Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė vylėsi, kad aplinkiniams gyventojams lankytojai netrukdys.

„Taip, gyventojai ir poilsiautojai jau gali naudotis naująja laisvalaikio erdve Giruliuose, Stoties g. Ši vieta yra atokiau nuo gyvenamųjų namų, tikimės, kad sportuojančių ir kitaip laisvalaikį šioje erdvėje leidžiančių poilsiautojų keliamas triukšmas netrikdys aplinkinių. Jokių specialių ribojimų lankymosi valandoms bent kol kas nėra numatyta“, – pažymėjo pašnekovė.

Įrengiant naująją erdvę, Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pageidavimų.

„Girulių bendruomenės atstovai turėjo keletą pastebėjimų dėl naujos aikštelės. Pavyzdžiui, iš pradžių stebėjosi sprendimu vienoje aikštelėje įkurtais sporto įrenginiais skirtingoms sporto veikloms (krepšiniui, futbolui, tinkliniui), bet tokia buvo bendruomenės valia, išreikšta projekto viešo pristatymo metu. Dar buvo pastebėjimas, kad suoliukus reikėjo iškelti už sporto aikštelės ribų, bet dėl to būtų tekę pašalinti medžius. Buvo pretenzija dėl tvoros – aikštelė yra aptverta 3 m aukščio tvora. Visi sprendiniai buvo suderinti su bendruomene per viešą pristatymą“, – teigė I. Kubilienė.

Klaipėdos savivaldybės pranešime pažymėta, kad kiti siūlymai gali būti įgyvendinti pagal kitą šalia vykdomą projektą (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų takų įrengimo).

Naujai įrengtoje erdvėje yra sūpynės, karuselės, batutas, neįgaliems vaikams skirti įrenginiai. Sporto aikštelė pritaikyta žaisti krepšinį, futbolą ir tinklinį.

Sutvarkyti buvusią apleistą teritoriją, įrengti daugiafunkces ir vaikų žaidimų aikšteles kainavo 300 tūkst. eurų. Lėšos – iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.

Į bendruomenės narių lėšomis įrengtą tinklinio bei šalia esančią krepšinio aikštelę pažaisti atvykdavo daug žmonių, ne tik gyvenančių netoliese, bet ir iš viso miesto.

Dabar abi aikštelės – tuščios.

Pasak Pirmosios Melnragės bendruomenės vadovo Andriaus Dumbausko, kompromisų rasti veikiausiai nepavyks.

Kaip mums eiti tartis, kai nėra su kuo?

"Nežinau. Policijai esame parašę pareiškimą. Iš jų raštiško atsakymo negavome, sulaukiau tik keisto telefono skambučio. Sakė, kad mūsų perspektyvos liūdnos, ir siūlė eiti tartis. Bet kaip mums eiti tartis, kai nėra su kuo? Veikiausiai pakelsime rankas ir pasakysime, kad dar kartą pamatėme, jog teisybės nėra, ir reikės susitaikyti", – teigė A.Dumbauskas.

Iš savivaldybės atstovų neseniai buvo gautas pranešimas, kad sutartis su bendruomene nutraukiama. Dėl to patariama tartis tik su dabartiniu aikštelės nuomininku.

"Mes esame bendruomenė, Klaipėdos visuomenės dalis. Teritorija yra savivaldybės žinioje. Pagal supratimą tai – mūsų visų turtas. Ta pati visuomenė, kurios nuosavybėje viskas yra, eis pas privatininką ir jam mokės pinigus už tai, kad galėtų pasinaudoti tuo, kas ir taip jai priklauso? Mes negalime šitaip elgtis, nes tai būtų ne pilietiška. Kaip ir rašiau bendruomenės nariams, yra liūdna, bet ką padarysi", – nusivylęs kalbėjo A.Dumbauskas.

Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė Melnragės socialiniame tinkle rašė, kad vis dėlto dar galima eiti iki galo ir kreiptis į teisėsaugą, galbūt pavyktų sulaukti kokio nors teisingumo ir bent krepšinio aikštelę pavyktų išsinuomoti.

„Į mažus, vietinius sporto objektus nusprendėme investuoti, nes matome didžiulį gyventojų norą sportuoti šalia namų. Seniūnijų aikštelės yra nuolat užimtos, tad norisi matyti jas kuo geresnės būklės. Tai ypatingai svarbu šeimoms su vaikais, kuriems sudėtingiau pasiekti didesnius sporto kompleksus, taip pat tiems gyventojams, kurie dirba ir gyvena miegamuosiuose rajonuose“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Aikšteles gyventojai galės išbandyti šiose miesto vietose: D. Gerbutavičiaus g. 3, P. Vileišio g. 26, Rinktinės g. 42, Vydūno g. 20, Žaliųjų ežerų g. 11, Pelesos g. 33, Gabijos g. 3 ir Šeškinės g. 1/Ozo g. 22. Paskutinė aikštelė Krivių g. 33/Varpų g. 4 bus atverta per šį mėnesį.

Į mažus, vietinius sporto objektus nusprendėme investuoti, nes matome didžiulį gyventojų norą sportuoti šalia namų.

Didžiausi – trijų aikštelių – kompleksai modernizuoti D. Gerbutavičiaus ir Gabijos gatvėse. Pirmojoje įrengtos dvi dirbtinės dangos krepšinio ir viena tinklinio aikštelė, antrojoje – krepšinio aikštelė ir dvi teniso aikštelės. P. Vileišio g. ir Žaliųjų ežerų g. suremontuota po vieną krepšinio ir vieną tinklinio aikštelę. Visose kitose lokacijose atnaujinta po vieną krepšinio aikštelę. Krivių gatvėje artimiausiu metu bus modernizuotos futbolo ir tinklinio aikštelės.

Visose aikštelėse pašalintos senos dangos ir įrengta nauja dirbtinė danga. Iš naujo sumontuotas reikalingas inventorius, nubrėžtos linijos. Krepšinio aikšteles papuošė Vilniaus „Ryto“ klubo logotipai.

„Auginame naują „Ryto“ sirgalių ir potencialių žaidėjų kartą. Norime, kad žmonės didžiuotųsi miesto komanda, sirgtų už jos pergales, galų gale, norėtų būti jos dalimi. Simbolika taip pat prisideda prie to vienybės ir tapatumo jausmo“, – teigia V. Benkunskas.

Aikštelių dangų atnaujinimui savivaldybė skyrė 160 tūkst. eurų, inventoriui – 36 tūkst. Dar 100 tūkst. buvo skirta paruošiamiesiems darbams.

Panašią sumą savivaldybė seniūnijų aikštelių atnaujinimui numatė ir šiemet. Kiek daugiau nei 163 tūkst. eurų skirti remonto darbams, 36 tūkst. – įrangai. Planuojama, kad iki rudens naujai nušvis dar 10 sporto erdvių Lazdynuose, Žirmūnuose, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Žvėryne, Naujamiestyje, Naujoje Vilnioje, Paneriuose, Rasose ir Justiniškėse.

„Paplūdimiai yra tos lokacijos, kuriose vasarą tikrai apsilanko visi. Tai tiems gyventojams, kurie galbūt nedažnai sportuoja šalia namų ar kitose viešosiose erdvėse, rekomenduojame išnaudoti poilsio laiką prie vandens aktyviai. Vilniaus pliažai ypatingai patrauklūs paplūdimio tinklinio mėgėjams – aikštelių čia kaip niekur kitur daug, tačiau veiklos sau rasti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo pomėgių“, – sako sporto ir sveikatingumo klausimus sostinėje kuruojantis vicemeras Valdas Benkunskas.

Šiemet Mėlynąja vėliava pažymėtame Žirmūnų paplūdimyje gyventojams paruošta viena paplūdimio tinklinio aikštelė su smėlio pagrindu, taip pat 3x3 žaidimui tinkanti asfaltuota krepšinio aikštelė bei treniruoklių erdvė. Po treniruotės čia galima išsimaudyti ne tik Neryje, bet ir nusiprausti po lauko dušu. Be to, netoliese taip pat įrengta vaikų žaidimų aikštelė mažųjų laisvalaikiui.

Žaliųjų ežerų paplūdimys prie Balsio ežero, taip pat turintis Mėlynosios vėliavos sertifikatą, poilsiautojus pasitinka su dviem paplūdimio tinklinio aikštelėmis, asfaltuota krepšinio aikštele bei treniruoklių kompleksu. Kiek toliau nuo vandens pastatyta ir aikštelė vaikams.

Šiek tiek mažiau žinomas, bet ne mažiau gražus yra netoli Pilaitės esantis Salotės paplūdimys. Jo teritorijoje – dvi tinklinio aikštelės. Taip pat – vaikų žaidimų erdvė.

Pirmasis Valakampių paplūdimys jau yra tapęs tikru sportininkų rojumi. Pliažas talpina net šešias tinklinio aikšteles, todėl vietos nepristigs nei pavieniams žaidėjams, nei draugų kompanijoms. Šalia veikia ir asfaltuota krepšinio aikštelė bei mini futbolo aikštė. Nepamiršti ir mažieji iškylautojai – įrengtos čiuožyklos, karstyklės su laipiojimo sienelėmis, sūpynės bei smėlio dėžės.

Vilniaus miesto savivaldybės paplūdimius prižiūri bendrovė „Grinda“. Darbai atliekami kiekvieną dieną, teikiant didelę svarbą jų kokybei, tad šiemet įgyvendinus švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, du sostinės paplūdimiai užsitarnavo prestižinį Mėlynosios vėliavos apdovanojimą. Žirmūnų ir Žaliųjų ežerų pliažai yra vieninteliai tokio įvertinimo sulaukę gėlavandeniai paplūdimiai visoje Lietuvoje.

Šalia jau anksčiau įrengtų vaikų žaidimų aikštelių ir treniruoklių erdvių įrengtos trys krepšinio aikštelės, informuoja Vilniaus savivaldybė.

„Žirmūnai sostinėje yra tapę savotišku pilotiniu projektu – šiame rajone jau kurį laiką intensyviai konsultuojame gyventojus renovacijos klausimais, vystome viešąją infrastruktūrą, laisvalaikio praleidimo erdves. Siekiame šį senos statybos mikrorajoną atnaujinti kompleksiškai ir paversti jį transformacijos į šiuolaikišką miesto dalį pavyzdžiu. Jaukūs kiemai ir infrastruktūra aktyviam gyvenimo būdui yra neatskiriama to dalis“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujos kompleksinės (krepšinio/tinklinio) aikštelės su dirbtinėmis dangomis įrengtos Žirmūnų g., šalia 54 ir 18 namų, taip pat adresu Tuskulėnų g. 23. Aikštelės aptvertos, kad sportuojančių gyventojų netrikdytų pėstieji ir dviratininkai, tačiau jos nuolat bus atviros visiems norintiems jomis pasinaudoti.

Pagal tą patį projektą Žirmūnų, Tuskulėnų ir Minties gatvių įrėmintoje teritorijoje, atlikti pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo darbai, sukurtos naujos automobilių stovėjimo vietos, rekonstruota M. Katkaus gatvė. Gatvės rekonstrukcija atlikta 0,38 km ilgio atkarpoje. Tuo tarpu naujų dviračių takų ilgis Žirmūnų trikampyje  viršija 3 km, pėsčiųjų – kiek daugiau nei 5 km.

Siekiant sukurti naujuosius rajonus primenančią jaukią, naudojamą infrastruktūrą, kiemuose taip pat įrengtos vaikų žaidimų ir ramaus poilsio aikštelės, sporto aikštelės, pasirūpinta mikrorajono apšvietimu bei apželdinimu.

Iš viso projektas pareikalavo 5,69 mln. eurų. 3,86 mln. eurų skirta iš ES struktūrinių fondų, 341 tūkst. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, dar 1,48 mln. eurų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.

Savivaldybė siūlo įvairias gyvenamosios aplinkos atnaujinimo galimybes ir kitiems sostinės mikrorajonams. Visame mieste atnaujinamos pasenusios seniūnijų sporto aikštelės. Kuriems objektams teikiamas prioritetas, sprendžia pačių seniūnijų bendruomenės. Pernai darbai pradėti 10 krepšinio, teniso, tinklinio ir futbolo aikščių. Šiemet suplanuota atnaujinti dar 11 panašių aikštelių.

Ypatingas dėmesys skiriamas vietovėms, kur gyventojai renovuoja senos statybos daugiabučius. Šiuo metu gyventojams siūloma pasinaudoti kaimynijų programa, pagal kurią savivaldybė atnaujina kiemus, kur modernizuota daugiau nei pusė daugiabučių. Šiose teritorijose, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, keičiama automobilių stovėjimo aikštelių danga ir šaligatviai, sutvarkomi želdynai, įrengiamas apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės ir kita infrastruktūra. Per šiuos metus tokiems darbams numatyta daugiau nei 1 mln. eurų.

Vilnius taip pat ruošia gyvenamųjų rajonų atnaujinimo programą MIESTAS+. Strateginio planavimo dokumentas apims naujos kartos renovacijos, gatvių ir kiemų atnaujinimo sprendinius bei sieks suteikti rajonams identitetą, kurio iki šiol labai trūko, siekiant juos paversti traukos centrais.

„Švelnėjant karantino sąlygoms, pagaliau galime atverti ir viešąsias vaikų žaidimų, sporto ir lauko treniruoklių aikšteles. Seniūnijose jau nuo šio ryto pradedamos nuiminėti kovo pabaigoje užkabintos „stop“ juostos. Tačiau labai svarbu išlikti atsakingiems ir toliau laikytis buvimo viešose vietose taisyklių“, – teigė Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Saugodama vilniečių sveikatą, karantino piko metu savivaldybė buvo laikinai aptvėrusi vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruoklius, krepšinio, futbolo, tinklinio, teniso aikšteles, šachmatų stalus, stalo teniso stalus ir kt., prie ugdymo įstaigų esančias sporto ir laisvalaikio aikšteles, Baltojo tilto aikštyną, mat virusas ilgam išlieka ant metalinių ir kitų paviršių. Iš viso laikinai buvo aptverta daugiau kaip 600 vaikų žaidimo aikštelių ir kitų vilniečių pamėgtų laisvalaikio leidimo vietų.

Sportuojantys ir žaidžiantys aikštelėse ir toliau privalo laikytis svarbių sveikatai rekomendacijų: būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto – didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas, vengti tiesioginio fizinio kontakto bei laikytis asmens higienos reikalavimų. Suaugę ir vyresni nei 6 metų vaikai ir toliau privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Taip pat pabrėžiama, kad sporto aikštynuose vis dar negali būti organizuojama kontaktinio sporto treniruočių veikla, išskyrus kai sportuoja profesionalūs sportininkai.

Vilniaus miesto savivaldybė prižiūri 653 sostinėje esančias vaikų žaidimo aikšteles, kurios yra nuolat atnaujinamos. Pernai vaikų žaidimo aikštelių priežiūrai buvo išleista apie 170 tūkst. eurų, tiek pat lėšų numatyta ir šiemet. Kasmet atnaujinama per 100 vaikų žaidimo aikštelių. Keičiamos susidėvėjusios įrenginių dalys, įrenginiai perdažomi, atnaujinama aikštelių danga, keičiamas smėlio dėžių smėlis ir pan.

Aikštelės yra atnaujinamos savivaldybės specialistams įvertinus remonto poreikį bei pagal gaunamus gyventojų prašymus. Juos galima teikti atvykus į miesto savivaldybės (Liepų g. 11) Vieno langelio ir e. paslaugų poskyrį arba el. paštu info@klaipeda.lt.

Šiuo metu atnaujinamos ir baigiamos atnaujinti septynios sporto aikštelės adresais: Reikjaviko g. 9, Smiltelės g. 57 ir 43, Varpų g. 10, Kretingos g. 69 (sumontuojami aptvėrimo stulpeliai, atskyrimui nuo automobilių stovėjimo aikštelės, šiukšliadėžės ir suoliukai), Kretingos g. 15 ir Markučių g. 5.

Tikimasi, jog kokybiškai įrengtos ar atnaujintos žaidimų aikštelės sudaro geresnes sąlygas mieste gyventi jaunoms šeimoms, gerina miesto estetinį vaizdą.

Kainuotų apie 9 mln. eurų

Antradienį miesto valdžia susitiko su asociacijos „Hockey Lietuva“, Klaipėdos krepšinio, rankinio, badmintono sporto klubų atstovais aptarti, kokio sporto objekto labiausiai reikia Klaipėdai.

Kalbėta apie Antrosios vandenvietės teritorijoje planuojamą statyti ledo areną. Manoma, kad čia galėtų atsirasti ne tik minėta arena, kurios prašo ledo ritulininkai, bet milžiniška sporto bazė su salėmis, aikštelėmis.

Pastarųjų ypač prireiks nugriovus jau turimas – netrukus teks pašalinti prie piliavietės įsikūrusią sporto salę, taip pat bus uždaryta esanti Melnragėje.

Šiuo metu tinkamiausia statyboms vieta – Antrosios vandenvietės teritorija Paryžiaus Komunos gatvėje. Ji priklauso įmonei „Klaipėdos vanduo“.

Savo projektinius pasiūlymus pateikę asociacijos „Hockey Lietuva“ atstovai įsitikinę, kad uostamiesčiui trūksta sportininkus vienijančios sporto bazės. Valdininkams jie pristatė vadinamosios sporto aikštelių bazės – SAB – vizualizaciją.

Skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimas atsieitų maždaug 9 mln. eurų. Tai būtų vienas didžiausių statinių mieste per pastaruosius kelis dešimtmečius. 

Iniciatyvos į savo rankas griebusios ledo ritulio asociacijos teritorijos išvystymo scenarijus įkvėpė miesto valdžią. 

„Šiandien galima drąsiai teigti, kad kalbame ne tik apie ledo arenos statybas, bet apie sporto aikštelių bazę, kurioje regiu didelę perspektyvą atsirasti rankiniui, krepšiniui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms. Juolab kad Klaipėdoje jaučiama sporto bazių stoka. Taip, kad esame gero proveržio priešaušryje“, – neabejojo V. Grubliauskas.

Jo žodžiais tariant, optimistiškiausiu atveju planuojamas sporto objektas galėtų iškilti po 2–3 metų.

Skelbs konkursą

Apie patogesnės infrastruktūros poreikį sportininkams prabilta dar praėjusiais metais.

Ledo ritulininkams, dailiojo čiuožimo atstovams Klaipėdoje jau seniai trūksta vietos treniruotėms – užsiėmimus lankantiems vaikams kaskart tenka grūstis sausakimšoje, vienintelėje mieste esančios ledo arenos persirengimo salėje. 

Arenos statybos yra įtrauktos į 2017–2019 metų Klaipėdos miesto savivaldybės strateginės veiklos planą. Jame numatytos statybos koncesijos būdu. Bus skelbiamas konkursas, ieškoma, kas suprojektuos, pastatys ir eksploatuos objektus.

Areną statytų privatus investuotojas, o miestas per kelis dešimtmečius šį objektą išsipirktų. Artimiausi savivaldybės darbai – parengti koncesijos sutarties sąlygas ir paskelbti konkursą koncesininkui parinkti. Tai planuojama padaryti dar šiemet.

„Koncesijos modelis atrodo pats patraukliausias. Svarbiausia, kad yra akivaizdus privataus sektoriaus susidomėjimas, o į šį procesą aktyviai įsitraukia ir sporto bendruomenė“, – akcentavo V. Grubliauskas.

Trūksta sporto salių

Anot „Hockey Lietuva“ atstovų, šiuo metu Klaipėdoje yra 78 sporto aikštelės, kurios vidutiniškai generuoja 2,184 val. per savaitę. Tuo metu uostamiestyje sportuojančių žmonių poreikis – 3,040 val. per savaitę. Ir jis nuolat auga. 

Pagal statistiką Klaipėdoje du kartus per savaitę sportuoja 10 proc. gyventojų.

Sporto salių trūkumas – beveik 30 proc., o projektuojamas SAB patenkintų apie 200 val. per savaitę poreikį arba penktadalį trūkstamo laiko.

Kūno kultūros ir sporto departamentas valstybės biudžeto lėšomis pernai įrengė 14 tokių aikštelių: po vieną – Kėdainių, Raseinių, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų, Šiaulių miesto, Visagino ir Elektrėnų savivaldybėse, po dvi – Klaipėdos, Šilutės ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Bendra aikštelių vertė – beveik 371 tūkst. eurų.

„Lankantis Lietuvos regionuose pastebimas išaugęs tokių sporto ir aktyvaus laisvalaikio objektų poreikis. Džiugina savivaldybių ir pačių gyventojų iniciatyvos, jaunimo aktyvumas, visa tai taip pat prisideda prie sporto bei laisvalaikio infrastruktūros plėtros. Tokios aikštelės puošia mūsų miestelių ir miestų mokyklas, jau nekalbant apie jų praktinę naudą. Vyriausybė remia šį projektą, numatydama lėšas valstybės investicijų programose“, – teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybės duomenimis, nuo projekto pradžios 2006 metais iš kasmetinių valstybės kapitalo investicijų programų lėšų įrengtos 126 aikštelės prie įvairių šalies miestų ir miestelių mokyklų. Šiemet baigtos septynios tokios aikštelės, planuojama įrengti dar septynias, jos taip pat bus perduotos savivaldybėms.

Universalios aikštelės įrengimo vertė šiuo metu yra apie 24,5–27 tūkst. eurų. Valstybė investuoja apie pusę šios sumos į pačios aikštelės įrengimą, savivaldybė finansuoja ir įrengia aikštelės pagrindą bei apšvietimą.

Tokioje aikštelėje gali treniruotis futbolo, krepšinio, rankinio, tinklinio, lauko teniso ir kitų sporto šakų mėgėjai ir sportininkai.