimus sugriežtinimo. Baudos siekia iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio ir pradėtos taikyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Taigi mokestinės klaidos kainuos dvigubai brangiau nei iki šiol, nes iki šiol bauda siekė iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio“, – aiškina A. Kručkauskas.

„Mokesčių reformos kontekste tokie pasikeitimai gali labai skaudžiai paveikti verslą, padidinti nemokumo rizikas, todėl mokesčių mokėtojai bus priversti skirti daugiau išteklių pasikeitusiems teisės aktams analizuoti ir mokestinėms situacijoms vertinti“, – pabrėžia teisininkas.

Diskusijos dėl naujo NT mokesčio dizaino

Dėmesio centre dėl vadinamųjų RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano) lėšų įšaldymo atsidūrė ir naujasis Nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Be jau ES įšaldytų 26 mln. eurų, šimtų milijonų eurų RRF paramos Lietuva ir ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis ir kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami. Kaip numatoma, parengtas naujas Nekilnojamojo turto mokesčio dizainas turėtų suteikti daugiau pajamų savivaldybėms.

A. Kručkauskas sutinka, kad dėl NT apmokestinimo iš tiesų galima diskutuoti daug. Pasirinktas reformos modelis – praplėsti mokėtojų ratą ir tolygiai apmokestinti NT pagal konkrečių savivaldybių NT verčių medianas. „Vizualiai atrodo pagrįsta, bet ar tai bus labiau teisinga? Mano įsitikinimu, NT mokesčio reforma turi būti tiesiogiai siejama su savivaldybių biudžetų pertvarkymu. Pažangiose NT mokesčių sistemose, pavyzdžiui, JAV, numatyta, kad NT mokesčiai mokami į bendruomenės, kurios ribose yra apmokestinamas turtas, biudžetus ir konkreti bendruomenė jaučia tiesioginę šio mokesčio naudą“, – aiškina teisininkas.

Pasak jo, šis mokestis atrodytų žymiai efektyviau, jei jis būtų skiriamas į konkrečios seniūnijos biudžetą, kurios teritorijoje yra apmokestinamas NT. Iš šio mokesčio būtų finansuojama tos seniūnijos infrastruktūra, konkrečios seniūnijos gyventojai rūpintųsi NT vertės išlaikymu ir mokesčio surinkimo priežiūra.

„Šiuo metu NT mokesčio mokėtojai nejaučia šio mokesčio naudos, nes turto savininkų sumokami mokesčiai keliauja į savivaldybės dalis, kuriose gyventojai nebūtinai tinkamai rūpinasi NT vertės augimu. Tai skatina ieškoti socialinių paslaugų ten, kur šie mokesčiai savivaldybės sprendimu yra naudojami intensyviau, pavyzdžiui, statomos naujos mokyklos, darželiai, ligoninės“, – detalizuoja ekspertas.

„Taip skatinamas intensyvesnis eismas savivaldybėje, vaikai ar pacientai turi ieškoti socialinių paslaugų rajonuose, kurie yra gerokai nutolę nuo jų gyvenamųjų vietų, gyventojai nejaučia įsitraukimo į bendruomenės finansų valdymą. Sumokėtus mokesčius skirsto savivaldybė, kurios teritorijos ir poreikių konkretus NT mokesčio mokėtojas tiesiogiai nejaučia. Aš esu šalininkas idėjos, kad NT mokesčiu turi naudotis konkreti bendruomenė – miestelis, seniūnija ar kadastrinė vietovė, kurios teritorijoje yra apmokestinamas NT“, – teigia A. Kručkauskas.

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų šiek tiek keičiamas Vyriausybės pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.

Kartu parlamentaras siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų vadinamąsias žirkles – nuo 0,05 proc. iki 4 proc. Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas, būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus M. Lingės įregistruotą pakeitimą vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu. LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės planą, esą jis neatitinka pagrindinių geros mokesčių sistemos principų.

„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamojo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo G. Šimkus.

„Gali nutikti taip, kad, nepaisant tarifų ar kas juos nustato, Akmenėje (...) nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Tai, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – sako G. Šimkus.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

G. Šimkus įsitikinęs, kad toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti. „Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don’t fix what’s not broken – netaisyk to, kas nesulaužyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – teigia LB vadovas.

„Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, infliaciją kaip plėtros atsisakymo priežastį nurodė 52 proc., o padidėjusias išlaidas energijai – 33 proc.  apklaustų įmonių vadovų. Taip pat kaip svarbias priežastis, stabdančias verslo plėtrą, verslininkai nurodė Rusijos karą prieš Ukrainą, investicijų trūkumą, bazinių palūkanų normų kilimą.

Kad energijos kainos turės reikšmingos įtakos jų įmonės veiklos rezultatams artimiausiais metais, mano 44 proc. respondentų – 38 proc. Lietuvos, 46 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos verslininkų.

Dėl išaugusių išlaidų energijai verslas stabdo skolinimąsi ir investicijas, sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

„Energijos išteklių kaina jau nuo praėjusių metų turi nemažą įtaką įvairaus dydžio verslui, artimiausiu metu situacija greičiausiai taip pat nepasikeis. Poveikį jaučia įvairių sričių įmonės, tad situaciją palengvintų alternatyvių energijos šaltinių užsitikrinimas, tačiau susidurdami su šių dienų realybe nemažai verslininkų neplanuoja skolintis ar investuoti“, – banko pranešime teigė V. Žegužauskas.

Iš 750 apklausoje dalyvavusių Baltijos šalių įmonių 226 planuoja šiais metais plėsti savo verslą.

Apklausa bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“ buvo atlikta balandžio pabaigoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija sako, kad dėl pakeitimų norinčių per trumpą laiką ir mokant nedaug mokesčių legalizuoti pajamas sumažės, bet abejoja, ar leidžiant su verslo liudijimu dirbti ne trumpiau nei 30 dienų iš esmės pagerėtų situacija dėl šešėlio.

Dabar verslo liudijimą galima išsiimti ir vienai, ir kelioms dienoms.

Valdančiųjų atstovas giria naują modelį, opozicijos narys vadina pertekliniu suvaržymu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pakeitimais siekiama „išgryninti“ tuos, kuriems reikalingi verslo liudijimai. Anot jo, siekiama, kad verslo liudijimai liktų tik tam, kam ir skirti – pačiam smulkiausiam verslui, o nuolat veikiantys ir gaunantys didesnes pajamas užsiimtų individualia veikla.

„Verslo liudijimų forma skirta pačiam smulkiausiam verslui, kuris yra labiau kaip papildomos pajamos, hobis ar vykdomas trumpą laiką metuose, bet ne ieškantiems būdo mokėti kuo mažesnius mokesčius, nors vykdoma veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis“, – BNS teigė komiteto vadovas.

„Šiai dienai efektyvus pajamų mokesčio tarifas dirbantiems su verslo liudijimais gaunasi labai mažas – vos per 2 proc., o vykdoma veikla yra nuolatinė ir niekuo nesiskirianti nuo kitų verslo formų. Tai neteisinga kitų verslo formų atžvilgiu, be to, dirbantys pagal verslo liudijimus socialiai apsaugomi mažiausiai“, – pareiškė jis.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys BNS sakė, kad šis Finansų ministerijos siūlymas neturės efekto ir yra perteklinis suvaržymas: „Turėtume palikti galimybę lanksčiai dirbti“.

Turėtume palikti galimybę lanksčiai dirbti.

 

„Mes nebūtume linkę pritarti. Žmonėms bus brangesni verslo liudijimai, nes jie turės susimokėti už visą mėnesį. Sprendimas gali atnešti daugiau žalos nei padaryti naudos per tuos mokesčius, kurie gali būti ne tokie jau ir dideli įvertinus visas aplinkybes“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis mano, kad neleisti piktnaudžiauti galima įtvirtinant saugiklius – diferencijuoti verslo liudijimų kainas, nustatyti veiklas, kurioms negalima verslo liudijimų išsiimti kelioms dienoms.  

Asociacija siūlo verslo liudijimus sieti su uždirbama suma

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė įsitikinusi, kad vieno mėnesio ribojimą paskatino siekis legalizuoti šešėlinės veiklos pajamas mokant minimalius mokesčius, piktnaudžiavimas verslo liudijimų schema.

„Kad jas ištrauktų iš šešėlio, buvo pigu sumokėti už verslo liudijimą, pavyzdžiui, už penkias dienas, ir parodyti 45 tūkst. eurų pajamas. Mokesčiai tikrai juokingi. Bet viskas legalu“, – BNS kalbėjo D. Čibirienė.

Jos teigimu, iškreipta situacija užsiimant kai kuriomis veiklomis, kai dirbama visus metus, o parduodama tik kelias dienas, kurioms ir paimamas verslo liudijimas, o tada santykis tarp uždirbtų pajamų ir sumokėtų mokesčių yra „tikrai negeras“.

„Pavyzdžiui, žmogus gamina baldus, lipdo iš molio, gauna užsakymų, per vieną pardavimo dieną jie visi parduodami. Verslo liudijimas paimtas penkioms dienoms, o iš tiesų žmogus dirbo visą mėnesį ar ilgiau“, – tvirtino ji.

Jeigu išsiimi verslo liudijimą penkioms dienoms, legaliai gali uždirbti 274 eurus, jeigu pusmečiui – 10 tūkst. eurų, o viršijanti suma būtų apmokestinta kaip individuali veikla pagal pažymą.

 

Tačiau asociacijos vadovė mano, kad su mokesčių slėpimu šiuo atveju reikėtų kovoti kitaip: leistiną metinę pajamų sumą skaidyti atsižvelgiant į tai, kokiam laikui išduodamas verslo liudijimas.

„Jeigu išsiimi verslo liudijimą penkioms dienoms, legaliai gali uždirbti 274 eurus, jeigu pusmečiui – 10 tūkst. eurų, o viršijanti suma būtų apmokestinta kaip individuali veikla pagal pažymą“, – BNS teigė ji.

D. Čibirienė sutinka, kad įteisinus šiuos pokyčius, norinčiųjų per trumpą laiką ir mokant nedaug mokesčių legalizuoti pajamas sumažės, bet vis tiek šis kelias išliks patrauklus: „Nes įsigijus verslo liudijimą vienam mėnesiui bus galima parodyti 20 tūkst. eurų pajamas“.

Tačiau D. Čibirienė įspėja, kad dėl naujos tvarkos nukentės žmonės, kurie verslo liudijimą pasiima dėl atsitiktinės, bet pajamų duodančios trumpalaikės veiklos, trunkančios kelias dienas per mėnesį, savaitgalį. Tie žmonės, pavyzdžiui, gidai, korepetitoriai, fotografai, anot jos, tikriausiai dirbs nelegaliai, nes vieno mėnesio verslo liudijimo kaina gali būti didesnė nei uždirbama per kelias dienas.

Smulkusis verslas: pakeitimai pakenks nemažai daliai gyventojų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, tokiais pakeitimais siekiama, kad su verslo liudijimais dirbantys žmonės dirbtų pagal darbo santykius. Ji įsitikinusi, kad pakeitimai pakenks nemažai daliai gyventojų, kurie, turėdami darbo santykius, taip pat dirba ir su verslo liudijimu savaitgaliais ar po darbo. 

Z. Sorokienė mano, kad įvedus mėnesio reikalavimą dalis žmonių, dirbančių kelias dienas, gali pasirinkti tiesiog dirbti nelegaliai.

Asociacijos vadovė teigė siūliusi, kad kelioms dienoms paėmę verslo liudijimus žmonės draustųsi patys mokėdami mokesčius nuo minimalios mėnesio algos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais 93,76 tūkst. gyventojų turėjo išsiėmę 297,8 tūkst. verslo liudijimų: iki penkių dienų galiojančius dokumentus buvo pasiėmę 5,4 tūkst. žmonių, jie įsigijo 19,5 tūkst. verslo liudijimų, 5-10 dienų trukmės 85,2 tūkst. verslo liudijimų turėjo 34,4 tūkst. gyventojų, o 10-30 dienų – atitinkamai 120,2 tūkst. ir 37,8 tūkst.

Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė ir apie daugiau naujovių verslo liudijimų turėtojams: jie nebegalės verstis būsto nuoma, jų pajamų riba mažinama nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų per metus, kurią viršijus negalėtų būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

– Koks šiandien negrynųjų pinigų atsiskaitymų augimas?

– Tikrai įspūdingas augimas pastaraisiais metais. Prie to prisidėjo pandemija. Vietiniai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga dviženkliu skaičiumi ir 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 15 proc. Prie to prisidėjo pervedimų augimas. Jų skaičius ūgtelėjo 19 proc., o kortelių 15 proc. Žmonės pereina prie naujų įpročių. Svarbu, kad, turėdami atsiskaitymo negrynaisiais priemones, turėtų kaip jomis naudotis. Turi būti užtikrinta galimybė įvairiuose sektoriuose. E. erdvėje tai užtikrinta, yra priemonių pasirinkimas. Atkreipiame dėmesį į smulkiojo verslo segmentą, kur yra tam tikrų sunkumų, nepakankamai sudaroma galimybių atsiskaityti negrynaisiais pinigais: mokėjimo kortelėmis, išmaniosiomis programėlėms, pervedimais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar laikyti pinigus grynaisiais kažkam dar įprasta?

– Įprasta. Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė. Nors jų atsiskaitymas mažėja, tačiau Lietuvoje jis yra vienas iš didžiausių ES.

– Grynieji pinigai dažniausiai apima smulkųjį verslą?

– Negalime taip sakyti. Tačiau pastebime, kad tam tikrose smulkiojo verslo srityse sudaroma maža galimybė atsiskaityti kortelėmis ar negrynaisiais pinigais. Transporto priemonių prekybos ir remonto, medicininių paslaugų, aptarnavimo veiklos, kirpyklų ir pan. srityje galimybė atsiskaityti kortelėmis sudaroma 40 proc. įmonių. Mažmeninėje prekyboje, maitinimo sektoriuje siekia 80 proc.

Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė.

– Kodėl toks atotrūkis?

– Viena iš priežasčių – klientai neprašo atsiskaityti kortele, nes verslas įprastai atsižvelgia į vartotojų srautą ir į jų nuomonę. Kita priežastis – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kaina, kurią turi sumokėti verslai už šią paslaugą bankams.

– Ar grynųjų atsikaitymas mažėja?

– Grynuosius priima visi. Negalime išskirti sektorių, kur dominuoja. Individualia veikla užsiimantys asmenys didžiąją dalį pajamų gauna grynaisiais. Smulkiojo verslo įmonės šiek tiek daugiau pajamų gauna negrynaisiais nei grynaisiais pinigais. Šalyje tendencija matoma, kad žmonės dažniau atsiskaito kortelėmis, o ne išsigrynina pinigų ir atsiskaito.

Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, didesnė metinės apyvartos riba skatintų smulkias įmones rodyti didesnes pajamas. 

„Padidinus ribą sumažėtų administracinė ir mokestinė našta mažoms įmonėms, nes jos būtų atleistos nuo įprastinių PVM procedūrų, pavyzdžiui, prievolės saugoti PVM registrus ar teikti PVM deklaracijas“, – BNS tvirtino M. Majauskas.

Jis, be kita ko, pripažino, kad aukštesnė riba naudinga smulkiajam verslui, ypač tiems verslininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema.

M. Majauskas skaičiuoja, kad padidinus registravimosi PVM mokėtojais apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų, iki 70 tūkst. eurų – apie 16 mln. eurų, o iki 85 tūkst. eurų – apie 26 mln. eurų.

Šiuo metu dėl 45 tūkst. eurų ribos nesurinktas PVM siekia apie 13,2 mln. eurų per metus. 

Nuo 2025 metų pagal Europos Sąjungos (ES) PVM direktyvą įsigalios taisyklė, pagal kurią bus leidžiama visoms bendrijos valstybėms taikyti ribą iki 85 tūkst. eurų.

M. Majauskas siūlo atlikti išsamią analizę dėl tokios ribos galimo poveikio ekonomikai.  

Pagal ES PVM direktyvą Lietuva taikė 29 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Vėliau Lietuvai buvo pritaikyta išimtis ir leista taikyti iki 45 tūkst. eurų ribą, o nuo 2021-ųjų iki 2024 metų pabaigos – 55 tūkst. eurų.

„Lietuvos verslas, kuris veikia šiuo metu rizikingose rinkose, turi plėsti savo eksporto geografiją. Rinkų diversifikacija padės padidinti eksportuojamų prekių ir paslaugų apimtį bei sumažinti galimas rizikas. Taip pat tikimės, kad paramos priemonė „Expo sertifikatas LT“ paskatins apie naujų rinkų paiešką mąstyti ir tuos mažus bei vidutinius verslus, kurie iki šiol to nedarė. Šiam tikslui esame numatę paskirstyti 1 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Be tiesioginės naudos, kurią gautų priemone „Expo sertifikatas LT“ pasinaudojusios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, daugiau atvertų rinkų leis sustiprinti ir Lietuvos, kaip pažangias ir kokybiškas prekes gaminančios šalies, įvaizdį. 

Pagal šią priemonę savo produkciją nusprendęs sertifikuoti smulkusis verslas gali gauti nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų negrąžinamąsias subsidijas. 

Sertifikuojama paties paramos gavėjo pagaminta produkcija, o didžiausia galima finansuojamoji dalis negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Paramą gavęs verslas taip pat turės prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 50 proc. išlaidų. Kompensuojamos bus po 2022 m. sausio 1 d. patirtos išlaidos. 

Priemonę „Expo sertifikatas LT“ administruoja VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Nepakelia mokesčių

„Dabar mes tiesiog palikti likimo valiai ir manau, kad čia viskas žlugs“, – sakė viena prekeivė.

Didžiausioje Kauno prekyvietėje „Urmas“ – tuščia. Nepakeliamos sąskaitos ir mokesčiai tiek prismaugė verslą, kad užsidaręs kas antras skyrius.

„Sėdime, laukiame ir nežinia, ko sulauksime“, – sakė dar viena verslininkė.

„O kad sunku, tai sunku. O ką, padejuosi? Geriau bus?“ – pritarė ir kita prekybininkė.

Prekybininkai neslepia: kad sutaupytų, kai kurie darbuose prisuka radiatorius ir šąla. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai skaičiuoja, kad energijos sąskaitos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo kartais.

„Mažai įmonėlei vidurkis buvo tūkstantis eurų, o dabar pasidarė 4,5 tūkst.“, – komentavo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Sunkmetis ir grožio sektoriuje. Čia sąskaitos vien nuo gruodžio, kaip ir prekybininkams, pakilo 4,5 karto.

„Galbūt galėtų ministrai įsigilinti į to paprasto žmogaus, paslaugos teikėjo gyvenimą ir paklausti, kaipgi jis laikosi“, – piktinosi Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.

Dar praėjusią savaitę verslininkai svarstė, kaip valdžia jiems galėtų pagelbėti dėl išaugusių energijos kainų. Vakar savo nuogąstavimus ir prašymus išsiuntė Vyriausybei. Prašo kompensuoti pusę išlaidų už elektrą ir šildymą.

„Jeigu nebus svarstoma, automatiškai visa tai atsidus prekių lentynose“, – tvirtino D. Matukienė.

„Kainos yra pakilusios nuo 5 iki 8 eurų – dabar kalbu tik už mūsų bendruomenę, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos“, – tikino J. Mačiulienė.

Visgi Vyriausybė sunerimo, kad nepakėlę naštos, verslininkai pasuks į pogrindį. Bet ir pasiūlyti nėra ko: esą jei verslui būtų teikiama pagalba, tai sujauktų konkurenciją visoje Europos Sąjungoje.

Tai turbūt dabar prie kiekvieno kaimo kirpyklėlės atsiras saulės elektrinės? Labai puikus pasiūlymas.

„Didžiuma verslų veikia rinkos sąlygomis, savo kaštų pokyčius perkelia į prekių ir paslaugų kainas, tikrai tą matome. Jokios papildomos valstybės paramos, ypač jei valstybė mažina savo pajamų šaltinius... Turiu labai paprastą klausimą: iš ko valstybė turėtų tą paramą suteikti?“ – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Pasiūlė įsigyti saulės elektrines

Tačiau Konkurencijos tarybos atstovai aiškino, kad pagalbos schemos įmanomos – užtenka tik gauti leidimą iš Europos Komisijos. Seimo vadovė aiškino, kad valdžia verslo nuošalyje nepalieka, esą jis turi galimybių sunkumus įveikti kitaip.

„Gauna įvairias kompensacijas, susijusias ir su COVID-19, ir su kitais klausimais. Žinoma, su juo irgi yra dirbama“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui atrodo, kad verslą galėtų išgelbėti ne išlaidų mažinimas, bet ilgalaikės priemonės. Esą reikia duoti ne žuvį, o meškerę.

„Geriausias vaistas verslui yra nuosava energetika, ypač nedidelėms įmonėms, kurios gamina, parduotuvėms, logistikos sandėliams. Pasistačius savo energetiką, atsiperkamumas yra greičiau negu dveji metai“, – komentavo D. Kreivys.

Kai kurie verslininkai tikino, kad ministras nesuvokia dabartinės situacijos, nesupranta, kaip regione darbo vietas sukūręs mažas darbdavys, kuris negali išsimokėti skolų, ras lėšų nuosavai saulės elektrinei.

„Tai turbūt dabar prie kiekvieno kaimo kirpyklėlės atsiras saulės elektrinės? Labai puikus pasiūlymas. Galbūt jie galėtų parodyti pavyzdį, kaip tai turėtų atrodyti ir kas už tai mokės? Juokingai skamba“ – atkirto J. Mačiulienė.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje bankroto procedūrą pradėjo per 2 tūkst. įmonių.