Kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisomis ministerija teikia Darbo, Administracinių nusižengimų kodeksų, Statybos, Valstybinio socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Po pateikimo už šį įstatymų paketą balsavo 107, 3 parlamentarai susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.

Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

„Šiuo projektu siekiame išgelbėti apie dvi gyvybes per metus ir apie dešimt žmonių nuo suluošinimo darbe“, – pristatydamas poreikį keisti esamą tvarką Seimo plenarinių posėdžių salėje akcentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje pačioms įmonėms nėra nustatyta jokios finansinės atsakomybės už darbuotojo saugos pažeidimus, administracinė nuobauda taikoma tik fiziniams asmenims, dažniausiai įmonės padalinio vadovui. Minimali tokia bauda už pirmą pažeidimą siekia 120 eurų.

„Šiai dienai aprengti žmogų tinkamais darbo rūbais kainuoja brangiau negu susimokėti baudą. Šiandien darbuotojų sauga, sveikata tiesiog neapsimoka ir tokia situacija negali tęstis“, – pabrėžė jis.

Mūsų pasiūlymas, (...) kad būtų ne bauda, bet įmokos į nelaimingų atsitikimų fondą. (...) Šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti.

 

Anot SADM, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą pernelyg ilgai trunka, kol darbovietėje nutikęs nelaimingas atsitikimas ištiriamas ir pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Todėl, pasak ministerijos, ir finansinės sankcijos darbdaviui pritaikomos ne iš karto, o tik praėjus vieneriems metams ar daugiau.

Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavius, pažeidusius darbuotojų saugos taisykles, mokėti papildomą vienkartinę išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Jos dydis, kaip teigiama, būtų susietas su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris šiuo metu siekia 924 eurus.

Tai, kaip teigia ministerija, galėtų sudrausminti darbdavius, nes augant MMA didėtų ir papildoma vienkartinė išmoka. Taip pat, anot V. Šiliausko, pagal naują tvarką darbdaviams labiau apsimokėtų rūpintis darbuotojų sauga.

„Mūsų pasiūlymas, (...) kad būtų ne bauda, bet įmokos į nelaimingų atsitikimų fondą. (...) Šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti, iš šito fondo yra mokamos išmokos aukoms. Ir matome, kad į fondą šiai dienai didžiąją dalį, virš 80 proc. (lėšų – ELTA), suneša darbdaviai, kurie jokių pažeidimų nepadarė“, – Seime teigė jis.

„Tai vėlgi, yra netinkamos motyvacijos, netinkamos paskatos, mes turime nelaimingų atsitikimų fondą, į kurį moka visi darbdaviai, o naudas gauna tie darbdaviai, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, nes už juos yra mokamos išmokos“, – pridūrė viceministras.

Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų yra iki 49, už darbuotojo saugos pažeidimą mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur).

Taip pat, anot SADM, įstatymo pakeitimai įpareigotų darbdavius geriau prižiūrėti savo įrangą, kad ji būtų saugesnė darbuotojams. Be to, siūloma atsisakyti prievolės asmenims su negalia tikrintis sveikatą tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nėra rizikos darbuotojo saugai, bei skirti juos dirbti naktį ar viršvalandžius tik patiems darbuotojams sutikus ir jeigu leidžia sveikata.

Darbo inspekcijos duomenimis, daugiausia, maždaug penktadalis, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų sektoriuje.

Čia 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 26 sunkūs (20 proc. visų sunkių) ir 6 mirtini (28 proc. visų mirtinų) nelaimingi atsitikimai.

2023 metais, preliminariais duomenimis, statybose įvyko 18 sunkių ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. 17 proc. visų sunkių ir 33 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

Iš viso Lietuvoje 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Dalį šių pakeitimų toliau svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), į plenarinių posėdžių salę jie sugrįš birželio 4 dieną.

„Jeigu trečiųjų šalių pilietis yra sudaręs darbo sutartį su Lietuvoje registruota įmone, legaliai dirbo čia, Lietuvoje, ir buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, tai teisę į ligos išmoką jis turės. Būtina sąlyga – turėti bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per metus arba 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per dvejus metus. Jeigu žmogus reikiamo stažo neturi, ligos išmoka jam skiriama nebus“, – Eltai teigė E. Banienė.

Šiuo metu užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.

„Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, esančią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC“, – teigė SADM atstovė.

„Atkreipiame dėmesį, kad jeigu žmogus negalėjo prisiskambinti gydytojui, nedarbingumą galima gauti atgaline tvarka, tačiau atgalinis nedarbingumas gali būti išduodamas ne daugiau nei už 5 darbo dienas skaičiuojant nuo kreipimosi dienos“, – pridūrė E. Banienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, prisiregistruoti prie poliklinikos nuotoliniu būdu galima užpildžius pasirinktos gydymo įstaigos interneto svetainėje paskelbtą formą ir ją pateikus tai gydymo įstaigai.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.

Svetimo nelaimei neabejinga klaipėdietė nebežino ko griebtis, kad nereikėtų matyti šio graudaus reginio.

„Kol mes šiltuose namuose laukiame artėjančių švenčių, visur malonus šurmulys, taip žmogus laukia nežinia ko. Gal artėjančios mirties? Atradę benamį šuniuką jam skubiai ieškome prieglaudos ar suteikiame prieglobstį, o čia – gyvas žmogus šalia prekybos centro „Depo“ guli jau ne pirmą dieną. Naktimis jis glaudžiasi netoliese esančiuose Nakvynės namuose Dubysos gatvėje. Dieną, pagal įstaigoje galiojančią tvarką, privalo palikti patalpas. Kviečiau greitąją, jam pagalbos nereikia. Kai buvo sniego, mačiau gulintį apsnigusį. Padarykime gerą darbą, padėkime žmogui atsitiesti“, – kreipėsi moteris.

Jeigu jis būtų neblaivus, gautų blaivinimo paslaugą. Tačiau jis tikrai toks nėra.

Akivaizdu, kad bėdžiui pagalba būtina, juolab kad jis nėra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Priešingu atveju Klaipėdos nakvynės namų darbuotojai vestųsi jį išblaivyti.

Naktis maždaug 56 metų benamis leidžia Dubysos gatvėje neseniai atidarytuose saugios nakvynės namuose, o ryte, juos palikęs, vėl laukia vakaro, kada galės čia sugrįžti.

Dienos metu priimti benamio neturintys teisės Nakvynės namų darbuotojai atneša jam karštos arbatos, stengiasi ieškoto būdų, kaip padėti žmogui.

Pasak Klaipėdos nakvynės namų direktorės Almos Kontrimaitės, vyro padėtis kebli, nes jis neturi socialinio draudimo. Vadinasi, oficialiai negali sulaukti jokios pagalbos – nei medicininės (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą), nei finansinės.

Regis, ir jis pats nerodo noro susitvarkyti reikiamus dokumentus.

„Jeigu jis būtų neblaivus, gautų blaivinimo paslaugą. Tačiau jis tikrai toks nėra. Žmogus naudojasi nakvynės paslauga kiekvieną naktį nuo 20 val. iki 8 val. ryto, yra socialiai nedraustas. Buvo praleidęs registraciją Užimtumo tarnyboje ir, berods, vasario pradžioje vėl galės kreiptis į tarnybą dėl socialinio draudimo atkūrimo. Nedraustiems asmenims savivaldybė apmoka tik plaučių tyrimą dėl tuberkuliozės, visi kiti reikalingi tyrimai nemokamai neatliekami, žmogus turi būti draustas“, – dėstė A. Kontrimaitė.

Klaipėdos nakvynės namai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tam, kad žmogus gautų apgyvendinimą Nakvynės namuose, reikia patvirtinimo iš trijų specialistų – odos ir venerinių ligų, ftiziatro ir psichiatro. Esą atlikus šiuos tyrimus gatvėje besivoliojančiam vyrui būtų galima galvoti apie apgyvendinimo paslaugos suteikimą.

Žinoma, jeigu pats žmogus to panorės. A. Kontrimaitė priminė, kad už nakvynę įstaigoje visiems reikia sumokėti 20 proc. savo gaunamų pajamų.

„Bet kuriuo atveju, mes tvarkysime jam dokumentus, o jis sutiks ar ne, čia jau bus jo valia“, – atkreipė dėmesį direktorė.

Anksčiau patys Nakvynės namų darbuotojai už savo pinigus nupirkdavo klientams reikalingus tyrimus, tačiau ilgainiui tokia praktika įstaigoje buvo išgyvendinta. Mat panašių atvejų per metus pasitaiko ne vienas.

Esą pats žmogus turi norėti spręsti savo problemas.

„Kai tik pasakome, kad turi judėti, planuoti savo dieną, jis iškart krenta ant žemės ir nori numirti“, – komentavo A. Kontrimaitė.

Direktorės žodžiais, taikyti išimtį ir leisti dienos metu pasilikti Nakvynės namuose būtų nesąžininga kitų klientų požiūriu, be to, būtų pažeistos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. O ir patys darbuotojai nesutiks dirbti viršvalandžių.

Tačiau, pašnekovės tikinimu, smarkiai atšalus likimo valiai benamis tikrai nebus paliktas.

Lauke savo išmatose besimurkdančiam vyrui kiekvieną dieną kviečiama greitoji, įvertinę sveikatos būklę medikai jį parveža į tą pačią vietą.

Nakvynės namų darbuotojai laukia gydytojų pažymos, kuri atskleistų varguolio sveikatos problemas, taip pat bandys sutvarkyti dokumentus, reikalingus apgyvendinimui.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė, viešoje vietoje neblaiviems asmenims kviečiama policija.

Kitu atveju žmogui padėti, suteikti reikalingą informaciją ir pasiūlyti sprendimą turi Nakvynės namų darbuotojai. Savivaldybės klerkai tuo neužsiima.

Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 17.

Konservatoriai Monika Navickienė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė, kad motinystės išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, tik siūlyta nustatyti, kad tos pajamos turėtų būti gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą.

Dabar įstatyme numatyta, kad jei motinystės atostogų išėjusi motina turi kokių nors pajamų ir jeigu jų dydis viršija motinystės išmoką arba jai lygus, ši išmoka nemokama. Darbo pajamų galima turėti tik antraisiais vaiko priežiūros metais.

„Mes rengdami šitą pataisą atsižvelgėme į Vyriausybės planus skatinti gimstamumą“, – antradienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad šis siūlymas – neteisingas.

„Suprantu geras intencijas, bet mes tada keiskime visą socialinio draudimo sistemą į pašalpinę, nes šitas draudimas yra ir taip nuostolingas“, – tvirtino jis.

Kitas šio komiteto narys, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimantas Dagys tvirtino, kad projektas iškreipia socialinio draudimo esmę. Anot jo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas skirtas kompensuoti netektas pajamas.

„Visas šitas projektas, įvedus tokias gana dideles piktnaudžiavimo galimybes, vėl gulsis ant pensininkų pečių, jie turės sumokėti tą visą kainą, nes iš to pačio socialinio draudimo tarifo viską mes darome“, – pareiškė jis.

Kaip pranešė „Sodra“, tai turėtų būti padaryta norint užtikrinti socialines garantijas.

„Sodra“ rengiasi įmokų ir pensijų socialinio draudimo pokyčiams, dėl to gyventojai metų pradžioje negalės prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (EGAS), o draudėjai - pateikti socialinio draudimo pranešimų per asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjui (EDAS).

Atnaujinus sistemas, dar gali pasitaikyti laikinų sutrikimų.

Iki šiol buvo draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas specialusis slaugos poreikis, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų – apie 10,5 mln. eurų (kasmet – BNS), siūlome Seimui nustatyti įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos“, – Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Pasak jo, nuo 2019 metų nuolatinė priežiūra bus suskirstyta į lygius. Todėl Vyriausybė išvadoje Seimui siūlo, kad draudimas valstybės lėšomis būtų taikomas slaugant neįgalius asmenis, kuriems iki šių metų gruodžio 31 dienos nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nuo kitų metų sausio 1 dienos nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Vyriausybė trečiadienį kartu nepritarė parlamentarės Gintarės Skaistės siūlymui netaikyti „Sodros“ įmokų grindų darbuotojams, kurie augina neįgalų nepilnametį vaiką arba dirba pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje. Pasak SADM, Seimas birželį priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo šie klausimai jau išspręsti.

Šią informaciją gyventojai gali rasti asmeninėse „Sodros“ paskyrose gyventojai.sodra.lt, o beveik 2000 iš jų gavo ir elektroninius laiškus.

„Ne visi, gavę šiuos pranešimus, turės mokėti 36 eurų PSD įmoką už rugpjūtį. Jeigu žmogus įsidarbins, įsiregistruos darbo biržoje arba pradės savarankišką veiklą iki mėnesio pabaigos, įmokos mokėti nereikės“, – praneša „Sodra“.

Įmokų, „Sodros“ teigimu, nereikia mokėti ir asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis, svarbu žinoti, jog abiturientams ir aukštųjų mokyklų absolventams rugpjūtis yra paskutinis mėnuo, kai juos draudžia valstybė – jeigu jie rugsėjį nepradės studijų, niekur neįsidarbins ir nesikreips į darbo biržą, kitą mėnesį PSD įmokas jiems gali tekti mokėti patiems.

Konservatorius Edmundas Pupinis yra pasiūlęs į pensijų socialinio draudimo stažą visiems įskaityti vaiko iki 3 metų priežiūros laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 dienos, tai yra nuo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo priėmimo pradžios.

Į socialinio draudimo stažą ir taip yra įskaitomas motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų gavimo laikas, bet išmokų negaunantys tėvai buvo draudžiami ne visada. Valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai vaikus auginantys tėvai, negaunantys su vaiko priežiūra susijusių socialinio draudimo išmokų, draudžiami tik nuo 1996, o nuo 2008 metų jie pradėti drausti visai pensijai.

Visgi Vyriausybė mano, kad E. Pupinio pasiūlymas paneigtų Lietuvos pensijų sistemos ir socialinio draudimo sistemos esmę.

„Su įmokomis nesusietų laikotarpių prilyginimas stažui paneigtų socialinio draudimo pensijų sistemos esmę – išmokas skirti tik už laiką, kai žmogus arba dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, arba gavo socialinio draudimo išmokas, tai yra iš esmės atspindinčio indėlį į socialinio draudimo sistemą“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Vyriausybės išvadoje taip pat aiškinama, kad parlamentaro pasiūlymui reikėtų papildomų lėšų, o šiuo metu tokie įsipareigojimai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles ir nustatytus 2018–2021 metų fiskalinius tikslus.

Draudžiami būtų asmenys, prižiūrintys neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikis. Šiuo metu valstybės lėšomis draudžiami tik tie slaugytojai, kurių prižiūrimiems žmonėms nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Seime priėmus J. Džiugelio siūlymą, valstybės sąskaita galėtų apsidrausti beveik 4 tūkst. žmonių, tai kainuotų apie 5 mln. eurų.

Parlamentarai priėmė naują, kiek palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką. Už Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 22.

Pagal naują tvarką bedarbio pašalpos bus mokamos ilgiau - devynis mėnesius: pirmą-trečią nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį - 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc.

Norint gauti išmokas, reikės dirbti mažiausiai 12 mėnesių, o toks stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių.

Bedarbio pašalpa nebus apmokestinama pajamų mokesčiu (GPM). Ją apmokestinti siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tam pritarė Trišalė taryba. Toks apmokestinimas buvo numatytas socialiniame modelyje.