Spalį startuoja nauja programa: kauniečiams bus pilnai padengiamos ne tik pavojingų atliekų surinkimo bei sutvarkymo, bet ir transportavimo į sąvartyną išlaidos. Asbesto atliekoms utilizuoti drauge su Aplinkos ministerijos prisidėjimu artimiausiems metams Kaunas iš viso numatęs apie 115 tūkst. eurų.

Iki 600 tonų per metus

„Kasmet sulaukiame vis daugiau užklausų, kur padėti seną asbestinį šiferį, lubų plokštes ar asbesto ir cemento mišiniu izoliuotus sovietinius vamzdžius bei krosnis. Tai sveikatai ir aplinkai pavojingos atliekos, todėl jų tvarkymą svarbu patikėti licencijuotiems profesionalams. Nuo šiol tam galėsime skirti dvigubai daugiau lėšų ir atitinkamai utilizuoti kone dukart didesnius atliekų kiekius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Spalį Kaune startuoja nauja programa, skirta kompensuoti asbesto atliekų surinkimo, transportavimo ir saugaus šalinimo paslaugas. Planuojama, kad Aplinkos apsaugos ministerijos skirta 50 tūkst. eurų suma turėtų padengti kelių šimtų tonų asbesto atliekų išvežimą ir utilizavimą. Jeigu poreikis ir kiekiai bus didesni, trūkstamą lėšų dalį padengs miestas.

Kauniečiai susikaupusių asbesto atliekų sutvarkymo darbus galės patikėti „Kauno švaros“ specialistams. Apie poreikį ir preliminarius pavojingų šiukšlių kiekius reikia pranešti el. paštu asbestas@kaunas.lt. Laiške būtina nurodyti savo adresą bei kontaktinį telefono numerį. Tai leis efektyviai suplanuoti darbus, parinkti abiem pusėms tinkamus atliekų surinkimo ir išvežimo laikus.

Pilnu asbesto tvarkymo paketu miestiečiai galės naudotis iki 2023 m. spalio. Tai leis Kaune utilizuojamų atliekų kiekius padidinti iki 600 tonų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Parama savarankiškai besitvarkantiems

Lygiagrečiai tęsiama ir jau dešimtmetį skaičiuojanti ligšiolinė miesto programa. Taigi kauniečiai ir toliau galės patys surinkti, išvežti bei nemokamam utilizavimui priduoti šiferį, izoliacines medžiagas, kitus asbesto gaminius. Miestas užtikrins, kad atliekos būtų tvarkomos pagal visus reikalavimus.

Tam, kad stogu džiaugtumėtės kiek įmanoma ilgiau, „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius aspektus, kuriuos būtina įvertinti renkantis stogo dangą.

Kiekvienam būstui – savas stogas

Atsakingai renkantis būsimą stogo dangą, specialistai pataria atkreipti dėmesį į namo tipą – tai nulems, kokia stogo danga bus tinkamiausia. Ne visų tipų namai konstrukciškai gali atlaikyti tam tikras stogo medžiagas. Dangos svoris itin svarbus ir renovuojant senus stogus, kurių medines konstrukcijas jau paveikė laikas.

Karkasiniams namams tinka lengvesnė stogo danga – fibrocementiniai beasbestiniai banguoti lakštai arba skarda. Sunkaus stogo iš keramikinių ar betono čerpių rinktis nerekomenduojama, nes svorio gali neišlaikyti konstrukcinė stogo dalis.

Mūriniam namui tinkama pati įvairiausia stogo danga. Dėl tvirtų namo sienų bus išlaikomas ir sunkesnis stogas.

O rąstinių namų savininkams ekspertai pataria rinktis didelio svorio dangą, pavyzdžiui, keramikines ar betono čerpes. Sunkaus stogo paskirtis – suslėgti namo korpusą.

Skirtingos stogo dangų savybės

Ruošiantis dengti stogą, būtina įvertinti kiekvienos dangos pliusus ir minusus bei tinkamumą namui. Ekspertai išskyrė kiekvienos dangos pagrindines savybes:

Skardinį stogą sumontuoti galima gana lengvai ir greitai. Egzistuoja itin plati šio tipo dangos formų ir spalvų pasiūla, todėl sau vizualiai labiausiai tinkantį variantą ras kiekvienas. Tiesa, būtina rinktis tik kokybišką skardą, kitu atveju, bėgant laikui, nusivilsite stogo estetiniu vaizdu.

Betoninės ir keramikinės čerpės – pats ilgaamžiškiausias pasirinkimas. Jos pasižymi ne tik puikiomis akustinėmis, bet ir terminėmis savybėmis. Tai elegantiška, patvari bei ilgaamžiška stogo danga, tinkanti visiems stačių stogų tipams. Tačiau šio tipo danga yra pakankamai brangi, bet to reikalauja ir tinkamos stogo konstrukcijos, pritaikytos būtent šiai dangai.

Fibrocementiniai beasbestiniai banguoti lakštai, dar kitaip žinomi kaip beasbestis šiferis – itin tvari stogo danga. Stogą šio tipo danga padengti lengva, ji estetiškai atrodo ir leidžia stogo konstrukcijai „kvėpuoti“, nes po banguotais lakštais nesikaupia kondensatas. Be to, tai „tyli“ stogo danga. Taip pat ji pasižymi aukšta kokybe – šiai dangai neigiamo poveikio nedaro nei aukšta temperatūra, nei drėgnas oras.

Svarbūs namų darbai

Stogas – ilgalaikis pirkinys. Štai keletas aspektų, kurie svarbūs ne mažiau nei paties būsto pasirinkimas:

Poveikis aplinkai. Stogo dangų gamintojai gali pasiūlyti nemažai ekologiškų, aplinkai draugiškų sprendimų. „Senukų“ duomenimis, tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje lietuviai vis dažniau pasirenka ekologišką ir aplinką tausojančią stogo dangą, pavyzdžiui, beasbestį šiferį.

Garantija. Namo stogo įrengimas – brangi investicija, todėl būtina pasirinkti kokybiškas, tvarias medžiagas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokios taikomos garantijos sąlygos, kas yra garantinis atvejis ir kokią žalą įsipareigoja atlyginti gamintojas. Garantija stogo dangos techninei eksploatacijai gali siekti iki 30 metų.

Kaina. Nesitikėkite daug sutaupyti. Stogas – ilgalaikis projektas, todėl įvertinus finansines galimybes, specialistai siūlo ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio.

Būtina tinkama priežiūra

„Nuplėšti du stogai. Vienas jų – Panemunėje, Vaidoto g.“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Kauno ugniagesių atstovė Džiugita Vaitkevičienė.

Vaidoto g. ties 30 namu dalis pastato stogo atsidūrė ant važiuojamosios dalies, dalis pakibo ant troleibusų kontaktinio tinklo.

Kaip informavo Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, pranešimas apie šį įvykį gautas 10.26 val. Pranešta, kad važiuojant link Onkologijos ligoninės vėjas nupūtė skardinį stogą.  Pareigūnai išvyko reguliuoti eismo. 

Vėjas apgadino ir Juozapavičiaus pr. 48a namą. Nuo jo, kaip matyti nuotraukose, pradėjo kristi plytos. Kaip vėliau pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budintis specialistas, Juozapavičiaus pr. nuo renovuojamo namo dėl vėjo „nuslydo, nuvirto“ kaminas. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Mieste nukentėjo ir daugiau stogų, tik ne taip stipriai. Nuo kai kurių buvo atplėšta po skardos lakštą.

Dž. Vaitkevičienė priešpiet paklausta, kokia  bendra situacija dėl vėjo padarinių, teigė kad „miestas ūžia“.

„Visos pajėgos išsiųstos į įvykius. Grandininiai pjūklai nebeatlaiko krūvio“, – apie tai, kad tenka šalinti daugybę nuverstų, nulaužtų medžių pasakojo atstovė.

Nėra vietos, kur būtų ramu.

Gelbėtojams skambinama dėl medžių, užtvėrusių kelius, gatves, nuvirtusių ant automobilių. Vienas užvirtęs ant transformatorinės. „Kol kas negaliu pasakyti kas, kur ir kiek, nes labai daug įvykių, nes dar tuo pat metu dega ir kaminai. Nėra vietos, kur būtų ramu“, – apibūdino Dž. Vaitkevičienė.

Budintis specialistas papildė, kad buvo atvejų, kai medžiai virto ant elektros laidų. 

Policiją taip pat pasiekė pranešimų nemažai pranešimų apie nelaimes, susijusias su vėjo siautėjimu. O. Vaitkevičienės turimais duomenimis, pareigūnų dėl stichijos padarinių penktadienį iki 11.30 val. prireikė dėl penkiolikos atvejų. Dauguma jų – šeši – Kauno rajone, keturi – Santakos policijos komisariato teritorijoje, trys – Nemuno PK teritorijoje (Panemunėje) bei du Dainavos PK teritorijoje. 

Po pietų situacija jau buvo aprimusi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Stiprus vėjas Lietuvoje varto medžius ir jachtas

Lietuvoje siaučiantis stiprus vėjas penktadienį pridarė nuostolių vartydamas medžius, stulpus, šviesoforus ir jachtas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento BNS pateiktais duomenimis, šią parą smarkūs vėjai laužė medžius ir kilnojo stogus. Šios dienos pradžioje jie vyravo vakarinėje ir vidurinėje Lietuvos dalyje, pamažu apimdami pietinę ir rytinę šalies dalį. Ypač daug darbo dėl vėjų turi Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių ugniagesiai gelbėtojai.

Dėl vėjų sukeltų padarinių nuo 6 val. iki 12 val. ugniagesiai sulaukė per 90 iškvietimų. Daugiausia jų sulaukta iš pajūrio ir vidurinės šalies dalies.

Penktadienį per 6 val. ugniagesiai gelbėtojai atliko tris kartus daugiau gelbėjimo darbų nei vidutiniškai atliekama per parą.

Ugniagesiai perspėja, kad pučiant stipriam vėjui gali lūžti dideli medžiai, kristi jų šakos, griūti statiniai ir virsti nepritvirtinti įrenginiai. Patariama sandariai uždaryti pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas. Iš atvirų balkonų reikėtų išnešti daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas. Gali būti pavojinga stovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų. Patartina nestatyti automobilių po medžiais.

Salantuose, Kretingos rajone, vienas medis užvirto ant elektros tinklų, tad žmonės buvo likę be elektros energijos. Radviliškyje prie pėsčiųjų perėjos nuo vėjo buvo nulinkęs šviesoforas, buvo kilusi grėsmė, jog šis nukris į važiuojamąją kelio dalį. Ugniagesiai šviesoforą sutvirtino.

Skuodo rajone pranešta, kad ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs apšvietimo stulpas. Jis saugiai patrauktas nuo kelio.

Žmonės ir automobiliai, ugniagesių duomenimis, nenukentėjo.

Penktadienio naktį praūžęs, dieną ir toliau siaučia stiprus vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų vėjas, kurio gūsiai siekia 15–20 m/s, vietomis 21–24 m/s, o pajūryje iki 29 m/s.

Skraidė voljerai, griuvo jachtos