– Kokios situacijos pasiekia teismą? Kalbame apie konfliktus tarp vaikų, kur įsikiša ne tik tėvai, bet ir teismai.
– [...] Vaikai kartais pridaro negerų dalykų, o kartais įvyksta negeri dalykai mokyklose ir darželiuose. Teismų praktika sudėliojo maždaug taip: mokymo įstaiga, ar darželis, ar mokykla, visiškai atsako už vaiką, vaiko aplinką, jo saugumą nuo pamokų, užsiėmimų pradžios iki pabaigos. Yra išimčių, kai vaikas išties padaro tyčinį veiksmą, nusikaltimą. Tada turėtume žiūrėti, koks amžius, ar jau yra 14 metų, jei taip, gresia ir baudžiamoji atsakomybė, jeigu tai padaryta tyčia. Tačiau mokymo įstaiga turi nešti visą atsakomybę. Mano rekomendacija mokymo įstaigoms – į tai žiūrėti labai rimtai, nes teismų praktika rodo, kad žala gali būti ir labai didelė.
– Ar į teismus tėvai kreipiasi skųsdami ugdymo įstaigą ar visgi kitus tėvus, kurių vaikas, tarkime, nuskriaudė jų vaiką?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Įprasta, kad mes ieškome kalto, t. y. to, kuris sužalojo. Tačiau teismų praktika rodo, kad pirmiausia už saugią aplinką atsako mokymo įstaiga.
– Nuo ko tėvams reikėtų pradėti tą procedūrą? Tarkime, vaikas grįžta, jis akivaizdžiai yra sumuštas. Ar reikėtų kažkaip fiksuoti tuos sumušimus, vykti pas medikus?
– Elkimės natūraliai. Jeigu tikrai atrodo, kad reikia gydytojo pagalbos, važiuokime į gydymo įstaigą, ji atliks veiksmus, nufotografuos, padaryt abdukciją, nustatys sužalojimą, nustatys laipsnį – sunkus, lengvas, ilgalaikis, trumpalaikis susirgimas, sutrenkimas. Na, o vėliau reikia svarstyti, ar tai yra baudžiamosios ar civilinės atsakomybės ribose. Mokymo įstaigoms labai rekomenduočiau padaryti pirmą žingsnį, t. y. apdrausti civilinės atsakomybės draudimu visus vaikus. Suprantu, kad mokymo įstaiga gali neturėti lėšų, bet mes, tėvai, sumokame ir gyventojų pajamų mokesčio dalį. Apdraudimas sumažins rizikų ir išeičių, t. y. draudimo bendrovė paskaičiuos žalą vaikui.
– Fizinį smurtą pastebėti yra lengva. Ką daryti tėvams, jei klasėje yra moksleivis, kuris naudoja psichologinį smurtą, kuris grasina, kuris galbūt į mokyklą atsineša neleidžiamų daiktų, pavyzdžiui, peilį, lazdą, ir baugina kitus mokyklos mokinius? Kaip spręsti tokias problemas, kur kreiptis? Suprantu, į mokyklos vadovą. O jei situacija nesikeičia?
– Mes, kaip teisininkai, galime pasakyti, pirmiausia – fiksavimas, ar iš tikrųjų pakanka įrodymų.
– Kaip fiksuoti?
– Telefonas po ranka pas kiekvieną vaiką. Įrašyti garsą, grasinimą, piktnaudžiavimą. Jeigu piktnaudžiauja pedagogas ar kitas suaugęs asmuo, atsakomybė, aišku, bus jų. Jeigu piktnaudžiauja mokinys, bendraklasis, yra tam tikros kitos disciplinos, pavyzdžiui, mokytojų taryba, mokinių taryba, galimybė perkelti mokinį iš tos mokymo įstaigos arba pačiam išeiti į kitą mokymo įstaigą. Tačiau visa tai prasideda nuo įrodymų fiksavimo – telefonas, garo įrašymas, nuotrauka.
Išsiaiškinti priežastį ir ieškoti išeities – arba pakeisti mokymo įstaigą, arba ieškoti kalto asmens, t. y. kas už tai atsakingas.
– O jeigu vadovas kalbasi su mokinio tėvais, tėvai trukteli pečiais, problemos nesprendžia, kalbamasi taryboje su mokiniu, socialiai pedagogai, psichologai – nėra rezultato, o tas kenkėjiškas moksleivis vis tiek yra klasėje. Ką daryti?
– Kalbėtis. Pirmiausia, su vaiku. Išsiaiškinti priežastį ir ieškoti išeities – arba pakeisti mokymo įstaigą, arba ieškoti kalto asmens, t. y. kas už tai atsakingas.
– Ar į advokatus galima kreiptis dėl to, kad, pavyzdžiui, mano vaikas patiria psichologinį smurtą?
– Be abejo. Šiais metais Lietuvos advokatūra pradėjo tam tikrus specializuotus mokymus paruošti vaiko advokatą. Mes einame per specializaciją tam, kad tinkamai identifikuotume, kaip galėtume padėti vaikui. Tai leis netgi esant konfliktinei situacijai tarp tėvų atsirasti vaiko advokatui, kuris galėtų identifikuoti problemą ir pasiūlyti išeičių.
