Už ryškų krašto kultūroje įspaustą pėdsaką, įkvepiantį ateities kartas, ir įtaigų muzikos įprasminimą ilgamečiam Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovui, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjui, tarptautinių festivalių sumanytojui ir nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojui Stasiui Domarkui suteiktas Garbės dirigento vardas.

Dirigentas visus stebina neišsenkančia asmenybės jėga, sumanumu ir atsidavimu kilniam muziko pašaukimui. „Ačiū Jums už didelius ir reikšmingus darbus“, - teikdama Garbės dirigento apdovanojimą, jubiliatui tarė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

S. Domarkui buvo iškilmingai perduoti LR Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Plungės ir Klaipėdos miesto merų sveikinimai. Linkėdamas puikios sveikatos ir nerimstančios sielos, Maestro sveikino ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

S. Domarkas dėkojo ir „Operetės šventės“ klausytojams, ir visiems savo kūrybiniams pakeleiviams bei gerbėjams. „Būkite sveiki ir laimingi. Visada išlikite Muzikinio teatro draugais“, - linkėjo jubiliejų švenčiantis Maestro.

„Operetės šventėje“ dainavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir kviestiniai atlikėjai: Aurelija Dovydaitienė, Jadvyga Grikšienė, Beata Ignatavičiūtė, Rasa Ulteravičiūtė–Kazlauskienė, Valdas Kazlauskas, Artūras Kozlovskis, Dalia Kužmarskytė, Kęstutis Nevulis, Deividas Norvilas, Virginijus Pupšys, Aurimas Raulinavičius, Stanislovas Rezgevičius, Mindaugas Rojus, Rosana Štemanetian, Viačeslavas Tarasovas, Vilius Trakys, Raminta Vaicekauskaitė, Vytautas Virganavičius, Steponas Zonys. Klausytojai išgirdo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą, šoko Klaipėdos valstybinio muzikinio baletas, grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio simfoninis orkestras. Prie dirigento pulto stojo pats jubiliatas.

Dirigentas S. Domarkas akcentavo, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras „galingas ir gali labai daug“. To paties linkime ir Maestro!

S.Domarkas – ilgametis Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, tarptautinių festivalių sumanytojas, nacionalinių veikalų pastatymų muzikiniuose teatruose iniciatorius ir puoselėtojas.

„Esame dėkingi S.Domarkui už ryškų kultūrinį pėdsaką, įkvepiantį ateities kartas, neišsenkančias kūrybines jėgas ir įtaigų muzikos įprasminimą“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Teatralizuotame koncerte „Operetės šventė“ dainuos talentingiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir kviestiniai atlikėjai: Aurelija Dovydaitienė, Jadvyga Grikšienė, Beata Ignatavičiūtė, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, Dalia Kužmarskytė, Rosana Štemanetian, Raminta Vaicekauskaitė, Valdas Kazlauskas, Artūras Kozlovskis, Kęstutis Nevulis, Deividas Norvilas, Virginijus Pupšys, Aurimas Raulinavičius, Stanislovas Rezgevičius, Mindaugas Rojus, Viačeslavas Tarasovas, Vilius Trakys, Vytautas Virganavičius, Steponas Zonys. Prie jų prisidės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, šoks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletas, gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguos S.Domarkas.

„Gyvenimas – ne muzika. Labai sunku jį įvertinti. Draugais vadinu absoliučiai visus sutiktus kūrybinės veiklos bendraminčius. Visi man vienodai brangūs, formavo mane kaip asmenybę. Jie suteikė džiaugsmo, kartais ir rūpesčių... Kai mintyse peržiūriu savo gyvenimo retrospektyvą – visur tik žmonės. Ir aš labai dėkingas šiems savo gyvenimo pakeleiviams“, – teigė visoje šalyje garsus dirigentas S.Domarkas.

Tiek jo, tiek koncerto žiūrovų laukia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracijos rengiamas siurprizas. Koks jis – sužinos visi, balandžio 27-ąją apsilankę „Operetės šventėje“.

S. Domarkas – ilgametis Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, tarptautinių festivalių sumanytojas, nacionalinių veikalų pastatymų muzikiniuose teatruose puoselėtojas.

„Esame dėkingi S. Domarkui už ryškų kultūrinį pėdsaką, įkvepiantį ateities kartas, neišsenkančias kūrybines jėgas ir įtaigų muzikos įprasminimą“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Teatralizuotame koncerte „Operetės šventė“ dainuos talentingiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir kviestiniai atlikėjai: Aurelija Dovydaitienė, Jadvyga Grikšienė, Beata Ignatavičiūtė, Rasa Ulteravičiūtė – Kazlauskienė, Dalia Kužmarskytė, Rosana Štemanetian, Raminta Vaicekauskaitė, Valdas Kazlauskas, Artūras Kozlovskis, Kęstutis Nevulis, Deividas Norvilas, Virginijus Pupšys, Aurimas Raulinavičius, Stanislovas Rezgevičius, Mindaugas Rojus, Viačeslavas Tarasovas, Vilius Trakys, Vytautas Virganavičius, Steponas Zonys. Dainuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, šoks Klaipėdos valstybinio muzikinio baletas, gros Klaipėdos valstybinio muzikinio simfoninis orkestras. Dirigentas - S. Domarkas.

„Gyvenimas – ne muzika. Labai sunku jį įvertinti. Draugais vadinu absoliučiai visus sutiktus kūrybinės veiklos bendraminčius nenorėdamas išskirti nei jų pareigų, nei pavardžių. Visi man vienodai brangūs bei vienodai formavo mane kaip asmenybę. Jie suteikė džiaugsmo, kartais ir rūpesčių... Kai aš mintyse peržiūriu savo gyvenimo retrospektyvą – visur tik žmonės. Ir aš labai dėkingas šiems savo gyvenimo pakeleiviams“, – teigė visoje šalyje garsus dirigentas S. Domarkas.

Tiek jo, tiek koncerto žiūrovų „Operetės šventėje“ laukia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracijos rengiamas siurprizas. Koks jis – sužinos visi, balandžio 27 d. 18 val. apsilankę Klaipėdos koncertų salėje.

Amerikiečių kompozitoriaus Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“, dėl savo ilgaamžiškumo jau tapęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizitine kortele, po ilgesnės pertraukos buvo atnaujintas 2011 m. Tuomet klaipėdiečiams ketinta parodyti vos 10 šio miuziklo spektaklių, tačiau jis taip patiko publikai, kad teatrui miuziklo rodymo licenciją teko pratęsti. Ir štai jau aštuoneri metai „Smuikininko ant stogo“ spektakliuose niekada nepritrūksta žiūrovų. 

Šiame miuzikle dalyvauja kone visi teatro solistai, taip pat choro, baleto, orkestro artistai. Viename spektaklyje pasirodo ir žiūrovams nuotaiką bando pakelti daugiau nei 100 atlikėjų.

„Smuikininkas ant stogo“ sukurtas žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo pasakojimo apie pienininko Tevjė ir jo šeimos gyvenimą motyvais. Mažo žydų kaimelio koloritą miuzikle kuria ryškiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai: Virginijus Pupšys (Tevjė), Aurelija Dovydaitienė (Goldė), Oksana Auškalnytė (Ceitelė), Rosana Štemanetian (Hodelė), Gabrielė Kučinskaitė (Chava), Tadas Jakas (Motelis), Vilius Trakys (Perčikas), Gytis Šimelionis (Fedia), Šarūnas Juškevičius (Rabis).

Spektaklio muzika žavi aistra ir nežabotu temperamentu. Joje klausytojas atpažįsta stilizuotus žydų folkloro ir rusiškų romansų elementus, o šalia jų skamba šiuolaikinių temų ritmika, melodika ir harmonija. Daugelis miuziklo numerių tapo pripažintais šlageriais: tai ir prologe skambanti tema „Tradicija“, ir Tevjė dainelė „Jei turtingas būčiau…“, ir visų veikėjų drauge atliekama daina „Saulė teka, saulė leidžias…“.

Du Goldės sutuoktiniai

Goldės partijos atlikėja Aurelija Dovydaitienė pasakoja, kad visos miuzikle liepsnojančios emocijos artistų scenoje ne suvaidinamos, bet kone išgyvenamos. „Pamenu vyko scenarijaus skaitymas, pirmos repeticijos. Ir yra tokia scena, kada Goldė bėga pas Tevjė pasakyti, kad jų dukra Chava ištekėjo už kitatikio. Pagal griežtas žydų tradicijas tai tolygu tragedijai.  Pirma repeticija: aš skaitau tekstą, o lenkų režisierius Janas Szurmiej mane stabdo - ne taip ir ne taip. Ir tik tada, kai tuos pačius žodžius ištariu raudodama taip, kad nuo jų apsiašaroja šalia sėdinčios kolegės, režisierius leidžia judėti toliau. Nuo tų laikų taip ir verkiam šiame spektaklyje tikromis ašaromis“, - su šypsena prisimena A. Dovydaitienė.

„Smuikininkas ant stogo“ iš viso Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rodomas jau kone du dešimtmečius, tačiau per šį laikotarpį, pasak A. Dovydaitienės, mažiau aktualus netapo. „Keitėsi aktorių kartos - dukras dabar vaidina jau trečia aktorių karta. Gerai, kad mano sceninis „sutuoktinis“ vis tas pats - Virginijus Pupšys. Kartą po eilinio mūsų pasirodymo prie manęs priėjo labai gera mano draugė ir susijaudinusi paklausė: „Sakyk, tu myli Pupšį?..“. Nebuvau tam pasiruošus, kažką lemenu, o ji pribaigia: „Taip suvaidinti negalima, vargšas...“ - čia ištariamas mano vyro vardas. Taip gimsta istorijos apie artistus“, - šmaikštauja solistė.

Brodvėjaus klasika

Amerikiečių kompozitoriaus J. Bocko, libreto autoriaus Josepho Steino ir dainų tekstų autoriaus Sheldono Harnicko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ priklauso šio žanro Brodvėjaus klasikai. Per devynerius metus nuo 1964 m. įvykusios premjeros jis buvo parodytas net 3242 kartus! Vėliau miuziklas buvo pastatytas dar 32 šalyse, jo veikėjai prabilo 16 kalbų. „Smuikininkas ant stogo“ buvo apdovanotas 9 „Tony“ apdovanojimais.

Kai 1958 m. J. Bockas ir S. Harnickas debiutavo kaip bendraautoriai, jie abu teatralams jau buvo žinomi. Nors pirmasis dueto darbas – miuziklas „Grožio konkursas“ neturėjo ypatingo pasisekimo, tačiau atkreipė visuomenės dėmesį į talentingą kūrėjų ansamblį. Metais vėliau pasirodė žymiai labiau nusisekęs jų darbas „Fiorello“. Jame autoriai muzikos, poezijos ir šokio priemonėmis pasakojo populiaraus amerikiečių politiko Fiorello Henry La Guardia, 1933–1945 m. ėjusio Niujorko mero pareigas, biografiją. Šis sceninis veikalas autoriams, statytojams ir atlikėjams pelnė aukščiausią pripažinimą.

Po dviejų kitų, ne ypač nusisekusių miuziklų „Lepūnėlis“ ir „Ji mane myli“ tandemas ėmėsi žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo pasakojimo apie pienininko Tevjė ir jo šeimos gyvenimą mažame kaimelyje carinės Rusijos laikais.  Pirmasis šiuo sumanymu patikėjo J. Bockas, savo energija jis užkrėtė kitus bendraautorius. Režisuoti miuziklo buvo pakviestas Jerome‘as Robbinsas. Pasaulinė „Smuikininko ant stogo“ premjera Brodvėjaus teatre įvyko 1964-ųjų rugsėjį.

Vėliau jo sėkmės paakinti kūrėjai nutarė dar kartą sugrįžti prie žydų tematikos: 1970 m. pasirodė miuziklas „Rotšildai“, pasakojantis garsios bankininkų šeimos istoriją. Tačiau biografinių faktų kupiniems „Rotšildams“ pritrūko siurrealistiškojo smuikininko ant stogo, tad miuziklas žiūrovams pasirodė nuobodus ir lauktų pajamų neatnešė. Užtat „Smuikininkas ant  stogo“ savo kūrėjų vardą pasaulyje garsina jau 55 metus.

- Papasakokite apie Jaunųjų talentų festivalio Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atsiradimą.

- Nuo 1993 m. gyvuojanti tradicija, kad jauni talentai turi galimybę galbūt pirmą kartą gyvenime groti ar dainuoti kartu su simfoniniu orkestru, išskirtinė. Jauniesiems menininkams tai pripažinimas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui ir kolektyvui tai - graži misija bei įvardinimas, jog būsimuosius teatro muzikantus ar dainininkus būtina pastebėti dar jauname amžiuje, ugdyti didžiajai ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos, o gal pasaulio scenai. Tęstinumas turi būti dėsningas.

Tokią gražią tradiciją nuo neatmenamų laikų turi Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, tad man gimė mintis, jog būtų gražu, jog tai vyktų ir Klaipėdoje. Juk ir Klaipėdoje – Stasio Šimkaus konservatorijoje, Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Eduardo Balsio menų gimnazijoje, Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklose – mokosi jauni žmonės (dalis jų tampa tikrais profesionalais), kuriuos būtina pastebėti ir ugdyti. Talentų Klaipėdoje ir aplinkiniuose rajone daug, tad prieš pakviečiant į Jaunųjų talentų konkursą vyksta atrankos. Atrenkame tiek atlikėjų kiek galime žiūrovams pristatyti per dviejų valandų koncertą.

Džiugu, kad meno mokyklų vadovai bei specialybių mokytojai suinteresuoti, kad jų auklėtiniai dalyvautų mūsų rengiamame Jaunųjų talentų koncerte bei visapusiškai tobulėtų. Juk mokyklose neįmanoma sudaryti sąlygas vaikams ar jaunimui groti, dainuoti su orkestru.

- Kaip vyko festivalio dalyvių atrankos?

- Tradiciniame Jaunųjų talentų festivalyje šiemet dalyvavo net 54  jaunieji atlikėjai, kurių amžius nuo vos pradedančio muzikuoti antroko iki studijas baigiančio magistranto. Komisijos nariai vyko į mokyklas bei atliko didelį darbą siekdami rasti geriausius jaunuosius talentus. Koncerte dalyvaus net dviejų etapų atrankose labiausiai sužibėjęs jaunimas: pradžioje vyko atrankos mokyklose, vėliau - teatre.

Geriausius penkiolika jaunųjų menininkų dalyvausiančių koncerte atrinko garbinga komisija: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentai - Dmitrijus Zlotnikas, Vytautas Valys ir aš, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro koncertmeisteriai Aleksandr Koshevar ir Narine Stepanian. Vienas garsiausių Lietuvos baritonų maestro Eduardas Kaniava talkino atrenkant geriausius dainininkus.

Per daugiau nei du dešimtmečius Jaunųjų talentų festivalio scenoje pabuvojo daug jaunų talentingų žmonių, kurių dauguma tapo aukšto lygio profesionalais bei sėkmingai papildė Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, kitus garsius kolektyvus.

Aišku, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras suinteresuotas perklausų metu surasti ne tik būsimus solistus savo pastatymams, bet ir naujus narius orkestrui. Turint ilgametę festivalio rengimo patirtį galima konstatuoti, kad jaunieji talentai sėkmingai įsilieja į teatro kolektyvą. Pavyzdžiui, kažkada Jaunųjų talentų festivalyje efektingai pasirodė Steponas Zonys – dabar jis turi nemažai vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Festivalyje įvyko ir pirmieji garsaus solisto Mindaugo Rojaus „susitikimai“ su orkestru. Tada M.Rojus buvo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos studentas. Labai įsiminė tuometinis jo pasirodymas – atradome retą tembrą bei nuostabų balsą. Jaunųjų talentų festivalyje „atrasta“ ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Beata Ignatavičiūtė.

Įsiminė smuikininkė Eglė Urbonavičiūtė-Valutė, kuri kažkada pasirodė festivalyje, o šiuo metu groja Kataro filharmonijos orkestre. Čia startavo ir klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Domarkaitė, garsinanti savo miesto ir šalies vardą Europoje, skindama laurus tarptautiniuose muzikos festivaliuose. Jos mama mokytoja Saulė Domarkienė bei pedagogė Kristina Kupšienė dirbančios Eduardo Balsio menų gimnazijoje išugdė daug profesionaliais tapusių mokinių. Didžiuojamės, kad kažkada festivalio dalyvis, vėliau sėkmingai baigęs studijas, trombonistas Paulius Lygnugaris Plungėje įkūrė simfoninį orkestrą.

- Kokius daug žadančius atlikėjus ar instrumentalistus išvysime šių metų festivalio koncerte?

- Kiekvienas festivalis išskirtinis savo atradimais: tai padaugėja violančelistų, tai jų trūksta, tai atrandame daug puikių kitų instrumentų profesionalų ir pan.

Šiemet išvysite puikų violančelės virtuozą Igną Bazarą (E.Balsio menų gimnazija), kuris atliks labai sudėtingą kūrinį - A. Dvorak koncertas violončelei ir okrestrui h-moll, op. 104. Ryškiai sužibėjo ir klarnetininkas Tomas Milerius, kuris atliks P. de Sarasate Karmen fantazijos klarnetui. Jo tėvas garsus, aukšto lygio profesionalas Antanas Milerius klarnetu (prireikus saksofonu) groja mūsų teatro orkestre. Puikus klarneto profesionalas ir Petras Vaitiekutis (E.Balsio menų gimnazija). Beje, klarnetininko specialybė labai reikalinga visuose orkestruose, tad belieka laukti kol šie jaunieji talentai užaugs ir papildys Klaipėdos ar Palangos orkestrus.

Pasirodys puiki fleitininkė Gintarė Valionytė, vertas dėmesio smuikininkas Lukas Pronskus, įdomi altinininkė Viktė Rimšaitė. Solo su orkestru grojantį altą galima rečiau sutikti nei violančelę ar smuiką, tad belieka žavėtis E.Balsio menų gimnazijos auklėtinės V.Rimšaitės talentu.

Festivalio atranka vyksta ne tik Klaipėdoje, bet ir regionuose. Varžėsi trys puikūs pianistai iš Šilutės. Deja, į koncertą galėjome pakviesti tik vieną, nors pasirodymo buvo verti visi trys. Koncerte išvysite Pijų Pirogovą, kuris atliks L.Sumera koncertą fotrtepijonui „Three wonders of the World“.

Dainininkus atrinkome atrankos perklausose, į kurias, deja, atvyko ne visi talentai, kuriuos žinome esant Klaipėdos meno mokyklose. Festivalio koncerte išvysite daug žadantį studentą Vilių Trakį, kuris atlieka Žynio partiją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operoje „Prūsai“. Išskirtinė ir labai jauna solistė Anastasija Zakrevskaja (J.Kačinsko muzikos mokykla) atliksianti N. Manfroce Povero cor (arijetė). Sausio mėnesį ji savo amžiaus grupėje nugalėjo tarptautiniame Savšinskio konkurse Sankt Peterburge.

Jaunųjų talentų festivalio metu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos visi čia dirbantys dirigentai: vyr.dirigentas Tomas Ambrozaitis, dirigentai – Vladimir Ponkin ir aš, dirigentai asistentai - Dmitrijus Zlotnikas ir Vytautas Valys.

- Kodėl žiūrovams būtina pamatyti Jaunųjų talentų festivalio koncertą?

- Klaipėda turi penkias puikias mokslo įstaigas, kuriose ugdomi jaunieji talentai. Uostamiestyje turime ir daug puikių žmonių, neabejingų menui, kurie tikisi, kad jų vaikai, kaimynai, pažįstami taps tikrais profesionalais. Esu tikras, kad jie ateis ir išvys įstabų reginį. Koncerte tikiuosi išvysti ir klaipėdiečius neabejingus įvairioms muzikos rūšims. Esu įsitikinęs, kad muzikos gurmanai domisi jaunaisiais talentais, kuriuos po kelių ar keliolikos metų bus galima išvysti ne tik mūsų teatro, bet ir šalies scenose. Ir galės didžiuotis, kad būsimas scenos žvaigždes jie matė bei girdėjo dar jų kūrybinio kelio pradžioje.

Būtina ateiti ir palaikyti jaunuosius talentus: juk klausytojų susidomėjimas menininkams užaugina sparnus, tai sužadina norą tobulėti bei pasididžiavimą savo veikla. Taip jaunimas atranda norą būti menininku bei supranta turintis Dievo duotybę eiti šiuo keliu. Suprantantis, palaikantis klausytojas labai svarbus jaunam, pripažinimo siekiančiam žmogui.

Įvertinkime ir simboliškas bilietų kainas – tai tikra dovana klaipėdiečiams.

Geriausiu Klaipėdos "Metų spektakliu" tapo ir "Padėkos kauke" buvo įvertinta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera "Į švyturį" (kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė, režisierė Loreta Vaskova, muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, videoprojekcijų autorius Dmitrijus Sobolevas, scenografė ir kostiumų dailininkė Olga Nikitina).

"Metų choreografo" nominacijoje "Padėkos kaukę" pelnė Aušra Krasauskaitė už choreografiją šokio spektakliui "Karmen" Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

"Padėkos kaukė" už nuopelnus teatro menui įteikta maestro Stasiui Domarkui, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentui ir ilgamečiam vadovui.

Apdovanojimų ceremonija surengta Klaipėdos dramos teatre.

Pretendentus į "Padėkos kaukes" siūlė miesto kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai asmenys. Klaipėdos kultūros skyrius šiemet sulaukė 42 pasiūlymų, kurių taip pat pateikė ir teatro ekspertų komisija, pirmiausia išrinkusi 14 nominantų penkiose nominacijose, o iš jų – ir tris laimėtojus.

"Padėkos kaukės" – ypatingos pagarbos ir dėkingumo ženklai Klaipėdos teatralams. Kaip numatyta šio apdovanojimo nuostatuose, kasmet skiriamos ne daugiau kaip trys "Padėkos kaukės".

Kaip paveikslas įrėminta "Padėkos kaukė" – įspūdinga juvelyrikos meno miniatiūra iš sidabro, papuošta auksu ir brangakmeniais, yra specialus apdovanojimas, kuriuo įvertinami Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimai bei reikšmingiausi metų darbai, tapę teatrinio gyvenimo įvykiais.

2005-aisiais šį apdovanojimą įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Nuo 2012 m. apdovanojimą skiria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Nuo 2006-ųjų jau įteiktos 34 "Padėkos kaukės".

1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G.Kuprevičiaus opera "Prūsai" – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Tąkart ji dedikuota pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui paminklo Lietuvininkų aikštėje atidengimo proga.

Nedaugelis lietuviškų operų gali pasigirti ilgaamžiškumu scenoje ir žmonių atmintyje, o "Prūsai", anot S.Domarko, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ant jos partitūros užrašyta G.Kuprevičiaus dedikacija skelbia: "Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui." Ši dedikacija aktuali kiekvienu laikotarpiu, kiekvienai šaliai.

– Prūsai ir Lietuvos šimtmetis: kodėl pasirinktas būtent šis siužetas?

– Kai kurie istorikai Lietuvos vardą kildina iš žodžio "susilieti". Lietuvių tauta viena iš likusių baltų tautų palikuonių. Tryliktame amžiuje, Herkaus Manto laikais, prūsai buvo tokie pat kaip mūsų protėviai. Beje, jie savo kovomis už laisvę kuriam laikui sustabdė kryžiuočių žygius į Rytus ir tokiu būdu mus apsaugojo. Spektaklyje "Prūsai" pasakojame ne apie germanizuotą arba karališkąją Prūsiją, o prūsų gentį su tautos didvyriu Herkumi Mantu priešakyje. Mūsų "Prūsai" su lengvu moralo prieskoniu, jog identiteto netenkanti tauta nyksta, tad labai svarbu tai saugoti ir puoselėti.

– Kokia operos "Prūsai" atsiradimo istorija?

– Labai vertinu ir branginu istorinę praeitį. 1995 m. ėjau mylimos Klaipėdos Herkaus Manto gatve. Pamaniau, kad ne veltui pagrindinė uostamiesčio gatvė pavadinta šio karžygio vardu. Sustojau prie paminklo Herkui Mantui priešais Ievos Simonaitytės biblioteką (skulptorius Vytautas Mačiuika) ir susimąsčiau, kad Klaipėdai labai reikėtų ypatingo muzikinio kūrinio, skirto šiai iškiliai asmenybei. Tuo metu buvau Klaipėdos muzikinio teatro vadovas.

Prisiminiau, kad dar 1972 m. G.Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui "Herkus Mantas". Tuo metu, kai buvo kuriamas filmas, vadovavau Kauno muzikinio teatro simfoniniam orkestrui, kuris ir atliko siuitą, intarpus muzikos kino filmui, tad paskambinau G.Kuprevičiui ir apie tai užsiminiau.

Šmaikštusis G.Kuprevičius sutiko ir net pajuokavo: "Štai aš, būdamas gatvėje, Kaune, prie šio namo... pasižadu parašyti operą "Prūsai"." Taip kai kurie kino filmo "Herkus Mantas" fragmentai transformuoti į operos "Prūsai" muziką. Abu įsivaizdavome, jog Herkaus Manto vaidmuo turi atitekti stotingam iškiliam atlikėjui. Vieningai nutarėme, jog labai tiktų tenoras Virgilijus Noreika. Mums sekėsi – tenoras sutiko, tad Herkaus Manto partija buvo parašyta specialiai V.Noreikai.

– Kiek laiko prireikė, kad graži mintis – patriotinė-istorinė opera – taptų realybe?

– G.Kuprevičių paveikė tai, kad Klaipėdos muzikinis teatras laukė šios operos, nes rašyti operą stalčiui arba savo malonumui sau leisti gali nedaugelis kompozitorių. Šios operos nebūtų ir be Juozo Grušo bei jo tragedijos "Herkus Mantas". G.Kuprevičius, rašytojo vaikams leidus, remdamasis J.Grušu parašė operos libretą. Kompozitorius operą pradėjo rašyti 1995-ųjų lapkritį ir baigė 1996-ųjų vasario mėnesį. Netrukus buvo sudaryta pastatymo kūrybinė grupė, pradėta repetuoti. "Prūsų" partitūra nėra lengva, bet G.Kuprevičius Muzikiniame teatre buvo sutinkamas taip pagarbiai, kad jis juokaudavo besijaučiantis lyg Dž.Verdis.

– Kaip žinią, jog jo balsui ar net didingam stotui sukurta opera, įvertino maestro V.Noreika?

– V.Noreika buvo dėkingas kompozitoriui, kad parašė, teatrui – kad pakvietė. Opera, kaip jis juokaudavo, jam padėjo įveikti tingumą: partija buvo sudėtinga. Maestro visada akcentuodavo, kad "Prūsai" turi išliekamąją vertę.

– Pasidalykite prisiminimais apie pirmąją lietuvišką patriotinę operą kūrusią komandą.

– Statant "Prūsus", prie Klaipėdos muzikinio teatro komandos prisijungė vilniečiai – režisierius Nerijus Petrokas, dailininkė Virginija Idzelytė, pagrindinių partijų atlikėjai V.Noreika (Herkus Mantas) ir Asta Krikščiūnaitė (Kristina) bei baletmeisteris Jurijus Smoriginas.

Dailininkė V.Idzelytė rado ypač tikslų ir teisingą sprendimą – parinko pastatymą atitinkančius rūbus ir scenografiją. Režisieriui N.Petrokui pavyko kontrastingai sukurti dvi priešiškas stovyklas – prūsus ir kryžiuočius. Įspūdingiausias – finalas. Tragedijos nuojauta, stingdanti salę: galinė uždanga skyla į keturias dalis, o jų tarpuose įsižiebia fejerverkai, simbolizuojantys ugny sudeginantį grėsmingą vokiečių misijos simbolį – kryžių. Tai tarsi simbolizavo prūsų senojo tikėjimo sunaikinimo pradžią, pasekmė – prūsai tapo kiti ir jų neliko...

– Kur operos "Prūsai" sėkmė? Ar lengva istorinį veikalą pristatyti padedant muzikai, nuostabiems balsams ir scenografijai?

– Vokalinės galimybės sutaurina, dramatizuoja istorinį veikalą. Kasdienybės linksmybės, žmonių gyvenimo peripetijos, meilė – tai, išreiškus per muziką,įgauna apibendrinančią prasmę. Atrandame savitą muzikinę įtaką mūsų suvokimui. G.Kuprevičiaus muzika, V.Noreikos balsas, viso kolektyvo pastangos mus atvedė į sėkmingą premjerą.

To meto masinės informavimo priemonės liaupsino pirmąją lietuvišką operą Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, o žmonės plūdo jos pamatyti. Atvažiuodavo ne tik iš pajūrio regiono, bet ir iš tolesnių rajonų. Atsižvelkime į tai, kad laikmetis tada buvo sunkus: blokada, trūko pinigų, tad didžiuojuosi, jog žmonės rinkosi ne gerovę, o kultūrą. Visi domėjosi į Klaipėdą atvykstančiu V.Noreika, tad po spektaklių net vykdavo susitikimai su garsiuoju atlikėju.

– Ko tikitės iš naujojo operos "Prūsai" pastatymo, prie kurio prisidedate vertingais patarimais?

– Džiaugiuosi, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sugrįžo prie šio pastatymo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga. Įdomi, daug žadanti bei dar daugiau galinti pastatymo komanda. Jų spektaklio vizija buvau sužavėtas dar pristatant "Prūsų" eskizus, eksponuojant dekoracijas. Esu tikras, kad naujoviškas operos sprendimas bus sėkmingas ir labai patrauklus žiūrovams.

Kadangi Lietuvos tenorai išsilakstė po Europą, suderinus su G.Kuprevičiumi, operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partija paskirta baritonams – Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui. Jie dirba su didžiausiu entuziazmu. Kristina naujajame spektaklyje taps viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių Rasa Ulteravičiūtė. Kristinos vaidmeniui į Klaipėdą atvyksta geriausios dainininkės titulą ir Auksinį scenos kryžių pelniusi Viktorija Miškūnaitė. Vaidmuo sudėtingas, o solistės labai aukštos klasės dainininkės. Aš labai džiaugiuosi jų užsidegimu vaidmeniui ir laukiu "degančio" rezultato.

Spektaklio kostiumų dailininkė – žymioji rūbų dizainerė Sandra Straukaitė. Reginys tikrai pritrauks akį ir pasieks sielą.

Spektakliui diriguos jaunas, talentingas ir šį darbą pasišventusiai atliekantis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Aišku, spektaklio ašis, sujungianti visus savo sričių specialistus, – Gediminas Šeduikis ir puikioji scenografė Sigita Šimkūnaitė.

Dalyvauju naujajame operos "Prūsai" pastatyme kaip patariantis asmuo, dalijuosi patyrimu, tačiau nesikišu į kūrybinius sumanymus.

Dosjė

Stasys Domarkas – 1967–1989 m. Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1980–1985 m. dar ir direktorius, 1989–1992 m. dirigentas. 1970 m. Kaune įkūrė kamerinį orkestrą. 1990–1992 m. Minsko operos ir baleto teatro dirigentas. 1993–1995 m. Klaipėdos muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1995–1998 m. vyr. dirigentas ir vadovas, 1998–2004 m. teatro vadovas. 1993 m. subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą.

Dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje. Nuo 1998 m. kasmetinio operos ir simfoninės muzikos festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" meno vadovas. Jo iniciatyva nuo 2006 m. Plungėje vyksta Mykolo Oginskio tarptautinis festivalis.

Įvertinimai

2003 m. Italijos Kalabrijos Redžo miesto Francesco Cilea konservatorijos garbės docentas.

2004 m. Klaipėdos miesto kultūros magistras.

2008 m. Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius.

Uostamiestyje S.Domarkas nuveikė labai daug, laisvėjant santvarkai ypač siekė pristatyti nacionalinės muzikos kūrinius – jo dėka į sceną užkopė viena garsiausių lietuviškų operų „Prūsai“, sumanytas jau 20-ąjį kartą vykstantis tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Dar kartą prie dirigento pulto S.Domarkas stos Klaipėdos muzikinio teatro 30-mečiui skirtame didžiajame koncerte.

Pabaigos epizodas

– Klaipėda – vienas ryškių jūsų gyvenimo miestų. Kokį jį atsimenate vaikystėje? Kodėl įleidęs šaknis Kaune, dirbti grįžote čia? Kaip miestas pakitęs šiandien?

– Į Klaipėdą atsikraustėme bėgdami nuo tremties 1949 m., tebuvau dešimties. Miestas skendo griuvėsiuose. Dešimtmečiui, žinoma, rūpi tokie dalykai kaip buvęs „beždžionių“ tiltas – Biržos tiltas buvo taisomas, po karo dar nesutvarkytas. Nieko nuostabaus, daug miestų buvo paversti pelenais, bet tai jau nueina į gilią užmarštį. Klaipėda, žinoma, be galo pasikeitė.

Čia baigiau muzikos mokyklą, o pradėjęs studijuoti išvažiavau į Vilnių, vėliau į Sankt Peterburgą, ten baigiau simfoninio dirigavimo studijas. Nuo 1967 m. kaip vyriausiasis dirigentas ėmiau dirbti Kauno muzikiniame teatre, nes Klaipėdoje tiesiog nebuvo kur.

Kaune dirbau 25 metus, o po to, Klaipėdos muzikiniame teatre prireikus patyrusio dirigento, nusprendžiau grįžti. Grįžus atrodė, kad niekur nebuvau išvykęs. Dar 25 metai Klaipėdoje ir štai – jau beveik „einu į kodą“. Muzikiniame kūrinyje koda (it. coda) – pabaigos epizodas. Ji gali būti išplėstinė, staigi ar netikėta – būna įvairių. O gyvenimo kodų nė vienas nežinome.

Šiandien esu Klaipėdos muzikiniame teatre ir stengiuosi padaryti viską, ką galiu, visą savo muzikinę patirtį paskirti jaunajai kartai – tokia mano misija dabar.

– Klaipėdos muzikinis teatras jums labai svarbus – čia buvote ir dirigentas, ir teatro vadovas, dirigavote jame net dešimt sezonų, nesuskaičiuojamą galybę spektaklių. Kaip šis teatras keičiasi jūsų akyse?

– Didžiausi pasikeitimai vyko 1990–1991 m. Tada keitėsi požiūris į repertuarą, struktūras. Atsirado repertuarinė laisvė, anksčiau ją varžydavo – reikėdavo pastatyti kokią tarybinę operetę ar palikti tautų draugystės ženklą. Nepriklausomybės metais prasidėjo kūrybinės paieškos. Ypač kreipdavau dėmesį į lietuvių autorių kūrybą. Kūrinys, pastatomas teatre, įgauna visai kitą svorį.

Šiandien teatras šiuolaikiškas, susitvarko su kasdien kylančiais iššūkiais. Žinoma, laukia rimtas laikotarpis, kol buvę kultūros namai bus paversti didingu teatru. Tam prireiks laiko, net turint lėšų darbai užtrunka. Teatro kolektyvas neišvengiamai atsidurs neapibrėžtumo, namų neturėjimo būsenoje, tačiau tikiu, kad nesubyrės, neištiš – jis gerose rankose.

Idėja sklandė ore

– Iš tiesų Klaipėdos muzikiniam teatrui šis, 30-asis sezonas – paskutinis senosiose patalpose. Ar jaučiate nostalgiją, palikdamas senąjį teatro pastatą? Čia prabėgo tiek karjeros metų...

– Žinote, kiekvienam senam daiktui jaučiu nostalgija. Bet šie rūmai buvo pastatyti kaip kultūros namai, kuriuose kartais būdavo rengiami posėdžiai ar pasirodydavo saviveikliniai kolektyvai, vykdavo ir diskotekos – tam jie puikiai tiko. Jei pastatas toks ir liktų, nežinia, kam ateityje būtų reikalingas. O naujajame teatro pastate po rekonstrukcijos atsiras patogi erdvė žiūrovams. Šiandien čia jų telpa tik 500, o ir jie fojė stumdosi – trūksta erdvės, ankšta. Bus statomi rūmai, kuriuose žmogus galėtų jaustis oriai, patogiai įsitaisyti, muzikos klausytis puikios akustikos salėje – dėl to visai negaila palikti senąjį pastatą. Esu toks žmogus, kuriam norisi, kad daiktai primintų įvykius, bet yra tokių, kuriuos keisti reikia.

– Kokie pastatymai, darbai karjeros Klaipėdoje metu įsiminė labiausiai?

– Kai ėmiau dirbti Klaipėdoje, gyvenau Herkaus Manto gatvės gale. Kiekvieną dieną eidamas į teatrą praeidavau biblioteką. Kitoje gatvės pusėje stovėjo Herkaus Manto skulptūra – nelabai pastebima, bet galinga, dvelkianti istorija. Vieną dieną pro ją eidamas supratau, kad turime pastatyti istorinę lietuvišką operą apie Herkų Mantą. Žiūriu į skulptūrą ir matau – juk čia su kardu stovi Virgilijus Noreika. Paskambinau kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui, o jis man sako, kad „Prūsus“ jau rašo, – idėja sklandė ore. Štai taip gimė vienas ryškiausių teatro pastatymų – G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Jos premjera buvo nepaprastas įvykis, palikęs tokį įspūdį, kad dabartinis Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas, atrodo, rimtai mąsto apie naują „Prūsų“ pastatymą.

Vasaros festivalis

– Sumanėte festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Kaip gimė idėja surengti festivalį vasarą, kai teatrai ir žiūrovai buvo įpratę ilsėtis? Kaip išdrįsote konkuruoti su pajūryje ypač viliojančia saule? Ir kaip per 20 metų kinta festivalio vizija?

– Kai dirbau Kaune, birželio mėnesį baigdavome sezoną, šiek tiek pasitvarkydavome, o tada išeidavome atostogų. Teatras buvo šaltojo sezono darbas, o vasara skirta poilsiui. Vienos komandiruotės metu nuvažiavau į Odesą. Tai, kaip ir Klaipėda, miestas prie jūros. Nustebau, kad Odesos teatras vasarą dirba visu pajėgumu. Odesos teatro darbuotojai man sakė, kad jiems vasara – pats sezono įkarštis, – juk miesto gyventojai ir svečiai miestą, pakrantę nori pamatyti dieną, o vakare užsukti į teatrą, išvysti didingus Odesos teatro rūmus.

Kai iš Kauno grįžau dirbti į Klaipėdą, supratau, kad iš tiesų – vasarą čia suvažiuoja visų giminaičiai, juk čia pajūris. Kodėl gi Klaipėdos muzikinis teatras negalėtų organizuoti festivalio visame pajūryje? Buvęs Juodkrantės meras Stasys Mikelis pastatė žiūrovams stogą, spektaklius rodydavome Nidos kultūros centre „Agila“, Palangos senoji koncertų estrada nebuvo mums tinkama, bet ir ten rasdavome būdų pristatyti programą. Daugybė legendinių teatro spektaklių gimė festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu.

Šių metų festivalis atrodo labai solidžiai: R.Wagnerio kūriniai skambėjo Violetos Urmanos koncerte Klaipėdos dramos teatre, ten, kur prieš 180 m. dirigavo pats kompozitorius; Klaipėda – džiazo miestas, jam skirta J.Jurkūno džiazinė oratorija „Pamario giesmės“, Palangoje pristatyti „Pajacai“, šokio spektaklis pagal G.Bizet-R.Ščedrino „Karmen siuitą“, galų gale – teatro 30-mečiui skirtas didysis koncertas, kuriame dalyvaus visi, bendradarbiavusieji su Klaipėdos muzikiniu teatru. Ir aš diriguosiu šiame koncerte, visi dirigentai, dirbantys teatre, turės galimybę išeiti prie pulto.

Didžiojo festivalio koncerto tikslas – parodyti teatro istoriją, ryškiausius kūrinius, statytus teatre. Tikras teatro 30-metis! Manau, kad rugpjūčio 19-ąją., pasibaigus festivaliui, galėsime iškėlę galvas eiti ilsėtis, o po kelių savaičių pradėti naują teatro sezoną, tik nežinia kur...

Didysis koncertas

Klaipėdos muzikinio teatro festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jubiliejiniame didžiajame koncerte skambėsiantys kūriniai leis prisiminti 30 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvavimo metų – legendomis tapusius spektaklius ir šiame teatre iškilusius atlikėjus. Nuo pirmosios teatro premjeros – 1988 m. A.Žigaitytės operos „Mažvydas“ iki G.Kuprevičiaus „Prūsų“, G.Verdi „Traviatos“, G.Rossini „Sevilijos kirpėjo“ ir daugelio kitų miesto muzikos gerbėjų pamėgtų kūrinių.

Scenoje pasirodys visų teatro meno kolektyvų nariai, prie jų prisijungs Klaipėdos muzikiniame teatre dirbę šiandien visoje Lietuvoje žymūs atlikėjai – Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaits bei šiuo metu JAV gyvenanti operos solistė Nida Grigalavičiūtė, taip pat Deividas Norvilas ir Edmundas Kučinskas. Didysis koncertas – rytoj 19 val. Klaipėdos muzikiniame teatre.

Visą mėnesį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vykusį Jaunųjų talentų festivalį šįvakar vainikuos tradicinis jaunųjų talentų koncertas su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru. Jame pasirodys atrankose sužibėję gabiausieji Klaipėdos muzikos ugdymo įstaigų auklėtiniai – 19 vokalistų bei instrumentalistų.

Švenčia jubiliejų

20-metį švenčiančio Jaunųjų talentų festivalio pradžia siekia 1993-iuosius, kai dirigento Stasio Domarko iniciatyva teatre buvo pradėti rengti jaunųjų muzikų koncertai su simfoniniu orkestru. Tik vėliau koncertas išaugo į kelių savaičių trukmės festivalį.

„Per visą šį laikotarpį maždaug 400 jaunų talentų iš Klaipėdos turėjo galimybę pirmą kartą gyvenime atsisėsti orkestro priekyje ir pagroti rimtą klasikos kūrinį. Kiekvienam jų drebėjo širdelė. Kai kuriems tai buvo profesionalios muzikinės karjeros pradžia, kitiems – pirmas ir paskutinis kartas. Vis dėlto skaičius reikšmingas“, – įsitikinęs maestro S.Domarkas.

Anot jo, ne tiek svarbu, ar šis jaunimas vėliau papildė teatro orkestro ar choro gretas. „Mūsų misija – prisidėti prie bendro visos Lietuvos jaunųjų muzikų kultūrinio ugdymo. Būtent tai mums teikia didžiausią pasitenkinimą“, – tvirtino  koncerto sumanytojas.

S.Domarkas prisipažino, jog per du dešimtmečius koncerto rengimas jam tapo profesine užduotimi, kurioje telpa ir užsispyrimas, ir savotiška rutina. Jo suburta teatro muzikų komisija kasmet aplanko visas miesto muzikos ugdymo įstaigas, organizuoja jose atrankas, išklauso mokinių parengtus kūrinius, sudaro repeticijų teatre grafikus, paskirsto dirigentus, dirba su jaunaisiais atlikėjais. Dirigento manymu, koncertas svarbus ir mokykloms, kurios turi galimybę parodyti ne tik jaunus talentus, bet ir pedagogų pasiryžimą, užsispyrimą, mokyklos lygį.

„Šiuo koncertu jokiu būdu nesiekiame populiaraus efekto, – pabrėžė S.Domarkas. – Atlikėjams tai – didelio susikaupimo reikalaujantis renginys, parodantis, ką jauni žmonės gali pasiekti kruvinu darbu.“

Stebins įvairove

Jubiliejinio festivalio baigiamojo koncerto programoje skambės ne tik akademinė klasika – G.F.Händelio, J.S.Bacho, A.Vivaldi, W.A.Mozarto šedevrai, bet ir tokių šiuolaikinės muzikos kūrėjų kaip S.Verhelstas, M.Bruchas, I.Berkovichiaus kompozicijos.

„Šių metų koncerte bent po vieną atlikėją dalyvaus iš visų miesto muzikos ugdymo įstaigų. Klausytojai išgirs įvairaus amžiaus talentų – fortepijonu, akomponuojant orkestrui, skambins net antrokas! – džiaugėsi vienas koncerto dirigentų Vytautas Valys. – Didelė solistų instrumentų įvairovė – nuo styginių iki saksofono, išraiškingi vokaliniai intarpai, viešnia iš Italijos Andreina Drago ir kitos koncerto staigmenos, manau, nepaliks abejingų.“ 

Jaunųjų talentų koncerte Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai atstovaus Leticija Jonaitytė (fortepijonas), Marija Kontrimaitė (smuikas), Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklai – Vytautas Posėčnas (klarnetas) ir Arnas Toliušis (fortepijonas). Gros E.Balsio menų gimnazijos mokiniai – Ignas Bazaras (violončelė), Justas Limša (kontrabosas), Saulė Pukinskaitė (fortepijonas) ir Petras Vaitekutis (klarnetas).

Koncerte pasirodys Stasio Šimkaus konservatorijos studentai – Adomas Bitinas (saksofonas), Greta Dulkytė (vokalas), Oksana Sokolova (vokalas) bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto jaunieji muzikai – Oksana Auškalnytė (vokalas), Paulius Lygnugaris (bosinis trombonas), Modestas Narmontas (vokalas), Saulė Petrauskaitė (vokalas), Rosana Štemanetian (vokalas), Vilius Trakys (vokalas), Karolis Vaičiulis (violončelė), Greta Vitonytė (vokalas).

Su muzikais iš Italijos

Jaunųjų talentų festivalyje muzikuos ir į teatro gyvenimą šį pavasarį įsilieję Italijos Redžio Kalabrijos „Francesco Cilea“ muzikos konservatorijos studentai, atvykę į Klaipėdą pagal švietimo, mokymo ir jaunimo institucijų bei organizacijų partnerystės programą „Erasmus+“.

Muzikinio teatro orkestre jau antras mėnuo groja Francesco Silipigni (klarnetas), Domenico Barilla (trombonas) ir Cosimo Daniele Bombardieri (klarnetas). Vokalo atlikimo meną tobulina vokalistė A.Drago.

Pasak italų studentų, vertingiausia patirtis jiems – groti teatro, turinčio sezoninį repertuarą, orkestre. Tai leidžia pažinti skirtingus žanrus, kompozitorius, atlikėjus ir, žinoma, dirigentus. Anot jų, profesinė praktika yra pagrindinis Europos švietimo mainų paramos programos ‚Erasmus +“ tikslas.

„Muzika mums – pagrindinė priemonė, leidžianti pajausti bendrumą su kitais. Tuomet ir kalbos barjeras nebe tiek svarbus“, – tikino Italijos konservatorijos magistrantas D.Barilla.

Svečiai pasakojo, kad Jaunųjų talentų festivalio idėja jiems buvo nauja. Italijoje apie tokius festivalius jiems girdėti neteko. „Tai labai gražus projektas, suteikiantis galimybę jauniems atlikėjams pasirodyti didelei auditorijai. Repeticijų metu išgirdome neįtikėtinai gabių vaikų, klausėmės išsižioję ir negalėjome patikėti savo ausimis“, – prisipažino italai.

Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncerte prie dirigento pulto stos net penki dirigentai – maestro S.Domarkas, Markas Kadinas, V.Valys, Dmitrijus Zlotnikas ir Italijos Redžio Kalabrijos „Francesco Cilea“ muzikos konservatorijos magistrantas C.D.Bombardieri, orkestre grojantis klarnetu.

Renginys turi globėją

Pasak Jaunųjų talentų festivalio organizatorių, tradicinis festivalis subrendo ir pasiekė kulminaciją – išsiplėtė jo geografija, susiformavo tarptautiniai ryšiai. Maža to, vaikų ir jaunuolių, norinčių teatro scenoje dainuoti, šokti ar muzikuoti, kasmet vis daugėja.

20-ąjį festivalį globoja LR Seimo narys klaipėdietis Raimundas Paliukas. Jaunųjų talentų koncerto išvakarėse politikas džiaugėsi, kad jo gimtojo miesto Muzikinis teatras turi tokią gražią, prasmingą jaunąją muzikų kartą ugdančią tradiciją ir linkėjo ją tęsti toliau. Jaunųjų talentų koncerto dalyviams jis teiks LR Seimo padėkas, atminimo dovanas.

Gegužės 29 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre vyksiančiame jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncerte dalyvaus ir švietimo ir mokslo ministre paskirta Audronė Pitrėnienė.

Pajūryje prasidėjo Klaipėdos muzikinio teatro rengiamas tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šiemet jis – lyg operetės šventė.

Septynioliktą kartą rengiamas „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ tradiciškai vyks visą mėnesį. Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje, Smiltynėje bus parodyta 16 programų. Visose šiemet karaliaus operetė, nes festivalis skiriamas jo įkūrėjo, dirigento Stasio Domarko 75-erių metų jubiliejui paminėti.

Maestro biografijoje operetė visada užėmė išskirtinę vietą. Pasak S. Domarko, publika šį lengvą, žaismingą, lyg į vaikystės pasakas nukeliantį žanrą labai mėgsta visoje Europoje.

„Suaugę žmonės ateina į tą vaikystės pasakų pasaulį ir valandą ar dvi, kiek tęsiasi operetė, su ta pasaka pabūna. Išeina laimingi, patenkinti, kad sugrįžo į jaunystę, vaikystę, į princesių ir princų gražų pasaulį“, – teigia dirigentas.

Festivalio koncertinėse programose pasirodys solistai iš Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno teatrų, šeši atlikėjai iš Italijos, Rumunijos, Čekijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos. Keli spektakliai vyks po atviru dangumi, o festivalį baigs premjera – Imre Kalmano operetė „Misteris X“. Spektaklio režisierė sako, kad jis bus šiuolaikiškas, tačiau ne kostiumais ar scenografija.

„Jeigu tradicinį Misterį X visi atsimena kaip tragiško likimo cirko artistą, tai mes bandysime daugiau išryškinti žmones, kurie yra aplink. Misteris X tiesiog yra aplinkybių auka, žmogus, kuris yra tikras“, – sako režisierė Rūta Bunikytė.

Pirmą kartą per festivalio istoriją jo rengėjai žmones kvies ne tik žiūrėti profesionalių artistų pasirodymų, bet ir kelioms minutėms patiems tapti simfoninio orkestro dirigentais.

„Teatro orkestro styginių grupė tiesiog dienos metu pajūrio miestuose, likus iki koncerto „Meilės laiškai“ maždaug porai valandų, atliks kūrinius diriguojant praeiviams“, – teigia Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys.

Interaktyvi akcija „Diriguok mums“ vyks Palangoje, Nidoje ir Klaipėdoje.