„Pensijų anuitetų veiklos specifika lemia kelių dešimtmečių investavimo ir išmokų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai pasirinkta investavimo strategija leidžia didelę dalį lėšų investuoti į akcijas ir toleruoti trumpalaikius jų vertės svyravimus. Be to, investuojama į indeksų fondus su mažomis administravimo sąnaudomis, o tai didina tikėtiną grąžą.

Fondas dar nėra didelis, todėl investavimo galimybės kol kas yra ribotos. Nepaisant to, inicijavome diskusijas su pensijų anuitetų mokėtojo specialistais apie konkretesnius investavimo veiklos tikslus ir principus, kuriais ateityje būtų skirstomas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas“, – sako Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.

Pensijų anuitetų fondo taryba pastebi, kad paties Pensijų anuitetų fondo veiklos tvarumas labai priklauso nuo 2 pakopos pensijų kaupimo sistemos pastovumo. Pensijų anuitetų fondo pasirinkta investavimo strategija yra paremta veiklos tęstinumo ir pastovumo prielaidomis, todėl ypač svarbu, kad sistema būtų stabili, o bet kokie pakeitimai priimami tik ekspertams įvertintus jų pasekmes visai sistemai.

„Anuitetų gavėjams garantuojami išmokų dydžiai apskaičiuoti siekiant suteikti jiems kuo didesnės naudos, tuo pačiu užtikrinant fondo tvarumą.

Labai svarbu taikyti tinkamas anuitetų dydžių apskaičiavimo prielaidas – pensijų anuitetų fondas garantuoja ne tik investicijų grąžą, bet ir išmokų mokėjimą iki anuiteto gavėjo mirties, tokiu būdu prisiimdamas anuitetų gavėjų gyvenimo trukmės riziką.

Kvalifikuotų aktuarų atlikta išsami gyventojų trukmės analizė, naudojant detalius „Sodros“ duomenis apie gyventojų mirtingumą, bei mirtingumo ryšį su pajamomis, leido garantuoti anuitetų gavėjams didesnes anuitetų išmokas nesukeliant perteklinės rizikos fondui.

Tuo tarpu į anuitetų išmokas įskaičiuota fondo garantuojama 1 proc. metinė grąža yra ambicingas, tačiau parinkus tinkamą investavimo strategiją, pasiekiamas tikslas“, – atkreipia dėmesį Pensijų anuitetų fondo tarybos narė Eglė Šaltenytė.

Pensijų anuitetų fondo taryba pritarė pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginiams tikslams ir priemonėms bei pasiūlė pradėti dabartinės investavimo strategijos atnaujinimo procesą, nes 2022 metais baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį fondas reikšmingai išaugs.

Taip pat rekomenduojama ateityje, atsižvelgus į Pensijų anuitetų fondo ilgalaikę investavimo strategiją, konkrečiau apibrėžti investavimo rizikos apetito ir tolerancijos ribas – kokia rizika toleruojama, tai apibrėžiant konkrečiais rodikliais.

Ilgesnėje perspektyvoje siūloma įvertinti galimybę pereiti prie tvaresnio pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sąnaudų padengimo modelio – vienkartinį atskaitymą nuo įmokos pakeisti mokesčiu nuo fondo turto. Toks modelis būtų naudingas ne tik pensijų anuitetų gavėjams, bet ir sumažintų Pensijų anuitetų fondo veiklos finansavimo priklausomybę nuo naujų įmokų augimo tempo.

Taryboje – nepriklausomi ekspertai

Pensijų anuitetų fondo tarybą sudaro penki nariai, kurių tinkamumą, reputaciją, kvalifikaciją bei patirtį įvertino Lietuvos bankas ir patvirtino Vyriausybė – Mindaugas Vaičiulis, Eglė Šaltenytė, Aleksandras Četverikovas, Aurimas Maždžierius ir Liudmila Damulienė. Pagrindinė Tarybos funkcija – prižiūrėti, kad „Sodra“ skaidriai ir tvariai valdytų Pensijų anuitetų fondą, iš kurio mokami pensijų anuitetai kaupusiems antroje pensijų kaupimo pakopoje.

Pensijų anuitetų fondo taryba veiklą pradėjo praėjusį lapkritį. Per pirmuosius tris savo veiklos mėnesius Taryba peržiūrėjo iki jos veiklos pradžios pensijų anuiteto mokėtojo priimtus sprendimus ir pateikė savo išvadas ir rekomendacijas dėl jų tobulinimo.

Toliau Taryba svarsto priimamų sprendimų projektus ir teikia savo išvadas, siekdama, kad būtų užtikrintas skaidrus ir tvarus Pensijų anuitetų fondo valdymas bei didžiausia nauda pensijų anuitetų gavėjams. Be to, Taryba gali teikti rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais.

Taryba turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją (Lietuvos banką) ar teismą, jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesilaiko teisės aktų ar jo sprendimai pažeidžia pensijų anuitetų gavėjų interesus.

„Nors Pensijų anuitetų fondo tarybos pasiūlymai ir išvados yra rekomendacinio pobūdžio, joje dirba nepriklausomi, patyrę savo sričių ekspertai ir mums rūpi, kad nebūtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai. Todėl mūsų pareiga – padėti pensijų anuitetų mokėtojui įvertinti ir priimti geriausius sprendimus šioje naujoje, tačiau daugeliui gyventojų svarbioje srityje“, – sako M. Vaičiulis.

Anksčiau išduoti nedarbingumo pažymėjimai galios ir per atostogas. Jei nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos.

Jei po atostogų vaikas tęs mokymąsi nuotoliniu būdu, ligos išmoka ir toliau galės būti mokama. Jei pradinukas mokysis mišriuoju būdu, ligos išmoka taip pat toliau galės būti mokama, tačiau tik tais atvejais, kai ligos išmoką gaunantis ir vaiką prižiūrintis asmuo nedirbs ir negaus jam priklausančio darbo užmokesčio.

Jeigu nedarbingumo pažymėjimo galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų būtinybė prižiūrėti nesergantį vaiką išliks, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo reikia, kaip įprasta, kreiptis į šeimos gydytoją.

Šių metų kovo mėnesį išduota per 18 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų dėl priežiūros esant epideminei situacijai, vasarį – 24 tūkstančiai. Palyginti, prieš metus, 2020 metų kovą, buvo išduota per 100 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų nesergančių vaikų priežiūrai namuose.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta. Išmokai gauti teisės į išmoką dieną žmogus turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu, taip pat turėti sukaupęs ne trumpesnį kaip trijų mėnesių per paskutinius dvylika mėnesių arba ne trumpesnį kaip šešių mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą) nuo šių metų vasario yra laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Įmokas už tą patį mėnesį, kai atsiranda teisė gauti išmoką, gali sumokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, jog praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.

Koks yra ligos išmokos dydis?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei teisė gauti ligos išmoką atsirado balandį, vertinamos gruodžio, sausio ir vasario mėnesį gautos draudžiamosios pajamos.

Ligos išmoka yra priskiriama prie apmokestinamųjų pajamų, todėl nuo išmokos taip pat yra atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD įmoka.

„Su klientais bendraujame nuolat ir ankstesniais metais atėjus pajamų deklaracijos laikotarpiui su dalimi jų susisiekdavome.

Tačiau šiemet savarankiškai dirbantys gyventojai yra išvarginti karantino, rūpesčių jiems nestinga, todėl nusprendėme imtis iniciatyvos ir susisiekti su visais, dirbusiais savarankiškai ir deklaravusiais pajamas VMI bei dar nesumokėjusiais socialinio draudimo įmokų.

Tai nėra raginimas įmokas sumokėti greičiau – gyventojus informuojame apie įmokų, kurias reikės mokėti, dydį, kaip jas sumokėti, kur rasti daugiau informacijos. Įprastai, kai jau susisiekiame, žmonėms kyla ir daugiau klausimų dėl įmokų mokėjimo, į kuriuos atsakome“, – pasakoja „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Daugelis savarankiškai dirbančių gyventojų sulauks „Sodros“ specialistų skambučio, dalis, kurie „Sodrai“ nėra nurodę savo telefono numerio – elektroninių laiškų.

Iki šiol „Sodra“ gavo duomenis apie maždaug 10 tūkst. gyventojų, VMI deklaravusių savarankiškos veiklos pajamas. Iš jų penktadalis iškart sumokėjo įmokas „Sodrai“. Daugiau nei 6000 įmokų sumokėti dar nesuskubusių gyventojų „Sodros“ specialistai paskambino, o dar 2000 išsiuntė elektroninius laiškus. Nepavyko susisiekti su kiek daugiau nei 100 gyventojų, kurie „Sodrai“ nėra nurodę savo kontaktų.

Planuojama, kad praėjusių metų pajamas deklaruos apie 50 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų ir su daugeliu jų „Sodros“ specialistai ruošiasi susisiekti.

Iki kada reikia sumokėti įmokas už 2020 metus?

Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 3 d.

Pateikiama naujausia informacija

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui gyventojų. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.

„Tikimės, kad stebėdami ir vertindami šią informaciją, žmonės gali lengviau priimti sprendimus, kurie lems jų ateities pajamas“ – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai“ dokumentus įrodančius jų stažą (darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir t. t.). Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami, kol sukaks senatvės pensijos amžius. Pateikus šiuos dokumentus, informacija apie stažą bus patikslinta.

Jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, asmeninėje paskyroje jis mato, kokioje bendrovėje ir kokiu tarifu kaupia pensiją. Čia taip pat galima palyginti tolesnio pensijų kaupimo alternatyvas. Pasitelkus skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę – koks bus senatvės pensijos dydis, jei žmogus nedalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupiama papildomai.

Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, infliacijos, demografinius ir kitus svarbius rodiklius.

Kaip skaičiuojama pensija

Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas „uždirbamas“ per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą.

Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai auga  ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Visos „Sodros“ paslaugos – internetu

Prisijungus prie asmeninės paskyros galima ne tik patikrinti savo sukauptą stažą pensijai, tačiau ir gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas. Tai ypač aktualu karantino metu, kai visos institucijos dirba nuotoliniu būdu.

Pernai gyventojai jungėsi prie savo asmeninių „Sodros“ paskyrų 6 mln. kartų. Tai 58 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet užfiksuota 3,8 mln. prisijungimų prie asmeninių paskyrų.

Naujajame skambučių centre Panevėžyje dirba 20 specialistų, kurie pensijų, išmokų ir įmokų temomis konsultuoja klientus iš visos Lietuvos. Dar vienas „Sodros“ skambučių centras veikia Radviliškyje.

„Dar prasidėjus pirmajam karantinui ir žymiai išaugus skambučių skaičiui, nuolat stengėmės optimizuoti informacijos centro darbą. Pavyzdžiui, prie nuolat dirbančių konsultantų prisijungdavo ir klientų aptarnavimo skyrių specialistai. Vis dėlto, šiuo įtemptu laikotarpiu skambinantiems kartais tenka ilgiau palaukti, kol konsultantai atsilieps. Tikimės, kad antrojo skambučių centro atidarymas, kuriam intensyviai ruošėmės kelis mėnesius, leis dar labiau pagerinti klientų aptarnavimą telefonu. Neabejojame, kad ir pasibaigus karantinui dalis gyventojų, kurie „Sodros“ konsultacijų kreipiasi telefonu, liks išaugusi“ – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

2020 metais „Sodros“ konsultantai suteikė informaciją telefonu 935 tūkstančius kartų. Palyginti, 2019 metais atsakyta į 404 tūkstančius skambučių – tai yra skambučių srautas išaugo daugiau nei dvigubai.

„Sodra“ klientams konsultuoti telefonu naudoja itin pažangią informacinę sistemą – pasaulinio informacinių centrų įrangos lyderio „Genesys“ platformą, kurią naudoja globalūs skambučių centrai, tokie kaip „PayPal“, „Vodafone“ ir kiti. Sistema leidžia analizuoti skambučių srautą, trukmę, klientus dominančias temas ir taip užtikrinti aukščiausią aptarnavimo kokybę.

Paskambinęs į informacijos centrą klientas gali pasirinkti jį dominančią temą iš sąrašo, kuris pateikiamas pagal prioritetus.

„Populiariausios temos keičiasi priklausomai nuo aktualijų. Pavyzdžiui, po pensijų indeksavimo sulaukiame klausimų apie naujus pensijų dydžius, prieš moksleivių atostogas tėvai teiraujasi dėl ligos išmokų už nesergančio vaiko priežiūrą. Išsiuntę klientams informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat sulaukiame padidėjusio skambučių srauto“ – pasakoja E. Mikutis.

Pasirinkęs temą klientas laukia, kol bus sujungtas su pirmu atsilaisvinusiu konsultantu – eilę valdo informacinė sistema. Klientas taip pat yra informuojamas, kiek vidutiniškai jam gali tekti laukti, kol konsultantas atsilieps. Šiuo metu laukimo laikas trunka vidutiniškai dvi minutes.

Preliminarų laukimo laiką nustato programinė įranga, suskaičiavusi, kiek yra laukiančių klientų ir kokia vidutinė pokalbio trukmė. Klientas gali pasirinkti: laukti, paskambinti kitu laiku ar savo klausimą užduoti kitais informaciniais kanalais – pavyzdžiui, pateikti elektroninę užklausą.