„Sodros“ teigimu, fondas veikia pelningai ir užtikrina stabilias pensijų anuitetų išmokas, o uždirbtą pelną planuoja paskirstyti gavėjams, kai pagerės ekonominė ir geopolitinė situacija.

Nuo praėjusių metų liepos iki šių metų birželio išmokėta 663,3 tūkst. eurų pensijų anuitetų išmokų. Vidutinė mėnesio išmoka – 64 eurai, antradienį pranešė „Sodra“.

„Sodros“ teigimu, pensijų anuitetą besirenkantiems žmonėms svarbiausia yra paveldėjimo galimybė – 68 proc. gavėjų pasirinko standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Tokiu atveju, jei žmogus nesulauktų 80 metų, neišmokėtos išmokos atitektų jo paveldėtojams.

20 proc. gavėjų pasirinko standartinį anuitetą, kuris užtikrina didžiausias visą gyvenimą mokamas išmokas, tačiau be paveldėjimo galimybės.

Dar 12 proc. žmonių rinkosi atidėtąjį anuitetą. Šiuo atveju į Pensijų anuitetų fondą pervedama tik dalis gavėjų sukauptos sumos, už kurią bus mokamos išmokos visą likusį gyvenimą nuo 85 metų amžiaus. Iki to laiko kintamas periodines  išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės – šios išmokos gali didėti arba mažėti, priklausomai nuo fondo investavimo rezultatų.

Iki šiol fizinis asmuo, kuris priklauso keliems draudėjų tipams – pavyzdžiui, vykdo individualią veiklą ir dirba su verslo liudijimu, – turėjo teisingai pasirinkti tinkamą įmokos kodą pagal kiekvieną draudėjo tipą atskirai. Gyventojui kas mėnesį reikėjo mokėti įmokas keliais mokėjimo pavedimais. Jei žmogus suklysdavo, buvo nustatoma skola pagal vieną draudėjo tipą ar įmokos rūšį, o permoka – pagal kitą. Klaidas taisydavo „Sodros“ specialistai, perkeldami sumokėtas sumas pagal teisingą įmokos rūšį.

„Sukūrėme fizinio asmens įmokų kortelę, kad klientai prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros galėtų aiškiai, lengvai sužinoti mokėtiną sumą ir jiems nereikėtų analizuoti, kokį kodą įrašyti. Konsultantai paprastai suras informaciją, kiek konkretus asmuo turi prievolių, o specialistams nebereikės „rankiniu būdu“ perkelti sumokėtų įmokų“, – sako „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys.

Fizinio asmens įmokų kortelė skirta ne tik savarankiškai dirbantiesiems, bet ir tiems gyventojams, kurie privalo patys mokėti PSD įmokas.

Nuo liepos 1 d. kiekvienas žmogus, norėdamas sumokėti įmokas, galės prisijungti prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba www.sodra.lt/draudejai. Kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Įmokų mokėjimas“, atsidarys Fizinio asmens įmokų kortelė, kurioje vienoje vietoje bus nurodytos visos mokėtinos VSD ir PSD įmokų sumos. Paspaudęs mygtuką „mokėti“ žmogus bus nukreiptas į mokėjimo puslapį, kur pasirinkęs savo banką galės sumokėti visą sumą vienu kodu – 444.

Jei klientas nori sumokėti didesnę arba mažesnę sumą, pavyzdžiui, nori sumokėti PSD įmokas už kelis mėnesius į priekį, tokiu atveju jis turėtų pasirinkti mygtuką „mokėti kitą sumą“ ir įvesti pageidaujamą sumą mokėjimo langelyje, aiškinama „Sodros“ pranešime.

Atkreipiamas dėmesys, kad jei žmogus turi skolų „Sodrai“, pirmiausia bus dengiamos seniausios jo įmokų, palūkanų, baudų ar delspinigių skolos, o likusi sumokėta suma bus skirta einamosioms VSD ir/arba PSD įmokoms.

„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais fiziniai asmenys atlieka apie 2 milijonus mokėjimų pagal įvairius įmokų kodus. Planuojama, kad įvedus vieną įmokos kodą visiems fizinių asmenų mokėjimo pavedimams, jų skaičius sumažės per pusę. Siekiant išlaikyti permokų ir skolų balansą, kasmet atliekama apie 200 tūkstančių tokių įmokos kodo keitimų – skaičiuojama, kad jų sumažės apie 90 proc.

Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Airijos rinkodaros ir reklamos paslaugų teikėjos „VMware International Marketing“ Lietuvos filiale, kuriame dirbo 6 darbuotojai, atlyginimų mediana buvo 29,8 tūkst. eurų. 

Prieš porą metų veiklą Lietuvoje pradėjusio orlaivių detalių pardavimo ir nuomos veikla užsiimančios Nyderlandų bendrovės „Aircraft Part-Out Company Europe B.V.“ filiale balandį mediana siekė 27,2 tūkst. eurų. Ši įmonė duomenų apie darbuotojų skaičių nepateikė.

Verslininko Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojamoje investicijų bendrovėje „NDX Group“ balandį atlyginimų mediana buvo 20,8 tūkst. eurų, joje tuo metu dirbo 5 darbuotojai. Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovės „Eurovia“ filiale, kuriame dirba 5 darbuotojai, mediana siekė 17,8 tūkst. eurų.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros importo, gamybos ir prekybos grupės bendrovėje „Inter RAO Lietuva“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos dėl ryšių su Kremliumi, balandį atlyginimų mediana nežymiai viršijo 17,4 tūkst. eurų iki mokesčių. Šioje bendrovėje tuo metu buvo 24 darbuotojai.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“, užsiimančios automobilių prekyba, atlyginimų mediana siekė 16 tūkst. eurų, joje balandį dirbo 15 žmonių.

Šveicarijos bendrovės „EMV Healthcare Solutions“ kontroliuojamoje medicinos įrangos prekybos įmonėje „Apex Medicus“, kurioje dirbo 10 žmonių, balandį atlyginimų mediana buvo 15,9 tūkst. eurų. Statybų bendrovėje „Veikmė“ ji siekė 15,6 tūkst. eurų (8 darbuotojai), o chemijos produktų gamybos įmonėje „Atotech-Chemeta“ – 15,3 tūkst. eurų. Joje balandį dirbo 4 darbuotojai.

Vieši „Sodros“ duomenys rodo, kad iš viso 46 Lietuvos įmonėse atlyginimų mediana balandį viršijo 10 tūkst. eurų.

Dalis jų išmokų negauna, nes studijuoja, neturi būtino darbo ir mokesčių mokėjimo stažo, dirba užsienyje arba su verslo liudijimu, o kai kurie jos atsisako patys, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

„Tai tikrai nedidelis procentas – nepilnai 10 proc.“, – BNS sakė ministerijos Socialinio draudimo grupės atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Jos teigimu, gali būti, kad daugiausia vaiko priežiūros išmokų negauna dirbantieji su verslo liudijimais, pavyzdžiui, kirpėjos, grožio specialistės, fotografai: „Tokių žmonių tikrai nemažai“. 

Gali būti, kad tėvai nenori imti išmokos, nes dabar pirmais vaiko auginimo metais išmoka mažinama, jeigu tėvai pasirenka dirbti.

Ji taip pat pabrėžė, kad planuojantys susilaukti vaikų verslo liudijimų turėtojai pakeičia veiklos formą – tampa savarankiškai dirbančiais ir susimokėję mokesčius gauna išmokas. Bet pasitaiko atvejų, kada tėvai visai atsisako išmokos.  

„Gali būti, kad tėvai nenori imti išmokos, nes dabar pirmais vaiko auginimo metais išmoka mažinama, jeigu tėvai pasirenka dirbti. Vienetai, bet yra ir tokių atvejų“, – aiškino ministerijos atstovė.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais Lietuvoje gimė 25144 vaikai, o išmokų gavėjų buvo 21,1 tūkst., 2021 metais – atitinkamai 23,3 tūkst. ir 20,5 tūkst.

Užpernai specialią vaiko priežiūros išmoką gavo 555 besimokantys ar studijuojantys tėvai, o pernai – 659. 2020 metais vaikų susilaukė 109 paaugliai, o 2021 metais – 98. 

Su verslo liudijimais dirbantys žmonės dabar „Sodrai“ nemoka motinystės socialinio draudimo įmokų, todėl susilaukę vaikų jie negauna vaiko priežiūros išmokos. Išmoką gauna savarankiškai dirbantys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, nes jie moka įmokas.

Šios išmokos mokamos, jeigu per pastaruosius 24 mėnesius buvo dirbta bent 12 mėnesių. 

Vidutinė senatvės pensija dabar siekia apie 482 eurus (ji padidėjo 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (25 eurais), pranešė „Sodra“.

Vidutinės netekto darbingumo pensijos padidėjo 10–21 euru. Bazinė pensija siekia 225,84 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos mokamos iki mėnesio 26 dienos. Gavėjai, kurie gauna pensijas į banko sąskaitas, pavedimų sulauks nuo birželio 8 iki 13 dienos. Pasirinkę gauti pensijas į namus arba jas atsiimti pašto skyriuose, mokėjimų sulauks nuo birželio 10 iki 26 dienos.

Nuo liepos padidėjimą pajus kitų pensijų ir socialinių išmokų gavėjai – gaunantieji išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Didesnių išmokų taip pat sulauks įvairių šalpos pensijų ir kompensacijų bei išmokų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

Visos šios išmokos mokamos už praeitą mėnesį, todėl nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.

– Ne visai tiesa, kad pensijų fondai būtų nepelningi. Praeitais metais kaip tik jie buvo pripažinti vos ne geriausiais iš pensijų kaupimo vykdytojų. Kaupiamoji sistema turi tą savybę, kad grąža svyruoja: vienais metais yra geriau, kitais – blogiau. Žinoma, dabar turime gana sunkią situaciją. Pirmas ketvirtis pensijų fondams yra nuostolingas, bet praeiti metai – pelningi. Be to, juk ne veltui yra įsteigta gyvenimo ciklo fondų sistema – kuo vyresni žmonės, tuo atsargiau, konservatyviau investuojamos jų lėšos. Jeigu apskaitos pensinio vieneto vertė susvyruoja labiau jaunesniems žmonėms dėl įvairių finansų rinkų svyravimų, tai vyresnio amžiaus žmonėms svyruoja mažiau. Tad nėra taip, kad reikia jau eiti į pensiją, o visa vertė nukrito. Galima turto išsaugojimo fonde laukti, kol vertė pakils. Manau, kad nereikia kalbėti apie nepasitikėjimą pensijų kaupimu. Kaupimas yra papildoma sistema prie socialinio draudimo.

Socialinis draudimas yra pagrindinė apsaugos senatvėje priemonė ir ji tokia išliks.

Visiškai sutinku, kad pagrindinė apsauga senatvėje eina iš socialinio draudimo, iš „Sodros“, dėl šito niekas neginčija. Tačiau „Sodra“ gali garantuoti net ne minimalų, o patenkinamą apsaugos lygį, bet galbūt žmonės nori susitaupyti daugiau. Juo labiau, turint demografinę situaciją, labai sunku tikėtis, kad socialinis draudimas galės dar daugiau negu vidutinis senatvės pajamų palaikymas. Kaupiamoji dalis gali prie to prisidėti. Todėl kaupimas naudingas pirmiausia dalyviams, o ne fondų vykdytojams. Fondų vykdytojai už savo veiklą gauna tai, ką turėtų gauti už savo veiklą. Tam ir yra jų priežiūra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Seimo narys Valius Ąžuolas yra pasakęs, kad privatiems pensijų fondams – kaupimas be praradimo, o būsimi pensininkai gali ir nukentėti. Ar sutinkate su tuo?

– Jeigu dalyvaujama atitinkamame gyvenimo ciklo fonde, tai retas atvejis, kad santaupų vertė išėjus į pensiją kristų. Be to, jie visą laiką uždirba, rinkos svyruoja. Dabar situacija yra tokia išskirtinė, matysime, kaip čia bus, bet iki šiol viskas buvo gavėjų naudai. Tai, kad išmokos nėra didelės, paaiškinama tuo, kad nors ir atrodo, kad ilgą laiką dalyvauta pensijų kaupimo sistemoje, bet tai nėra pakankamai ilgas laikas. Reikia gal dvigubai ilgiau dalyvauti, kad ta išmoka būtų didesnė. Nes ir įmoka nėra labai didelė, tie 3 proc. nėra labai daug. Automatinis įtraukimas yra ir Britanijoje, ten iš viso yra 8 proc. Pas mus mažiau. Dalyvaujama galbūt ne visai tuo mastu, kuriuo reikėtų dalyvauti, dalyvavimo laikotarpis nėra labai ilgas, todėl tos išmokos nėra labai didelės, bet dalyvaujant pakankamai ilgą laiką jos bus didesnės.

– Gintautas Paluckas ištraukė Estijos kortą ir sako, kad estai atsisakė. Kodėl estai taip pasielgė ir ar tai buvo teisingas žingsnis?

– Nežinau, kodėl estai taip pasielgė, bet kiek šnekėjau su estų specialistais ir žinovais, tai jie yra visiškai nepatenkinti tokiu sprendimu ir galvoja, kad padaryta klaida. Mūsų sprendimas yra visiškai racionalus, atsižvelgiant į žmonių mentalitetą, trumparegystę. Dalyvavimas nėra privalomas, galima atsisakyti. Kas apie save galvoja ir tokių išlaidų nenori turėti, kas mąsto, kad tie 3 proc. dabar jiems naudingesni bus negu ateičiai, tai galima atsisakyti, todėl privalomo dalyvavimo čia nėra, bet yra tam tikra paskata, kad vis dėlto geriau būtų dalyvauti.

– G. Paluckas sakė, kad „Sodra“ yra vienintelė viltis. Ar jis teisus?

– Kaip jau minėjau, socialinis draudimas yra pagrindinė apsaugos senatvėje priemonė ir ji tokia išliks. Kaupimas jos neturi pakeisti, bet gali ženkliai papildyti tą apsaugą senatvėje. Žmonės, kurie nori tai pasirinkti, jiems reikia netgi paskatinti tai daryti.

Infliacija buvo didesnė

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1 051 eurą, atskaičiavus mokesčius).

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovą vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacijos lygis – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc., ir siekė 1 677 eurus (per 1 057 eurus, atskaičiavus mokesčius). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc., ir pasiekė 1 611 eurų (beveik 1 021 eurą, atskaičiavus mokesčius).

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“, – primena Kristina Zitikytė.

Uždirbantieji mažiau nei minimumą

Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios – 530 eurų, atskaičiavus mokesčius. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkst., šių metų kovą – 113 tūkst.

Kovą vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacijos lygis – 15,7 proc.

„Šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi, fiksuotu šių metu pirmą ketvirtį. Žmogus, laikinai nedirbantis, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti“, – daro prielaidą „Sodros“ analitikė K.Zitikytė.

Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančiųjų darbo pajamos. Tačiau mažiausių ir didžiausių pajamų atotrūkis vis dar skiriasi daugiau nei 6,5 karto.

Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir parduotuvių pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausia uždirba įmonių vadovai (5 314 eurų), gydytojai specialistai (5 020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3 853 eurus).

Kai kurie sektoriai traukėsi

Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.

„Pastarasis veiklos sektorius sparčiai auga trečius metus iš eilės. Didėja ir apdraustųjų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos. Pastarąjį ketvirtį jos padidėjo 17 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir pasiekė 2 855 eurus prieš mokesčius. Informacijos ir ryšių sektorius yra vienas jauniausių – amžiaus vidurkis čia – 37 metai“, – pasakoja K.Zitikytė.

Transporto veikloje pastebėtas apdraustųjų skaičiaus mažėjimas – ši veikla susitraukė 3,4 proc., t.y. darbuotojų sumažėjo daugiau nei 5 tūkst. „Šis mažėjimas gali būti susijęs su geopolitine padėtimi ir iššūkiais, kurių šiuo metu patiria šis sektorius. Vis dėlto bendras šalyje dirbančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų skaičius nesumažėjo“, – paaiškina ji.

Moterys gimdo vėliau

Nors pastaraisiais metais gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. Taip yra dėl to, kad daugiau pagimdžiusių moterų gauna motinystės socialinio draudimo išmoką. 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2021 m. šis rodiklis pasiekė 86 proc.

Kaip pastebi K.Zitikytė, dabar moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką būdamos vyresnio amžiaus, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“, – sako „Sodros“ ekspertė.

Pernai išmoką gavo 24,8 tūkst. žmonių. Beveik visi, 95 proc., vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. 23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. (vos 5 proc.) – vienus metus.

Dirba beveik visi vyrai

Prieš dvylika metų vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – 24 proc. Vis dėlto gilesnė analizė rodo, kad jokio proveržio, prižiūrint vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tarp lyčių neįvyko. Kovą tarp dvejus vaiko priežiūros metus pasirinkusiųjų pirmaisiais metais buvo vos 4 proc. vyrų.

Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Antraisiais metais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų – beveik 40 proc. vyrų (arti 8 tūkst.). Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Vadinasi, vaikus, bent jų darbo valandomis, prižiūri ne jie.

Šių tėčių vidutinės darbo pajamos – per 1 700 eurų, atskaičiavus mokesčius. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais kovą buvo beveik 500 eurų, atskaičiavus mokesčius.

„Vyrų sprendimas išeiti vaiko priežiūros atostogų yra finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į auginimą. Jie paprasčiausiai tampa išmokos gavėjais, o vaikus toliau prižiūri kiti: mamos, kiti artimieji, auklės“, – sako K.Zitikytė.

Anūko priežiūros išmoka

Tokia pati situacija ir su seneliais: 92 proc. renkasi vaiko priežiūros atostogas antraisiais anūko metais ir 95 proc. šių senelių dirba. Jų vidutinės pajamos – per 1 300 eurų, atskaičiavus mokesčius. Senelių vidutinė anūko priežiūros išmoka – beveik 548 eurai, atskaičiavus mokesčius.

Senelių tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų po truputį daugėja: 2019-aisiais jų buvo beveik 670, o šiemet – per 1 100.

Statistika rodo, kad ir tėčiai, ir seneliai, gaudami vaiko priežiūros išmoką, dažniausiai dirba. Tokia situacija nesudaro sąlygų mamai grįžti anksčiau į darbo rinką.

Uždarbiai net sumažėja

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra fiksuojamas 27–38 metais. Tai amžius, kai daugumai gimsta ir auginami vaikai. Didžiausias atotrūkis trunka daugiau nei dešimtmetį. Pikas pasiekiamas 32 metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik apie 50-uosius metus.

Sudėtinga mamoms ir grįžus į darbą: besitęsiantis atotrūkis patvirtina prielaidą, kad dėl vaiko priežiūros atostogų atlyginimai dažnai įšaldomi. Pradėję lankyti darželius vaikai neretai serga, o beveik 80 proc. sergančių vaikų slaugos atvejų tenka moterims. Dėl to vėl sumažėja mamų pajamos.

„Moterys, augindamos vaikus, daro ilgesnes pertraukas profesiniame gyvenime, vėliau slaugo mažamečius vaikus. Tai lemia mažesnes pajamas, kai jos yra jauno ir darbingo amžiaus, ir mažesnę senatvės pensiją. Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 20 proc., arba 88 eurais“, – sako K.Zitikytė.

Du neperleidžiami mėnesiai motinai ir tėvui, kurie siūlomi įstatymų pakeitimuose, turėtų paskatinti moteris truputį anksčiau grįžti į darbo rinką, o vyrus – daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, kad nustačius, jog neteisėtai sumažinus „Sodros“ įmokas priskaičiuojama trūkstama suma ir skiriama 50 proc. jos dydžio bauda.

LVAT vertinimu, įstatymu įtvirtinta fiksuota 50 proc. bauda sukūrė Konstitucijai prieštaraujančią situaciją, kai nei mokesčių administratorius, nei teismas neturi galimybės atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes bei skirti mažesnę baudą.

LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs bylą, kurioje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos žmogui skirtų baudų. Pasak LVAT, pareiškėjas yra pateikęs argumentų, kodėl bauda jam turėtų būti sumažinta, tačiau dėl įstatyme įtvirtinto reguliavimo negalima to padaryti.

Į KT LVAT nutarė kreiptis pernai kovą, kai nagrinėjo asmens skundą VMI. Žmogus teismo prašė panaikinti VMI 2020 metų birželio sprendimą dėl 10,4 tūkst. eurų „Sodros“ įmokų ir 3,3 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudos.

Anot pareiškėjo, patikrinimo metu nustatyta, kad jam turi būti iš biudžeto grąžinta 21 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ši suma, neskaičiuojant baudų ir delspinigių, dukart viršijo papildomai apskaičiuotą mokėtiną PVM sumą ir yra vos mažesnė nei papildomai apskaičiuotos baudų sumos – taigi, baudos apskaičiuotos jam turint reikšmingą GPM permoką.

Jis nurodė, kad mokesčių apskaitos netikslumai susidarė ne dėl sąmoningų veiksmų siekiant išvengti mokestinės prievolės, bet dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo, todėl jis turi būti atleistas nuo baudų.

Vyriausybė raginama taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maistui, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA).

Pasak V. Blinkevičiūtės, naujausia informacija apie gyventojų pajamas „darsyk liudija kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, buvo nepakankamos ir pavėluotos“.

„Vyriausybės atstovai bemaž pusmetį kartojo vieną ir tą patį: esą realus žmonių pajamų augimas aplenks infliaciją, tad nėra čia ko baimintis. Tuo metu „Sodros“ duomenys rodo, kad visus tuos pavėluotus „patrupinimus“ išmokų ir kompensacijų pavidalu „suėdė“ infliacija – žmonės už tą pačią sumą pinigų gali įpirkti vis mažiau. Atotrūkis tarp uždirbančiųjų daugiausiai ir mažiausiai šiemet taip pat augo.

Taigi situacija yra dramatiška ir nieko nedaryti negalima. Regis, valdantieji visai atitrūko nuo realybės ir nebemato, kaip gyvena žmonės. Atsižvelgiant į situacijos rimtumą, vėluojantį antiinfliacinių priemonių planą siūlome kuo greičiau taisyti: papildyti jį PVM lengvata maistui ir NPD prilyginti minimaliai algai“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Įspėja apie augsiančią bedarbystę

Politikė priduria, kad rekordinės infliacijos metu augs ir bedarbių skaičius.

„Dėl sutrūkinėjusių prekybos grandinių susisiekimo sektorius – duobėje. „Lietuvos geležinkeliai“ jau pranešė, kad atleidžia apie 2,5 tūkst. darbuotojų, „Lietuvos paštas“ – apie 600. Tai – valstybės valdomos įmonės.

Paprastai krizių laikotarpiu, kuomet daug neapibrėžtumo, valstybės taip paprastai tūkstančių žmonių į gatvę nevaro. Darbuotojai gali būti perkvalifikuojami, galima jiems siūlyti dirbti kitose valstybės įmonėse. Deja, Laisvės partijos deleguoti ministrai, kurie už tai atsakingi, dėl to nedaro nieko“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Pirmadienį „Sodra“ paskelbė, kad 2022 m. pirmą ketvirtį vidutiniai atlyginimai augo sparčiau nei pernai ir siekė beveik 14 proc., tačiau per metus padaugėjo uždirbančių MMA, padaugėjo ir gaunančių dar mažesnes pajamas asmenų.

Taip pat, pasak „Sodros“ atstovų, didėja atotrūkis tarp gaunančių mažiausias ir didžiausias pajamas, o sausį jų augimą pirmą kartą viršijo infliacija. Anot „Sodros“, 113 tūkst. žmonių gauna mažesnes nei MMA darbo pajamas.