L. O‘Hara TKS dirbo jau nuo 2023 m. rugsėjo. Tuo tarpu M. Vasilevskaja ir O. Novickis į orbitinę stotį 400 km aukštyje virš Žemės trumpam atvyko tik prieš 12 dienų. M. Vasilevskaja, kuri baltarusių bendrovėje „Belavia“ dirba skrydžių palydove, tapo pirmąja savo šalies moterimi, pabuvojusia kosmose. O. Novickiui tai buvo jau ketvirtoji kelionė.

Orbitinėje stotyje liko dirbti trys kosmonautai Olegas Kanonenka, Nikolajus Čubas ir Aleksandras Grebenkinas bei NASA astronautai Matthew Dominickas, Michaelis Barrattas, Jeanette Epps ir Tracy Dyson.

Agentūra teigė, kad apgadintas jos erdvėlaivis „Sojuz“ į Žemę iš TKS turi grįžti be įgulos, ir patvirtino, kad erdvėlaivį apgadino mažas meteoroidas.

Rusijos kosmonautai Sergejus Prokopjevas ir Dmitrijus Petelinas bei NASA astronautas Frankas Rubio (Frankas Rubijas) į stotį atvyko rugsėjį laivu „Sojuz MS-22“ ir planavo šia kapsule grįžti į Žemę.

Tačiau gruodžio 14 dieną įvyko aušinimo skysčio nuotėkis iš „Sojuz MS-22“ į kosmosą, dėl kurio kabinoje pakilo temperatūra.

Išnagrinėjusi situaciją ir aptarusi ją su NASA, „Roskosmos“ nusprendė vasario 20 dieną paleisti naują „Sojuz MS-23“ kapsulę be įgulos automatiniu režimu, kuri nugabens trijulę atgal, žurnalistams sakė agentūros vadovas Jurijus Borisovas.

„Sojuz MS-22“ privalo leistis į Žemę be įgulos“, – teigiama „Roskosmos“ pareiškime.

„Sojuz MS-23“ 2023 metų vasario 20 dieną bus paleista be įgulos“, – priduriama jame.

Jei TKS kiltų avarinė situacija, dėl kurios reikėtų evakuoti visą įgulą prieš atvykstant naujai kapsulei, kosmoso pareigūnai svarstys, ar būtų galima saugiai panaudoti „Sojuz MS-22“, sakė J. Borisovas.

Nutekėjimas iš „Sojuz MS-22“ buvo pastebėtas gruodžio mėnesį, kai rusai ruošėsi palikti stotį per planuotą išėjimą į atvirą kosmosą, o specialistai Žemėje per tiesioginę vaizdo transliaciją iš kosmoso pamatė iš „Sojuz“ sklindantį skysčio ir dalelių srautą.

Trečiadienį J. Borisovas teigė, kad analizė patvirtino, jog nuotėkį sukėlė mikrometeoroidas.

„Roskosmos“ ir NASA sakė, kad incidentas nekelia jokio pavojaus stoties įgulai.

Kartu su S. Prokopjevu, D. Petelinu ir F. Rubio kosminėje stotyje šiuo metu yra dar keturi įgulos nariai: NASA astronautai Nicole Mann (Nikol Man) ir Joshas Cassada (Džošas Kasada), Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros darbuotojas Koichi Wakata (Koičis Vakata) ir Ana Kikina iš „Roskosmos“.

Gruodžio 14 dieną įvyko aušinimo skysčio nuotėkis iš „Sojuz MS-22“ į kosmosą. NASA nufilmuotuose vaizduose buvo matyti iš erdvėlaivio užpakalinės dalies besiveržiančios baltos dalelės, panašios į snaiges.

JAV kosmoso agentūros surengtoje spaudos konferencijoje Sergejus Krikaliovas, vadovaujantis Rusijos agentūros „Roskosmos“ žmonių skrydžių į kosmosą programoms, žurnalistams sakė, kad žala dar vertinama.

Jei atlikus šiluminę analizę, kuria įvertinama, kaip karšta bus kabinoje, paaiškės, kad MS-22 netinkamas skrydžiui su įgula, tuomet kovo viduryje numatytas kitos „Sojuz“ kapsulės paleidimas iš Baikonuro kosmodromo galėtų būti paankstintas ir kapsulė būtų paleista be įgulos, sakė jis.

„Kitą erdvėlaivį „Sojuz“ galvojama išsiųsti vasario pabaigoje“, – pridūrė pokalbyje dalyvavęs NASA TKS programos vadovas Joelis Montalbano (Džoelis Montalbanas).

Tokiu atveju apgadintas erdvėlaivis grįžtų į Žemę be įgulos.

Rugsėjo mėnesį su MS-22 į TKS atskrido Rusijos kosmonautai Dmitrijus Petelinas ir Sergejus Prokopjevas, taip pat NASA astronautas Frankas Rubio (Frankas Rubijas).

Šiuo metu orbitinėje stotyje yra septyni žmonės, tačiau jei MS-22 būtų pripažinta netinkama, tai reikštų, kad TKS turi tik vieną „gelbėjimosi valtį“, galinčią gabenti keturis žmones, jei prireiktų įgulą evakuoti.

Amerikiečiai Joshas Cassada (Džošas Kasada) ir Nicole Mann (Nikol Man), Japonijos astronautas Koichi Wakata (Koičis Vakata) ir Rusijos kosmonautė Ana Kikina erdvėlaiviu „SpaceX Crew Dragon“ atvyko spalį.

Pažeidimo priežastis vis dar neaiški, sakė J. Montalbano. Tačiau neatrodo, kad dėl to kaltas metinis meteorų geminidų lietus, nes nuotėkis įvyko iš kitos erdvėlaivio pusės.

„Tiek Hjustono, tiek Maskvos trajektorijų komandos patvirtino, kad kaltas ne meteorų lietus“, – sakė jis.

Pasak J. Montalbano, dar reikia atlikti daugiau darbų, kad būtų nustatyta, ar tai įvyko dėl natūraliai pasitaikančių mikrometeoroidų – orbitoje esančių žmogaus šiukšlių – ar dėl technikos gedimo.

Išėjimas į atvirą kosmosą stoties saulės baterijoms atnaujinti praėjusios savaitės trečiadienį buvo atidėtas, bet įvyko kitą dieną.

Vakarų sostinės dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Maskvai yra paskelbusios virtinę precedento neturinčių sankcijų, kurių neišvengė ir šalies aviacijos bei kosmoso sektorius.

Tačiau, nepaisant tvyrančios įtampos, kosmosas tebėra viena iš paskutinių likusių Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo sričių.

TKS buvo pradėta eksploatuoti 1998-aisiais, kai po Šaltojo karo metu vykusių kosmoso lenktynių JAV ir Rusija ėmė glaudžiau bendradarbiauti.

Šis įvykis pažymėjo šalies sugrįžimą į kosminį turizmą po dešimtmetį trukusios pertraukos, per kurią atsirado konkurencija iš Jungtinių Valstijų.

Interneto prekybos magnatas Yusaku Maezawa (Jusakus Maedzava) ir jo padėjėjas Yozo Hirano (Jodzas Hiranas) anksčiau trečiadienį pakilo iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Jie 15.40 val.. Lietuvos laiku prisijungė prie TKS rusiškojo segmento modulio „Poisk“, pranešė Rusijos kosmoso agentūra.

„Kontaktas yra“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė „Roskosmos“.

Jų kelionė trims keleiviams pritaikytu erdvėlaiviu „Sojuz“, kurį pilotavo kosmonautas Aleksandras Misurkinas, truko kiek ilgiau nei šešias valandas. Skrydis vainikavo įspūdingus metus, kuriuos daugelis ekspertų laiko lūžio tašku privačioms kelionėms į kosmosą.

Milijardieriai Elonas Muskas (Ilonas Maskas), Jeffas Bezosas (Džefas Bezosas) ir Richardas Bransonas (Ričardas Bransonas) šiemet surengė pirmus komercinio turizmo skrydžius ir prasiveržė į rinką, kurioje Rusija nori apginti savo poziciją.

Nepaisant šalčio kosmodrome susirinkusi minia, įskaitant magnato artimuosius ir draugus, džiūgavo, kai raketa pakilo į pilką padangę, palikdama oranžinių liepsnų pėdsaką prieš išnykdama debesyse.

„Tai buvo ilgas procesas. Kilo daug emocijų – vos nepravirkau“, – sakė Y. Maezavos kosminių projektų teisininkė Rijo Okubo (Ridzio Okubo).

„Labai džiaugiuosi, bet jis taip pat yra mano draugas, todėl nerimauju dėl jo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 44 metų Hiroyuki Sugimoto (Hirojukis Sugimotas), ilgametis milijardieriaus draugas.

Tarp susirinkusiųjų buvo ir trijų narių šeima, kuri iš milijono pretendentų laimėjo vietą paleidimo aikštelėje. Brolis ir sesuo laikė rankomis nupieštus plakatus su Y. Maezavos portretu saulėgrąžoje ir raketos atvaizdu.

Į orbitą pakilusi trijulė stotyje praleis 12 parų, per kurias pasakos apie savo kasdienį gyvenimą populiariam Y. Maezawos „YouTube“ kanalui.

46 metų milijardierius TKS ketina atlikti 100 užduočių – be kita ko, organizuoti badmintono turnyrą.

TKS dirba tarptautinė septynių narių įgula; šiuo metu komandoje yra du rusų kosmonautai ir vienas japonų astronautas.

Atvykusią trijulę pasveikino rusas Antonas Škaplerovas.

„Jau paruošėme jums vakarienę, – parašė jis „Twitter“ – Laukiame, kol po kelių valandų atsidarys liukai!“

Y. Maezawa taip pat planuoja 2023 metais kartu su savimi pasiimti aštuonis žmones į misiją aplink Mėnulį, kurią rengs E. Musko bendrovė „SpaceX“.

Verslininkas ir jo padėjėjas yra pirmieji privatūs Japonijos asmenys, apsilankę kosmose nuo 1990 metų, kai sovietų stotyje „Mir“ pabuvojo žurnalistas Toyohiro Akiyama (Tojohiras Akijama).

Rusija anksčiau nugabeno į kosmosą nemažai turistų, kurie turėjo galimybių patiems apmokėti kelionę.

Nuo 2001 metų iki pertraukos programoje „Roskomos“, bendradarbiaudama su amerikiečių bendrove „Space Adventures“, į TKS iš viso pasiuntė septynis turistus, vieną iš jų – du kartus.

Iš Kazachstane esančio Baikonuro kosmodromo raketa startavo kaip numatyta – 18.06 val.  vietos (15.06 val. Lietuvos) laiku. „Sojuz“ į orbitą iškėlė krovininę kapsulę „Progress“, nešančią švartavimosi modulį „Pričial“ („Prieplauka“).

Numatyta orbita buvo pasiekta praėjus devynioms minutėms po starto, o penktadienį kapsulė turėtų susijungti su TKS. Naujasis modulis bus prijungtas prie Rusijos modulio „Nauka“ („Mokslas“), pridėtą prie TKS šių metų liepą.

Naujasis rutulio pavidalo modulis su šešiomis švartavimosi vietomis leis prireikus ateityje išplėsti TKS rusiškąjį segmentą.

Anksčiau šią savaitę TKS dirbantys rusų kosmonautai pradėjo treniruotis priimti „Pričial“, be kita ko, perimti rankinį valdymą, jeigu nesuveiktų automatinė susijungimo sistema.

Orbitinėje stotyje šiuo metu dirba NASA astronautai Raja Chari (Radža Čaris), Thomas Marshburnas (Tomas Maršbernas), Kayla Barron (Kaila Baron), ir Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus); rusų kosmonautai Antonas Škaplerovas ir Piotras Dubrovas, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas Matthiasas Maureris (Matiasas Maureris).

Europos bendrovės „Arianespace“ eksploatuojama raketa pakilo 18.07 val. Grinvičo (21. 07 val. Lietuvos) laiku iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ tiesiogiai transliavo startą.

„Paleidimas vyko pagal planą“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Tai šeštas „OneWeb“ palydovų paleidimas šiais metais; praėjusį kartą palydovų buvo iškelta rugpjūčio 22 dieną.

„OneWeb“ siekia sukurti žemomis orbitomis skriejančių palydovų tinklą, užtikrinsiantį geresnį plačiajuostį internetą ir kitas paslaugas šalims visame pasaulyje.

Lenktynėse už spartaus palydovinio interneto galimybes atokiuose pasaulio kampeliuose JK bendrovė varžosi su milijardieriais Elonu Musku (Ilonu Masku) ir Jeffu Bezosu (Džefu Bezosu).

„Oneweb“ planuoja, kad jos komercinės interneto paslaugos, kurias užtikrins 650 palydovų, visame pasaulyje bus prieinamos nuo kitų metų.

Du dešimtmečius glaudžiai su Rusija bendradarbiaujanti „Arianespace“ turi kontraktą dėl 16 „Sojuz“ paleidimų nuo 2020 metų gruodžio iki 2022 metų pabaigos.

Po šios naujausios misijos „Oneweb“ orbitoje jau turės 288 ryšio palydovus.

Raketa „Sojuz“ su erdvėlaiviu „Progress“ iš Kazachstano stepės pakilo 2 val. 27 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku, sakoma Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime.

Agentūra nurodė, kad erdvėlaivis pasiekė numatytą orbitą ir kad automatinis susijungimas su TKS numatomas penktadienį 4 val. 2 min. Maskvos laiku.

„Progress MS-17“ gabena per 470 kg degalų, 420 l vandens ir įvairių kitų atsargų.

Rusijos kosmoso programa garsėja pirmuoju, 1961 metais įvykusiu žmogaus skrydžiu į kosmosą, taip pat pirmuoju dirbtinio Žemės palydovo – „Sputnik 1“ – paleidimu ketveriais metais anksčiau.

Pasiekimai šioje srityje kelia didelį nacionalinį pasididžiavimą, tačiau pastarąjį dešimtmetį šalis patyrė virtinę nesėkmių, įskaitant brangių palydovų ir krovininių erdvėlaivių „Progress“ praradimą.

„Bendrovė „Space Adventures“, pirmaujanti kosmoso turizmo paslaugų teikėja, skelbia apie japonų verslininko Yusaku Maezawos, sėkmingai praėjusio medicininę apžiūrą, pasirengimą skrydžiui į Tarptautinę kosmoso stotį. Maezawa skris į TKS kartu su savo padėjėju Yozo Hirano erdvėlaiviu „Sojuz MS-20“, kurį planuojama paleisti iš Baikonuro kosmodromo 2021 metų gruodžio 8 dieną “, – nurodė „Roskosmos“.

Remiantis pranešimu, skrydis truks 12 dienų, o įgulai vadovaus Rusijos kosmonautas Aleksandras Misurkinas. Birželį Žvaigždžių miestelyje šalia Maskvos prasidės Y. Maezawos treniruotės.

„Bendrovė „Space Adventures“ bendradarbiauja su „Roskosmos“ nuo pirmojo kosmoso turisto skrydžio 2001 metais. Lig šiol stotyje stotyje apsilankė iš viso septyni kosmoso turistai, patys apmokėję savo skrydį. Yusaku Maezawa taps aštuntuoju kosmoso turistu ir pirmuoju iš Japonijos“, – pažymėjo agentūra.

Interneto mados parduotuvę „Zozo“ įkūręs Y. Maezawa yra vienas turtingiausių Japonijos piliečių ir šiuo metu dirba kompanijos „Space Today“ prodiuseriu. TKS Y. Hirano bus atsakingas už savo viršininko skrydžio nušvietimą.

Anksčiau Y. Maezawa skelbė apie planus 2023 metais dalyvauti skrydyje aplink Mėnulį amerikiečių bendrovės „SpaceX“ kuriamu erdvėlaiviu.

Londone įsikūrusi bendrovė „OneWeb“ siekia užbaigti žemosios orbitos palydovų tinklą, kuris teiks geresnį plačiajuostį ryšį ir kitas paslaugas pasaulio šalims.

Bendrovė lenktyniauja dėl interneto teikimo per palydovus atokioms pasaulio vietovėms su JAV milijardieriumi Elonu Musku (Ilonu Masku) ir internetinės prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu (Džefu Bezosu).

„Roskosmos“ paskelbtose nuotraukose matyti, kaip raketa „Sojuz“ pakyla į ūkanotą padangę pirmadienio rytą 7 val. 14 min. vietos (1 val. 14 min. Lietuvos) laiku.

„Visi palydovai sėkmingai išvesti į tikslines orbitas ir perduoti klientų kontrolei“, – nurodoma „Roskosmos“ pranešime.

„Misija – sėkminga!“ – tviteryje paskelbė „OneWeb“.

JK bendrovė planuoja, kad jos pasaulinis komercinis interneto tinklas, kurį sudarys maždaug 650 palydovų, pradės veikti ateinančiais metais.

Per pirmadienio startą į kosmosą iš Rusijos pakilo jau trečioji palydovų partija. Praėjusį mėnesį ir gruodį iš „Vostočnij“ į orbitą buvo paleista dar po 36 palydovus.

Pirmieji šeši „OneWeb“ palydovai buvo paleisti rusiška raketa „Sojuz“ iš Kuru kosmoso centro Prancūzijos Gvianoje 2019 metų vasarį.

Pernai bendrovė iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane paleido dar 68 aparatus.

„Vostočnij“ yra vienas svarbiausių Rusijos kosmoso projektų, skirtų sumažinti priklausomybę nuo Baikonuro kosmodromo, kurį Maskva šiuo metu nuomojasi iš Kazachstano.

Šio objekto statybos atsilieka nuo grafiko; jas jau daugelį metų temdo įvairios kontroversijos, įskaitant korupcijos skandalus.

Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ kosmonautai Olegas Novickis ir Piotras Dubrovas bei NASA astronautas Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus) išskrido iš Rusijos Baikonuro kosmodromo Kazachstane 10 val. 42 min. Lietuvos laiku, parodė NASA televizijos tiesioginė transliacija. Erdvėlaivio susijungimas su TKS turėtų įvykti 14 val. 7 min. Lietuvos laiku.

Ruošiantis pusę metų truksiančiai O. Novickio, P. Dubrovo ir M. Vande Hei misijai orbitoje, Baikonure visur buvo apstu priminimų apie J. Gagarino pasiekimą.

Erdvėlaivis „Soyuz MS-18“ buvo pavadintas J. Gagarino vardu, o pats aparatas papuoštas pirmojo kosmonauto portretu.

J. Gagarinas taip pat buvo ne kartą paminėtas ketvirtadienį per tradicinę spaudos konferenciją prieš skrydį. Įgulos nariai buvo klausiami, kaip kosmose pirmadienį bus paminėtos istorinio skrydžio metinės.

„Atšvęsime visi kartu, – sakė 43 metų P. Dubrovas, išskridęs į kosmosą pirmąkart. – Ir uoliai dirbsime!“

Rusijoje nuo 1961 metais įvykusio J. Gagarino skrydžio balandžio 12-ąją kasmet minima Kosmonautikos diena.

Penktadienį raketa pakilo nuo kitos aikštelės nei J. Gagarino erdvėlaivis „Vostok“. Pirmasis pilotuojamas skrydis 1961-aisiais truko 108 minutes.

J. Gagarino starto aikštelė, paskutinį kartą panaudota 2019 metais, šiuo metu yra atnaujinama, ruošiantis naujos kartos „Sojuz“ raketų skrydžiams. Tikimasi, kad ji vėl bus naudojama nuo 2023 metų.

J. Gagarino skrydis buvo didelis laimėjimas Sovietų Sąjungos propagandai ir itin svarbi pergalė vykstant kosmoso lenktynėms su Vakarų šalimis, tapusiomis vienu labiausiai jaudinamų su Šaltuoju karu susijusių elementų.