EBPO siūlo supaprastinti leidimų išdavimo procesą, pagerinti kultūros paveldo apsaugą, panaikinant dviejų leidimų sistemą ir įvedant privalomas gaires dėl nedidelio poveikio veiklos.

EBPO Reglamentavimo įgyvendinimo programos vadovas Florentinas Blancas (Blankas) sako, jog dabartinė statybų sistema nepakankamai orientuota į rizikas ir todėl neskiriama pakankamai dėmesio grėsmėms.

„Taigi, pirma idėja yra paprastinti leidimų procesus, pašalinti papildomus žingsnius, tobulinti reikalavimus kultūros paveldui. Bet visa tai vėlgi siejasi su rizika, kuriuos objektus galima daug supaprastinti. Mažiausiai rizikuojama objektuose, kuriuos suprantate, pavyzdžiui, statote savo namą, šiek tiek keičiate savo namus. Matome problemas, jei yra statoma didelė ligoninė“,  – pristatydamas EBPO studiją „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“  ir rekomendacijas Lietuvai pirmadienį Vilniuje sakė F. Blancas. 

Anot jo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija turėtų skirti daugiau dėmesio labiau rizikingiems objektams.

„Savo valstybės išteklius reikėtų naudoti rizikingesnėms veikloms, rizikingesniems objektams – netikrinti, ar kondicionierius įrengtas taip, kaip buvo numatyta“, – teigė EBPO atstovas.

EBPO nurodo, jog reikėtų labiau pasikliauti rinka.

Viena vertus, tai reiškia, kad dalyvavimas rinkoje turi būti palengvintas užsienio veikėjams, bet ir reikėtų užtikrinti, kad institucijos turėtų tinkamų priemonių sustabdyti arba atšaukti subjektą, verslą, kuriam nesiseka.

 

„Viena vertus, tai reiškia, kad dalyvavimas rinkoje turi būti palengvintas užsienio veikėjams, bet ir reikėtų užtikrinti, kad institucijos turėtų tinkamų priemonių sustabdyti arba atšaukti subjektą, verslą, kuriam nesiseka“, – teigė F. Blancas.

EBPO atstovas pabrėžė, jog statybų sektoriaus reglamentavimas yra labai fragmentiška tema.

„Nė viena pasaulio šalis nevykdo statybos reglamentavimo priežiūros tobulai, gal kai kurioms šalims iš viso nelabai sekasi. Tai yra labai fragmentiška tema, kiekviena šalis daro šiek tiek skirtingus dalykus ir yra labai mažai konsoliduotų duomenų prieinamų“, – teigė F. Blancas.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, EBPO studija pasitarnaus rengiant Statybos kodeksą.

„Statybų sektoriuje dirba daugiau negu 12 proc. šalies dirbančiųjų, bet, kita vertus, pats statybos procesas  yra be galo svarbus dėl to, kad mes šiaurietiškas kraštas, labai daug laiko praleidžiame pastatuose, yra mūsų gyvenamieji pastatai, mes turime didelę logistikos ir statybos produktų sektorių, kuris irgi yra priklausomas nuo procesų greitumo, todėl ši studija pasitarnaus Statybos kodeksui, kurį pradėjome ruošti“, – spaudos konferencijoje teigė S. Gentvilas.

Anot jo, pirmoji kodekso dalis – statybos leidimų procedūrų peržiūra – šią savaitę bus pristatyta Vyriausybei, o tai leis pusmečiu sutrumpinti statybos leidimų išdavimą, 20-30 tūkst. sumažinti jų metinį skaičių. 

Anot ministro, valstybė turėtų peržiūrėti savo prioritetus ir leisti nerizikingai statybai vykti kur kas paprasčiau, tuo metu Statybos inspekcija, valstybė turėtų prižiūrėti žymiai rizikingesnius objektus.

„Gyventojus mes perkrauname smulkiomis procedūromis tokiems dalykams, kaip kondicionieriams įrengti, lango pakeitimas ar įstatymas name reikalauja milžiniškų procedūrų, kai tuo tarpu mūsų valstybė ir mūsų Statybos inspekcija turėtų žymiai didesnį dėmesį kreipti rizikingiems pastatams. Tiems, kurie yra aukšti, ten, kur renkasi daug gyventojų ir tiems, kuriuose vyksta ypatingos veiklos, tokios, kaip gamyba arba gali būti cheminės reakcijos didesnis pavojus“, – tvirtino S. Gentvilas.

Kaip antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė, numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti 320 vaikų, jame bus įrengta 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių.

Prie naujojo Pilaitės lopšelio-darželio pastato planuojama pastatyti ir atskirą priestatą, kuriame bus įrengtas baseinas.

„Suprantame ikimokyklinio ugdymo įstaigų problematiką Pilaitėje, todėl sieksime ir toliau nuosekliai investuoti į infrastruktūros plėtrą. Šis darželis bus puikus šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavyzdys – joje esantis baseinas nuo mažumės skatins vaikus prie aktyvaus gyvenimo būdo“, – pranešime sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot jo, šalia darželio atsirasiančios viešosios erdvės bus pritaikytos bendruomenės poreikiams.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Naujasis lopšelis-darželis bus dviejų aukštų, U formos plano, bendras pastato plotas užims apie 3,5 tūkst. kv. metrų.

Pirmame ugdymo įstaigos aukšte numatytos virtuvės, skalbyklos patalpos su tiesioginiu patekimu iš lauko, taip pat sargo patalpa, ūkio dirbtuvės, sporto-aktų salė ir pagalbinės patalpos. Salė suprojektuota taip, kad iš jos būtų galima patekti tiesiai į lauką ir įvairūs renginiai šiltuoju sezonu galėtų vykti tiek viduje, tiek lauke.

Kiekvienos grupės blokas bus sudarytas iš persirengimo zonos, virtuvėlės, sanitarinio mazgo ir grupės žaidimo bei miegojimo patalpomis.

Naujas darželis bus pritaikytas ir neįgaliesiems, planuojama įrengti liftą, kurio pagalba bus galima patekti į antrą pastato aukštą.

Parengtame projekte numatyti skvereliai, mažosios architektūros elementai, o greta esamos sporto aikštelės numatyta vieša vaikų žaidimų erdvė.

Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Valdybos pareigūnai atliko ilgai trukusį tyrimą, jis buvo pradėtas gavus informaciją, kad grupė asmenų, sostinėje organizavę statybinių darbų atlikimo veiklą, galimai pasisavindavo didžiąją dalį pajamų.

Buvo nustatyta, kad asmenys, vykdydami šią veiklą, prisidengdami keliomis Lietuvoje įkurtomis bendrovėmis, surasdavo asmenis iš trečiųjų šalių, daugiausia Ukrainos, ir juos įdarbindavo.

Pasak policijos, oficialiai užsieniečiams darbininkams buvo mokami minimalūs atlyginimai ir tik nuo jų valstybei sumokami privalomi mokesčiai. Tačiau kita, neoficiali atlyginimo dalis, jiems buvo išmokama kitais būdais, tam sukuriant gudrią schemą, kurioje dalyvavo specialiai šiam tikslui Lenkijoje bei Ukrainoje įkurtos ir naudojamos tų pačių schemos organizatorių kontroliuojamos įmonės.

Pirminiais skaičiavimais, nusikalstamos schemos organizatoriai galėjo pasisavinti daugiau nei 2,5 milijonų eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą ir atlikę procesinius veiksmus, šiemet liepą apklausė tris su šios veikos organizavimu susijusius asmenis, o jų kontroliuojamose bendrovėse bei gyvenamosiose vietose atlikto kratas, kurių metu paėmė tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus.

Šiuo metu nustatoma padaryta žala, valstybei nesumokėtų mokesčių dydis.

„Šių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų spektras turėtų prasiplėsti, tyrimas tęsiamas, vyksta tarptautinis bendradarbiavimas“, – rašoma policijos pranešime.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Viešbutį valdančios bendrovės „Perkūno namai“ savininko Vytauto Gusto teigimu, gimnazija neteisingai suprojektavo statinį, kurio į gatvę  išeinančiame rūsyje neįrengė atraminių polių – dėl to šiuo metu dumba šalia esanti gatvė, skyla viešbučio sienos.

„Vieną paveldo objektą saugant nereikėtų kito griauti. (..) Šiuo metu turime problemų su gretimybėje vykstančiomis statybomis, nes ten nėra įrengta atraminės sienos“, – BNS sakė V. Gustas.

Viešbučio savininkų elgesys parodo ne ką kita, kaip siekį nepagrįstai pasipelnyti.

„Mūsų jau trys sezonai – šaltis, karštis, Nemuno potvyniai visi pavasarį, mums sėda pamatai ir mes sienose turim įtrūkius“, – pridūrė jis.

Tuo metu Kauno jėzuitų gimnazijos plėtros vadovė Edita Zarembienė teigia, kad viešbučio savininkų teiginiai, jog dėl Lietuvos jėzuitų provincijos pasamdytų rangovų ir projektuotojų klaidų dumba šalia esanti gatvė, sminga viešbučio pamatai, yra neteisingi ir niekuo nepagrįsti.

„Šalia esančios gatvės įdubimas ir viešbučio pamatų smigimas įvykę ne dėl Lietuvos jėzuitų provincijos vykdomų statybos darbų. Teisme vykusioje byloje ekspertų buvo įvertinta ir nustatyta, kad viešbučio konstrukcijų pažeidimus lėmė visai kitos priežastys, t.y. paties viešbučio netinkamas suprojektavimas ir netinkamai atlikti statybos darbai“, – komentare BNS nurodė E. Zarembienė.

„Bet to, iš viešbučio yra leidžiamas vanduo į gatvę, kas taip pat įtakoja gatvės įdubimą ir pamatų smigimą“, – pridūrė ji.

Anot jos, viešbučio savininkai jau ne pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl galimai patirtos žalos atlyginimo.

Mūsų jau trys sezonai – šaltis, karštis, Nemuno potvyniai visi pavasarį, mums sėda pamatai ir mes sienose turim įtrūkius.

„Pirmą kartą prašė žalos iš statybos rangovų ir archeologų, vykdžiusių darbus Lietuvos jėzuitų provincijos sklype. Ginčą užbaigusi taikos sutartimi, kurios pagrindu išsireikalavo ženklios sumos sumokėjimo, dabar kreipėsi į teismą dar kartą, prašydama nuostolių atlyginimo dar kartą už tą pačią žalą, bet jau iš kitų asmenų, tai yra iš statytojo Lietuvos jėzuitų provincijos ir projektuotojų“, – teigė E. Zarembienė.

Bendrovės „Perkūno namai“ savininko teigimu, šiuo metu šalia vykstantys statybos darbai sustabdyti, tačiau Kauno jėzuitų gimnazija atlikdama tvarkybos darbus galimai bandė paslėpti projektuotojų ir rangovų padarytas klaidas.

„Statybos šiuo metu sustabdytos, tik buvo tvarkybos darbai vykdomi, bet po tvarkybos darbais prisidengiant tvarkomi ir statybos darbai nepadaryti, tai mes su Apeliaciniu teismu sustabdėm, kad nebūtų paslėpti įkalčiai“, – sakė V. Gustas.

Lietuvos apeliacinis teismas rugpjūčio 24 dieną tenkino „Perkūno namų“ prašymą ir Kauno jėzuitų gimnazijai laikinai uždraudė teritorijoje vykdyti statybos ar tvarkybos darbus.

„Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad statybos proceso pagal apeliančių kvestionuojamus statybos dokumentus sustabdymu bus užkirstas kelias galimai žalai atsirasti ar jai padidėti“, – nutartyje teigė teismas.

„Viešbučio savininkų elgesys parodo ne ką kita, kaip siekį nepagrįstai pasipelnyti ir trukdyti Lietuvos jėzuitų provincijos vykdomiems statybos darbams judėti į priekį, tokiu būdu apribojant provincijai įgyvendinti siekį pagerinti švietimo infrastruktūrą“, – komentare BNS nurodė E. Zarembienė.

V. Gusto teigimu, žala viešbučiui viršija 100 tūkst. eurų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atnaujinta medicininė įranga sustiprins gydymo paslaugų kokybę sergantiesiems infekcinėmis ligomis, reikšmingai prisidės kuriant saugesnes darbo sąlygas darbuotojams.

Ligoninės teritorijoje bus statomas naujas trijų aukštų pastatas. Jame įsikursiančiame centre bus teikiamos antrinio lygio paslaugos – gydomi lengvomis ar sudėtingesnėmis infekcinėmis ligomis sergantys pacientai.

Pasak ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, koronaviruso pandemija lėmė poreikį sutelkti sveikatos priežiūros specialistų pajėgas ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią panašios situacijos pasikartojimui.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas sakė, kad šiuolaikiška medicininė įranga, skirta infekcinių ligų diagnostikai ir gydymui, erdvesnės patalpos, atitinkančios infekcinių ligų valdymo poreikius, padės efektyviau valdyti galimas grėsmes ateityje.

Plečiant patalpas bus užtikrinamas SAM reikalavimas, kad vienai intensyviosios terapijos lovai būtų skirtas ne mažesnis kaip 20 kvadratinių metrų plotas.

„Naujame pastate įsikurs infekcinis Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, kuriame bus įrengtos stebėjimo palatos. Jose iš viso bus 20 lovų. Taip pat bus įkurtas radiologijos poskyris su rentgeno ir kompiuterinės tomografijos diagnostine įranga, 3 stacionarių vietų hemodializių poskyris, 36 stacionaro lovų Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrius, 12 lovų Intensyviosios terapijos skyrius ir laboratorija“, – sakė M. Pauliukas.

Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro įrangos bei patalpų modernizacija leis teikti kompleksinę medicininę pagalbą. Infekcinėmis ligomis sergantys ir gretutinių ligų turintys pacientai naujame centre gaus reikiamas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas bei išvengs pavojingų kontaktų su kitais užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais.

Šiaulių ligoninės naujojo pastato statybų projektas jau parengtas, artimiausiu metu bus pradėti statybos darbai. Centro statybas ir įrengimą planuojama baigti iki 2024 metų gruodžio mėnesio.

Projektas, kurio vertė 19,3 mln. eurų, yra finansuojamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ bei valstybės biudžeto lėšų.

Kauno ugniagesių paros įvykių suvestinėje nurodoma, kad apie 1 val. moteris išgirdo bildesį ir pastebėjo – kieme yra susmukusios grindinio trinkelės, maža to, įgriuvo rūsys.

„Paaiškėjo, kad dėl gretimame sklype vykdomų kasimo darbų nuslinko dalis šlaito, susmuko kieme esančios grindinio trinkelės, suskilo sandėliukas“, – nurodė ugniagesiai. Įvertinę situaciją, kad gyvenamajam namui ir gyventojams pavojaus nėra, tolesni veiksmai perleisti kitoms tarnyboms.

Situacijos įvertinimas skamba grėsmingai, bet žurnalistams nuvykus į įvykio vietą atsivėrė kur kas įspūdingesni vaizdai. Juos galite pamatyti portalo kauno.diena.lt fotografės užfiksuotuose kadruose.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gretimas sklypas nuo pat savo ribos virtęs didele duobe. Kaip sakė besidarbavę statybininkai, jame pradėti nuosavo namo statybos darbai.

Paprašėme Statybos inspekciją prevenciškai įvertinti, ar statybos vykdomos nepažeidžiant reikalavimų.

Vienas rangovų atstovų teigė, kad su kaimyninio sklypo savininke jau susitarta dėl nuostolių atlyginimo. Kitas papildė, kad prie nelaimės prisidėjo liūtys ir netvirti kaimyniniai pastatai.

Savininkė, kai apsilankėme nelaimės vietoje, buvo namuose, tačiau nuo komentarų žiniasklaidai susilaikė.

Tuo tarpu gretimame sklype toliau virė darbai, dirbo galinga technika.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie įvykį informuota Aleksoto seniūnija, Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė  teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad Kauno miesto savivaldybės civilinės saugos budintis iš policijos pranešimą dėl galimo šlaito slinkimo Vidukalnio g. 15, Kaune, gavo dar naktį.

„Į vietą buvo iškviestos KVPG pajėgos įvertinti situaciją. Šiandien ryte nuvykus į vietą, paaiškėjo, jog gretimame sklype, Vidukalnio g. 17, Kaunas, vykdomos statybos. Kasamas šlaitas, kas sukelia gretimų sklypu eroziją. Paprašėme Statybos inspekciją prevenciškai įvertinti, ar statybos vykdomos nepažeidžiant reikalavimų“, – komentavo R. Jančauskaitė.

Konsultaciją rengianti bendrovė BNS teigė, kad šiame etape nieko konkretaus apie planuojamas statytas pasakyti negali.

Viešai skelbiamame sutarties su rangovu projekte nurodoma, kad ilgiausias statybos terminas – penkeri metai nuo sutarties pasirašymo. Numatoma pasirinkti du skirtingus rangovus – vieną „Tautos namų“ statyboms ir kitą – salių technologijų įrengimui.

„Tautos namus“ už 7 mln. eurų projektuoja Ispanijos architektūros studija „Arquivio architects“, o jų akustinės dalies projektą patikėta atlikti inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas turėtų iškilti buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16–18 tūkst. kv. metrų, o didžiojoje koncertų salėje tilps 1,5–1,7 tūkst. klausytojų.

Šiuo metu vyksta Tauro kalno parko teritorijos atnaujinimo darbai.

Išankstinė konsultacija, kuria siekiama išsiaiškinti rinkos tendencijas ir galimybes bei užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, numatyta rugpjūčio 28 dieną, skelbia Centrinis viešųjų pirkimų portalas.

Ji BNS nurodė, kad bendra projekto vertė siekia 45,9 mln. eurų.

Naujasis korpusas bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.

„Šioje ligoninėje veiks skubios pagalbos, intensyviosios terapijos bei infekcinių ligų skyriai suaugusiems ir vaikams, taip pat atskiros operacinės, bus reikiama diagnostikos įranga bei mikrobiologinė ir virusologinė laboratorijos, išimtinai skirtos tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti ir gydyti, – pranešime cituojamas Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis. – Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais Kauno klinikose, todėl infekcijų plitimo pavojaus rizika ligoninėje bus minimizuota.“

Pastate veiks ir infekcinių ligų centras – padalinys, kuriame bus užtikrinamos daugiadalykės komandos paslaugos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.

„Žmogus į ligoninę atsineša ne tik infekcinį susirgimą, bet ir visas kitas jau turimas savo ligas. Tai gali būti imunosupresyvūs, onkologiniai pacientai, ar po transplantacijos, ar turintys įvairių sudėtingų lėtinių ligų. Būtent tokie atvejai diktuoja tai, kad reikia dirbti komandoje, kuri sudaryta iš įvairių specializacijų gydytojų bei gydytojo infektologo. Taip bus užtikrinamas kokybiškas visapusiškas gydymas“, – sako Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais.

Pasak ministerijos, sprendimas priimtas atsižvelgus į COVID-19 pandemijos atskleistas silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas bei prognozuojant, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti.

„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje“, – teigė K. Stašaitis.

Pagal patvirtintą infekcinių ligų valdymo ir kontrolės koncepciją, Lietuvoje bus du universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kauno, kuris aptarnaus Vidurio ir Vakarų Lietuvą, ir Vilniaus, kuris aptarnauja Rytų ir Pietryčių Lietuvą.

Be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai.

Infekcinių ligų korpuse taip pat veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti.

„Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia, pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sako A. Mickienė.

Gydytoja infektologė tikisi, kad įgyvendinami pokyčiai, naujausia įranga bei ES standartus atitinkanti infekcinių ligų gydymo praktika suteiks daugiau profesinių galimybių gydytojams infektologams ir padės populiarinti šią specialybę. O tai reiškia, kad ateityje leis lengviau suvaldyti infekcinių ligų protrūkius, užtikrins efektyvų infekcinių ligų gydymą ir diagnostiką.

Kauno klinikų infekcinių ligų klasterio centro sukūrimo projektas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Įgyvendinant projektą numatyta statyti 15 tūkst. kv. m. ploto pastatą, kuriame veiks penki skyriai.

Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais.

„Baigiamas vienas iš Šventosios uosto statybos etapų. Vaizdas pasikeitė neatpažįstamai. Dabar laukia molų ir krantinių statyba. Aplankykite ir įvertinkite patys. Niekas netikėjo, kad mums pavyks, bet mums pavyko. Pavyks ir toliau. Istorinis uostas bus pastatytas!  Ačiū visai mano komandai už trejų metų sunkų darbą! Ačiū visiems, kas prisidėjo prie šių darbų, kas tiki ir tikėjo šiuo Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, svarbiu projektu. Pastatytas uostas išliks ateities kartoms!“ – teigė Š. Vaitkus.

Svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui. Būsto vertė, nepriklausomai nuo jo statybos amžiaus, nuolat auga, todėl santykinis skirtumas tarp naujo ir seno būsto kainos keičiasi nedaug.

„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai – mažesnio, bet arčiau miesto centro. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas. Kita vertus, tokie žmonės kartais neįvertina, kad senas būstas taip pat yra turtas bei gali būti puikus atspirties taškas investicijai į naują būstą, o dabartinė situacija NT rinkoje tam taip pat palanki“, – pažymėjo „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė.

Ji minėjo, kad išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas – kaip ir pirkimas – yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo. Todėl, akcentavo ekspertė, pagalbos verta kreiptis į šios srities profesionalus, būsto brokerius, kurie gerai išmano situaciją ir gali padėti.

„Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose. Tai padeda išspręsti didelę dalį galvosūkio, keičiant seną būstą į naują“, – apibendrino „Citus“ ekspertė.

Ekonomines prognozes siūlo vertinti per galimybės prizmę

„Jei žmogus turi finansines galimybes mokėti mėnesinę įmoką, tą verta daryti dėl kelių dalykų. Pirmiausia – dėl gyvenimo kokybės ir komforto, mažesnių šildymo išlaidų. Tačiau labai svarbu, kad taip yra įdarbinami pinigai ir didinamas turimas turtas: naujo būsto vertė auga greičiau, tad ateityje jį parduoti galima greičiau, lengviau ir pelningiau. O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia. Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, – pabrėžė A. Keršytė.

Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičius skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas. Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti. Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo–pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos – galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės. Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą. Be to, įsigyto naujo būsto vertė auga greičiau, todėl išlaikomas didesnis būsto likvidumas ir galutinė turto vertė.

„Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis – ilgesnis. Pirkėjai stebi situaciją ir ieško geriausių pasiūlymų, o mes padedame jiems įvertinti visas galimybes, pasitelkdami analitinius duomenis“, – sakė „Citus“ pardavimų vadovė.

Aukštesnė gyvenimo kokybė

„Citus“ pardavimų vadovė priduria, kad nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų – dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams. Didesnį gyvenimo komfortą užtikrina vėdinimo sistemos ir klimato valdymo įrenginiai, stabilizuojantys karštį vasarą net ir į pietus nukreiptuose būsto kambariuose, mažesni šildymo mokesčiai žiemos metu.

Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams. Jei naujas butas turi nedidelį koridorių, miegamąjį su lova bei spinta, virtuvėje telpa pilnas buitinės technikos komplektas, o bendras plotas yra mažesnis – tai optimalus pasirinkimas be perteklinio ploto, užtikrinantis visus būtinus patogumus ir prieinamą kainą.

„Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui. Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30–40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą. Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Akcentuotinas ir baldų pasirinkimas – reikėtų įsigyti tokius, kurie leistų sutaupyti erdvės, o ne ją apkrautų. Gyvenant mažesnio ploto būste, svarbu tinkamai susiplanuoti daiktų laikymo vietas – tam tinka paslėptos lygių fasadų spintos ir spintelės“, – teigė „Citus“ atstovė, paminėdama ir balkonus, terasas ar kiemelius, kurie dabar yra ne tik higiena, bet ir būtinybė.

Tankėjant miestui nauji būsto projektai nenusileidžia infrastruktūros išvystymo lygiu, o konvertuojamuose kvartaluose plėtojamų projektų infrastruktūra tampa patrauklesnė už „brandžiose“ lokacijose esančius būstus.

Tarp kitų privalumų – sunkiai įkainojami socialiniai veiksniai. Naujų būsto gyvenvietes įprastai renkasi gyventojai su panašiu tvarkos ir saugumo poreikiu, juos vienija tapatūs pomėgiai ir interesai. Susiformavusi bendruomenė, bendri pasisėdėjimai, laisvalaikio leidimas ar kaimynystės jausmas – svarbi naujų rajonų kasdienybė, kuri per ilgus sovietinio gyvenimo metus buvo užmiršta. Be to, gyventojus supantys estetiniai pasirinkimai ne tik džiugina akį, bet ir leidžia jaustis saugiau. Vaizdo kameros, rakinamos vaikų žaidimo ir dviračių aikštelės užtikrina savo artimųjų ir turimų daiktų saugumą.

Seno ir naujo būsto įsigijimo kaštai – ant svarstyklių: palyginimas ir pavyzdžiai

„Citus“ ekspertė papildė, kad šiuo metu butai tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje yra pabrangę santykinai panašiai, todėl pardavus seną butą, galima įsigyti lokacija ir dydžiu panašų naują butą. Tokį sprendimą gali paskatinti ne tik gyvenimo kokybės pranašumai naujame bute, bet ir finansinės priežastys. Skaičiuojant vidurkį, pardavus senos statybos būstą galima turėti iki 40–60 proc. naujo turto vertės, nes didelę dalį padengtų seno būsto pardavimo suma. Tai reiškia, kad finansavimą naujutėlaičiam būstui būtų lengviau gauti ir tektų mažiau mokėti – protingai investuoti į ateitį žinant, kad turto vertė augs.

Kaip pavyzdį imant Vilniaus nekilnojamo turto rinką, vidutiniškai naujo 50 kv. m būsto kvadrato kaina yra 3 300 eurų, o atitinkamo dydžio senos (1960–2000 m.) statybos kvadratinis metras kainuoja apie 44 proc. pigiau – apie 2 300 eurų.

Tačiau naujo būsto finansinės naudos tuo nesibaigia, o privalumų sąrašą papildo ir mažesnės būsto išlaikymo mėnesinės išlaidos. Todėl turintys nekilnojamojo turto, bet dvejojantys jį parduoti turėtų įvertinti ne tik artimiausios ateities finansinius įsipareigojimus, tačiau visą sumą, kurią reikia skirti būsto išlaikymui per mėnesį.

Skaičiuojant šias išlaidas, reikėtų įvertinti daugelį veiksnių: paskolos dengimo sumą, mėnesinį buto išlaikymo mokestį, energinio efektyvumo klasės privalumus, infrastruktūros išvystymą bei kelionių išlaidas nuo būsimos būsto lokacijos iki darbo, darželių ar mokyklų ir pan.

Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje 20–30 proc. siekiantis pirkimo kainos skirtumas tarp seno ir naujo būsto tampa mažiau reikšmingas, kai įvertinamas naujo būsto komfortas, pigesnis išlaikymas, mažinantis absoliučia kainą ir mėnesines įmokas.

„Visiems būsto ieškantiems pirkėjams akcentuojame, kad svarbiausia yra identifikuoti poreikius. Tarkim, sukūrus šeimą ar laukiant jos pagausėjimo poreikis naujam būstui yra akivaizdus. Galima ir priešinga situacija: vaikams palikus tėvų namus ir išvykus studijuoti ar pradėjus savarankišką gyvenimą, esamas būstas gali būti nebe racionalus dėl ploto, tačiau galima investuoti į gyvenimo kokybę arčiau miesto centro esančioje lokacijoje. Kaip minėjau, turint savo senesnį būstą investuoti į komfortą apsimoka net ir iš esmės nekeičiant jo ploto ar lokacijos – ši investicija atsipirks vien per pagerėjusias sąlygas, turto vertės prieaugį ir didesnį likvidumą“, – kalbėjo „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė.

Ji siūlė kelis konkrečius pavyzdžius, parengtus su įmonės analitikų komanda. Šie pavyzdžiai atspindi minėtas gyvenimo situacijas ir remiasi konkrečiais, šiuo metu prieinamais variantais.

Pavyzdys nr. 1. Pradėkime nuo paprastesnio pavyzdžio. Nemaža dalis žmonių yra prisirišę prie rajono, kuriame gyvena. Tarkime, žmogus turi butą Žirmūnuose, kurį pirko 2015 m. su 30 m. trukmės paskola. Kadangi Lietuvoje būstą vidutiniškai žmonės keičia kas 8 metus, mūsų pavyzdyje žmogus taip pat dairosi kito būsto, toje pačioje lokacijoje, bet nori gyventi naujos statybos ir naujos kokybės projekte. Turimas butas – 2 kamb., 50 kv. ir prieš 8 metus buvo pirktas už beveik 64 tūkst. eurų, bet šiandien jo vertė siekia jau per 108 tūkst. Eur. Butą pardavus ir grąžinus paskolos likutį (galintį siekti apie 40 tūkst. Eur), liks apie 68,5 tūkst. Eur, o naujas butas Žirmūnuose su pilna apdaila kainuos kiek mažiau nei 192 tūkst. eurų. Jam reikalinga paskola sudarys apie 123 tūkst. eurų, o kasmėnesinė įmoka – apie 730 eurų (senoji įmoka, dėl gerokai mažesnės tuometinės būsto vertės, galėjo sudaryti apie 210 Eur). Žinoma, jei senasis būstas buvo pirktas be paskolos, paveldėtas arba paskola jau išmokėta, naujam būstui reikės gerokai mažesnės sumos.

Lentelė nr. 1: Pavyzdys, kai turint nuosavą senos statybos būstą ieškoma panašaus naujo būsto („Citus“ duom.)

Pavyzdys nr. 2. Šeima turi 2 kamb., 50 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, Justiniškėse, dabar ieško didesnio, nes pagausėjo šeimyna ir esamame bute nebetelpa. Butas pirktas 2015 m. su 30 m. trukmės paskola; dabar jo kaina siekia apie 104 tūkst. Eur. Jį pardavus ir grąžinus paskolos likutį, turėtų atlikti dar kiek daugiau nei 73 tūkst. eurų. Tuo tarpu jų išsirinkto 3 kamb., apie 68 kv. m ploto buto naujame projekte tose pačiose Justiniškėse, su pilna apdaila ir įrengimu „iki raktų“ (apie 57,8 tūkst. Eur) galutinė kaina siekia apie 244 tūkst. eurų. Perkant jau šiandien ir investuojant parduoto turto kainą, įnašas naujam būstui sudarys apie 30 proc., o mėnesinė įmoka bus apie 990 eurų. Tai nėra mažai, tačiau perkamas butas – nepalyginamai erdvesnis, daug komfortiškesnis, o ir energiškai efektyvesnis. Tad mėnesinės išlaidos jam, įvertinus ir išaugusią įmoką už seno buto paskolą, nebus proporcingai didesnės. Na, o perkant dar nepastatytą būstą, Euribor turėtų būti mažesnis.

Lentelė nr. 2: Pavyzdys, kai turint nuosavą senos statybos būstą ieškoma didesnio naujo būsto („Citus“ duom.)

Pavyzdys nr. 3. Šeima turi 3 kamb. 65 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, viename iš miegamųjų rajonų – Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Pirktas jis taip pat buvo 2015 m. su paskola ir dabar kainuoja apie 90–96 tūkst. Eur. Vaikams pradėjus gyventi savarankiškai toks būstas nebereikalingas, be to, šeimininkai norėtų gyventi viename iš dabar populiarėjančių rajonų – Žirmūnuose, Markučiuose ar Vilkpėdėje. Naujų butų šiuose mikrorajonuose kainos su pilna apdaila ir įrengimu svyruoja nuo maždaug 192 iki 213 tūkst. eurų, taigi, pardavus senąjį ir grąžinus paskolą reikėtų dar 95–122 tūkst. eurų ir perkant dabar paskolos įmoka sudarytų 565–725 Eur. Vėlgi, reikia įvertinti, kad anksčiau įmoką, nors ir mažesnę, apie 274 Eur, vis tiek reikėjo mokėti, kitąmet Euribor palūkanos, o kartu ir mėnesinė įmoka, turėtų mažėti, naujas būstas bus komfortiškesnis, efektyvesnis ir geresnėje vietoje, jo išlaikymo kaštai bus žemesni, o gal bus galima sutaupyti ir kasdienių kelionių išlaidų.

Lentelė nr. 3: Pavyzdys, kai turint nuosavą senos statybos būstą ieškoma mažesnio naujo būsto geresnėje lokacijoje („Citus“ duom.)