„Tai reikštų, kad mažinamos garantijos“, – sakė piketuotojas.

„Dirbant 20 ar daugiau metų, mūsų garantija, kad procentas kiekvienais metais prisideda prie atlyginimo, prapuola. Mes nesame tikri, kad kiekvienais metais bus numatyta šita garantija“, – teigė pasienietė Jolita Kuncaitienė.

„Yra kažkokios formulės, kažkokie skaičiavimai, ką jie ten kalba, tačiau mes dar nieko tiksliai nežinome. Matau rūpestį, kad jei sumažins priedą nuo 30 iki 20 proc., tai bus akivaizdus atlyginimo mažėjimas“, – kalbėjo ugniagesys gelbėtojas Dainius Saukaitis.

Jei bus mažinamos pareigūnų socialinės garantijos, pasak profesinių sąjungų, gali laukti liūdnos pasekmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Virš 30 proc. pareigūnų gali išeiti į pensiją jau dabar. Jeigu Seimas nori lažintis iš to, tegu pabando“, – teigė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Saulius Džiautas.

Vidaus reikalų ministrė patikina, kad nė vienam pareigūnui pinigai nesumažės.

„Jei kalbame apie tuos pareigūnus, kurie šiandien yra žemiausioje ir vidurinėje grandyse, tai jie pajus ženklų padidėjimą. Mes didiname tas pačias grindis ir jie tikrai pajus ženklų darbo užmokesčio augimą. Tam numatyti 24 mln. eurų“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė tikina, kad nebus pamiršti ir veteranai.

„Mums labai svarbu išsaugoti pareigūnus, kurie yra sistemoje su svarbia kompetencija ir patirtimi. Jei yra išdirbę iki 20 metų, tai tie metai tikrai nenusibrauks. Ta dalis lieka. Esame sutarę, kad už kiekvienus papildomus metus bus mokamas papildomas procentas“, – kalbėjo ministrė.

Dėl socialinių garantijų sunerimę pareigūnai Seimo salę stebi iš balkono. To nepraleidžia ir premjerė.

Esame sutarę, kad už kiekvienus papildomus metus bus mokamas papildomas procentas.

„Tame balkone taip pat stovėjo žmogus, kuris kreipėsi į mane raštu šią vasarą, prašydamas statutinių institucijų darbo užmokesčio fondą padidinti 10 proc. ateinančių metų biudžete. Tai ir buvo padaryta. Man dabar skaudu klausyti visų šių priekaištų“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Premjerės iniciatyva skirti padidintą finansavimą tapo niekine ministrės rankose. Sistema lieka supriešinta“, – sakė Seimo narys Vytautas Bakas.

Pareigūnai paliko Seimą, o opozicijos atstovai sugalvojo, kad reikia vardinio balsavimo – ne spaudžiant mygtukus, o balsuojant senoviniu būdu – popieriniais lapeliais. Dėl to balsavimas atidedamas, o kai jau pradedamas, užtrunka daug ilgiau, nei būtų balsuojama paprastai. Posėdžio pirmininkui Pauliui Saudargui tenka skaityti kiekvieno Seimo nario balsą atskirai.

Kyla ir problemų – lapelį su Audroniaus Ažubalio vardu ir pavarde Seimo vicepirmininkas randa antrą kartą. Pasirodo, ten parašyta ne Audronius Ažubalis, o Aušrinė Armonaitė.

Balsai suskaičiuojami sėkmingai – Seimas priima pataisą. Labai keistai balsavimo metu pasielgė Seimo narys Mindaugas Puidokas. Šis suplėšė lapą su parlamentarų parašais.

„Mindaugas Puidokas pasirašė sąraše dėl biuletenio išdavimo, po to persigalvojo, išbraukė savo parašą. Viskas atrodė ramu, vyko tolimesni balsavimai. Tačiau po kurio laiko grįžęs sudraskė penktąjį lapą, kuriame buvo pasirašęs ir nubraukęs savo parašą“, – sakė balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Opozicija ir pareigūnų profesinės sąjungos tikisi, kad šias pataisas vetuos prezidentas.

„Naujasis Vidaus tarnybos statutas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, kuris yra dar nepateiktas bendruomenei – mes dar nežinom, koks jis bus, šitie du įstatymai labai neramina pareigūnų bendruomenę, didžiulis sujudimas, kolegos klausia, kaip mes gyvensim nuo sausio 1 dienos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų atstovai planuojamas permainas ketvirtadienį aptarė susitikime su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Pasak L. Soščekienės, daugiausiai nerimo bendruomenėje kelia kai kurių socialinių garantijų atsisakymas arba mažinimas, pokyčiai dėl vadinamųjų butpinigių, kelionpinigių.

„Kalbama apie priedo už laipsnį atsisakymą, apie priedo už stažą sumažinimą nuo 30 iki 20 proc., pakeitimus apie butpinigius ir kelionpinigus, neaišku, kokia bus naujoji darbo užmokesčio sistema, nes gairių, kurios turėtų būti parengtos prie statuto, dar nėra, ir spręsti, ar jos bus tinkamos pareigūnų bendruomenei ar ne, mes visiškai negalime“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.

Ji taip pat patvirtino, kad pareigūnai svarsto galimybę rengti protesto akcijas prieš minėtus pokyčius: „Pareigūnai, gaila, kad streikuoti negalim, bet visas akcijas planuojam ir artimiausiu metu jos bus“.

Pareigūnai, gaila, kad streikuoti negalim, bet visas akcijas planuojam ir artimiausiu metu jos bus.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa teigė, kad pakeitimai dėl pareigūnų parengti nederinant su bendruomene.

„Mes nerandam susikalbėjimo su Vidaus reikalų ministerija, ir dabartinė vykdoma politika, avinėlių tylėjimas – tokia pozicija labai negera. Keletas žmonių, kurie neturi patirties apie pareigūnus, nusprendžia užsidarę kabinete nederindami nieko, kaip tūkstančiams pareigūnų bus geriau. Tas noras pateikti, kad bus gėris – tai nėra gėris, ir bus bloginama situacija pareigūnams“, – kalbėjo R. Liepa.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos kalėjimų tarnybos sistemos atstovas Darius Čekavičius sakė, kad pareigūnams nerimą kelia galimybė pareigūną iki pusantrų metų be jo sutikimo perkelti į kitą tarnybos vietą, kai šiuo metu šis terminas yra trys mėnesiai.

„Nors priklausom Teisingumo ministerijai, mes taip pat esam statutinė tarnyba, ir neramina minėti projektai, Vidaus tarnybos statutas ir Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų projektas. Matom grėsmes dėl socialinių garantijų mažinimo, priedo už laipsnį naikinimo, priedo už stažą mažinimo, išplėtimo galimybės pareigūną be jo sutikimo perkelti į kitą įstaigą“, – teigė D. Čekavičius.

„Dabar mes turim trims mėnesiams tokią galimybę, ten numatoma metams ir dar pusę metų pratęsti, tai labai gera terpė susidoroti su pareigūnais, kurie kelia klausimus, yra principingi, be jų sutikimo perkelti į kitą Lietuvos vietą“, – pažymėjo profesinės sąjungos atstovas.

Anksčiau Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija buvo išreiškusi poziciją, kad Vidaus reikalų ministerijai skelbiant apie atlyginimų didėjimą, jis pareigūnams būtų visiškai nežymus, nesiektų net 50 eurų į rankas ir didėtų tik 31 proc. pareigūnų.

Vidaus reikalų ministerija, rugsėjį pranešusi apie Vidaus tarnybos statuto pataisas, skelbė, kad jomis numatoma didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Pagal pataisas, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki 10. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose bus patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Įgyvendinant Valstybės tarnybos pertvarkos antrąjį etapą, pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti atskirų valstybinių įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus.

Pasibaigus kadencijai ir vadovo nepaskyrus kitai kadencijai arba jeigu jis per du mėnesius nepradėtų eiti kitų valstybės pareigūno ar tarnautojo pareigų, jam būtų išmokama dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o atleidus iš pareigų, negalint jų eiti dėl sveikatos ar mirties atveju, – trijų mėnesių atlyginimo išmoka.

Visos išmokos būtų mokamos iš įstaigos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

Valstybės pareigūnams, kurie negali dirbti kito darbo arba gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą bei kūrybinę veiklą, siūloma leisti gauti atlygį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos bendradarbiavimo projektuose, kurie susiję su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų veikla, pedagogine ar kūrybine veikla.

Kaip BNS nurodė ministerija, dabar atskirų valstybės pareigūnų, pavyzdžiui, Seimo, lygių galimybių, vaiko teisių apsaugos, valstybės kontrolierių, Mokestinių ginčų, taip pat Lietuvių kalbos komisijų pirmininkų ir narių socialinės garantijos yra ne, vienodos – numatytos atskiruose įstatymuose arba iš viso nenustatytos.

Nauja tvarka galiotų ir Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Vyriausiosios rinkimų bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijų nariams, žvalgybos ir valstybės kontrolieriams, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos padalinių nariams ir kitų valstybinių institucijų vadovams.

Lietuvos kalėjimų tarnyboje dirba 2718 darbuotojai, šiuo metu yra laisvos 529 pareigybės.

Didžioji dalis tarnybą palikusių žmonių – 43 pareigūnai – turėjo įstatyme numatytą teisę į pareigūno pensiją ir pertvarkos metu pasinaudojo papildomomis socialinėmis garantijomis, BNS pranešė įstaiga.

Pertvarkos įgyvendinimo metu įspėjimo lapeliai dėl naikinamų pareigybių buvo įteikti įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir įstaigų patarėjams, struktūrinių padalinių viršininkams, bei darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos (pvz. toje pačioje įstaigoje sujungiant du iki tol veikusius padalinius).

„Mes praradome puikius specialistus, kurie šiai sistemai atidavė daug metų, jie galėjo dar dirbti ne vienus metus, mes juos praradome, jie išėjo“, – BNS sakė Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba teigia, kad visiems 419 darbuotojų, kuriems buvo įteikti įspėjimo lapeliai, buvo pasiūlyta užimti pareigas iš viešai paskelbto laisvų pareigybių sąrašo ir jie galėjo pasirinkti priimtiniausią alternatyvą pagal turimą kvalifikaciją, kompetencijas bei patirtį.

Visiems pageidaujantiems buvo suteiktas laikas darbo metu naujo darbo paieškoms.

Mes praradome puikius specialistus, kurie šiai sistemai atidavė daug metų, jie galėjo dar dirbti ne vienus metus, mes juos praradome, jie išėjo.

Darbuotojai iki pat pernai gruodžio 30 dienos sprendė dėl savo tolimesnės karjeros, teigia tarnyba. Vieni pasirinko toliau tęsti savo tarnybą bei darbo santykius bausmių vykdymo sistemoje, kiti – paliko sistemą gaudami visas įstatymuose numatytas socialines garantijas, tai yra išeitines išmokas, išmokas už nepanaudotas atostogas ir panašiai.

Anksčiau įstaiga teigė, jog visų bausmių priežiūros įstaigų reorganizavimas į vieną juridinį asmenį, Lietuvos kalėjimų tarnybą, užtikrins efektyvesnį ir dinamiškesnį veiklų administravimą, didesnį saugumą visuomenei, pakartotinio nusikalstamumo prevenciją ir vienodos praktikos taikymą organizuojant įstaigos darbą, korupcijos mažėjimą.

Nuo sausio 1 dieną darbą pradėjusiai Lietuvos kalėjimų tarnybai keliami tikslai sukruti geresnes darbo sąlygas darbuotojams, kurti patrauklesnę bausmių vykdymo sistemos pareigūno profesiją, subalansuoti darbo krūvį, įdiegti vieningą personalo motyvavimo sistemą, sutrumpinti sprendimų priėmimo grandinę.

„Bausmių vykdymo sistemos darbo kultūros pakeitimas, kuris reikalingas tam, kad sistema kokybine prasme priartėtų prie vakarietiškų standartų“ ,– teigia Kalėjimų tarnyba.

Pasak jos, įgyvendinant bausmių vykdymo sistemos pertvarką, buvo orientuojamasi kuo daugiau darbuotojų išlaikyti sistemoje ir po pertvarkos.

Reforma buvo pristatyta visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, pristatant darbuotojams numatytą pertvarką, kviečiant juos diskutuoti. Taip pat buvo dedamos visos įmanomos pastangos, kad darbuotojai žinotų aktualią informaciją, susijusią su pertvarka, teigia įstaiga.

Lietuvos įkalinimo įstaigose laikoma iki 5 tūkst. nuteistųjų, tai mažiausias įkalintųjų skaičius per visą šalies Nepriklausomybės laikotarpį.

Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, taip pat aptarti sprendimai, siekiant gerinti pareigūnų darbo sąlygas, aprūpinimą ir darbo užmokestį.

„Valstybės skiriamos lėšos vidaus reikalų statutinėms tarnyboms stabiliai auga. Tiek dėmesio ir rūpinimosi pareigūnų gerove, darbo sąlygomis ir aprūpinimu iki šiol niekada nebuvo. Iš aktualių probleminių klausimų, kuriuos iškėlė pareigūnų profesinių sąjungų atstovai, pavyko išspręsti didžiąją dalį. Ir toliau dėsime visas pastangas, palaikydami nuolatinį dialogą su profsąjungomis“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.

Ministerijos duomenimis, lyginant su 2021 metais, pernai ketvirtąjį ketvirtį policijos sistemoje visų pareigūnų pareigybių grupių vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 13 procentų. 2023 metais lėšos, skirtos statutinių įstaigų darbo užmokesčiui padidėjo 10,6 proc. ir sudaro 461,75 mln. eurų.

Pernai pareigūnams padidinti ir maksimalūs butpinigių dydžiai. Susitikime apkreiptas dėmesys į pasitaikančius kai kuriuos piktnaudžiavimo butpinigiais atvejus. Nuspręsta ateityje aiškiau reglamentuoti ir parengti vieną tvarką butpinigiams gauti. 

Susitikimo dalyviai taip pat aptarė būtinybę tobulinti pareigūnų reabilitacijos sistemą, užtikrinant jos kokybę ir reabilitacijos paslaugų pareigūnams prieinamumą.

Per šiuos metus užbaigus Trakų filialo rekonstrukcijos darbus, atsiras galimybė panaudoti 100 reabilitacijos lovų ir per metus suteikti reabilitacijos paslaugas iki 2,5 tūkst. pareigūnų, teigiama pranešime.

Susitikime diskutuota ir apie pareigūnų valstybines pensijas. Šiuo metu peržiūrimos pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo ir apskaičiavimo sąlygos, siekiant, kad ši socialinė garantija labiau atitiktų paskirtį bei apskaičiuojant valstybinės pensijos už tarnybą dydį būtų labiau įvertinta ilgalaikė tarnyba.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pirmadienį svarstydamas Civilinės saugos įstatymo pataisas, Trišalės tarybos siūlymams pritarė bendru sutarimu.

„Įvesta daug saugiklių, kad darbuotojai jaustųsi turėdami aiškias socialines garantijas“, – teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.   

Įstatymo pakeitimus šią savaitę svarstys Seimas. 

Pataisos numato, kad gresiant krizei ar paskelbus ekstremalią situaciją valstybės tarnautojai, kariai ir žvalgybos pareigūnai be jų sutikimo būtų pasitelkiami ne ilgesniam laikui nei truktų krizė ar ekstremali situacija. 

Pasitelktiems darbuotojams būtų garantuojamas ne mažesnis nei jiems įprastai mokamas darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Jei savo noru pasitelkti darbuotojai prarastų suplanuotas atostogas, jos būtų suteikiamos kitu laiku, jei įmanoma – tais pačiais metais, o jei žmonės pasitelkti be jų sutikimo – jų pageidaujamu laiku kompensuojant dėl nutrauktų atostogų patirtas išlaidas.

Pasitelktų darbuotojų maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negalėtų būti ilgesnis kaip 13 valandų per dieną ir 67 valandos per savaitę. Toks režimas būtų taikomas ne ilgiau kaip dvi savaites per mėnesį nereikalaujant žmogaus sutikimo, o kitas dvi savaites – tik raštiškai sutikus.

Pirminiame įstatymo variante darbo trukmės ir kitos garantijos aiškiai nebuvo nurodytos ir dėl to Trišalė taryba bei  profsąjungos nepritarė. 

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitarta dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo balanso, didesnių socialinių garantijų tokiems darbuotojams.  

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS teigė, jog pasiektas susitarimas „dar nieko nereiškia“, nes dėl to dar balsuos Seimas. 

„Su ministerija radome bendrą sprendimą, bet čia tik vienas žingsnis. Dar labai svarbu, kaip Seimo nariai reaguos į mūsų susitarimą – ar ignoruos, ar atsižvelgs į tai, kas sutarta šiandien. Jeigu Seimas netyčia paliks projektą tokį, koks yra, būtų katastrofa“, – BNS teigė I. Ruginienė.

„Tai, kas surašyta pirminėje stadijoje, kvepia darbuotojų išnaudojimu“, – pridūrė ji. 

Antradienį Trišalėje taryboje ji sakė, kad VRM parengtas pirminis variantas buvo nepalankus nestatutiniams darbuotojams. 

Ketvirtadienį šalys dar kartą aptarė pakeitimus, numatančius, kokiomis sąlygomis darbuotojai gali būti pasitelkti į Nacionalinį krizių valdymo centrą, valdyti ekstremalųjį įvykį, krizę ar šalinti jų padarinius: jų darbo ir poilsio režimas, atšaukimo iš atostogų ir kitos socialinės garantijos. 

Susitarta, kad pasitelkiamiems valdyti krizes žmonėms po pirmųjų dviejų darbo savaičių, kai jie galėtų būtų pasitelkiami pagal poreikį ir be jų sutikimo, socialinės garantijos būtų palankesnės negu nurodyta projekte – tokiems darbuotojams jos liktų pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas ne statutinis arba jo darbo sąlygų nereglamentuoja atskiras teisės aktas.  

Taip pat sutarta, kad pasitelkiami žmonės be jų sutikimo negalės dirbti daugiau negu 67 val. per savaitę, bet ne daugiau kaip dvi savaites.     

„Kad nebūtų jokių interpretacijų, kad galima dirbti daugiau nei 67 val. per savaitę“, – BNS aiškino profsąjungų lyderė. 

Jeigu pasitelktų darbuotojų reikėtų ilgiau, reikėtų jų sutikimo ir susitarti, kokiomis sąlygomis jie dirbtų. Darbuotojui būtų mokamas ne tik vidutinis jo atlyginimas, bet ir papildomi priedai, kaip pasiūlė profsąjungos.  

„Mes su tuo (vidutiniu atlyginimu – BNS) kategoriškai nesutikome. Žmogus vis dėlto dirbs ne normaliomis, ne įprastomis sąlygomis, gali būti padidėjęs darbų krūvis, mastas, pablogėjusios, pavojingos sąlygos, papildomos užduotys ir turi būti papildomai apmokėta“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, papildomo atlygio dydis bus skaičiuojamas ir atsižvelgiant į darbo pobūdį. 

I. Ruginienė pranešė, kad žmonėms, kurie bus atšaukiami iš atostogų, bus kompensuojamos visos su tokiu darbu susijusios išlaidos. Jeigu darbuotojas bus nusipirkęs kelionę, bet negalės ja pasinaudoti, šios jo išlaidos taip pat bus kompensuojamos. 

Be to, sutarta, kad neišnaudotas atostogas po ekstremalios situacijos pabaigos žmogus galėtų pasiimti bet kada, savo nuožiūra, o tai reiškia, kad darbdavys negalės diktuoti savo sąlygų.

Susitarta, kad pasitelkiamų dirbti darbuotojų budėjimai vyktų pagal Darbo kodekso sąlygas, o specialios sąlygos jiems būtų taikomis tik ekstremalios situacijos metu ir ne ilgiau negu ji tęsis. Pirminiame variante darbo trukmė aiškiai nebuvo nurodyta. 

Pikete dalyvavo 15 pareigūnų iš įvairių tarnybų.

„Šituo protestu siekiame atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad pagaliau, po metų susirašinėjimo, vis dėl to, atsuktų veidą pareigūnams ir sutvarkytų tas socialines garantijas, kurios pareigūnams priklauso pagal įstatymą“, – BNS sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTFP) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Jos teigimu, dalis pareigūnų priversti tarnybos metu kylančias kelionių išlaidas kompensuoti iš savo kišenės.

„Daugiausia šita problema liečia policiją, sienos apsaugos tarnybą ir bausmių vykdymo sistemos pareigūnus. Dvigubai arba net trigubai tenka susimokėti patiems, kadangi yra dar kiti ribojimai, nustatyti apskaičiavimo formulės, ir gaunasi taip, kad pareigūnas praktiškai turi dotuoti valstybę savo lėšomis“, – teigė ji.

Pareigūnai siūlo apmokėjimą už kuro išlaidas didinti beveik dvigubai, nuo 0,08 euro už kilometrą iki 0,15 euro.

L. Sošeikienė teigė, jog Vyriausybė neužtikrina pareigūnams socialinių garantijų ir žadėjo, kad šiais klausimais ateityje gali būti ir daugiau piketų.

Gaunasi taip, kad pareigūnas praktiškai turi dotuoti valstybę savo lėšomis.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas trečiadienį savo ruožtu pranešė, jog yra sisteminių problemų, jos nesprendžiamos jau daugelį metų ir kadencijų.

„Pareigūnų patiriamų vykimo į tarnybą ir iš jos išlaidų kompensavimas – viena iš tokių. O dabar – į kosmines aukštumas šokus kuro kainoms – ji tapo ypač aktuali pareigūnų bendruomenei“, – teigė organizacijos pirmininkas Saulius Džiautas.

Ministrė: pareigūnams – per 60 mln. eurų

A. Bilotaitė piketo metu žurnalistams teigė, jog nei viena Vyriausybė nėra skyrusi tiek dėmesio pareigūnams kaip ši.

Šita Vyriausybė rūpinasi pareigūnais ir šis biudžetas yra rekordinis, nei viena Vyriausybė nebuvo tiek dėmesio skyrusi.

Jos teigimu, formuojant vidaus reikalų sistemos biudžetą didelis dėmesys buvo skiriamas pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, jų aprūpinimui, naujų pareigūnų pritraukimui.

„Šita Vyriausybė rūpinasi pareigūnais ir šis biudžetas yra rekordinis, nei viena Vyriausybė nebuvo tiek dėmesio skyrusi ir jis šiais metais yra daugiau nei 60 mln. eurų“, – nurodė ji.

„Iš jų 30 mln. eurų – vien tik darbo užmokesčiui, 27 mln. eurų skirta aprūpinimui priemonėms, taip pat 500 tūkst. eurų yra butpinigiai. Žinoma, kelionės išlaidų kompensavimas – 4,4 mln. eurų, jeigu lyginti su praeitais metais tai yra 600 tūkst. daugiau“, – kalbėjo ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, sprendimai orientuoti į piketuotojų įvardintas problemas bus pateikiami artimu metu.

„Sprendimai yra pakeliui ir man tikrai yra klausimas, kodėl šiandieną pasirinkta tokia forma“, – teigė ji.

Parlamentas pirmadienį vienbalsiai už balsavus 116 Seimo narių priėmė tokias Sporto įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų pataisas. Numatyta, kad paketas įsigalios nuo liepos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė jog svarbiausias pakeitimas – sportininkų stipendijų augimas ir jų priartinimas darbo užmokesčiui dėl socialinių garantijų.

„Labai svarbus momentas, kad visiems sportininkams bus mokamos socialinės garantijos, stipendija tampa panašesne į darbo užmokestį ir sportininkai visi gaus visas socialines garantijas, tai yra motinystė, sveikatos draudimas, kaupiamoji pensija“, – BNS po balsavimo sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė taip pat „istoriniu įvykiu“ vadino tai, kad suvienodinamos stipendijos sportininkas su negalia ir jos neturintiems. „Tai labai aiški pozicija, kad visi sportininkai valstybei yra vienodai svarbūs“, – sakė J. Šiugždinienė.

Parlamente anksčiau pristatydama pataisas ministrė teigė, kad dėl pakeitimų sportininkams stipendijos kils mažiausiai trimis baziniais socialiniais dydžiais (BSI), o kai kuriems – net iki 17 BSI. Vienas BSI šiuo metu yra 46 eurai per mėnesį.

ŠMSM parengtos pataisos numato sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.

Ministerijos teigimu, tai reiškia, kad sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų BSI dydžius. ŠMSM yra skelbusi, kad padidintoms sportininkų stipendijoms valstybė skirs 2,06 mln. eurų.

Taip pat įstatymu suvienodinti valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžiai už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.

ŠMSM skaičiavimais, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams bus skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2622 eurų kas mėnesį mokama stipendija.

Šiuo metu olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1242 eurų), olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (1058 eurų), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (966 eurų) stipendijos.

Įstatyme numatyta, jog valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Valstybės stipendijas gaus ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.

Dar vienas pakeitimas – stipendijų gavėjams valstybės lėšomis bus užtikrinamos socialinės garantijos, t. y. sveikatos, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas.

Anot ŠMSM, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais sieks apie 3133 eurus (sportininkui būtų mokama 2622 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 511 eurų mokesčių). Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms bus skiriama nuo 135 iki 511 eurų.

Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme įtvirtintas kriterijus dėl 12 varžovų dalyvavimo.

Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija bus skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų, nebent tarptautinė sporto šakos federacija apribotų varžovų skaičių.

Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatys mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 metų: po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.

„Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis, ir labai svarbu, kad valstybė skirs lėšas sportininkų socialinėms garantijoms“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrų kabinetui pritarus Sporto ir lydinčiųjų įstatymų projektų pakeitimams, toliau jos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Sporto įstatymo projekte siūloma sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tai reiškia, kad sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų bazinės socialinės išmokos (BSI, šiuo metu 46 eurai per mėnesį) dydžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad padidinti sportininkų stipendijoms valstybė skirs 1,1 mln. eurų.

Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis.

Taip pat įstatymo projekte siūloma suvienodinti ir valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.

Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2394 eurų kas mėnesį mokama stipendija.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1134 eurai), olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (966 eurų), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (882 eurų) stipendijos.

Įstatymo projekte numatyta, jog valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Stipendijas galėtų gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.

Taip pat stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos – sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Parengti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.

ŠMSM skaičiavimu, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 2817 eurus – sportininkui būtų sumokama 2394 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 423 eurų mokesčių. Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 149 iki 423 eurų.

Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo.

Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų, nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių.

Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 metų: po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.