V.Anužis šių metų gegužės 10-ąją išėjo iš darbo savo noru. Nuo metų pradžios, įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, esą nebeliko galimybės pratęsti jo įgaliojimų dėl valstybės tarnautojams taikomo amžiaus cenzo.

Amžiaus cenzas valstybės tarnyboje sumažintas iki 65-erių, be teisės pratęsti. V.Anužis, jau sulaukęs šio amžiaus, apsisprendė trauktis kiek anksčiau.

"Sodros" teritorinių skyrių vadovai yra valstybės tarnautojai. O naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama penkerių metų kadencijai konkurso būdu.

Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Iki naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo "Sodros" teritorinių skyrių vadovų kadencijų nebuvo.

Pasitraukus V.Anužiui, į Klaipėdos teritorinio skyriaus direktoriaus vietą penkerių metų kadencijai paskelbtas viešas konkursas, tačiau rezultatų kol kas nėra.

"Šiemet buvo paskirtas naujas "Sodros" Vilniaus teritorinio skyriaus direktorius, taip pat vyksta vadovų atranka "Sodros" Klaipėdos ir Mažeikių skyriuose. Atranką vykdo Valstybės tarnybos departamentas", – patvirtino "Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

Tačiau kada bus baigtas konkursas į šias pareigas, kol kas neaišku.

„Media Incognito“ direktorius Paulius Virbickas portalui teigė „Obuolio“ prekės ženklą dar praėjusiais metais perleidęs kitai įmonei, tačiau neatskleidė kokiai.

Anot 15min.lt, dabar šį ženklą pagal sutartį naudoja įmonė „Lectio divina“, jos administruojamame kitame projekte – to paties P. Virbicko pavardė.

Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi „Sodra“. Liepos pabaigos duomenimis, įmonė jai skolinga 26,2 tūkst. eurų.

„Sodros“ atstovai teigė anksčiau pasirašę įsiskolinimų sumokėjimo atidėjimo sutartį, tačiau po kurio laiko ji buvo nutraukta, nes „Media Incognito“ laiku nemokėjo įmokų.

„Liteko“ duomenimis, 2018 metais į teismus dėl nesumokėtų „Media Incognito“ pinigų kreipėsi 17 žmonių.

Kaip praneša įstaiga, tituliniame asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui puslapyje pateikiama informacija, kiek stažo ir apskaitos vienetų samdomi darbuotojai įgijo iki šių metų liepos, o savarankiškai dirbančių gyventojų duomenys, jeigu jie šiemet deklaravo praėjusių metų pajamas ir sumokėjo įmokas, rodo 2018 metais įgytas pensijų draudimo teises.

Apskaičiuojant įgytus apskaitos vienetus, pagal pranešimą, įvertinti gyventojų, kurie buvo pensijų kaupimo dalyviai, bet nutraukė kaupimo sutartis, o sukauptas lėšas grąžino į „Sodrą“, atkurti ar papildomai už pervestas įmokas įgyti apskaitos vienetai.

Kaip pranešama, pensijų kaupimo dalyviams pateikiama informacija, kokioje kaupimo bendrovėje ir kokiu tarifu jie kaupia.

Atsižvelgiant į tai, kad baigėsi terminas gyventojams priimti sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime sustabdymo ar nutraukimo, atitinkamai pakeista ir prognozuojamos pensijos skaičiuoklė.

„Pabrėžtina, kad skaičiuoklės prognozuojamas pensijos dydis negarantuoja, jog būtent tokio dydžio išmokas „Sodra“ mokės sulaukus pensinio amžiaus, tačiau leidžia susidaryti apytikrį vaizdą apie būsimos pensijos ir darbo pajamų santykį, įvertinti, ar prognozuojamas dydis atitinka žmogaus lūkesčius ir, jei reikia, laiku priimti reikalingus sprendimus dėl būsimųjų pajamų“, – pranešime sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Skaičiuoklė dar kartą bus atnaujinta Finansų ministerijai paskelbus naujas šalies ekonominės raidos prognozes ir patvirtinus „Sodros“ anuitetų mokėjimo tvarką.

Nuo ko priklauso pensijos dydis?

Stažas ir pensijų apskaitos vienetai yra esminiai rodikliai, lemiantys, kokio dydžio pensiją žmogus gaus.

Kiekvienas gyventojas, dirbdamas tiek samdomą darbą, tiek savarankiškai bei mokėdamas socialinio draudimo įmokas, įgyja stažo ir apskaitos vienetų.

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama dalis metų stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Sumokėjus daugiau – daugiau ir apskaitos vienetų. Didžiausia apskaitos vienetų suma, kurią galima įgyti per metus – 5.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami ir apskaičiuojamas pensijos dydis pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai per 7 metus (trejus praėjusius, einamuosius ir trejų ateinančių metų prognozes) auga šalies gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Gyventojai, kurie dalyvauja pensijų kaupime, papildomai, nepriklausomai nuo senatvės pensijos dydžio, dar gaus išmokas iš savo pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos sumos.

Sukauptų lėšų išmokėjimo tvarka (periodiškumas, dydis, mokėjimo trukmė) priklausys nuo sukauptų lėšų vertės bei pageidaujamų paveldėjimo sąlygų.

„Iki liepos mėnesio pabaigos galima pasididinti kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir gauti didesnę valstybės paskatą. Apie savo sprendimą padidinti kaupimą kaupiantysis turėtų informuoti savo pensijos kaupimo bendrovę“, – pranešime cituojama „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.

Pasak V. Latvienės, toks kaupimas, kai gyventojas skiria 1,8 proc. nuo savo pajamų neatskaičius mokesčių, o valstybė – 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), yra pirmoji 2019 metų kaupimo stotelė, 2020 metais kaupimas didės atitinkamai iki 2,1 proc. ir 0,6 proc., kol 2023 metais atitinkamai pasieks 3 ir 1,5 proc.

Anksčiau kaupusiems pagal formulę 2+2+2 proc., automatiškai pritaikytas 3 proc. kaupimo tarifas su maksimalia 1,5 proc. valstybės paskata. Kiti kaupiantieji, jei patys iš karto nepasirinko kaupti daugiau, dar turi laiko įvertinti savo galimybes ir iki liepos pabaigos priimti sprendimą, ar kaupti daugiau ir gauti didesnę valstybės paskatą, teigiama pranešime.

Institucija nurodo, kad po mokesčių ir pensijų kaupimo reformos nebemažėja „Sodros“ pensija, nes valstybės paskata skiriama iš valstybės biudžeto lėšų. Liepos pradžios duomenimis, veikiančių pensijų kaupimo sutarčių skaičius siekia 1,132 mln.

499 tūkst. gyventojų kaupia tarifu 1,8 proc. nuo savo gaunamų pajamų ir gauna 0,3 proc. nuo VDU valstybės paskatą, 663 tūkst. gyventojų kaupia 3 proc. nuo pajamų, ir gauna 1,5 proc. valstybės paskatą.

Geriausiai apsisaugosite tokiems neatidarydami durų, neteikdami informacijos telefonu.

Nors apie sukčius, apsimetančius įvairių įstaigų darbuotojais, nuolat rašo spauda, primena policija, mokesčių inspekcija ir kitos įstaigos, nemažėja skaudžių patirčių. Vis pasitaiko atvejų, kad žmonės, dažniau senjorai, įsileidę sukčius, netenka namuose laikomų santaupų ar vertingų daiktų.

Todėl įspėjama: būkite budrūs, neįsileiskite sukčių į namus, neteikite jiems asmeninės informacijos telefonu ir atminkite – „Sodros“ darbuotojai namuose nesilanko, jokių duomenų nerenka ir jokių paslaugų neteikia.

Kilus klausimų, galite paskambinti telefonu 1883 arba kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių.

„Norime priminti ir paraginti gyventojus pateikti neterminuotus prašymus ligos išmokoms gauti. Tuomet ateityje jokių prašymų teikti nereikės.

Šiai dienai yra nedidelė dalis gyventojų, kurie sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau prašymo gauti ligos išmoką nepateikė. Jiems į asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui ir elektroniniu paštu tiems, kurie yra elektroninio pašto adresą nurodę „Sodrai“, išsiuntėme priminimus pateikti prašymą ligos išmokai gauti“, – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Pateikus prašymą „Sodra“ išmokas moka ir už praėjusį, tačiau ne ilgesnį nei 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos, laikotarpį. Iš viso „Sodros“ pranešimus į asmeninę paskyrą gyventojai.sodra.lt gavo beveik 70 tūkst. gyventojų, 30 tūkst. iš jų – ir elektroniniu paštu. Daliai jų „Sodra“ išmokų nemokės, nes jie sirgo ir nedarbingumo pažymėjimą turėjo vieną arba dvi dienas, tačiau tai yra priminimas ir paskatinimas jiems pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą.

Tokį prašymą paprasta pateikti netgi neišeinant iš namų – per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Tereikia prisijungus skiltyje prašymai pasirinkti neterminuotą ligos išmokos prašymo formą ir ją užpildyti.

Tokius prašymus jau yra pateikę 725 tūkst. gyventojų – daugiau nei pusė visų apdraustųjų, galinčių gauti ligos išmokas.

„Būna atvejų, kad žmogus serga, o vėliau pamiršta prašymą pateikti. Teikiant neterminuotą prašymą patikriname ir išmokame išmokas už praeitą metų laikotarpį, jeigu jos dar neišmokėtos, o taip pat tai yra garantija, kad ateityje, norint gauti išmoką už sveikti skirtas dienas užteks kreiptis į gydytoją, kuris „Sodrai“ pateikia elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir žmogui daugiau niekuo rūpintis nereikia – tik ramiai sveikti“, – sako E. Mikutis.

Svarbu – jeigu prašymą skirti ligos išmoką gyventojas buvo pateikęs iki 2016 m. rugpjūčio, reikėtų jį pateikti iš naujo.

„Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino. Jie turi pagrįsti, kad jokiais būdais – nei elektroniniu, nei registruotu paštu – to mūsų pranešimo, kad jie įtraukiami į kaupimą, negavo“, – antradienį LRT radijui sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, viena iš pateisinamų aplinkybių galėtų būti ir rimtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negalėjo padaryti sprendimo – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

„Kitos aplinkybės, kurios galėtų būti, bus vertinamos individualiai. Žmogus gali kreiptis ir rašyti prašymą (...). Žmogus visada turi teisę, jeigu yra ginčas, kreiptis ir į teismą“, – sakė S. Jarmalis.

Jo teigimu, kol kas nėra naujausių duomenų apie gyventojų apsisprendimą dėl pensijų kaupimo. Be to, paskutinė birželio savaitė buvo ypač aktyvi, tad statistika turėtų keistis.

„Turime už pirmus penkis mėnesius, tai judėjimas vyko į abi puses, jei taip galima pasakyti. Nors 25 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir pinigus grąžino į „Sodrą“, apie 20 tūkst. gyventojų buvo pasirašę naujas kaupimo sutartis. Taip pat 100 tūkst. gyventojų, kurie anksčiau dalyvavo kaupime, kaupimą sustabdė, bet kartu 67 tūkst. gyventojų, kurie buvo pasirinkę vietoj 1,8 proc., iš karto pasirinko kaupti didesniu 3 proc. tarifu“, – kalbėjo „Sodros“ atstovas.

Pirmadienis buvo paskutinė diena antros pakopos pensijų fonduose jau kaupiantiems gyventojams atsisakyti kaupimo – jį sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde, arba visiškai pasitraukti iš fondų ir su sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“. Pastaruoju atveju jiems bus atstatyta sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turėjo paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

Pasak „Sodros“, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Pastaruoju atveju jiems būtų atstatyta dėl privataus kaupimo sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turi paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

„Priskirtiems automatiškai reikėtų prisijungti prie jų asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo. Jei prisijungti prie „Sodros“ paskyros galimybių nėra, reikėtų kreiptis į artimiausią „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių, kur taip pat bus galima pateikti tokį prašymą“, – BNS sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Kaupimo antros pakopos fonduose iki gegužės pabaigos atsisakė 103 tūkst. gyventojų. Jie nusprendė sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde arba nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“.

Gegužės pabaigoje antros pakopos fonduose papildomai pensijai kaupė 1,308 mln. kaupiančiųjų, iš jų daugiau kaip 627 tūkst. kaupimui skiria 3 proc. ir daugiau  atlyginimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, nuo 2019 metų pradžios naujas pensijų kaupimo sutartis sudarė 19,3 tūkst. žmonių, tarp kurių vyrauja jaunimas.

Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 8,9 proc. ir gegužės pabaigoje siekė 3,396 mlrd. eurų.

Tokių į kaupimą įtraukiamų gyventojų, kurie buvo jaunesni nei 40 metų ir iki šiol nekaupė, buvo 130 tūkst. Į kaupimą įtraukiama ir apie 20 tūkst. gyventojų, kurie kaupimą sustabdė 2013 metais. Iš jų dalis sprendimą jau priėmė – arba patys sudarė pensijų kaupimo sutartis pasirinktose kaupimo bendrovėse, arba atsisakė dalyvauti kaupime.

„Sodra“ šiuos gyventojus apie kaupimą žinutėmis asmeninėse „Sodros“ paskyrose gyventojai.sodra.lt bei elektroniniu paštu, jeigu jis buvo nurodytas „Sodrai“, informavo sausio mėnesį, o tiems, kurie šių pranešimų neperskaitė, išsiuntė dar ir registruotus laiškus.

Šie gyventojai pradės kaupti atsitiktine tvarka parinktose pensijų kaupimo bendrovėse, tačiau turi ir galimybę pasirašyti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove arba atsisakyti kaupti. Atsisakyti kaupti galima internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikus prašymą dėl pensijų kaupimo arba bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

„Sodra“ taip pat primena, kad visi gyventojai, kurie kaupime iki šiol dalyvavo, gali bet kada pakeisti kaupimo bendrovę, o tie, kurių kaupimo tarifas nuo metų pradžios yra 1,8 proc. su 0,3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio valstybės paskata, gali iki liepos 31 d. pasirinkti kaupti maksimaliu 3 proc. tarifu ir gauti 1,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio paskatą.

Jie taip pat gali sustabdyti arba nutraukti kaupimą – reikėtų kreiptis į savo kaupimo bendrovę.

Visą informaciją apie tai, kokioje kaupimo bendrovėje žmogus kaupia, kiek įmokų pervedė į savo sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje, taip pat savo „Sodros“ senatvės pensijos rodiklius – įgytą stažą ir apskaitos vienetus, galima rasti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui gyventojai.sodra.lt.

Asmeninėje paskyroje taip pat pateikiama prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklė, kurioje nurodžius savo tikėtiną darbo užmokestį ir pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą, galima paskaičiuoti, kokio dydžio prognozuojamą pensiją ir iš kokių šaltinių žmogus gautų, jeigu dalyvautų kaupime ir jeigu pasirinktų kaupime nedalyvauti. Ją taip pat galima rasti interneto svetainėje KIEK.lt.

Pirmas: kiek metų dirbote ir mokėjote socialinio draudimo įmokas, tai yra – stažas. Žmogaus, kuris dirbo bent 31 metus, vien bendroji pensijos dalis, jeigu į pensiją jis išeitų šiemet, sudarytų 164 eurus.

Dirbus 38 metus (tokį stažą iki pensijos vidutiniškai būna įgiję gyventojai) vien ši dalis perkoptų 200 eurų. Atitinkamai – minimalus 15 metų stažas reikštų apie 80 eurų bendrąją pensijos dalį, prie kurios dar reikėtų pridėti individualią senatvės pensijos dalį.

Tačiau norint įgyti metų stažą reikia dirbti ir mokėti įmokas „Sodrai“. Pilnų metų stažas įgyjamas, kai žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių algų, paprasčiau kalbant – visus metus oficialiai uždirba bent minimalią algą.

Į pensijos skaičiavimą įtraukiamas ir tas stažas, kurį žmogus įgijo sovietmečiu ir iki 1994 metų, tik gyventojas turi pateikti tai įrodantį dokumentą, įprastai – darbo knygelę.

Antras: pensija priklauso ir nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus per gyvenimą sumokėjo. Kiekvienas „Sodros“ „iš jūsų nuluptas“ (kaip rašė vienas komunikacijos specialistas, sužinojęs kokio dydžio pensiją gauna jo mama), euras lemia jūsų pensijos individualiosios dalies dydį, kuris apskaitomas taškais.

Vienas taškas skiriamas, jeigu žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių. Jeigu mažiau – dalis taško, jeigu daugiau – daugiau taškų. Tad gyventojo, kuris daugiau uždirbo, sąžiningai mokėjo įmokas, pensija bus didesnė negu to, kuris mažiau uždirbo ar vengė mokėti mokesčius.

Jeigu žmogus 38 metus uždirbo vidutinį atlyginimą ir mokėjo įmokas, jis įgijo 38 taškus. Taško vertė šiandien yra 3,52 euro. Tad tokio gyventojo individualioji pensijos dalis sudarys 133 eurus. Pridėkime už 38 metus stažo įgytą bendrąją pensijos dalį – 200 eurų – ir gausime vidutinę beveik 340 eurų pensiją.

Beje, kaip kiekvienam iš mūsų sekasi kaupti stažą ir taškus labai patogiai galima pasižiūrėti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui gyventojai.sodra.lt.

Trečias: senatvės pensija nėra mokama iš kažkokio mistinio maišo pinigų, ant kurio sėdi „Sodra“. Pensijų sistema Lietuvoje yra einamojo mokėjimo (Pay As You Go), o tai reiškia, kad šiandien dirbantys gyventojai moka socialinio draudimo įmokas, o iš šių įmokų „Sodra“ iškart išmoka pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas. Kiek įmokų – tiek išmokų.

Pensijos auga kasmet, nes yra kasmet indeksuojamos ir šį augimą nulemia Lietuvos darbo užmokesčio fondo pokytis, o darbo užmokesčio fondo pokytį nulemia visų Lietuvoje dirbančių gyventojų ir jų vidutinio darbo užmokesčio kitimo tendencijos. Vidutinis atlyginimas auga, dirbančiųjų nemažėja – augs ir pensijos.

Galima piktintis, esą „Sodra“ nepasirūpins niekuo, niekada, tačiau kiekvieną mėnesį 600 tūkstančių senjorų gauna pensijas – sąžiningai suskaičiuotas, indeksuotas, tokias, kokias nulėmė jų indėlis į socialinio draudimo sistemą.

O šiandien galime pasakyti, kam iš tiesų reikėtų susirūpinti būsima pensija. Deja, kone kas ketvirtas senatvės pensijos sulaukiantis žmogus šiai dienai nėra įgijęs būtinojo stažo – tai reiškia, nedirbęs nė 31 metų. Beje, auginant vaikus stažas skaičiuojamas.

Didžiausia rizikos grupė – savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių kone trečdalis per metus nesumoka pakankamai socialinio draudimo įmokų, kad įgytų pilnus metus stažo, atitinkamai – nepakankamai ir taškų.

Net ir vidutinė senatvės pensija, siekianti 344 eurus, reikia pripažinti, yra maža ir sudaro 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dabar, kai žinote, kas lems jūsų pensiją ir ko galite tikėtis iš socialinio draudimo sistemos, galime pabaigti apie ketvirtą dalyką, kuris lems jūsų pajamas senatvėje.

Ketvirtas: tik jūs galite nuspręsti, ką daryti, kad pajamos senatvėje atitiktų jūsų lūkesčius. Taupyti senatvei yra įvairių būdų – kiekvienas gali ir turi pasirinkti pats.

Savo ruožtu valstybė gyventojus ragina ir skatina dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, prie gyventojo nuosekliai visą gyvenimą mokamų pensijų kaupimo įmokų pridėdama ženklią dalį iš valstybės biudžeto. Sulaukus senatvės šie pinigai bus išmokami taip pat kaip pensija – kas mėnesį iki gyvos galvos.

Būtent kiekvieno asmeniniai sprendimai, kiek ir kaip kaupti, investuoti, taupyti ar ne lems, kokios pajamos bus senatvėje.