Pasak sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ direktoriaus Andriaus Deimanto, įmonė siekia išnaudoti savo valdomą apšvietimo tinklą elektromobilių krovimui, taip pat svarsto perimti iš savivaldybės dar 25 elektromobilių krovimo stoteles ir jas eksploatuoti.

„Bandome keletą variantų, kai kurie variantai yra išorinės stotelės – jas planuojame paleisti jau kitą savaitę. Jos padaromos lengviau. Bet mes norėjome apskritai išsiaiškinti, ar mūsų tinklas leidžia krautis elektromobilius“, – šią savaitę tarybos posėdyje iniciatyvą pristatė jis.

Anot jo, kol kas bus išbandomos aštuonios išorinės stotelės – specialios dėžutės prie stulpų su kištukiniais lizdais, o šiomis savaitėmis bus skelbiamas konkursas ir visiškai į stulpus integruotoms stotelėms, jų artimiausiu metu bus įrengta apie 60.

Krautis transporto priemones galima būtų atsisiuntus specialią programėlę, tai daryti galima bus tik naktį.

Savivaldybės stotelės liks greito ir vidutinio krovimo, tuo metu krovimas nuo stulpų liks lėtas.

„Koncentruojamės į nakties periodą. Idėja tokia: Žmogus grįžo namo, kad ir 6 val. vakare, įkišo laidą ir nuėjo miegoti. Tol, kol nešviečia, automobilis nesikrauna, atėjo tamsus paros metas, automobilis pradeda automatiškai krautis, jis ryte atsikelia, susirenka savo kabelius ir važiuoja į darbą“, – kalbėjo A. Deimantas.

Pasak jo, šiuo metu išbandomos 3,5 kW galingumo stotelės, jos leidžia per naktį pakrauti elektromobilį maždaug 150 kilometrų kelionei.

A. Deimanto teigimu, įmonė svarsto stoteles įrengti platesnėse gatvėse, bet ne kiemuose, kad taip nebūtų užimtos įprastų automobilių stovėjimo vietos.

„Vis dažniau pastebime ant stulpų ar šviesoforų klijuojamus reklaminius skelbimus, kurie netinkamai pakabinti gadina infrastruktūrą. Paliekamos sunkiai nusivalančios klijų juostos pažeidžia stulpo dangą ir nekuria estetiško vaizdo“, – atkreipė dėmesį atstovai.

Primenama, kad reklaminiai plakatai gali būti kabinami tik gavus miesto leidimą.

„Prašome supratingumo kuriant patrauklią miesto aplinką“, – rašė savivaldos atstovai.

Redakcijos nuotr.

Pėsčiųjų takas eina pro Užimtumo tarnybos pastatą.

"Šiuo taku daugybė miestiečių pasiekia darbą, vaikai keliauja į "Gilijos" pradinę mokyklą ir Vydūno gimnaziją. Pati rytais šiuo taku einu su dukra, tikrai jaučiamės nesaugiai. Šviestuvai užgeso dar spalį, bet iki šiol nėra suremontuoti", – piktinosi Žvejybos uosto rajono gyventoja.

Spėju, kažkas, vilkėdamas darbo rūbus, drąsiai atėjo, pasistatė kopėčias ir įlipo.

Paaiškėjo, kad penkis šviestuvus spalio pabaigoje nuniokojo vagišiai. Ilgapirščiai sugebėjo įsliuogti į stulpus ir nuplėšti šviesos diodų lempas.

"Nežinau, kokia nauda, nes tokio šviestuvo neparduosi ir nepanaudosi. Lempų laikikliai liko, o pačius šviestuvus pasiėmė. Matyti, kad kelis varžus atsuko atsuktuvu, o replių neturėjo, tad laidus tiesiog nuplėšė", – sakė įmonės "Gatvių apšvietimas" Apšvietimo valdymo skyriaus vadovas Dainius Petrauskas.

"Gatvių apšvietimo" specialistai įtaria, kad vagys į stulpus turėjo ropštis vidury dienos.

"Reikėjo, kad įtampos nebūtų. O jos nėra dieną, kai šviestuvai nedega. Spėju, kažkas, vilkėdamas darbo rūbus, drąsiai atėjo, pasistatė kopėčias ir įlipo. Kas ten supras – mūsų įmonės darbininkas krapštosi prie šviestuvo ar kažkas svetimas", – kalbėjo D. Petrauskas.

Įmonės vadovai parašė pareiškimą policijai. Dėl vagystės – apie 2 tūkst. eurų nuostolis.

"Šiuos šviestuvus pirkome 2017 m. Tuomet jie dar brangiai kainavo, už vieną mokėta po 400 eurų. Pernai prie Nidos gatvės 40 namo keturis šviestuvus vagišiai nugvelbė per savaitę. Panašu, kad čia jau toks rajonas. Vagysčių pasitaiko", – pabrėžė įmonės atstovas.

Pavogtus šviestuvus ketinama sutvarkyti iki Kalėdų.

"Per pandemiją ypač sunku su užsakymų įvykdymu. Šie šviestuvai pagaminti Italijoje, tad tenka laukti 6–7 savaites, kol atgabena", – patikino D. Petrauskas.

Kartu su šiais šviestuvais Naikupės gatvėje bus įrengtas apšvietimas dar keliose šio rajono vietose.

Šviestuvai atsiras tarp Minijos gatvės 133 ir 137 namų. Bus apšviestas kiemas tarp Nidos 46 ir 48 bei Sulupės gatvės 18 ir 20 namų.

"Tikrai buvo gyventojų prašymų įrengti čia apšvietimą. Manome, kad iki švenčių darbai bus baigti", – vylėsi D. Petrauskas.

Ne visi vairuotojai žino, kad tokiais atvejais taip pat būtina įvykį įregistruoti ir pranešti apie jį savo draudimo bendrovei, nes neretai manoma, kad eismo įvykiu laikytinas tik kelių transporto priemonių susidūrimas, todėl atsitrenkus į stulpą, tvorą ar kelio atitvarą neva galima rūpintis tik savo automobiliui padaryta žala. Pagal kelių eismo taisykles, visi važiuojamojoje kelio dalyje ar šalia jos esantys objektai taip pat yra eismo elementai, o jiems – kaip ir kitam trečiųjų šalių turtui – padarytą žalą reikia atlyginti. Dėl to susidūrus su tokiu objektu būtina apie eismo įvykį pranešti apgadinto turto savininkui, o jei to padaryti nėra galimybės – informuoti policiją.

Statistiškai dažniausiai automobilių vairuotojai tokių eismo įvykių metu apgadina degalinių kolonėles, kelio atitvarus, kelio ženklus, apšvietimo stulpus ir tvoras. Taip pat nukenčia automobilių stovėjimo aikštelių užtvarai, vartai, pastatų fasado elementai.

Privalu atlyginti tiek privačių asmenų, tiek įmonių ar valstybės turtui padarytą žalą. Dėl to nesvarbu, ar apgadinama kaimynų tvora, ar apšvietimo stulpas, būtina įvykį įregistruoti ir kuo greičiau apie jį informuoti draudimo bendrovę. Geriausias sprendimas tokiose situacijose yra iškviesti kelių policiją, kuri įvykį oficialiai užfiksuoja. Galima ir asmeniškai kreiptis į turto savininką bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nereikėtų situacijos mėginti spręsti neoficialiais žodiniais ar rašytiniais susitarimais. Anot draudikų, tai išties rizikinga, nes nesant oficialių dokumentų apie įvykį gali kilti įvairių nesusipratimų. Blogiausias sprendimas būtų iš įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti. Tai gali grėsti piniginėmis baudomis, kurios, priklausomai nuo eismo įvykio metu padarytos žalos, gali siekti nuo 600 eurų iki 1,5 tūkst. eurų.

Sulaukė dėmesio

Gegužę savivaldybė pranešė, kad artimiausiu laiku prasidės vienos svarbesnių susisiekimo arterijų Šnipiškių seniūnijoje – Giedraičių gatvės – rekonstrukcija. Dėl to buvo pasirašyta rangos sutartis su bendrove "Akordas1", laimėjusia viešąjį konkursą. Iki metų pabaigos bus atnaujinta beveik 1 km gatvės atkarpa nuo Lvovo iki Žalgirio gatvės ir 200 m ilgio S.Fino gatvės atkarpa nuo Giedraičių iki Kalvarijų gatvės. Šalia rekonstruojamos Giedraičių gatvės bus nutiestas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas, įrengtos saugios pėsčiųjų perėjos, šaligatviai, atnaujinti inžineriniai tinklai ir gatvės apšvietimas. Gatvės atnaujinimo darbai kainuos 2 mln. eurų, Vilniaus savivaldybė skyrė 900 tūkst. eurų.

"Vilniuje pastaraisiais metais tvarkoma rekordiškai daug miestiečius supančių erdvių, anksčiau užmirštų gatvių. Šnipiškes šiuo metu gaiviname iš esmės, projektuodami naujas viešąsias erdves, tvarkydami apleistas gatves, jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Norime išsaugoti abipus Giedraičių gatvės tvyrančią istorinę Skanseno atmosferą, ypatingą gatvių struktūrą, kultūrinio istorinio paveldo objektus, tačiau kartu privalome pirmiausia padėti čia gyvenantiems žmonėms atsinaujinti gyvenamąją aplinką, kad ši taptų patogi gyventi. Atnaujinama gatvė – susisiekimo arterija ne tik Giedraičių ir S.Fino gatvių gyventojams, bet ir šalia besidarbuojantiems biurų darbuotojams. Skaičiuojama, kad šia gatve per parą kasdien važiuoja daugiau kaip 4 tūkst. transporto priemonių", – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Giedraičių gatvėje bus atnaujinama kelio danga, įrengtas apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų takai, įrengtos saugios pėsčiųjų perėjos, rekonstruoti inžineriniai tinklai, nutiestas daugiau nei 1 km dviračių takas.

Na, kitoje gatvės pusėje bus šaligatvis be stulpų – galima eiti kita puse, jei jau stulpai trukdo ar erzina.

"Naujasis dviračių takas užtikrins dar patogesnį judėjimą dviračiu ar kita riedėjimo priemone į biurus ir centrinę miesto dalį. Giedraičių takas įsilies į bendrą miesto dviračių takų sistemą: projektuojamais takais Žalgirio ir Kernavės gatvėse, ramaus eismo gatvelėmis Šnipiškėse. Giedraičių gatvė po rekonstrukcijos taps saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems", – sakė Susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto vadovas Antonas Nikitinas.

Sprendimai stebina

Birželio pradžioje, anot savivaldybės, "šnipiškiečių laukta" Giedraičių gatvės rekonstrukcija prasidėjo, o kartu su ja – ir vietos gyventojų vargai. Žmonės buvo kantrūs – suprasdami, kad be nepatogumų rekonstrukcijos būti negali, juos kentėjo. Tačiau tai, ką jie mato pastaruoju metu, kelia nerimą. Pavyzdžiui, šnipiškiečiai pastebėjo, kad gatvės ruože tarp S.Fino ir Daugėliškio gatvių pradėti įrenginėti gatvės apšvietimo stulpai dėl sunkiai suvokiamų priežasčių statomi būsimo šaligatvio viduryje.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Šnipiškių seniūnijos Giedraičių seniūnaitis Miroslavas Bielinis, jo įsitikinimu, didžiausia problema yra prastas projektavimas ir projekto vykdymo priežiūra.

"Suprantu – tie stulpai stovi pagal normatyvus. Prie dviračių tako pusė metro yra apsaugos zona, tad stulpai turi stovėti apie 40 cm nuo krašto. Taip ir stovi. Vienoje Giedraičių gatvės pusėje šaligatvis yra platesnis, o kitoje, kur privatūs sklypai, šaligatvis susiaurėja, stulpai atsiduria ant šaligatvio. Taip jau buvo suprojektuota. Tik kai gyventojams ateities vizualizacijas rodė, elektros stulpai buvo ant skiriamosios ribos. Gyventojams jau tada buvo kilę klausimų, kodėl neplanuoja stulpų apskritai už ribos, ten, kur stovi senieji elektros stulpai. Buvo paaiškinta, kad tada šviesa neapims ir šaligatvio, ir dviračių tako", – sakė seniūnaitis.

Pažadas – išsiaiškinti

Viduryje būsimo šaligatvio "išdygusiais" stulpais pasipiktinę gyventojai kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį. Jis pažadėjo situaciją išsiaiškinti ir, jei ką, – nurodyti stulpus pastumti. Tik šnipiškiečiai suvokia, kad tai nerealu – kabeliai po žeme jau nutiesti, tad, norint kažką pakeisti, reikėtų viską atkasti ir tiesti iš naujo.

"Na, kitoje gatvės pusėje bus šaligatvis be stulpų – galima eiti kita puse, jei jau stulpai trukdo ar erzina, – sakė M.Bielinis. – Stulpai stulpais, bet  pažiūrėkite, kaip nesąmoningai įrengiamos elektrikų "dėžės". Sutarta – vietos gyventojai prie savo namų daro 1,20 m aukščio tvoreles, kad būtų gražu ir įmanoma paveldą apžiūrėti, o dabar visur prikaišiota tų dėžių, kurios yra 1,70 m ar net 2 m aukščio. Faktas, kad niekas jų neapsaugos – vis tiek jos kažkada bus vandalų išpaišytos ir atrodys baisiai. Vienam žmogui pastatė skydinę prieš langus – jis pasirašė, nes jam sakė, kad dėžė bus prie sienos. Kitoje vietoje ne ta puse dėžė stovi, į gatvę atsukta – elektrikai teisinasi, kad kitaip negali atidaryti senos dėžės. Negana to, buvo žadama, kad tos elektros skydinės bus trijų spalvų ir derinamos prie fasadų ir tvorų, o pastatė visas vienodas, chaki spalvos."

Kai gyventojai ėmė aiškintis dėl šių elektros skydinių, sužinojo, kad elektros tinklų atstovai jas įrenginėjo pagal suderintas sąlygas. Vietas derino Kultūros paveldo departamentas, o dydžio niekas su niekuo nederino – tai sprendė elektros tinklų atstovai pagal savo poreikius ir saugumo reikalavimus.

Seniūnaičio įsitikinimu, kiekvienas daro taip, kaip jam reikia, kaip jam paprasčiau, ir tiek. O projekto vykdytojų – bendrovės "Vilniaus planas", juo labiau Vilniaus savivaldybės kontrolės nėra, neatsakingai žiūri į visą situaciją. Gyventojai patys kasdien turi žiūrėti, kontroliuoti, baksnoti pirštu.

Didžiausias rekonstrukcijos pliusas, anot M.Bielinio, gyventojams pavyko išsireikalauti, kad vykdant rekonstrukciją per visą Giedraičių gatvę būtų nutiesta dujų trasa. Kol jos nebuvo, šnipiškiečiai, kurie norėjo prisijungti prie dujų tiekimo, to nedarė, nes tai būtų kainavę apie 15–17 tūkst. eurų. Dabar ši kaina gerokai sumažėja – iki 2–3 tūkst. eurų, tad maždaug 15 namų nekūrens krosnių ir nebeterš Vilniaus oro.

Viskas pagal projektą

Apie ant pėsčiųjų tako Giedraičių gatvėje dygstančius elektros stulpus paklaustas Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis neneigė, jog toje gatvės pusėje, kurioje yra standartinių matmenų dviračių takas su šaligatviu, kai kuriuose susiaurėjimuose išties bus nepatogu praeiti. Tačiau kitoje pusėje yra standartinių matmenų šaligatvis be jokių stulpų.

Suprojektuota viskas buvo pagal teisės aktus, tačiau būtų buvę galima geriau.

Jo teigimu, suprojektuota viskas buvo pagal teisės aktus, tačiau būtų buvę galima geriau, pavyzdžiui, išimties tvarka elektros stulpus statyti 25 cm arčiau dviračių tako.

Giedraičių gatvės rekonstrukcijos projekto vadovė, bendrovės "Vilniaus planas" inžinierė Vida Kukelkienė "Vilniaus dienai" teigė, jog jai suprantamas Šnipiškių gyventojų nerimas, tačiau kai kur tai – tik nepagrįstas panikavimas.

Apšvietimo stulpai ruože tarp S.Fino ir Daugėliškio gatvių, anot jos, įrengti teisingai, pagal projektą, nuo dviračių tako – per 40 centimetrų. Pėstiesiems lieka 1,2 m plotis, o tai atitinka norminius reikalavimus. Negana to, stulpų zona bus su juodomis trinkelėmis, o pėstiesiems – su šviesiomis trinkelėmis, tad net vizualiai jos skirsis.

Elektros skydinių pastatymo vietos, V.Kukelkienės teigimu, buvo derintos su gyventojais, taip pat su visomis instancijomis. Šių darbų priežiūros "Vilniaus planas" neatlieka, įmonė ESO turi vykdyti juos pagal suderintą projektą.

Ketvirtadienį, 9.19 val., iš Minijos gatvės į Jūrininkų prospektą sukusi 57 metų automobilio „Toyota“ vairuotoja nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į pakelės stulpą. Apšvietimo stulpas pasviro.

Moteriai teks atlyginti valstybei padarytą žalą.

Panašus likimas laukia automobilio „Volkswagen“ savininko, kuris nė nebandė slėpti įkalčių. Juoda mašina dar stovi Tekintojų gatvelėje, vedančioje nuo „Švyturio“ arenos prie arčiausiai esančio viešbučio.

Automobilio priekis sumaitotas susidūrimo su apšvietimo stulpu metu ir atkartoja jo reljefą. Suknežinta mašina palikta šalia, o jos valstybinis numeris užrakintas salone.

Jeigu pareigūnai apie šį atvejį dar negavo pranešimo, jiems nebus sunku nustatyti kaltininką.

J. Janonio gatvėje, priešais parduotuvę „Iki“ pėsčiųjų perėjos salelėje ne pirmą dieną guli raute išrautas pėsčiųjų perėją žymintis ženklas. Ar jį išvertė koks neatidus vairuotojas, o gal tai – chuliganų siautulio pasekmė, kol kas nežinia.

Bendrovė „Gatvių apšvietimas“ atstato išverstus stulpus, vairuotojui tai gali kainuoti apie tūkstantį eurų.

Apie sumaitotus, nuverstus ar apgadintus kelio ženklus Klaipėdoje reikėtų pranešti bendrovės „Eismija“ darbuotojams. Pasirodo, kelio ženklai yra kur kas pigesni nei apšvietimo stulpai, už jų atkūrimą kaltininkui gali tekti sumokėti nuo kelių dešimčių iki 100 ir daugiau eurų.

Vakar įmonės "Gatvių apšvietimas" darbininkai išmontavo pirmąją atramą, kuri stovėjo Liepų gatvės pabaigoje. Įveikę sovietiniais laikais įtaisytą apšvietimo stulpą, darbuotojai turėjo pusantro metro gylyje sumontuoti tvirtesnį pamatą naujajai atramai.

"Pernai miesto tarybos sprendimu mūsų bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas beveik puse milijono erų. Taryba nusprendė, kad lėšos bus panaudotos dekoratyviniams žibintams istorinėje miesto dalyje įrengti. Iš viso nuspręsta pakeisti 124 dekoratyvinius žibintus", – aiškino įmonės "Gatvių apšvietimas" direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Iki Jūros šventės renginių skubama pakeisti visas Liepų ir Naujojo Sodo gatvių žibintų atramas.

"Liepų gatvėje pakeisime 47 žibintus, o Naujojo Sodo gatvėje – 22", – skaičiavo D.Aleksandrovas.

Vėliau bus keičiamos žibintų atramos Vytauto gatvėje, čia jų atsiras 13.

J.Zauerveino gatvėje bus sumontuota 11 naujų stovų, o Šaulių gatvėje stovės 31 naujas žibintas.

"Džiaugiuosi gražėjančiu miestu ir įmonės "Gatvių apšvietimas" darbu. Atlikus visas procedūras, Klaipėdoje bus ne tik šviesiau, bet ir kardinaliai pasikeis šios gatvės veidas. Be to, šie darbai tik pradžia – pamažu taip bus keičiama ir daugiau apšvietimo stulpų", – tikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Įmonės "Gatvių apšvietimas" direktorius D.Aleksandrovas aiškino, jog dalis žibintų bus vienos dalies, kiti – dviragiai.

"Priklausys nuo apšvietimo lempų skaičiaus. Bus sumontuotos naujesnės kartos lempos, todėl mieste tikrai bus šviesiau, jos skleis ryškesnę šviesą", – patikino D.Aleksandrovas.

Gatvių apšvietimo žibintų stulpai bus perdažyti Naujojoje Uosto, S.Dariaus ir S.Girėno, Priestočio, Herkaus Manto gatvėse.

Vėliau bus vertinami kitose šiaurinėje miesto dalyje esančiose arterijose esantys žibintai, bus sprendžiama dėl jų atramų perdažymo.

Stulpų spalva nesikeis – išliks žalia. Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas informavo, kad tokie darbai atliekami nuolat.

„Perdažome tas atramas, kurių būklė jau yra prasta. Tokie darbai atliekami kasmet. Vienas nudažome, o po metų reikia atnaujinti jau kitas“, – teigė vadovas.

Pabrėžiama, kad dažai ne tik pagerina estetinę gatvių ir esamų atramų būklę, bet ir žiemos metu metalinius šviestuvų stulpus geriau apsaugo nuo kelio druskų ir korozijos.

„Kol orai dar pakankamai geri, neprasidėjo rudeniški lietūs, norime susitvarkyti. Sunku nutaikyti laiką. Vieną dieną nuvalome, o tada žiūrime, kada dažyti. Šiems darbams reikia sausų orų“, – pasakojo vadovas.

Planuojama atnaujinti ir dalį metalinių atitvarų. Naujais bus keičiami labiausiai susidėvėję, surūdiję. Tokių yra Taikos prospekte, kitose miesto vietose.

„Dažyti atitvarų kiekvienais metais neapsimoka. Pigiau atsieina juos pakeisti naujais“, – sakė generalinis direktorius.

"Nesuprantu, kada ir kam tuos stulpus stato. Darbininkų nesimato, o atramų vis daugėja. Gal naktį dirba", – svarstė vienas miesto centre gyvenantis klaipėdietis.

Vyras atkreipė dėmesį, kad kai kuriose vietose stulpai įkurdinti, galima sakyti, šaligatvio viduryje.

Paaiškėjo, kad ant atramų bus sumontuoti ženklai, nurodysiantys gatvės pavadinimą ir kryptį.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciutė teigė, kad į žemę suleisti stulpai jau buvo apžiūrėti.

"Gal ir tikrai daugokai jų pastatyta. Jau pasakėme, kad dalį panaikintų ir kiekvieno stulpo vietą suderintų su mumis. Rangovai labai skubėjo atramas sumontuoti, kad nepašaltų, nes negalės dirbti, ir persistengė", – komentavo vyriausioji specialistė.

M.Enciutė pabrėžė, kad istorinėje miesto dalyje trūksta vietos. Pastebima, kad kai kur galima ant vienos atramos sumontuoti du ženklus ar juos pakabinti ant namo.

Nors darbus atliekanti įmonė jau turi pasigaminusi ženklus, pirmiau turės panaikinti nereikalingus stulpus, suderinti ženklų vietas su savivaldybe.

Informacinės kelių ženklų sistemos projektui buvo pritarta 2007 m. Įgyvendinti jį numatyta etapais – centrinėje, šiaurinėje, pietinėje miesto dalyse.

Iki 2009 m. ženklai buvo sumontuoti pietinėje miesto pusėje ir dalyje šiaurinės.

Buvo patvirtintas ir dar vienas projektas – vizualinės informacijos bei komercinių nuorodų. Pasak M.Enciutės, nuspręsta, kad senamiesčiui labiau tiktų raudonos spalvos ženklai, kurie buvo numatyti pastarajame. Būtent tokie ir montuojami.

Jie ne tik skiriasi savo spalva, bet viršuje yra ir akcentas – Klaipėdos miesto herbas.

Likusioje miesto dalyje išliks tradiciniai mėlyni informaciniai ženklai. Būtent tokių daug yra pietinėje miesto dalyje, nors galima pamatyti ir šiaurinėje.

Per kelerius metus planuojama informacinius ženklus įkurdinti visame mieste.

"Daugiausia jų reikia centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyse. Tačiau reikės peržiūrėti ir pietinę. Šiemet daug nepadarysime. Senamiestyje, kuriame trūksta vietos, procedūros užtrunka, jas reikia derinti", – tvirtino vyriausioji specialistė.

Preliminariais skaičiavimais, pastatyti informacines nuorodas visame mieste, kur jų trūksta, atsieis 132 tūkst. eurų.