„Sodros“ teigimu, konkursas nutrauktas, Seimui svarstant Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, numatančias, kad pensijas ir kitas išmokas galės nešioti tik Vyriausybės paskirtas universalios pašto paslaugos (UPP) teikėjas, nurodoma viešųjų pirkimų portale.

UPP teikėjo licenciją šiuo metu turi tik Lietuvos paštas.

Pasiūlymus konkursui teikė tik Lietuvos paštas ir privati įmonė „Bastaras“, pernai laimėjusi konkursą, tačiau nesugebėjusi laiku išnešioti pensijų, todėl sutartis su ja šių metų sausį buvo nutraukta.

„Bastaro“ įsipareigojimus Vilniuje bei Kaune vasarį perėmė Lietuvos paštas, kuris turėjo nešioti pensijas, kol konkurso būdu bus pasirinkta nauja įmonė.

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir įmonės, turintys papildomų klausimų dėl „Sodros“ administruojamų įmokų bus tiesiogiai sujungiami su „Sodros“ konsultantais, o dėl VMI administruojamų mokesčių į „Sodrą“ telefonu 1883 besikreipiančių gyventojų skambučiai galės būti tiesiogiai nukreipiami VMI specialistams.

„Tokia naujovė užtikrina, jog gyventojams, turintiems klausimų tiek dėl VMI, tiek dėl Sodros administruojamų mokesčių nuo šiol nereikės į šias institucijas skambinti atskirai, nes visą reikalingą informaciją bus galima gauti vieno skambučio metu,“ – teigia Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė.

„Įmokos „Sodrai“ yra susijusios su pajamų deklaravimu, tad gana dažnai gyventojams, besidomintiems „Sodros“ įmokomis, kyla klausimų ir dėl pajamų deklaravimo ar mokesčių VMI. Norime kad gyventojams visą šią informaciją būtų galima gauti kuo patogiau – vieno langelio principu“, – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Aptarnaudamos klientus institucijos bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. Didmiesčiuose esančiuose „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose nuolat dirba ir VMI specialistai, o „Sodros“ specialistai turi darbo vietas VMI klientų aptarnavimo skyriuose.

Toks bendradarbiavimas pasiteisino. Vien šiemet „Sodros“ specialistai VMI patalpose aptarnavo beveik 10 tūkst. klientų, o VMI specialistai „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose suteikė aptarnavo beveik 20 tūkst. klientų. Tai patogu, nes vienoje vietoje gyventojai gali pasikonsultuoti ir gauti tiek VMI, tiek „Sodros“ paslaugas.

Nuo 2019 m. pradžios, mokesčių informacijos centro telefonu jau yra suteikta beveik 300 tūkst. konsultacijų, apytiksliai dešimtadalis iš jų buvo susijusios su Sodros administruojamais mokesčiais. „Sodros“ informacinis centras nuo metų pradžios taip pat suteikė apie 160 tūkst. konsultacijų įmokų tema.

Mokesčių informacijos centro telefonu suteiktos konsultacijos prilygsta rašytinėms konsultacijoms, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

Dovydas yra vienas iš tų, kurie dar neturi sprendimo, kaip kaupti pensijai. Tą jis nusprendė padaryti pasitaręs su asmeniniu finansų konsultantu.

Laikas tiksi. Dovydui, kaip ir kitiems dar neapsisprendusiems dėl pensijos kaupimo, tą reikia padaryti iki birželio pabaigos. 

Dovydas į papildomą pensijos kaupimo sistemą valstybės buvo įtrauktas automatiškai, tačiau nežino, ar toks scenarijus jam tinka. Jie galimi du. Ir tai tik pusiaukelė.

Jeigu Dovydas iki pensijos sukaups 3 tūkst. eurų ar mažiau, jam bus išmokėta vienkartinė išmoka. Į šiuos pinigus pretenduos ir paveldėtojai, tačiau, jei jo sukaupta suma sieks iki 10 tūkst. eurų, ji bus išmokama periodiškai kol pasibaigs. Šie pinigai taip pat paveldimi. Tuo metu, jei sukaupta bus daugiau nei 10 tūkst., Dovydui išmokos bus mokamos iki pat mirties, o neišmokėti pinigai nebūtinai galės būti paveldimi. 

Anot "Sodros" atstovo, kol kas dauguma pasirinko senąjį kaupimo būdą. 

Nuo sausio, kai pensijos kaupimo taisyklės buvo pakeistos, antroje pakopoje atsirado 15 tūkst. naujokų. Priešingai pasielgusiųjų skaičiuojama daugiau nei 20 tūkst. 

Politikai mano, kad pensijos kaupimas antros pakopos fonduose yra panašus į žaidimą su ugnimi. Esą nemokant įmokų "Sodrai" vėliau tikėtis orios pensijos yra naivu. 

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas aiškina, kad taisyti arba tobulinti pensijų sistemą buvo būtina. Esą iki šiol galiojusi tvarka supriešino jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, o realią naudą skaičiavo tik pensijų fondus valdantys verslai. 

Skaičiuojama, kad per pastaruosius 5 metus valstybinio socialinio draudimo įstatymą Seimas svarstė keisti net 65 kartus.

J. Varanauskienė taip pat neatmeta galimybės pensijas didinti sparčiau nei tai numato jų indeksavimo tvarka, tačiau pabrėžia, kad papildomam jų didinimui lėšų reikėtų ieškoti ne „Sodros“ biudžete.

„Jei pinigų papildomam pensijų didinimui būtų rasta ne „Sodros“ biudžete, o iš kitų šaltinių, kodėl ir ne“, – interviu BNS sakė J. Varanauskienė.

– Į „Sodrą“ prieš dvejus metus atėjote i š privataus sektoriaus, du dešimtmečius išdirbusi SEB banke. Kokius privalumus tame įžvelgiate?

– Į valstybės tarnybą atėjau iš vadybine prasme brandžios organizacijos, sėkmingai perėmusios švediškos įmonės, kuri tokios sąlygomis veikia labai daug metų, know-how. Manau, kad tai yra didelis privalumas, nes organizavimas, racionalus procesų planavimas, kartu su finansinę ekspertine patirtimi, dėl kurios ir buvau pakviesta į „Sodrą“, yra tie dalykai, kuriuos galiu pritaikyti naujose pareigose. Nors banke aš nebuvau tuo žmogumi, kuris priima sprendimus, tačiau dirbau šalia ir mačiau, kaip tas yra daroma.

Yra tekę girdėti ir abejonių, kad sėkmingai užsienyje veikiantys procesai pas mus neveiks, kad Lietuvoje viskas yra kitaip, mes esame kažkokie kitokie, tačiau kai po dešimties ar penkiolikos metų pažvelgi atgal, pamatai, kad viskas veikia ir veikia labai gerai. Ir dabar kartais tenka tokį požiūrį sutikti ne tik „Sodroje“, bet apskritai viešajame sektoriuje. Tačiau Lietuvoje galioja tiek patys dėsniai ir kiekvienos sėkmės pagrindas yra metodas plius disciplina. Čia matau savo naudą ir patirtį, kurią tikrai rasiu kur pritaikyti.

– Psichologiškai nebuvo sunku persiorientuoti iš komercinės struktūros į valstybės tarnybą?

– Visų pirma, aš iš banko išėjau ne todėl, kad panorau išmėginti save „Sodroje“, buvo kitos priežastys. Taip, nedidelis nerimas buvo, tačiau žinojau, kad tikrai galiu čia dirbti, todėl jaučiausi pakankamai ramiai. Kaip ir visur, yra dalykų, kuriuos turi pamatyti, išmokti ir suprasti.

Viena iš mano pirmųjų patirčių – kultūrinis lūžis, buvo tai, kad „Sodra“, būdama biudžetine viešojo sektoriaus organizacija, neturi remtis vien tik ekonominės naudos matavimo principu. Mūsų klientai yra ir vyresnio amžiaus, įvairaus išsilavinimo, todėl juos mokyti gyventi taip, kad mums būtų patogiau ir efektyviau, ne tik netikslinga, bet kartais gali būti ir žalinga. Kita vertus, tarkime, mes turime poreikį nešioti pensijas į namus, todėl turime galvoti, kaip tą padaryti su mažiausiomis sąnaudomis.

Pozityvų skirtumą matau tame, kad „Sodra“ kaip organizacija bendradarbiauja su kitų šalių  institucijomis. Nėra tų komercinių paslapčių ar kažkokių nuslepiamų dalykų, todėl taip galime išvengti daugelio užlipimų ant grėblio, nes kažkas jau yra pasimokęs. Tai yra ne pelno siekiančio sektoriaus žavesys.

– Ar jau esate subūrusi savo komandą?

– Kalbant apie savo artimiausią komandą, tuos žmones, kuriuos, galima sakyti, paveldėjau, jie yra stiprūs ir geri. „Sodra“ yra labai ilgaamžė ir didelė institucija, joje dirbančių žmonių sukaupta patirtis yra labai vertinga. Tačiau mes tikrai turime daugiau dėmesio skirti informacijos technologijoms, sutelkti daugiau ekonominės analizės ir statistikos kompetencijų.

– „Sodra“ po reformų ir skolų nurašymo tarp viešojo sektoriaus institucijų dabar atrodo bene geriausiai. Tikitės šią tendenciją išlaikyti?

– Norėtųsi tą išlaikyti ir toliau, tačiau, žinoma, ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Jie ištiktų ekonomikos krizė, kad ir kaip besisuktum, mūsų pajamos neišvengiamai mažėtų, o išlaidos augtų. Daug kas jau yra padaryta, kad ekonominės aplinkos rizika „Sodrai“ būtų kuo mažesnė, ypač gebėjimui palaikyti socialinių išmokų mokėjimą, tačiau rezervo tikrai reikėtų didesnio. Be to, mes rezervą kaupiame ekonominės krizės atvejui, bet reikėtų pagalvoti ir apie rezervus dėl laukiančių demografinių lūžių. Ta pati antra pensijų kaupimo pakopa yra žingsnis link to, nelendant į pačios „Sodros“ finansus.

Kita vertus, kai yra rezervai, atsiranda ir didelės pagundos juos panaudoti tam, kas tuo momentu galbūt atrodo svarbiau.

Dabartinės Vyriausybės tikslas yra pagerinti mažiausių pensijų gavėjų padėtį, tokiam siekiui prieštarauti sunku, tačiau reikia tinkamai sudėlioti finansų srautus.

– Turite galvoje kai kurių kandidatų į prezidentus pažadus vidutinę pensiją padidinti iki 400 ar net 500 eurų?

– Dabar įstatymas nustato griežtas ir nuo tiesioginės politikų įtakos atsietas pensijų indeksavo sąlygas. Dabartinės Vyriausybės tikslas yra pagerinti mažiausių pensijų gavėjų padėtį, tokiam siekiui prieštarauti sunku, tačiau reikia tinkamai sudėlioti finansų srautus. Jei pinigų papildomam pensijų didinimui būtų rasta ne „Sodros“ biudžete, o iš kitų šaltinių, kodėl ir ne. Nors man norėtųsi būti atsargesnei.

– Esate minėjusi, kad didėjant savarankiškai dirbančių žmonių skaičiui, reikėtų galvoti apie socialinio draudimo sistemos pokyčius. Gal jau turite konkrečių minčių, ką ir kaip reikėtų keisti?

– Šiuo metu išties turime labai didelę socialinio draudimo įmokų įvairovę, leidžiančią kai kuriomis verslo veiklos formomis užsiimantiems asmenims mokėti mažesnes įmokas, turint ir mažiau socialinių garantijų. Mano nuomone, tų skirtumų turėtų būti kuo mažiau, tokiu atveju sistema taptų paprastesnė, didėtų teisingumo jausmas, nebebūtų taip, kad kažkoks sugudravimas pasirenkant veiklos formą lemia po visų atskaitymų ir mokesčių kišenėje liekančių pinigų skaičių.

Dabartinė sistema pritaikyta asmenims, gaunantiems reguliarias, daugiau mažiau pastovaus dydžio pajamas, pagal tai yra apskaičiuojamos išmoka, atsiranda darbo stažas, vidurkiai, visi kiti dalykai. Dirbant kontraktinį, platforminį ir kitą panašų darbą, pajamų reguliarumas ir vienodumas laike pradingsta, todėl atsiranda daug klausimų, kaip teisingai apskaičiuoti šiems žmonėms priklausančias išmokas. Yra įvairių minčių, kaip tą būtų galima pakeisti, bet viskas kol kas dar tik kuriama.

Visgi pripažįstama, kad netradicinės darbo formos ilguoju laikotarpiu dažniausiai lemia ir mažesnes pajamas, o kartu ir mažesnes socialines įmokas, kas socialinio draudimo sistemai yra netvarumo veiksnys, bei išmokas. Tai reiškia, kad valstybei reikės tam papildomai skirti lėšų, nes ji negali leisti savo piliečiams badauti ar skursti.

– Ar nemanote, kad teisingumo jausmą didintų ir tai, jei gyventojų įmokos „Sodroje“ būtų kaupiamos  asmeninėse sąskaitose, panašiai, kaip yra daroma pensijų fonduose?

– Šiuo atveju daug ką lemia žmonių informavimas, ką reiškia socialinio draudimo įmokų mokėjimas. Reikia suprasti, kad net jei kiekvienas žmogus „Sodroje“ turės asmeninį kaupiamų lėšų krepšelį, perskirstymo išvengti nepavyks. Visada bus žmonių, kuriems nepasiseks, todėl net ir galinčio kaupti didesnį krepšelį gyventojo sumokamų įmokų dalis bus skiriama kaimynui, kuriam ne taip pasisekė. Lietuva neturi naftos ar kitų dalykų, kurie leistų valdžiai generuoti papildomų pinigų, todėl lieka tik mokesčiai.

– Ar privačių pensijų fondų ir „Sodros“ supriešinimas turi įtakos pasitikėjimui pensijų kaupimo sistema?

– Manau, kad to susipriešinimo vis mažiau, visuomenėje jis gal yra likęs iš supratimo, kad tai, ką „Sodra“ pervesdavo į pensijų fondus, būdavo nepaskiriama dabartiniams pensijų gavėjams. „Sodros“ pervedimų į pensijų fondus nebeliko, nebėra ir klausimo – „Sodra“ ar pensijų kaupimo fondai. Dabar yra „Sodra“ kartu su pensijų kaupimo fondu ar be jo, o pensijų kaupimo bendrovės Socialinio draudimo įstatyme yra įvardijamos socialinio draudimo dalimi.

Noras būtų, kad tie sprendimai, kurie buvo padaryti, išliktų tvarūs, kad būtų išlaikytas sistemos tęstinumas. Visi pasikeitimai įneša sumaištį tarp žmonių (...) Žinoma, visada norisi kaip geriau, dar labiau patobulinti. Jei tai būtų tik kažkokie kosmetiniai pakeitimai, pridedant vieną ar kitą papildomą galimybę, tai būtų viena. Sistema turi evoliucionuoti, kintant aplinkybėms turi keistis ir taisyklės, bet pas mus tie pakeitimai būna, sakykime, dideli.

– Dėkoju už pokalbį

------------------

43-ejų socialinių mokslų daktarė J. Varanauskienė kovo pabaigoje laimėjo „Sodros“ direktoriaus konkursą, o į pareigas 4 metų kadencijai buvo paskirta gegužės pradžioje.

„Sodros“ vyriausiąja patarėja J. Varanauskienė pradėjo dirbti 2017 metų kovą, ji buvo atsakinga už ekonominius tyrimus bei analizę, ekspertinį konsultavimą formuojant socialinio draudimo politiką.

2016 metų pabaigoje ji paliko vieną didžiausių šalyje SEB banką, kur nuo 2004 metų dirbo šeimos finansų eksperte. Iki tol ji 8 metus dirbo kituose SEB padaliniuose.

Kilo problemų

Juozas G. pateko į biurokratų spąstus. Vyras "Kauno dienai" pasakojo, kad dėl pakeistos gyvenamosios vietos jis balandžio mėnesį negavo pensijos. Bandydamas susitvarkyti dokumentus, jis sugaišo ne vieną valandą, tačiau jokio rezultato nepasiekė. "Sodra" vyrui ketina išmokėti pinigus tik šį mėnesį.

"Taip nutiko, kad turėjau butą, kur buvau deklaruotas, bet jis man buvo per didelis, tad jį pardaviau. Nauji buto šeimininkai paprašė, kad išsideklaruočiau. Naujame bute nespėjau prisiregistruoti, nes paso galiojimas buvo pasibaigęs ir šiaip dar nėra visi dokumentai sutvarkyti, tad laikinai prisiregistravau prie Gričiupio seniūnijos.

Įprastai pensiją gaudavau kiekvieno mėnesio 10 d. Ją atsiimdavau pašte. Buvau trumpam išvykęs, dar pasibaigė paso galiojimas, tad naujai vietą deklaravau balandžio 11 d. Visus dokumentus susitvarkiau, tačiau "Sodra" niekaip iki šiol nesugeba išmokėti pensijos", – guodėsi vyras.

Biurokratinis kelias

Kaunietis stebėjosi, kad valdiškos institucijos darbuotojai jį kaip reikiant pavaikė po įvairius specialistus.

Vieną savaitę jam net tris kartus teko apsilankyti  Šv.Gertrūdos g. esančiame "Sodros" padalinyje. Kitą savaitę jis užsuko pas pavaduotoją, kuris atsakingas už pensijų reikalus, tačiau niekas jam nepadėjo, kad bent dalis pensijos būtų pervesta. Visų atsakymas vieningas – gegužės 10 d. bus paskirta dviguba pensija, o kaip gyventi iki tol, yra tik paties kauniečio reikalas.

Gaunu 250 eurų pensiją ir tų pinigų išmokėti negali.

"Pravažinėjau gal kokias penkias dienas, o jie man vis tiek sako, kad pensija bus tik gegužę. Ir šiaip, ateini į "Sodrą", išsimuši eilės lapelį, bet dirba tik prie kokių dviejų trijų langelių. Iki pietų jos nespėja, tada lauki, kol papietaus, po pietų vėl nežinia, kada ateis tavo eilė. Pas vedėjus neleidžia, visi užsirakinę sėdi. Aš aukštus mokslus baigęs, su visais gražiai kalbėjau, bet ten jos tik burba, atsainiai žiūri. Dėl pensijos ir deklaracijos aiškinausi ir seniūnijoje. Čia man užsiminė, kad apie mane nemato duomenų, nors paskui kiti specialistai sakė, kad per programą viskas matyti, kad aš pensininkas", – dėstė senjoras.

Jis tikino, jog "Sodros" padalinyje parašė prašymą, kad jam išimties tvarka būtų pensija išmokėta anksčiau nei gegužės 10 d. Jam buvo pažadėta, kad per tris dienas bus nuspręsta, ar tenkinti prašymą, tačiau, artėjant balandžio pabaigai, vyras taip ir nebuvo gavęs jam priklausančių pinigų.

"Net sovietiniais laikais, kai nebuvo kompiuterių, tokia biurokratija neklestėjo. Dabar ranka turi rašyti eilę prašymų, visur kartoti vardą, pavardę, asmens duomenis. Juk dabar viskas turėtų būti paprasta, kompiuteriuose visa informacija apie žmogų yra. Tai neturėtų būti sudėtinga išmokėti pinigus", – sistema stebėjosi kaunietis.

Tenka skolintis

Juozas G. pripažino, kad šiuo metu išgyventi be pinigų jam sudėtinga. Vyras priverstas skolintis iš kitų arba atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo.

"Jau buvo telefoną atjungę, tai pasiskolinau, sumokėjau – vėl įjungė. Man reikia mokesčius mokėti, o jie nesupranta, kad žmogus gali neturėti santaupų. Kiek jie gali tuos pensininkus vaikyti. Gaunu 250 eurų pensiją ir tų pinigų išmokėti negali. Man gėda jau eiti iš kitų prašyti", – sakė senjoras.

Jis "Kauno dienai" teigė, kad turi emigravusių vaikų. Jie jam kartais atsiunčia pinigų, tačiau kadangi buvo šventinis laikotarpis, mokėjimų pavedimai, kaip tyčia, vėlavo. Be to, anot Juozo G., ir iš vaikų prašyti pinigų jam nėra malonu.

Stengiasi padėti?

"Sodros" atstovai, vadovaudamiesi įsigaliojusiu asmens duomenų apsaugos įstatymu, konkretaus atvejo pakomentuoti nesutiko. Tačiau aiškino, ką reikia daryti, jei dėl kažkokių priežasčių nebuvo laiku išmokėta pensija.

"Vadovaujantis Pensijų įstatymu, pensijos mokėjimas stabdomas ir ji nemokama, jeigu jos gavėjas gyvena Lietuvoje, tačiau yra nedeklaravęs gyvenamosios vietos arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Jeigu žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą jau po pagrindinio pensijų mokėjimo, kaip greičiausiai atsitiko ir šiuo atveju, ir jeigu turi išskaitymų iš gaunamų išmokų, pensijos išmokėjimas gali užtrukti ilgiau, tačiau darome viską, kad pensija žmogų pasiektų kaip galima greičiau. Jeigu žmogus dėl tokios situacijos kreipėsi į "Sodrą", darome viską, kad pensija jį pasiektų kaip galima greičiau – dar tą patį mėnesį", – bandė aiškinti "Sodros" atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Kodėl šiomis dienomis tenka ilgiau palaukti, kol bus klientai aptarnauti? Pasak specialisto, "Sodros" Kauno skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus Senamiesčio klientų priimamajame (Šv.Gertrūdos g. 4) dirba keturi specialistai. Nuo balandžio 23-osios, artėjant į pabaigą gyventojų pajamų deklaravimo ir įmokų mokėjimo laikotarpiui, klientų srautai smarkiai buvo išaugę visuose "Sodros" skyriuose visoje Lietuvoje.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad 6 val. ryto „Sodra“ mokesčių mokėtojams išsiuntinėjo laiškus apie susidariusias skolas, kurių nėra.

„Laiškuose nurodomos neegzistuojančios skolos, apie kurias nieko negali paaiškinti „Sodros“ atsakingi darbuotojai, už ką ir kaip jos buvo skaičiuojamos. Laiškus gavo net ir tie mokesčių mokėtojai, kurie turi „Sodros“ mokesčių permokas. Visose sistemose, kuriose skelbiamos mokesčių mokėtojų skolos, pasirodė neegzistuojančios skolos. Štai taip „Sodra“ sąžiningiems mokesčių mokėtojams sugadino skolų istoriją“, – rašė asociacija.

„Facebook“ nuotr.

Asociacijos vadovės Daivos Čibirienės teigimu, „Sodros“ klaidos daro žalos Lietuvos ekonomikai.

„Sodra“ ir toliau nesugeba išspręsti problemos: imti duomenis iš vieno šaltinio ir iš jo visiems juos padalinti. Situacija parodė, kad „Sodra“ ataskaitas apie įmonių mokesčius generuoja iš vieno šaltinio, o laiškus rašo iš kito. Abiejuose šaltiniuose skirtingi duomenys. Faktinės aplinkybės rodo, kad „Sodroje“ yra vedama dviguba buhalterija: viena mokesčių mokėtojams rodoma oficialiai ir yra kita kažkur paslėpta, kurios niekas nemato, bet apie ją sužino gavę laiškus?“, – klausė D. Čibirienė.

„Sodra“ portalui atsiuntė pranešimą, kuriame atsiprašė savarankiškai besidraudžiančių, ragino neskubėti mokėti skolų ir patikino, kad taiso klaidas.

„Sodra“ atsiprašo, jog dėl programinės įrangos netinkamo veikimo dalis savarankiškai dirbančių asmenų šiandien gavo klaidingus pranešimus apie turimas socialinio draudimo įmokų skolas.

Programinės įrangos klaidos šiuo metu šalinamos, o jas ištaisius ir teisingai apskaičiavus savarankiškai dirbančių asmenų įmokų skolas, bus išsiųsti pranešimai su tinkama informacija.

Maloniai prašome savarankiškai dirbančių asmenų, gavusių tokius pranešimus ir abejojančių dėl mokėtinų sumų, neskubėti mokėti. Patikiname, kad iki naujų pranešimų išsiuntimo nebus vykdomas savarankiškai dirbančių asmenų įmokų skolų išieškojimas, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai.

„Sodra“ prisiima atsakomybę už netikslią informaciją ir taiso klaidas, kad jos ateityje nepasikartotų. Prašome draudėjų kantrybės ir dar kartą atsiprašome“, – rašoma pranešime.

Portalas primena, kad tai jau ne pirma tokia „Sodros“ klaida. Praėjusiais metais taip pat dėl techninių nesklandumų buvo išplatinta informacija apie kai kurių įmonių skolas.

Klaipėdietis, mediko išsilavinimą turintis V.Anužis ilgus metus buvo ne tik praktikuojantis gydytojas, dirbo administracinį darbą ligoninėse ir valstybės institucijose, bet ir aktyviai dalyvavo miesto politiniame gyvenime.

Į Klaipėdos miesto tarybą V.Anužis buvo išrinktas keturis kartus: 1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. ir 2015–2019 m. kadencijoms.

Pastaruosiuose rinkimuose nebedalyvavęs buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys atsiribojo nuo politikos ir iš partijų veiklos pasitraukė. Kaip pats teigia, nusprendė eiti į pensiją.

"Amžiaus cenzą valstybės tarnyboje sumažino iki 65-erių, be teisės pratęsti. Man jau 67-eri. Todėl apsisprendžiau trauktis kiek anksčiau. Ką ketinu veikti? Veiklos man netrūksta. Tačiau iš politikos pasitraukiau, su partijomis nebenoriu turėti jokių reikalų. Noriu pagaliau pabūti laisvas ir nepriklausomas", – nedaugžodžiavo V.Anužis.

"Sodros" teritorinių skyrių vadovai yra valstybės tarnautojai. O naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama penkerių metų kadencijai konkurso būdu.

Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Iki naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo "Sodros" teritorinių skyrių vadovų kadencijų nebuvo.

Anot "Sodros" Komunikacijos skyrius vedėjo Sauliaus Jarmalio, pasitraukus V.Anužiui, į Klaipėdos teritorinio skyriaus direktoriaus vietą penkerių metų kadencijai netrukus bus skelbiamas viešas konkursas.

Šios įmokos garantuoja, kad gausite ligos išmokas, jeigu pernai sirgote, taip pat jos įvertinamos skiriant motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, kurias užsiimantys savarankiška veikla turi teisę gauti, bei kaupiant stažą senatvės pensijai. Tiek išmokų dydis, tiek ir pensija bei pensijų kaupimas antroje pakopoje priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, pabrėžia „Sodra“.

Norėdami sužinoti, kiek turi sumokėti, gyventojai, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui, gali susiformuoti 38-ąją suvestinę, kurioje pagal jų deklaruotas pajamas VMI bus paskaičiuotos ir nurodytos mokėtinos PSD ir VSD įmokos.

Svarbu žinoti, kad 38-ojoje suvestinėje mokėtinos sumos nurodomos, neatskaičius 2018 metais mokėtų PSD ir VSD įmokų. Be to, suvestinėje duomenys pateikiami praėjus kelioms dienoms po deklaracijos VMI pateikimo - kol mokesčių inspekcija apdoroja duomenis ir pateikia informaciją „Sodrai“.

Kiek įmokų pernai sumokėjote, galima pasitikrinti suvestinėje S8 „Detali ataskaita apie sumokėtas įmokas per nurodytą laikotarpį“. Taip pat rekomenduojama susisiekti su asmeniniu „Sodros“ konsultantu, kuris nurodytas asmeninėje draudėjo paskyroje ir, jeigu reikia, konsultantas duomenis patikslins.

Mokėtinas socialinio draudimo įmokas galima paskaičiuoti ir „Sodros“ interneto svetainėje esančia individualios veiklos skaičiuokle.

PSD ir socialinio draudimo įmokas už 2018 metus „Sodrai“ užsiimant individualia veikla pagal pažymą, taip pat savarankiška žemės ūkio veikla, reikia mokėti nuo 50 proc. VMI deklaruotų pajamų atskaičius leistinus atskaitymus, o individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariams - nuo 50 proc. savo reikmėms išsiimtų ir VMI deklaruotų lėšų.

VSD įmokų tarifas - 28,9 proc. (30,9 proc., jei asmuo kaupė pensijai papildomai savo lėšomis (buvo pasirinkęs modelį 2+2+2). PSD įmokų tarifas - 9 proc.

Sumokėjus socialinio draudimo įmokas, dalyvaujančiųjų pensijų kaupime lėšas „Sodra“ perves į jų pensijų kaupimo sąskaitas.

Socialinio draudimo įmokų gali nemokėti senjorai ir gyventojai, kurie savarankišką veiklą pernai vykdė pirmą kartą.

„Sodra“ taip pat pažymi, jog svarbu, kad įmokos būtų paskaičiuotos nuo tų pačių pajamų, kurios buvo deklaruotos VMI. Savarankiškai dirbančių gyventojų deklaracijų VMI duomenys „Sodrai“ yra perduodami ir „Sodra“ patikrina, ar gyventojas mokėtinas įmokas paskaičiavo ir sumokėjo teisingai.

Jeigu pajamos deklaruotos, tačiau iki gegužės 2 d. nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, gyventojas gali turėti rūpesčių.

Nesumokėjus PSD įmokų, žmogus negaus nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų, o gyventojams, kurie nereaguos į raginimus sumokėti skola virtusias įmokas, „Sodra“ pateiks mokėjimo nurodymus per Registrų centro administruojamą Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) ir skolos gali būti nuskaitytos tiesiogiai nuo gyventojo sąskaitos arba išieškomos kitais būdais.

Todėl, negalint sumokėti įmokų, rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ ir atidėti skolos mokėjimą - tokiu atveju sudaromas skolos mokėjimo grafikas, ir jokios sankcijos gyventojui negresia. Be to, PSD ir VSD skoloms netaikomi delspinigiai.