Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis papasakojo kaip vyko paieška.

– Pareigūnai pirmadienį kreipėsi į jus. Kada buvo paprašyta pagalbos ir kokių veiksmų buvo imtasi?  

– Aviacijos valdyboje prašymas gautas pirmadienį rytą. Tokie paieškos prašymai neretai būna tik todėl, kad pasieniečiai turi sraigtasparnius, kurie pasitelkiami, kai nepavyksta rasti ant žemės. Buvo nurodyta maždaug apytikslė vieta Vilniaus rajone. Sraigtasparnis iškart buvo pakeltas. 

– Ar tai buvo miškas?  

Tai buvo miškas, bet retas miškas, ne kažkokie tankumynai. Visai šalia Vilniaus, yra ir gyvenvietės, tiesiog tokia vietovė. Policijos pareigūnai buvo surinkę nemažai informacijos apie numanomą vietą. Su jais buvo palaikytas ryšys skrydžio metu ir jie koordinavo sraigtasparnio veiksmus. Neilgai paieška truko. Pasieniečiai pastebėjo kelis asmenis ir perdavė informaciją policijos pareigūnams, pakoordinavo, kad jie pasiektų tą vietą. Atvykę pareigūnai išsivedė asmenis iš šios vietovės. Paieškos veiksmai buvo baigti, sraigtasparnis grįžo į bazę.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip vyksta tokia paieška?

– Yra speciali įranga: dieninės, naktinės kameros, termovizoriai. Iš viršaus daug geriau matosi, net jeigu tai ir būtų miškas. Žmonės skleidžia šilumą, kaip ir bet kuris gyvūnas. Stebimas numanomas plotas, šukuojamas iš viršaus. Kažkur šalia laukia antžeminės pajėgos. Suradus, pakimbama ore ir ryšio pagalba antžeminės pajėgos atvedamos iki tos vietos. 

– Ar pastebėjus šiuos asmenis, jie bandė sprukti, bėgti?  

– Ikiteisminis tyrimas vyksta policijoje. Pasieniečių darbas buvo juos aptikti ir atvesti į tą vietą policiją, o visos kitos aplinkybės tikslinamos jau ne pas mus.  

– Kiek laiko sraigtasparnis vykdė paiešką?  

– Prieš devintą valandą sraigtasparnis išskrido. 10.14 val. – buvo aptikta. Su skridimo laiku – maždaug apie valandą.  

– Kokia buvo rastų žmonių būklė?  

– Negalėčiau nieko pasakyti, nes sraigtasparnis net nenusileido toje vietoje, perdavė visą informaciją, o toliau dirbo policija. 

– Ar dažnos tokios sraigtasparnių operacijos? Kur dažniausiai tenka ieškoti žmonių?  

– Gana dažnos. Yra pasitelkiami sraigtasparniai, nes tai – didelė dalis galimos sėkmės, jeigu nerandama ant žemės. Tik tada, kai jau būna išnaudoti resursai ir antžeminės pajėgos, pasitelkiamas sraigtasparnis. Neretai pasiklydusius žmones aptinka miškingose vietovėse, ypač senyvo amžiaus. Būna jau žmonės paeiti negali, kažkur nakvoja sušalę. Tokių dalykų pasitaiko, tai toks būdas tikrai veiksmingas.  

– Ar sraigtasparniu ieškoma gyvų žmonių? Ar galima ieškoti ir kūno?  

– Visų pirma, ar dingęs žmogus bus rastas, niekas nežino.  

– O kaip termovizoriai veikia?  

– Žmogus skleidžia šilumą ir termovizorius iškart pamato. Objektas, kuris šilumos neskleidžia, taip pat gali būti aptinkamas, bet tada jau termovizorius nepadės. 

Kariuomenės orlaivis buvo pasitelktas Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu.

„Apie 14.20 val. KOP sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune, gydytojų komanda kartu su donoro organu buvo sėkmingai atskraidinti į Vilnius universiteto ligoninės Santarų klinikas“, – rašoma pranešime.

Donoro organų pergabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių.

Kaip antradienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pirmadienį, apie 21 val., buvo gautas pranešimas, kad Plungės rajone dingo grybauti atvažiavęs 72-ejų vyras.

Į pareigūnus pagalbos kreipėsi draugas. Jis paaiškino, kad grybauti atvažiavo dviese, po mišką vaikščiojo atskirai ir draugas sutartu laiku prie automobilio nepasirodė, o jo paties pastangos surasti buvo bevaisės.

Į mišką Plungės rajone, Kulių seniūnijoje, vyko gausios Plungės pareigūnų pajėgos, pasitelktas ir kinologas su tarnybiniu šunimi.

Kaip pranešė policija, mišką pareigūnai „šukavo“ iki paryčių. Išaušus dingusiojo paieška buvo atnaujinta, pasitelktas ir sraigtasparnis. Jo įgula miške pastebėjo kažką įtartina, o į nurodytą vietą atskubėję pareigūnai rado gulintį nuvargusį grybautoją, kuris nedelsiant buvo perduotas medikams.

Policijos pareigūnai įspėja einant į mišką aiškiai ir tiksliai informuoti artimuosius, kur ir kiek laiko planuojama praleisti, mobilusis telefonas turėtų būti pilnai įkrautas, rengtis patariama ryškiais drabužiais, pravartu turėti žibintuvėlį, kuris gali palengvinti paiešką tamsiuoju paros metu.

Sraigtasparnis nukrito šeštadienį vakare rinkdamas vandenį miško gaisrui gesinti.

Tarp sraigtasparnio komandos narių buvo trys Kirgizijos piliečiai ir vienas turkas. Vieną Kirgizijos pilietį pavyko išgelbėti ir jis buvo skubiai nugabentas į ligoninę. Šiuo metu jo būklė yra gera.

„Su liūdesiu sužinojome, kad žuvo mūsų sraigtasparnio, kuris nukrito į užtvanką gesindamas miško gaisrą, įgulos nariai“, – sakė vietos mero pavaduotojas Erkanas Ozkanas (Erkanas Ezkanas).

Tiesiogiai per televiziją buvo rodomi gelbėtojų valtys ir narai, bandantys ištraukti kūnus ir iškelti kai kurias nuolaužas.

Klimato kaita smarkiai prisideda prie daugelį metų trunkančių sausrų kai kuriose Turkijos dalyse.

Turkija skyrė išteklių nelaimėms likviduoti po to, kai 2021 metais ją apėmė niokojantys gaisrai, per kuriuos žuvo devyni žmonės.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) į tai atsakė spausdamas ratifikuoti Paryžiaus klimato susitarimus ir investuoti į naujus gaisrų gesinimo lėktuvus ir sraigtasparnius.

Baltarusija penktadienį pareiškė, kad Lenkijos orlaivis virš Gardino srities pažeidė jos oro erdvę. Lenkija penktadienį paneigė, kad jos karinis sraigtasparnis pažeidė Baltarusijos oro erdvę, o atitinkamus Minsko teiginius pavadino melu ir provokacijomis, skleidžiamais tuo metu, kai įtampa tarp kaimynių didėja.

„Tai melas ir provokacijos iš Baltarusijos pusės“, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Jacekas Goryszewskis (Jacekas Goriševskis).

„Tokio pažeidimo tikrai nebuvo. Tai rodo piloto skubūs pranešimai ir radarų sistemos įrašai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Baltarusijos pasienio tarnyba šiuos kaltinimus Lenkijai paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“ kartu su vaizdo įrašu, kuriame neva matyti, kaip sraigtasparnis skrenda per sieną.

„Lenkijos karinis sraigtasparnis Mi-24 kirto valstybės sieną itin mažame aukštyje, įskrido į Baltarusijos teritoriją iki 1,2 tūkst. metrų ir pasuko atgal“, – sakoma pranešime.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad iškvietė Lenkijos reikalų patikėtinį ir kad „Lenkijos pusė privalo pateikti atitinkamus paaiškinimus ir atlikti išsamų tyrimą“.

„Belaruski Hajun“ patikrino informaciją ir nurodė, kad vaizdo įrašas tikrai galėjo būti padarytas prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos rugsėjo 1 dieną, apie 16 valandą, tačiau pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo neįmanoma tiksliai nustatyti sraigtasparnio modelio, jau nekalbant apie jo priklausomybę.

Lenkija dar turi bent vieną sovietų gamybos sraigtasparnį Mi-24, bet tokių sraigtasparnių turi ir Baltarusija, nurodo stebėtojai.

„Belaruski Hajun“ atkreipia dėmesį, kad sraigtasparnio Baltarusijoje nebandyta perimti, nors tai turi būti daroma, jei sieną neteisėtai kerta kovinis sraigtasparnis. 

Kaip informavo kariuomenė, ketvirtadienį buvo gautas Nacionalinio transplantacijos biuro prašymas skubiai pergabenti donoro organą.

12.55 val. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8 pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.

Donoro organų pergabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos donorų organus pergabena pagal bendradarbiavimo sutartį su Nacionaliniu transplantacijos biuru.

Kaip pranešė kariuomenė, trečiadienį buvo gautas Nacionalinio transplantacijos prašymas padėti skubiai pergabenti donorinį organą.

Apie 13 val. medikų grupė su donoro organu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu MI-8 pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.

Po sėkmingai įvykdytos užduoties sraigtasparnis grįžo į dislokacijos postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Donoro organų gabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės užduočių taikos metu.

Informaciją, kad donoriniam organui gabenti reikalingas orlaivis, VSAT Aviacijos valdybos pareigūnai gavo iš Nacionalinio transplantacijos biuro.

Iš Paluknyje Trakų rajone esančios bazės naktį pakilo specialiai šiam skrydžiui skubos tvarka parengtas sraigtasparnis „Eurocopter EC 135“.

Apie 5 valandą pasieniečių pilotai orlaivį nutupdė Klaipėdoje, pievoje prie Jūrininkų ligoninės. Uostamiestyje pilotai palaukė, kol iš Klaipėdos universitetinės ligoninės atskubėjo penkių medikų brigada su gabenimui parengtu donoriniu organu.

Pasieniečių sraigtasparnis iš Klaipėdos pakilo likus kelioms minutėms iki 6 valandos. Maždaug po 1.15 val. „Eurocopter EC 135“ leidosi Vilniuje, transporto žiede prie Santaros klinikų.

Iš orlaivio išlipę širdį gabenę specialistai nuskubėjo į persodinimo operaciją.

Užduotį atlikusi VSAT sraigtasparnio įgula grįžo į savo bazę Paluknyje.

VSAT ir Nacionalinis transplantacijos biuras turi sutartį, pagal kurią transplantacijai reikalingi organai skraidinami pasieniečių sraigtasparniais „Eurocopter“. Šie orlaiviai yra greitaeigiai, manevringi, jiems leistis ir kilti reikia nedidelio ploto, todėl organų paimti jie gali tūpti kone ligoninių kiemuose ar jų teritorijose.

Tikslinės išvykos metu aplinkosaugininkai Vilniaus ir Švenčionių rajono teritorijose užfiksavo 18 galbūt užterštų vietų. Aplinkosaugininkai fotografavo užterštas atliekomis vietoves ir nustatė koordinates. Dėl jų bus tęsiami tyrimai.

„Mes, aplinkosaugininkai, siekiame, kad tokių teritorijų nebūtų: nuolat peržiūrime atliekų tvarkymo paslaugų pasiūlą, organizuojame kontrolinius pirkimus atliekų vežimo ir tvarkymo srityje. Taip pat vykdome tikslines išvykas tiek automobiliu, tiek sraigtasparniu, kad nustatytume neteisėto atliekų vežimo ar laikymo atvejus“, – sako Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Romualdas Kaladiun.

Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai vykdydami akciją „Saugom mišką“ miškus žvalgė bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomene.

„Šie skrydžiai svarbūs mūsų pareigūnams, nes tokiu būdu galima pamatyti teritorijas, kurias pasiekti gali būti sudėtinga. Todėl skrydžio metu fiksavome įtariamų pažeidimų koordinates ir tęsime tyrimus dėl šių vietovių“, – cituojamas Vilniaus miškų kontrolės skyriaus viršininkas Benas Bitauskas.

Akcija „Saugom mišką“ truks iki gegužės 15 dienos, jos metu pareigūnai vykdys aktyvią miškų kontrolę, ypatingas dėmesys bus skiriamas saugomų teritorijų miškams. Taip pat bus tikrinama ar vykdant miško kirtimus laikomasi galiojančių terminų.

Pasak departamento, bus vertinama miškų sanitarinė būklė, žiūrima, ar nešiukšlinama, neniokojama miško paklotė.