Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ši vertybė buvo įrašyta 2005 m., tačiau Lietuvoje retas žino, kad tai vienas iš 4 valstybėje esančių tarptautinių lygmeniu pripažintų paveldo vertybių, šalia Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos ir Kernavės. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama atkreipti dėmesį į Struvės geodezinio lanko tvarkymo ir sklaidos būtinybę, kreipiasi į Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją, atsakingą už šios vertybės apsaugą. 

Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, besidriekianti per 2820 km nuo Hametfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertanti 10 šalių. Matavimų tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys.

Grandinę 1816-1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta vertybė apima 34 originalius punktus, iš kurių 3 yra Lietuvoje: Vilniaus r. yra Paliepiukų ir Meškonių geodeziniai punktai, o Rokiškio r. – Gireišių geodezinis punktas. Struvės geodezinio lanko punktai Lietuvoje saugomi ne tik tarptautiniu mastu, bet ir kaip kultūros paveldo objektai – 2005 m. punktai taip pat buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą bei paskelbti kultūros paminklais.

Lietuvoje už Struvės geodezinio lanko apsaugą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, vietos valdytoja paskirta Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyr. specialistė. Visgi niekur nėra pažymėta, jog ši institucija ir specialistė vykdo funkcijas, susijusias su UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiu objektu. Struvės geodeziniam lankui nėra parengta valdymo sistema, nevyksta aktualizavimas, bendradarbiavimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Paveldo komisija prašo Vyriausybės įpareigoti Žemės ūkio ministeriją vykdyti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje ir jos įgyvendinimo gairėse nustatytas pareigas bei Žemės ūkio ministerijos nuostatuose numatyti funkcijas, susijusias su Struvės geodezinio lanko kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto apsauga.

Žemės ūkio ministerijos prašoma skirti tikslinį finansavimą Struvės geodezinio lanko aktualizavimui, bendradarbiauti su kitomis institucijomis organizuojant šio objekto priežiūros ir aktualizavimo veiklas bei organizuoti Struvės geodezinio lanko valdymo sistemos parengimą.

Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje esantys Paliepiukų ir Meškonių punktai yra apleisti ir nėra vizualiai patrauklūs lankytojams, jie tik minimaliai paženklinti stulpeliais ir lentelėmis, visuomenėje yra menkai žinoma apie šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės mokslinę, istorinę svarbą. Pagirtinos Rokiškio r. savivaldybės, šio rajono mokyklų ir vietos bendruomenių iniciatyvos aktualizuojant jų teritorijoje esantį Gireišių geodezinį punktą.

Paveldo komisija kreipiasi į Vilniaus r. savivaldybę, prašydama sutvarkyti apleistus Paliepiukų ir Meškonių punktus, o Rokiškio r. ir Vilniaus r. savivaldybių vykdyti jų savivaldybėse esančių UNESCO saugomų punktų sklaidą, priežiūrą ir t.t. Tvarkant ir pristatant šį mažai žinomą objektą visuomenei, siekiant sudominti įvairaus amžiaus lankytojus, būtina pasitelkti kultūros paveldo specialistus, akademinę bendruomenę ir geodezijos specialistus.

Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašoma integruoti į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas UNESCO pasaulio paveldo objektų, taip pat ir Struvės geodezinio lanko, pažinimą. 

Struvė – išskirtinis, ypatingą reikšmę pasaulio mokslo istorijai turintis UNESCO pasaulio paveldo objektas. Vienas svarbiausių Struvės geodezinio lanko aspektų yra vertybės atsiradimo istorija, todėl šį objektą galima pristatyti įdomiai ir patraukliai įvairioms visuomenės ir amžiaus grupėms. Valdymo plano parengimas, nuoseklus tarptautinių ir nacionalinių užduočių vykdymas – kelias į sėkmingą Struvės geodezinio lanko ir kitų UNESCO saugomų paveldo objektų vadybą Lietuvoje. 

Nauja Lietuvos banko šiandien išleista kolekcinė 20 eurų sidabro moneta visuomenei pristatyta Meškonyse prie Vilniaus, netoli Europos geografinio centro, kur eina monetoje įamžintas Struvės geodezinis lankas, naudotas nustatyti Žemės formą ir dydį.

„Šios monetos įdomybė – jos briaunoje užrašyti Meškonių ir dar dviejų Lietuvos vietovių pavadinimai ir jų koordinatės. Tose vietovėse yra trys geodeziniai punktai, kartu su dar trisdešimt vienu punktu kitose devyniose valstybėse primenantys pasaulyje garsų Struvės geodezinį lanką, UNESCO įtrauktą į Pasaulio paveldo sąrašą. Jame įrašyti keturi objektai, ir visi jie įamžinti Lietuvos banko išleistose kolekcinėse monetose“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Dar viena šios monetos įdomybė: vienoje iš jos pusių įrašyti 10 valstybių pavadinimai jų originalo kalba (Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Moldova). Tai valstybės, kurių teritoriją kerta beveik 3 000 km ilgio Struvės geodezinis lankas.

„Struvės geodezinis lankas – tai vienas įspūdingiausių istorinių žmonijos bandymų ištirti ir nustatyti Žemės formą ir dydį“, – rašo dr. Saulius Urbanas kartu su moneta išleistame lankstinuke. Jame nurodyta, kad Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, sudaryta 1816–1852 m., besidriekianti ties 26° rytų ilgumos dienovidiniu nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros, t. y. nuo 45°20’ iki 70°40’ šiaurės platumos. Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino Tartu universiteto profesorius ir ilgametis to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė (F. G. W. von Struve, 1793–1864).

Šis Žemės dienovidinio matavimų lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę. Todėl Struvės geodezinis lankas įamžintas ir tarptautinei visuomenei pristatomas 34 parinktais punktais. Lietuvoje saugomi punktai yra Meškonyse, Paliepiukuose (abu Vilniaus raj.) ir Gireišiuose (Rokiškio raj.). Juos įamžinant Lietuvos banko išleistos kolekcinės monetos briaunoje įrašyta: GIREIŠIAI N55º54'09" E25º26'12" * MEŠKONYS N54º55'51" E25º19'00" * PALIEPIUKAI N54º38'04" E25º25'45" *.

Monetos grafinius projektus sukūrė ir gipsinius modelius atliko Tadas Žebrauskas.

Kolekcinė 20 eurų sidabro moneta, skirta Struvės geodeziniam lankui, nukaldinta 3 000 vnt. tiražu Lietuvos monetų kalykloje.

1998 m. Lietuvos bankas išleido kolekcinę monetą, skirtą Vilniui, kurio senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, vėliau taip įamžinti dar du paveldo objektai: 2004 m. pasirodė moneta, skirta Kuršių nerijai, 2005 m. – Kernavei.

Struvės geodeziniam lankui skirta moneta – jau penktoji Lietuvos banko šiemet išleista eurų kolekcinė moneta.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorius Tadas Žebrauskas laimėjo Lietuvos banko konkursą Struvės geodeziniam lankui (UNESCO Pasaulio paveldas) skirtos proginės 20 eurų nominalo monetos dizaino sukūrimui.

Tai jau ne pirmasis proginės monetos konkursas, kurį laimi šis Kauno technologijos universiteto (KTU) akademinės bendruomenės narys. T. Žebrauskas papasakojo apie tai, kas jį traukia dalyvauti panašiuose dizaino konkursuose, kūrybinį procesą ir Struvės geodzinio lanko išskirtinumą.

– Tai jau ne pirmasis toks jūsų laimėjimas?

– Taip, šių metų pradžioje buvo išleista moneta, skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, kurios dizainas – mano kūrinys.

Prie to prisidėjo ir mano kolega dailininkas Giedrius Paulauskas, kuris vėliau pagamino gipsinį monetos modelį. Šiais metai bandysiu monetą atspausdinti 3D printeriu, labai įdomu koks bus rezultatas, o jeigu nepavyks – modelio kūrimą vėlgi patikėsiu G. Paulauskui.

–Kaip nusprendėte dalyvauti šiame konkurse?

– Lietuvos bankas visoms proginėms monetoms skelbia konkursus, tačiau, mane asmeniškai, tik pažiūrėjus į siūlomas temas, intriguoja tik maža jų dalis. Būtent taip nutiko ir su Struvės geodezinio lanko dizaino konkursu. Apie šį lanką buvau girdėjęs nedaug, žinojau tik bendrą infomaciją, tačiau kuomet pradėjau ieškoti daugiau duomenų, ši tema mane tiesiog įtraukė.

– Kas tai yra Struvės lankas?

– Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Ji avadinta Tartu universiteto astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.

Mano kurtoje monetoje pavaizduoti trikampiai atitinka profesoriaus F. G. V. Struvės sudarytą trikampių skaičiavimo sistemą.

Taip pat monetoje pavaizduota schema, kuri simbolizuoja apie 200 m.pr.Kr. graiko Eratosteno atliktą žemės perimetro skaičiavimą. Jis tai atliko pasitelkdamas saulės sukuriamu šešėliu ir susidarančiu kampu tarp šešėlio linijų. Gauta paklaida tik 10 procentų, o tai, mano nuomone, tikrai įspūdinga. Tiesa šią schemą komisijos buvau paprašytas supaprastint, kad ji būtų aiškesnė visuomenei.

– Monetoje išvardintos valstybės nacionalinėmis jų kalbomis: Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Moldova, Ukraina. Kas jas sieja?

Per visas šias valstybes nusidriekęs Struvės geodezinis lankas. Kai kuriose jų dar likę keli skaičiavimo taškai – universitetas Estijoje ar bažnyčia Suomijoje. Lietuvoje iš 18 esančių lanko punktų išrinkti ir pasiūlyti įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodezinius punktai – Meškonyse, Paliepiukuose ir Gireišiuose. Šių taškų koordinatės bus nurodytos monetos briaunoje.

– Ar Lietuvos banko pateiktose konkurso sąlygose buvo nurodyti šį informacija?

– Ne, buvo nurodytas tik informacinis tekstas, šiuo atveju „Struvės geodezinis lankas“ ir „UNESCO pasaulio paveldas. Lietuva 2015), taip pat nominalas, Lietuvos simbolika (Vytis), monetų kalyklos ženkliukas. Visa kita – laisva mano interpretacija.

– Norint laimėti, neužtenka tik sukurti dizainą – reikia atlikti ir nemažai formalumų?

– Pirmiausiai komisijai siunčiami projektai, iš kurių jie atrenka įdomiausius ir pateikia siūlymus jų tobulinimui. Beveik niekada nebūna, kad dizainas tiktų iškarto. Tuomet kuri vieną nuo kito praktiškai minimaliai besiskiriančius dizainus. Kartais sėdi kambaryje tarp daugybės lapų ir nebežinai, kuris variantas buvo penktas, kuris penkioliktas. Pateikiamas variantas gintis komisijoje, kurią sudaro tiek banko atstovai, tiek meninkai, tiek konkečiai progai kuriamos monetos specifinės srities specialistai, kaip šiuo atveju geodezininkai, UNESCO paveldo atstovai – iš viso apie 20 žmonių.

– Kada moneta bus išleista?

– 2015 metų antrąjį ketvirtį, tad visas monetos kūrimo procesas užtrunka apie metus – nuo konkurso paskelbimo iki jos pristatymo.