Trečiadienį prezidentas Rygoje surengė derybas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

Susitikimo metu jie aptarė dvišalius Latvijos ir Lenkijos santykius, visų pirma bendradarbiavimą gynybos srityje, regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai kovoje su Maskvos invazija.

E. Rinkevičius taip pat pabrėžė Lenkijos strateginį vaidmenį stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą.

Be to, susitikimo metu prezidentas padėkojo Lenkijai už dalyvavimą Kanados vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Latvijoje ir Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijoje.

Trečiadienio susitikime buvo aptarta ir esama padėtis Ukrainos ir Lenkijos pasienyje bei pasirengimas NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.

Aptariant paramos Ukrainai klausimą E. Rinkevičius pažymėjo, kad Latvija ir Lenkija kartu su kitomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis turi ir toliau teikti maksimalią pagalbą Kyjivui.

Tuo metu R. Sikorskis paragino JAV patvirtinti įstrigusį paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų), paminėjęs neseniai įvykusį incidentą, kai Rusijos raketa buvo įskridusi į Lenkijos oro erdvę.

„Mes gauname tik mažą dalelę to, ką gauna Ukraina“, – sakė jis žurnalistams trečiadienį Rygoje, turėdamas omenyje raketų atakas.

„Spėju, kad kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės nėra pakankamai sukrėstos šios precedento neturinčios oro terorizmo bangos prieš Ukrainą“, – kalbėjo lenkų diplomatijos vadovas.

„JAV pagalbos Ukrainai paketas yra skubiai reikalingas“, – pridūrė R. Sikorskis.

R. Sikorskis taip pat pareiškė, kad Lenkija padvigubins savo indėlį į Čekijos iniciatyvą pirkti šaudmenis Ukrainai.

Jis ketvirtadienį su JAV ir Lietuvos verslo tarybos nariais aptarė abiejų šalių investicinį klimatą ir verslo ryšius.

Pasak prezidento, Verslo taryba – svarbi partnerė, skleidžiant žinią apie Lietuvos ekonominės aplinkos galimybes, patrauklią ir saugią verslo aplinką šalyje.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva visada palaikė labai glaudžius ryšius su Amerikos bendrovėmis, kurios svariai prisideda prie investicijų augimo.

Verslo taryba – Lietuvoje investavusio JAV verslo asociacija, kurios tikslas – pritraukti naujų kompanijų dėmesio. Šiemet į Lietuvą atvyko 29 verslo atstovai iš 11 vienų didžiausių JAV kompanijų, 6 iš jų jau veikia Lietuvoje.

Pernai Lietuvos ir JAV prekybos apyvarta padidėjo 7,4 proc. ir siekė beveik 2 mlrd. eurų.

Šiai rezoliucijai pritarė 402 EP nariai, nepritarė 163, 89 susilaikė.

EP nariai, artėjant gegužę vyksiantiems parlamento rinkimams, ragina Europos Sąjungą „kritiškai ir visapusiškai peržiūrėti savo santykius su Rusijos Federacija“, nes dabartinė Rusijos vidaus ir užsienio politika neatitinka ES tikslų ir pamatinių vertybių.

Didelį EP narių nepasitenkinimą kelia „Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu nuo 2014 metų“.

EP nuomone, „dabartinėmis aplinkybėmis Rusijos negalima laikyti strategine partnere; nesilaikoma Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 2-ojo straipsnio, todėl jį reikia peržiūrėti“.

Glaudesni ES santykiai su Rusija bus įmanomi tik tuomet, „kai Rusija iki galo įgyvendins Minsko susitarimus, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą“ ir laikysis tarptautinės teisės, pabrėžiama rezoliucijoje.

EP rezoliucijoje taip pat smerkiama Rusijos skleidžiama dezinformacija ir kibernetiniai išpuoliai, kuriais siekiama didinti įtampą ir destabilizuoti padėtį ES valstybėse, kritikuojama Rusijos valdžios parama ES kraštutinės dešinės ir populistinėms nacionalistinėms partijoms.

Taip pat smerkiamas palaikymas jėgų, pasisakančių prieš konflikto dėl Makedonijos pavadinimo sprendimą, kišimasis į referendumo dėl „Brexit“ kampaniją, įskaitant jos neteisėtą finansavimą. 

EP nariai yra „giliai sunerimę dėl to, kad Rusija taip akivaizdžiai demonstruoja savo karinę galią, grasina kitoms šalims ir demonstruoja savo norą ir pasirengimą panaudoti karinę jėgą prieš kitas valstybes tikruose kovos veiksmuose, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą prevenciniais tikslais, apie kurį ne kartą kalbėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas 2018 metais“.

Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą „dėl Rusijos vykdomo Azovo jūros, Juodosios jūros regiono ir Kaliningrado srities militarizavimo bei daugkartinių ES valstybių teritorinių vandenų pažeidimų Baltijos jūroje“. Jis taip pat reiškia „vienareikšmišką paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui ir reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos teritorijų okupaciją“, nurodoma rezoliucijoje.

Vertindamas Rusijos vidaus politiką Europos Parlamentas išreiškė apgailestavimą dėl „gerokai pablogėjusios padėties žmogaus teisių srityje, (dėl) plačiai paplitusius ir nepateisinamus teisių į išraiškos laisvę, asociacijas ir taikius susibūrimus pažeidimus“.  Taip pat rezoliucijoje kalbama apie žiniasklaidos laisvės suvaržymus, teisių gynėjų persekiojimą, vykdomas „represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus“ atvirai valdžią kritikuojančius asmenis.

Tuo pat metu Europos Parlamentas paragino „mažinti dabartinę įtampą ir pradėti konsultacijas su Rusija siekiant sumažinti nesusipratimų, neteisingo aiškinimo ir klaidingo supratimo riziką“, o Europos Sąjungai rekomenduoja griežtai suformuluoti, ko ji tikisi iš Rusijos.

Europos Parlamentas patvirtino savo palaikymą „penkiems principams“, kuriais grindžiama ES politika Rusijos atžvilgiu, ragindamas toliau plėtoti „selektyvaus bendradarbiavimo“ su Maskva principą.

EP taip pat rekomendavo pagrindinį dėmesį skirti klausimams, susijusiems su Artimaisiais Rytais ir Šiaurės Afrika, Šiaurės ir Arkties regionais. Pasak europarlamentarų, bendradarbiavimas taip pat gali vykti tokiose srityse kaip kova su terorizmu ir ekstremizmu, masinio naikinimo ginklų neplatinimas, ginklavimosi kontrolė, strateginio stabilumo kibernetinėje erdvėje užtikrinimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, migracija, klimato kaita, taip pat raginama dedant bendras pastangas išsaugoti Irano branduolinį susitarimą ir užbaigti karą Sirijoje.

Pripažindami, kad artimiausioje ateityje ES išliks didžiausia Rusijos prekybos ir ekonomikos partnerė, EP nariai savo rezoliucijoje paragino sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą, keliantį grėsmę ES vidaus rinkai ir prieštaraujantį ES strateginiams interesams.

Europos Parlamentas pabrėžė būtinybę politiškai ir finansiškai palaikyti ryšius tarp ES ir Rusijos žmonių, ypač pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų ir mokslininkų. ES valstybės raginamos išduoti ilgalaikes vizas teisių gynėjams ir jų šeimų nariams, skirti daugiau lėšų žurnalistų, kultūros ir mokslo darbuotojų mainams.

„ES atsakas į Rusijos propagandos kampaniją ir masines dezinformacijos atakas buvo nepakankamas ir turi būti stiprinamas, ypač prieš 2019 metų gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus“,  – sakoma rezoliucijoje.

Europos Parlamento rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio. ES struktūros nėra teisiškai įpareigotos jos laikytis.