Apie tai praneša WCVB-TV.

Incidentas įvyko Masačutseso valstijoje esančiame Vitmano mieste. Vaikas ir jo brolis buvo namuose vieni, be suaugusiųjų priežiūros, kai berniukas nusprendė užlipti ant namo stogo. Ten jis pateko pro antrame aukšte esantį langą.

Užsiropštęs ant stogo, berniukas įlindo į kamino viršutinę dalį, tačiau išlipti atgal nebegalėjo.

Šio įvykio liudininke tapo kaimynė. Moteris, ant stogo pamačiusi vaiką, labai išsigando.

„Jei jis kristų nuo stogo, aš nesugebėčiau jo pagauti, nes berniukas buvo labai aukštai“, – vėliau žurnalistams prisipažino moteris.

Vaiko tėvas buvo darbe, kai jam paskambino kitas sūnus ir pranešė, kas atsitiko. Vyras tuojau pat kreipėsi į gelbėjimo tarnybą ir išskubėjo į namus.

Kai jis grįžo, ugniagesių brigada jau buvo berniuką ištraukusi iš kamino.

Ugniagesiai vaiką saugiai nukėlė nuo stogo ir perdavė tėvui.

Vadokliai – viena iš šešių Panevėžio rajono seniūnijų, kurioje pernai rugpjūtį kruša sudaužė visus stogus.

Nauji stogai – absoliutus kontrastas krušos sudaužytiems. Savininkai kuo tik nekaišiojo skylių. Bet išradimai – tik laikinas sprendimas, kuris nėra tinkamas gyventi, pavyzdžiui, su audros išgąsdintais anūkais. 

„Mes tik į kambarį įėjome, suspėjau patraukti vaikus nuo langų. Ir langai į vidų suėjo. O langai didžiuliai“, – prisiminimais dalijosi Vadoklių gyventoja Rima. 

Šios moters ne tik namo langų, bet ir stogo neliko. Skylių užkaišioti neišėjo, reikėjo skubiai perdengti. 

„Savų pinigėlių turėjote, ar teko skolintis? Skolinomės, skolinomės. Tik skolinomės. Iš banko? Ne, iš sesers“, – žurnalistei pasakojo Rima. 

Stogas su darbu kainavo maždaug 4 tūkst. eurų. Namas nebuvo draustas, valstybės paramos iki šiol nėra. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip, laukiu kompensacijos, iš mero gavau laišką, kad dokumentai praėję, patvirtinti, bet niekas nieko kol kas. Mes greitai tikėjomės gauti kompensaciją, labai greitai susitvarkėme“, – aiškino Rima.

Naujas stogas ant Rimos namo buvo vienas iš pirmųjų, bet dabar visi vienodai ilgai laukia kompensacijos. 

Kaimynas tebegyvena su užkaišytomis skylėmis, pažadai dėl kompensacijų neskatina. 

„Yra visokių. Ir paskolas ėmė, ir žemę pardavę yra. Visko buvo“, – pasakojo Vadoklių gyventojas Julius. 

Nepatenkinti ir draudimą gavę. 

„Tikrai labai maža pensija, iš paskutiniųjų. Kaimynai buvo sudegę, mano namelis medinis, kai pradėjome drausti, draudžiu iš paskutiniųjų taupydama“, – teigė Vadoklių gyventoja Stasė. 

Vadoklių gyventojai Stasei draudimas sumokėjo pinigus, bet stogui jų – mažai, o valstybės parama nepriklauso. 

„Taip išeina, kad geriau nedrausti. Būsi laimingesnis“, – svarstė Stasė. 

Pasak Vadoklių seniūnės, nuo krušos nukentėjo maždaug 300 kaimo gyventojų. Savivaldybė padėjo išvežti seną šiferį, pasamdė ekspertus. 

„Ekspertas nebespėja, labai daug darbo. Žmonės norėjo ir eksperto nemokamo. Aišku, jei pats samdysi ekspertą, jis irgi kainuoja“, – kalbėjo Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė. 

Rajono meras aiškina, jog kompensacijų už stogus skyrimo procese pirmiausia vėlavo pati valstybė. 

„Skyrė metų gale, sakau jau ne mūsų kaltė, kad tik metų gale skyrė 203 tūkst. eurų paramai. Mes planavome iš savivaldybės biudžeto pridėti 100 tūkst. eurų“, – teigė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. 

Iki dabar neapdoroti visų prašančiųjų duomenys. Prašytojų padaugėjo, todėl pinigų reikia daugiau. 

„Laukiame dar atsakymo iš krizių centro, ar šiemet papildomai dar bus skirta pinigų, kadangi nemažai prašymų. Jeigu bus teigiamas atsakymas, sumą žinosime, jei neigiamas, tada turėsime tais pačiais pinigėliais verstis. Kadangi Vyriausybės nurodymas – kompensuoti tik gyventojų namų stogams ir ne daugiau kaip 20 eurų už kvadratą“, – sakė A. Pocius. 

Krušos sudaužytiems ūkinių statinių stogams bei automobiliams valstybės paramos nebus. 

12.13 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas, kad pastato stogas dega atvira liepsna.

Į įvykio vietą išsiųstos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad dėl pravažiuojančiųjų saugumo reguliuojamas eismas, nes degantis namas yra prie gatvės.

Ugniagesiai viduje ieškojo žmogaus, kuris galėjo nespėti palikti pastato. Situacijai įtampos suteikia ir tai, kad namo viduje yra dujų balionas. 

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė sako, jog vandenį praleidžia ne viena stogo vieta. 

„Stogas bėga pro visas įmanomas puses, tiesiogiai yra užliejamos patalpos nuo viršutinio aukšto ir iki pirmo net vanduo prieina“, – BNS teigė I. Kubilienė.

Savivaldybė ketvirtadienį paskelbė ieškanti kapitalinio stogo remonto rangovo – jis turėtų pakeisti ir stogą dengiančias pluoštinio cemento plokšteles cinko skarda, atnaujinti stoglangius, įrengti papildomą šildymo izoliaciją, sustiprinti pastato kai kurias konstrukcijas bei atlikti kitus darbus.

Rangovą tikimasi surasti iki spalio 11 dienos, darbams savivaldybė yra numačiusi 290 tūkst. eurų (be PVM).

Miesto savivaldybei ir bendrovei „Mūsų laikas“ priklausantis pastatas paskutinį kartą rekonstruotas 2007 metais.

Stogas bėga pro visas įmanomas puses, tiesiogiai yra užliejamos patalpos nuo viršutinio aukšto ir iki pirmo net vanduo prieina.

Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktoje rotušėje 2011–2023 metais buvo įrengta Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko darbo vieta, tačiau šiemet miesto vadovu išrinktas Arvydas Vaitkus nutarė dirbti Liepų gatvėje esančiame pastate, kur įsikūrusi savivaldybės administracija.

Dviejų aukštų rotušė 18-ajame amžiuje statyta kaip gyvenamasis namas, priklausęs Danijos konsului ir garsiam pirkliui Lorencui Hansenui Lorckui, o 1807–1808 pastatas buvo tapęs Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III-iojo ir jo žmonos karalienės Luizės rezidencija.

1845 metais Klaipėdos miesto magistratas nupirko šį namą ir pavertė jį rotuše.

„Pagal pirminę informaciją, atvykus ugniagesiams, keturių aukštų verslo centro pastato stogas degė atvira liepsna. Buvo pranešta, kad įsiplieskė saulės baterijos, bet tik iš įvykio vietos gavome patikslinimą, kad gaisro kaltininkas – ne saulės baterijos, o po jomis laikomi sukrauti degūs daiktai bei stogo danga“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Jos teigimu, 10.36 val. gaisras buvo lokalizuotas, gausios ugniagesių pajėgos tęsia gesinimo darbus.

Pasak atstovės, žmonės iš pastato evakuojami, apie nukentėjusius pranešta nėra.

Turės vietos interesantams

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus daug ką nustebino noru dirbti savivaldybės pastate.

Visai jo komandai teko ieškoti vietos baltaisiais rūmais vadinamame Liepų gatvės 11 pastate. Čia persikėlė meras ir jo pavaduotojos su sekretorėmis, viešųjų ryšių specialistai bei miesto tarybos sekretoriato vadovė.

Iš savivaldybės į rotušę jau persikėlė trys Jaunimo koordinacinės grupės darbuotojai, penki Kultūros skyriaus darbuotojai ir 13 Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojų.

Šis skyrius nuo Naujųjų padidės dar keturiais darbuotojais, mat jam deleguojama daugiau funkcijų.

Pasirodo, kai kurių skyrių darbuotojai patys panoro persikelti į rotušę. Antai Jaunimo koordinacinės tarybos darbuotojams tenka daug bendrauti su jaunais žmonėmis, ankštose savivaldybės penktojo aukšto patalpose jie neturėjo kur priimti interesantų. Jų kabinetuose įsikūrė vicemerai ir jų patarėjai.

Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai dažnai dirba nuotoliniu būdu, todėl nieko baisaus, kad su kitais savivaldybės darbuotojais iš naujos darbo vietos bendraus susirašinėdami.

Gali atsitikti, kad gyventojai iš įpratimo dar ieškos mero rotušėje, bet buvo ir tokių, kurie iki šiol manė, kad miesto galva dirba savivaldybės pastate.

Svečius priims rotušėje

Rotušėje liko dalis sekretoriato: darbuotojai, aptarnaujantys miesto tarybos komitetus bei tarybos posėdžius, ten pat liko tarptautinių ryšių specialistas.

Klaipėdos rotušėje registruoti santuokų, kaip tai daroma Kauno rotušėje, nenumatoma. Šiame uostamiesčio pastate tam tinkamų patalpų nėra.

„Tik iš išorės atrodo, kad viduje yra daug vietos, bet per du aukštus mes turime tik kelis koridorius ir kelis kabinetus. Didžiausia buvo mero svetainė. Ji kol kas palikta reprezentacinėms mero reikmėms. Ten bus priimamos nebūtinai didesnės delegacijos, tiesiog rotušėje bus laukiamos užsienio delegacijos, aukštesnio lygio svečiai. O savivaldybėje vyks labiau darbinio pobūdžio pasitarimai“, – pasakojo Bendrojo skyriaus vedėja Živilė Trynkinienė.

Reikėtų atnaujinti

Šiuo metu jau ruošiamasi keisti rotušės stogo dangą.

Pasak savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vadovės Danguolės Dambrauskienės, jau yra vykdomas pirkimas. Stogas bus dengiamas aukštos kokybės skarda. Tikėtina, kad tai bus padaryta dar šiais metais.

Po to, tikėtina, bus atliktas rotušės patalpų, priklausančių savivaldybei, kosmetinis remontas. Šis klausimas dar sprendžiamas, todėl valdininkai neskubėjo jo komentuoti.

Istorinio pastato būklė nėra gera, praeiviai pastebi vietomis nubyrėjusį tinką, atsivėrusiose vietose matyti plytos.

Statinį reikia atnaujinti, bet tai yra daug kainuojantys darbai ir jiems pradėti būtini miesto politikų sprendimai.

„Gali atsitikti, kad gyventojai iš įpratimo dar ieškos mero rotušėje, bet buvo ir tokių, kurie iki šiol manė, kad miesto galva dirba savivaldybės pastate“, – atviravo Ž. Trynkinienė.

Tarnybų duomenimis gegužės 5 dieną apie 17.13 val. Alytaus rajone, Alytaus kaime garaže kilo gaisras.

Sudegė stogas ir medinė pastogė. Įtariamas padegimas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Seniausias teatras mieste taip pat yra ir moderniausias – KDT tapo pirmuoju mieste, ant savo stogo įkurdinusiu saulės elektrinę.

„Kalbant apie šios iniciatyvos aktualumą, visi suprato, kokia svarbi energetinė nepriklausomybė. Tiesa, kai mes pradėjome ieškoti galimybės įsirengti saulės elektrinę, karas dar nevyko ir daugiau galvojome apie tvarumą, o ne taupymą“, – sakė KDT vadovas Tomas Juočys.

KDT pasinaudojo galimybe gauti finansavimą iš Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA).

Biudžetinėms įstaigoms APVA finansuoja iki 80 proc. projekto vertės.

KDT pateikė mokėjimo prašymą 58 010 eurų subsidijai gauti. Likusią dalį – 40 tūkst. eurų skyrė teatro steigėjas – Kultūros ministerija.

Saulės elektrinės instaliavimą reikėjo derinti ir su Kultūros paveldo departamentu. KDT – istorinis pastatas istorinėje miesto dalyje.

Ant teatro stogo buvo sumontuoti 200 saulės modulių, šios elektrinės pajėgumas – 80 kWh. Per metus teatras apytiksliai sunaudoja apie 170 tūkst. kWh, tad saulės elektrinė galės patenkinti net iki 44 proc. sunaudojamos elektros energijos.

„Man atrodo, labai gražu turėti tokią elektrinę miesto centre, o dar teatre. Teatras juk gana didelis elektros energijos vartotojas, rodome spektaklius su daug šou elementų, daug šviesų, ir prasminga, kad dalį sunaudojamos elektros energijos pasigaminsime patys“, – kalbėjo T. Juočys.

Anot jo, būtų nuostabu aplink turėti daugiau tokių iniciatyvų.

„Jos būtų ryškesnės, jei įtrauktume ir verslo sektorių. Mane labai inspiruoja pavyzdys iš Danijos – Kopenhagos operos teatro statybas finansavo „Maersk“ kompanijos įkurtas fondas. Tikiu, kad kai verslas tokiu mastu bendradarbiaus su kultūros sektoriumi, mums nereikės daryti perskyrų tarp miesto ir uosto“, – tikino KDT vadovas.

Šis tvarios energijos projektas kainavo 98 010 eurų.

„Džiugu, kad privačių savininkų pastangomis atskleidžiamas kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumas“, – rašoma KPD pranešime. Raudondvario dvaro sodybos šiaurės svirno stogo remonto, restauravimo tvarkybos darbų projektą parengė atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Violeta Beigienė, tvarkybos darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Kęstutis Vaikšnoras. Tvarkybos darbai atlikti pastato savininkų lėšomis.

Raudondvario dvaro sodybos restauravimo, pritaikymo kultūros, turizmo ir visuomenės reikmėms darbai pradėti 2008 m. Dalis dvaro pastatų buvo privatizuoti, tarp jų – ir Šiaurės svirnas. Pietų ir šiaurės oficinose buvusius privačius butus biudžeto lėšomis išpirko Kauno rajono savivaldybė, juose atliko paveldo tvarkybos darbus.

„Pirminiais duomenimis, gaisro židinys gali būti prekybos centre esančios kavinės įrenginyje, pačioje kavinėje, patalpoje, nėra degimo. Pagal pirminę informaciją,  degimas krosnyje ir ugnis išplito į stogo konstrukcijas. Dalis prekybos centro patalpų yra uždūmintos“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Gaisro gesinimui pasitelktos šešios automobilinės cisternos, taip pat automobilinės kopėčios, štabo automobilis.

„Po penkių minučių pirmosios ugniagesių pajėgos buvo įvykio vietoje, atvykus jiems, atvira liepsna degė prekybos centro stogas“, – BNS sakė E. Zdanevičienė.

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, 9.19 val. BPC skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad gaisras kilo Tilžės gatvėje įsikūrusiame prekybos centre.

Į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai.