Doviluose kuriamame Šimtmečio ąžuolyne ne visi ąžuoliukai išgyveno, buvo tokių, kurie neprigijo. Todėl talkininkai nusprendė atsodinti medelius.

Į talką susirinko Klaipėdos rajono etninės kultūros centro, Dovilų seniūnijos, Dovilų bibliotekos darbuotojai.

„Į talką atėjo ir doviliškiai. Gal trys dešimtys talkininkų susirinko. Labai puiki nuotaika buvo ir labai smagus darbas padarytas“, – patikino Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas.

Jonas Tilvikas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Labai puiki nuotaika buvo ir labai smagus darbas padarytas.

Baigę miškasodžio darbus, talkininkai dar nusprendė išvalyti netoliese prie karjero esantį miškelį.

Vyrai ir moterys ištempė daugybę nulūžusių ir nudžiūvusių šakų.

Privačios įmonės savininkas Airidas Beržonskis suorganizavo šakų išvežimą.

O po darbų talkininkus poilsiui į iškūrentą pirtį ant karjero kranto pakvietė kitas bendruomenės narys.

„Bet tai dar ne viskas. Pasodinome ąžuoliuką, o dabar dar ir apdainuosime jį. Trečiadienį folkloro ansamblis „Lažupis“ kviečia gyventojus ateiti apžiūrėti ąžuoliukų. Juos palaistysime ir apdainuosime, kad geriau augtų“, – patikino J. Tilvikas.

Savaitgaliniai turgūs, mugės pavasarį paprastai būna verste užverstos vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų sodinukais. Suaktyvėja prekyba medelynuose. Pradedančiam sodininkui sunku susiorientuoti tokioje gausoje, juolab kad pardavėjai moka įsiūlyti savo prekę. Kaip išsirinkti sodinuką, kaip jį pasodinti ir prižiūrėti, kad greičiau galėtume mėgautis derliumi, KD skaitytojams papasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas.

Atlikite namų darbus

Pirmiausia apžiūrėkite savo sklypą – kur sodinsite, koks dirvožemis jūsų sklype, kiek turite vietos. Patikimuose šaltiniuose internete paskaitykite apie veisles ir išsirinkite norimas. Sodininkavimo pradžiai patartina rinktis obelaites, nes jas lengviausia užauginti mūsų klimato sąlygomis. Nepradėkite nuo persikų, nektarinų, abrikosų... Nepatyrusiems sodininkams bus sunku. Tai ne mūsų krašto augalai, tad priežiūros jiems reikės ypatingos. Galima auginti ir kriaušes, vyšnias, trešnes – jos pas mus taip pat neblogai auga.

Rinkdamiesi obelis atkreipkite dėmesį į jų vaisių sunokimo laiką – geriausia rinktis ir ankstyvo, ir vidutinio, ir vėlyvo derliaus obelaites.

Svarbi sklypo vieta

Pasitaiko, kad sklypai būna suformuoti į pakalnę, tuomet paprastai namas statomas ant kalno, o sodui skiriama dalis leidžiasi į pakalnę. Tai blogiausias variantas. Nesodinkite sodinukų pakalnėje, nes ten susilaiko šaltas oras tiek žiemos metu, tiek vaismedžiams žydint, vyrauja drėgmė, labiau puola ligos, tad jauni medeliai vargs, gali greičiau nušalti. Nesodinkite vaismedžių arti krūmų, medžių – ten taip pat kaupiasi drėgmė.

Sodą geriausia veisti aukštesnėje vietoje. Jei vis dėlto nutarsite sodinti nuokalnėje, žiūrėkite, kad už sodinamų vaismedžių liktų sklypo dar žemiau, kad turėtų kur rinktis šaltas oras.

Juozas Lanauskas: jeigu jau jums patiko sena sodyba, jos aplinką senosios obelys tiesiog papuoš. Kokie gražūs tie senieji medžiai, tik, žinoma, juos reikia apgenėti, nupurkšti nuo kenkėjų ir ligų. LAMMC SDI nuotr.

Patikrinkite dirvožemį

Kastuvą įbeskite į žemę ten, kur žadate sodinti medelius. Jeigu galite kasti lengvai – puiku. Jeigu kastuvas atsimuša į kietą žemę ir kasti labai sunku, reikia tiesiog kapoti, atsisakykite minties ten sodinti. Jauni sodininkai dažnai daro klaidą – iškasa didelę, plačią duobę, pripila geresnės žemės ir tuomet sodina. Pamiršta, kad auganti obelis ar kitas vaismedis po kelerių metų šaknis paskleis kur kas toliau nei iškasta duobė ir joje suberta geresnė žemė. Tada augalas pradės skursti, mažės derlius.

Jeigu dirvožemis labai lengvas, patartina jį pasunkinti – įpilkite priemolio ar kitokios sunkesnės žemės, tada laistoma dirva ilgiau išlaikys drėgmę, medelis greičiau ir geriau įsikibs į žemę. Bet kokioje žemėje sodinant, svarbu ją pagerinti kompostu (ne šviežiu mėšlu).

Sodinimas gazonuose

Dažnai žmonės įsirengia namus, sklypą apsėja pievute ir tik tada sugalvoja sodinti medelių. Pievoje jie daro gazonus – apie 80 cm skersmens skritulyje išima velėną, plotą giliai sukasa. Tai gera praktika, nes žolės šalia medelių negali būti. Prie kamieno būtinai turi būti tiesiog dirva. Per žolę medelio stiebą lengvai pasiekia kenkėjai. Be to, laistant ar tręšiant visas naudingas medžiagas pirmiausia sugers, pasisavins žolė, o ne medelis.

Kenksminga: prie pasodintos obelaitės kamieno jokiu būdu negalima palikti žolės, nes ja medelį pasiekia kenkėjai. Partnerio nuotr.

Neprisipirkite per daug

Prieš perkant vaismedžius reikėtų apgalvoti, kiek verta sklype jų sodinti. Pirmiausia – kiek jums reikia derliaus, kad jį sunaudotumėte. Kitaip vargsite su krituoliais, krintančiais lapais, o ir rudenį, nuskynę obuolius, vargu ar turėsite kur laikyti.

Gerai paskaičiuokite ir savo sklypo dalies, kur veisite sodą, plotą. Jei vietos mažai, patogiau sodinti žemaūges arba pusiau žemaūges obelaites, tačiau turėkite galvoje, kad visą jų gyvenimą joms bus reikalingos atramos. Tačiau jas galima sodinti labai arti viena kitos – kas 1,20–1,50 m.

Prieš perkant vaismedžius reikėtų apgalvoti, kiek verta sklype jų sodinti. Pirmiausia – kiek jums reikia derliaus, kad jį sunaudotumėte. Kitaip vargsite su krituoliais, amžinai krentančiais lapais, o ir rudenį nuskynę gerus obuolius ar turėsite juos kur laikyti.

 

Labai svarbu, į kokį medelį veislė įskiepyta, būtent nuo to priklauso, kokio dydžio jis užaugs. Net tos pačios veislės obelys vienos gali būti labai aukštos, kitos – žemos. Tai pasakyti turėtų pardavėjas.

Tad, prieš eidami pirkti sodinukų, turite tiksliai žinoti, kur ir kiek jų sodinsite.

Kaip išsirinkti?

Nėra kategoriško atsakymo, kas geriau – sodinukas vazone ar atviromis šaknimis. Atkreipkite dėmesį, kaip atviros šaknys atrodo. Jeigu vaismedžiai tiesiog iškasti ir sustatyti į krūvą, – nepirkite. Šaknys turi būti maiše apdėtos drėgna molinga žeme ar kokia specialia medžiaga, kad laikytų drėgmę. Jei šaknys apdžiūvusios – nieko gero iš sodinuko nebus.

Ankšta: nusipirkti sodinukai vazonuose gali būti sodinami bet kada, tačiau nereikėtų laikyti per ilgai – šaknims mažai vietos, o jie nori augti. Partnerio nuotr.

Nusipirktų iškastų sodinukų negalima labai ilgai laikyti. Vazonuose pirktus galima palaikyti ilgiau, tačiau, išėmus iš vazono, šaknis reikėtų pakedenti, nes jos bus susiraizgiusios, ir plačiau paskleisti į šonus. Jeigu vazone augaliukas augo metus, bus lengviau, jeigu dvejus – šaknis išskirstyti jau sunkiau.

Iškasti sodinukai lietuviams nuo seno buvo priimtini, visi mūsų sodai užauginti iš tokių. Tiesiog reikia pirkti labai atidžiai. Sodinukas turėtų būti dvimetis. Jis turi turėti kamieną, 3–4 ar net 5 šonines šakas ir viršūnę. Kamienas turi būti gana aukštas. Kartais parduodami augalai, kurių šakelės gana žemai. Sodinant jos atsidurtų po žeme, tad reikėtų jas nukirpti, taip sumažinant šakelių skaičių, o tai negerai. Kas turi daugiau sodininkystės žinių, gali pirkti ir vienmetinukus, bet jiems reikės daugiau priežiūros.

Pradedantiems reikėtų rinktis veisles, atsparesnes miltligei, rauplėms. Apie jas irgi turėtų informuoti pardavėjas.

Kada geriausia sodinti?

Geriausias metas sodinti – balandis, tačiau tai nėra griežta taisyklė. Sodinti galima kad ir žiemą, jei tik galima įkasti žemę, ar labai ankstyvą pavasarį. Svarbu, kad žemė nebūtų per daug šlapia, įmirkusi. Jeigu šlapia, o dar ir sunkia žeme užspausime šaknis, kai dirva išdžius, jos bus tarsi užbetonuotos.

Puošmena: obelaitė pavasarį nudžiugins nuostabaus grožio žiedais. Partnerio nuotr.

Medeliams nesvarbu, kad žemė šalta. Sodinant rudenį yra daugiau rizikos, nes, jeigu medelis iškasamas anksti, dar nesibaigus jo vegetacijai, jis gali būti lepesnis ir žiemą pašalti. Jeigu vis dėlto norite sodinti rudenį, turite įsitikinti, kad sodinukas neiškastas, pavyzdžiui, rugsėjo viduryje. Jis turi būti iškastas tik apie spalio vidurį, kai būna visiškai subrendęs, tada tikrai atlaikys šalčius. Kitaip yra su augančiais vazonuose – jų sodinimo laikas ilgesnis, sodinti juos galima bet kada. Tačiau per ilgai laikyti vazonuose taip pat negalima, nes augaliukas nori augti, o vietos nėra.

Kada tręšti, purkšti?

Jau maždaug po mėnesio pasodintą medelį reikėtų pirmą kartą negausiai patręšti salietra, azotu. Nupurkšti nuo amarų, nes jaunus medelius jie labai puola. Labai dažnai ir gausiai vaismedžių tręšti nereikia, nes jie nepasižymi dideliu apetitu, bet tai priklauso ir nuo dirvos.

Keičiasi klimatas, atsiranda naujų ligų, naujų kenkėjų, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, vyšnias, trešnes daug kur puola kirminai. Visa bėda, kad Lietuvoje neįregistruota pakankamai efektyvių augalų apsaugos priemonių, kurias būtų galima naudoti kenkėjams naikinti.

Ar kirsti senas obelis?

Labai dažnai nusipirkus senas sodybas, sklypuose būna likę senų vaismedžių. Būna, kad jie iš karto šalinami. Vis dėlto skubėti nereikėtų. Jeigu jums patiko sena sodyba, jos aplinką senosios obelys tiesiog papuoš. Kokie gražūs tie senieji medžiai, tik, žinoma, juos reikia apgenėti, nupurkšti nuo kenkėjų ir ligų. Genėjimas – dar vienas mokslas, kurį reikia išmanyti. Pasimokykite iš patyrusių meistrų arba gerai pastudijuokite internete. Tačiau vėlgi – iš patikimų šaltinių, nes dabar internete galima rasti ir labai neprofesionalių patarimų.

Dermė: nusipirkę seną sodybą neišpjaukite senų vaismedžių – jie sukuria vienovę su namais. Pixabay.com nuotr.

Obelis – visam gyvenimui

Renkantis, sodinant obelaites ar kitus vaismedžius pirmiausia reikia prisiminti, kad jie sodą puoš ir jums duos derlių ne vienus metus. Kartais obels užtenka visam gyvenimui. Tačiau ją visus tuos metus reikės prižiūrėti, tik tuomet ji džiugins gausiu ir kokybišku derliumi.

Reikės genėti, balinti, tręšti ir purkšti nuo ligų, kenkėjų. Kiekvieną rudenį reikės grėbti lapus, rinkti ir skinti obuolius, galvoti, kur išmesti pūvančius krituolius, kur saugoti žieminius vaisius, galbūt – kaip juos perdirbti. Tai didelis rūpestis ir be žinių čia neapsieisi. Tad žinokite, kad nuolat reikės domėtis vaismedžių auginimo subtilybėmis, pačiam daug ką išmokti, nes kad ir kiek klausytum patarimų, geriausia viską patirti pačiam.

Derlius: prisisodinus vaismedžių per daug, rudenį turėsite rūpintis, kur dėti obuolius. Pixabay.com nuotr.

Vis dėlto sveikinu sodų puoselėtojus, ypač – jaunimą, kuris bando įsiveisti sodą. Tai graži tradicija, geras ir sveikas užsiėmimas, o ir nauda. Juk savo obuolio skonis su niekuo nepalyginamas.

Sparčiai auganti vidutinė paros oro temperatūra ir vis dažniau mus lepinanti saulė leidžia pereiti nuo daiginimo ant šiltos palangės prie įvairesnių daržininkystės darbų.

Balandžio mėnuo yra tinkamiausias metas augalus sėti ir sodinti lauke, tad darbų yra itin daug. Pavyzdžiui, šiuo metu jau galima atvirame darže sėti kone visas salotų ir lapinių augalų rūšis. Šį mėnesį lauke taip pat galima sėti morkas, ridikėlius bei burokėlius, sodinti bulves ir topinambus.

Be to, atėjo metas į daržo dirvą perkelti ir jau sudygusius gūžinių, žiedinių, briuselinių ir lapinių (angl. kale) kopūstų sodinukus, vasarinius česnakus ir valgomuosius svogūnus iš sodinukų. Sėkite ir valgomuosius bei laiškinius česnakus, daržinius porus, agurkus, cukinijas, moliūgus, melionus bei arbūzus – pastariesiems moliūginiams augalams palikite itin daug vietos augimui.

Daugelis aukščiau išvardintų žalumynų nesunkiai pakelia nedidelį šaltį ar vėsesnį orą, todėl galėsite nebijoti dėl vėlyvų šalnų. Nepaisant to, būkite dėmesingi ir atidžiai sekite orų prognozes – jeigu pranašaujami šalčiai ar itin stiprus lietus, daigelius ir lysves uždenkite.

Nors itin didelį ir gausų sodo bei daržo gėrybių krepšį nesunkiai susikrausite ir iš to, ką pasodinsite lauke dar balandžio mėnesį, neretam augalui sužaliuoti dar per anksti.

Pavyzdžiui, ypač lepūs yra pomidorai ir keli kiti bulvinių šeimos augalai – baklažanai, paprikos bei aitrieji pipirai. Pomidorus galima persodinti iš namuose esančios daigyklos tik tada, kai dirvos temperatūra yra ne mažesnė nei 15 °C, baklažanai mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl geriau auga šiltnamyje nei lauke, o paprikas geriau sėti iškart į atskirus indelius.

Kiek lepesni nei kiti šakniavaisiai yra gumbiniai salierai. Šių daržovių sodinimui lauke reikia palūkėti iki gegužės. Panašiomis augimui reikalingomis sąlygomis pasižymi ir ankštiniai augalai – šiuo metu lauke sėkite tik žirnius, o krūminių ir vijoklinių pupelių sėklų maišelius atverkite tik gegužės mėnesį.

Jau šiuo metu lauke galite sėti petražoles, krapus, vaistinius šalavijus, nešildomame šiltnamyje auginti bazilikus, pipirnes ir raudonėlius.

Prieš kiekvienas Kalėdas vilniečiai kviečiami vazonuose pasodintas eglutes saugoti iki pavasario, kad plėstųsi ir gražėtų Kalėdų miškas, esantis netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke (Žaliųjų ežerų g. 35, Vilnius).

„Pradedame nuo savęs – Savivaldybės prieigose nuo Kalėdų dėžėse augusias 36 gyvas eglutes ruošiamės perkelti į Kalėdų mišką. Įšalas jau ištirpęs, dirvožemis drėgnas, todėl pats laikas sodinti spygliuočius. Per praėjusius keletą metų Kalėdų miške jau pasodinta apie šimtą žaliaskarių“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Kaip tinkamai pasodinti eglutes, šeštadienį patars „Vilniaus miesto parkų“ darbuotojai. Bus pasirūpinta ir visais sodinimui būtinais įrankiais, tačiau vilniečiai gali atsivežti ir savo mėgstamų įrankių.

Tiesa, ne visos eglutės prigyja. Sodinimo sėkmė daugiausia priklauso nuo augalo kokybės. Gyventojai turėtų gerai įvertinti savosios eglutės būklę – jei nuo jos stipriai byra spygliai, šaknys nukapotos ir augalas tik įkištas į vazoną, o ne jame užaugintas, sodinti neverta. Jei eglutė atrodo gyvybinga, prieš sodinant reikėtų ją intensyviau palaistyti, kad augalas atgautų prarastą drėgmės balansą.

Negalintys atvykti šeštadienį, eglutę Kalėdų miške gali sodinti savarankiškai, pasirinktu metu iki balandžio pabaigos – „Vilniaus miesto parkų“ specialistai medžių sodinimo vietas pažymės kuoliukais. Sodinant eglutes ar kėnius, reikėtų išlaikyti 4–5 m atstumą nuo kitų augalų.

„Praeitais metais pasodinome, patiko ir dabar norime daugiau plėstis“, – kalbėjo moteris.

Be uogų Agnė augina ir daržoves. Sako, kad turi ilgametę patirtį. Kai kuriems daržovių auginimas yra lygus terapijai, tačiau daugelis to imasi dėl finansinių sumetimų. Daržovių kainos kyla ir, panašu, kad artimiausiu metu nustoti neketina. Pavyzdžiui, dabar už kilogramą pigiausių pomidorų tenka sumokėti apie tris eurus, už uoginius su šakelėmis gali tekti pakloti net ir dešimt eurų už kilogramą. Agurkai – du su puse euro, bulvės – šešiasdešimt centų. Bet ar užsiauginti kainuos mažiau?

„Aišku, kad pigiau, nes kadangi daug sodinama. Turime prūdą, tad vandens yra, daug chemijos nepilame, viskas natūraliai“, – tęsė Agnė.

Kai kurie žmonės teigia, kad auginti išeina pigiau, tačiau darbo daug, reikia turėti laiko. Kiti – priešingai, sako, jog laikas vis dar kainuoja daugiau negu kainų pokytis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai tokia situacija, savo derlių auginti nusprendžia ir tie, kas tokios patirties neturėjo, tad kai kurie renkasi net ir specialius kursus.

Apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad net ir gyvenantys mieste, neturintys žemės lopinėlio užsiima sodinimu. Tam įdarbina palanges ir balkonus. Kalbama apie žaliąją madą ir vis labiau įsitvirtinantį terminą „miesto džiunglės“.

„Net yra specialiai balkonams skirtos morkų veislės, kurios užauga šiek tiek trumpesnės. Ką jau kalbėti apie agurkus ir kitas daržoves. Žalieji žirneliai – taip pat vienas iš pasirinkimų, pupelės galėtų būti netgi vijoklinės“, – kalbėjo apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė.

Neturintys auginimo patirties dažniausiai pradeda nuo prieskoninių žolelių.

„Prieskonines žoleles labai patogu nusiskinti ir iš karto įsidėti į salotas“, – tęsė L. Liubertaitė.

Lysvės su miniatiūriniais šiltnamiais Vilniuje žaliuoja ir prie daugiabučių. Auginti gėrybes buriasi bendruomenės. Visgi, kai kurie sodininkai paklausti, kas labiau apsimoka, pirkti ar auginti savo, sako, kad dar reikia gerai paskaičiuoti. O ir pačios sėklos brangsta. Taip sako ir pardavėjas Jonas.

„Sėklos šiais metais yra pabrangusios 13–15 proc., priklausomai nuo rūšies. Manau, kad tendencija išliks tokia, kad sėklos brangs, kadangi tai sėklų kainai, kuri yra dabar rinkoje, dar įtakos neturėjo trąšų, elektros kainų padidėjimas, nes prekiaujame pernai metų produkcija“, – pasakojo agrofirmos „Sėklos“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.

Ekspertai sako, kad daržininkystė apsimoka tik tada, kai lysvė yra šalia namų, o ne už 100 km.

„Sėkla derliuje sudaro mažiausią kainą. Visi logistikos kaštai, trąšos, reikia įvertinti, kad visa tai kainuoja. Daigų auginimas, šiltnamių šildymas. Reikia labai gerai pagalvoti. Dar vienas svarbus aspektas – reikia turėti įgūdžių“, – tęsė L. Kunigiškytė.

Visgi nors sėklų kainos ir didesnės, jų jau dabar parduota daugiau, nei įprastai, tačiau prekybininkai atvirauja – šiemet tikėjosi dar didesnio anšlago.

Šiame tinkle pardavimai išaugo apie 15 proc., o štai „Moki-veži“ parduotuvės, lyginant su praeitais metais, skaičiuoja, kad sėklų parduodama net 40 proc. daugiau. Tarp populiariausių išlieka agurkai, ridikėliai, pomidorai, morkos ir burokėliai.

Šio pavasario sodinimo sezono pradžią žymės pokyčiai Savanorių prospekte – vienoje ilgiausių ir intensyviausio eismo Vilniaus gatvių, kuri nusidriekusi daugiau nei 14 km per Žemuosius Panerius, Vilkpėdę ir Naujamiestį. Čia šį pavasarį bus pasodinta per 190 medžių (šermukšnių, liepų, klevų) ir 9 400 krūmų, informuoja Vilniaus savivaldybė.

Savanorių prospekto pradžioje esančiame Lakštingalos skvere startuos ir šio pavasario didžioji sodinimo talka. Vilniaus meras Remigijus Šimašius miestiečius į ją kviečia balandžio 9 dieną, šeštadienį, 10.30 val.

„Vilnius tęsia pernai pradėtą Žaliąją bangą, kuri tikrai neapsieis be vilniečių įsitraukimo. Kviečiu prisijungti bendruomenes, įstaigas, įmones, o dalyvavusieji pirmojoje mūsų želdinimo talkoje apsodinant Konstitucijos prospektą praėjusį rudenį patvirtins – tai tikrą bendrystę kurianti iniciatyva“, – sakė R. Šimašius.

Talkininkai darbuosis keliomis kryptimis: link Ukrainos ambasados J. Basanavičiaus gatvėje ir  link Savanorių žiedo. Savanorių prospekte, kaip ir kitose gatvėse, pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą, želdiniais nuo važiuojamosios dalies bus atskirti esami pėsčiųjų ir dviračių takai. Sodinami bus šio sezono leitmotyvu tapsiantys kvapieji ir žydintys augalai – daugiausia alyvos, jazminai ir hortenzijos.

Šį kartą Žalioji banga nustebins masteliu, krūmų formų ir spalvų įvairove. Šiemet Savivaldybė sodins ne kelių rūšių kaip iki šiol, o net 16 rūšių medžius ir net 35 rūšių krūmus. Sedulos ar šeivamedžiai išsiskirs forma, kiti, kaip antai žiemą žiedus kraunantys hamameliai ar kelis kartus žydinčios veigelės, – spalvomis. Kalniniai serbentai, putinai, svarainiai augins ryškiaspalvius vaisius.

Pirmieji darbai Savanorių prospekte jau pradėti – nuo Šviesos gatvės iki Kedrų gatvės sankryžos, abipus gatvės šaligatvių zonoje, jau atlaisvinami brandžių medžių polajai, atidengiami plotai būsimiems želdiniams – medeliams ir krūmams – sodinti. Nurinkus šaligatvio plyteles, bus nukastas techninio grunto sluoksnis, atvežtas suplanuotiems želdiniams tinkamas gruntas. Kartu bus suremontuotos kai kurios šaligatvio atkarpos. Gatvėje dirbs sunkioji technika, galimi laikini nepatogumai.

Vėliau šį pavasarį Žalioji banga vilnys daugeliu Naujamiesčio gatvių, apjuos Senamiestį, pasklis po aikštes bei skverus ir tęsis iki pat miesto pakraščių. Naujos medžių ir krūmų juostos tęsis nuo Vingio parko iki Kalnų parko, jos keliaus ir į Antakalnį, Lazdynus, Karoliniškes, kitus rajonus.

Naujų želdinių atsiras Žemaitės, Gerosios Vilties, Kauno, Pelesos g. Laisvės prospekte. Jau pradėti pasiruošimo sodinimui darbai Pylimo, K. Kalinausko gatvėse.

Per pavasarinį želdinimą mieste Savivaldybės lėšomis bus pasodinta apie 1 140 medžių, mažiausiai antra tiek jų pasodins bendruomenės ir socialiai atsakingos įmonės.

Palyginkime: Vilniuje 2020 m. pasodintas 2 181 medis ir  8 417 krūmų. Paskelbus Žaliąją bangą, 2021 metais, pasodinta 13 859 medžiai, 18 180 krūmų ir keli tūkstančiai vijoklių. Iki 2023 m. užsibrėžtas tikslas – pasodinti 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų, 300 tūkst. vijoklių.

Prie Žaliosios bangos Savivaldybė kviečia prisidėti visus miestiečius, bendruomenes ir įmones.

Norintieji pasodinti medį ar alėją profesionalų rankomis kviečiami rašyti el. p. zalias@vilnius.lt, daugiau – zalias.vilnius.lt.

Rekonstrukciją atliko įmonė "YIT Lietuva". Jos ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė sakė, kad, pabaigus projektą, gatvė įgis patrauklų žalią rūbą.

"Iš viso bus pasodinta beveik 300 gudobelių, 40 europinių liepų, 43 paprastieji klevai ir 22 karpotieji beržai. Tikimės, kad gyventojus nudžiugins pavasarį sužaliuosiantys medžiai", – vylėsi atstovė.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrius patikslino, kad palei Mokyklos gatvę lapuočiai įkurdinami pagal vieną savivaldybės projektą, palei Šilutės plentą – pagal kitą.

Rekonstravus Sendvario žiedinę sankryžą į šviesoforais reguliuojamą, buvo nukirstas vienas garsiausių uostamiesčio medžių. Pačiame žiedinės sankryžos centre augo šimtametė guoba, apie kurią sklandė daugybė linksmų istorijų.

Sovietiniais laikais iš lūpų į lūpas buvo perduodama, kad esą į uostamiesčio policijos komisariatą naujai paskirtiems jauniems patruliams būdavo duodamas išbandymas. Vyresni kolegos liepdavo mikliai atsakyti į klausimą – kurioje miesto sankryžoje auga medis. Dažniausiai tai jaunus pareigūnus išmušdavo iš vėžių.

Dar viena istorija dalijosi kiti klaipėdiečiai. Esą miestiečiai lažindavosi, ar atsiras toks žmogus, kuris pajėgs vienas pats apglėbti šią guobą. Viena moteris prisiminė, kad pralošė konjako butelį, kai linksma kompanija, sėdusi naktį į taksi, atskuodė į Sendvario žiedinę sankryžą rankomis matuoti guobos kamieno skersmens.

Vis dėlto šioje vietoje nebus atsodinta nė viena guoba, kuri galbūt primintų legendomis apipintą čia augusį medį.

Palei Mokyklos gatvę sodinami devyni paprastieji ir 22 karpotieji klevai. Prie Sendvario augs 11 paprastųjų klevų, prie prekybos centro "Lidl" taip pat sodinami klevai.

Savivaldybė informavo, kad 256 želdiniai kainuos 17,3 tūkst. eurų be PVM.

Medžiai šiame rajone sodinami ir pagal kitą projektą, kuriuo rekonstruotas Šilutės plentas nuo Paryžiaus Komunos g. iki Kauno g.

Šilutės pl. prie gyvenamųjų namų bus pasodinta 40 paprastųjų liepų, kurios atsiėjo 10,2 tūkst. eurų, ir 92 gudobelių krūmai, kurie kainuos 803 eurus.

Buria bendruomenę

Ekologines idėjas plėtojantis susivienijimas "Žali.lt" dar 2012 m. pakvietė žmones burtis į bendruomenes ir kurti mieste savo daržus. Skatindami ekologišką požiūrį iniciatyvos organizatoriai siūlė žmonėms užsiauginti daržovių tam specialiai skirtose vietose. Pasaulyje populiari idėja Lietuvoje greitai prigijo.

"Pirmaisiais metais buvo įkurtas daržas Vilniaus Pilaitės mikrorajone, vėliau atsirado dar vienas Antakalnio mikrorajone ir VDU botanikos kiemelyje. Į mus kreipėsi žmonės iš Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, kurie taip pat norėjo prisidėti", – apie iniciatyvą "Kauno dienai" pasakojo susivienijimo Žali.lt narys, aplinkosaugininkas Martynas Norbutas.

Metams bėgant, kai kuriuose miestuose žmonės savarankiškai kūrė bendruomeniškus daržus ir juose augino gėrybes. M.Norbutas pastebi, kad šie daržai skatina ne tik ekologišką gyvenimo būdą, bet ir veikia kaip puikus socializacijos variklis.

Edukacija: prie darbų darže mielai prisideda ir vaikai

"Iš esmės ekologiškų daržų tikslas ir principas nėra užauginti daržovių. Vienas pagrindinių projekto tikslų – burti bendruomenę. Daugelis norėtų kažką bendro veikti, tačiau dažnai tam nėra preteksto. Daržas yra puiki priežastis. Žmonės kartu sodina, prižiūri, bendrauja, dalijasi patarimais. Svarbiausia – ne rezultatas, o pats procesas", – teigia M.Norbutas.

Užkrečianti veikla

Tokia iniciatyva itin naudinga miesto gyventojams, kurie nėra arba labai mažai susidūrę su sodininkyste. Tokia patirtis kartu tampa ir edukacija. Tėvai atveda savo vaikus, rodo, kaip auga daržovės, kaip jas reikia prižiūrėti. Žmonės vieni kitus pamoko, bendrauja – taip įgyja patirties.

Antakalnio daržininkai tapo pavyzdžiu kitoms bendruomenėms Vilniuje ir Lietuvoje, kaip galima atgaivinti nenaudojamas žaliąsias miesto zonas.

Pasak M.Norbuto, ši idėja atkeliavo iš kai kurių didžiųjų sostinių – Vengrijoje buvo nemažai iniciatyvų, Italijoje. "Žali.lt" apie jas išgirdo ir panoro pasižiūrėti, kaip tai veiktų Lietuvoje. Italijoje, pavyzdžiui, yra bendros lysvės, bendrai visi sodina, augina, bendrai nuskina derlių. Tuo tarpu Europos centre ir labiau į Šiaurės Rytus vyrauja individualumas – nors daržas bendras, bet kiekvienam norisi turėti savo lysvelę.

"Šios iniciatyvos iki šiol gyvos, nes ne visi nori dainuoti, šokti ar susiburti kokios nors atmintinos dienos proga. Kai kurie nori užsiimti daržininkyste ir matyti savo darbo rezultatus, todėl didžiuosiuose Europos miestuose ekologiškų daržų yra tikrai nemažai. Kai kur tokie daržai vietos bendruomenėms net tampa verslu – bendruomenės savo užaugintą derlių parduoda ir gauna pajamų", – sako "Žali.lt" atstovas.

Jo teigimu, moksliniai tyrimais įrodyta, kad dirbdamas žemę žmogus nusiramina, patiria mažiau streso, tad daržininkystė naudinga ir žmonių psichikai.

Ir hobis, ir nauda

Vienas stipriausių ir labiausiai išvystytų ekologiškų daržų projektų – sostinės Atakalniečių bendruomenės sukurtas daržas. Jį Sapiegų parko teritorijoje 2013 m. įkūrė vietos bendruomenės, asociacija "Žali.lt" ir savanoriai talkininkai, susitarę su Antakalnio seniūnija ir slaugos ligonine. Daržo tikslas – skatinti bendruomeniškumą, įtraukti antakalniečius į bendrą veiklą.

Veikla prasidėjo nuo dviejų lauko lysvių. 2014 m. buvo pradėtas naudoti ir šiltnamis, mažiausiai dešimt metų stovėjęs apleistas. Antakalnio daržininkai tapo pavyzdžiu kitoms bendruomenėms Vilniuje ir Lietuvoje, kaip galima atgaivinti nenaudojamas žaliąsias miesto zonas.

Kaip "Kauno dienai" pasakojo vienas aktyviausių daržininkų, Antakalniečių bendruomenės tarybos narys Ramūnas Kučiauskas, šiuo metu Sapiegų parke daržininkauja apie 20 bendruomenės narių, ateinančių jiems patogiu laiku. Aktyviai daržininkaujančių – 10–12 žmonių. Jie – nuo 30 iki 80 metų, skirtingų profesijų. Visus vienija noras neprarasti ryšio su žeme ir rasti bendraminčių.

"Miesto žmonėms tai hobis, kuris duoda ir apčiuopiamos naudos, – sako R.Kučiauskas. – Kiekvienas norintis turi savo sklypelį, dalį sklypo prižiūrime ir naudojamės visi kartu. Tai savotiška savirealizacija, galimybė išeiti iš namų į kitokią aplinką. Man pačiam tai, kad įkišu rankas į žemę, padeda atsikratyti streso, įsikrauti energijos."

Kiekvienas Antakalnio daržininkas gali pasiimti tiek derliaus, kiek reikia jo šeimos poreikiams, jausdamas atsakomybę prieš kolegas. Norėdami pasidalyti daržovėmis su kitais bendruomenės nariais, įtraukti į savo būrį naujų narių, daržininkai kasmet rengia sezono pabaigtuvių derliaus šventes.

Prasideda didysis darbymetis

Libertas Klimka, etnologas

Balandžio 25-oji liturginiame kalendoriuje pažymėta kaip Šventojo evangelisto Morkaus diena, o tradiciniame kalendoriuje – daržų sodinimo ir sėjos pradžia. Žemdirbiui tai bene svarbiausias darbas, kurio negalima nei paskubinti, nei suvėlinti. Tą dieną žemė paprastai būna jau pakankamai šilta.

Per pačią šventę nebūdavo dirbama – papročiai tai griežtai drausdavo, gąsdinant, kad ledai pasėtus javus iškapos, o kurmiai daržus ir laukus suvers. Vienintelė išimtis – morkų sėja, matyt, iš to vardų panašumo. Morkas šią dieną galima ir net labai gerai yra sėti, bet ir tai su tam tikromis sąlygomis – dar būtų gerai, kad pūstų pietų vėjas ir būtų mėnulio priešpilnis, bet dieną dangaus skliaute mėnulio neturi matytis. Tad nėra lengva visas tas sąlygas išpildyti. Pasėjus lysvės gale būdavo įsmeigiamas stambokas kuolas – kad ir morkos tokio pat didumo užaugtų.

Tiksli daržų sodinimo data nusistovėjo palaipsniui. Senų senovėje tie darbai buvo dirbami atsižvelgiant į tai, ar pirmas griaustinis jau sugriaudėjo, ir dar į kai kuriuos astronominius reiškinius – Sietyno vakaro žaroje nusileidimą kartu su Saule. Šis astronominis reiškinys mokslo kalba vadinamas heliakine Sietyno laida. Sietynas – tai padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne, astronomų nuo seno vadinamas Plejadėmis. Pagal jį būdavo tikslinimas žemdirbiškasis kalendorius ir nustatomas pavasarinės orės pradžios laikas. Priežodis sako: "Sietynėlis pažare – jautelis vagoje". Kaimo senolių jau kadaise pastebėta, kad, prapuolus Sietynui, netrukus užkukuoja gegutė ir tada sode, darže, laukuose prasideda didysis darbymetis – pats laikas sėjai. Šie gamtos reiškiniai žymėdavo darbų pradžią.

Antradienį vakare duodamas interviu šveicarų televizijai RTS E. Macronas pabrėžė, jog medelio nunykimas neturėtų būti laikomas požymiu, kad Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų santykiai šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį.

„Tai nėra didžiulė drama, – teigė E. Macronas. – Simboliška buvo tai, kad pasodinome jį drauge“.

Ąžuoliukas nunyko per karantiną, į kurį medelis buvo perkeltas tuojau po to, kai E. Macronas ir D. Trumpas simboliškai pasodino jį Baltųjų rūmų sode.

E. Macronas pažadėjo išsiųsti į Vašingtoną naują ąžuoliuką iš Belo miško Prancūzijos šiaurėje, kur per 1918 metais įvykusį vieną svarbų Pirmojo pasaulinio karo mūšį žuvo daugiau nei 1 800 amerikiečių karių.

Prekybininkų duomenimis, šių metų sėjai žmonės pradėjo ruoštis dar nesulaukę pavasario, o sėklų ir sodinukų pardavimai į viršų šoktelėjo jau įpusėjus vasariui.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, ruošdamiesi prasidedančiam sodininkystės sezonui, žmonės kasmet nuperka bemaž 3,5 mln. pakelių įvairių augalų sėklų.

„Sėklos yra perkamos visus metus, tačiau daugiausia jų yra parduodama prasidedant pavasarinei sėjai. Pavyzdžiui, iš viso pernai sėklų pardavėme per 4,7 mln. pakelių, o per du pirmuosius šių metų mėnesius jau parduota apie 700 tūkst. sėklų pakelių ir sodinukų.  Šiemet matome, kad sėklų ir sodinukų paklausa pradėjo augti jau žiemą, o piką, kaip ir kiekvienais metais, pasieks gegužės mėnesį. Didžiausio pirkėjų susidomėjimo per sausį ir vasarį sulakė daržovių sėklos bei sodinukai“, –teigia prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, šiais metais žmonės daugiausiai perka agurkų, salotų, morkų bei moliūgų sėklas. Iš prieskoninių augalų sėklų populiariausios yra levandų, rozmarinų, petražolių ir čiobrelių sėklos. O gėlių kategorijoje labiausiai paklausios išlieka saulučių, našlaičių, nasturčių, gvaizdūnių ir leukonijų sėklos.

Praėjusiais metais itin populiarūs buvo svogūnų sėjinukai, o taip pat ir agurkų, krapų, salotų, cukinijų, ridikėlių, špinatų, burokėlių, pupelių bei petražolių sėklos. Visų šių augalų sėklų parduota nuo 30 tūkst. iki 90 tūkst. pakuočių.

„Sėklų ir sodinukų kainos praėjusiais metais, palyginti su 2017, mažėjo vidutiniškai 6 proc. Šiais metais sėklų kainos turėtų išlikti panašios kaip ir pernai. Tiesa, kai kurių populiariausių sėklų, kaip krapų, salotų, cukinijų, ridikėlių, špinatų, burokėlių bei agurkų kainos pastaruoju laikotarpiu yra sumažėjusios apie 20 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai“, – teigia V. Drulienė.

Pardavimų duomenys rodo, kad tiek sėklų, tiek įvairių sodo ir dekoratyvinių augalų sodinukų pardavimai kasmet auga. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo aplinkai puoselėti ir gražinti. Pirkėjai aktyviai domisi naujomis augalų veislėmis, jų savybėmis ir priežiūra.