Vienas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „abi pusės vis dar derina programą“.

Jungtinės Karalystės valdovo kelionė, skirta draugystei tarp Lamanšo sąsiaurio šalių po ilgus metus trukusių Londono ir Paryžiaus nesutarimų pažymėti, planuojama tuo metu, kai Prancūzijoje vyksta masiniai protestai dėl pensijų reformos.

Tūkstančiai tonų šiukšlių susikaupė Paryžiaus gatvėse, kur Charlesas III su karaliene konsorte Camilla (Kamila) turi atvykti sekmadienį, o profsąjungų atstovai įspėjo, kad jie gali nusitaikyti į planuojamą sustojimą Bordo mieste.

Charlesas III ir Camilla antradienį turėtų atvykti į šį vyną gaminantį miestą antruoju vizito etapu. Kaip pranešama, britų monarcho darbotvarkėje numatyta kelionė tramvajumi, taip pat apsilankymas miesto rotušėje, prie kurios savaitgalį vyko susirėmimai.

„Beveik neabejotina, kad karalius negalės važiuoti tramvajumi“, – laikraščiui „Sud Ouest“ šią savaitę sakė Bordo profesinės sąjungos CFTC vietos lyderis Pascalis Mesgueni (Paskalis Mesgenis).

Miesto transporto operatorius „Keolis“ teigė, kad „galimi sutrikimai, susiję su protestais prieš pensijų reformą“.

Profesinės sąjungos šį ketvirtadienį paskelbė streiką visoje šalyje, tačiau jų planai kitai savaitei kol kas nežinomi.

Šaltinis iš griežtosios linijos profsąjungos CGT Geležinkelių skyriaus teigė, kad „dėl (karališkojo) vizito bus imtasi veiksmų“, nes manoma, kad ekologija besirūpinantis monarchas galbūt planuoja važiuoti traukiniu iš Paryžiaus į Bordo.

Žiniasklaidos organizacijos vis dar laukia žinių apie akreditavimo procedūras, nors prieš tokio lygio diplomatinio ir viešojo intereso keliones informacija apie jas paprastai būna paskelbiama anksčiau.

Nepalankus laikas

Šis vizitas vyks labai nepalankiu metu 45 metų E. Macronui, kuris turi priimti Charlesą III per valstybinį banketą Versalio rūmuose, esančiuose už sostinės ribų.

Ši vieta įsirėžė į prancūzų atmintį kaip karaliaus Liudviko XVI, kuris per 1789 metų Prancūzijos revoliuciją buvo išvežtas į Paryžių ir po ketverių metų nukirsdintas giljotina, rezidencija.

E. Macronas oponentų dažnai kaltinamas autoritarizmu, o praeityje per protestus ne kartą buvo inscenizuojami jį vaizduojančių lėlių nukirsdinimai.

Jo sprendimas praėjusią savaitę be balsavimo parlamente prastumti pensijų reformą privertė sunerimti net kai kuriuos jo sąjungininkus.

Kairiojo sparno parlamentarė, Žaliųjų partijos vyresnioji narė Sandrine Rousseau (Sandren Ruso) kritikavo idėją, kad E. Macronas, „respublikos monarchas“, sveikins Britanijos karalių, „kai žmonės yra gatvėse“.

„Jis (E. Macronas) turėtų atšaukti šį vizitą, – trečiadienį sakė ji naujienų kanalui BFM. – Ar tikrai prioritetas yra Charleso III priėmimas Versalyje? Žinoma, ne.“

„Kažkas vyksta Prancūzijos visuomenėje... prioritetas turėtų būti kalbėtis su visuomene, kuri sukyla“, – pridūrė ji.

E. Macronas teigia, kad pensinio amžiaus ilginimas dvejais metais iki 64 metų reikalingas siekiant sutaupyti lėšų ir parengti šalį senėjančiai visuomenei.

Planuojama, kad po viešnagės Prancūzijoje Charlesas III su žmona vyks į Vokietiją.

Dviejų Europos valstybių ir artimų sąjungininkių pasirinkimas buvo plačiai vertinamas kaip bandymas nutiesti tiltus tarp Britanijos ir jos didžiausių Europos partnerių po kelerius metus trukusios įtampos, susijusios su „Brexitu“.

Remiantis Bakingamo rūmų pateikta darbotvarke, Charlesas III pirmadienį kartu su E. Macronu turėtų dalyvauti atminimo ceremonijoje ir padėti vainikus prie Triumfo arkos Paryžiuje, taip pat kreiptis į įstatymų leidėjus Prancūzijos Senate.

Viešėdamas Bordo regione jis taip pat ketina apsilankyti ekologiškame vynuogyne ir apžiūrėti vietovę, kurią praėjusią vasarą per didžiulę sausrą, apėmusią didžiąją Vakarų Europos dalį, nusiaubė miškų gaisrai.

Tuo metu šalies ministras pirmininkas perspėjo, kad prancūzai netoleruos nepatogumų žiemos švenčių laikotarpiu.

Pensijų pertvarka, kurią šią savaitę pristatė ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as (Eduaras Filipas), sujungtų atskiras Prancūzijoje galiojančias 42 pensijų sistemas, įskaitant ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas, taikomas traukinių mašinistams, dokų darbininkams ir kelių kitų profesijų atstovams, į vieną schemą, pagal kurią Prancūzijos gyventojai būtų priversti dirbti ilgiau.

E. Philippe'as ypač supykdė profesines sąjungas, pasiūlydamas sumažinti išmokas žmonėms, kurie pasinaudotų galimybe išeiti į pensiją sulaukę 62 metų, o ne 64 metų, nuo kada pradedamos mokėti išmokos.

Streikas sekmadienį vėl smarkiai sutrikdė traukinių eismą, o Paryžiuje viešasis transportas beveik sustojo, nes veikė tik dvi iš 16 miesto metropoliteno linijų, tuo metu dauguma nacionalinės geležinkelių operatorės paslaugų buvo atšauktos.

Profesinės sąjungos paskelbė trečiąją masinių protestų dieną antradienį ir tikisi, kad į gatves išeis dešimtys tūkstančių žmonių.

Streiko organizatoriai tikisi pakartoti 1995 metų įvykius, kai centro dešiniųjų vyriausybė buvo priversta atsisakyti pensijų reformos po tris savaites trukusių metropoliteno ir geležinkelio darbuotojų streikų prieš pat Kalėdas.

Tuo metu verslo atstovai nerimauja, kad užsitęsę trikdžiai lems didelius nuostolius per svarbiausias metų šventes, o keliautojai baiminasi, kad žlugs jų kelionių planai.

Būgštavimai dėl kelionių Kalėdų laikotarpiu

E. Philippe'as interviu dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad prancūzai, kurių dauguma Kalėdų laikotarpiu keliauja pas savo artimuosius, nesitaikstytų su situacija, jei negalėtų nuvykti pas giminaičius.

„Kalėdos – svarbus metas, – kalbėjo jis. – Nemanau, kad prancūzai susitaikytų, jei iš jų jis būtų atimtas.“

Premjeras perspėjo profesines sąjungas „prisiimti savo atsakomybes“.

Visgi jis stengėsi sumenkinti 11 dienų trunkančio streiko mastą, nors jis paveikė mokyklas, pagrindinius uostus ir naftos perdirbimo įmones, taip pat sumažino parduotuvių ir restoranų klientų srautus.

„Viskas nėra visiškai užblokuota, bet tai erzina“, – teigė E. Philippe'as.

Jo vyriausybė tvirtina, jog pensijų reforma būtina tam, kad dabartinė sistema, kuri yra palankesnė viešojo sektoriaus darbuotojams, taptų sąžiningesne ir tvaresne.

Viskas nėra visiškai užblokuota, bet tai erzina.

Tačiau savaitraščio „Le Journal du Dimanche“ atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. prancūzų palaiko streikuojančius darbuotojus arba juos užjaučia. Prieš gruodžio 5-ąją prasidedant streikui tokią nuomonę turėjo 46 proc. respondentų.

Tik 30 proc. apklaustųjų griežtai nepritarė streikui.

Traukinių mašinistai žada tęsti streiką, kol naujo pensijų plano bus atsisakyta.

„Jei vyriausybė nori, kad konfliktas baigtųsi prieš šventes, jie turi visą ateinančią savaitę priimti išmintingą sprendimą ir atšaukti taškais paremtą pensijų planą“, – naujienų agentūrai AFP sakė griežto kurso besilaikančios mašinistų profesinės sąjungos „CGT-Cheminots“ generalinis sekretorius Laurent'as Brunas (Loranas Brunas)

„Labai paprasta“

Nuosaikioji profesinė sąjunga CFDT parėmė streiką vyriausybei pareiškus, kad asmenys, kurie išeis į pensiją nesulaukę 64 metų, negaus pilnos pensijos.

„Labai paprasta: tam, kad CFDT pakeistų savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto, vyriausybė privalo atšaukti [didesnį pensinį] amžių“, – „Le Journal du Dimanche“ sakė CFDT lyderis Laurent'as Bergeris (Loranas Bergeris).

Tačiau L. Bergeris, bendros pensijų sistemos šalininkas, pakartojo esąs atviras dialogui.

„Turime išeiti iš šios aklavietės“, – tvirtino jis.

E. Philippe'as savo ruožtu griežtai pareiškė, kad jo „durys yra atviros“ profesinėms sąjungoms, su kuriomis jis planuoja toliau derėtis ateinančią savaitę. Premjeras pabrėžia, kad vyriausybė laikysis savo pozicijos.

Interviu leidinio „Le Parisien“ sekmadienio numeriui jis sakė remiantis pensijų reformos architektą Jeaną-Paulį Delevoye (Žaną Polį Delvua), kuris susidūrė su kaltinimais dėl interesų konflikto.

Savo vėliausioje pajamų deklaracijoje J.-P. Delevoye nenurodė kelių papildomų pareigų, kurias užėmė atėjęs dirbti į vyriausybę.

Prancūzijos konstitucija numato, kad vyriausybės nariams draudžiama užsiimti jokia kita profesine veikla, išskyrus jų oficialias pareigas.

Nors dauguma J.-P. Delevoye postų buvo labdaros organizacijų tarybose, jam teko grąžinti kelias dešimtis tūkstančių eurų, gautų už darbą dviejuose postuose. Dabar J.-P. Delevoye jau pasitraukė iš tų pareigų.

E. Philippe'as sakė „visiškai tikintis Jeano-Paulio Delevoye gerais ketinimais“.

Moteris popietė įlipo į traukinį Paryžiaus „Gare de Lyon“ stotyje. Išvažiavus iš miesto jai prasidėjo sąrėmiai. Traukinys sustojo ir moteris pagimdė, toliau rašo laikraštis. Motina ir vaikas esą jaučiasi gerai.

Paryžiaus viešojo transporto sistemoje vis pasitaiko atvejų, kai vaikai pasaulio šviesą išvysta traukiniuose. Paprastai jie tada iki savo 25-ojo gimtadienio gali sostinėje traukiniais važinėti nemokamai.

Pastarosiomis dienomis Paryžiuje dėl streikų prieš pensijų reformą tvyro transporto chaosas: nekursuoja daugybė traukinių, uždarytos kai kurios metro linijos.