Lengvaatletė, atstovavusi Lietuvai 2021 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse ir siekianti dalyvauti 2024 m. Paryžiaus žaidynėse, papasakojo apie savo kelią sporte, fizinio aktyvumo naudą ir profesionalo karjeros atveriamas galimybes.

„Sportas man davė labai daug, per sportą galima daug atrasti. Labai raginu jus visus būti aktyviems, rasti savo sporto šaką ir mėgautis ja. Ir nereikia nuliūsti jeigu kartais nesiseka. Tiesiog reikia kryptingai dirbti, stengtis, tada rezultatas būtinai anksčiau ar vėliau ateis“, – jaunąją kartą motyvavo O. Dobrovolskaja, ginanti Trispalvės garbę aukščiausio rango tarptautinėse žmonių su negalia varžybose.

Kaune gyvenanti disko metikė savo žodžius grindė asmenine patirtimi. O. Dobrovolskaja, vaikų paklausta, kiek toli skrieja jos metamas diskas, atskleidė, jog pradėjus profesionaliai sportuoti, įrankis skriejo apie 18 metrų, o dabar lietuvės asmeninis rezultatas yra pasaulinio lygio – viršija 38 metrus.

Sportininkė tiesiai ir drąsiai atsakinėjo į gausius moksleivių klausimus, kurie sukosi ne tik apie sportą, bet ir apie mitybą, asmeninį gyvenimą, negalią. Neregė paralimpietė su šypsena veide pasakojo ir apie pirmąją meilę, patirtą paauglystėje, ir apie iššūkius, patiriamus gyvenant be regėjimo.

„Nevertinu savo negalios kaip kažkokios tragedijos ir labai nemėgstu, kai manęs gailisi. Negalią vertinu kaip nepatogumą ir iššūkį, su kuriuo turiu susidoroti. Viskas šiame gyvenime yra įmanoma. Manęs žmonės klausia, kaip aš sportuoju nematydama. Jiems atsakau, kad viskas įmanoma. Regėjimo trūkumą kompensuoju kitais pojūčiais – klausa, lietimu“, – šypsodamasi vaikams pasakojo O. Dobrovolskaja.

Pamoką apie žmonių su negalia sportą dviem dešimtims mokinių O. Dobrovolskaja vedė kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto generaline sekretore Asta Narmonte, kuri papasakojo apie paralimpinio judėjimo ištakas, istoriją, simbolius, vertybes ir mūsų šalies sportininkų pasiekimus, pergales.

Pamoka Kauno Petro Daunio ugdymo centro moksleiviams buvo Lietuvos paralimpinio komiteto ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB bendro projekto „Negalią keičia supergalia“ startas. Projekto ambasadoriai yra lengvaatletė O. Dobrovolskaja, šaulė Raimeda Bučinskytė ir plaukikas Edgaras Matakas.

„Džiugina, kad vaikai žino apie paralimpinį judėjimą, mūsų sportininkus, kurie yra tikras įkvėpimo šaltinis daugeliui juos stebinčių žmonių. Tokie yra projekto ambasadoriai Oksana, Raimeda ir Edgaras, kurių asmeninės istorijos įrodo, jog svajonės pildosi, kai to labai atkakliai sieki. Tada jokios kliūtys nesustabdys.

Savo kelionę per Lietuvą šiais mokslo metais tik pradedame, kviečiame jungtis visas šalies mokyklas. Mes atvyksime kartu su sportininkais, tikrai įdomiai ir turiningai praleisime laiką. Neabejoju, kad sportininkai savo pavyzdžiu įkvėps drąsiai svajoti ir atkakliai siekti savo tikslų. Tokia yra šio projekto misija. Dėkojame mūsų partneriams už tai, kad šiame kelyje esame kartu“, – sakė A. Narmontė.

Mokyklas, norinčias pasikviesti paralimpiečius į pamokas, kviečiame rašyti el. paštu: info@parateam.lt. Visos Lietuvos paralimpinio komiteto ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB bendro projekto „Negalią keičia supergalia“ pamokos yra nemokamos.

Trūko paskatos

„Spinter tyrimai“ liepą atliko reprezentatyvią Lietuvos moterų fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu (11–17 m.) apklausą. Ši apklausa buvo atlikta kompanijos „Procter&Gamble“ prekės ženklo „Always“ užsakymu. Apklaustos merginos savo sprendimą sumažinti sporto intensyvumą arba nebesportuoti grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio ir trūko paskatos likti sporte.

Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ atstovės Kamilės Kucharskaitės teigimu, fizinis aktyvumas yra būtinas visais gyvenimo etapais, nes žmogaus kūnas fiziologiškai yra sutvertas judėti kasdien, tai turi įtakos jo emocinei sveikatai ir pasitikėjimui savimi.

„Fizinė veikla yra naudinga ne tik mūsų raumenims, sąnariams ar kaulams, bet turi didelę įtaką ir mūsų emocinei sveikatai. Pasivaikščiojus gamtoje ar atlikus intensyvią treniruotę mūsų smegenys išskiria medžiagas, tokias kaip endorfinas ir serotoninas, kurios padeda palaikyti gerą nuotaiką, mažina nerimo ir streso kiekį organizme, o tai teigiamai veikia mūsų emocijas“, – dalijasi K. Kucharskaitė.

Gerėja fizinis pasirengimas

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (57 proc.) merginų, sportavusių brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą. Taip pat 1 iš 3 (37 proc.) atskleidė, kad sportas padidino jų pasitikėjimą savimi. Respondentės įžvelgė ir gebėjimo susidoroti su stresu pokytį (27 proc.).

Beveik penktadalis respondenčių (19 proc.) patvirtino, kad sportas brendimo laikotarpiu joms padėjo užmegzti puikias draugystes. Apklaustųjų nuomone, judėjimo teikiamos naudos turi įtakos ne tik asmeninio, bet ir profesinio gyvenimo kelyje – pagerėja komandinio darbo ir lyderystės įgūdžiai. Beveik kas dešimta (9 proc.) nurodo ir didesnę akademinę, darbo sėkmę. Šias sporto teikiamas naudas patvirtina ir „Aktyvaus jaunimo“ atstovė.

„Palaikyti fizinį aktyvumą ne tik suaugus, bet ir paauglystėje – ypač svarbu, nes būtent tuo metu tiek kūnas, tiek smegenys ir emocinė sveikata išgyvena intensyviausią brandos laikotarpį, o fizinė veikla tam labai padeda. Taip pat nemažai paauglių patiria augimo šuolių, kurių metu kaulai auga greičiau nei raumenys ar sausgyslės, tačiau ilgai sėdint ir mažai judant vieni raumenys stiprėja, o kiti silpnėja. Taigi, norint išvengti sveikatos problemų sportas – geriausias vaistas, – teigia K. Kucharskaitė. – Taip pat aktyvios veiklos padeda užmegzti naujas pažintis, surasti bendraminčių, su kuriais norisi užsiimti ta pačia veikla. Atradę mėgstamą sportą, paaugliai jaučiasi tapę bendruomenės dalimi. Tai gerina jų pasitikėjimą savimi, suteikia motyvacijos siekti bendrų tikslų. Dažnai sporte įgytus įgūdžius ir patirtis galima pritaikyti ir tolimesniuose gyvenimo etapuose. Pavyzdžiui, itin svarbus yra gebėjimas dirbti komandoje, streso valdymas, tai – savybės, kurios reikalingos kiekviename darbe.“

Trečdalis niekada nesportavo

Fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu tyrimas atskleidė, kad trečdalis apklaustųjų niekada nesportavo. Pastebima, kad aktyvus gyvenimo būdas Lietuvoje dar nėra laikomas būtinybe.

„Esame pastebėję, kad iki šiol yra ganėtinai sunku jaunus žmones pritraukti į fizines veiklas. Nepaisant to, mūsų projektuose dalyvavę jauni asmenys paliko teigiamus atsiliepimus ir rodė norą prisijungti dar kartą – tai atskleidžia, kad sunkiausias žingsnis kartais yra tiesiog pradėti“, – pasakoja K. Kucharskaitė.

Nustojusios sportuoti arba sumažinusios sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu respondentės savo sprendimą grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio ir trūko paskatinimo likti sporte. Po 19 proc. apklaustųjų įvardija norą praleisti daugiau laiko su draugais ir nepakankamą savivertę. 18 proc. – nepasitikėjimą dėl kūno pokyčių.

Asociacija „Aktyvus jaunimas“ skatina paaugles rinktis aktyvų gyvenimo būdą, sportuoti, rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, o tuo pačiu ir didinti savivertę.

Karantino atradimas

Dviejų berniukų mama pasakoja visada buvusi sportiška, tačiau niekada nesportavusi reguliariai. Mokykloje dalyvaudavo sporto varžybose, tačiau vėliau sportą apleido.

Universitete S. Pulkauninkė keletą kartų bandė bėgioti, lankyti sporto klubą, bet tokia veikla visada trukdavo ne ilgiau kaip kelias savaites. Bėgimas pašnekovės gyvenime atsirado šiek tiek daugiau nei prieš trejus metus – prasidėjus karantinui.

„Tuo metu auginau du mažamečius vaikus, nedirbau. Vieną dieną pasijutau pervargusi tiek psichologiškai, tiek fiziškai – maisto gaminimas, indų plovimas, nuolatinė netvarka namuose varė iš proto. Pradėjau mintyse save įsivaizduoti bėgančią, šis vaizdas ilgai sukosi galvoje, kol vieną dieną, užmigdžiusi vaikus pietų miego, palikusi vyrą dirbti iš namų, užmiršusi visus neplautus indus ir išmėtytus žaislus, tiesiog apsiaviau pirmus po ranka pasitaikiusius sportinius batelius ir išbėgau, – pasakoja pašnekovė. – Iki šiol pamenu, kaip sunku buvo  bėgti. Nubėgau 2 km, tris kartus sustojau, vis gaudžiau kvapą, širdis dirbo visu pajėgumu, bet grįžusi negalėjau nustoti šypsotis.“

Motyvacija: Simonai puikiai sekasi suderinti mamos, žmonos pareigas ir bėgimą. Ji labai dėkinga šeimai už palaikymą. / S. Pulkauninkės asmeninio archyvo nuotr.

Į varžybas – po dviejų mėnesių

Taip S. Pulkauninkė įklimpo į bėgimą – pradėjo bėgioti kasdien, vis  daugiau. Pirmose varžybose dalyvavo po dviejų bėgimo mėnesių.

Pašnekovė juokiasi, kad pačioje bėgimo pradžioje sakė niekada nedalyvausianti varžybose – juk bėgioja dėl savęs. Tačiau per savo gimtadienį Simona iš draugės vyro sulaukė iššūkio bėgti Lietuvos bėgimo taurės organizuojamame bėgime „Aplink Elektrėnų marias“.

Ryte pabėgiojus apima labai geras jausmas, diena iškart tampa prasminga.

„Pasirinkau 10 km distanciją. Važiuodama į varžybas labai jaudinausi, bijojau, juk buvau dar visiškai žalia. Važiavau viena, nieko nepažinojau, nepasitikėjau savimi, bet kartu labai norėjau išbandyti save. Prieš pat varžybas užkalbino viena bėgikė, kuri man pasirodė  patyrusi. Ji paklausė manęs, kiek laiko bėgioju. Kai atsakiau, kad du mėnesius, pasakė: „Oho, kokią sunkią trasą pasirinkai pirmoms varžyboms, juk ji viena sunkiausių Lietuvoje“, – prisimena pašnekovė. – Išgirdusi šiuos žodžius maniau nė nestartuoti, bet susiėmiau, startavau ir užsikabinau pirmąjį medalį ant krūtinės. Finišavus jausmas buvo nenusakomas, nors trasa išties buvo sunki, labai kalvota, alino 30 °C karštis.“

Pirmosios varžybos Elektrėnuose S. Pulkauninkės galvoje įstrigo ilgam. Dabar varžybose ji dalyvauja kas keletą mėnesių, renkasi įvairias distancijas nuo 5 iki 21 km. Kartą yra nubėgusi ir visą maratoną – 42 km 195 m. Šiuo metu ruošiasi antram.

S. Pulkauninkės asmeninio archyvo nuotr.

Parke – 5 val. ryto

Pasak S. Pulkauninkės, bėgimas yra nuostabus tuo, kad bėgti galima bet kuriame pasaulio kampelyje, užtenka į lagaminą įsimesti bėgimo batelius ir aprangą. Todėl pašnekovė bėgioja ir atostogų metu.

„Atostogaujant pabėgioti man tiesiog būtina, nes tai geriausias  atsipalaidavimo ir poilsio būdas“, – šypsosi ji.

Vis dėlto pašnekovė tikina kasdien nebėgiojanti. Taip ji darė tik pačioje pradžioje, kai apie bėgimą dar nedaug žinojo ir manė, kad, norint pasiekti rezultatą, reikia bėgioti kuo dažniau ir kuo daugiau. Tačiau iš tikrųjų taip tik alinamas organizmas ir traumuojamas kūnas.

„Vėliau pradėjau domėtis, kaip taisyklingai bėgioti, o galiausiai ėmiau treniruotis padedama trenerio Remigijaus Kančio. Tai buvo vienas geriausių sprendimų. Dabar bėgu tris keturis kartus per savaitę, priklausomai nuo to, koks tuo metu mano išsikeltas tikslas, ar ruošiuosi kokioms nors varžyboms, – pasakoja Simona. – Iš pradžių buvau rytinė bėgikė, per karantiną išvažiuodavau į Vingio parką 5 val. ryto. Jaučiau tokį didelį norą bėgti, kad keldavausi be žadintuvo. Pabėgiodavau, grįžusi rasdavau šeimą dar miegančią, o pati jausdavausi jau kalnus nuvertusi. Ryte pabėgiojus apima labai geras jausmas, diena iškart tampa prasminga. Dabar bėgioju po darbo, savaitgaliais – kai tik randu laiko.“

S. Pulkauninkės asmeninio archyvo nuotr.

Laimėjimas – nugalėti save

Keletą kartų S. Pulkauninkė yra bėgusi ir varžybose užsienyje. Frankfurte, Vokietijoje, dalyvavo savo pirmajame ir kol kas vieninteliame maratone (42,195 km). Pasak pašnekovės, atmosfera Frankfurte buvo žodžiais neapsakoma.

„Tūkstančiai bėgikų, dar daugiau sirgalių, finišas raudona danga išklotoje arenoje – tai buvo tikra bėgimo šventė. Kiekvienam bėgikui linkiu bent kartą gyvenime tai patirti, – sako ji. – Pirmą maratoną įveikti buvo gana sudėtinga. Nors pradžioje bėgti sekėsi gana lengvai, vėliau prasidėjo vidinis dialogas su savimi, nuolat mintyse kartojau sau, kad galiu, privalau nesustoti, kad esu stipri ir pasieksiu tikslą.“

Pasak Simonos, bėgant labai svarbus ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir psichologinis. Bėgikas turi mokėti susikalbėti su savimi, nes dažnai kūnas gali daugiau, nei leidžia protas.

Esu labai dėkinga vyrui, nes be jo palaikymo ir pagalbos negalėčiau tiek laiko skirti bėgimui.

„Maratone mane palaikė daug žmonių, tiesiog negalėjau jų nuvilti. Finiše laukė vyras ir brolis su drauge. Išmaniajame laikrodyje nuolat mačiau šeimos siunčiamas palaikymo žinutes, tai ir padėjo pasiekti finišą. Finišavusi jaučiau tikrą euforiją“, – prisimena bėgikė.

Naujųjų išvakarėse kartu su vyru Ridu Simona bėgo 10 km varžybose Romoje. Anot pašnekovės, tai vienas gražiausių miestų pasaulyje, tad bėgti buvo labai gera. Kalbėdama apie bėgimo pasiekimus, kuriais labiausiai didžiuojasi, Simona pripažįsta, kad didelis pasiekimas yra tai, jog, praėjus trejiems metams nuo bėgimo pradžios, ji vis dar bėga ir nesiruošia sustoti.

„Niekada gyvenime nesu užsiėmusi jokiu sportu ilgiau nei keletą savaičių, o dabar be bėgimo nebeįsivaizduoju gyvenimo. Žinoma, vienas didžiausių mano pasiekimų yra pirmas maratonas. Niekada nebuvau nė pasvajojusi, kad galėčiau nubėgti 42 km. Tik pradėjusi bėgioti sakiau sau, kad bėgsiu maratoną mažiausiai po dešimties metų, o tai ėmė ir virto realybe po dvejų. Kartais mes patys be reikalo save įspraudžiame į rėmus, kurie trukdo pasiekti tikslų, – pastebi ji. – Varžybose niekada nesivaržau su kitais bėgikais, didžiausia varžove sau būnu aš pati. Tad didžiulis laimėjimas, kai pavyksta nubėgti geriau, nei maniau galinti, ar kai varžybų dienos rytą aplanko liūdnos mintys, atrodo, kad negali, bet bėgi ir pagerini savo asmeninį rekordą. Žinoma, labai smagu, jei pavyksta namo pasivežti prizinę vietą, esu kelis kartus patyrusi tokį malonumą.“

S. Pulkauninkės asmeninio archyvo nuotr.

Bėgimas ir motinystė – suderinama

S. Pulkauninkė su vyru Ridu yra kilę iš Ukmergės, o šiuo metu gyvena Vilniaus priemiestyje. Pora augina du vaikus. Sūnui Kristupui neseniai suėjo aštuoneri, Hermanui – penkeri. Pašnekovė pasakoja, kad jos šeimos nariai taip pat gana sportiški.

„Vyras ilgą laiką žaidė krepšinį, šiuo metu važinėja dviračiu, pabėgioja, kartais, kai prikalbinu, su manimi dalyvauja varžybose, – šypsosi ji. – Mūsų vaikai taip pat sportiški, aktyvūs. Vyresnėliui šiuo metu labai rūpi futbolas, o mažasis darželyje lanko krepšinį. Savaitgalius stengiamės visada leisti aktyviai: važinėti dviračiais, vaikščioti pažintiniais takais, eiti į žaidimų aikšteles. Sūnūs kartais dalyvauja vaikų bėgimuose, jau netgi turi savo medalių kolekcijas, kurias vėl papildys rudenį vyksiančiame Vilniaus maratone.“

Simona tikina, kad suderinti darbą, buitį, mamos pareigas ir bėgimą sekasi puikiai. Pašnekovė pastebi, kad išties – kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.

„Žinoma, esu labai dėkinga vyrui, nes be jo palaikymo ir pagalbos negalėčiau tiek laiko skirti bėgimui. Dažniausiai bėgu iškart po darbo, o vyras per tą laiką paima vaikus iš darželio ir mokyklos, tad grįžtame namo panašiu metu. Vasarą bėgioju vakarais, o šeimos vyrai tuo metu užsiima savais reikalais stadione, važinėja dviračiais ar tiesiog laiką leidžia namuose, – pasakoja ji. – Esu keletą kartų bėgusi su vaikais – aš bėgu, o jie važiuoja šalia dviračiais. Kai dirbu iš namų, bėgu per pietų pertrauką. Ne kartą esu mačiusi mamas ar tėčius, bėgančius ir stumiančius vežimėlius. Tad tikrai įmanoma viską suspėti ir suderinti, jei tik yra noro ir užsidegimo. Tik svarbu mažiau ieškoti pasiteisinimų.“

S. Pulkauninkės asmeninio archyvo nuotr.

Bėgimo terapija

Pasak S. Pulkauninkės, bėgimas jai padeda jaustis gerai. Tad būtent tai tampa didžiausia motyvacija. „Jei liūdna, nėra nuotaikos, jaučiuosi pavargusi, išbėgu pabėgioti, ir viskas susidėlioja į savo vietas“, – pasakoja ji.

Pradėjusi bėgioti, pašnekovė socialiniame tinkle „Instagram“ susikūrė paskyrą „Run Simona“. Tad ją motyvuoja ir kiti bėgikai, kurie Simoną seka instagrame ir dalijasi savo patirtimi. Iš pradžių pašnekovė nepažinojo nei vieno bėgiojančio žmogaus, o šiandien jau turi nemažai pažįstamų bėgikų, kurių rezultatai, patarimai ir pagyros įkvepia toliau tęsti mėgstamą veiklą.

„Motyvuoja ir mano pasiekti rezultatai. Kiekvienas savo varžybas esu aprašiusi instagrame, turiu net užrašų knygelę, kurioje sužymėti visų varžybų rezultatai. Kai tik prarandu norą bėgti, paskaitau savo senus įrašus, prisimenu, kiek esu pasiekusi, nors pradėjau praktiškai nuo nulio, ir tai veda į priekį, skatina tobulėti. Kiekvienas galime daugiau, nei įsivaizduojame, tad man visada labai įdomu sužinoti, kiek aš dar galiu“, – juokiasi ji.

Simona džiaugiasi, kad bėgimas jai suteikia daug naudos ir veikia kaip pati geriausia terapija. Bėgdama atsikratau visų blogų minčių, išbarstau liūdesį ir nuovargį po sunkios dienos. Po bėgimo visada jaučiuosi  pakylėta, norisi šypsotis, pasaulis atrodo gražesnis. Drąsiai galiu sakyti, kad esu priklausoma nuo bėgimo, nes, jei nepabėgioju dvi ar daugiau dienų, jaučiu didelį to trūkumą ir norą bėgti, – pasakoja bėgikė. – Kai mano gyvenime atsirado bėgimas, jis suteikė ir pasitikėjimo savimi, savo jėgomis, savirealizaciją, didesnį savęs ir savo kūno vertinimą. Anksčiau ieškodavau savo kūno trūkumų, o dabar esu jam dėkinga už tai, kad galiu bėgti. Bėgimas yra laimė.“

Simonos patarimai pradedantiems bėgikams

* Vos pradėjus bėgioti, labai svarbu nepersistengti. Nebėkite iš visų jėgų, per ilgų distancijų. Jei norisi prisijaukinti bėgimą, privalu daryti tai iš lėto, kantriai. Jei išbėgsite pirmą kartą ir save perspausite, antro ar trečio karto gali nebebūti. Jei įmanoma, iškart pradėkite bėgioti prižiūrint ar patariant treneriui arba patys domėkitės, skaitykite apie bėgimą, jo techniką.

* Jeigu nesate profesionalas ir jūsų tikslas nėra varžybos, bėkite širdimi, o ne kojomis, galvokite apie bėgimą ne kaip apie darbą, o kaip apie malonumą teikiantį dalyką. Mėgaukitės ir pamažu pamėgsite bėgimą, jis teiks pačių geriausių emocijų.

* Kai pasidaro sunku bėgti, susikoncentruokite į bėgimo techniką, laikyseną, ištiesinkite nugarą, žvilgsnį nukreipkite į tolį, o ne po kojomis. Tai padeda nurimti ir įgauti naujų jėgų.

* Žymėkitės savo pasiekimus, kad ir kokie maži jie atrodytų. Vėliau pradėsite pastebėti vis didesnę pažangą, o tai motyvuos ir padės nesustoti. Turėkite tikslų – vieną labai didelį, pavyzdžiui, nubėgti maratoną, ir daug mažų, kurie padės pasiekti didįjį.

* Verta suburti aplink save didelę bėgikų bendruomenę, bendrauti su jais, stebėti jų pasiekimus programėlėse ar kitur. Taip pasisemsite motyvacijos, kai jos pritrūks.

Gegužės 31 d. visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami visą parą praleisti aktyviai ir prisidėti prie paramos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

„Sportuoti ir aukoti – GERAS TONAS“, – pabrėžia Klaipėdos „Švyturio“ arenos direktorė Aida Aleksandrovienė, kviesdama į šį net 24 valandas nepertraukiamai vyksiantį renginį.

Klaipėdos baseine – 1 440 minučių plaukimo

Gerumo PARA-TONAS vyks nuo gegužės 31 d. 10 val. iki birželio 1 d. 10 val. Klaipėdos baseine (Dubysos g. 12) ir „Švyturio“ arenoje  (Dubysos g. 10).

Abu šie didžiuliai sporto objektai – šalia vienas kito, tad norintiems aktyviai, naudingai ir dar socialiai atsakingai praleisti laiką – labai patogu.

Klaipėdos baseine visi norintieji – tiek profesionalūs plaukikai, tiek plaukimo mėgėjai – nepertraukiamai (net ir naktį!) pasikeisdami plauks net 1 440 minučių, t. y. visą parą.

„Kiekvienas žmogus gali plaukti tiek, kiek nori ir pajėgia. Jokių apribojimų nėra“, – sakė Klaipėdos baseino sporto vadovė Eglė Vaupšaitė. 

„Švyturio“ arenoje – krepšinio maratonas

Tiems, kas labiau mėgsta sausumos sporto šakas, „Švyturio“ arena siūlo kitokią alternatyvą – ateiti pasportuoti ant „Švyturio“ arenos parketo, ant kurio krepšinį ne kartą yra žaidę Lietuvos krepšinio rinktinės vyrai bei reprezentacinė mūsų miesto krepšinio komanda „Neptūnas“.

„Švyturio“ arena skelbia, kad būtent nuo gegužės 31 d. 10 val. iki birželio 1 d. 10 val. arena bus atvira visiems, kurie nori išsinuomoti krepšinio aikštę ir organizuoja renginį „Atviras parketas 24 val.“.

„Pasijuskite tikru profesionalu ir sportuokite ant vieno iš naujausių parketų Lietuvoje. Suburkite draugus, kolegas ar verslo partnerius, pasiimkite krepšinio batelius ir ypatingai praleiskite laiką ant šio parketo. Išsinuomavus parketą už auką, galima žaisti krepšinį, mėtyti baudas, šokti ar veikti ką tik norite“, – ragino „Švyturio“ arenos direktorė A. Aleksandrovienė.

Plaukiantiems Klaipėdos baseine auka – savanoriška, be jokių apribojimų: kiekvienas skiria pinigėlių tiek, kiek jam sako širdis. O „Švyturio“ arenoje minimali auka už vieną valandą žaidimo ant krepšinio parketo – 200 Eur. Galima rinktis ir keletą valandų.

Čia jau galite suburti didelį būrį draugų ar kartu su įmonės kolektyvu sužaisti smagų ir nuotaikingą krepšinio mačą ar tiesiog nuotaikingai kartu pasportuoti.

Nenorite žaisti patys, bet norite prisidėti prie aukos – aukokite ir leiskite savo išsinuomotą valandą žaisti kitiems, galbūt vaikams. 

Kiekvienas surinktas euras, vadinamoji auka, 100 procentų atiteks Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

Diegiama meilė sportui ir gerumui

Organizatoriai akcentavo, kad gerumas vienija, ir ragino visus tiek miestiečius, tiek Klaipėdos miesto svečius vasaros pradžią pasitikti nuostabiame mūsų šalies pajūryje ir kartu dalyvauti šioje gražioje akcijoje.

„Šia akcija siekiame kelių tikslų: diegti žmonėms meilę sportui, plaukimui ir rinkti lėšas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Priartėkime prie šių vaikučių širdžių savo gerumu. Kartu uždegdami šviesą, meilę ir džiaugsmą jų akyse“, – ragino E. Vaupšaitė.

Šios akcijos data taip pat pasirinkta neatsitiktinai – birželio 1-oji – vaikų gynimo diena.

„Nebūkite abejingi, dalyvaukite šioje akcijoje ir aukokite vaikams. Nepamirškite amžinos tiesos: gerumas anksčiau ar vėliau jums bumerangu sugrįš atgal. Tokie jau yra gyvenimo dėsniai. Juk gerumas vienija visus“, – pabrėžė renginio organizatoriai. 

Smagu, kad prie šios Klaipėdos baseino ir „Švyturio“ arenos socialinės akcijos prisideda ir reprezentacinė Klaipėdos krepšinio komanda „Neptūnas“.

Registracija į Gerumo PARA-TONĄ Klaipėdos baseine https://klaipedosbaseinas.lt/naujienos/. 

Registracija į „Švyturio“ areną https://calendly.com/para-tonas/svyturioarena.

Auksinės pabaigtuvės

Telšiuose surengto „7bet-NKL“ finalo ketverto turnyro pusfinalyje žalgiriečiai 79:71 įveikė aikštės šeimininkų ekipą, o mažeikiečių „M Basket“ 92:83 nukarūnavo praeito sezono vicečempionę Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“.

Didžiajame finale trečią kėlinį „M Basket“ pirmavo net 52:38, bet likus žaisti 54 sekundes – jau tik 65:64. Tuomet tritaškį pataikė Kauno komandos žaidėjas Dovydas Butka – 67:65, varžovų kontrataką sustabdė Motiejus Krivas, o Gytis Nemeikša baudų metimais įtvirtino „Žalgirio-2“ pergalę – 69:65.

Žalgiriečių kapitonas G. Nemeikša buvo pripažintas naudingiausiu (MVP) šio turnyro žaidėju.

Kapitonas: pasak „Žalgirio-2“ stratego V. Pliaugos, G. Nemeikša – komandos siela. D. Lukštos / NKL nuotr.

Mažeikių klubui atstovavo buvę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjai – 41-ų Simas Jasaitis ir 37-erių Artūras Jomantas.

Bronzos medalius iškovojo telšiškiai, mažajame finale 75:74 nugalėję marijampoliečius.

Linkėjo neužriesti nosies

„Jie viskuo ypatingi, labai nuoširdūs ir intelektualūs jaunuoliai, – po rungtynių apie čempionus kalbėjo „Žalgirio-2“ komandos vyriausiasis treneris Vytautas Pliauga. – Kaip susiklostys tolesnė karjera – daug kas priklauso nuo jų. Svarbiausia, kad toliau augtų, neužriestų nosies, išliktų alkani naujų iššūkių. Reikia kiekvieną kartą stengtis iš visų jėgų. Manau, jų galimybių lubos – labai aukštos.“

„Esame puikiai susižaidę, gerai vienas kitą pažįstame ir pasitikime, o tai lemia tokius rezultatus“, – teigė puolėjas G. Nemeikša.

„Ne be reikalo Gytis – komandos kapitonas. Jis valingas, kolektyvo siela. Manau, jo laukia šviesi ateitis“, – pridūrė V. Pliauga.

Kitas jaunųjų žalgiriečių lyderis – gynėjas Liutauras Lelevičius. Jis buvo išrinktas į „7bet-NKL“ sezono geriausių žaidėjų penketą, taip pat pripažintas geriausiu jaunuoju (tarp žaidėjų, gimusių 2001 m. ir vėliau) ir labiausiai patobulėjusiu krepšininku.

Pripažinimas: žalgirietis L. Lelevičius – vienas geriausių „7bet-NKL“ sezono krepšininkų. D. Lukštos / NKL nuotr.

Mažeikiai grįš į LKL?

Barselonos olimpiados bronzos medalio laimėtojo D. Dimavičiaus treniruojama Mažeikių ekipa iškovojo teisę žengti į Lietuvos krepšinio lygą (LKL).

LKL nuostatuose numatyta, kad dublerių komandos (šiuo atveju – „Žalgiris-2“) neturi galimybės patekti į aukščiausią šalies krepšinio divizioną, tad šansas suteikiamas NKL antrą vietą užėmusiam klubui.

Pastarąjį kartą Mažeikių krepšininkai LKL rungtyniavo 2014–2015 m. ir užėmė paskutinę – vienuoliktą – vietą (6 pergalės, 34 pralaimėjimai).

Žemaitijos atstovai kol kas neturi tinkamos arenos žaisti LKL (reikalavimas – mažiausiai 1 200 sėdimų vietų).

Pernai gruodį Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė šalia pagrindinio miesto stadiono projektuoti naują sporto ir pramogų centrą. Tikėtina, kad krepšinio komanda, jeigu būtų priimta į LKL, namų rungtynes laikinai žaistų kitame mieste, galbūt Šiauliuose.

Rezultatai

Pusfinalis. „Žalgiris-2“–„Telšiai“ 79:71 (19:21, 7:15, 29:17, 24:18). 1 000 žiūrovų. M. Krivas 17 taškų (7 atkovoti kamuoliai) / O. Kaminskis 16 taškų (4 rezultatyvūs perdavimai).

Pusfinalis. „M Basket“–„Sūduva-Mantinga“ 92:83 (21:25, 25:20, 25:15, 21:23). 375 žiūrovai. A. Jomantas 22 taškai (9 rezultatyvūs perdavimai, 4 klaidos) / A. Pukelis 25 taškai (11 atkovotų kamuolių).

Dėl 3-ios vietos. „Telšiai“–„Sūduva-Mantinga“ 75:74 (25:17, 20:13, 16:22, 14:22). 581 žiūrovas. O. Kaminskis 18 taškų (12 atkovotų kamuolių) / A. Pukelis 26 taškai (14 atkovotų kamuolių).

Finalas. „Žalgiris-2“–„M Basket“ 69:65 (22:19, 10:20, 13:13, 24:13). 982 žiūrovai. G. Nemeikša 16 taškų (3/5 tritaškių) / A. Jomantas 16 taškų (9 atkovoti kamuoliai, 4 klaidos).

Čempionai

„Žalgiris-2“: gynėjai, įžaidėjai – Liutauras Lelevičius, Domantas Šarauskas, Kajus Kublickas, Dominykas Grenda, Nedas Montvila, Dominykas Butka, Mantas Laurenčikas; puolėjai – Emilis Bartninkas, Dovydas Butka, Gytis Nemeikša; vidurio puolėjai – Matas Vokietaitis, Motiejus Krivas, Aleksas Bieliauskas.

Vyriausiasis treneris Vytautas Pliauga, asistentai Rokas Kondratavičius, Artūras Sukovas, Tautvydas Julius Šležas, fizinio rengimo treneris Domantas Tautkus.

Laureatai

„7bet-NKL“ sezono geriausių žaidėjų penketas: Aurelijus Pukelis („Sūduva-Mantinga“), Martynas Mažeika („Kretinga-VR Servisas“), Liutauras Lelevičius („Žalgiris-2“), Karolis Guščikas („M Basket“), Deividas Rasys („Telšiai“).

Naudingiausias reguliariojo sezono krepšininkas: A. Pukelis (per rungtynes – vidutiniškai po 17,1 balo).

Geriausiai besiginantis krepšininkas: Motiejus Krivas („Žalgiris-2“, per rungtynes – vidutiniškai po 1,7 blokuoto metimo).

Geriausias jaunasis krepšininkas (gim. 2001 m. ir vėliau): L. Lelevičius (per rungtynes pelnė vidutiniškai po 14,8 taško, atkovojo po 3,9 kamuolio, atliko po 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 16,2 naudingumo balo).

Labiausiai patobulėjęs krepšininkas: L. Lelevičius.

Praėjusio sezono vicečempionas „Kauno Žalgiris“ viešėjo Gargžduose, kur 2:0 nugalėjo „Bangą“. Abu įvarčius pelnė iš Gvadelupos kilęs Florianas Davidas. Jis galėjo pasižymėti trečią kartą, tačiau tąsyk sėkmingai sužaidė gargždiškių vartininkas Mantas Bertašius.

„Sėkmingas pirmas kėlinys leido mums užtikrinčiau jaustis per antrą, tačiau per anksti nusiraminome ir varžovai tapo aktyvesni, susikūrė progų sušvelninti rezultatą“, – pripažino „Kauno Žalgirio“ vienuolikės strategas Rokas Garastas.

Sėkmingas pirmas kėlinys leido mums užtikrinčiau jaustis per antrą, tačiau per anksti nusiraminome.

 

Kauno rajono komandos „Hegelmann“ ekipa namuose 0:1 pralaimėjo Vilniaus „Riteriams“. Sostinės komandai pergalę lėmė serbo Stefano Filipovičiaus įvartis.

„Varžovai agresyviai gynėsi, mums buvo sudėtinga rasti laisvų erdvių, galbūt stokojome ir energijos. Laimėti nenusipelnėme, bet galėjome užbaigti mačą bent lygiosiomis“, – svarstė komandos „Hegelmann“ vyriausiasis treneris Andrius Skerla.

Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Telšiuose privertė kapituliuoti „Džiugą“ – 2:0. Įvarčius įmušė ukrainietis Oleksijus Zbunas ir kartvelas Levanas Mačarašvilis.

8-ojo turo dvikovos numatytos balandžio 14–15 d. Jėgas išmėgins „Sūduva“ ir „Banga“, „Panevėžys“ ir Alytaus „Dainava“, „Šiauliai“ ir „Džiugas“, „Kauno Žalgiris“ ir „Riteriai“, Vilniaus „Žalgiris“ ir „Hegelmann“.

Rezultatai

Gargždų „Banga“–„Kauno Žalgiris“ 0:2 (0:2). 500 žiūrovų. Įvarčiai: 11 min. ir 28 min. F. Davidas (0:1 ir 0:2).

Telšių „Džiugas“–Marijampolės „Sūduva“ 0:2 (0:2). 250 žiūrovų. Įvarčiai: 6 min. O. Zbunas (0:1), 8 min. L. Mačarašvilis (0:2).

Kauno rajono „Hegelmann“–Vilniaus „Riteriai“ 0:1 (0:0). 100 žiūrovų. Įvartis: 64 min. S. Filipovičius (0:1).

Alytaus „Dainava“–„Šiauliai“ 0:0. 100 žiūrovų.

„Panevėžys“–Vilniaus „Žalgiris“ 0:0. 700 žiūrovų.

Turnyro lentelė

1. „Panevėžys“  6  1  0  19:4  19

2. „Šiauliai“  4  2  1  9:4  14

3. „Kauno Žalgiris“  3  3  1  11:6  12

4. „Žalgiris“  3  2  2  9:5  11

5. „Sūduva“  3  0  4  8:13  9

6. „Hegelmann“  3  0  4  13:10  9

7. „Dainava“  2  3  2  3:6  9

8. „Riteriai“  1  3  3  2:7  6

9. „Banga“  1  1  5  3:14  4

10. „Džiugas“  1  1  5  5:13  4

Laisvalaikio zonos Giruliuose, adresu Stoties gatvė 2, įrengimo darbai prasidėjo pernai gruodį. Buvo atlikta penktadalis rangos darbų: sutvarkyti požeminiai tinklai ir įrengti laisvalaikio zonos pagrindai. Netrukus darbai bus atnaujinti, planuojama juos užbaigti iki liepos.

Anot savivaldybės, projektuojant šią laisvalaikio zoną, didelis dėmesys buvo skirtas įrenginių dizaino universalumui.

„Čia bus įrengti nauji šiuolaikiški įrenginiai su smūgį silpninančia danga – apsauga nuo kritimo, įvairaus amžiaus asmenims skirta laisvalaikio erdvė, o infrastruktūra pritaikyta asmenims, turintiems judėjimo negalią“, – skelbia savivaldybė.

Vaikų žaidimo aikštelėje bus įrengtos sūpynės, karuselės, batutas, taip pat – neįgaliesiems skirti įrenginiai.

Lauko treniruoklių aikštelėje bus įrengti gimnastikos įrenginiai, o daugiafunkcėje sporto aikštelėje bus galima žaisti krepšinį, futbolą ir tinklinį.

Naujoje laisvalaikio erdvėje taip pat bus pasodinta naujų želdinių.

– Ar daug tokių bepročių, kaip aš, kurie prisiminė, kad jau pavasaris ir reikia padailinti kūno linijas, numesti per žiemą priaugusius kelis kilogramus svorio?

– Na, taip, tokių sporto entuziastų tikrai yra nemažai. Pirmoji banga dažniausiai užplūsta po Naujųjų metų, antra banga nuvilnija likus dviem dienoms iki pavasario. Tačiau siūlyčiau tai daryti sistemingai, disciplinuotai. Tada tikrai bus rezultatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl nerekomenduojama sportuoti priebėgomis, tik sezoniškai? Galima patirti traumų?

– Tikrai taip, nes pastebėjau, kas greitai ateina, tas greitai ir išeina, nes nesulaukia to norimo rezultato. O tam, kad jis džiugintų, kaip sakiau, reikia pastovumo ir reguliarumo.

– Per kiek laiko realu atsikratyti, tarkim, 5 kg svorio?

– Sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes kiekvieno žmogaus yra skirtingas fizinis pasiruošimas, tačiau dažniausiai po trijų mėnesių turi matyti rezultatą.

– Ar svarbu treniruojantis laikytis eiliškumo?

– Taip, reikia pradėti nuo apšilimo, kardiotreniruoklių. Pavyzdžiui, ėjimo su pusiausvyros išlaikymu.

Namų sąlygomis pasieksite tik geresnio kūno tonuso, bet norint labai gerų rezultatų, reikia ateiti į sporto salę.

– Kiek tų kilomerų kasdien reikėtų nueiti, jeigu žmogus nori mankštintis gamtoje?

– Siūlyčiau per dieną nueiti bent jau po 10 tūkst. žingsnių. Tai jau būtų labai gerai jūsų aktyvumui ir fizinio krūvio didinimui. O jeigu kalbame apie sportavimą salėje, tai visada prieš treniruotę būtina apšilti kokias 7–10 minučių lengvai einant ant bėgimo takelio.

– O kas toliau?

– Dabar atliksime pratimą pečiams. Nuleidžiame 90 laipsnių kampu ir keliame svarmenis į viršų. Pasipriešinimo metu iškvepiame. Labai svarbu nepraleisti pratimų, skirtų ir kojoms, sėdmenims.

– O galima pasiekti gero rezultato sportuojant namų sąlygomis?

– Namų sąlygomis pasieksite tik geresnio kūno tonuso, bet norint labai gerų rezultatų, reikia ateiti į sporto salę. Pirmiausiai – tai geresnė motyvacija, nes namuose ne kasdien žmonės prisiverčia sportuoti. Antra – čia pabendraujama su bendraminčiais, užsimezga naujos pažintys. Trečia – taisyklingai atliekami pratimai su svoriais, kas suteikia greitesnį ir geresnį rezultatą. Namuose daugiausiai žmonės dirba su savo kūno svoriu, todėl  treniruotės nebūna tokios efektyvios.

– Kaip dažnai reikėtų ateiti į sporto salę, jei žmogus nori rezultatų pasiekti iki birželio mėnesio?

– Manau, užtektų trijų kartų per savaitę. Tarkim, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. O antradieniais ir ketvirtadieniais, poilsio dienomis, siūlyčiau atlikti lengvesnes treniruotes. Yra sporto klubuose grupinės treniruotės, pavyzdžiui, jogos, pilateso, tempimo. Beje, po kiekvienos treniruotės rekomenduoju skirti bent 5–10 minučių minučių tempimo pratimams.

– Yra žmonių, kurie sako, kad jiems užtenka kasdien 15 minučių mankštos. Ar realu pasiekti rezultatų?

– Tikrai ne. Per tiek lako galima padaryti nebent apšilimo pratimus. Norint rezultato, reikėtų skirti apie 50–60 minučių.

– Kaip jūs motyvuojate savo klientus?

– Geriausia motyvacija, kai po treniruotės žmogus jaučiasi gerai emociškai, pasikrovęs energijos, išsivėdinęs galvą, pamiršęs rūpesčius, nes po treniruotės išsiskiria laimės hormonų.

Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle“, kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šio sekmadienio laidos herojus – olimpietis, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas bei verslininkas D. Šemiotas. Jo gyvenime sportas ypatingą rolę vaidina jau nuo paauglystės, kuomet vyras pradėjo profesionaliai užsiimti boksu ir tai darė netgi septyniolika metų, iš kurių aštuonerius atstovavo Lietuvą olimpinėse žaidynėse. Na, o 2009-aisiais Daugirdas nutarė sportuojant išsiugdytas savybes, kantrybę bei nuoseklumą panaudoti versle ir įkūrė savo vardą sporto klubą.

Laidos archyvo nuotr.

„Ilgai buvau profesionalus sportininkas ir turėjau sunkių traumų, kai tekdavo ligoninėse praleisti nemažai laiko. Tuomet ir nusprendžiau, kad kažkaip galėčiau, įkūręs klubą, sugalvoti tinkamą sistemą ir pritaikyti ją žmonėms. Tą patį boksą aš paverčiau į sveikatingumo boksą, įtraukdamas mobilumo, stabilizavimo, visų raumenų stiprinimo pratimų ir boksas pakeitė savo struktūrą, mat žmonės pamatė jį kitaip, pamatė, jog tai nėra vien tik kovojimas, o suteikė visai kitokią emociją“, – laidoje pasakos Daugirdas.

Neseniai klientams sporto klubo įkūrėjas bei treneris pristatė trijų mėnesių sporto programas, kurių metu jis lydi sportuojančius kiekviename žingsnyje ir padeda jiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tiesa, naujus iššūkius sau kasdien kelia ir pats Daugirdas bei nuolat dalyvauja neeilinės ištvermės reikalaujančiose varžybose.

„Man reikia tų iššūkių, nuolat stengiuosi kažko siekti, nes gyvenimas kitaip būna nuobodus. Dalyvavimas garsiosiose „IronMan“ varžybose gimė ekspromtu, gavau pasiūlymą, turėjau pusantro mėnesio pasiruošt, prasidėjo darbas, bet pavyko įveikt, kitais metais ir dvigubą „IronMan“ įveikiau“, – pasiektais užsibrėžtais tikslais džiaugsis sportininkas.

Į klubą ateina ir depresija sergantys žmonės, po įvairių traumų, nelaimingų nutikimų ir net akivaizdžiai matosi, kaip sportuojant gerėja jų savijauta.

Žinoma vyras atvirauja, kad ruošdamasis triatlono varžyboms, tokioms kaip „IronMan“, kur reikia plaukti, važiuoti dviračiu ir bėgti, kasdien treniruodavosi nuo 3 iki 8 valandų. Dėl tokio pasišventimo sportui neretai Daugirdo gyvenime nukenčia dėmesys šeimai. Laimei, jog ši – itin supratinga ir ne tik palaiko sportininką, bet ir lydį jį į visas varžybas.

„Šeimai yra sudėtinga, tačiau į tai žiūri supratingai, visad mane palaiko, kad ir ką nusprendžiu. Varžybose artimųjų palaikymas yra labai svarbus, nes kai pamatai artimą žmogų kažkur netoli, nuvargęs kūnas savaime prabunda ir su nauja jėga gali judėti toliau“, – teigs boksininkas.

Daugirdas pripažįsta, kad be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo ir ne tik todėl, jog tai jo profesijos kelias. Nuolatinis judėjimas bei fizinis krūvis reikalingas kiekvienam žmogui, norinčiam išlikti sveikam, todėl vyras pastebi, kad į sporto klubą žmonės užsuka net po sunkių, sekinančių darbų, tačiau pasportavę išeina kur kas žvalesni ir prasivalę mintis, kurios nebetrukdo vakare ramiai užmigti.

Laidos archyvo nuotr.

„Žmogų radikaliai pakeičia sportas, tiek miego kokybę, kai po įtemptos darbo dienos viskas dar verda smegenyse, po sporto viskas nurimsta, tiek ir fizinę formą, kuri leidžia užlipti į dešimtą aukštą nepadūstant. Todėl dėl sporto ir gyvenime, ir darbe išauga pasitikėjimas savimi, atsiranda daugiau energijos, motyvacijos. Į klubą ateina ir depresija sergantys žmonės, po įvairių traumų, nelaimingų nutikimų ir net akivaizdžiai matosi, kaip sportuojant gerėja jų savijauta, kaip jie atranda vėl iš naujo save ir toliau siekia gyvenimo tikslų“, – teigs Daugirdas.

– Ar gali būti, kad mes jau sportuojame daugiau, nei patys suprantame?

– Taip. Žmogus juda visą laiką, tik klausimas, kiek ir kaip juda. Mūsų tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į tai, kaip jie sprendžia kasdienius judesio iššūkius. Sporto, treniruočių idėja gera, žmogus kelia tikslus, motyvuojasi juos pasiekti. Tačiau jie neturi užgožti natūralaus žmogaus impulso skleistis, būti smalsiems ir pasitelkti instinktyvų, natūralų judesį. Esu susipažinęs su tyrimu: Didžiojoje Britanijoje tirta kambarinių grupė ir klausta, ar turi laiko sportuoti. Jos atsakė, kad ne. Grupė buvo skelta pusiau. Pusei kambarinių paaiškinta, kad tvarkydamos kambarius atlieka konkrečius judesius, paaiškinta, kaip kai kuriuos judesius galima atlikti geriau. Antrai grupei nieko nebuvo pasakyta. Po trijų mėnesių kambarinės buvo patikrintos, įvertinti objektyvūs sveikatos duomenys. Grupės, kuri sąmoningai numanė, kad kasdienybėje juda, duomenys buvo geresni nei grupės, kuri galvojo, kad nejuda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nustokime galvoti, kad judu tuo metu, kai sportuoju sporto salėje. Nepakeiskime pratimais judėjimo. Tai svarbu suprasti. Kasdienybėje atraskite galimybių žingsniuoti, lipti laiptais, būkite atidūs kūnui. Atsistokite ant vienos kojos. Apsidairykite, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite už savęs. Kuo daugiau įsileidžiu tyrinėjančio požiūrio ir kuo labiau suprantu, kad judu, keliu klausimą, kaip galėčiau tai daryti geriau, manyje skleidžiasi judesys, negaliu to sustabdyti.

– Sąmoningai atkreipti dėmesį į tai, ką darome?

– Taip. Sakyti, kad žmogus juda, tik kai treniruojasi ar būna sporto salėje, tas pats, kaip iškirsti natūralų mišką ir linijomis pasodinti medžių. Neturėtume per daug į savo gyvenimą įsileisti pratimų arba struktūruoto judėjimo, kai tikslai ateina ne iš kūno, o iš mados, kopijavimo. Turėtume ugdyti gebėjimą suprasti save, savo kūną. Tada įgauti priemonių poreikiui atliepti.

Turėtume ugdyti gebėjimą suprasti save, savo kūną. Tada įgauti priemonių poreikiui atliepti.

– Gal iš tikrųjų mada kiša žmonėms koją. Imuosi kažkokių veiksmų, metu, nusiviliu savimi.

– Labai dažnai pasirodo straipsnių, kad mokslininkai nustatė, jog labai gerai brokoliai, tada labai gerai mylintis žiūrėti į lubas, kitą dieną – geriau žiūrėti į pagalvę. Turime kelti klausimą, jei kažkas naudinga – kada, kokiame kontekste, kam? Ar tinka man? Geriausia išsiugdyti sąmoningumą, suprasti, kokiame kontekste esu, kokius gebėjimus turiu ugdyti dabar, kad atliepčiau aplinkos iššūkius. Mūsų būdas, kuriuo treniruojamės, formuoja mūsų prisitaikymą. Ar mes save programuojame stereotipiniam linijiniam judesiui, ar tyrinėjame visą erdvę. Su įvairove ateina supratimas, kad iškilus poreikiui turiu įvairių priemonių. Kai einu judėti, turiu ne tik galvoti apie medžiagų apykaitą, svorio metimą, bet ir ką išmokau, kad atėjus laikui galėčiau žinias pritaikyti kasdien, naudoti judesį kaip gydymo priemonę.