Tai – šeštoji ir paskutinė „Lietuvos mokslo“ serijos moneta, jos reverse vaizduojamas geometrinis simbolis iš atskirų kubelių, formuojantis bendrą visuomenės statinį. Naujosios monetos averse – abstraktus Vyčio simbolis, suformuotas iš susikertančių ir susipinančių apskritimų linijų fragmentų, taip simbolizuojant socialinių mokslų tarpdiscipliniškumą ir tarpusavio sąsajas.

„Lietuvos mokslui skirtose monetose įamžinome tuos mokslo laimėjimus, kuriais didžiuojamės – jose galima išvysti lazerius, kosmoso palydovus, DNR fragmentus, o kartu ir neolito laikų gintarinį skridinį“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

„2012 metais „Lietuvos mokslo“ monetų seriją pradėjome moneta, skirta medicinos mokslams – kardiochirurgijai, ir vaizdavome joje žmogaus širdį. Simboliška, kad šią seriją užbaigiame moneta, kuria vėl sugrįžtame prie žmonių – būtent jų santykius tyrinėja skirtingos socialinių mokslų disciplinos, pradedant psichologija, baigiant teise, ekonomika ar politikos mokslais“, – pridūrė ji.

Grafinio projekto autorius – Antanas Pocevičius. Skrajutėje, kuri išleidžiama kartu su kolekcine aukso moneta, apžvelgiama Lietuvos socialinių mokslų raida ir laimėjimai. Lankstinuko autorius –  sociologas Arvydas Virgilijus Matulionis.

Moneta išleidžiama 3 tūkstančių vienetų tiražu.

Anksčiau šioje serijoje išleistos monetos buvo skirtos širdies chirurgijai, baltistikai, fizikai, technologijos mokslams, žemės ūkio mokslams.

Leidžiant šią seriją įamžintinos mokslo sritys aptartos su Lietuvos mokslų akademija.

Pirmuoju prioritetu mediciną LSMU rinkosi 596 stojantieji, o tarptautinį verslą Vilniaus kolegijoje – 247.

Norintieji studijuoti universitetuose prioritetą teikia studijoms Vilniaus universitete (VU) – pagal pirmą pasirinkimą, septynios iš dešimties studijų programų yra rengiamos šioje aukštojoje mokykloje.

VU studijuoti mediciną rinkosi 518 stojančiųjų, teisę – 298, psichologiją – 289, kūrybos komunikaciją – 271, programų sistemas – 269, vadybą – 242, politikos mokslus – 232 stojantieji.

Be prioriteto LSMU studijuoti mediciną čia populiarios ir odontologijos studijos, jas pirmuoju numeriu pasirinko 277 stojantieji.

Taip pat viena populiariausių programų buvo sistemų studijų programa Kauno technologijos universitete (KTU) – ją pirmuoju pageidavimo pasirinko 317 stojančiųjų.

Pagal pirmą pasirinkimą, į populiariausių studijų programų dešimtuką pateko po keturias Vilniaus ir Kauno kolegijose studijuoti siūlomas programas.

Be jau minėto tarptautinio verslo Vilniaus kolegijoje, stojantieji pirmenybę teikia ir bendrosios praktikos slaugos, kineziterapijos bei higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijoms.

Šias tris studijų programas pirmuoju prioritetu nurodė atitinkamai 198, 158 ir 179 stojantieji.

Kauno kolegijoje populiariausios kosmetologijos studijos, jas pirmuoju prioritetu rinkosi 215 kandidatų, taip pat čia 206 stojantieji rinkosi logistiką, 155 – burnos higieną ir 153 – bendrosios praktikos slaugą.

Į populiariausiųjų koleginių studijų dešimtuką pateko ir estetinė kosmetologija Socialinių mokslų kolegijoje, ją rinkosi 207 stojantieji.

Stojančiuosius taip pat domina Kauno technikos kolegijos siūloma automobilių techninio eksploatavimo specialybė, ją pasirinko 160 stojančiųjų.

Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiemet užsiregistravo 34,9 tūkst. kandidatų – beveik 180 mažiau nei pernai.

Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26,7 tūkst. kandidatų, pernai tokių buvo 27,2 tūkstančio.

S.Šedbaras į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dėl Lietuvos mokslo tarybos nustatyto reikalavimo projektų vadovams skelbti publikacijas nurodytose prestižinėse duomenų bazėse.

Teismas, sausio pabaigoje priėmęs nagrinėti skundą, parlamentaro prašymu Mokslo tarybai uždraudė atlikti konkurse pateiktų socialinių mokslų srities paraiškų vertinimą. Teismo atstovė Neringa Lukoševičienė BNS nurodė, kad posėdžio data dar nėra paskirta, jo gali tekti laukti kelis mėnesius – mažiausiai tiek nusikels ir projektų vertinimas.

Bet gal teismas pripažins, kad visi mokslininkai turi orientuotis į pasaulinį lygį. Mokslas negali būti labai vietinis.

„Preliminariai įvertinus gautų bylų skaičių ir norminių administracinių bylų nagrinėjimo terminus, tikėtina, kad ši byla LVAT būtų nagrinėjama gegužės mėnesį“, – teigė N.Lukoševičienė.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius Haroldas Pauža BNS sakė, kad teismo sprendimas stabdyti paraiškų vertinimą paveiks ir tuos mokslininkus, kurie neturėjo pretenzijų dėl reikalavimų.

„Man atrodo, visi puikiai supranta susidariusią situaciją, ir teismo sprendimo nevertintini, mes jį, aišku, šventai vykdysime. Baigėsi paraiškų priėmimas, matysime realybę ir kažkiek nusikels. Bėda ta, kad praktiškai tai teisininkai mokslininkai kreipėsi į teismą, bet yra daugybė kitų socialinių mokslų – ir ekonomika, ir psichologija, ir kiti mokslai, kurių irgi dabar nebus galima vertinti iki atskiro sprendimo“, – aiškino D.H.Pauža.

Anot jo, reikalavimui dėl tarptautiško labiausiai priešinasi teisininkai.

„Motyvuojama tuo, kad Latvijos teisė, Lenkijos teisė, Lietuvos teisė yra skirtingos, bet vienas dalykas yra mokslas, moksliniai tyrimai, o kitas dalykas yra teisė. Tai kartais sumaišoma“, – dėstė D.H.Pauža.

Anot jo, jeigu teismas nuspręs, kad Mokslo taryba pažeidė kokius nors teisės aktus, bus skelbiamas naujas konkursas.

„Bet gal teismas pripažins, kad visi mokslininkai turi orientuotis į pasaulinį lygį. Mokslas negali būti labai vietinis. Yra ir gamtininkai, kurie tyrinėja tik vietos vertybes, gali būti ir technologai, kurie sprendžia vietines technologines problemas, bet dėl to niekas nekelia klausimų. Mokslas arba yra, arba nėra, jis negali būti kažkoks tautinis. Būna lokalių dalykų, bet viskas susideda iš pavyzdžių, iš atvejų, jei plačiau matai ir pateiki, tai ir tie pasauliniai žurnalai spausdina“, – dėstė D.H.Pauža.

S.Šedbaras skunde teismui aiškino, jog sklaidos reikalavimai buvo pernelyg suabsoliutinti, apribotos galimybės mokslininkams, reikšmingų mokslinių straipsnių paskelbusių kituose leidiniuose ar kitais mokslo bendruomenei pripažįstamais būdais.

„Neatmetant mokslo tarptautiškumo reikšmės, pastebėtina, kad šiuo metu kontinentinės teisės tradicijos mokslas Web of Science ar SCOPUS nėra proporcingai reprezentuojamas, palyginti su fizinių ar kitų socialinių mokslų kryptimis, tėra vos keletas žurnalų, kurių tematika tik iš dalies gali būti siejama su teisės mokslu. Dėl tokių objektyvių priežasčių Lietuvos teisės mokslas, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės tradicijos valstybių pirmtakių, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, yra reprezentuojamos tarptautiniu mastu panaudojant kitus kanalus, o ne Web of Science ar SCOPUS, todėl, sprendžiant dėl teisės krypties mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo ir konkursų sąlygų diferencijavimo, būtina į šias aplinkybes atitinkamai atsižvelgti, pripažįstant, kad socialinių mokslų teisės krypties mokslinių tyrimų objektas lemia publikavimosi specifiką, artimą humanitarinių mokslų publikavimosi problematikai“, – teigia S.Šedbaras.

Vilniaus universiteto (VU) atstovai Lietuvos mokslo tarybos reikalavimus vadina diskriminaciniais.

„Akivaizdu, kad Lietuvo mokslo tarybos nustatyti reikalavimai objektyviai negali būti įgyvendinti labai plačioje Lietuvos socialinių mokslų srityje, todėl šie mokslininkai akivaizdžiai diskriminuojami. Tokie reikalavimai turėtų būti pakeisti“, – teigia VU Teisės fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius.

VU Filosofijos fakulteto docentas daktaras Antanas Kairys pabrėžė, kad labai stipri orientacija į užsienio publikacijas turės neigiamą poveikį – Lietuvai itin aktualios, bet vietinės reikšmės temos bus tiesiog ignoruojamos mokslininkų, nes jų tirti nebeapsimokės – tarptautinių publikacijų tokiomis temomis neparengsi, o vietinės pagal naujus vertinimo kriterijus jokios vertės nebeturi.

„Be to, socialiniuose moksluose tyrimai paprastai trunka kelerius metus – planavimas, duomenų surinkimas, analizė. Kai taip staigiai, nesuteikiant pakankamo pereinamojo laikotarpio, keičiami reikalavimai, didelė dalis tyrėjų atsiduria keistoje situacijoje – vykdo tyrimus, kurie, anot naujų reikalavimų, yra beverčiai. Ir negali gauti finansavimo naujiems tyrimams, nes iki šiol tos pačios Mokslo tarybos finansuotų tyrimų pagrindu parengtos publikacijos yra bevertės“, – teigė jis.

Daugiausiai abiturientų šiemet renkasi socialinius ir medicinos mokslus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, iš šiuo metu 29,2 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti, beveik 40 proc. renkasi socialinius mokslus, o ketvirtadalis - su medicina susijusius mokslus, pranešė LNK televizijos žinios.

„Natūralu, geri atlyginimai, įsidarbinimo galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra labai geros. Reikia pripažinti, ir kokybė mūsų rengiamų medikų yra gera“, - teigė asociacijos atstovas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak jo, studentai vis atsakingiau renkasi studijas, tad ir tarp socialinių mokslų vadyba nebėra populiariausia.

Skaičiuojama, kad šiemet stojančių į aukštąsias mokyklas bus 5-6 proc. mažiau nei pernai.

Prašymus studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose jau pateikė daugiau kaip 20 tūkst. stojančiųjų, dažniausiai pirmu numeriu jie rinkosi socialinius mokslus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad informacinėje sistemoje jau užsiregistravo daugiau nei 27 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau nei 20 tūkst. užpildė savo pagrindinio priėmimo prašymo pageidavimus.

„Pernai bendrajame priėmime dalyvavo beveik 35 tūkstančiai stojančiųjų. Tikėtina, kad šiemet šis skaičius sieks 33 tūkstančius. Taigi, jau gauta beveik du trečdaliai stojančiųjų prašymų“, - teigia LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

Pagal prašymuose nurodomą pirmą pageidavimą populiariausi tradiciškai yra socialiniai mokslai (40 proc. universitetuose ir 38 proc. kolegijose), toliau pagal populiarumą rikiuojasi biomedicinos mokslai (23 proc. universitetuose ir 27 proc. kolegijose), technologijos mokslai (12 proc. universitetuose ir 24 kolegijose), menai (po 9 proc.), humanitariniai mokslai (8 proc. universitetuose ir 1 proc. kolegijose) ir fiziniai mokslai (taip pat atitinkamai 8 proc. ir 1 proc.).

Universitetinės studijos šiais metais, kaip ir praėjusiaisiais, yra populiaresnės nei koleginės. Stojantieji nurodė 70 612 pageidavimų studijuoti universitetuose ir 43 359 – kolegijose.

LAMA BPO administracija ragina stojančiuosius suskubti pristatyti visus reikalingus dokumentus. Į LAMA BPO duomenų tvarkymo punktus, veikiančius visoje Lietuvoje, brandos atestatą privalo pristatyti tie stojantieji, kurie bendrąjį išsilavinimą įgijo iki 2010 metų. Į LAMA BPO punktus atvykti ir pristatyti dokumentus, pagrindžiančius sporto pasiekimus, kviečiami ir sportininkai: sporto nacionaliniai ir tarptautiniai pasiekimai įskaičiuojami į konkursinius balus stojantiesiems į sporto ir sporto pedagogikos studijų programas. Šiuose punktuose laukiami ir stojantieji, išsilavinimą įgiję užsienio šalių institucijose, baigę tarptautinio bakalaureato diplomo programą, išeivijos ir lietuvių kilmės vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Jei jie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis 8–12 klasėje, prie konkursinio balo pridedamas 1 papildomas balas.

Primenama, kad stojantieji, kurie mokyklą baigė nuo 2010-ųjų, savo brandos atestato duomenis iš Švietimo informacinių technologijų centro turi įkelti patys.

„Tereikia savo prašyme pasirinkti skyrelį „Atestatas ir pažymos“ ir atsidariusiame lange paspausti mygtuką „Įkelti/atnaujinti“. Savo brandos atestatus jau įkėlė 6 690 stojančiųjų, vidurinį išsilavinimą įgijusių po 2010 m. Šių metų abiturientai savo duomenis tokiu pat būdu turės įkelti kai jau turės išduotą brandos atestatą – po liepos 10 d.“, - nurodo bendrojo stojimo organizatoriai.

Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje iki liepos 21 dienos 17 valandos.

Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių. Iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų - 8 tūkst. - studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose.

Daugiausiai pirmakursių priimta į Vilniaus universitetą (3638), Kauno technologijos universitetą (1871), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (1880), Vilniaus kolegiją (2376) ir Kauno kolegiją (2177).

„Šiemet beveik tris kartus padidinome tikslinių studijų vietų ir studijų krypčių skaičių stojant į tarp abiturientų mažiau paklausias, bet darbo rinkai reikalingas specialybes, kaip kad visuomenės saugumo, slaugos, technologijos mokslų, sporto trenerių. Matome, kad griežtesnis valstybės reguliavimas pasiteisino: į šalies ūkiui reikalingas specialybes įstojo žymiai daugiau studentų nei ankstesniais metais. Tai nauda ir valstybei, ir studentui, nes baigęs gaus darbą pagal savo specialybę. Ateityje valstybės reguliavimą priimant studentus tik griežtinsime", - sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Universitetų sektoriuje apie 2,6 proc. sumažėjo trauka į socialinius mokslus, beveik 1 proc. mažiau siekiančių humanitarinių mokslų, tačiau 1,3 proc. daugiau pasirinkusių technologijos mokslų sritį, 0,9 proc. - fizinius mokslus, 1,7 proc. - biomedicinos mokslus. Medicinos studijų programa šiemet buvo pati populiariausia tarp stojančiųjų: mediciną pirmajame etape pirmuoju pageidavimu nurodė beveik 1300 stojančiųjų.

Didžiausias šių metų pokytis - labai padidėjusi su informatika susijusių studijų programų paklausa. Šiemet į dešimtuką pateko po dvi fizinių mokslų (4 ir 5 vietas užima KTU ir VU programos „Programų sistemos") ir technologijos mokslų programas (8 ir 9 vietos tenka VGTU programoms „Multimedija ir kompiuterinis dizainas" ir „Transporto inžinerija").

Lietuvos abiturientai, gavę aukščiausius valstybinių brandos egzaminų vertinimus, pirmenybę teikė Vilniaus universitetui. Su šią aukštąją mokykla sutartį pasirašė 643 iš 1535 "šimtukininkų". Dar daugiau kaip po šimtą geriausių abiturientų rinkosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Sutarties su jokia Lietuvos aukštąja mokykla nepasirašė 117 aukščiausius įvertinimus gavusių abiturientų.

„Šie skaičiai paneigia gandus, kad pusė geriausių abiturientų išvyko studijuoti svetur. Be abejo, liūdina, kad jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos, tačiau tikimės, kad jie pasirinko pačias geriausias pasaulio aukštąsias mokykla ir vėliau sėkmingai dirbs savo Tėvynei", - sako viceministras R. Vaitkus.

Į septyniasdešimt universitetų ir kolegijų siūlomų studijų programų per bendrąjį priėmimą ir tikslinio finansavimo skirstymą nebuvo priimtas nė vienas stojantysis. Daugiausiai tokių studijų programų - aštuonias - turi Klaipėdos universitetas.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas stojo 35,5 tūkst. pretendentų, arba beveik 10 proc. mažiau nei pernai (2012 m. - 38, 5 tūkst.). Iš jų 21, 7 tūkst. - šių metų laidos abiturientas (2012 m. - 24, 8).

Antradienį baigėsi prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose registravimas. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti interneto svetainėje užsiregistravo 37185 stojantieji. Lyginant su praėjusiais metais, stojančiųjų skaičius Lietuvoje šiek tiek sumažėjo – pernai studijuoti pageidavo beveik trimis tūkstančiais daugiau (39964 asmenys).

Studijuoti Klaipėdos universitete pateikta beveik 10 tūkstančių pageidavimų (9811). Stojantieji į Klaipėdos universitetą dažniausiai prašymuose minėjo viešojo administravimo, psichologijos, rekreacijos ir turizmo, kineziterapijos, ekonomikos, slaugos, žurnalistikos studijas. Pasak Klaipėdos universiteto Studentų priėmimo skyriaus vedėjos Beatos Kajutytės, džiugu, kad tarp populiariausių studijų dominuoja ne tik socialiniai mokslai: „Stojantieji vis dažniau dėmesį atkreipia į biomedicinos mokslų studijas, būsimieji studentai renkasi išskirtines, tik Klaipėdos universitetui būdingas studijų programas: jūrų uostų inžineriją, laivo inžineriją, jūrų transporto energetikos inžineriją, ekologiją ir aplinkotyrą. Taip pat pastebėjome, kad nemažai dėmesio sulaukia klasikinės inžinerinės studijų programos.“

Studijuoti socialinius mokslus Klaipėdos universitete šiemet pageidauja 4538 stojantieji. Lyginant su praėjusiais metais, šių studijų populiarumas pamažu krenta – pernai sulaukti 5724 pageidavimai. Socialinių studijų srityje populiariausios viešojo administravimo (693 pageidavimai), psichologijos (649), rekreacijos ir turizmo (588), ekonomikos (406), žurnalistikos (371) studijos.

Beveik du tūkstančiai pageidavimų pateikta biomedicinos (1829) ir technologijos (1743) mokslų studijų srityje. Populiariausios biomedicinos studijos šiemet yra kineziterapija (544) ir slauga (382), technologijos srityje stojančiuosius šiemet labiausiai domina statybos inžinerijos (291), mechanikos inžinerijos (229) ir elektros inžinerijos (220) studijos.
Studijuoti humanitarinius mokslus Klaipėdos universitete šiemet pageidauja 1097 stojantieji. Populiariausios humanitarinių mokslų studijos yra anglų filologija (296) ir istorija (228).
Fizinių mokslų populiarumas Klaipėdos universitete išlieka stabilus – šiemet pateiktas 351 pageidavimas, pernai pageidavimų sulaukta 359. Tarp fizinių mokslų pirmauja informatika (157) bei hidrologija ir okeanografija (152).

Studijuoti gilias tradicijas Klaipėdos universitete turinčius menus šiemet pageidauja 253 stojantieji. Dažniausiai jie rinkosi vaidybos studijų programą (55 pageidavimai), choreografiją (24), atlikimo meno programos specializacijas: dainavimą (30), džiazo muziką (25).

Kvietimai studijuoti Klaipėdos universitete bus paskelbti liepos 27 dieną iki 12 val. Juos kiekvienas stojantysis sužinos prisijungęs prie savo prašymo LAMA BPO informacinėje sistemoje ir gaus pranešimą el. paštu.

Sutarčių su pakviestaisiais studijuoti pirmajame etape pasirašymas vyks nuo liepos 29 d. 8 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val. Klaipėdos universitete, Herkaus Manto g. 84 (Humanitarinių mokslų fakultetas, 114 kab.).

Stojimo į aukštąsias mokyklas sąrašuose vėl karaliauja socialiniai mokslai, tačiau į juos stoja mažiau abiturientų nei pernai ar užpernai. "Manau, kad tendencija gera", – taip padėtį vertina švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Paskutinė diena pateikti prašymą

Šiandien baigiasi prašymų į aukštąsias mokyklas bendrasis priėmimas – nesuskubę pateikti paraiškų abiturientai tai dar gali padaryti iki 17 val. Likus dienai iki nustatyto termino pabaigos pageidavimus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir kolegijas buvo pateikę 39,5 tūkst. mokyklas baigusių jaunuolių.

43,66 proc. iš jų renkasi socialinius mokslus, po jų rikiuojasi biomedicinos mokslai – į juos paraiškas kol kas pateikė 20,81 proc. abiturientų. Toliau – technologijos mokslai (19,05 proc.), humanitariniai mokslai (6,15 proc.), fiziniai mokslai (5,44 proc.) ir menai (4,89 proc.).

Nors socialiniai mokslai artimiausią studijų kryptį lenkia daugiau kaip dvigubai, pastaraisiais metais stojančių į juos mažėja. Pernai socialinių mokslų diplomą panoro gauti maždaug 47 proc. būsimųjų studentų, užpernai – 51 proc. Tai yra gana didelis, kelių tūkstančių studentų, skirtumas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas jau anksčiau yra pabrėžęs, kad valstybinių vietų universitetuose ir kolegijose yra truputį daugiau nei 15 tūkst., tad kelių tūkstančių studentų persiskirstymas tampa svarbus visos valstybės mastu.

Ministras patenkintas

Tai, kad jaunuoliai turėtų atidžiau pasvarstyti prieš stodami į socialinius ir humanitarinius mokslus, neseniai buvo sakęs švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. Jo teigimu, socialiniai ir humanitariniai mokslai neturi perspektyvos nei Lietuvoje, nei ES, tad abiturientai turėtų rinktis technologijos mokslus, kurių atstovų trūksta. Ministras pateikia naujausius Europos Komisijos (EK) duomenis apie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumą ES iki 2015 m. EK išvadose teigiama, kad šiuo laikotarpiu IRT specialistų visoje Bendrijoje reikės apie 870 tūkst., o aukštosios mokyklos jų parengs vos 120 tūkst., tad skirtumas akivaizdus.

Neaišku, kiek įtakos abiturientams turėjo ministro kalbos, tačiau D.Pavalkis jų pasirinkimu patenkintas – tendencija esą gerėja. Ateityje ministras viltis deda ir į privalomo matematikos egzamino įvedimą, tai ketinama padaryti nuo 2016 m.

"Aš nesijaučiu prisidėjęs, bet jaučiuosi, kad labiau, daugiau ir aiškiau suteikėme informacijos studentams apie tai, ko trūksta. Manau, kad tendencija yra gera, tikiuosi, jog įvedus matematikos egzaminą, pradėjus aktyviau apie jį kalbėti bus dar didesnių šansų mokytis inžinerinius, technologinius mokslus", – vakar dienraščiui tvirtino D.Pavalkis.

LSS prezidentas: gąsdinti nereikėtų

Tačiau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko ministro retorika nežavi. P.Baltokas pritaria, jog socialinių mokslų specialistų išugdoma per daug ir gerai, kad skaičiai mažėja. Tačiau būsimųjų studentų esą nereikėtų gąsdinti neišvengiamu nedarbu.

"Ne, čia negalėčiau sutikti (su ministru – red. past.), nes socialiniai mokslai iš principo nėra nereikalingi ir nėra taip, kad įstojęs į socialinius mokslus tikrai nerasi darbo. Manyčiau, ir LSS mano, kad būtina skatinti studentus stoti į technologinius mokslus ar tiksliąsias specialybes šiek tiek kitaip, negrasinant, kad nerasi darbo. Reikia kurti pridėtinę vertę toms specialybėms, kurios yra nepopuliarios. Nes kas už šiuos žodžius gali atsakyti, jei ir įstojęs į technologijos mokslus tu to darbo nerasi?" – kalbėjo P.Baltokas.

Mediko išsilavinimą turintis švietimo ir mokslo ministras ne sykį yra pabrėžęs ir biomedicinos mokslų naudą – esą ši sritis visada turės perspektyvų. Atrodo, tam pritaria ir abiturientai – stojančių į biomediciną kreivė palaipsniui kyla. Šiemet šią sritį rinkosi penktadalis stojančių, pernai ir užpernai tokių buvo atitinkamai 18 ir 16 proc.

Tačiau LSS prezidentas svarsto, kad aklai džiaugtis tokiais rodikliais nereikėtų.

"Manau, kad tas džiaugsmas yra ganėtinai geras, nes šiaip daugėja stojančių į biomedicinos ir technologijos mokslus, palyginti su dvejų metų rodikliais. Bet vėlgi, ar tikrai Lietuvoje įmanoma pasiūlyti tokiam procentiniam skaičiui darbo vietų? Vėl susiduriam su problema ir klausimu, kad greičiausiai dauguma tų moksleivių ketina išvažiuoti", – pripažino P.Baltokas.

Be to, pasak P.Baltoko, kartais abiturientams koją kiša įsigalėję stereotipai, verčiantys stoti į universitetus, kai neretai didesnės perspektyvos laukia kolegiją baigusių studentų.

"Lietuvoje 70 proc. rinkos sudaro paslaugų sektorius, kuris iš principo gyvena iš socialinių mokslų. Vėlgi turime aiškiai suprasti, kad negali apsiversti viskas aukštyn kojom ir negali visi sustoti į technologijos mokslus, taip tiesiog nebus. Kitas dalykas – kad kartais galvojam, jog universitetas turi ruošti specialistus. Kartais yra atvirkščiai, jis turi ruošti plačiai išsilavinusį žmogų, o specialistą turi ruošti kolegija. Čia irgi toks mūsų visuomenės mitas, kuris labai klaidina stojančius", – pabrėžė P.Baltokas.