Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie 3.30 val. Baltupio gatvėje, iš trijų požeminių garažų, išlaužus požeminių garažų spynas, buvo pavogta įvairūs daiktai.

Bendras nuostolis –5 239 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie 6.30 val. Didlaukio gatvėje pastebėta, kad iš dviejų statybinių vagonėlių, sugadinus užrakinimo spynas, pavogta įvairūs statybiniai įrankiai.

Nuostolis – apie 7 330 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Viename Berlyno daugiaaukštyje vagys per pastarąsias dienas pasidarbavo net tris kartus. Spynos neatlaikė vagių panaudotos azoto rūgšties, o gyventojai – sutrikę.

„Kaimynai, nors ir nenukentėjo, vis tiek jaučia nerimą, todėl, kad naudojama azoto rūgštis. Žinoma, yra ir bejėgiškumo jausmas, nes negali tinkamai nuo to apsisaugoti, nesvarbu, kad ir dešimt skirtingų spynų turėsi“, – teigė vyras.

Vagystės su rūgštimi – gana paprastos, bet pavojingos. Įsilaužėliai į durų spyną įpila bekvapės ir bespalvės azoto rūgšties, kuri tirpdo metalines detales. Prieš tai jie prilipdo į voratinklį panašių siūlų, kad patikrintų, ar butas gyvenamas. Jei siūlas ilgai išlieka nenutrauktas, tada ateina vagys, o ant slenksčio lieka tik rūgšties likučiai.  

„Azoto rūgštis palieka žalias dėmes, jeigu susiduria su kitomis medžiagomis,“ – sakė RTL reporterė Evelyn Rosar.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Hamburgo universiteto chemijos mokslų daktaras Christianas Wittenburgas aiškina, kad pakanka vos kelių lašų, jog vario gabaliukai pradėtų irti.

„Azoto rūgštis ypatinga tuo, kad ji oksiduoja, o tai reiškia, kad ji – labai agresyvi, ypač metalų atžvilgiu. Aiškiai matote, kaip vyksta reakcija, kaip metalo plokštelės pamažu tirpsta. Taip pat išskiriamos dujos, kurių negalima įkvėpti, nes jos nuodingos“, – aiškino chemikas C. Wittenburg.

Būtent šiomis rūgšties savybėmis pasinaudoja vagys, kad sunaikintų spynų mechanizmus, nebent jie būtų apsaugoti specialaus rūgšties nebijančio plastiko sluoksniu.

„Jei užtiško rūgšties, įskaitant azoto rūgštį, visada nedelsiant reikia nusiplauti dideliu kiekiu vandens ir po to būtinai pasikonsultuoti su gydytoju“, – kalbėjo C. Wittenburg.

Siekdami, kad tai nepasikartotų, gyventojai paraginti akyliau stebėti kaimynų duris ir perspėti vieni kitus, jei kas nors išvyksta ilgesniam laikui.

Kaip antradienį pranešė Šiaulių apskrities policija, nuo sausio 11-osios dienos nutrūkęs ryšys su Mažeikių rajone, Auksūdžio kaime, gyvenančiu 67 metų tėvu, sukėlė nerimą Mažeikiuose gyvenantiems jo vaikams.

Paskutinį kartą jis su dukra bendravo sausio 1-ąją, sveikindamas ją su Naujaisiais metais, o sūnus su tėvu matėsi sausio 7-ąją, kai šis buvo atvažiavęs jo aplankyti.

Tačiau po keturių dienų tėvas tapo nepasiekiamas – vienas jo telefonas buvo išjungtas, kitu jis neatsiliepė. Sunerimę vaikai sausio 14-ąją atvyko į tėvo namus, tačiau ant durų kabojo spyna.

Per namo langus nieko neįžiūrėję, jie pamanė, kad tėvas laiką leidžia pas pažįstamus, gal net ir vartoja alkoholį, nes tai jam nebuvo svetima.

Brolis su seserimi aplankė jiems žinomus tėvo draugus ir kaimynus, tačiau niekur jo nerado. Negera nuojauta dėl galimos nelaimės mažeikiškius sausio 16 dieną atvedė į policiją.

Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su su artimaisiais nuvyko į dingusio asmens namus ir pamatė tą patį vaizdą, kaip ir prieš keletą dienų jo vaikai – ant durų kabojo spyna.

Pašalinę spyną ir patekę į namo vidų, policija ir vaikai namo šeimininką rado negyvą gulintį ant žemės.

Kadangi ant kūno išorinių smurto žymių nebuvo matyti, pirma mintis – vyrą mirtis ištiko dėl sveikatos problemų.

Tačiau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vyras patyrė lūžių, jie negalėjo atsirasti dėl žmogaus griuvimo.

Šiaulių apskrities policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl nužudymo, tą pačią savaitę areštinėje atsidūrė du įtariamieji.

Teismas trims mėnesiams sankcionavo 23 ir 58 metų Mažeikių rajono gyventojų suėmimą. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Sausio 1 dieną, apie 14.45 val., Tauragėje, Ateities take, sugadinus rūsio spyną buvo pavogti įvairūs mėsos konservai, marinuotos daržovės, uogienės bei alkoholinio gėrimo butelis.

Rūsys priklausė 43-ejų moteriai.

Nuostolis 160 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Rugpjūčio 5 dieną 17.48 val. buvo gautas pranešimas, kad laikotarpyje nuo rugpjūčio 5 dienos 11.35 val. iki 17.30 val. iš Taikos gatvėje, Vilniuje, esančio buto, parinkus durų spynos raktą, buvo patekta į butą ir pavogtos piniginės santaupos.

Padaryta turtinė žala 12 700 eurų.

„Esu kaunietis. Čia gimiau ir augau. Myliu savo miestą ir noriu, kad čia viskas būtų „čiki“. Tačiau šiandien susidūriau su labai keista, nemalonia situacija. Mudu su nepilnamečiu sūnėnu kartais „išlendame“ pasportuoti. Ypač šiuo šiltuoju metų laiku. Dažniausiai žaidžiame krepšinį. Vienas prieš vieną. Jam tai labai patinka, nors ir alinančiai sunku“, – pradėjo pasakoti apie situaciją skaitytojas.

Jis dėstė, kad didžiulė visuomenės dalis pasiilgo aktyvaus laisvalaikio. Be to, aikštėje vaikai yra auklėjami, lavinami. Per sportą lavinama savikrontrolė, gebėjimas kurti, reaguoti į kylančią įtampą, fizinė būklė ir kita, vardijo vyras.

„Tuo tarpu, Kauno KTU Vaižganto progimnazijos stadione metaliniai krepšinio lankų tinkeliai surakinti ir suveržti geležinėmis spynomis taip, kad žmonės negalėtų sportuoti. Taip elgiamasi nepaisant fakto, jog dar 2020 m. balandžio 27 d. sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime spaudai labai aiškiai nurodoma: „visų šalies stadionų veikla atnaujinama“, – pastebėjo kaunietis.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Jis klausė, kur kitur sportuoti Aukštųjų Šančių gyventojams, nes toks sporto stadionas čia – vienintelis. „Mano giliu įsitikinimu, taip elgtis paprasčiausiai negarbinga. Tikiuosi ši problema bus išspręsta. Kaip buvęs tos mokyklos mokinys labai to norėčiau“, – pridūrė kaunietis.

Kreipėmės į progimnazijos direktorę. Ji teigė, kad stadionas buvo ir liks atviras visuomenei, ją nustebino skundas dėl spynų. Sakė, kad pirmą kartą apie jas girdi. „Visa teritorija yra atvira, informaciją apie taisykles teritorijoje ir elgesį esame pakabinę viešai ant mokyklos durų ir ant vartų. Neturime tiek žmonių, kad stebėtume, kas ateina į teritoriją, kas išeina“, – kalbėjo Lydija Merfeldienė.

Ji nusistebėjo, kodėl skaitytojas nesikreipė tiesiai į mokyklą. Progimnazijos tinklapyje yra vadovų kontaktai.

Po kiek laiko žurnalistams pavykus susisiekti su progimnazijos direktorės pavaduotoju ūkio reikalams šis patvirtino radęs spyną. „Mes lankų tikrai nerakinom. Bet pasižiūrėjau, spyna tikrai yra. Nežinau, ar ir ant kito lanko yra, bet vienas mačiau, kad tikrai užrakintas. Negaliu pasakyti, kas ją užrakino“, – nustebęs sakė Paulius Lacitis.  

Mes lankų tikrai nerakinom. Bet pasižiūrėjau, spyna tikrai yra.

Ją pavaduotojas ūkio reikalams sakėsi pastebėjęs tik dabar, nes per karantiną mokiniai stadione nesportavo ir niekas lanku nesiskundė. „Teritorija per karantiną nebuvo užrakinta, bet niekas ir nėjo, niekas nesportavo“, – teigė pavaduotojas, patvirtinęs, kad mokyklos stadionas ir toliau bus prieinamas visiems norintiems jame sportuoti. „Spynelę šiandien pat nukabinsim“, – žadėjo P. Lacitis.

Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas patvirtino, kad sportuoti stadione jau turi būti leidžiama. „Mokykla įpareigota nuimti spynas. Tą turėtų padaryti šiandien“, – teigė M. Šivickas.

Balandį dėl karantino Kaune viešosiose erdvėse buvo išmontuoti daugiau kaip 200 krepšinio lankų. Savivaldybės žiniomis, visi jie jau grąžinti ant krepšinio stovų. Gyventojai, pastebėję, kad krepšinio lankas yra dar nesumontuotas, prašomi apie tai pranešti Sporto skyriaus atstovams.

Per daug meilės gali būti blogai: Paryžiaus savivaldos pareigūnai, susirūpinę dėl porelių įpročio savo romantiškus jausmus išreikšti spynų kabinimu ant tiltų ir turėklų visame mieste, planuoja ateinančią savaitę pašalinti 45 tonas metalo laužo nuo vieno perkrauto tilto.

Romantiški turistai iš viso pasaulio stengiasi apsilankyti ant Menų tilto per Senos upę, užkabinti ant jo turėklų amžiną meilę simbolizuojančią spyną ir išmesti raktą į upę.

Ilgainiui ant tilto susikaupusio metalo svoris pradėjo kelti grėsmę saugumui, tad pareigūnai apsisprendė padaryti galą šiai madai.

Praėjusiais metais policija paskubomis nuvarė turistus nuo 155 metrų ilgio Menų tilto, kai dalis pėsčiųjų tako įgriuvo, neatlaikiusi ant turėklų užkabintų spynų svorio.

Kai kuriose vietose turėklai buvo uždengti plastiko skydais; be to sostinės valdžia pradėjo kampaniją, ragindama turistus verčiau ant tilto pasidaryti asmenukę, o ne prikabinti naują spyną.

Tačiau tikros meilės niekas negalėjo sustabdyti – turistai toliau „kaustė“ šitą tiltą ir kitas vietas.

Daugybė spynų dabar pakabinta ant Arkivyskupijos tilto prie Švč.Dievo Motinos katedros. Jų taip pat galima pamatyti ir kitose miesto vietose.

Paryžiaus pareigūnai, kurie pasmerkė „paveldo niokojimą“ ir pavojaus žmonėms sukėlimą ant perkrauto Menų tilto, nusprendė, kad delsti jau gana, ir pirmadienį pradės operaciją, per kurią bus nuimtos visos spynos.

„Pašalinsime beveik milijoną spynų – kitaip tariant, 45 tonas“, – sakė miesto pareigūnas Bruno Julliard'as (Brunas Žiuljaras), pridūręs, kad tos „bjaurios“ spynos darko vieną gražiausių tiltų Prancūzijos sostinėje.

Vasarą tilto turėklų metalinės grotos bus pakeistos meno kūriniais, o vėliau vietoje jų bus sumontuoti skaidrūs skydai.

„Norime, kad Paryžius liktų meilės ir romantikos sostine“, – pabrėžė B.Julliardas, pridūręs, kad artimiausiu laiku bus pradėta nauja kampanija, raginanti poreles reikšti savo meilę kitokiais būdais.

Meilės miestas

57 metų turistas Jeanas (Žanas), atvykęs iš pietų Prancūzijos, išėjęs pasivaikščioti susikibęs už parankių su savo 42 metų „meiluže“ Marion, sakė, kad miesto valdžios planai yra „kvaili ir apgailėtini“.

„Simboliška, kad užrakini savo meilę, pakabindamas spyną ant šio tilto Paryžiuje, meilės mieste“, – sakė jis.

33 metų argentinietis Guillermo (Giljerrmas), kuris kaip tik ketino pakabinti ant tilto spyną, reikšdamas jausmus savo naujai širdies draugei, kurią tikisi kada nors vesti, siūlė visas nuimtas spynas panaudoti „kokiai nors statulai arba paminklui kurti“.

Miesto valdžios sprendimas taip pat nepatiko ekskursijų gidui Vincent'ui Jouaneau (Vensanui Žuano), kuris ant Menų tilto lydėjo dvi filipiniečių poras.

„Negali būti nė kalbos, kad grupėms būtų uždrausta“ ateiti ir kabinti spynas ant tilto, sakė jis, pridūręs, kad tokiu atveju vedžios turistus ant netoliese esančio Naujojo tilto.

Tačiau savivaldybė apie tai pagalvojo iš anksto ir ketina pašalinti metalines grotas nuo visų populiariausių tiltų.

Mada kabinti spynas ant Menų tilto prasidėjo 2008 metais, bet ši problema būdinga ne vien Paryžiui.

Nežinia, kur pirmiausia buvo sumanytas „meilės spynos“ rakinimo ritualas, bet tiltų, apkabinėtų spynomis su užrašytais įsimylėjėlių vardais ar inicialais galima rasti daugelyje Europos sostinių, arba net Marakeše ir Kinijoje.

Pėsčiųjų tilto per geležinkelį prižiūrėtojai, neapsikentę smėlio ir druskos mišinio vagysčių, ant dėžės pakabino spyną. Miesto viešųjų erdvių prižiūrėtojai kol kas tokių drastiškų priemonių nesiima, tačiau patirtus nuostolius jau skaičiuoja.

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadybininkas Arvydas Kveselis pasakojo, kad paspaudus šaltukui, pasnigus, tapus slidžiai dangai pradeda dingti smėlis iš mieste sustatytų dėžių.

Tačiau, anot jo, pavagiami kiekiai nėra tokie dideli, kaip būdavo anksčiau.

„Žmonės nori prie laiptinių pasiberti ir pasiima. Jei kas saujelę paima, tai labai didelės bėdos nėra. Svarbiausia, kad nelaužytų dėžių. Daug smėlio nedingsta, nes žmonės bijo susipurvinti rankas“, – teigė  A.Kveselis.

Pasak vadybininko, per žiemą iš smėlio dėžių dingsta apie 0,5 kubinio metro smėlio ir druskos mišinio. Anksčiau šie kiekiai buvo kur kas didesni. Svarstyta ant dėžių net kabinti spynas.

Tačiau šios minties atsisakyta, nes spynos užšaldavo, neatsirakindavo, greitai surūdydavo.

„Gal vagysčių sumažėjo ir dėl to, kad mieste padėta mažiau pačių dėžių. Darbuotojų brigados, prižiūrinčios viešąsias erdves, mišinį vežiojasi su savimi“, – svarstė A.Kveselis.

Mieste yra išdėliota daugiau nei 70 dėžių su smėlio ir druskos mišiniu. Jos padėtos vietose, kur daugiausia vaikšto žmonių, prie pėsčiųjų perėjų.

Spyną ant dėžės su smėlio ir druskos mišiniu pakabino pėsčiųjų tiltą per geležinkelį prižiūrinti įmonė. Darbuotojai pasakojo, kad mišinys buvo vagiamas nuolat.

Įsitikinimas, kad pakabinus spynelę ant tilto ir išmetus raktus į upę, įsimylėjėlių meilė bus amžina, gyvuoja jau ne vienerius metus. Tačiau šia įsigalėjusia tradicija džiaugiasi ne visi. Kai kuriuose Lietuvos miestuose valdžia liepė šalinti ant tiltų turėklų paliktas spynas. Tuo metu Kauno valdininkams dėl meilės įrodymais nukabinėtų tiltų galvos neskauda. Atvirkščiai, regis, kai kurie patys tiki vadinamos meilės spynos magija.

„Tikrai nesinorėtų gadinti vestuvių šventės jauniesiems. Juk pakabinta spyna niekam netrukdo“, – tvirtino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Jis prisipažino pats per savo vestuves ant vieno miesto tilto su žmona pakabinęs meilės spyną. 

Daugiausiai spynų su porelių vardais kabo ant pėsčiųjų tilto į Nemuno salą ir tilto į Panemunės šilą. Nors spynos rūdija ir kenkia tiltų turėklams, miesto komunalininkai paprastai nesulaukia nurodymo jas nupjauti. 

„Spynas šaliname tik tokiu atveju, jeigu remontuojamas tiltas, o jos trukdo darbams. Kiek atsimenu, nuo tilto, jungiančio S. Daukanto g. ir Nemuno salą, spynos buvo kartą pašalintos remonto metu“, – prisiminė A. Pakalniškis.

Jo teigimu, jeigu atsitiktų taip, kad ant tilto atsirastų per daug spynų, tuomet Miesto tvarkymo skyrius duotų užsakymą „Kauno švarai“ jas nupjauti.

„Tačiau neįsivaizduoju, kiek tų spynų turėtų būti, kad jų būtų per daug“, – sakė valdininkas.  

Jis patikino, kad miesto gyventojams spynos ant tiltų iki šiol neužkliuvo ir dėl jų skundų nesulaukta.