2020 metais Baltarusijoje po prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo prasidėjo masiniai protestai. Kai įveikęs opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają 6-ąją kadenciją tariamai laimėjo Aleksandras Lukašenka, baltarusiai išėjo į Minsko gatves. Žmonės ėmė reikalauti diktatoriaus pasitraukimo ir apkaltino valdžią suklastojus rinkimų rezultatus. Tuo metu A. Lukašenka prieš taikius protestuotojus užsiundė OMON pajėgas: žmonės buvo sulaikomi, patyrė kankinimus. Vienas jų – K. Matusevič, šiuo metu gyvenantis Vilniuje ir sielos žaizdas mėginantis išsigydyti kurdamas muziką.

– Kokie buvo jūsų ateities planai prieš pradedant galvoti apie išvykimą iš Baltarusijos? – jarmo.net pasiteiravo K. Matusevič.

– Nenorėjau palikti savo šalies, nes ją mylėjau. Galvojau, kad padėtis pasikeis – režimas bus palaužtas. Deja, galiausiai viskas pasisuko šiek tiek kitaip. Turbūt pirma mintis palikti šalį šovė tuomet, kai buvau sulaikytas antrąkart. Tiesa, neskubėjau, nes vis dar mokiausi. Nors ir ketinau keliauti į Lietuvą, bet nežinojau, kaip tiksliai tai padaryti.

Praėjusių metų rugpjūtį policija sulaikė mane trečiąkart. Tuomet aš galutinai nusprendžiau palikti Baltarusiją. Supratau, kad nėra kito kelio. Nors prieš tai svajojau studijuoti muziką ir ją kurti, tačiau supratau, kad Baltarusijoje man nebėra jokių perspektyvų. Negalėjau studijuoti ir žurnalistikos, nes buvau pašauktas į kariuomenę.

Po to, kai patyriau sulaikymus, supratau, kad mano įprastas gyvenimas sugriuvo. Turėjau palikti šalį.

– Ilgus metus Baltarusiją valdo diktatorius A. Lukašenka. Nuolat kalbama apie šalyje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Kaip jie Jus palietė?

– Kai man pradėjo rūpėti, kas vyksta mano šalyje, pastebėjau, kad vis labiau ir labiau varžoma žodžio laisvė. Tarsi mes nuolat turime kažką daryti dėl savo valdžios, lyg mes kažką jai skolingi. Nežinau kodėl, bet mūsų valdžia taip elgiasi – leidžia suprasti, kad mes turime jai kažką duoti, kad mes turime visada elgtis taip, kaip liepia A. Lukašenka.

Kai per protestus mane sulaikė policija, aš patyriau kankinimus. Pareigūnai mane mušė. Buvau visas mėlynas. Tai įvyko pirmąkart, kai mane sulaikė. Patyriau fizinį smurtą. Tuo metu mane iš viso pralaikė 30 parų. Kai patekau į areštinę antrą antrą, po to – trečią, išmokau ištverti kankinimus, nors pareigūnai iš manęs tyčiojosi, kalbėjo nepagarbiai, įžeidinėjo, bandė palaužti psichologiškai: vadino fašistu, naciu, teroristu, jie niekuomet neišjungdavo šviesos naktimis – mes, sulaikytieji, miegodavome akinančioje, labai ryškioje šviesoje. Kiekvieną naktį po du kartus jie mus pastoviai pažadindavo, kad įsitikintų, jog niekas nepabėgo. Bet tai tuo pačiu tai buvo ir kankinimas: mums neleido miegoti naktimis.

– Už ką jie Jus sulaikė?

– Už tai, kad dalyvavau protestuose. Pareigūnai man sakė, kad šie protestai nepageidaujami A. Lukašenkos, kad jie nesankcionuoti.

Tai tiesiog buvo taikūs protestai, žmonės nieko blogo nedarė, negadino jokio turto, patys nesukėlė neramumų. Mes tiesiog vaikščiojome nešini gėlėmis, balionais, vėliavomis, norėjome išreikšti savo nuomonę apie šalyje būtinus pokyčius. Ir tai buvo priežastis, kodėl jie mane sulaikė.

– Kaip Jūs buvote sulaikytas?

– Kai įvyko pirmoji protesto akcija, susirinko grupelė žmonių. Nors dalis palengva ėmė skirstytis, bet kai kurie žmonės niekur nesitraukė.

Pamenu, mūsų atėjo perspėti, kad atvažiuoja policijos autobusiukai, kad reikia bėgti. O mes nenorėjome to daryti. Pasiryžome stovėti iki pabaigos. Nenorėjome parodyti, kad esame išsigandę, kad bijome jų. Nusprendėme laikytis kartu nepaisant to, ką pareigūnai ketina mums daryti. Ir tuomet pasirodė riaušių policija, kuri pradėjo sulaikyti žmones, net jeigu šie buvo atsitiktiniai praeiviai gatvėje, tiesiog ėję pro šalį.

Penki riaušių policininkai apsupo mane ir sulaikė. Aš mėginau pabėgti, bet jie įstūmė mane į autobusiuką.

– Mėginote pasipriešinti sulaikymui.

– Taip. Nepavyko. Jie panaudojo prievartą: mane mušė, užrakino autobusiuke. Po to nuvežė mane į areštinę, kurioje jau prieš tai buvo patalpinta daugybė sulaikytų žmonių. Praleidau čia 30 dienų. Man paskyrė baudą.

Manęs tai nepalaužė. Po pirmojo sulaikymo aš vis tiek dalyvavau protestuose. Taigi, buvau sulaikytas antrąkart. Kartais pavykdavo pabėgti nuo policijos, bet tai tik laimės, pasisekimo reikalas. Antrą kartą jie manęs nemušė, o tik nusivedė į autobusiuką, išvežė į komisariatą. Tąkart aš areštinėje buvau sulaikytas 15-kai dienų. Mačiau, kad daugelis žmonių buvo mušami, kai kurie turėjo randų. Akivaizdžiai matėsi, kad pareigūnai kankino žmones.

Pranešimo autorių nuotr.

– O kas nutiko trečią kartą?

– 2021-ųjų metų vasarą aš vaikščiojau su draugais miesto centre. Įvyko tiesiog absurdiška situacija, nesusipratimas.

Pamačiau, kad kažkokie vaikinai norėjo sumušti besibučiuojančias merginas. Jos buvo lesbietės. Aš tiems vaikinams pasakiau, kad nors jie homofobai, nenoriu, jog kiltų konfliktas. Vėliau iš tų merginų krepšio paėmiau LGBTQ+ vėliavą ir ją iškėliau. Kažkas mus nufilmavo, įkėlė vaizdo įrašą į „Instagram“ ir pažymėjo lokaciją Minske.

Kaip supratau vėliau, policija ėmė ieškoti visų, matomų šiame vaizdo įraše. Pareigūnai ypač atkreipė dėmesį į mane, nes aš buvau vienintelis vaikinas, užfiksuotas tame įraše.

Jau kitą dieną mane policija sulaikė. Ėjau gatve, kai prie manęs pasirodė neuniformuoti pareigūnai. Jie parodė dokumentus ir liepė eiti kartu į automobilį, prieš tai pasakė, kad reikia pasikalbėti. Paklausiau, kodėl jie mane sulaiko. Atsakė, kad negalima būriuotis dėl COVID-19 suvaržymų.

Sulaikytas aš jiems paaiškinau, kad mėginau apginti merginas nuo agresyvių homofobų. Juk aš nieko blogo nepadariau. Buvau taikus. Tačiau tai niekam nerūpėjo.

Tai buvo tik dar vienas valdžios struktūrų parodymas, kad mes, žmonės, negalime niekaip pasirodyti, išsireikšti. Šįkart aš buvau sulaikytas 30-čiai dienų tik dėl to, nes savo rankose turėjau LGBTQ+ vėliavą.

– Po trečiojo sulaikymo apsisprendėte palikti Baltarusiją. Kodėl pasirinkote būtent Lietuvą?

– Tai buvo lengviausias kelias – mano tėvas gyvena Lietuvoje. Jis padėjo sutvarkyti dokumentus, nusivedė į Lietuvos ambasadą, pasirūpino manimi, kad turėčiau kur gyventi atvykęs į Lietuvą.

Antroji priežastis – aš myliu Lietuvą. Manau, kad lietuviai ir baltarusiai yra artimi žmonės.

Nenorėjau palikti savo šalies, nes ją mylėjau. Galvojau, kad padėtis pasikeis – režimas bus palaužtas. Deja, galiausiai viskas pasisuko šiek tiek kitaip.

– Kaip jums sekasi įsitvirtinti Lietuvoje? Kaip atrodo jūsų šiandieninis gyvenimas?

– Esu muzikantas. Kartais groju gatvėse. Taip pavyksta užsidirbti pinigų. Stengiuosi išgyventi. Aš pagaliau jaučiausi laisvas žmogus. Galiu turėti savo įsitikinimus ir niekas manęs už tai neteis. Juk Baltarusijoje buvau sulaikytas vien už savo pažiūras.

– Kalbant apie muziką, Jūs rašote ir atliekate dainas. Šiuo metu Jus galima pamatyti dainuojantį ir Vilniaus gatvėse. Papasakokite, o kada ir kaip susidomėjome muzika?

– Tai įvyko turbūt prieš 4-erius metus. Aš kartais tiesiog išgirsdavau kai kurias dainas, man jos labai patikdavo. Aš jas išsisaugodavau, klausydavau. Tuo metu turėjau problemų su svoriu. Buvau labai storas vaikinas. Stengiausi tai savyje pakeisti. Pradėjau sportuoti. Muzika man labai padėjo. Ji padeda siekti savų tikslų. Ir vieną dieną aš supratau, kad noriu kažką panašaus kurti, kad noriu pats groti savo instrumentu, kad noriu rašyti dainas. Pirmąjį kūrinį parašiau būdamas 15-kos metų po pirmųjų santykių, po pirmųjų skyrybų. Aš grojau ukulėle. Tai buvo pirmasis mano instrumentas. Taip viskas ir prasidėjo.

– Menas gali būti viena iš pilietinio pasipriešinimo, aktyvizmo formų. Ar kūrėte dainas, kuriose aptariama Baltarusijos padėtis?

– Muzika – kalba, kuria gali apibūdinti savo jausmus, emocijas, tu gali ja pasakyti žmonėms dalykus, gali pasauliui perteikti tam tikras mintis. Aš sukūriau labai daug dainų apie savo gyvenimą, apie tai, kas nutiko su manimi. Aš sukūriau kelias dainas apie Baltarusiją. Šiuo metu turiu parašęs vieną kūrinį, kuris yra grynai apie apie protestus 2020 metais, apie tai, kaip aš palikau tą šalį. Ir aš ruošiuosi jį greitai išleisti. Šiuo metu dirbu prie šios dainos.

– Ar ketinate Lietuvoje prašyti prieglobsčio?

– Taip. Aš esu labai dėkingas Lietuvai, nes ši valstybė padarė daug dėl mūsų. Jūsų šalis mums padėjo, priglaudė nemažai žmonių iš Baltarusijos. Įgijau dokumentus, kad galėčiau gyventi čia legaliai. Taip pat Lietuva padeda Ukrainai. Man labai patinka politiniai jūsų šalies sprendimai. Lietuva yra drąsi šalis. Kitos šalys vis dar neapsisprendusios dėl reakcijos į įvykius Baltarusijoje ir Ukrainoje, tačiau tiek Lietuva, tiek, pavyzdžiui, Lenkija, reaguoja ryžtingai. Tikrai nesu nusivylęs Lietuva.

Tiesa, kalbant apie Baltarusijoje vis dar įstrigusius žmones, labai norėčiau, kad Lietuvos gyventojai prisimintų, jog ne visi baltarusiai sutinka su Aleksandro Lukašenkos režimu. Tai matyti iš vykusių protestų. Europos Sąjunga turėtų duoti šansą tiems žmonėms, kurie yra iš Baltarusijos, čia gyventi. Jeigu esi baltarusis, dar nereiškia, kad palaikai karą Ukrainoje, kad palaikai Aleksandrą Lukašenką, kuris yra Vladimiro Putino marionetė. Tas pats ir su rusais. Kai jie atvyksta į Europos Sąjungą, kartais vyrauja įsitikinimas, jog jie palaiko Vladimirą Putiną. Bet rusai, tikiu, irgi nori laisvės bei kovoja už ją.

Be to, pabėgėliams yra labai sunku susirasti darbą. Tiek rusams, tiek baltarusiams. Sunku visiems. Todėl ir padėti reikėtų visiems.

– Turite giminių Baltarusijoje, todėl tikriausiai sekate situaciją joje. Kokia padėtis yra šiuo metu?

– Nebėra protestų. Policija labai įbaugino visuomenę: jie įkalina žmones daugeliui metų už nieką – už vieną žodį, už vieną pasisakymą prieš režimą. Policija gali tiesiog atsitikinai prieiti prie tavęs gatvėje dėl to, nes nepatikai, gali nusivesti tave, sulaikyti kelioms dešimtis dienų. Ir jiems nerūpi tavo teisės. Teisinė sistema praktiškai žlugusi. Mūsų šalis tapo Šiaurės Korėja.

– Kaip manote, ar situacija Baltarusijoje gerės, ar prastės?

– Aš, žinoma, labai tikiuosi, kad pagerės. Kurį laiką padėtis vis prastėjo. Žinau daug žmonių, kurie Baltarusiją paliko, nes prarado viltį, kadangi situacija tapo vis prastesnė ir prastesnė. Galbūt kai pasibaigs karas ir Ukraina laimės, kažkas nutiks galbūt pačioje Rusijoje. Gal Ukrainai tapus laisva, išlaisvės ir Baltarusija.

Trys iš šių paauglių įtariami parodę žudikui S. Paty. 

Anksčiau šį mėnesį dar trims nepilnamečiams buvo pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo nužudant S. Paty, kuriam praėjusį mėnesį 18 metų čečėnų pabėgėlis nupjovė galvą.

Mokytojas buvo brutaliai nužudytas už tai, kad per pamoką savo mokiniams kaip saviraiškos laisvės pavyzdį parodė pranašą Muhammadą vaizduojančių karikatūrų.

Tai per spaudos konferenciją pranešė „Dašnakcutiun“ atstovė Lilit Galstian. „Armėnijoje didėja politinių kalinių skaičius“, - sakė ji.

Anksčiau Armėnijos specialioji tyrimų tarnyba nusprendė suimti 10 opozicijos politikų, tarp kurių – partijos „Klestinti Armėnija“ lyderis Gagikas Carukianas ir „Tėvynės“ vadovas, buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos direktorius Artūras Vanecianas.

Armėnijoje nuo lapkričio 10 d. vyksta protesto akcijos. Jų dalyviai reikalauja, kad atsistatydintų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, kuris, opozicijos politikų nuomone, „pasirašė kapituliaciją ir atidavė Karabachą azerbaidžaniečiams“.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.

Antradienį Armėnijos gynybos ministerijos ir generalinio štabo atstovai pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos vykdys susitarimus, ir paragino gyventojus susilaikyti nuo veiksmų, destabilizuojančių padėtį šalyje.

„Kardomoji priemonė: suėmimas. Jeigu parengiamasis tyrimas truks iki dviejų mėnesių, suėmimas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių“, – parašė ji šeštadienį feisbuke. N. Zelenkova pridūrė, kad kardomoji priemonė gali būti pakeista.

A. Vasilevičiui taip pat priklauso reklamos agentūra „Vondel/Hepta“, šiuolaikinio meno galerija. Apie jo sulaikymą buvo sužinota rugpjūčio 27 d. Tą dieną Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamento darbuotojai atliko kratą reklamos agentūroje.

Verslininko žmona pasirašė pasižadėjimą neskelbti informacijos apie bylą.

Pratęstas opozicijos aktyvisto suėmimas

Baltarusijos opozicijos aktyvisto Nikolajaus Statkevičiaus žmona Marina Adamovič pranešė, kad jos vyro suėmimas pratęstas dar dviem mėnesiams. Anksčiau jam buvo pateiktas kaltinimas rengus veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką.

„N. Statkevičiaus suėmimo laikas pratęstas dar dviem mėnesiams“, – parašė M. Adamovič feisbuke. Kokia instancija ir kada priėmė šį sprendimą, ji nepatikslino.

Baltarusijos valdžios institucijos pranešimo apie N. Statkevičiaus suėmimo pratęsimą kol kas nei patvirtino, nei paneigė.

Gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti iniciatyvinę grupę, turėjusią rinkti parašus už N. Statkevičiaus iškėlimą kandidatu į prezidentus, motyvuodama tuo, kad jo teistumas dar neišnykęs. 2011 metų gegužės 26 d. N. Statkevičius buvo nuteistas šešerius metus kalėti už dalyvavimą protesto akcijose per prezidento rinkimus 2010 metais, bet 2015 metų rugpjūtį jis išėjo į laisvę pagal prezidento įsaką dėl malonės suteikimo.

Šių metų gegužės 31 d. N. Statkevičius buvo sulaikytas Minske. Jis buvo apkaltintas dalyvavimu nesankcionuotose masinėse akcijose ir suimtas 30 dienų. Liepos 8 d. jam dar buvo pateiktas kaltinimas rengus veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešime pareiškė, kad Paryžius „primygtinai reikalauja [gerbti] išraiškos laisvę visomis formomis, taip pat ir taikias demonstracijas ir dalyvavimą laisvuose bei skaidriuose rinkimuose“.

Maskvoje policija šeštadienį sulaikė daugiau kaip 800 žmonių, susirinkusių į opozicijos organizuotą nesankcionuotą protesto akciją.

Šimtai žmonių susirinko į „pasivaikščiojimus“ vadinamuoju Bulvarų žiedu Maskvos centre, protestuodami prieš tarnybų atsisakymą įregistruoti dešimtis opozicijos kandidatų rugsėjį vyksiantiems miesto tarybos rinkimams. Ši vietinio masto problema pastarosiomis savaitėmis virto politine krize.

1. Įtarimai Druskininkų merui.

Vyriausioji rinkimų komisija panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, netrukus jiems pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu. Merui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, patarėjas sulaikytas Vilniaus centre.

Meras prieš apsilankymą STT spaudos konferencijoje apkaltino kelis politikus ir prokurorus organizuojant susidorojimą. Jis pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja darė spaudimą teisėjams, jog šie nustatytų pažeidimus vadinamojo Vijūnėlės dvaro statyboje. Prezidentūra tai pavadino melu.

Ričardas Malinauskas/Vyginto Skaraičio/Fotobanko nuotr.

2. Suėmimai.

Teismas paskyrė suėmimus aštuoniolikai įtariamųjų.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Konstantinas Gurinas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis suimti 10 dienų. Visus juos prokurorai prašė suimti mėnesiui.

Advokatai Giedrė Cimbolienė ir Marius Navickas suimti 10 dienų, advokatas Aivaras Surblys – dviem savaitėms. Prokurorai jiems prašė dviejų mėnesių suėmimo. Ilgiausiai – mėnesiui – suimtas advokatas Drąsutis Zagreckas. Prokurorai jam prašė maksimalaus termino – suėmimo trims mėnesiams.

Iš kairės: M. Navickas, G. Cimbolienė, D. Zagreckas ir A. Surblys

P.Paleckio/Fotobanko, E.Kniežausko, teismai.lt nuotr.

Vilniaus statybos įmonės „Indema“ vadovas Rolandas Vasiliauskas, buvęs Kauno politikas Valys Venslovas ir Pakruojo verslininku žiniasklaidoje vadinamas Romutis Stočkūnas suimti mėnesiui. Dviem mėnesiams suimti kontrabandos byloje teisiamas Vilius Karalius, su narkotikų kontrabanda sučiuptas, bet išteisintas Virgilijus Valius, audito ir konsultavimo įmonės „Biland“ vadovai Ernestas Sakalauskas ir Oksana Sakalauskienė, žmonių prekybos byloje minėtas Giedrius Valatkevičius, bei dar vienas įtariamasis – Arūnas Blažaitis, apie kurį viešai prieinamos informacijos nėra.

3. Komentarai

Varšuvoje viešinti prezidentė sakė, kad teisinė sistema parodė, jog sugeba valytis, nes „be pačių teisėjų bendruomenės pagalbos šis tyrimas nebūtų įmanomas“. Pasak prezidentės, „pasipriešinimo bus daug, triukšmo – taip pat, bet tame triukšme turime matyti pagrindinę liniją – kova su korupcija būtina visuose lygmenyse“.

Dalia Grybauskaitė/M.Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Riaušių policininkai mušė žmones lazdomis, tempė juos žeme ir vilko į autobusiukus Maskvoje, siekdami išskirstyti aktyvistų minią Puškino aikštėje, protestavusius Maskvoje artėjant šalies prezidento Vladimiro Putino inauguracijai ketvirtai kadencijai.

Policijos pareigūnai A. Navalną sugriebė vos jam pasirodžius mitinge, o kai kurie žmonės tuo metu ukrainietiškai šaukė „Gėda“.

Aikštėje taip pat kilo susirėmimai tarp A. Navalno ir Kremliaus šalininkų, atvykusių sabotuoti opozicijos demonstraciją.

Kai kurie V. Putino šalininkai buvo apsirengę kazokais, tarnavusiais Rusijos kariuomenėje caro valdymo laikais.

Susirinkę protestuotojai skandavo „Ketvirta kadencija – kalėjime“ ir „Bloga nuo tavęs“, turėdami omenyje V. Putiną.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai nurodė, kad mitingo metu buvo panaudotos dujos, tačiau tiksliai neaišku, kas tai padarė.

Virš 700 sulaikytųjų – Maskvoje

A. Navalnas, kuriam buvo uždrausta dalyvauti kovą vykusiuose prezidento rinkimuose, kvietė rusus protestuoti visoje šalyje su šūkiu „Jis mums ne caras“.

Protestuotojai rinkosi ne tik Maskvoje, bet ir Tolimųjų Rytų miestuose bei Sibire, o kai kurie šių mitingų taip pat buvo žiauriai numalšinti.

Anot nepriklausomų stebėtojų „OVD-Info“, iš viso šeštadienį 26 Rusijos miestuose buvo sulaikyti beveik 1,6 tūkst. žmonių.

Ši organizacija nurodė, kad 700 iš jų buvo sulaikyti Maskvoje, 230 – antrame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge.

Policija pranešė, kad mitinge Maskvoje dalyvavo 1,5 tūkst. žmonių, sulaikyti buvo 300 protestuotojų. Pareigūnai nurodė Sankt Peterburge sulaikę 200 aktyvistų.

Pastarajame mieste keli tūkstančiai žmonių žygiavo pagrindiniu Nevskio prospektu, skanduodami „Putinas yra vagis“.

Policijai pabandžius sustabdyti nesankcionuotą protestą, žmonės apmėtė juos kiaušiniais ir vandens buteliais, nurodė AFP reporteris.

Kilo muštynės

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas per nesankcionuotą protesto akciją Maskvoje, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.

Policijos pareigūnai sulaikė jį centrinėje Maskvos Puškino aikštėje.

41 metų protestuotojų lyderis buvo suimtas kartu su keletu savo šalininkų, aikštėje susirinkus didžiulei miniai, protestuojančiai prieš pirmadienį vyksiančią prezidento Vladimiro Putino inauguracijos ceremoniją.

Policijai sučiupus A. Navalną kai kurie demonstrantai ukrainietiškai skandavo „gėda“ – gerai žinomą šūkį, kuris girdėjosi per 2014-ųjų sukilimą Kijeve, nuvertusį Kremliaus remiamą vyriausybę.

Puškino aikštėje kilo muštynių tarp A. Navalno šalininkų ir Kremlių remiančių aktyvistų, taip pat užplūdusių tą aikštę ir mėginusių sabotuoti opozicijos demonstracijas.

Policija perspėjo, kad išvaikys mitingą jėga ir „smogiamąja ginkluote“.

Protestuotojai šaukė „ketvirta kadencija – kalėjime“ ir „atsibodai“, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge į dar vieną nesankcionuotą protesto akciją susirinko keletas tūkstančių žmonių, skandavusių „Rusija bus laisva“ ir „Šalin carą“.

Kai kuriuose plakatuose buvo užrašyta „Dar šeši metai degradacijos“ ir „Už interneto laisvę“.

A. Navalnas, kuriam nebuvo leista dalyvauti kovą vykusiuose prezidento rinkimuose, paragino rusus gegužės 5-ąją surengti protestų visoje šalyje.

Nepriklausomas tinklalapis „OVD-Info“, renkantis informaciją apie politinius areštus, nurodė, kad visoje šalyje per šeštadienio protestus buvo suimti mažiausiai 350 žmonių.

Pranešama, kad daugiausiai sulaikytųjų – 97 – buvo Čeliabinsko mieste. „OVD-Info“ pranešė, kad per protestą Jakutske buvo suimti 75 asmenys, tačiau visi jie jau buvo paleisti.

Vienoje Maskvos centrinėje aikštėje šeštadienį į nesankcionuotą protestą prieš prezidentą susirinko tūkstančiai žmonių. Pasak „OVD-Info“, sostinėje suimti daugiau kaip 50 protestuotojų.

Susirinko tūkstančiai žmonių

Vienoje Maskvos centrinėje aikštėje šeštadienį į protestą prieš prezidentą Vladimirą Putiną, besirengiantį ketvirtai kadencijai Kremliuje, susirinko tūkstančiai žmonių.

Policija su riaušių malšinimo įranga įsiveržė į Puškino aikštėje susirinkusią minią; pareigūnai išvedė iš aikštės kai kuriuos demonstrantus, tačiau priemonių išvaikyti nesankcionuotą mitingą kol kas nesiėmė. Virš aikštės pakilo sraigtasparnis.

Šeštadienio protestus, kurių šūkis – „Jis mums ne caras“, organizuoja V. Putino kritikas ir Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.

Policijos pareigūnai šeštadienį sulaikė jį centrinėje Rusijos sostinės Puškino aikštėje, kur vyksta protestas.

Demonstracijos prasidėjo Rusijos Tolimųjų Rytų ir Sibiro regionuose, kur policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, pranešė žiniasklaida ir aktyvistai socialiniuose tinkluose.

Demonstrantai susirinko ir antrame didžiausiame Rusijos mieste Sankt Peterburge. Vis dėlto vietos valdžia skubiems remonto darbams uždarė Marso lauko aikštę, kur dažnai vyksta protestai.

Kovą ketvirtai kadencijai prezidentu išrinkto V. Putino inauguracija planuojama pirmadienį.

Tunise jau antrą naktį iš eilės vyko audringi protestai, išprovokuoti vyriausybės vykdomo griežto taupymo.

VRM atstovas Khalifa Chibani (Chalifa Čibani) vietos radijui sakė, kad per susirėmimus visoje šalyje sužeisti 49 policijos pareigūnai ir kad suimti 206 „neramumų kurstytojai“.

Pasak atstovo apgadintas nekilnojamas turtas, įskaitant apiplėštą prekybos centrų tinklo „Carrefour“ parduotuvę viename sostinės Tuniso rajonų.

Policijos ir armijos pajėgos naktį dislokuotos keliuose miestuose, tarp jų Teburboje, esančioje už 30 km į vakarus nuo sostinės. Ten šimtai jaunuolių išėjo į gatves po vyro, žuvusio per pirmadienio neramumus, laidotuvių.

Policija tikina, kad pareigūnai nekalti dėl penktą dešimtį ėjusio vyro žūties. Skrodimo išvados nepaviešintos.

Taip pat pranešta apie neramumus pietiniame Gafsos mieste, šalies vidurio regione esančiame Kaserine ir Sidi Bu Saide, kur 2011 metais kilę neramumai įžiebė Arabų pavasario sukilimus.

Tunise jau kelias dienas vyksta demonstracijos; aktyvistai ir politikai smerkia išaugusį PVM ir padidintas socialines įmokas, įvestas metų pradžioje kartu su nauju apkarpytu biudžetu.

Protestai šioje šiaurės Afrikos valstybėje sausį yra dažnas reginys. Tunisiečiai tada mini 2011 metų sukilimo, per kurį buvo nuverstas ilgametis diktatorius Zine'as El Abidine'as Ben Ali (Zinas Abidinas Ben Alis), metines

Šalis giriama dėl palyginti sklandaus virsmo į demokratinę šalį, tačiau praėjus septyneriems metams po revoliucijos tebevyro didžiulė įtampa dėl ekonominių problemų.

Per protestus centriniame Nevskio prospekte pirmadienį suimti dvidešimt trys žmonės. Eisenos organizatorius – rašytojas Eduardas Limonovas, judėjimo „Kitokia Rusija“ pirmininkas.

Šeši asmenys apkaltinti „nesankcionuoto protesto rengimu“ ir „nepaklusnumu policijos pareigūnams“, jiems skirtos bausmės įvairios – nuo 8 iki 33 dienų, AFP sakė „Kitokia Rusija“ atstovė Liubovė Šatochina.

Kitiems suimtiesiems skirtos baudos, sakė ji.

Judėjimas „Kitokia Rusija“ pakeitė uždraustąją „Nacionalinę bolševikų“ partiją, kurią taip pat įsteigė E. Limonovas.

Eduardo Limonovo įkurta partija „Kitokia Rusija“ ragino savo šalininkus „revoliucine eisena“ paminėti bolševikų revoliucijos šimtmetį.

Sankt Peterburgo gatvėmis žygiavo apie penkiasdešimt protestuotojų, kurie skandavo „Revoliucija!“ ir „Mums nereikia oligarchų“, policija sparčiai išsklaidė protestuotojus.

E. Limonovas pats demonstracijoje nedalyvavo, bet kitas šio judėjimo pirmininkas Andrejus Dmitrijevas nuteistas 20 dienų už grotų, sakė L. Šatochina.

„Kitokia Rusija“ antradienį sostinėje rengs demonstraciją, kuriai gavo leidimą iš Maskvos rotušės.

Per atskirą incidentą „Kitokios Rusijos“ rėmėjas antradienį suimtas už kaltinimus vandalizmu, nes Jekaterinburge padegė paminklą velioniui prezidentui Borisui Jelcinui, praneša Rusijos naujienų agentūros.

Sekmadienį taip pat suimta šimtai žmonių per kitą demonstraciją prieš Putiną Maskvoje, ją surengė nacionalistas ir opozicijos aktyvistas Viačeslavas Malcevas, kuris iš šalies pabėgo dėl kaltinimų ekstremizmu.

V. Malcevas lapkričio 5 dieną ragino rengti revoliuciją, o policija praėjusį savaitgalį jo rėmėjų namuose, visoje šalyje, surengė kratas ir rado peilių, degių skysčių ir kitokių, draudžiamų daiktų.