-
Iš NASA stažuotės grįžę studentai: svarbiausia – tikėjimas tuo, ką darai
D. Čelkys Kauno technologijos universitete studijuoja Transporto priemonių inžinerijos bakalaure, Tomas Narbuntas toje pačioje pakopoje – mechanikos inžineriją.
Į JAV, Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso agentūrą (NASA), įsikūrusią Silicio slėnyje juos nuvedė svajonės. Norėdami išvykti, studentai nenuleido rankų po pirmojo savo bandymo 2018 metais, kuris buvo nesėkmingas ir dalyvavo konkurse dar kartą. Šį kartą jiems nusišypsojo sėkmė, tad KTU studentai nusprendė pasidalyti savo patirtimi, kokios savybės padėjo jiems laimėti Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) skelbtą konkursą ir išvykti į NASA.
„Svarbiausios savybės, be projektams reikalingų kompetencijų, aplikuojant yra smalsumas, atvirumas, užsidegimas bei tikėjimas tuo, kuo planuojama užsiimti. Net NASA praktikų koordinatorė minėjo, kad buvo labai patenkinta lietuvių atvirumu, pozityvumu. Tikiu, jog ir MITA yra suinteresuota siųsti atvirus, entuziastingus ir pozityvius studentus“, – savo patirtimi dalijasi T. Narbuntas.
„Mano manymu, svarbiausia yra tinkamai atskleisti motyvaciją ir susidomėjimą sritimi, kuri yra susijusi su NASA vykdomais projektais. Motyvaciniame pokalbyje labai svarbu nuoširdumas, nes susirinkę ekspertai gali lengvai pamatyti dirbtinį motyvacijos perteklių“, – akcentuoja D. Čelkys.
Darbą derino su kelionėmis
Nors po pirmojo bandymo buvo liūdna, tačiau antrą kartą teikdamas paraišką supratau, jog pirmasis bandymas mane daug ko išmokė.
Nors darbas Silicio slėnyje itin svarbus ir reikalaujantis atsakomybių, tačiau turėdami laisvo laiko stažuotės dalyviai galėjo plėsti savo žinias bei patirtis ir už jo ribų.
„Įprastų darbo dienų nebuvo daug, kadangi turėjome labai daug turų, ekskursijų ar seminarų, kurie paįvairindavo mūsų dienotvarkę. Nepaisant to, NASA Aeromechanikos ofise didžiąją dalį laiko reikėjo praleisti prie kompiuterio dirbant su savo projektais. Taip pat nemažai bendravau su mentore, kuri mane daug ko išmokė ir padėjo įgyvendinti užduotis. Šiek tiek laiko praleidau ir laboratorijoje, kur susipažinau ir tobulinau viename iš projektų figūruojančią testavimo sistemą“, – pasakoja T. Narbuntas.
Jo teigimu, nors tai ir nevyko dažnai, tačiau visos Aeromechanikos praktikantų grupės susitikimai su skyriaus vadovu, kuriuose jis pasakojo apie Kaliforniją, jos istoriją, buvo labai įsimintini ir emocionalūs.
„Aš nuo pirmadienio iki penktadienio dirbdavau, tačiau stengdavausi išnaudoti kiekvieną savaitgalį ir kur nors nuvykti. Pirmus du mėnesius dažnai vykdavome į paplūdimius ir į San Franciską. Taip pat buvome nuvykę į Los Andželą, South Lake Tahoe ir Josemičio nacionalinį parką“, – pasakoja D. Čelkys.
Reikšmingiausia – vėjo tunelio testo programa
Atsižvelgiant į tai, jog stažuotė NASA tyrimų centre yra unikali galimybė, kai iš visos Lietuvos aukštųjų mokyklų atrenkami tik patys geriausi, noro nestokojantys vaikinai džiaugiasi, jog yra tie, kurie turi galimybę pasidalyti savo įspūdžiais.
Nors darbas su moksliniais projektais suteikė daug įvairiausių patirčių, vis dėlto abu studentai vieningai sutaria, jog reikšmingiausia buvo praktinė užduotis, prisidedant prie vėjo tunelio testo programos ir tiriant miesto oro transportui taikytiną propelerių sistemą kartu su NASA mokslininkais.
Abu vaikinai tvirtina, kad ši 16 savaičių trukusi stažuotė labai praplėtė jų akiratį mokslinėje srityje. O tai, pasak jų, tikrai turės didelę naudą ateityje, nes leis kūrybiškiau pažvelgti į sprendžiamas problemas. Pasak T. Narbunto, NASA inžinieriai ir technologijos leido suprasti, kad viskas yra įmanoma.
„Man ši stažuotė padėjo apsispręsti, kokią magistrantūros kryptį pasirinkti. Tikrai žadu tęsti NASA tyrimų centre pradėtą projektą ir panaudoti jį kaip bakalauro baigiamąjį darbą, o gautas žinias pritaikyti KTU esančiame vėjo tunelyje“, – tvirtino KTU GIFTed Talentų akademijos narys, būsimasis inžinierius T. Narbuntas.
Svarbiausia – nenuleisti rankų
Visiems, norintiems pamatyti kaip viskas vyksta NASA tyrimų centre savomis akimis, vaikinai pataria niekada nenuleisti rankų.
„Į NASA iškeliauti man pavyko po antro bandymo MITA atrankoje. Nors po pirmojo bandymo buvo liūdna, tačiau antrą kartą teikdamas paraišką supratau, jog pirmasis bandymas mane daug ko išmokė. Taigi, nors vienintelė priežastis, dėl kurios galima bijoti, yra nesėkmė, drįstu teigti, jog netgi tokiu atveju galima daug išmokti. Na, o, jei tai dar nėra paskutinis kartas, kuomet galima bandyti, tai padaryti būtina – patekti tikrai įmanoma, o nepatekus bus lengviau dar kartą bandyti kitais metais“, – atvirauja T. Narbuntas.
Jo kolegos D. Čelkio teigimu, svarbiausia – nebijoti dalyvauti.
Per papildomas atrankas apie pusę kandidatų sudaro tie studentai, kuriems per pagrindinę atranką nepavyko patekti į akademiją.
„Siūlau nebijoti dalyvauti, nes pabandžius tikrai nieko blogo neatsitiks, o jeigu yra nedrąsu arba neaišku dėl tam tikrų dalykų – galite kreiptis į mane. Taip pat siūlyčiau perskaityti skelbiamą informaciją, gal atsakymai į klausimus padės įgyti daugiau drąsos“, – sako jis.
Abu studentai sutaria, kad ši patirtis gali tapti vienu įsimintiniausių jų gyvenimo įvykių, mat nuvykus į JAV pavyks ne tik pakeliauti bei aplankyti norimas Kalifornijos vietas, bet ir prisidėti prie svarbių mokslinių projektų bei aplankyti tik NASA darbuotojams prieinamas vietas.
NASA duris padeda praverti GIFTed Talentų akademija
Pasak KTU GIFTed Talentų akademijoje su studentais dirbančios Ugdymo programų koordinatorės Miglės Morkūnaitės, kiekvienais metais į šią akademiją sulaukiama per šimtą paraiškų.
„Per papildomas atrankas apie pusę kandidatų sudaro tie studentai, kuriems per pagrindinę atranką nepavyko patekti į akademiją. Dažnai atrankose studentų klausiame, kodėl jie nori tapti mūsų akademijos dalimi. Dauguma įvardija ne tik apčiuopiamas naudas – stipendiją, sustiprintus ar papildomus modulius, dalyvavimą įvairiuose projektuose, bet ir motyvuotų žmonių bendruomenę“, – sako ji.
M. Morkūnaitės teigimu, atrankų metu malonu sužinoti, kad dalis studentų KTU pasirenka būtent dėl šios unikalios, ketverius metus trunkančios GIFTed ugdymo programos.
„Talentų akademijoje vyrauja šilta ir palaikanti atmosfera tarp pačių studentų ir programos koordinatorių, tad labai gera kiekvieną kartą kabinete sulaukti studentų, kurie noriai dalinasi savo džiaugsmais ar net iškilusiais sunkumais. Nors programa yra intensyvi, tačiau čia sutikti žmonės ir užsimezgusios draugystės su jais padeda įveikti visus iššūkius“, – tvirtina M. Morkūnaitė.
-
Penkios priežastys, kodėl verta pasisemti patirties užsienyje
Baltijos-Amerikos laisvės fondo stažuočių programų dalyviai, įgiję patirties JAV, atskleidė, kas paskatino juos entuziastingai ryžtis šiam nuotykiui, ir kviečia suskubti kreiptis dėl stipendijos iki šių metų spalio 30 dienos.
5 priežastys, kodėl verta pasisemti patirties užsienyje:
1. Stebuklai įvyksta už komforto zonos ribų. Stažuotė – tai iššūkis sau, galimybė išpildyti drąsiausias svajones, įgyti pasitikėjimo savo gebėjimais, atsikratyti baimių ir abejonių. „BAFF leido man baigti mokslus ir gauti magistro laipsnį Džiuliardo mokykloje Niujorke, kuri 2016 metais buvo paskelbta geriausia scenos menų mokykla pasaulyje. 2016 metų vasarį įrašiau savo įrašą studijoje „Naxos“, kuri yra laikoma viena iš geriausių klasikinės muzikos įrašų studijų pasaulyje“, – sako Lietuvos smuikininkė Justina Auškelytė.
2. Atlieki savo pareigą. „Daryk, ką sugebi geriausiai, keisk pasaulį, semkis įkvėpimo, žinių ir patirties. Nedvejok“, – sako Zuzana Vasiliauskaitė. Po praktikos Smurto, prievartos ir traumų institute JAV, ji įstojo į doktorantūros studijas ir tyrė kriminalines bylas. „Grįžusi padėjau kurti mokymo programą apie pagalbos ir paramos teikimą žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto šeimoje. Programa buvo akredituota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ja buvo pasinaudota 2015 metų pabaigoje apmokant Specialiosios pagalbos centrų darbuotojus. Be to, 2015 metų lapkritį buvau pakviesta į Trečiąją moterų krizių centrų konferenciją Hagoje (3rd World Conference of Women’s Shelters), kurioje man buvo garbė atstovauti Europai.
3. „Nieko nėra neįmanomo“. Negalima atidėlioti savo svajonių, reikia išdrįsti ir padaryti viską, kad jos išsipildytų. Tam nėra amžiaus, pasirinktos srities apribojimų. Viskas, ką turite padaryti, – atsikratyti neigiamų nuostatų ir imtis veiksmų. Arita Dubņika iš Latvijos sako: „Daug mano aplinkos žmonių stebėjosi, jog aš išdrįsau įtikinti savo šeimą palikti komforto zoną ir iškeliauti per pusę pasaulio dėl mokslinio tyrimo. Bet šis poelgis buvo vienas iš geriausių sprendimų mano gyvenime. Dalyvavimas projekte plačiai atvėrė akis man ir mano šeimai.“
4. „Peržengi ribas“. Pakeitus požiūrį paaiškėja, kad psichologinės, fizinės ar geografinės sienos iš tiesų nieko nereiškia. Plėskite savo pažinčių ratą, kuris padėtų siekti savo tikslų. Juris Baldunčiks iš Latvijos sako: „Buvau prijungtas prie Billo Clintono ir jo komandos elektroninių laiškų. Jų skaitymas ir atsakinėjimas visada motyvuodavo, įkvėpdavo darbui“.
5. „Galimybės gniaužia kvapą“. Kai esi atviras, net mažiausias renginys suteikia naujos patirties. „Tai, be jokios abejonės, buvo geriausi metai mano gyvenime, – sako Karel Nappus iš Estijos. – Keliavau, mokiausi, dirbau. Tačiau svarbiausia – susiradau draugų visam gyvenimui. Pamenu, norėjome aplankyti Linkolno memorialą. Aš judu vežimėlyje, ir, matant tiek daug lengvai vaikštančių žmonių, pasidarė liūdna ir bloga, tačiau mano draugas buvo neperkalbamas ir mes toliau brovėmės per minią. Gidas norėjo mus sustabdyti sakydamas, jog yra atskira prieiga neįgaliesiems, tačiau mano draugas pasakė, jog „nereikia, viskas gerai”, ir netrukus atsidūrėme šalia Linkolno statulos. Tokių draugų sunku surasti“.
Paraiškos BAFF stipendijoms bus priimamos iki spalio 30 dienos, būtini dokumentai turi būti sukelti elektronine forma čia.
Profesinių stažuočių programa suteikia galimybę studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams stažuotis JAV bendrovėse. Programos dalyviams yra suteikiama 30 tūkst. JAV dolerių stipendija metams, kuri padengia visas būtinas išlaidas: kelionę, sveikatos draudimą, kasdienes išlaidas.
Praktikos vieta kiekvienam dalyviui yra parenkama individualiai, atsižvelgiant į jo interesus, žinias ir karjeros planus. Stažuotojai JAV gali praleisti nuo šešių iki dvylikos mėnesių.
Mokslinių tyrimų programa suteikia finansavimą mokslininkams ir tyrėjams, kurie nori vykdyti mokslinių tyrimų projektus JAV universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose. Galimas finansavimas yra 60 tūkst. JAV dolerių per metus. Mokslininkai gali keliauti kartu su savo šeimomis ir dalyvauti dviejose konferencijose per metus. Mokslinių tyrimų programos trunka nuo šešių iki dvylikos mėnesių.
Pagrindiniai kriterijai renkant kandidatus stipendijai yra motyvacija ir aiški ateities vizija, dalyvio požiūrio ir fondo misijos atitikimas, akademiniai ir profesiniai pasiekimai, taip pat anglų kalbos įgūdžiai. Po stažuotės visi programos dalyviai privalo grįžti į Lietuvą ir mažiausiai dvejus metus naudoti įgytas žinias, įgūdžius ir patirtį socialinėje veikloje, politikoje, versle. Stipendijų gavėjams BAFF programa yra visiškai nemokama. Stipendijos skiriamos konkurso būdu.