Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Lietuvos geologijos tarnybos įsakymą, kuriuo požeminio vandens ištekliai sumažinti beveik 20 tūkst. kubinių metrų, – pasak teismo, įsakymas nepagrįstas.

„Tarnybos įsakymas, kuriuo iš esmės atsisakyta rezervinės vandenvietės šiaurinės dalies, nėra pagrįstas faktais ir teisės aktais, pagrindžiančiais tarnybos teisę pakeisti jau išvalgytus ir aprobuotus žemės gelmių išteklius ir juos išregistruoti“, – konstatavo LVAT.

Be to, teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-ųjų spalį priimtą sprendimą atmesti prokuratūros ieškinį grindžiant tuo, kad tarnybos įsakymas buvo teisėtas.

Šis atvejis yra išskirtinis, nes pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo apginta vandenvietė ir tokiu būdu sukurtas teisinis precedentas.

Šį sprendimą LVAT apskundusi prokuratūra nurodė, kad vandens išteklius Geologijos tarnyba sumažino ne dėl to, kad jie netinkami naudoti, o dėl medžio plaušų plokščių gamintojos „Homanit“ planų statyti gamyklą Vilniaus rajone.

2017 metų gegužės tarnybos įsakymu pakeistas ir Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas – įsakymą LVAT taip pat panaikino.

Pagirių bendruomenės „Medeina“, kuri anksčiau teismuose taip pat kovojo dėl vandenvietės apsaugos zonos išsaugojimo, pirmininkas Vytautas Vyskupaitis sako, kad LVAT sprendimas yra išskirtinis ir svarbus visai Lietuvai, nes sukurtas teisinis precedentas išsaugant visuomenei svarbų vandenį.

„Šis atvejis yra išskirtinis, nes pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo apginta vandenvietė ir tokiu būdu sukurtas teisinis precedentas, kuris bus pagrindas ateityje užkertant kelią visuomenės intereso pažeidimui ir apsaugant mūsų visų vertingiausią gamtos išteklių – geriamą vandenį“, – bendruomenės pranešime teigė V. Vyskupaitis.

Bendruomenė anksčiau taip pat bandė stabdyti „Homanit Lietuvos“ statybas, bet joms suteikus leidimą šio dokumento neginčijo.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit Lietuva“ pernai vasarą padėjo gamyklos statybas Pagiriuose, jas planuota baigti šių metų vasarą. 2021-ųjų gruodį įmonė pradėjo tyrimų centro, sandėlio bei administracinio pastato statybas.

Visas projekto vertė siekia apie 175 mln. eurų, bendrovė anksčiau skelbė, kad gamykloje turėtų būti sukurta 440 naujų darbo vietų.

Seimas antradienį 78 balsais už, trims parlamentarams balsavus prieš ir trims susilaikius priėmė tokias Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės inicijuotas Seimo statuto pataisas.

Nustatyta, kad sumažintos lėšos būtų skiriamos iki 2017 metų pabaigos – taigi ir kitos kadencijos Seimui.

Su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai parlamentarams bus skiriama 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ( VMDU, apie 770 eurų) dydžio suma.

Nepriėmus šios pataisos, dėl ekonominės krizės sumažintos lėšos nuo sausio būtų grįžusios iki 1,7 VMDU dydžio.

Seimo pirmininkui  reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį ir toliau bus skiriama 1 VMDU dydžio suma, nepratęsus mažinimo nuo sausio ji būtų grįžusi iki 3V MDU.

Seimo pirmininko pavaduotojų reprezentaciniai fondai lieka 0,5 VMDU, be pataisų jie būtų atsistatę iki 1 VMDU dydžio.

Pasak Seimo pirmininkės, „įšaldyti“ mažinimus jau kitai parlamento kadencijai ji pasiūlė, nes reikia mažinti valstybės biudžeto deficitą ir taupyti viešojo sektoriaus išlaidas.

Lėšos Seimo narių parlamentinei veiklai finansuoti buvo sumažintos dėl ekonominio sunkmečio 2008 metais. Ši suma per kelis kartus sumažinta nuo 3 iki 1 VMDU dydžio.

Per šių metų pirmą pusmetį Seimo  nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms panaudojo daugiau kaip 568 tūkst. eurų. Pernai Seimo narių išlaidos parlamentinei veiklai per visus metus siekė 1 mln. 115 tūkst. 337 eurus.

Uždaromai ir nebeveikiančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE) teisme nepavyko sumažinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 8 dieną atmetė įmonės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo balandžio 12 dienos sprendimą.

"Pareiškėjas nurodo, kad kainų apskaičiavimui buvo naudotas metodikoje nenumatytas "sutartinių kainų" skaičiavimo metodas, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo atveju buvo panaudotas "sutartinis metodas", kuris buvo naudojamas kaip sąnaudų apskaičiavimo ir jų paskirstymo būdas, bet ne kaip kainos nustatymo metodas", - rašoma LVAT nutartyje.

Kainų komisija 2012 metais leido "Visagino energijai" jėgainei tiekiamą vandenį ir nuotekas apmokestinti keturis kartus brangiau. IAE prašė panaikinti šį sprendimą.

Anot IAE, Kainų komisija sprendimą motyvavo tuo, kad dėl "Visagino energijos" patiriamų nuostolių atsakinga elektrinė, kuri gerokai sumažino perkamų paslaugų apimtis. Visagino miesto tinklai buvo sukurti taip, kad užtikrintų atominės elektrinės veiklą.

IAE teismą tikino, kad negeneruoja pajamų, gauna išorinį finansavimą, ir patvirtinus didesnius tarifus, bus "neprotingai" padidintos įmonės išlaidos.

Nauji tarifai siekia 11,5 lito už kubą vandens ir 14,2 lito už kubą nuotekų. Iki tol jie buvo atitinkamai 1,7 lito ir 3 litai.

Seimas dar metams pratęsė parlamentinei veiklai skiriamų lėšų bei Seimo vadovybės reprezentacinių fondų sumažinimus.

Už tai ketvirtadienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, septyni susilaikė.

Dar metus skirti mažiau lėšų parlamentinei veiklai ir reprezentacijai pasiūlė opozicinės Seimo Liberalų frakcijos nariai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius.

Pagal jų siūlymą, iki 2015 metų sausio parlamentarai kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai parlamentinei veiklai galės išleisti ne daugiau kaip 1 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą, tai yra apie 2250 litų.

Jeigu nebūtų pratęstas sumažinimas, gaunama suma išaugtų iki 1,7 VMDU per mėnesį.

Seimo pirmininkui reprezentacijai ir toliau kas mėnesį bu skiriama 1 VMDU dydžio suma, Seimo vicepirmininkams - po 0,5 VMDU.

Sprendimas nekompensuoti nuo 2010 metų sumažintų tėvystės pašalpų neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį nutarė Konstitucinis Teismas (KT). Tėvystės pašalpa mokama tėvui mėnesį po vaiko gimimo.

KT pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris nenustatė įsipareigojimo kompensuoti sumažintas pašalpas.

KT pabrėžė, kad tėvystės pašalpa yra terminuota finansinė parama, mokama vieną mėnesį nuo vaiko gimimo ir priklausanti nuo valstybės bei visuomenės išgalių.

"Dėl tėvystės atostogų metu teikiamos finansinės paramos prigimties, terminuoto pobūdžio ir tikslinės paskirties įstatymų leidėjas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai mažindamas šios paramos dydį taip, kad nebūtų paneigta teisės į šią paramą esmė, pagal Konstituciją neturi pareigos nustatyti jos kompensavimo", - pranešė KT.

Teismas konstatavo, kad tėvystės pašalpų sumažinimas nevertintinas kaip diskriminacinis, juo nepaneigta teisės į tėvystės pašalpą esmė.

Pernai gruodį Konstitucinis Teismas nutarė, kad tėvystės pašalpa turi būti apmokestinama pajamų mokesčiu.

Konstitucinis Teismas pirmadienį pradeda nagrinėti, ar socialinių išmokų sumažinimas 2010 metais neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas tirs Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, taip pat Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikytų nuo 2010 metų, įstatymo nuostatas ir ar jos atitinka Konstituciją.

Parlamentarų teigimu, Seimas, Vyriausybei suteikęs teisę patvirtinti ribinius socialinių išmokų dydžius, ribojimus, pažeidė konstitucinius valdžių padalijimo ir teisės aktų hierarchijos principus, nes tokį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.

Pasak Seimo narių, jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės ar tėvystės pašalpų perskaičiavimas reiškia, kad valstybė nesilaiko anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.

Taip pat ginčijamas įstatymo terminas - dveji metai, nes ypatinga ekonominė situacija gali keistis, užtrukti trumpiau nei dvejus metus.

Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar Seimas turėjo pagrindą sumažinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį, nes tai paneigia teisę į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius.

Konstitucinis Teismas šiemet liepos pradžioje jau paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja sprendimai sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientus, priedus už kvalifikacijos klases ir kategorijas, tačiau dėl bazinio algos dydžio KT tuomet nepasisakė.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią "Sodrą", Seimas 2009 metų gruodį nutarė dvejiems metams - nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų gruodžio 31 dienos - "apkarpyti" daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų - tuomet buvo priimtas laikinasis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymas. Jis reglamentavo valstybines pensijas ir kitas išmokas, motinystės ir tėvystės išmokas, išmokas vaikui.

Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos didesniu laipsniu nei nedirbantiems.

Vyriausybė 2009 metų spalį konstatavo, kad Lietuvoje yra ekonomikos sunkmetis.

Opoziciniai liberalai siūlo dar metams pratęsti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų bei Seimo vadovybės reprezentacinių fondų sumažinimus.

Pagal liberalų Eligijaus Masiulio ir Remigijaus Šimašiaus registruotas Seimo statuto pataisas, šiuo metu galiojančios sumažintos lėšos būtų mokamos iki 2015 metų sausio.

Šiuo metu Seimo nariams mėnesiui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU (2253 litai) dydžio suma. Tačiau nuo sausio, pagal dabartinę Seimo statuto redakciją, ji išaugtų iki 1,7 VMDU.

Seimo pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio suma, tačiau nuo sausio ji augtų iki 3 VMDU. Seimo pirmininko pavaduotojų reprezentaciniai fondai atitinkamai nuo sausio didėtų nuo 0,5 iki 1 VMDU.

Pagal liberalų siūlymą, Seimo statute numatyti sumažinimai būtų pratęsti dar metams, ir nuo sausio minėtos išlaidos neaugtų.

"Siūlomos projekto nuostatos taip pat leistų užtikrinti solidarumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, kadangi šiuo metu nėra galimybės atstatyti į ikikrizinį laikotarpį biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinius atlyginimus", - siūlomą pataisą aiškina parlamentarai.

Lietuvos krikščionių demokratų (TS/LKD) partijos pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės, jog Rusijos koncernas "Gazprom", tikėdamasis nuolaidų iš Lietuvos, gali sumažinti dujų kainas šaliai.

"Kelia nerimą tai, kad ši Vyriausybė dėl populiarumo, noro pasirodyti prieš kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus gali susitarti su "Gazprom" dėl dujų kainų sumažinimo, tačiau atsisakydama tų instrumentų, kurie leistų nuosekliai veikiant gauti gerokai didesnę naudą ateityje", - išskirtiniame interviu "Lietuvos žinioms" tvirtino parlamentaras.

A.Kubiliaus žodžiais, tikėtasi, jog "Gazprom", matydamas, kad Lietuva stato suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris jau nuo kitų metų pabaigos leis gauti maždaug 20 proc. pigesnių dujų, ruošis tam iš anksto - pradės pats mažinti kainą.

"Na, kol kas nematau požymių, kad jie šiuo klausimu elgtųsi racionaliai, bet visaip gali būti", - dienraščiui teigė Seimo opozicijos lyderis.

Antras faktorius, pasak A.Kubiliaus, kuris gali priversti mažinti kainas, yra EK pradėtas "Gazprom" veiklos tyrimas.