Praėjusią savaitę prie ąžuolo susirinkę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos bei Zarasų rajono savivaldybės specialistai apžiūrėjo medį. Akivaizdu, kad kai kurios prieš keletą metų įrengtos šakų atramos nevisiškai atlieka savo funkcijas, atramas ir jų tvirtinimus reikia koreguoti. Taip pat laukiame arboristų nuomonės, kokių dar reikėtų imtis priemonių, kurios pratęstų senolio gyvavimą.

Įrengė šakų atramas

Pastarąjį kartą Stelmužės ąžuolas buvo tvarkytas 2021 metais. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti I“, atsižvelgiant į arboristų nuomones, Stelmužės ąžuolui įrengtos keturios naujos medinės atramos, atsargiai paremiant gyvas kamienines šakas. Šitaip siekta kuo ilgiau ąžuolą išlaikyti žalią.

Pernai pastebėta, kad ąžuolo būklė prastėja, todėl birželį, siekdama įvertinti medžio būklę ir nustatyti kokių jam reikia tvarkymo darbų, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba pakvietė specialistus pasitarti nuotoliu, o po mėnesio specialistai ir ekspertai susitiko prie Stelmužės ąžuolo, kad apžiūrėtų, ar visos atramos saugo ąžuolo šakas. Pastebėta, kad viena atrama iškrypusi, todėl nuspręsta ją perstatyti į kitą vietą.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija rudenį kreipėsi į septynis potencialius tiekėjus, kad nustatytų, kiek gali kainuoti perkelti atramą. Kol tęsėsi finansavimo paieškos, direkcija iš anksto aktyviai ragino potencialius tiekėjus dalyvauti tvarkymo darbuose, bendravo su daugeliu Lietuvos panašių darbų patirties turinčių įstaigų, įmonių atstovais. Galiausiai  direkcija oficialiai kreipėsi į 17 potencialių tiekėjų kviesdama dalyvauti konkurse ir teikti pasiūlymus. Deja, nesulaukus pasiūlymų Stelmužės ąžuolo tvarkymo darbams atlikti, direkcija pirkimą paskelbė jau per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Tačiau ir šis pirkimas neįvyko, nes vieninteliai dokumentus teikę tiekėjai nurodė didesnę nei numatyta darbų kainą.

Prižiūrimas daugelį metų

Stelmužės ąžuolas prižiūrimas jau daugelį metų. Vienas žymiausių Europos arboristų, čekų mokslininkas Martinas Nemecas stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą nuo 2005 metų. 2016-aisiais jis parengė išsamų Stelmužės ąžuolo tvarkymo planą.

Stelmužės ąžuolas 6-ajame dešimtmetyje. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 

Pagal jį svarbiausios ąžuolo gelbėjimo priemonės buvo neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, todėl medis buvo aptvertas. Buvo pašalintos grindinio trinkelės, išardyti laiptai, įrengta nauja tvora bei medžio apžiūros aikštelė. Buvo papildytas polajo substratas, įrengti vandens įsigėrimo kanalai, rinktuvai ir mulčiuota ąžuolo skiedromis, iškirsti šviesą užstojantys aplinkiniai medžiai, ąžuolo lajoje atsargiai nugenėtos šakų viršūnėlės, palengvintos galinčios nulūžti šakos.

Šios priemonės pagerino medžio būklę, tačiau jokiomis priemonėmis neįmanoma sustabdyti negrįžtamų medžio senėjimo procesų.

Medis senolis svarbus ne tik visuomenei, bet ir įvairių sričių specialistams. Ant ąžuolo gausu įvairių kerpių, grybų, kitų organizmų, kurių niekas išsamiai netyrinėjo, nežinia ir kokį poveikį jie daro medžiui. Manome, kad derėtų patyrinėti ąžuolą išsamiau. Be to, pasaulyje esama kompiuterinių programų, galinčių nepertraukiamai, be neigiamo poveikio medžiui stebėti jo būklę ir operatyviai reaguoti į pakitimus.

Įdomu būtų nustatyti tikrąjį medžio amžių.

Saugomi genai

Stelmužės ąžuolas – labiausiai žinomas gamtos paminklas. Spėjama, kad tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių, galbūt net trečiasis pagal senumą Europoje. Specialistai spėja, kad medžiui galėtų būti apie 1500 metų.

Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – net 13 metrų. Į viršų senolis stiebiasi 19 metrų.

Stelmužės ąžuolas 1976 m. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 

Viršūnės ąžuolas neturi nuo senų laikų. Pasakojama, jog XIX amžiuje dėl baudžiavos įpykę žmonės ją nulaužė ir paleido riedėti nuo kalno kai pro šalį važiavo caras. Viršūnės vietoje atsivėrė kiaurymė, kuri vis gilėja, todėl senolį teko gydyti – seni miškininkai prisimena, kad 1995 metais iš drevės išvežę 12 vežimų trūnėsių. O romantikus vilioja gandai, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po ąžuolo šaknimis  paslėptas lobis. Deja, arboristų teigimu drevė senoliui sveikatos neprideda.

2016 metais Stelmužės ąžuolas buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio konkurse. Lietuvą garsinančio gamtos paminklo genams išsaugoti iš jo gilių įvairiose Lietuvos vietose auginami ąžuoliukai. Vienas Stelmužės ąžuolo vaikaitis auga Vilniuje, prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro (Antakalnio g. 25).

Konkurso tikslas – ne tik išrinkti šių metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie žmogaus ir medžio bendrystę, teigia organizatoriai.

„Metų medžio konkursas rengiamas tam, kad būtų išgirstos ypatingiausiųjų Europos medžių istorijos, o žmonės dar kartą prisimintų, kokie svarbūs medžiai vietos ir regiono savitumui“, – teigiama pranešime.

Konkurso metu bus išrinkta ne daugiau kaip 12 medžių, jie dalyvaus antrajame etape.

Paraiškos konkursui priimamos nuo balandžio 3-iosios iki gegužės 31-osios. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 20-osios iki spalio 19-osios. Ir šių metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną, Medžio dieną.

Konkurso dalyvius atrinks speciali komisija.

Anksčiau metų medžiais buvo išrinkti Stelmužės ąžuolas, Raganų elgė, Raudonės pilies liepa.

„Artimiausias darbas – apsaugoti kitas šakas, įvertinti, ar jose nėra tokių pavojų. Šiaip, ąžuolas atlaikė viską – sniegą, žiemą, vėją, lyg ir nejautėme, kad gali būti kažkokių pavojų“, – BNS ketvirtadienį sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.

„Prie kitų šakų galbūt papildomos atramos bus statomos ar specialistai pažiūrės, kaip esamos atramos – ar jos geros“, – teigė jis.

Jo teigimu, lūžusią šaką laikiusi atrama neseniai buvo pakeista, nes senoji buvo apipuvusi.

Pasak A. Stanislovaičio, šiuo metu žalą paskaičiuoti sunku, taip pat sudėtinga įvardinti ir šakos lūžimo priežastį.

„Žalą paskaičiuoti kol kas neturime metodikos, nes šakoje buvo puvinys, tai gamtinis procesas, dabar mes tiesiog žiūrime, ką turime padaryti, kad kitur lūžiai neįvyktų (...) 100 proc. atsakymo turbūt jau niekas nepasakys, kodėl šaka lūžo, bet pirminis vertinimas toks, kad šaka turi vidinį puvinį, ta šaka ilga ir tiesiog lūžo“, – teigė tarnybos direktorius.

Jis taip pat sakė negalintis pasakyti, ar šakos lūžimui turėjo įtakos atramos keitimas.

„Kiek tas procesas turėjo įtakos, nežinau net, kas galėtų įvertinti, tai yra gamtiniai dalykai. Senas medis, puviniai – labai sunku tiksliai vertinti“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Stelmužės ąžuolą keturios naujos medinės atramos parėmė kovo pradžioje. Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad šaka lūžo kovo 31 dieną.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba anksčiau teigė, kad prieš atliekant šiuos darbus buvo konsultuotasi su ekspertais.

Stelmužės ąžuolas – bene žinomiausias gamtos paminklas, vienas seniausių Europoje ir seniausias bei storiausias medis Lietuvoje, jo amžius gali siekti apie 1,5 tūkst. metų ir daugiau.

Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – 13 metrų. Į viršų Stelmužės ąžuolas stiebiasi 19 metrų.

Šio ąžuolo genams išsaugoti iš jo gilių auginami ąžuoliukai įvairiose Lietuvos vietose, vienas Stelmužės ąžuolo „proanūkis“ auga ir prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro sostinės Antakalnio mikrorajone.

„Stelmužės ąžuolui įrengtos keturios naujos medinės atramos, atsargiai paremiant kamienines šakas, kurios dar yra gyvos ir lapuotos“, – rašoma pranešime.

Anot tarnybos, prieš rengiant šį projektą, buvo atsižvelgta į ekspertų nuomones.

„Šiuo metu ąžuolas dėmesingai prižiūrimas, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jį žalią“, – sako tarnyba.

Šalia seniausio šalyje ąžuolo taip pat pastatytas originalus informacinis stendas, kuriame lankytojai galės susipažinti su jo istorija.

„Lankytojai gali užeiti į jį tarsi į Stelmužės ąžuolo vidų, tokiu būdu suvokiant galiūno dydį, ir pasiskaityti įdomios informacijos apie medžio senolio istoriją, supančią aplinką“, – teigiama pranešime.

Stelmužės ąžuolas – bene žinomiausias gamtos paminklas, vienas seniausių Europoje ir seniausias bei storiausias medis Lietuvoje, jo amžius gali siekti apie 1,5 tūkst. metų ir daugiau.

Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – 13 metrų. Į viršų Stelmužės ąžuolas stiebiasi 19 metrų.

Šio ąžuolo genams išsaugoti iš jo gilių auginami ąžuoliukai įvairiose Lietuvos vietose, vienas Stelmužės ąžuolo „proanūkis“ auga ir prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro sostinės Antakalnio mikrorajone.

Į Japoniją iškeliauja pirmieji iš maždaug šimto ąžuolo klonų, kurie bus dovanojami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

„Stelmužės ąžuolas yra mūsų pasididžiavimas, jis senesnis netgi už mūsų valstybę. Ąžuoliukai ne sudaiginti iš gilių, mokslininkai rado būdą, kaip padaryti klonus. Šiuo metu jie dar mažučiai, poros centimetrų, gyvena kolbose“, - pasakojo ministro patarėjas Remigijus Bielinskas.

Jo teigimu, japonai labai atsakingai žiūri tiek į dovanas, tiek į savo gamtos priežiūrą. Tikimasi, kad Hiratsukos mieste, kur bus pasodintas bent vienas lietuviškas ąžuoliukas, jis prigis ir 2020 metais sutvirtėjęs pasitiks Lietuvos olimpiečius, kur jie treniruosis dalyvaudami Tokijo olimpiadoje.

Pasak R. Bielinsko, Japonijoje reikliai žiūrima į visas invazines rūšis, dėl to teko praeiti labai daug procedūrų, kad būtų galima nuvežti ąžuoliuką į šią šalį.

Zarasų rajone augantis Stelmužės ąžuolas yra seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje - jam yra apie pusantro tūkstančio metų.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Stelmužės ąžuolo klonavimą pavyko atlikti Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje. Planuojama, kad klonai bus auginami ir Lietuvos miškuose.

Rinkimų finale dalyvauja 12 kandidatų. Juos vertinimo komisija atrinko iš 49 medžių, kuriuos pasiūlė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų ir miestelių bendruomenės, privatūs asmenys, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Tarp atrinktųjų yra penki ąžuolai – Adamavo, Buivydo, Elmės šešiakamienis, Grybiškių ir Gudlaukio, dvi liepos – Papilės penkiolikamienė ir Meškėnų, du uosiai – Veisiejų ir Raganos, taip pat Raganų eglė, Medaus obelis ir Aukštadvario kaštonas.

Konkursas suteikia galimybę pagerbti vertingiausius mūsų medžius, skleisti informaciją apie juos, atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos vertybes. „Medžio rinkimai nėra tik grožio konkursas. Svarbiausia – medžio pasakojama istorija, sąsajos su žmonių gyvenimais. Būtent tas ryšys tarp medžio ir žmogaus yra kertinis – atskleidžiantis bendrystę ir leidžiantis pajusti gyvybės svarbą mūsų gyvenimuose“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Išrinktasis medis 2018 m. atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse.

Lietuvos metų medis renkamas jau antrą kartą. Pernai šalies gyventojai juo išrinko Stelmužės ąžuolą. Jis atstovavo mūsų šaliai šiemetiniuose Europos medžio rinkimuose. Šiuos rinkimus laimėjo Juozapo ąžuolas Lenkijoje.

Europos metų medžio konkursas čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011-aisiais. Tuomet jį laimėjo rumunų Lelicenio liepa, 2012 m. – vengrų Felsomocsolado liepa, 2013 m. – vengrų Egerio platanas, 2014 m. – bulgarų Sliveno guoba, 2015 m. – estų ąžuolas Saaremos saloje, 2016 m. – vengrų Bataszeko ąžuolas.

Konkurso tikslas - ne tik išrinkti medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis, rašoma centro pranešime spaudai.

Metų medis renkamas iš 12 kandidatų. Šie atrinkti iš 49 paraiškų, kurias teikė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės ir privatūs asmenys.

"Tad šiemet  dėl šalies Metų medžio titulo varžosi Adamavo, Buivydo, Elmės šešiakamienis, Grybiškių, Gudlaukio ąžuolai. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkti Papilės penkiolikakamienė ir Meškėnų liepos, Veisiejų ir Raganos uosiai,  Raganų eglė, Medaus obelis ir Aukštadvario kaštonas", - vardijo centro vadovas Sigitas Algis Davenis. 

Kiekvienas pilietis gali pasirinkti vieną labiausiai patikusį medį iš šių 12 kandidatų ir už jį balsuoti elektroniniu erdvėje naudojantis kompiuterio (IP) adresu svetainėje www.arboristai.lt.  (Iš vieno kompiuterio adreso (IP adreso) galite balsuoti tik vieną kartą!)

Balsavimas vyks iki spalio mėn. 19 d. 

2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio mėn. 20 d., minint tarptautinę medžio dieną Aplinkos ministerijoje. Nugalėtojas atstovaus Lietuvai 2018 metų Europos medžio konkurse.

Pernai  Metų medžiu buvo  išrinktas Stelmužės ąžuolas.

Antrą vietą iškovojo Brimono ąžuolas iš Jungtinės Karalystės, trečią – Lipkos liepa iš Čekijos, pranešė europarlamentaro Bronio Ropės biuras.

Europos medžio apdovanojimai šią savaitę vyko Europos Parlamente. Už patikusį Europos medį visi norintieji galėjo balsuoti internetu visą vasario mėnesį.

Rinkimuose iš viso dalyvavo šešiolika medžių.

Stelmužės ąžuolą pernai Lietuvos gyventojai išrinko šalies medžiu. Jis auga Stelmužės kaime Zarasų rajone ir laikomas ne tik seniausiu medžiu Lietuvoje, bet ir vienu seniausių visoje Europoje. Ekspertai spėja, kad beveik dešimties metrų apimties ir 19 metrų aukščio ąžuolui – apie tūkstantis metų.