Rusija, kuri didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo daugiau kaip prieš dvejus metus, sako, kad per tą laiką prieš ją buvo surengta šimtai sabotažo atakų, taikantis ir į civilinę, ir į karinę infrastruktūrą.

FSB įtariamojo vardo nepaskelbė, bet sakė, kad jis yra Komsomolsko prie Amūro Chabarovsko krašte gyventojas.

Šis vyras „pats internetu susisiekė su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) atstovais“, Rusijos naujienų agentūroms nurodė FSB vietos skyrius.

Tuomet įtariamasis suteikė „informacijos apie Chabarovsko krašto gynybos įmones, sudarydamas sąlygas priešui planuoti ir vykdyti sabotažo [aktus] prieš gynybos ir pramonės komplekso objektus ir įmones“, sakoma pranešime.

Rusijos žiniasklaidos priemonių paskelbtame vaizdo įraše matyti saugumo pajėgų nariai, naktį prie vieno daugiabučio bėgantys įtariamojo link ir prispaudžiantis jį prie apsnigtos žemės.

Kyjivas paprastai neprisiima atsakomybės už sabotažo atakas Rusijoje, bet dažnai jas sveikina, sakydamas, kad tai teisingas atsakas į smūgius Ukrainai.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST spaudos centras.

Šnipas taip pat domėjosi Ukrainos oro pajėgų skrydžių kryptimis ir intensyvumu.

Kad galėtų rinkti informaciją, rusų agentas kelioms dienoms apsistojo nuomojamame bute netoli aerodromo.

Be to, jis žvalgė Ukrainos oro gynybos kompleksų dislokavimo vietas ir aiškinosi priešo smūgių energetikos objektams tikslumą.

UST pareigūnai sulaikė agentą, kai jis stebėjo energijos gamybos įmonę Kyjive.

Pasak tyrėjų, 18-metis sostinės gyventojas pasirodė esąs priešo parankinis. Prieš kelis mėnesius jį nuotoliniu būdu užverbavo FSB kadrinis darbuotojas, kurio tapatybė jau nustatyta.

Į rusų akiratį kyjivietis pateko dėl savo aktyvumo prokremliškuose „Telegram“ kanaluose, kuriuose jis liaupsino ginkluotą agresiją prieš Ukrainą.

Vėliau agentas su savo kuratoriumi bendravo per anoniminę pokalbių svetainę.

Už priešo užduočių atlikimą išdavikas iš FSB gavo pinigų, kurie buvo pervesti į jo sąskaitą.

Per kratą sulaikytojo bute paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir kompiuteris su įkalčiais.

Vyrui pareikštas įtarimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (išdavystė karinės padėties sąlygomis).

Rusų agentas suimtas. Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaip skelbiama, GRU padalinys 29155 yra atsakingas už apnuodijimus ir teroro išpuolius visoje Europoje. Be to, padalinys šnipinėja Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo priešininkus tiek Rusijoje, tiek užsienyje.

Anot „The Insider“, vienas iš GRU agentų I. Žichariovas tariamai yra profesionalus geologas, kuris specializuojasi gręžiant žemės plutą ir ieškant vandens.

Įdomu tai, kad I. Žichariovas savo vardu ir išvaizda nepaprastai panašus į kitą vyrą – Ivaną Žigarevą. Jie netgi gimę tą pačią dieną. Ir tai nėra atsitiktinumas. Kaip teigiama, vyras, prisistatęs I. Žichariovu, iš tikrųjų yra I. Žigarevas, apmokytas žudikas iš 29155 padalinio.

Sovietų Sąjungos karininko I. Žigarevo vyresniojo sūnus I. Žigarevas jaunesnysis gimė Magdeburge, Rytų Vokietijoje, kur devintajame dešimtmetyje buvo dislokuotas jo tėvas. Ivanas pasekė tėvo pėdomis – tarnavo Rusijos armijos specialiosiose pajėgose. Tada buvo atrinktas studijuoti elitinėje GRU karinėje-diplomatinėje akademijoje – Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų baigiamojoje mokykloje.

Kasparov.ru nuotr.

I. Žigarevas buvo užverbuotas tarnauti tuomet dar naujai atkurtame GRU padalinyje, kuris buvo skirtas žudynėms ir kariniams veiksmams užsienyje – 29155 padalinyje.

Netrukus po to ir atsirado I. Žigarevo bendradarbis I. Žichariovas. Anot „The Insider“, I. Žichariovas buvo įdarbintas valstybinėje žvalgybos ir gręžinių įmonėje „NPO Geospetsstroy“.

I. Žigarevas keliavo į tarptautines komandiruotes su savo netikra tapatybe nedidelėmis grupėmis, nuo trijų iki penkių komandos narių.

Sutapimas ar ne, bet I. Žichariovas taip pat viešėjo Europoje ruošiantis Skripalių apnuodijimui, skrisdamas į Maskvą iš Vienos 2018 m. kovo 3 d. – apnuodijimo išvakarėse.

I. Žigarevas dalyvavo keliuose Rusijos disidentų organizacijų renginiuose, įskaitant Laisvosios Rusijos forumą, Maskvos Sacharovo centrą ir Maskvos Helsinkio grupę.

Viena iš organizacijų, į kurią jam pavyko įsiskverbti, buvo Maskvos atviroji žmogaus teisių mokykla, kuri yra susijusi su Sacharovo centru ir gavo JAV finansavimą už savo veiklą, skatinančią pilietinį aktyvumą ir švietimą žmogaus teisių klausimais.

Buvę Maskvos atvirosios mokyklos aktyvistai „The Insider“ teigė, kad vyras, kurį jie pažinojo kaip I. Žichariovą, buvo vienas aktyviausių savanorių.

I. Žichariovo vizitai Vilniuje

Maskvos atviroji mokykla nebuvo vienintelė aktyvistų organizacija, į kurią įsiskverbė GRU šnipas.

2017 m. jis įstojo į Laisvosios Rusijos forumą. Siekdamas narių, kurie negalėjo laisvai judėti Rusijoje, saugumo, Laisvosios Rusijos forumas surengė konferencijas Vilniuje.

Kad būtų priimtas kaip delegatas į forumą, I. Žigarevas turėjo pateikti du esamų narių rekomendacinius laiškus.

Pasak „The Insider“, I. Žichariovas dalyvavo ketvirtajame grupės susirinkime, vykusiame Vilniuje 2017 m. gruodžio 3–4 d. Į Lietuvą jis keliavo automobiliu, kartu su dar dviem dalyviais – Ruslanu Kambijevu ir Rasulu Kataganovu, abu yra žmogaus teisių aktyvistai iš Šiaurės Kaukazo.

I. Kambijevas iš pradžių „The Insider“ sakė , kad neprisimena žmogaus vardu I. Žichariovas. Net tada, kai jam buvo pateikta trijų kelionės draugų nuotrauka, kuri buvo paskelbta paties I. Kambijevo instagramo paskyroje, jis vis tiek sunkiai prisiminė renginio aplinkybes. I. Kambijevas svarstė, kad su I. Žichariovu jie greičiausiai susitiko 2017 m. spalį Sacharovo centro surengtame seminare ir kad aktyvistai vėliau turbūt pasiūlė pavėžėti GRU agentą į renginį Vilniuje.

I. Žichariovas (dešinėje) „Instagram“ nuotraukoje su R. Kambijevu 2017 m. Vilniaus forume. Instagramo nuotr.

Organizacijos nariai leidiniui  pasakojo, kad jis nuolat prašydavo kompensuoti savo transporto ir viešnagės viešbutyje išlaidas. Tačiau Laisvosios Rusijos forumo nariai „The Insider“ sakė, kad prašymai dėl kompensacijos niekada nebuvo patenkinti.

I. Žichariovas vizą iš Lietuvos gavo pagal forumo organizatorių kvietimą. Vizas, kurias jis naudojo keliaudamas į vėlesnius susitikimus, išdavė Prancūzija.

GRU agentas reguliariai kaip savanoris užsiregistravo trijose darbo grupėse, įskaitant vieną, pavadintą „Putino sąrašas“, kurios tikslas buvo nustatyti Rusijos režimo oligarchų ir politinių bičiulių sąrašą.

Tikėtina, kad GRU 2022 m. nutraukė „žmogaus teisių“ priedangos darbus po to, kai Prancūzijos valdžia viešai atskleidė I. Žichariovą kaip GRU agentą.

Portalo „15 min” duomenimis, peržiūrėjus Laisvosios Rusijos forumo vaizdo įrašus, juose matyti, kad įtariamas GRU agentas I. Žichariovas sėdėjo šalia profesoriaus Vytauto Landsbergio, klausėsi jo pasisakymų bei Gario Kasparovo ir kitų Rusijos opozicijos lyderių pranešimų. Taip pat klausėsi ir Lietuvos Seimo nario Emanuelio Zingerio klausimų.

Federaliniai prokurorai teigė, kad Arthuras E. (Arturas E.), kurio pavardė neskelbiama privatumo sumetimais, praėjusį mėnesį buvo sulaikytas Miuncheno oro uoste, kai atvyko iš Jungtinių Valstijų.

Prokurorai sako, kad įtariamasis, Vokietijos pilietis, kaltinamas išdavyste už tai, kad perdavė Rusijos žvalgybai Vokietijos šnipinėjimo agentūroje BND dirbančio pažįstamo Carsteno L. (Karsteno L.) gautas paslaptis.

Arthuras E. nebuvo BND darbuotojas, sakė prokurorai.

Jie teigė, kad Vokietijos valdžiai tyrimą padėjo atlikti FTB.

Praėjusį mėnesį paskelbta, kad Vokietijoje dėl įtariamos išdavystės suimtas šalies užsienio žvalgybos agentūros BND pareigūnas, įtariama, perduodavęs valstybės paslaptis Rusijai.

Pareigūnas, įvardytas kaip Carstenas L. (Karstenas L.), „Rusijos žvalgybos tarnyboms perduodavo informaciją, kurią gaudavo vykdydamas savo profesinę veiklą“, rašoma prokurorų paskelbtame pranešime.

Įtariamasis informaciją Rusijai galimai perdavė 2022 metais.

Rusijai, kaip įtariama, šnipinėjęs pareigūnas suimtas tuo metu, kai Berlyno ir Maskvos santykiuose po Rusijos invazijos į Ukrainą tvyro didelė įtampa.

Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vardu Ralfas G., „per įvairius žmones palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos tarnyba“ 2014–2020 metais. Jis kaltinamas pasidalijęs informacija apie Vokietijos karinio rezervo ir „civilinės gynybos“ vidinę veiklą, taip pat apie 2014 m. Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Teigiama, kad jis taip pat perdavė „aukšto rango Bundesvero narių asmeninius duomenis“.

Teismo procesas vyksta tokiu metu, kai Maskvos ir Berlyno santykiai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pašlijo. Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, Ralphas G. buvo atsargos pulkininkas leitenantas, taip pat dirbęs pardavimų vadovu tarptautinėje inžinerijos įmonėje Vakarų Vokietijoje. Pasak prokurorų, dėl savo civilinės veiklos jis „priklausė keliems Vokietijos verslo komitetams“ ir taip pat galėjo perduoti asmeninę informaciją apie žmones iš verslo pasaulio. Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimus į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.

Kaip rašo „Der Spiegel“, pagrindiniai Ralfo G. kontaktai buvo du Rusijos GRU karinės žvalgybos darbuotojai, Vokietijoje akredituoti kaip karo atašė. Pranešama, kad informacija buvo perduodama per asmeninius susitikimus, skambučius telefonu, elektroninį paštą ir „WhatsApp“. Informacija daugiausia buvo iš viešai prieinamų šaltinių, tačiau Ralphas G. taip pat kaltinamas pasidalijęs ištraukomis iš oficialaus vyriausybės dokumento apie Vokietijos santykius su Rusija po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Šnipų virtinė

2020 m. sulaikytas Ralfas G. prisipažino teikęs informaciją rusams. Tačiau jis tvirtina nežinojęs, kad asmenys, su kuriais palaikė ryšį, dirbo GRU, pranešė „Der Spiegel“.

Pernai Vokietijos teismas skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmę rusui, vidury baltos dienos Berlyno parke nušovusiam buvusį čečėnų vadą, kaltintojai teigia, kad tai buvo Maskvos užsakyta žmogžudystė. Birželį Miunchene taip pat buvo teisiamas rusas, apkaltintas sąmokslu nužudyti Vokietijoje gyvenantį čečėnų disidentą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo nurodymu.

Ralphas G. yra naujausias atvejis iš virtinės Vokietijoje aptiktų įtariamų Rusijos šnipų. Balandį Miuncheno teismas skyrė lygtinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę rusų mokslininkui už tai, kad dirbdamas viename Vokietijos universitete jis perdavė Maskvai paslaptis apie Europos kosminių raketų programą „Ariane“. Prieš kelias dienas Didžiosios Britanijos ambasados ​​Berlyne apsaugos darbuotojas buvo išduotas Jungtinei Karalystei, jam pareikšti kaltinimai šnipinėjimu Rusijai. 2021 m. spalį dvejų metų lygtinė bausmė skirta apsaugininkų firmoje dirbusiam vokiečiui, perdavusiam Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.

Tyrimo duomenimis, gegužės mėnesį Belgorodo-Dnestrovsko rajono gyventojas, naudodamasis mobiliuoju telefonu, asmeninio susirašinėjimo metu perdavė duomenis Rusijos Federacijos ir Baltarusijos atstovams.

Jis atskleidė logistines krovinių judėjimo geležinkeliu detales, vietas, kur sparnuotosios raketos pataikė į Belgorodo-Dnestrovsko srities teritoriją, taip pat atskirų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimą.

„Per kratą pas jį buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai, kurie buvo panaudoti nelegalioje veikloje“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos pareiškime.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr.

Ukrainos saugumo tarnyba patikslino, kad užpuolikas rinko žvalgybos duomenis apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimą ir karinės technikos bei strateginių prekių judėjimą prie geležinkelio tilto kurortiniame Zatokos kaime.

Šiuo metu išdavikui gresia iki 8 metų nelaisvės.

Vienas iš šių šnipų dirbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe, teigė O. Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Ukrinform“. Prezidento patarėjas nenurodė tikslaus demaskuotų šnipų skaičiaus, tačiau įvardijo vieną iš galimų tinklo užduočių.

„Jie turėjo virš Rusijos ar Baltarusijos numušti keleivinį lėktuvą ir tada dėl to apkaltinti Ukrainą“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak jo, šiam planui buvo ketinama panaudoti Kyjivo turimas priešlėktuvines raketas.

Įtariama, kad karininkas, pristatytas kaip Ralphas G. (Ralfas G.), tiekė informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervą, „civilinę gynybą“, 2014 metais Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį, taip pat apie Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, sakoma federalinės prokuratūros pareiškime.

Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį  A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

„Byla nebuvo išnagrinėta, dabar pertrauka ir spręs kitame posėdyje, ką mes toliau darysime. Pateikėme prašymus ir dabar lauksime. Kadangi uždaras posėdis, negalime daugiau ta tema pasakoti“, – BNS po posėdžio sakė A. Greičiaus advokatė Julija Asovskaja.

„Taip, prašau panaikinti nuosprendį, (kaltės nepripažįstu – BNS) jokiais būdais“, – BNS sakė A. Greičius.

Kol nuosprendis nėra įsiteisėjęs, vyras laikomas laisvėje, jam taikoma intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo mėnesį.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Karaliaučiaus srityje.

Byla nebuvo išnagrinėta, dabar pertrauka ir spręs kitame posėdyje, ką mes toliau darysime.

Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, Klaipėdos apygardos teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Kaip anksčiau skelbė Klaipėdos apygardos teismas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

I. Gostevas nuteistas 10 su puse metų laisvės atėmimo bausme, V. Sokolovas – devynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Abu asmenys šiuo metu slapstosi Rusijoje ir yra ieškomi.

Pasak teisėsaugos institucijų, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento (dabar – Vadovybės apsaugos tarnyba) darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.

Bylos duomenimis, ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie D. Grybauskaitės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.

Teismas taip pat  pripažino, kad  šie nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdami gauti tokio pobūdžio informaciją, nuteistieji teikė jų verbuojamiems Lietuvos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Ši baudžiamoji byla buvo atskirta nuo bylos, kurioje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

N. Filipčenka Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 metų balandį. 2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 metų lapkričio mėnesį  Lietuvos prezidento dekretu N. Filipčenkai buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.

Trijų asmenų nuteisimu pasibaigęs ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos pagrindu, jo metu buvo aktyvai bendradarbiauta su Valstybės saugumo departamentu  bei  užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Pasak teisėsaugos, Lietuvos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.