Toks žingsnis gali atrodyti nekenksmingas, tačiau dažnai už tokių "draugų" slepiasi kibernetiniai sukčiai. Vienas didžiausių socialinių tinklų iššūkių yra tai, kad juose bet kas gali sukurti netikro žmogaus paskyrą, o šio reiškinio mastai yra milžiniški – "Facebook" paskelbė per 2019 m. pašalinęs 5,4 mlrd. netikrų paskyrų. Todėl, gavus kvietimą draugauti iš pirmą kartą matomo asmens, verta prisiminti patarimą – nekalbėk su nepažįstamais, kuris padeda saugiau jaustis tiek gatvėje, tiek virtualiojoje erdvėje.

Pavojingas dėmesys

Dažniau nei suaugusieji, draugystėmis per internetą su nepažįstamais susigundo vaikai ir paaugliai – jie atmeta atsargumo patarimus neįžvelgdami grėsmių arba sakydami, kad į internetą einama ne slėptis, o pasirodyti. Nors internetas mažai kuo skiriasi nuo realaus gyvenimo, jame atsiranda jaunus žmones užburianti anonimiškumo iliuzija, palengvinanti ir supaprastinanti susipažinimą, dažnai užmirštant, kad žmogiškų santykių problemos ir grėsmės čia išlieka tos pačios.

Svarbus ir dėmesio klausimas. Realiame gyvenime kartais sunku sulaukti tiek dėmesio ir bendravimo, kiek norėtųsi. Internete iš esmės gali jo gauti, kiek reikia, todėl kartais šis dėmesio poreikis ir kompensuojamas paviršutinišku bendravimu su nepažįstamaisiais. Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad nepažįstami asmenys, internete rodantys jums dėmesį, gali turėti ir blogų ketinimų.

Pasak Lietuvoje ne vienus metus Saugesnio interneto savaitę organizuojančios asociacijos "Langas į ateitį" veiklų vadovės J.Vasilavičiūtės-Garunkštienės, didžiausias pavojus slypi tame, kad netikri draugai gali mėginti išvilioti asmeninius ir finansinius duomenis, suklastoti tapatybę, šantažuoti, surengti patyčias. Kita grupė asmenų tokiu būdu platina interneto nuorodas, nuvedančias į kenkėjiškas svetaines, – pamatę tokio "draugo" pasidalytą neva įdomią nuorodą ir ją paspaudę žmonės gali užkrėsti savo įrenginį įvairiais kenksmingais virusais. Yra ir tokių, kurie, turėdami blogų ketinimų ir apsimetę patraukliu priešingos lyties asmeniu, siekia nepilnametį išvilioti į gyvą susitikimą.

Kaip atpažinti?

Pirmas ir svarbiausias patarimas, yra priimti kvietimus draugauti tik iš tų žmonių, kuriuos bent kažkiek pažįstate. Jei neprisimenate, kur žmogų galėjote sutikti realiame gyvenime, verta peržiūrėti jo socialinio tinklo draugų sąrašą. Radus ten pažįstamų, galima jų paklausti apie šį asmenį.

Todėl labai svarbu neskelbti to, dėl ko vėliau gali tekti gailėtis.

"Gavę tokią užklausą jaunuoliai gali trumpam tapti sekliais – panagrinėti asmens paskyrą, paguglinti jo vardą, paklausinėti apie jį kitų bendrų pažįstamų. Jei socialinio tinklo paskyra labai neinformatyvi, profilio nuotraukoje puikuojasi ne žmogaus veidas, o gėlė ar katinas, žmogus neturi ar nerodo kitų savo draugų, tai gali būti ženklas, kad po šiuo vardu slepiasi viešintis nenorintis asmuo", – atkreipia dėmesį asociacijos "Langas į ateitį" atstovė.

Įtarimų turėtų sukelti ir neįprastai trumpa ar neišsami asmens veiklos socialiniame tinkle istorija. Paprastai tikri žmonės bent retkarčiais pasidalija įrašais, pakeičia savo statusą, profilio ir viršelio nuotraukas, todėl jų paskyros yra gyvos, atspindinčios savo savininkus.

Netikros paskyros negali tuo pasigirti, čia paprastai nebūna jokių asmeninių įrašų, nebent dalijimasis įvairiomis nuorodomis, kurios gali būti ir kenkėjiškos. Netikrų paskyrų savininkų draugų sąrašas taip pat būna įtartinas: draugų gali būti itin mažai arba ypač daug, dauguma jų taip pat dangstosi po nieko nesakančiomis profilio nuotraukomis ir išgalvotais vardais.

Praeitis gali pasivyti

Paprastai saugaus interneto ekspertai pataria visus draugus socialiniuose tinkluose suskirstyti į grupes. Tą leidžia socialinių tinklų privatumo nustatymai. Tuomet skirtingoms draugų grupėms bus galima pateikti skirtingą informaciją, nerizikuojant, kad ji paklius į piktavalių rankas.

Pasak J.Vasilavičiūtės-Garunkštienės, draugų filtravimas virtualiojoje erdvėje yra tik vienas saugaus elgesio internete aspektų, apie kurį turėtų žinoti vaikai ir paaugliai. Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra tai, ką pats žmogus savanoriškai skelbia socialiniame tinkle.

"Prieš skelbiant informaciją internete, reikia niekada nepamiršti, kad ji ten išlieka visą laiką, nes gali būti kopijuojama ir platinama nekontroliuojamai. Net ir pašalinus tokį įrašą, proceso sustabdyti gali būti neįmanoma – jis anksčiau gali būti daugelio žmonių išsisaugotas padarant ekrano kopiją. Todėl labai svarbu neskelbti to, dėl ko vėliau gali tekti gailėtis", – pataria ji.

Susidūrę su draugais apsimetusiais internetiniais nusikaltėliais nepilnamečiai neturėtų tylėti ir laukti, kol situacija išsispręs savaime. Būtinai reikėtų pasikalbėti apie tai su suaugusiuoju, kuriuo pasitikima, – tėvais, mokytojais, giminaičiais. Pajutę bet kokią grėsmę internete, jauni žmonės gali pasitarti ir paskambinę į Vaikų liniją tel. 116 111 arba Jaunimo liniją tel. 8 800 28 888.

Atitrūksta nuo realybės

Išmaniosios technologijos gali būti labai pravarčios ir patogios visose gyvenimo srityse, ypač – šiandienėje karantino realybėje. Tačiau visada yra galimybė, kad virtualioji erdvė pasiglemš visą žmogaus laiką ir taps labiau žalinga nei naudinga. Kai gyvenimas apsiriboja virtualiąja erdve, gali kilti problemų.

„Kuo daugiau laiko praleidžiama naršant internete, tuo labiau prarandamas realybės pojūtis, pirmenybė teikiama virtualiajam bendravimui, praleidžiami pietūs, susitikimai ar pamokos. Jaunuoliai neišsimiega, apleidžia ankstesnius pomėgius, nebenori žaisti su draugais kieme ar kitaip pramogauti ir linksmintis. Vyksta mažiau socialinių sąveikų ir taip įgyjama mažiau gyvenimiškos patirties, blogėja santykiai šeimoje“, – tikino viešosios įstaigos Asmenybės ugdymo kultūros centro projektų vadovė Sigita Vaškaitienė.

Atsidūrę tokioje situacijoje, jauni žmonės turi kovoti su socialinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis.

„Jauni žmonės nori atsitraukti nuo kompiuterio, bet nežino, kaip tai padaryti. Pabandę nusivilia, nes tuomet pradeda jausti neigiamus jausmus: irzlumą, pyktį, nuobodulį ar tuštumą“, – aiškino A.Vaškaitienė.

Savanorystė – išeitis?

Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ organizatoriai ieško būdų, kaip spręsti šią ir kitas socialines problemas.

Solidarumo platformos ambasadoriai skatina jaunimą rinktis savanorystę. Jų įsitikinimu, ši veikla padeda ne tik lavinti sąmoningumą, pilietiškumą ar siekti profesinio tobulėjimo. Savanorystė taip pat naudinga ugdant asmens pasitikėjimą savimi.

„Psichologų teigimu, vienas geriausių būdų suvaldyti neaišku iš kur kylantį liūdesio jausmą bei depresyvias nuotaikas – padėti kitiems. Darant gerus darbus kitiems jaučiamas pasitenkinimas. Žinojimas, kad savo veikla prisidedate prie geresnės visuomenės kūrimo, kaip niekas kitas kelia savivertę ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – dėstė S.Vaškaitienė.

Savanoriška veikla ne tik suteikia žmogui galimybę padėti kitiems visuomenės nariams, bet ir praverčia paties žmogaus augimui ir tobulėjimui.

„Dažnai savanorystės nauda gerokai didesnė, nei būtų galima išreikšti balu. Tai – ilgam išliekanti patirtis, kuri gali praturtinti jaunuolio asmenybę ir atverti jam naujas duris į karjerą. Nemažai šiuolaikinių darbdavių vertina savanorystę kaip naudingą patirtį“, – pasakojo S.Vaškaitienė.

Darbdaviams ši patirtis gali atrodyti naudinga dėl to, kad tokia veikla užsiimantys jaunuoliai turi galimybių pažinti save ir ugdyti gebėjimus, įgauti naujų įgūdžių, lavintis.

„Be to, savanoriška veikla leidžia atsiskleisti jaunuolio gebėjimams ir vystyti juos. Įgijęs patirties savanoriaudamas, jaunuolis jau žinos, ar jam būdingos tokios savybės kaip gebėjimas dirbti komandoje, problemų sprendimo įgūdžiai, organizaciniai gebėjimai ir panašiai“, – aiškino S.Vaškaitienė.

Neretai savanorystė – pirma galimybė išbandyti save kaip savarankišką ir brandų žmogų. Galiausiai tai – šansas susipažinti su naujais žmonėmis, išmokti bendradarbiauti ir įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

„Tyrimai Klaipėdoje atskleidė, kad kuo jaunimas vyresnis, tuo mažiau jis nori aktyviai dalyvauti kurdamas gerovę mieste. Jam priimtinesnis pasyvus dalyvavimas ir atsakomybės neprisiėmimas. Todėl apie savanorystę ir jos naudą siekiame kalbėti jau mokykloje“, – dėstė S.Vaškaitienė.

Konkrečios veiklos

Asmenybės ugdymo kultūros centras drauge su Dvasinės paramos jaunimui centru nuo kovo iki gegužės Klaipėdos miesto mokyklose organizuos klasės valandėles, per kurias moksleiviai bus skatinami leisti savo laisvalaikį be sociaVietoj socialinių tinklų – savanorystėlinių tinklų ir svaigalų.

Šia Solidarumo platformos iniciatyva siekiama moksleiviams suteikti daugiau informacijos apie savanoriškos veiklos privalumus ir galimybes.

Birželio mėnesį vyks „Išsilaisvink nuo socialinių tinklų priklausomybės“ stovykla. Savaitgalių prevencijos metu jaunimas mokysis džiaugtis gyvenimu be interneto ir svaigalų lavindami bendravimo įgūdžius, ugdydami pasitikėjimą savimi ir mokydamiesi dirbti komandoje.

„Veiklų metu bus vadovaujamasi asociacijos vertybėmis: sąmoningumu, blaivybe, bendruomeniškumu, atvirumu ir tolerancija“, – planais dalijosi S.Vaškaitienė.

Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose yra gerokai suaktyvėjusi. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį.

Tyrimo duomenimis, 44 proc. paauglių nurodė asmeniškai susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis grėsmėmis internete. 29 proc. yra susidūrę su neteisėta ir žalinga informacija internete. Penktadalis (20 proc.) teigė susidūrę su priekabiavimu ir patyčiomis, 9 proc. – su seksualinio pobūdžio pokalbiais, siekiant išvilioti susitikti su nepažįstamaisiais, o 8 proc. – su privatumo praradimu, atskleidus asmeninius duomenis.

Rita Šukytė, asmeninio archyvo nuotr.

Asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų ekspertės Ritos Šukytės teigimu, geriau yra mažiau negu per daug. Ji siūlo savo kasdienės veiklos įspūdžiais, mintimis ar nuotraukomis verčiau dalintis privačiai su artimaisiais ar uždarose grupėse su žmonėmis, kuriais pasitikima.

„Jei visgi norime informaciją paskelbti socialiniuose tinkluose, reikia pagalvoti, ką ši žinutė ar nuotrauka transliuoja, ar joje ne per daug atskleidžiama asmeninės informacijos, prisiminti, kad nuotrauka iš socialinių tinklų gali nukeliauti bet kur. Kartą paskelbtos informacijos internete sukontroliuoti nebegali. Žinoma, įmanoma ištrinti įrašus iš savo paskyros, tačiau niekada negalime žinoti, ar kas nors informacijos neišsaugojo mums net neįtariant“, – atkreipia dėmesį ji.

Kartą paskelbtos informacijos internete sukontroliuoti nebegali. Žinoma, įmanoma ištrinti įrašus iš savo paskyros, tačiau niekada negalime žinoti, ar kas nors informacijos neišsaugojo mums net neįtariant.

Atvirumas gali pritraukti ir neigiamus komentarus

Pasak ekspertės, reikėtų vengti dalintis telefono numeriu, savo namų adresu, jų aplinka ar netgi savo atostogų data, mat visa šia informacija gali pasinaudoti ilgapirščiai.

„Įsivaizduokime galimą situaciją – persikrausčiau į naujus namus ir noriu pasidalinti, kur dabar gyvenu. Po kelių savaičių pasidalinu nuotraukomis iš namų aplinkos, o dar po kurio laiko parašau, kad išvažiuoju atostogų dviem savaitėms. Turintiems blogų kėslų žmonėms tiesiog ištransliuojame, kad mūsų nėra namie. Tikrai nesakau, kad negalima dalintis atostogų akimirkomis, tačiau tikslingiausia tai padaryti jau grįžus“, – rekomenduoja R. Šukytė.

Kadangi socialiniai tinklai yra labai vieša erdvė, rekomenduojama turėti tam tikras draugų grupes, skirtingas auditorijas, kad būtų galima su vienais dalintis vienokia informacija, su kitais – kitokia.

„Tačiau retai kas elgiasi pagal rekomendacijas. Jeigu turime paskyrą kokiame nors socialiniame tinkle, tai dažniausiai ta pati informacija transliuojama visiems draugams, o kartais paskyros apskritai būna viešos. Nors dabar po truputį ima ryškėti ir kita tendencija – jaunimas keliasi į socialinius tinklus, kuriuose gali turėti daugiau privatumo ir susikurti anonimiškas paskyras“, – sako R. Šukytė.

Jos teigimu, viena iš pasekmių skelbiant asmeninę informaciją – neigiami komentarai ar patyčios internete.

„Jeigu žmogus nori paskelbti kažką nevienareikšmiškai vertinamo, drąsaus ar prieštaringo, tai reikia būti nusiteikusiam sulaukti neigiamų komentarų. Mūsų žodžiai ir nuotraukos gali sulaukti atoveiksmio, kokio nesitikėjome. Todėl gerai apsvarstykite, kokių pasekmių gali turėti įrašas. Jei visgi vaikas ar paauglys nori drąsiai elgtis socialiniuose tinkluose, tuomet jis turi suvokti, jog per skaitmeninius įrenginius, jis bendrauja su gyvais žmonėmis. Neigiama informacija veikia mus visus, bet vaikams ypatingai skaudu sulaukti negatyvių reakcijų“, – pastebi ji.

Mūsų žodžiai ir nuotraukos gali sulaukti atoveiksmio, kokio nesitikėjome.

Pasak pašnekovės, nors dauguma vaikų teigia žinantys apie grėsmes internete ir kaip elgtis su jomis susidūrus, realiame gyvenime tai ne visada būna tiesa. Vaikų žinioms sustiprinti skirta ir visa Saugesnio interneto savaitė 2021, kurios renginius organizuoja ir projektas „Prisijungusi Lietuva“. Vasario 8-12 d. nuotoliniu būdu bus transliuojamos edukacinės pamokos 4-6 klasių moksleiviams, kuriose bus pasakojama, kaip atsirinkti, ką internete galima viešinti, o ką geriau pasilikti tik sau ir artimiesiems, kodėl internetiniai žaidimai taip įtraukia bei kaip juose žaisti saugiai, kas yra žalingas turinys ir ką reikėtų daryti su juo susidūrus bei kalbėsime apie bendravimą su internetiniais draugais bei apie elektronines patyčias.

Intymaus turinio žinutėms – ne

Kiekvieno žmogaus asmeninės ribos yra kitokios, visi kasdien sprendžiame, kiek ko apie savo asmeninį gyvenimą atskleisti viešojoje erdvėje. Pavojai, anot ekspertės, taip pat kyla, kuomet susirašinėjant asmeninėmis žinutėmis atskleidžiama per daug – tai gali būti tiek asmeniai duomenys, tiek intymios nuotraukos. 

„Sekstingas, arba intymaus turinio žinučių siuntinėjimas, dažniausiai prasideda kaip žaidimas tarp dviejų žmonių, o paskui gali baigtis ir labai liūdnai, kai santykiai nutrūksta. Jaunuoliams patariame apskritai to nedaryti, ypač tokio turinio žinučių nesiųsti nepažįstamiems žmonėms. Bet žinome, jog šio reiškinio taip paprastai nesustabdysi. Savo seksualumo tyrinėjimą psichologai vadina natūraliu žmogaus raidos etapu, tačiau viską gerokai pakeitė internetas“, – teigia R. Šukytė.

Tačiau ekspertė įsitikinusi, kad galimos grėsmės neturėtų atbaidyti nei jaunuolių, nei jų tėvų naudotis interneto teikiamomis galimybės – tiesiog reikia domėtis saugaus elgesio internete aktualijomis ir gerbti vieni kitus ne tik susitikus akis į akį, bet ir elektroninėje erdvėje.

Asmens duomenų pažeidimus nagrinėjanti Mykolo Romerio Universiteto (MRU) lektorė Rasa Grigonienė akcentuoja – kandidatų tikrinimas socialinėje erdvėje teisiškai leidžiamas tik išskirtiniais atvejais.

Diskriminaciją gali lemti lytinė orientacija ar net politinės pažiūros

Darbo teisės specialistė pabrėžia, kad tikrinant kandidatų socialines paskyras darbdaviai rizikuoja gauti perteklinę informaciją ir kandidatą diskriminuoti.

„Didžiausia žala gali kilti dėl sužinotų dalykų, kurie neskelbiami CV ir nesusiję su dalykinėmis savybėmis, pavyzdžiui lytinės orientacijos, politinių įsitikinimų, priklausymo profsąjungoms, socialinės, šeiminės, finansinės padėties. Jei tokių duomenų rinkimas nesusijęs su darbinėmis funkcijomis, pažeidžiama kandidato teisė į privatumą ir sukuriamos prielaidos jį diskriminuoti“, – dėsto R. Grigonienė.

Vis dėlto socialinių paskyrų tikrinimas tapo personalo vadovų kasdienybe. Kaip sako „OVC Consulting“ darbdavio įvaizdžio konsultantė Vitalija Ročė – atsakingiems darbdaviams nekreipti dėmesio į akivaizdžius vertybių nesutapimus būtų klaida, o kandidatų tikrinimą versle lygina su viešojo sektoriaus pozicijomis.

„Žiniasklaidoje viešai analizuojami valstybiniame sektoriuje dirbančių asmenų, pareigūnų, ugdymo darbuotojų socialinių tinklų profiliai, kurie neatitinka keliamų socialinių elgesio normų. Šiose situacijose viešo profilio analizės darbą atliko visuomenė, versle – kolegos, jei personalo žmogus įdarbino netinkamą kandidatą“, – sako V. Ročė.

MRU dėstytoja R. Grigonienė pritaria, kad ne visais atvejais galima būtų įrodyti, jog socialiniuose tinkluose rasta informacija lėmė kandidato diskriminaciją. „Darbdavys turi teisę pasirinkti tinkamą kandidatą pagal nusistatytas asmenines savybes ir dalykinius reikalavimus, kaip nepriekaištinga reputacija, diskretiškumas. Pavyzdžiui, jei socialiniuose tinkluose išaiškėja, kad kandidatas mėgsta piktnaudžiauti alkoholiu, to negalima laikyti diskriminacija“, – pabrėžia ekspertė.

Atviros socialinės paskyros – dar ne leidimas užeiti darbdaviui

Taip pat yra skirtumas, kokios paskyros tikrinamos: su asmeniniu gyvenimu dažniau siejamas „Facebook“, „Instagram“ ar sparčiai populiarėjantis „LinkedIn“, kurį profesionalai naudoja darbdaviams pasiekti.

„Darbdavys turėtų atsižvelgti, ar kandidato profilis susijęs su verslo, ar su asmeniniais tikslais, nes tai gali būti svarbus duomenų tikrinimo teisėtumo požymis. Beje, darbdavys neturi pagrindo reikalauti kandidato „susidraugauti“ socialiniuose tinkluose ar kitaip suteikti prieigą prie savo profilių turinio“, – pabrėžia R. Grigonienė.

Darbdavys turėtų atsižvelgti, ar kandidato profilis susijęs su verslo, ar su asmeniniais tikslais, nes tai gali būti svarbus duomenų tikrinimo teisėtumo požymis.

Kandidatų tikrinimą darbdaviai dažnai motyvuoja tuo, kad paskyra – viešai prieinama. Tačiau pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), tai dar nesuteikia leidimo rinkti duomenis apie kandidatą. Ypač, jei darbo pozicijai nekeliamas aukščiausios reputacijos kriterijus ar nebūtina įvertinti konkrečių rizikų. „Darbdaviai neturėtų daryti prielaidos, jog vien todėl, kad asmens profilis yra viešai prieinamas, jie gali tvarkyti tuos duomenis savo tikslais. Negalima jų kaupti,  disponuoti, naudoti ar saugoti, jei tam nėra teisinio pagrindo“, – akcentuoja MRU dėstytoja.

Tikrinant viešą informaciją darbdaviams iššūkiu tampa ne tik teisinis pagrindas. „Vertinimo procesas sudėtingesnis, jei viešos informacijos daug, ji sena arba labai skirtinga. Kitas iššūkis, teisingai įvertinti kandidatus, kurių nėra viešoje erdvėje, jei jie lyginami su pretendentais turinčiais socialinius profilius. Svarbu išlikti objektyviems ir vertinti tik tai, kas susiję su kandidato tinkamumu konkrečiai pozicijai įmonėje užimti pagal patirtį, kvalifikaciją ir kitus parametrus“, – sako V. Ročė.

Apie „patikrinimą“ kandidatas turėtų būti informuojamas

Norėdami apsisaugoti nuo BDAR pažeidimų, darbdaviai apie galimą socialinių tinklų tikrinimą turėtų rašyti darbo skelbimuose, nurodant duomenų rinkimo tikslus ir saugojimo terminus. Vis dėlto darbdavio įvaizdžio konsultantė sako, kad kandidato „googlinimas“ laikomas nerašyta taisykle: „Galbūt todėl prie rekomendacijų, ieškantiems darbo, nurodoma: peržiūrėkite savo socialinių tinklų profilius ir juos pakoreguokite, kad atrodytų patrauklūs darbdaviui, ištrinkite tam tikras nuotraukas ar įrašus“.

 Peržiūrėkite savo socialinių tinklų profilius ir juos pakoreguokite, kad atrodytų patrauklūs darbdaviui, ištrinkite tam tikras nuotraukas ar įrašus.

Tuo metu MRU dėstytoja R. Grigonienė, taip pat dirbanti darbo ginčų komisijoje, mano, kad darbo skelbimuose retai matomas pranešimas apie socialinių tinklų tikrinimą susijęs su lydinčia atsakomybe. „Baimė pažeisti BDAR nuostatas dažnai atgraso darbdavius nuo informavimo, nes tuomet, reikalui esant, reikės įrodyti buvusį teisinį pagrindą, pateikti tokių duomenų saugojimo, prieigos, naikinimo įrodymus“, – pabrėžia darbo teisės ekspertė.

Ji taip pat akcentuoja, kad kandidatai turi teisę ir patys nurodyti, jog sutinka ar nesutinka būti tikrinami socialinėse medijose. „Tačiau nebūtų logiška atsiųsti potencialiam darbdaviui prašymą netikrinti socialinių paskyrų, bet prieigas prie jų palikti atviras“, – pažymi R. Grigonienė.

Skundų dėl įdarbinimo procedūrų Lietuvoje vis dar yra vienetai, o juos įrodyti – itin sudėtinga. Vis dėlto, įrodžius pažeidimus, susijusius su kandidatų ar darbuotojų asmens duomenų tvarkymų, įmonėms gali būti skiriamos baudos iki 4 proc. metinės apyvartos arba 20 tūkst. eurų. Viešosioms institucijoms atitinkamai iki 1 proc. metinio biudžeto, bet ne daugiau nei 60 tūkst. eurų.

Praėjusiais metais finansų pasaulį sudrebino žinia, kad socialinis tinklas „Facebook“ šių metų sausio mėnesį ketina išleisti savo kriptovaliutą „Libra“.

Tam tikslui buvo įkurta asociacija, iš kurios ilgainiui pasitraukė „Mastercard“, „Visa“, „PayPal“, „eBay“. Prie to prisidėjo ir pašlijusi „Facebook“ reputacija dėl vartotojų asmeninių duomenų valdymo. Sausis praėjo, „Libra“, pakeitė pavadinimą į „Diem“ (lotyniškai „diena“), tačiau žadėtų skaitmeninių pinigų vis dar nėra.

„Kauno dienos“ studijoje pokalbis su dr. G.Žigiene ne tik apie taip vadinamus „Facebook“ pinigus, kurių naudotojais galėtų tapti visi, nebūtinai prisijungę prie šio socialinio tinklo arba naudojantys „Instagram“, „Messenger“ bei „WhatsApp“ programėles.

Profesorė papasakos, kaip veiktų naujoji kriptovaliuta, kodėl „Facebook“ suinteresuotas turėti savo pinigus, taip pat supažindins su pagrindiniais kriptovaliutų veikimo principais, blokų grandinės (blockchain) bei finansinių technologijų (fintech) pagrindais.

„Technologijos juda į priekį, ir tik nuo mūsų priklauso, kiek norėsime suprasti, kas aplinkui vyksta. O pats procesas jau nesustabdomas“, – ragina plėsti akiratį prof. Gerda Žigienė.

A. Guterresas pareiškė manąs, kad jokia kompanija neturėtų turėti teisės vienašališkai spręsti, ar, pavyzdžiui, užblokuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskyrą.

Pasak jo, vietoje to reikėtų sukurti „mechanizmą“, numatantį „reguliavimo sistemą su taisyklėmis, kurios leistų tai padaryti pagal įstatymus“.

„Nemanau, kad galime gyventi pasaulyje, kuriame pernelyg daug galios suteikiama vos kelioms įmonėms“, – per spaudos konferenciją kalbėjo A. Guterresas.

Anksčiau šį mėnesį „Twitter“ visam laikui užblokavo prieš beveik 12 metų įregistruotą D. Trumpo paskyrą ir tokiu būdu nutraukė jo tiesioginius ryšius su 89 mln. sekėjų – išskirtinį jo prezidentavimo bruožą. „Facebook“ ir „Instagram“ laikinai užblokavo D. Trumpą.

„Twitter“ teigimu, eksprezidento žinutės galėjo paskatinti smurtą po sausio 6 dieną jo šalininkų surengtų riaušių JAV Kapitolijuje. Šalies konservatoriai apkaltino socialinių tinklų bendroves cenzūra ir Konstitucijos garantuojamos žodžio laisvės pažeidimu.

A. Guterresas pareiškė, kad „ypač nerimauja“ dėl socialinės žiniasklaidos kompanijų galios.

JT vadovas atkreipė dėmesį į „apie kiekvieną iš mūsų renkamą informacijos apimtį, kontrolės stoką... kalbant apie su mumis susijusius duomenis, faktą, kad šie duomenys gali būti naudojami ne tik komerciniais tikslais, bet ir parduodami reklamos kompanijoms... taip pat pastangoms pakeisti mūsų elgesį“.

A. Guterresas mano, kad „politiniu požiūriu tai gali būti naudojama piliečių kontrolei šalyse“.

Generalinis sekretorius pareiškė, kad šioms problemoms išspręsti „būtinos rimtos diskusijos“, o tai yra vienas iš jo birželį paskelbto „Skaitmeninio bendradarbiavimo veiksmų plano“ tikslų.

Šiuo veiksmų planu siekiama skatinti „saugesnį, teisingesnį skaitmeninį pasaulį“.

Iniciatyvos autoriai ragina imtis veiksmų aštuoniuose srityse, įskaitant pastangas užtikrinti visuotinę prieigą prie interneto iki 2030 metų, taip pat „skatinti pasitikėjimą ir saugumą skaitmeninėje erdvėje“ ir „pastatyti veiksmingesnę architektūrą skaitmeniniam bendradarbiavimui“.

„Skaitmeninių technologijų klausimams politinėse darbotvarkėse dažnai skiriama mažai dėmesio“, – nurodoma plane.

Tarp veiksmų plano nuostatų yra raginimas stiprinti Interneto valdymo forumą, vienijantį žmones iš įvairių viešojo ir privataus sektorių grupių, siekiant aptarinėti viešosios politikos klausimus, susijusius su internetu, „kad jis taptų labiau reaguojantis ir aktualesnis sprendžiant dabartines skaitmenines problemas.“

Šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., LNK laida KK2 žiūrovus pakvies į svečius pas vieną turtingiausių Lietuvos šeimų, Rasą ir Rimandą Stonius, kurie valdo turtą, skaičiuojama, vertą daugiau nei 70 milijonų eurų.

R. Stonys ilgą laiką buvo didžiausias įmonės „Dujotekana“ akcininkas, šiuo metu jam priklauso Kauno termofikacinė elektrinė. Rimando žmona Rasa yra vadinama Žiežmarių gėlių karaliene – šeimai priklauso gėlių verslas.

Nors daug laiko praleidžia nuosavuose namuose Balyje ir Šveicarijoje, šiuo metu dėl karantino Stoniai gyvena šalia Žiežmarių. Jų dvaro kieme driekiasi didžiulės, išpuoselėtos medžių alėjos, vaikų žaidimų aikštelė, krepšinio aikštė, tvenkiniai, viską saugo apsauga. Prabangus šeimos namas apstatytas antikvariniais baldais, meno kūriniais. Viskas – aukščiausios klasės.

R. ir R. Stoniai žurnalistų į savo namus dar niekada nebuvo įsileidę. Niekas apie Rasos ir Rimando gyvenimą nebūtų sužinojęs, jei Rasa nebūtų susikūrusi „Instagram“ paskyros ir pradėjusi ten kelti vaizdo įrašų. Rasa socialiniuose tinkluose nesipuikuoja turtais, filmuoja savo buitį. Pavyzdžiui, kaip gamina valgyti.

Kai instagrameriai pamatė, kaip Rasa gyvena, iškart prasidėjo užgauliojimai, patyčios ir neigiami komentarai. Komentatoriai tyčiojosi, kai keturiasdešimties slenkstį peržengusi R. Stonienė pastojo ir laukėsi dukrelės.

Kažkokios varnalėšos, kažkokios hienos, kaip aš jas išvadinau...

„Labiausiai tyčiojosi, kai laukiausi Felicijos. Taip pat tyčiojosi iš sūnaus Matuko. Kas šlykščiausia, kad už viso to stovi moterys. Moterys, kurios irgi turi vaikus, kurios irgi nėra tobulos...  Nemanau, kad 42-ejų metų moteris negali gimdyti, jeigu fiziologiškai tiek tiek vyro, tiek mano sveikata tai leidžia. Kodėl mes to neturime daryti, jeigu tai buvo tokia Dievo valia? Kodėl mes jos neturime priimt?“ – klausė neseniai dukrelės susilaukusi R. Stonienė.

Internetiniai komentatoriai Rasą jau ne kartą privedė iki ašarų. Labai žmonės tyčiojosi iš to, kad Rasos vyras už ją vyresnis 24 metais. Labai tyčiojosi ir iš Rasos išvaizdos.

„Kažkokios varnalėšos, kažkokios hienos, kaip aš jas išvadinau... Tegu daro mankštas, tegu gamina, tegu skaito, tegu augina vaikus, tegu kažką daro, tuomet neturės laiko tam sąšlavynui, kurį jos daro dabar“, – sako R. Stonienė.

Rasa turi geriausią draugę, kuriai pasipasakoja visas savo bėdas ir sulaukia užuojautos, jos draugė – garsioji nuomonės formuotoja Viktorija Siegel.

„Mes draugaujame šeimomis, ir, nors ta mūsų draugystė nėra sena, bet ji labai šilta, labai jauki ir labai draugiška. Ir verkiam, kartu, ir šnekam kartu, džiaugiamės kartu, pasimaudom irgi kartu ir pagriliuojam kartu ir atostogaujam kartu Preiloje pas mus“, – pasakoja R. Stonienė.

„Interneto platformų verslo modelis daro įtaką ne tik laisvai ir sąžiningai konkurencijai, bet ir mūsų demokratijoms, mūsų saugumui ir mūsų turimos informacijos kokybei“, – Pasaulio ekonomikos forumo internetu surengtoje sesijoje sakė U. von der Leyen.

Interneto milžinės turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip jos skleidžia, skatina ir šalina turinį, teigė ji, pasinaudojusi savo kalba forume kreipimuisi į Vašingtoną.

Pavyzdžiui, pabrėžė EK pirmininkė, „Twitter“ sprendimas visam laikui užblokuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą po išpuolio Kapitolijuje neturėjo būti priimtas remiantis tik bendrovės vidaus taisyklėmis.

Forume, kuris šiemet dėl koronaviruso pandemijos rengiamas ne Šveicarijos Alpių kurorte Davose, o internetu, apie 2 000 politikos ir verslo lyderio aptars ateinančių metų iššūkius.

Pokalbiai su draugeliais, interviu su kolegomis iš kito kabineto ir pašnekesiai su sava „chebryte“ taip įkyrėjo, kad tos kancerogeninės laidos apie nieką jau seniai kelia refliukso priepuolius. Regis, Lietuvoje tėra tik influenceriai, socialinių tinklų „žvaigždės“, feisbuko amebos, iš kurių ir daiginamos šitos beprasmės laidos. Šnekinamos ne asmenybės, o vienaląsčiai organizmai, kurie daug kalba, bet neturi ką pasakyti, todėl maskuojasi tuštybe ir trivialiomis frazėmis, pateikdami jas kaip sociokultūrinį fenomeną.

Lietuvoje tėra tik influenceriai, socialinių tinklų „žvaigždės“, feisbuko amebos, iš kurių daiginamos beprasmės TV laidos. Kalbinamos ne asmenybės, o vienaląsčiai organizmai, kurie daug kalba, bet neturi ką pasakyti.

Tie kalbantys organizmai – tai tik asmenys, kažkada vargais negalais įgiję šiokį tokį išsilavinimą, bet taip ir nepakilę iš A.Maslow piramidės apačios. Menami darbai, socialinių pozicijų imitacijos, piktinimaisi tariamomis blogybėmis, pavyzdžiui, Bažnyčios demoralizacija, tėra tik tas masalas, kuriuo jie skuba patraukti virtualaus triukšmo ir plastikinių skandalų ištroškusią feisbuko durnelių kaimenę.

Kodėl eteryje niekada neregime atsiskyrėlio poeto Vitalijaus Šopio, unikalaus prozininko Vido Morkūno, pasaulio garbės piliečio Gintaro Patacko ar Vakarų Lietuvą nuo kruvinų skerdynių prieš 30 metų išgelbėjusio Vytauto Čepo? Pagaliau kodėl intymesniais klausimais niekas nepravirkdo, tarkime, to paties Raimondo Šilansko, kuris širdyje yra sentimentalus ir empatiškas?

Todėl, kad tai „neformatas“, o ir slidinėti eterio paviršiais yra patogiausia. Be to, apie ką mąslaus žmogaus gali pasiteirauti ta padrika mergelė, kuri neskiria E.M.Remarko nuo remarkos ir, jei tik galėtų, kablelius rašytų viduryje žodžio?

Šitas debilėjimo procesas yra prasidėjęs seniai ir, panašu, įsitvirtino ilgam. Štai ir turime daug erzelio, daug paviršutiniškų frazių iš vermišeliais nušertų veidų, bet nieko, kas sukurtų bent truputį prasmės.