Plačiau apie tai papasakojo LAMA BPO vyr. konsultantė Odeta Kardauskė.

– Šiais metais populiariausios studijų programos pagal pirmąjį prioritetą universitetuose, kaip ir anksčiau, medicina, teisė, psichologija. Koleginiame sektoriui pagal pirmą prioritetą populiariausios ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas, vaikystės pedagogika, kineziterapija, kosmetologija, tarptautinis verslas.

– O kaip yra dėl studentų kiekio? Buvo nuogąstaujama, kad studentų vis mažės ir mažės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šiais metais stojančiųjų skaičius paaugo. Šiuo metu pateikta apie 26 tūkst. stojimo prašymų, iš jų valstybės finansuojamų vietų reikalavimus tenkina 15 tūkst. stojančiųjų. Prašymus yra pateikę 13,5 tūkst. šių metų abiturientų, iš jų valstybės finansuojamų vietų reikalavimus atitinka 9,9 tūkst., praeitais metais jų buvo šiek tiek daugiau nei 8 tūkst.

Šiemet stojantieji turės galimybę iki pat vasaros pabaigos teikti prašymus.

– Laukia dar keli papildomi priėmimai. Kiek per juos dar galima sulaukti studentų?

– Papildomas priėmimas bus vykdomas dar dviem etapais. Praeitais metais papildomas priėmimas vyko vienu etapu. Šiemet stojantieji turės galimybę iki pat vasaros pabaigos teikti prašymus. Tikimės, kad dar stojančiųjų skaičius pasipildys.

– Kokia situacija su studijų programomis, kurių absolventų laukia verslas?

– Tendencijos nesikeičia. Šiais metais konkurencija gali būti didesnė. Kadangi dar apdorojami rezultatai, galutinių duomenų šiai minutei neturime.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad stojant į aukštąją mokyklą reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirenkamą valstybinius brandos egzaminus. Stojant į menų studijas reikalavimas būti išlaikius matematikos egzaminą nebūtų taikomas.

Egzaminų vidurkis turėtų prilygti pagrindiniam pasiekimų lygiui stojant į universitetines studijas, patenkinamam pasiekimų lygiui – jei stojama į kolegines studijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako pataisomis norinti naikinti „diskriminacinę nuostatą, sudarančią galimybes stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pretenduoti lengvesnėmis sąlygomis studijuoti pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas“.

Šiuo metu trijų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas taikomas stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, o stojant į mokamą vietą pakanka būti išlaikius vieną valstybinį egzaminą.

Aukštosios mokyklos gali būti nustačiusios savo priėmimo taisykles ir taikyti aukštesnius reikalavimus pretenduojantiems į mokamas studijų vietas. Taip pat stojantiesiems taikomas minimalus stojamasis konkursinis balas.

Priėmus pataisas, nuo 2024 metų būtų taikomi vienodi reikalavimai tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą – surinkę bent 16 balų iš 100.

Stojantiesiems nebūtų taikomas šiuo metu galiojantis metinių pažymių vidurkio ar minimalaus konkursinio balo reikalavimai.

Ministerija yra skelbusi, kad naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 ir vėlesnių metų abiturientams, ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.

Ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį patvirtino minimalius rodiklius stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose 2023-iaisiais.

Nemokamai vietai – trys egzaminai

Numatyta, kad kaip ir iki šiol pretenduojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Išimtis daroma stojantiesiems į menų studijas: jiems matematikos egzaminas neprivalomas.

Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus. Šie rodikliai privalomi tik stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas. Siekiant studijuoti mokamose vietose,  šiuo metu reikia būti išlaikius mažiausiai vieną valstybinį brandos egzaminą.

Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba lieka 16 balų iš 100.

Kaip ir šiuo metu, 2023-iaisiais priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį: į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, kaip ir iki šiol, galios ir minimalus konkursinis balas: 5,4 – į universitetus ir 4,3 – į kolegijas.

Siūlo tvarką griežtinti nuo 2024-ųjų

Ministerija primena, kad rudens sesijoje Seimas svarstys siūlymą nuo 2024 metų suvienodinti reikalavimus stojant į valstybės finansuojamas ir į nefinansuojamas studijų vietas.

Ministerija siūlo, kad nuo 2024 metų visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo.

Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų ne mažiau kaip 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100). Stojantiesiems nebebūtų taikomas šiuo metu galiojantis metinių pažymių vidurkio ar minimalaus konkursinio balo reikalavimai.

Projektas po pateikimo svarstytas komitetuose.

Anot ministerijos, dauguma aptartų pakeitimų atitinka ir prezidento siūlomas Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas.

Seimui pritarus ŠMSM įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024-ųjų ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems matematikos egzaminas toliau liktų neprivalomas. Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.

G. Nausėda siūlyme – du egzaminai mokyklai baigti

Savo ruožtu G. Nausėda, kaip ir ministerija, siūlo, kad į aukštąsias mokyklas galėtų būti priimti tik išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus. Prezidentūros teikiamame projekte nurodoma, kad tai turėtų būti lietuvių kalbos, taip pat ŠMSM nustatytas tiksliųjų mokslų egzaminas, o trečiąjį egzaminą rinktųsi pats abiturientas.

Trijų egzaminų reikalavimas nebūtų taikomas asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Prezidento siūlymu, brandos atestatą reikėtų duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis – šiuo metu mokyklai baigti pakanka vieno, nesvarbu, mokyklinio ar valstybinio.

Socialiai pažeidžiamųjų priėmimui – paskatos

Ministerijos pataisomis taip pat siūloma didinti aukštojo mokslo prieinamumą jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos.

Aukštąsias mokyklas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas šiems studentams, numatoma skatinti finansiškai. Toks skatinimas siūlomas ir už universitetų bei kolegijų gerus studijų kokybės rezultatus bei studijų tarptautiškumą. Už tai galėtų būti skiriama iki 20 proc. papildomų lėšų studijoms.

Pagal Prezidentūros projektą, priimant į aukštąsias mokyklas, taip pat būtų numatyta vietų aukštojo mokslo „socialinei dimensijai užtikrinti“, tai yra aukštosios mokyklos tam tikrą skaičių studentų priimtų ne tik atsižvelgę į jų akademinius rezultatus, bet ir į subjektyvius kriterijus, pavyzdžiui, darbo patirtį ir pan.

ŠMSM teigimu, suburta darbo grupė taip pat pirmą kartą Lietuvoje rengia aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą, numatantį alternatyvų kelią į bakalauro studijas – trumpąsias studijas. Plane taip pat būtų numatytas finansinės paramos studijų metu stiprinimas bei specialių studijų vietų stojantiesiems, kurie susiduria su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, modelis. Planą tvirtins ministrė J. Šiugždinienė, reikiami įstatymų pakeitimai bus teikiami Seimo rudens sesijoje.

„Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją, tad stojančiuosius raginame pasinaudoti papildomo priėmimo galimybėmis“, – pranešime teigė viceministrė Agnė Kudarauskienė.

„Ypač kviečiame rinktis informacijos ir ryšio technologijos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos sritis, šių specialistų poreikis darbo rinkoje dabar yra ir ateityje išliks didelis“, – pridūrė ji.

Pagrindinio priėmimo (vasaros etapo) laikotarpiu profesinės kvalifikacijos siekiantys asmenys sudarė 15 tūkst. 685 sutartis, didžioji dalis jų mokysis valstybės finansuojamose mokymo vietose.

Profesinės mokyklos – puikus pasirinkimas norintiems per ganėtinai trumpą laiką įgyti darbo rinkai patrauklią profesinę kvalifikaciją.

Iš visų mokymo sutartis sudariusių asmenų 10 tūkst. 633 jau turi vidurinį išsilavinimą, o 5052 jo dar nėra įgiję. Šių metų abiturientų priimta 1676, šiais metais įgijusių pagrindinį išsilavinimą – 3322.

Daugiausia sutarčių sudaryta Inžinerijos ir inžinerinių profesijų (3725), Paslaugų asmenims (2744), Architektūros ir statybos švietimo sričių programose (1810).

Vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys daugiausia sutarčių sudarė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (1432). Marijampolės profesinio rengimo centre mokysis 505, Šiaulių profesinio rengimo centre – 471 asmuo.

Didžiausią moksleivių skaičių surinko Apskaitininko modulinė profesinio mokymo programa (368), taip pat Paramediko (336), Automobilių mechaniko (313) ir Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (311) modulinės profesinio mokymo programos.

Neįgijusieji vidurinio išsilavinimo stojantieji daugiausia sutarčių sudarė su Marijampolės profesinio rengimo centru (434), Šiaulių profesinio rengimo centru (298) ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla (245).

Gausiausias skaičius asmenų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, mokysis Automobilių mechaniko modulinėje profesinio mokymo programoje – 732, Apdailininko modulinę profesinio mokymo programą pasirinko 524 moksleiviai, o Virėjo – 292.

Sutartis mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius sudarė 374 būsimi I-IV gimnazijos klasių ir 9-12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai.

Daugiausia sutarčių sudaryta dėl Paslaugų asmenims švietimo srities modulių – 174. Architektūros ir statybos švietimo srities modulius pasirinko 113, o Inžinerijos ir inžinerinių profesijų – 44 mokiniai.

Daugiausia sutarčių sudaryta Vilniaus statybininkų rengimo centre (56), Šiaulių profesinio rengimo centre (43), profesinio mokymo centre „Žirmūnai“ (34). Gausiausias skaičius mokinių pasirinko medienos apdirbimo rankiniais-elektriniais, motoriniais ir pneumatiniais įrankiais, blynų, lietinių, blynelių ir sklindžių gaminimo, nesudėtingos technologijos tautinio paveldo patiekalų gaminimo modulius.

Papildomo priėmimo kvietimo mokytis rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 27 dieną. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis.

Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties su aukštąja mokykla arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Papildomame priėmime stojantieji gali registruoti atnaujintus prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų.

Galima nurodyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus.

Papildomo priėmimo laikotarpiu vyks ir stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas, ir stojamieji egzaminai į meno krypčių programas.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 20 dieną, sutartis su mokyklomis reikės pasirašyti iki rugpjūčio 23 dienos.

Per pagrindinį priėmimą studijuoti aukštosiose mokyklose pakviesta daugiau kaip 20 tūkst. jaunuolių: į valstybės finansuojamas ir su studijų stipendijomis vietas kvietimų sulaukė 12 tūkst. 550 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas – 7602 stojantieji.

Kvietimus studijuoti universitetuose gavo 10 tūkst. 946 jaunuoliai ir 9206 – kolegijose.

Daugėja besirenkančiųjų inžinerijos ir technologijų studijas

Iš visų 25 tūkst. 717 prašymą studijuoti pateikusių asmenų mažiausiai vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkino 21 tūkst. 503 asmenys.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 12 tūkst. 550 asmenų: universitetuose – 8411, kolegijose – 4139.

Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 7602 stojantieji, universitetuose – 2535, kolegijose – 5067.

Kaip ir pernai, pagal pirmąjį prioritetą stojantieji labiausiai rinkosi socialinių, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių programas, pranešė LAMA BPO.

Vis dėlto šiemet, anot pranešimo, jau pastebima didėjanti trauka į inžinerijos ir technologijų mokslus. Pakviestųjų studijuoti pagal šių mokslų studijų programas bus beveik 200 daugiau. Taip pat daugėja stojančiųjų į ugdymo mokslų programas, ypač kolegijų sektoriuje.

„Džiugina faktas, kad daugiau šių metų abiturientų tenkino valstybės finansuojamų vietų reikalavimus, šiemet – 75 proc., pernai – 63 proc., nors patys reikalavimai išliko nepakitę. Itin gerai nuteikia tai, kad šiais metais yra daugiau norinčiųjų studijuoti valstybei labai svarbiose srityse – ugdymo moksluose, taip pat inžinerijos ir technologijų programose“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime teigė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė ragina abiturientus rinktis minėtas studijas ir žada per papildomą priėmimą šiose srityse numatyti papildomų vietų.

Populiariausias – Vilniaus universitetas

Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, su juo sudaryti studijų sutartis kviečiami 4247 asmenys. Į Vilniaus Gedimino technikos universitetą pakviestas 1291 stojantysis, į Kauno technologijos universitetą – 1269, į Vytauto Didžiojo universitetą – 1200.

Kolegijose daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Vilniaus kolegijoje (1909), Kauno kolegijoje (1615) ir Socialinių mokslų kolegijoje (1432).

Pernai iš viso pakviesti studijuoti buvo 22 tūkst. 271 jaunuolis, iš jų 12 tūkst. 122 universitetuose ir 9206 – kolegijose. Prašymus buvo pateikęs 29 tūkst. 431 norintis studijuoti asmuo, o 23 tūkst. 924 atitiko reikalavimus bent vienam nurodytam pageidavimui.

Aukštosios mokyklos stojantiesiems šiemet pasiūlė 610 studijų programų (2020 metais – 618). Priėmimas įvyko į 568 studijų programas (2020 metais – 581), kuriose pasiektas mažiausias leistinas studentų skaičius programoje.

Šiemet daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į teisės studijų programą Vilniaus universitete (246), programų sistemų programą Kauno technologijos universitete (193). Studijuoti Vilniaus universiteto medicinos programoje kviečiami 169, politikos mokslų – 156, ekonomikos studijų programoje – 144 stojantieji.

Kolegijose daugiausia valstybės finansuojamų studijų vietų turėtų užimti į Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programą kvietimus gavę stojantieji (154). Kauno technikos kolegijoje studijuoti automobilių techninio eksploatavimo kviečiami 77 asmenys, Vilniaus kolegijoje bendrosios praktikos slaugą – taip pat 77. Kauno kolegijoje daugiausia kviečiama studijuoti logistiką (71), Vilniaus kolegijoje – reklamos vadybą – (69).

Gaus stipendijas

Šiemet pagausėjo norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų studijų programas. Į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 569 asmenys (2020 metais – 541), į nefinansuojamas – 343 (2020 metais – 304).

Daugiausia būsimų pedagogikos studentų tikimasi sulaukti Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogikos (121), Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogikos (104), Klaipėdos valstybinės kolegijos Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos (86) ugdymo studijų programose.

Tarp kviečiamųjų studijuoti – 1777 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2020 metais – 2301), iš kurių 1326 – šių metų abiturientai (2020 metais – 1739).

Daugiausia šimtukininkų – 896 – kviečiami studijuoti Vilniaus universitete.

Įstojusiems į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas bus mokamos skatinamosios 300 eurų stipendijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 200 eurų stipendijas 260 studentų. Jas galės gauti pirmakursiai, pasirinkę informatikos, inžinerijos ir matematikos studijas Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose veikiančiuose universitetuose ir kolegijose.

Žemės ūkio ministerija skyrė 89 stipendijas su žemės ūkio, miškininkystės, maisto, gyvūnų mokslu susijusias studijas pasirinkusiems pirmakursiams Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose.

Iš 1415 atvykusiųjų 1354 gavo teigiamą įvertinimą, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Visiems stojantiems į ugdymo mokslus privalomas teigiamas motyvacijos vertinimas. Gavus neigiamą įvertinimą, stojantysis konkurse dalyvauti nebegali.

Motyvacijos vertinimas privalomas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Pernai pedagoginių studijų populiarumas buvo panašus – tuomet laikyti motyvacijos testą buvo užsiregistravę per 2,2 tūkst. stojančiųjų, teigiamą įvertinimą gavo 1,2 tūkst. jaunuolių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiemet valstybės finansavimą galės gauti 856 pasirinkusieji pedagogines studijas: 596 įstojusieji į bakalauro studijas, 50 pasirinkusiųjų pedagogikos gretutines studijas ir 210 įstojusiųjų į pedagogikos profesines studijas.

LAMABPO duomenimis, į menų studijų programas, į kurias stojant reikalingi stojamieji egzaminai, šiais metais užsiregistravo 1689 stojantieji. Egzaminus išlaikė 1281 stojantysis.

Daugiausia, 273 stojantieji, išlaikė koleginių studijų dizaino krypties stojamąjį egzaminą. Universitetuose teigiamai įvertinti 146 stojantieji į architektūros krypčių studijų programas, 109 – į dizaino universitetinių studijų programas.

Ketvirtadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į aukštąsias mokyklas, papildomas prasidės rugpjūčio 13 dieną.

Kaip ir pernai, norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose reikia būti surinkus mažiausiai 5,4, kolegijose – 4,3 konkursinio balo, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2021 metų mažiausių konkursinių balų reikalavimus patvirtino ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot pranešimo, minimalių balų nutarta nedidinti atsižvelgus į nuotolinio mokymo spragas.

„Šiuo metu nustatytos stojimo kartelės išties yra minimalios ir turime svarstyti apie jų didinimą. Dabartiniai bendrojo ugdymo rezultatai, deja, nėra tenkinantys, tiek matant bendras valstybinių brandos egzaminų išlaikymo tendencijas, tiek palyginti su kitomis šalimis. Tačiau žinodami nuotolinio ugdymo pandemijos metu spragas, kurios gali turėti neigiamos įtakos rezultatams, šiemet stojimo kartelės kelti negalime“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Tačiau žinodami nuotolinio ugdymo pandemijos metu spragas, kurios gali turėti neigiamos įtakos rezultatams, šiemet stojimo kartelės kelti negalime.

Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų brandos egzaminų arba metinių įvertinimų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.

Pavyzdžiui, 5,4 balo susidaro, jeigu mokinys išlaiko keturis brandos egzaminus pagrindiniu lygiu. Slenkstinį balą 4,3 stojantysis surenka keturis brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu.

Stojant į sporto ir sporto pedagogikos studijų programas vietoj pagrindinio dalyko imami sporto pasiekimai. Šiemet už sporto pasiekimus bus skiriama 0,4 konkursinio balo, o kitiems trims dalykams – po 0,2 balo.

Stojantiesiems į menus konkursinis balas skaičiuojamas tik iš stojamojo egzamino.

Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.

Kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienų metų darbo stažą, turintiems brandos darbo ne žemesnį negu 9 įvertinimą, atlikusiems ilgalaikę savanorystę, taip pat baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą pridedami papildomi balai.

Ministerija pabrėžia, kad minimalus konkursinis balas nėra vienintelė sąlyga įstoti į valstybės finansuojamas vietas: svarbu atitikti nustatytus minimalius rodiklius.

Kaip patvirtinta anksčiau, pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą studijoms turės būti išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, šiemet stojant į aukštąsias mokyklas bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Pagal dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą, kokybės kartelės reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą.

„Ateityje neturėtų būti štai tokių reiškinių ir mes norime tą išspręsti sistemiškai, konstruktyviai. Visa tai įmanoma subalansuoti. Sąlyga būtų viena – vienodi reikalavimai, kurie šiuo metu galioja“, – BNS sakė ministras.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Mykolo Romerio MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU) per šių metų priėmimą į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė.

Remiantis bendru susitarimu, stojantiems į universitetus reikėjo surinkti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10.

Teigiama, kad VGTU stojančiuosius priėmė su 4,3 balo, o VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.

Minimalius reikalavimus taikę Kauno technologijos, Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai tvirtina, kad nuolaidas stojantiesiems darančios aukštosios mokyklos devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.

Nuolaidas stojantiesiems darančios aukštosios mokyklos devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.

Anot A. Monkevičiaus, šiuo metu valdžia negali užkirsti kelio aukštosioms mokykloms nesilaikyti minimalių reikalavimų.

„Čia paties universiteto teisė. Ministras negali priversti – gali tik kviesti, siūlyti. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato tokią galimybę, kad pats universiteto senatas nustato reikalavimus, iš kurių tik vienas įstatyme yra įtvirtintas, kad stojantysis turi būti išlaikęs mažiausiai vieną valstybinį brandos egzaminą. Čia juridiškai mes negalime prikišti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Anot A. Monkevičiaus, jam dar būnant MRU rektoriumi stengtasi priartinti reikalavimus prie minimalių, taip suteikiant galimybę siekti aukštojo mokslo ir tiems, kurie nuo minimalios kartelės atsiliko tik keliomis dešimtosiomis balo.

Labiausiai norėtųsi išspręsti dvi problemas – kokybės ir socialinio teisingumo, nes čia didžiuliai kontrastai. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. neturtingiausių – beveik keturis kartus skiriasi įstojimas.

„Jeigu kalbėtume apie šitą klausimą kokybės požiūriu, tai tarkime aš, būdamas rektoriumi, mes stengėmės priartinti tuos reikalavimus maksimaliai prie tos kartelės. Pavyzdžiui, jeigu dabar minimalus reikalavimas yra 5,4 balo, tai siekėme, kad būtų, sakykime, mažiausiai 5. Bet tie, kurie įstoja arti (pereinamojo balo – BNS) – dažnai būna, kad viena ar kita dešimtoji skiriasi, – jiems stengiamasi suteikti paramą, kad jie galėtų sėkmingai studijuoti“, – sakė ministras.

Jis įsitikinęs, kad ignoruoti minimalų reikalavimą aukštąsias mokyklas verčia konkurencija, tačiau tai gali turėti rizikos studijų kokybei.

„Mes labai aiškiai norime įvertinti, pasverti galimas pasekmes ir išlaikyti tą balansą tarp kolegijų ir universitetų, kad kokybiškai atliktų savo misiją“, – BNS teigė A. Monkevičius.

Anot jo, šiuo metu kuriamas naujas modelis, kuris priverstų aukštąsias mokyklas laikytis suvienodintų reikalavimų, taip pat nebijoti studentų nubyrėjimo, siekiant geresnės studijų kokybės.

„Labiausiai norėtųsi išspręsti dvi problemas – kokybės ir socialinio teisingumo, nes čia didžiuliai kontrastai. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. neturtingiausių – beveik keturis kartus skiriasi įstojimas. Norint tai įveikti, mums reikia subalansuoti šitą procesą, bet čia uždavinys ir mokykloms“, – sakė ministras.

LAMA BPO duomenimis, valstybės nefinansuojamose studijų vietose universitetuose šiemet sudaryta 2,9 tūkst. sutarčių, daugiausia – Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose.

Kolegijose sudaryta irgi 2,9 tūkst. sutarčių dėl vadinamų mokamų vietų. Gausiausia jų – Socialinių mokslų, Vilniaus ir Kauno kolegijose.

Tai – 70 kandidatų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Motyvacijos vertinimai prasidės birželio 27 dieną, tad stojančiųjų skaičius gali dar padidėti.

Kitaip nei anksčiau, už teigiamai įvertintą motyvaciją stojantiesiems į ugdymo programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, papildomų balų nebebus skiriama.

Apie motyvacijos vertinimo rezultatus LAMA BPO žada informuoti iki liepos 10 dienos elektroniniu paštu bei Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje.

Motyvacijos vertinimas dar kartą vyks ir per papildomą priėmimą rugpjūčio 14 dieną.

Laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas šiemet pageidauja 1442 stojančiųjų. Pernai tuo pačiu metu jų buvo kiek daugiau nei pusantro tūkstančio.

Stojamųjų egzaminų sesija šiemet pirmą kartą vyko ir pavasarį, jos metu stojamuosius egzaminus išlaikė 48 stojantieji. Tie, kurie dalyvavo pavasario egzaminų sesijoje ir neišlaikė stojamojo egzamino, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas.