– Kodėl dabar reikia tikrinti šulinių vandenį, kas su juo gali būti negerai?

– Jį geriausia tikrinti pavasarį, kada ištirpsta sniegas. Šuliniai nėra gilūs, jie būna nuo penkių iki dešimties metrų gylio. Tai – gruntinis vanduo, aplink tarša, todėl reikia pasitikrinti, ar tas vanduo tinkamas gerti. 

– Ką matote laboratorijose, kai tikrinate vandenį? Kokių chemikalų, pavojų randate?

– Šulinių vanduo turi riziką užsiteršti mikroorganizmais. Jeigu yra ūkinė veikla ar netoliese stovi lauko tualetai, galimi azoto junginiai, tokie kaip nitritai, nitratai, amonis.

– Kuo jie pavojingi sveikatai?

– Nitritai ir nitratai labai pavojingi nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Nitritas jungiasi prie kraujo baltymo. Hemoglobino pagrindinė funkcija – į organizmą pernešti deguonį, tačiau vietoj deguonies prisijungia nitritas ir taip atsiranda organizmo deguonies badas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu žmonės virintų šulinio vandenį, ar tada jis taptų saugus gerti?

– Virintas vanduo nepašalins nitritų ir nitratų azoto junginių, pašalina tik mikrobiologinę taršą. Siulyčiau negerti tokio vandens, tiesiog pirkti.

Virintas vanduo nepašalins nitritų ir nitratų azoto junginių, pašalina tik mikrobiologinę taršą.

– Koks Lietuvoje šulinių vanduo? Dažniau tyrimai rodo, kad jis tinkamas gerti ar priešingai?

– Paprastai šulinių vanduo pakankamai saugus. Tačiau stebima mikrobiologinė tarša, galimi ir nitritų, nitratų užteršimai.

– Nuo ko priklauso mikrobiologinė tarša?

– Nuo to, koks yra šulinys – atviras ar uždaras. Dar reikia paminėti, kai veža mėginį tyrimams, labai svarbu, kaip paimtas tas mėginys. Turi būti sterilus buteliukas, kad matytume tikrą vandens kokybę. Patarčiau išsitirti ir gręžinį. Šulinį reikėtų tirti kas metus, gręžinį galima kas tris.

– Ką daryti, jeigu atrandama mikrobiologinės taršos? Ar galima kažkaip pravalyti?

– Visų pirma, reikia nustatyti priežastį. Nustačius priežastį, reikia ją pašalinti. Tuo metu, kai atrandama mikrobiologinė tarša, galima vandenį virinti. Išvirus mikroorganizmai miršta. Tada galima vartoti vandenį, tačiau reikia būtinai surasti priežastį, nes mes vandenį norėsime vartoti ilgai. 

– Kiek „Vilniaus vandenys“ turi gręžinių? Kas kiek laiko jūs tikrinate savo vandenį?

– Mes turime 33 vandenvietes. Jose iki 300 gręžinių. Mes tikriname vandenį kiekvieną mėnesį. Kuo didesnė vandenvietė, tuo dažniau tas vanduo tikrinamas. Didžiausias vandenvietes tikriname du kartus per mėnesį.

– Ar reikėtų bijoti gerti vandenį iš čiaupo?

– Ne, tikrai nereikėtų. Jis nuolat tikrinamas. Jeigu kažkas nutiktų ir būtų kažkokia tarša, tikrai būtų pranešimai, būtų nutrauktas vandens tiekimas, bet šiuo metu tokio dalyko nėra.

Pirminiais duomenimis, šią sumaištį greičiausiai sukėlė benamis. Tik neaišku, ar dėl to, kad gynė savo nelegalų būstą, ar dėl kažkokių kitų tik jam vienam žinomų priežasčių.

Kauno ugniagesių gelbėtojai jau minėtą pranešimą iš policijos užregistravo 19.24 val. Pranešant apie reikalinga pagalbą V. Kudirkos gatvėje, teigta, kad minėtas šulinys yra pievoje. Šalia guli ir jo atidarytas dangtis. Tiesa, iš pradžių dar teigta, kad neblaivus asmuo tik grasina į šį šulinį įšokti, tačiau viskas baigėsi informacija, jog jau įšoko. O šulinys – gilus.

Ugniagesiams gelbėtojams išsirengus į pagalbą policijai, po penkių minučių šios atstovai jau ją atšaukė – esą žmogus iš šulinio iškeltas.

Kauno policijos atstovė, pasakodama, kas gi vyko antradienio vakare minėtoje Žaliakalnio vietoje, jau suteikė apie tai išsamesnės informacijos. Ji teigė, kad apie tai, jog į atidarytą šulinį grasina įšokti vyras, Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 19.14 val.

Atvykus į įvykio vietą, apie tai pranešusi moteris pasakojo, kad eidama pro šalį, pastebėjo prie atidaryto šulinio – pievoje, prie pat gatvės, sėdintį vyrą, kuris, jai priėjus arčiau, pradėjo į jį lipti. Moteris dar bandė jį atkalbėti, bet keistuolis jos neklausė.

Atvykę pareigūnai jį rado gulintį šulinio viduje. Ir taip pat puolė įkalbinėti iš ten išlipti. Pareigūnams sekėsi geriau, negu juos kvietusiai moteriai – keistuolis po kurio laiko išlipo pats.

Į šio įvykio vietą Bendrasis pagalbos centras buvo pasiuntęs ir greitosios medikus. Šie, žinoma, keistuolį apžiūrėjo ir konstatavo, kad jokios jų pagalbos šiam nereikia.

Tada socialiniais darbuotojais tapo policijos pareigūnai, nuvežę, artėjant žadamai šaltai nakčiai, šį 63-ejų metų vyrą į saugios nakvynės namus. Anot policijos atstovės, jis nieko apie savo poelgio aplinkybes ar motyvus nepasakojo. Nenustatyta ir, kad šis, pirminiais duomenimis, benamis būtų neblaivus.

„Kadangi nieko nusikalstamo jis nepadarė, mūsų pareiga buvo tik jam padėti,“ – akcentavo policijos atstovė.

Belieka patiems daryti išvadą, kad šis benamis galėjo minėtame šulinyje gyventi arba bent šildytis nuo žiemos šalčių. Ir galbūt tokiais savo veiksmais bandė atkreipti žmonių dėmesį į jo problemas.

Kaip informavo Tauragės apskrities policija, penktadienį, 10.33 val., gautas 1962 metais gimusios moters pranešimas, kad išvakarėse 1981-aisiais gimęs vyras išėjo pasivaikščioti ir negrįžo.

Negyvenamosios sodybos šulinyje, Šilalės rajone, Šlapeikių kaime, rastas vyro kūnas be išorinių smurto požymių. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

„Kas čia jums tvarkys?“, – viltį praradęs gyventojas kreipėsi į portalą kauno.diena.lt, kai pasiteiravome, gal jau problemos nebėra.

Dalis vandens iš šios balos nubėga į nuotekų sistemą per netoliese esančias groteles. „Geriamas vanduo bėga ant gatvės, dabar jį dar ir pabrangino, o žmonės pinigus moka“, – įsitikinęs kaunietis.

Dėl šios situacijos ne kartą buvo kreiptasi į „Kauno vandenis“, tačiau priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, bergždžios.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Atvažiuoja, pasisukinėja, kaip visada, ant kulno ir išvažiuoja. Bala pastoviai būna. Kaip ir dabar“, – kalbėjo skaitytojas. Žiemą vis naujai atitekantis vanduo šąla ir gatvėje susidaro kalnas. Važiuoti ten su automobiliu – sudėtinga.

Kodėl niekaip nesutvarkoma? „Iš kur mums žinoti? Neįsivaizduoju. Bet jau trejus metus geriamu vandeniu laistome gatvę“, – sarkastiškai konstatavo vyras. Jis mano, kad to priežastis – įtrūkę ar trūkę vamzdžiai.

„Kauno vandenys“ šiemet buvo išpjovę asfaltą, atkasę šulinuką. Bet, anot gyventojo, bala kaip stovėjo taip stovi.

Jau trejus metus geriamu vandeniu laistome gatvę.

Pasakojo, kad šiemet buvo ardytas asfaltas, atkasta trasa, bet situacijos tai nepakeitė. Vanduo vis tiek sunkiasi ir bala vis tiek telkšo. Vanduo sunkiasi ir žiemą, gatvėje susidaro netolygus ledas.

„Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė pakomentavo šį atvejį. „Problema dėl vandens sunkimosi iš vandentiekio šulinio ties Partizanų g. 48 namu bendrovei ,,Kauno vandenys“ žinoma. Buvo atliekami minėto vandentiekio šulinio bei jame esančios uždaromosios armatūros apžiūros bei profilaktikos darbai, nustatyta kad šulinyje esamas vamzdynas ir armatūra sandari, vanduo į šulinį sunkėsi iš grunto. Nuspręsta greta šulinio atlikti žemės kasimo darbus, (šulinys yra asfaltuotoje kelio dalyje) atlikus kasimo darbus galimo vamzdyno nesandarumo aptikti nepavyko“, – neslėpė atstovė.

Anot jos, vandens patekimo į šulinį priežasties nustatymą apsunkina labai nežymus vandens nutekėjimas, kurio nenustato turima vandens nutekėjimo paieškos įranga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šiuo metu su rangovu derinamas klausimas dėl vandentiekio vamzdyno atšakos renovacijos betranšėjiniu būdu nuo vandentiekio magistralinės linijos Partizanų g. iki minėto šulinio“, – nurodė V. Bytautė.

Gyventojams, skaičiuojantiems vandens nuostolius, belieka apsišarvuoti kantrybe. Galbūt kitų trejų metų nebeprireiks.

Kaip pranešė policija, neįprastą piliečio pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai gavo po 16 val.

Pranešėjas pareigūnus informavo, kad prie Kelių policijos pastato, Mėnulio gatvėje, beveik sustojęs eismas – mama antis blaškosi po gatvę, nes jos ančiukai įkritę į nuotekų šulinį.

Į pagalbą suskubo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus ekipažas.

Prasidėjo gelbėjimo darbai – pareigūnai trumpam uždarė eismą, laužtuvu atkėlė nuotekų dangtį, o pranešėjas iš šulinio išvadavo nelaimėlius.

Išgelbėti ančiukai buvo perduoti mamai.

Pirmadienio pavakarę, po 17 val., gelbėtojai skubėjo į Artojo gatvę, prie buvusios Eksperimentinės statybų konstrukcijų gamyklos. Pagalbos prašė moteris, pamačiusi, kad į atvirą šulinį įkrito bebras ir negali išsikabaroti iš maždaug dviejų metrų gylio.

Šulinys yra netoli Dangės, ugniagesiai įsitikino, kad viskas yra taip, kaip moteris pranešė. Ugniagesiai palaukė, kol atvyko aplinkosaugininkai, aptarė su jais gyvūno gelbėjimo planą ir ėmėsi darbo.

Vienas gelbėtojų įlipo į šulinį, apvyniojo apie gyvūno kūną virvę ir jį iškėlė.

Apie 25 kilogramus sveriantis gyvūnas nebuvo susižeidęs ir labai greitai nubėgo į upę.

Kur kas liūdniau baigėsi sekmadienio istorija su miško žvėrimi Gargžduose. Miesto pakraštyje, Užuovėjos gatvėje, apie 10.30 val. vietos gyventojai pranešė pagalbos telefonu, kad per tvorą šokdamas briedis pasismeigė ant metalinio tvoros strypo.

Atvykę ugniagesiai didžiulį gyvūną rado jau nugaišusį.

Teko palaukti, kol atvažiuos medžiotojai. Gelbėtojai diskiniu pjūklu nupjovė metalinį strypą ir padėjo gaišeną įkelti į automobilio priekabą. Briedis galėjo sverti apie 400 kilogramų, tad darbo turėjo visi.

Ugniagesiai gelbėtojai gali valandų valandas pasakoti apie išgelbėtus gyvūnus. Kartą arklys per susidėvėjusias ūkinio pastato grindis prasmego į rūsio patalpą, kitąkart karvė įkrito į šulinį. Bet tokios keistos istorijos, kaip su ant tvoros pakibusiu briedžiu, patirti teko retam.

Tądien Klaipėdos rajone, Priekulėje, gyvenantis žmogus pamatė, kad jo šuo įkrito į šulinį.

Nežinia, ar gyvūno šeimininkas pats bandė augintinį gelbėti, bet apie 17.30 val. jis suprato, kad be ugniagesių pagalbos neišsivers.

Gelbėtojai nusileido į šešių metrų gylio šulinį ištraukiamomis kopėčiomis ir išgriebė keturkojį iš vandens.

Gyvas šuo perduotas šeimininkui.

Tos pačios dienos vakare, prieš 21 val., gelbėtojus iškvietė Gargždų greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai bandė padėti Žuvų tako gatvėje gyvenančiam vyrui, kuris įkrito į savo namo rūsį ir susilaužė koją.

Greitosios ekipažas negalėjo ištraukti nelaimėlio iš rūsio. Ugniagesiams panašios užduotys nėra retenybė, jie iškėlė traumą patyrusį žmogų ir perdavė jį medikams.

Anot Policijos departamento pranešimo, liepos 11-osios popietę, apie 16.25 val., Šakių rajono Griškabūdžio miestelyje, negyvenamos sodybos šulinyje, rastas mirusio 68-erių vyro kūnas sumušta galva.

Pirminiais duomenimis, vyras mirtinai susižalojo pats įkritęs į šulinį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Benamis pateko į bėdą

Uostamiesčio ugniagesiai praeitą savaitę sulaukė pagalbos šauksmo iš šulinio.

Buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje prie Perkėlos gatvės laukuose į šilumos punkto šulinį įkrito žmogus ir negali išlipti.

Atvykę gelbėtojai išsiaiškino, kad asocialus vyras jau kurį laiką gyvena 2 m gylio šulinyje. Sutrikus sveikatai, nebegalėjo iš jo išlipti.

Nelaimėlis buvo sąmoningas, ugniagesiai padėjo išsiropšti iš šulinio ir perdavė jį medikams.

Kodėl benamis pasirinko tokią keistą vietą savo guoliui, turbūt žino tik jis pats.

Juolab Klaipėdoje yra bent kelios vietos, kur namų neturintys asmenys gali saugiai pernakvoti, nusiprausti, pasigaminti sau maisto, jei reikia, jiems suteikiama medikų pagalba.

Įteikia dokumentą, kad pasitikrintų sveikatą, jeigu žmogus nori toliau naudotis Nakvynės namų paslaugomis.

Siūlo gyventi civilizuotai

Tačiau viena sąlygų čia apsistoti – jokio alkoholio vartojimo.

Tiesa, yra kelios lovos saugiai nakvynei būtent neblaiviems asmenims, bet, norint gauti šią paslaugą, reikalinga medikų pažyma, todėl vadinamąja saugia nakvyne naudojasi ne taip ir daug žmonių.

Įprasta, kad šiltuoju metų laiku kai kurie benamiai noriau renčiasi gūžtas kur nors gamtoje, kur gali vartoti alkoholį nevaržomi.

Klaipėdos miesto nakvynės namų vadovė Alma Kontrimaitė patikino, kad tokius atsiskyrėlius įstaigos socialiniai darbuotojai bando prikalbinti gyventi civilizuotai.

O apie šulinyje gyvenusį žmogų ji dar nebuvo gavusi jokios informacijos.

"Mūsų darbuotoja, kuri atsakinga, kuri vykdo intensyvią krizių įveikimo pagalbą, nieko apie šį atvejį nesakė. Galimas dalykas, kad apie tą žmogų informacija mūsų dar nepasiekė. Mūsų darbuotojai nuolat važinėja, ieško tokių žmonių, bando juos įkalbinti apsistoti Nakvynės namuose. Ir tą močiutę, kur gyvena vagonėlyje Joniškės gatvėje, aplankome kas savaitę", – patikino A.Kontrimaitė.

Pasitaiko keistų skambučių

Nakvynės namų vadovė pabrėžė, kad reaguojama į kiekvieną signalą dėl įvairiose miesto vietose nakvojančių benamių ir bandoma juos įtikinti naudotis miesto teikiamomis nemokamomis paslaugomis.

"Pas mus apgyvendinimo ir laikino apnakvindinimo paslauga naudojasi vidutiniškai apie 120 žmonių, priimti galime iki 160. Tačiau vasaros metu nakvynės paslaugomis naudojasi mažiau žmonių. Pernakvoti dabar kasdien ateina apie 20–30 asmenų. Pasitaiko atvykusių iš kitur. Esu sulaukusi ir tokių skambučių, ar pas mus būtų galima pernakvoti nemokamai ir kiek laiko galima naudotis šia paslauga. Bet nakvynės namuose poilsiauti sąlygos nėra tinkamos. Gal juos klaidina pavadinimas? Jie galvoja, kad teikiame tokias paslaugas", – pasakojo A.Kontrimaitė.

Nakvynės namų vadovė teigė, kad apnakvindinimo paslauga iki trijų parų asmuo gali naudotis net nepateikdamas dokumentų.

"Po to socialinis darbuotojas jau bendrauja su tuo žmogumi ir vertina paslaugų ir pagalbos poreikį. Ir įteikia dokumentą, kad pasitikrintų sveikatą, jeigu žmogus nori toliau naudotis Nakvynės namų paslaugomis", – pabrėžė A.Kontrimaitė.

„Šįryt gavome gerą žinią – mažasis pradingėlis Džo rastas kanalizacijos šulinyje. Aštuonias dienas intensyviai jo ieškojome. Gavome daug nuorodų, kur ieškoti. Ieškojo ir policija, ugniagesiai, privačios paieškų komandos. Aštuonias dienas nebuvo jokių berniuko pėdsakų“,– pasakojo Oldenburgo policijos atstovas Stephan Klatte.

Mažametį rasti padėjo praeivis, kuris turi išties gerą klausą. Jis išgirdo it raudą, sklindančią iš po žemių. Laimė, nepagalvojo, kad vaidenasi, ir iškvietė policiją.

„Pasisekė, kad netoli tos vietos, kur ir gyveno berniukas, vaikščiojo vyras. Jis ėjo palei gatvę ir išgirdo triukšmą. Netoli buvo šulinio dangtis ir jam šovė mintis – apačioje kažkas yra. Nedelsdamas pranešė tarnyboms. Jos iškart atvyko, pakėlė šulinio dangtį ir dviejų metrų gylyje pamatė gulintį vaiką“, – detalizavo Vokietijos pareigūnas.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Keisčiausia, kad pradingėlis rastas vos už 20 metrų nuo namų. Tėtis sakė, kad išvežto į ligoninę sūnaus būklė gera. Dėkojo visiems jo ieškojusiems.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kas ieškojo mano mano sūnaus, net jei ir nerado Džo. Visiems ačiū. Jūs puikiai padirbėjote. Džo laikosi gerai, turint galvoje aplinkybes. Viskas bus gerai“, – kalbėjo vaiko tėtis.

Oldenburgas kaip ir visi Vokietijos miestai turi painų kanalizacijos tinklą. Po žeme – tikras labirintas. Policija aiškinasi, kaip berniukas pakliuvo ten, nes pats yra nepajėgus pakelti sunkaus dangčio.