Šuns unikalumas – uoslė

Belgų aviganės Malinua veislės penkerių metų Ersa, gebanti surasti lavoną po žeme, po griuvėsiais ir skenduolį po vandeniu, tupėdama valties pirmagalyje, atidžiai kažką uodė. Staiga Ersa palinko prie vandens ir ėmė loti, tokiu būdu duodama ženklą: "Radau skenduolį! Radau!"

"Žinant šuns galimybes, galima jas tinkamai panaudoti, – aiškino Ersos šeimininkas S.Tarvydas. – Šuo išsiskiria iš kitų gyvūnų pirmiausia unikalia uosle – skiria 11 tūkst. kvapų daugiau nei žmogus. Be to, atlikdami užduotis, šunys geba tinkamai susikoncentruoti, pasitelkdami ne tik savo uoslę, regą, klausą, bet ir kitas įgimtas ar įgytas per mokymus savybes. Išmokus nukreipti šuns įgimtų ir įgytų savybių kompleksą reikiama linkme, galima pasiekti stulbinamų rezultatų. Štai kad ir Ersa, per gyvenimą suradusi po vandeniu ne vieną paskendusį, paskandintą, gulintį po žeme ar po griuvėsiais žmogų. Prisimenate neseną įvykį Jurbarko rajone, kai Ersa padėjo nustatyti paskendusio penkiolikmečio vaikinuko kūno vietą? Jei ne šuns uoslė, upė vaikinuko kūną būtų atidavusi tik gerokai vėliau", – įsitikinęs Sigitas.

Kaip šuo gali užuosti tai, kas dažnai yra giliai po neskaidriu vandeniu? Pasirodo, esmė ne vandens gylis, jo skaidrumas ar drumstumas – esmė yra unikali šuns uoslė ir kryptingas tos uoslės lavinimas.

Galimybių įvairovė

"Skenduolio kūnas ilgainiui ima skleisti į vandenį tam tikras medžiagas, kurios, tarsi oro burbuliukai kildamos į vandens paviršių, paskleidžia jame specifinį, tik šuniui užuodžiamą kvapą. Mes mokome šunį atskirti būtent tą kvapą ir užuodus jį vandens paviršiuje pranešti apie tai lojimu, vandens taškymu koja ir pan. Šuns nurodytą vietą pažymime plūduru, o mūsų misiją užbaigia narai", – aiškino S.Tarvydas ir pabrėžė, kad K-9 grupės kinologai su šunimis atskuba į pagalbą policijai, sienos apsaugai, ugniagesiams, kai šie dėl įvairių priežasčių nebegali padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Tad K-9 grupė yra unikali. Ir ne tik Lietuvoje. Tokių grupių neturi nei Latvija, nei Estija.

"Mes iš tiesų teikiame unikalias paslaugas, tarnaujančias kilniems tikslams: mūsų šunys ieško ne tik nuskendusių, esančių po vandeniu, pasiklydusių žmonių, bet ir dingusių transporto priemonių, suranda narkotines, psichotropines, sprogstamąsias medžiagas, jų užtaisus, alkoholį, tabaką, gamtinių ar buitinių dujų nuotėkį, lavina įvairių negalių kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų fizinę, emocinę sveikatą ir pan. Tai būdingos taikomosios kinologijos paslaugos. Žodžiu, ruošiame tarnybinius šunis ne grožio konkursams, o darbui, labai rimtam darbui", – sakė Baltijos kinologijos centrą prieš 25 metus įkūręs žinomas kinologas V.Gustaitis.

Pirmieji – ne tik Lietuvoje

V.Gustaičio iniciatyva minėtame kinologijos centre buvo įkurta ir unikalioji K-9 grupė, teikianti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms. Kadangi rašinys skirtas skenduolių paieškai po vandeniu, tad ir pasidomėjome, kaip radosi ši paslauga.

Vytautas su Sigitu – buvę pareigūnai. Sigitas ilgus metus kinologu dirbo policijoje, o Vytautas – 23 metus viešojo saugumo tarnyboje. Tad turėdami kelių dešimtmečių kinologinio darbo patirtį, įkūrė grupę, kurios kinologai su šunimis profesionaliai atlieka tam tikras užduotis. "Drauge su šunimi ieškoti nuskendusių žmonių – mes esame šios kinologinės paslaugos pionieriai ne tik Lietuvoje – mokiausi pas geriausius Prancūzijos ir Olandijos kinologus. Šiandien K-9 grupės nariai dažniausiai dirba drauge su belgų aviganiais Malinua veislės šunimis, kurie geba surasti skenduolį po vandeniu. Vienas iš tokių šunų – minėtoji Ersa", – kalbėjo V.Gustaitis.

Didžiausia kliūtis – ledas

Pasak pašnekovo, šuo negali surasti nuskendusio žmogaus, jei vandens telkinio paviršius padengtas ledu. Tačiau visais kitais atvejais – lyjant, sningant, pučiant vėjui ir pan. – Ersa ir Rusas pasirengę dirbti. Ir bet kuriuo paros metu. Beje, šie šunys, priešingai nei pėdsekiai, greičiau suranda ilgiau po vandeniu gulėjusį skenduolį, nes tokiu atveju iš skenduolio kūno išsiskiria daugiau specifinio kvapo medžiagų.

Kai Vytautas, tramdydamas nenustygstantį belgų aviganį Malinua, kreipėsi į jį vardu, paklausėme, kodėl šuns vardas Rusas. Todėl, kad ne Vokietis ar Lenkas, – pašmaikštavo V.Gustaitis –  Tai yra apsauginis šuo – talkina ten, kur reikia palaikyti viešąją tvarką, sulaikyti pažeidėją. Žodžiu, Rusui patinka būti aktyviam, rodyti jėgą, t. y. dantis".

Padeda, kai nebegali kitos tarnybos

Ersa ir Rusas, atėję prie vandens Santakoje, uostinėjo pakrantę, veržte veržėsi į žvalgybą vandenyje, tačiau šių unikalių galimybių šunų savininkai, atėję papasakoti laikraščio skaitytojams apie savo keturkojų augintinių teikiamas paslaugas, buvo be valčių ir neturėjo tikslo ieškoti skenduolio. Tad Ersai buvo leista tik pabraidyti po vandenį, pozuojant fotografui.

Gal ir nepatikėsite, bet mano šuo yra prakalbinęs iki tol nešnekėjusią ketverių metukų mergaitę.

"Atvažiavę į nelaimės vietą, mes, kinologai, apžiūrime krantą, įvertiname vandens tėkmę ir pan. Tada pradedame skenduolio paiešką, sėdėdami valtyje su parengtais paieškai šunimis. Per treniruotes sėdime trise, o paieškų metu – dažniausiai dviese. Pradedame skenduolio paiešką arba nuo vandens telkinio vidurio, plaukdami valtimi spirale kranto link, arba nuo telkinio išorės jo centro link. Lėtai plaukiančios, dažniausiai irklinės valties pirmagalyje tupi K-9 grupės šuo, pasirengęs aptikti skenduolio kvapą. Pajutęs pažįstamą kvapą, šuo visu kūnu palinksta į priekį, pradeda koja taškyti vandenį arba loti. Tuomet tą vietą pažymime plūduru. Jei narai atvyksta greitai, skenduolis randamas greitai. Kitais atvejais vandens srovė, jei nelaimė atsitiko upėje, gali jį nunešti tolyn 20 ar net daugiau metrų. Mes esame kviečiami į pagalbą tik tada, kai ugniagesiai gelbėtojai, policija negali dėl įvairių priežasčių surasti skenduolio. Atvažiuojame tuoj pat, nepaisydami paros meto ir oro sąlygų", – teigė V.Gustaitis.

Sėkmingi startai

Sukauptas per kelis dešimtmečius žinias V.Gustaitis perduoda savo bendraminčiams, moko juos, kaip teikti gyventojams ar įmonėms, įstaigoms unikalias taikomosios kinologijos paslaugas. K-9 grupės kinologai, siekdami parodyti savo keturkojų augintinių gebėjimus, dalyvauja tarptautinėse misijose, varžybose, kuriose yra ragavę saldaus pergalės vaisiaus.

Štai kartu su ugniagesiais gelbėtojais buvo išvykę į Austrijos kalnus, kur dalyvavo žmonių gelbėjimo darbuose, kai buvo imituotas žemės drebėjimas. Šunys turėjo iš po pastatų griuvėsių gelbėti žmones. Du Baltijos kinologijos centro K-9 kinologai ir jų šunys tose tarptautinėse pratybose dalyvavo sėkmingai ir įrodė, kad gali atlikti savo misiją – padėti žmonėms tokių nelaimių atveju ir kitose pasaulio šalyje.

Šios grupės kinologai tarptautinėse varžybose yra tapę nugalėtojais. Prieš ketverius metus Europos K-9 grupių čempionato sukarintoje šunų biatlono rungtyje lietuviai kinologai iš K-9 grupės įveikė Vokietijos policijos ir šveicarų kariuomenės komandas.

Prakalbino nekalbančiąją

"Gal ir nepatikėsite, bet mano šuo yra prakalbinęs iki tol nešnekėjusią ketverių metukų mergaitę. Tai atsitiko prie delfinariumo, kur mudu su dalmatinų veislės šunimi Bimu sutikome tą mergaitę, vaikštinėjančią su moterimi. Tarp mergaitės ir Bimo iškart užsimezgė draugiškas ryšys – šuo parodė mergaitei, ką yra išmokęs, žaidė su ja. Po to, kai iš delfinariumo ėmė plūsti žmonės, šunį nuvedžiau į automobilį ir atidariau langus, kad neprikaistų automobilio vidus. Bimas, atskirtas nuo mergaitės, pradėjo loti. Mergaitė į tai sureagavo – atkartojo Bimo "au - au". Kaip sakė pravirkusi iš laimės mergaitės mama, tai buvo pirmieji jos dukrelės gyvenime ištarti žodžiai", – pasakojo K-9 grupės narys Sigitas.

K-9 grupės universalumas

"K-9 grupės šunys geba ne tik skenduolius po vandeniu surasti, bet ir teikti, kaip minėta anksčiau, daugybę kitų gyventojams naudingų paslaugų. Pavyzdžiui, surasti kažin kur nuklydusius rudenį miške ar apylinkėse senolius, išėjusius ir negrįžusius į įvairias globos įstaigas, senelių namus jų gyventojus ir kt. Mus, pavyzdžiui, kviečia net mokyklos patikrinti, ar nenaudoja mokiniai kvaišalų. Tokiu atveju tikriname mokinių drabužines, spinteles, krepšius. Nuo mūsų šunų kvaišalų nepaslėpsi – jie visada juos suras ir parodys, kur. Gavę mūsų informaciją, pedagogai su mokinių tėvais tariasi, ką daryti toliau. Mes esame tik kaip prevencinė priemonė, įspėjanti apie problemą", – aiškino V.Gustaitis.

Šunys įspėja siuntų į Angliją, Norvegiją ir kitas lietuvių emigrantų pamėgtas šalis vežėjus apie jiems kilsiančias problemas siuntų patikros prie sienos metu. Mat emigrantų giminaičiai ar draugai iš Lietuvos kartais įdeda į siuntas sumaniai paslėptų cigarečių pakelių ar net kvaišalų. Žodžiu, K-9 grupės kinologų šunų teikiamos paslaugos yra išties universalios.

Vienas šuo tapo žvaigžde Kroatijoje.

Kaip praneša LNK, keturkojis atlieka aibę triukų: moka skaičiuoti – tai daro neprasčiau nei pradinukai ir moka traukti šaknį –, važinėja riedžiais, skrieja ant riedlentės ir net jodinėja žirgais.

Augintinį šeimininkė dresavo nuo pat mažens. Dabar šiai gabiai keturkojei Kasei – penkeri.

Šunų mylėtojai yra sunerimę dėl Norvegijoje plintančios ūmios ligos, kuri ne visada išgydoma, ir dalis ja susirgusių gyvūnų nugaišta. Žmogui ši liga nėra pavojinga.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos vadovės Birutės Karvelienės, lietuviams pastaruoju metu irgi kyla klausimų dėl šios ligos protrūkio.

„Tai yra natūralu, nes mes visi esame atsakingi už savo augintinius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje nėra gauta pranešimų apie masinius šunų susirgimus ar gaišimus. Tačiau šunų savininkai turėtų būti atidūs“, – perspėja B. Karvelienė.

Specialistai primena, kad minėta liga pasireiškia ūmiu viduriavimu su krauju, kurį lydi ir vėmimas, silpnumas, apetito nebuvimas, išsekimas, gyvūnas gali gaišti. Ligos metu labiausiai pažeidžiamas gyvūno plonasis žarnynas. Iki šiol, pagal norvegų duomenis, yra užfiksuoti 173 ligos atvejai, iš kurių 43 – baigėsi gyvūno netektimi. Tikslus susirgimų skaičius nėra žinomas, nes informacija apie juos ne visada galėjo pasiekti Norvegijos maisto saugos ir veterinarijos tarnybą, kuri su kitomis atsakingomis institucijomis tiria šios ligos protrūkį. Šio protrūkio priežastis nėra visiškai aiški. Norvegijos maisto saugos tarnyba, Norvegijos veterinarijos institutas ir kitos institucijos atlieka epidemiologinį tyrimą, mėgina nustatyti ir susirgimo priežastį, tad tiriami sergantys ir nugaišę gyvūnai.

Pasak veterinarijos specialistų, atmestos hipotezės, kad susirgimai galėjo kilti dėl virusų (parvovirusas, koronavirusas, mėsėdžių maro virusas, cirkovirusai), parazitų (giardiazė ir kriptosporidiozė), bakterijų (kampilobakteriozė, salmoneliozė, ešerichiozė, leptospirozė, tularemija ir juodligė), apsinuodijimų rodenticidais ir panašiomis medžiagomis bei dumbliais, dėl grybinės kilmės infekcijų ir vektorių pernešamų ligų. Tyrimai parodė, kad daugelio sirgusių šunų organizme kolonizavosi didelis kiekis bakterijų Providencia alcalifaciens ir Clostridia perfringens. Šios bakterijos gali būti randamos ir sveikų šunų žarnyne, bet nedideliais kiekiais.

„Manoma, kad pagrindinis šios ligos plitimo kelias yra per virškinamąjį traktą, kuomet gyvūnas suėda ar palaižo užterštą pašarą, objektą. Pastebėta, kad ligos plitimas tiesioginio kontakto metu (nuo šuns šuniui) nėra pagrindinis. Kitų rūšių gyvūnams ši liga nėra registruojama. Užteršto pašaro nenustatyta, tačiau vyksta tyrimas, nes, surinkus informaciją apie sirgusių šunų mitybos ir laikymo pobūdį, gauti skirtingi rezultatai. Ūminis hemoraginis viduriavimas pasireiškė įvairaus amžiaus ir veislės šunims. Protrūkio tyrimas yra sudėtingas, ir jau galima teigti, jog ligos pasireiškimas nepriklauso nuo šuns amžiaus, veislės ar lyties“, – teigia LSMU dr. L. Kriaučeliūnio smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Inga Stadalienė.

Norėdami apsaugoti savo augintinius nuo šios ligos, kaip pataria gydytoja I. Stadalienė, savininkai turėtų apriboti šunų kontaktus su kitais šunimis, vengti šunų vedžiojimo viešose vietose, neleisti gyvūnams uostyti ir laižyti vietų ar objektų, galėjusių turėti kontaktą su kitais šunimis. Taip pat reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo turi kokių nors ligos požymių. Apsilankyti pas veterinarijos gydytoją naudinga ir prieš vykstant su šunimi į užsienį, neabejotinai reikėtų laikytis veterinaro rekomendacijų dėl gyvūno vakcinacijos plano.

„Privalome būti budrūs, laikytis rekomendacijų, kad išvengtume ligos plitimo. Gyvūnų savininkai turi kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, jei pastebėjo, kad gyvūnas yra vangesnis, atsisako pašaro, vemia, viduriuoja. Ligų, kurios pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais, yra daug, todėl svarbu nustatyti tikslią ligos priežastį ir kryptingai taikyti gydymą pagal gautus tyrimo rezultatus. Todėl būtina atlikti bakteriologinį tyrimą. Svarbu suprasti, kad išsamus gyvūno ištyrimas leidžia gauti tikslius rezultatus ir padeda veterinarijos gydytojui nukreipti gydymą tikslinga kryptimi“, – pažymi I. Stadalienė.

LSMU pranešime teigiama, kad šio universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika yra pasirengusi galimam sunkios ligos protrūkiui, jei toks kiltų Lietuvoje. Klinikoje veikia smulkių gyvūnų izoliatorius, kuriame visą parą gydomi visiškai nuo kitų izoliuoti gyvūnai, sergantys užkrečiamosiomis ligomis. Jais besirūpinantis personalas rengiasi specialia vienkartine apranga, kuri panaudojus išmetama (nepatenka į bendruosius atliekų konteinerius) ir sunaikinama pagal visas biosaugos taisykles – utilizuojama. Įėjimas į izoliatorių yra griežtai kontroliuojamas bei atliekama dezinfekcija su aukšto efektyvumo dezinfekantais, kad patogenas nebūtų išplatintas aplinkoje.

„Na kaip šitaip?! Kas taip beširdiškai ir niekšiškai galėjo pasielgti? Koks žmogus galėjo taip sugalvoti? Sprogsta galva nuo besisukančių minčių“, – į šią istoriją socialiniame tinkle reagavo gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ atstovai, į kuriuos, radę šunį, kreipėsi žygeiviai.  

Augintinis išgelbėtas tik laimingo atsitiktinumo dėka.

„Visa grupė šokiruota – vis kalbėjo, kad jei nebūtų ėję per tą vietą, niekas niekada šio šunelio nebūtų radęs. Jis tiesiog buvo paliktas numirti. Pliaupiant lietui“, – apmaudo neslėpė gyvūnų globėjai.

Anot jų, rastasis yra maždaug penkerių amžiaus patinėlis, labai ramus, jaukus, nors buvo sušalęs, išalkęs ir ištroškęs. 

„Gerietis. Žavesį kelią jo absoliutus pasitikėjimas žmogumi. Kai atrišome nuo virvės, net nebėgo, tiesiog stovėjo kartu, žiūrėdamas į akis ir laukė lyg sakydamas: na, o kas toliau?“ – dėstė „Nuaro“ atstovai.

Jis tiesiog buvo paliktas numirti. Pliaupiant lietui.

Šiuo metu šuo saugus, pamaitintas, palakintas ir sušildytas. „Pažadame, jog pasistengsime padaryti VISKĄ, kad būtų surastas kaltininkas! Mums reikia jūsų pagalbos. Jei kas matėte ar žinote, kas taip padarė, bet kokia informacija būtų naudinga. Kreipkitės telefonu +370 37 322333“, – informacijos prašė gyvūnų globėjai.

Pirmadienį iki pietų dar jokios naudingos informacijos, susijusios su šuns skriaudikais ar skriaudiku, „Nuaro“ atstovų  teigimu,  nebuvo gauta. 

Kauno apskrities policijos atstovai teigė, iki pietų apskritai nebuvę informuoti apie šį įvykį. „Kol kas nesame gavę pranešimo“, – teigė Justina Kazragytė.

Dar kartą susisiekus su „Nuaro“ atstovais, šįkart su vadove Jurgita Gustaitiene, ji patvirtino, kad į policiją nebuvo kreiptasi.

„Norime surinkti visą turimą informaciją. Visų pirma, veterinarijos gydytojas turi įvertinti šuns būklę ir pranešti mums, ar jis nukankintas, ar puikiai jaučiasi, ar šuo ten tikrai buvo pririštas. Gal bėgo, nutrūko, apsivyniojo aplink medį?“ – įvairias versijas kėlė vadovė. Ji teigė, kad rytoj poryt administratorė rašys policijai pranešimą. 

J Gustaitienės teigimu, „savaitgalis buvo katastrofiškas“, buvo labai daug pranešimų apie į bėdą pakliuvusius gyvūnus.

Atsakingas elgesys su gyvūnais – viena tų temų, kuria reikia kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą, siekiant sumažinti ne tik beglobių gyvūnų skaičių, bet ir tų, kurie yra skriaudžiami, ar pasikeitus gyvenimo sąlygoms, tiesiog išmetami į gatves. 

TV žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas bei nuomonės formuotojas visai neseniai į savo šeimą priėmė naują gyventoją vardu Lokis.

„Su manimi šis šuo gyvena jau tris mėnesius, nes ankstesniems šeimininkams jis pasirodė nereikalingas. Jį rado mano draugai. Gal pasiklydusį, o gal ne visai, čia jau detalės. Taip jis atkeliavo pas mane. Nesuprantu, kaip kas nors galėjo atsisakyti tokio meilumo ir gerumo šuns. Jis yra visiškas gėrio įsikūnijimas ir net neatitinka to vardo, kurį daviau. Lokis yra skandinavų klastos ir grėsmės dievas. O šitas baltas gerulis, gyvenantis mano namuose – nei klastingas, nei grėsmingas“, – Lokio istoriją pasakoja Andrius. 

Naujasis šeimos narys su Andriumi ne tik kartu pramogauja, bet ir keliauja į darbus. Vasaros pabaigoje vykusiame „Laisvės piknike“, sutraukusiame daugiau nei 25 tūkstančius dalyvių, sukinėjosi ir Lokis, atlikdamas švietėjišką misiją.

„Norisi praplėsti žmonių savivoką. Kai prieglaudos tiesiog lūžta nuo beglobių, kuriems reikia vieno vienintelio dalyko – žmogaus meilės, svarbu išnaudoti visas progas ir įvairiais būdais šviesti visuomenę, kad kuo daugiau keturkojų rastų naujus namus“, – gražiais norais dalijasi A. Tapinas.

Laidų vedėjas pasakoja, kad per tris mėnesius spėjo susirasti vietas, kuriuose visi mielai laukiami su gyvūnais, todėl keliauti su Lokiu visai nesunku. Pasakojimą apie Lokį, „Džiunglių žmogaus“, Gerardo Paškevičiaus, vykdomą lygiažvynių žalčių tyrimą, kuris paskutinį kartą Lietuvoje buvo atliktas 1964 metais, vieną paslaptingiausių gyvūnų – irbį, šunų vikrumo varžybas ir naujienas iš gyvūnų pasaulio bus galima pamatyti jau šį sekmadienį laidoje „Gyvūnų manija“ per TV6 9 val. ryto. 

Rasta įtartina lėkštė

„Auginame du mažus šunis. Kartais jie išsikasa ir išlenda pro tvoros apačią, bet dėl to kaimynai niekuomet mums nepriekaištaudavo. Todėl nustebino, jog kažkas ėmėsi tokių sveiku protu nepaaiškinamų priemonių ir galimai norėjo nunuodyti keturkojus“, – stebėjosi prie vartų į namo kiemą vienkartinę lėkštę su įtartinu turiniu radusi Karolina.

Nors, kaip pasakojo pašnekovė, nelaimės išvengti šį kartą pavyko ir augintiniai ėdalo su „priedais“ užkrimsti nespėjo, tačiau moteris neslėpė bijanti net pagalvoti, jei piktavaliai būtų sumanę vienkartinę lėkštę prie vartų palikti ryte ar dienos metu. Tikriausiai pabaiga būtų buvusi visai kitokia.

Karolinos augintiniai

Patarė žiūrėti mažiau filmų

Apie prie namo Miškinių kaime rastą šunų ėdalą, tikėtina, su žiurkių nuodais, antradienį nuspręsta pranešti policijai. Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Karolinos brolis Tadas, į įvykio vietą kviesti pareigūnai atvyko po vidurnakčio.

„Paklausė, ar su kuo nors pykstamės, atsakiau, kad ne. Po pastarojo atsakymo sekė dar vienas klausimas – ar mūsų šunys kokiu nors būdu gali išeiti iš nuosavo kiemo, atsakiau, jog taip. Jie retkarčiais išsikasa urvą po vartų apačia ir išlenda, nes yra nedidelio ūgio. Po tokio mano atviravimo, policininkai pasakė, kad galime būti nubausti už gyvūnų nepriežiūrą“, – detalėmis iš pokalbio su pareigūnais dalijosi Tadas.

Po tokio mano atviravimo, policininkai pasakė, kad galime būti nubausti už gyvūnų nepriežiūrą.

Tada vyras teigė pasiteiravęs, ar pareigūnai tirdami galimo pasikėsinimo nunuodyti jų šunis atvejį, imsis kokių nors priemonių, pavyzdžiui, nuo rastos lėkštės su įtartinu ėdalu bus paimti pirštų antspaudai, policininkai esą didelio suinteresuotumo nerodė.

„Vienas iš pareigūnų tik pasakė, kad žiūrėčiau mažiau kino filmų... Bet nepasimečiau situacijoje ir pasakiau policijai, jog greta gyvenantis kaimynas yra įsirengęs tris vaizdo kameras, o viena iš jų galimai fiksuoja ir veiksmą prie mūsų kiemo vartų. Tačiau pareigūnai teigė kaimynų nežadinsiantys. Tirti atvejį imsis įgaliotinis, jei jis nuspręs, bus paprašyta kaimynų pateikti turimą vaizdo medžiagą“, – atviravo pašnekovas.

Pasak jo, pareigūnai tik nufotografavo lėkštę su šunų ėdalu, galimai apibarstytu žiurkių nuodais, tačiau radinio esą neišsivežė.

Aptiko dar vieną šunį

Trečiadienio rytą Karolina teigė apėjusi dalį gatvės teritorijos ir prie vieno iš krūmų, augančių netoliese, pamatė gulintį kažkieno šunį. Moteris neatmeta tikimybės, jog šis keturkojis taip pat galėjo būti piktadarių taikinys, į kurio gyvybę pasikėsinta mėginant nunuodyti.

„Ketinome keturkojį apžiūrai nuvežti patys, bet prisiartinus, jis ėmė urgzti. Tad informavome atsakingas tarnybas. Taip pat brolis užsiminė, jog eis pas jau minėtą kaimyną ir paprašys peržiūrėti įrašus jo vaizdo kamerose. Jei atpažinsime tą, kuris šitaip piktavališkai elgiasi kėsindamasis į šunų gyvybes, vėl kreipsimės į policiją“, – atviravo Karolina.

Pareigūnų žodžių nepatvirtino

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, rugsėjo 10 d., 23.42 val. buvo gautas pranešimas, kuriame manoma, jog kažkas ketino nunuodyti šunis, nes prie vartų į kiemą buvo rasta lėkštė, kaip įtariama, su nuodais.

„Atvykusius į įvykio vietą pareigūnus pasitikęs pranešėjas nurodė, jog prie namo vartų rado lėkštę su šunų ėdalu, kurioje galimai ir žiurkių nuodai. Kas galėjo taip pasielgti, nežino. Pretenzijų šiuo metu neturima niekam. Įvykis, tikėtina, buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Pareigūnų surinkta informacija perduota Vilniaus miesto II-ajam Policijos komisariatui“, – detalizavo Vilniaus apskr. VPK atstovė.

Paklausus, ar policija minėtą įvykį nušvietusiems gyventojams buvo užsiminusi, jog šie gali būti nubausti už šunų nepriežiūrą, nes, kaip jau minėta anksčiau, nedidelio ūgio keturkojai kartais išsikasa urvą ir pralenda pro tvoros apačią, pašnekovė nuo komentarų susilaikė.

„Šiame įvykyje nedalyvavau, komentuoti negaliu. Jei gyventojų netenkina pareigūnų veiksmai ar elgesys, jie visada gali raštu kreiptis į įstaigos vadovą, kuris esant įtarimams lieps atlikti tarnybinį patikrinimą“, – aiškino J. Samorokovskaja.

 Gyvūnų apnuodijimo atvejų – ne vienas

Pareigūnų atstovės teigimu, nors pranešimai apie galimus gyvūnų nuodijimo atvejus – nedažni. Tokių vis dėl to pasitaiko. Pernai jų sulaukta keturių. Dėl vieno buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tuo atveju, jei šuo yra nunuodytas, pareigūnai surenka su įvykiu susijusią informaciją. Tačiau ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, turi atlikti gyvūno savininkai. Vėliau, jei dokumentai su išvadomis pateikiami policijai, pareigūnai tęsia tyrimą ir ieško kaltininko“, – kalbėjo J. Samorokovskaja.

Primename, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų.

Remiantis baudžiamuoju kodeksu, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Visuomenei padedant, buvo nustatyta asmens tapatybė, vyras apklaustas.

Iškviesta specialistė apžiūrėjusi šunį nustatė, jog rimtų sužalojimų nėra. Nustatyta, jog šuo priklauso ne vaizdo įraše matytam vaikinui, o jo šeimos nariui, todėl paimti gyvūno iš šeimininko nėra pagrindo.

Specialistės nuomone, šuniui būtų didelis stresas atskyrus jį nuo šeimininko.

Nederamai su šunimi pasielgusiam vaikinui skirtos dvi baudos – už nedidelį chuliganizmą bei už žiaurų elgesį su gyvūnu.

„Labai gailiuosi, kad mano  vaikas buvo šalia manęs ir matė smurtą prieš šunį. O gal tai toks šunų dresavimo būdas minutę plakti diržu, gal taip turi būti? Atsakymas buvo: "Mano šuo, ką noriu, tą ir darau“, – rašė prie daugiabučio namo įvykį užfiksavęs klaipėdietis.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta bauda nuo 50 iki 1200 eurų.

Įvykis mobiliuoju telefonu užfiksuotas trečiadienį ryte ir jau buvo peržiūrėtas keliolika tūkstančių kartų.

Lietuvos policija dėkojo įvykį nufilmavusiam vyrui.

"Ačiū pilietiškam vyriškiui, kuris nepraėjo pro šalį, o nufilmavo ir bandė sudrausminti agresyvų šuns šeimininką. Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta bauda nuo 50 iki 1200 eurų", – pranešė pareigūnai.

Tiesa apie pasivaikščiojimus

Pasak knygos autorės, daugelis iš mūsų sutiks, kad šunis išvedame pasivaikščioti būtent dėl jų. Juk atsikeliame anksčiau, kad leistume savo augintiniui palakstyti atokesnėje parko vietoje be pavadėlio, skubame iš darbo namo, kad išleistume šunelį laukan, ir kartojame tai vakare, prieš miegą.

Tačiau ar tikrai galvojame apie šunis, kai išeiname su jais pasivaikščioti? Juk dažnai siekiame sutrumpinti pasivaikščiojimą greitai eidami, neleisdami jam sustoti prie kito šunelio ir su juo susipažinti, atitraukdami augintinį nuo jį dominančio kvapo, traukdami už pavadėlio ir tokiu būdu versdami bėgti jį greičiau. Jūs galvojate, kaip sutaupyti pasivaikščioti skirtą savo laiką, o šuniui laikas visai nerūpi. Mes turime galvoti ne apie savo laiką, o apie tai, koks pasivaikščiojimas tiktų augintiniui.

Tegul maklinėja po balas

Knygos autorė pataria leisti pasirinkti pasivaikščiojimo paskirtį pačiam šuneliui. Pavyzdžiui, netrukdyti jam tyrinėti kvapus arba leisti kiekvienoje takelių sankirtoje rinktis, kur pasukti eiti toliau. Netrukdykime jam pažinties su savo gentainiu malonumo, bėgiojimo zigzagais, kai jūs stovite vietoje su pavadėliu rankose ir pan.

Knygos autorės nuomone, reikia retsykiais leisti šuniukui pasivolioti ten, kur jis nori, nors tai mums ir labai nepatiktų. Taip pat kartais nedrauskite maklinėti jam po purvo balas. Jei tik galima, paleiskite šunelį nuo pavadžio, netempkite jo paskui save. Nedarykime to niekada. Ir dar – išmokime atskirti krimstelėjimą nuo įkandimo, leiskime priėjus kitam šuniui, apuostyti jo pasturgalį.

Svarbiausia, kad būtų valdomas

Šuo turi turėti kuo užsiimti, nes antraip jis gali tapti sunkiai valdomas, įsitempęs. Tačiau tie patys žaidimai tinka ne visų veislių šunims. Pavyzdžiui, retriveris jausis labai laimingas, žaisdamas su kamuoliuku, o trumpanosių veislių atstovas? Pagalvokime apie tai – reikia prisitaikyti prie šuns gebėjimų, o ne tikėtis, kad jis prisitaikys prie jūsų keisto įsivaizdavimo, kaip turi elgtis šuo.

Nesinervinkite ir dėl to, kad jūsų šuo nenori eiti šalia, greta jūsų – ne visi šunys linkę eiti koja kojon su savo šeimininku. Būtų neteisinga bausti šunį užtai, kad nepažįstate jo prigimties. Juk svarbiausia ne tai, kad jis eitų šalia, o kad elgtųsi saugiai, būtų valdomas. Ir nepalikite jo vieno ilgam, nes šuo – bendrauti linkusi būtybė.

Daug vizitų į klinikas, tačiau būklė tik blogėjo

Dobermanų veislės Ralfas aktoriaus namuose gyvena jau septynerius metus. M. Sėjūnas neslepia, kad šuo tapo šeimos nariu, todėl sušlubavusi keturkojo savijauta sukėlė nemenką nerimą, o kartu ir privertė susidurti su karčia realybe – neatsakingu kai kurių veterinarijos gydytojų elgesiu.

„Turėtume daug jautriau žiūrėti į gyvūnus, nebūti tokie žiaurūs. Lietuvoje dominuoja požiūris, kad geriau rūpintis vaikais ar seneliais, o ne šunimi. Dar yra gajus mitas, kad šuo yra padaras, kuris turi nešti naudą, o kai jis suserga jį galima užmigdyti ir nusipirkti kitą“, – sako aktorius, kuris savo išgyvenimais pasidalijo ir socialiniame tinkle. 

Ralfo sveikata itin pablogėjo prieš Velykas, tad per beveik keturis mėnesius aktoriui teko lankytis ne vienoje veterinarijos klinikoje. „Kas tokie yra tie, kurie save vadina veterinarais? Mintyse suku kelių mėnesių filmą atgal... Šuns kosulys dieną. Naktį, ypač atsigulus, sunkus kosulys ir dusulys. Klinika Kaune. Kraujo tyrimai, specialisto konsultacija. Diagnozė – neaiškios kilmės uždegimas, – aktorius teigia, kad keturkojui buvo suleisti priešuždegiminiai vaistai, paskirtas augalinis vaistinis preparatas. – Susimoki ir eini „švęsti“.

Asmeninio arch.nuotr.

Anot M. Sėjūno, Velykų naktį šunį vargino itin stiprus kosulys, tad po švenčių teko vėl lankytis veterinarijos klinikoje. Šį kartą apsilankė Vilniuje, keturkojui atliktas rentgeno tyrimas. „Kyla įtarimų dėl plaučių veiklos. Susimoki už nuotraukas, konsultaciją ir eini namo. Naktį – vėl baisus kosulys. Kitą dieną važiuojame pas kardiologą. Pažiūri nuotraukas, paklauso plaučius, įvertina širdies veiklą. Diagnozė – greičiausiai trachėjos uždegimas, – žinomas vyras teigia, kad šuniui vėl buvo leidžiami vaistai, tačiau šį kartą augalinio vaistinio preparato dozės padidinamos triskart. Gyvūno šeimininkas raminamas, kad kosulys turi praeiti per tris dienas.

„Valio! Susimoki ir išeini. Naktį – kosulys dar baisesnis. Šuo visiškai duso. Lekiam į naktį budinčią kliniką. Stetoskopu paklausoma širdis, plaučiai, suleidžiami vaistai. Kosulio priežasties nenustatė. Susimoki ir eini namo. Daug susimoki... Šuo toliau dūsta. Kitą dieną vėl važiuojam į kliniką. Dar kartą atliktas rentgeno tyrimas. Šuo kriokia. Iš burnos jau bėga raudoni skysčiai. Kruviną ir kriokiantį šunį vartome ant stalo (tai mirtinai pavojinga), šuo vos kvėpuoja, raudonas skystis bėga ant grindų, panelė laksto ir valo su skuduru, kad būtų gražu... Klausiu daktarų, ką daryt? Žaliais chalatais vilkintys medikai sustoję ratu gūžčioja pečiais... Nežino. Matyt, viskas... Už tą pakartotiną rentgeną ir nežinojimą vėl susimoki. Daug susimoki“, – aktoriui šunį tenka jau išnešti, nes pats nepaeina. 

Vyras paskaičiavo, kad kai augintinio būklė paūmėja, per savaitę tenka išleisti ir apie 400 eurų. Vienas vizitas į veterinarijos kliniką, anot pašnekovo, net ir pritaikius nemažas nuolaidas, įskaičiavus ir vaistus, atsieina apie 260 eurų.

Nori, kad už eksperimentus būtų atlyginta

Po daugelio vizitų į veterinarijos klinikas, aktorius visgi sužinojo, kuo serga keturkojis. Tiesa, tai jis išgirsta telefonu iš mediko, kuriam pakako vos kelių įvardintų šunį kamuojančių simptomų. 

„Paskambina kardiologas. Kitas. Tikras. Liepia greitai vežti į jo kliniką, nes jam jau iš kelių sakinių yra aišku, kad čia ne kosulys, o streikuoja širdis. Lekiam. Gyvybė per dieną šiaip ne taip išgelbėjama“, – Ralfui diagnozuotas širdies nepakankamumas, tačiau aktorius neslepia, kad kenčiančiam šuniui vargu ar kas itin padės. Tad vyro neapleidžia liūdnos mintys, o kartu ir pyktis.

„Gal tas tikrasis kardiologas labai nepyksta, kai aš pykstu, tačiau norėčiau paklausti tų kitų, save vadinančių veterinarais: kas jums leido užsivilkti žalius chalatukus ir vadinti save medikais? Kas jums suteikė teisę suspaudyti sumas sąskaitai už nesuteiktas ir blogai suteiktas paslaugas? Kokio velnio imituojate darbą ir nenukreipiate pas specialistą, jei nieko neišmanote? Kiekvienas asilas pagal tuos požymius, kuriuos aprašiau, pasigūglinęs iškart suras informaciją, kad tokiais atvejais pirmiausia reikia įvertinti širdies veiklą. Bet jūs juk žiūrėjote. Ir klausėte. Ir negirdėjot nei karkalų plaučiuose, ir nesusiskaičiavot padidėjusio pulso (kas buvo plika akimi matoma) ir nežinote, koks turi būt kvėpavimo ritmas ir ką signalizuoja kvėpavimas, kuris padažnėjęs dvigubai? Tai – veterinarijos pagrindai. Tad jei nemokate skaityti, tingite pasidomėti klinikiniais požymiais ir esate mažaraščiai, tai nusivilkite žalius chalatukus, apsivilkite oranžines liemenes ir eikite griovių kasti. Bus daugiau naudos ir mažiau žalos“, – pyksta M. Sėjūnas ir nori, kad už netinkamai suteiktas paslaugas būtų atlyginta.

Tokie eksperimentai labai brangiai kainuoja visomis prasmėmis.

Vyras neslepia, kad ieško teisininko ir žada kreiptis į teismą. Aktorius įsitikinęs, kad valstybei derėtų susirūpinti dėl licencijos išdavimo nekompetetingiems medikams, jų išdavimo tvarka turėtų būti sugriežtinta. „Neįsivaizduoju, kad bendrosios praktikos gydytojas arba pediatras galėtų specializuotis kardiologijos ar chirurgijos srityse. O veterinarijos klinikose tokią tendenciją matau – kas ką nori, tas tą daro. Tokie eksperimentai labai brangiai kainuoja visomis prasmėmis“, – vyras įspėja saugotis savamokslių šundaktarių.

Vežė užmigdyti

Portalui M. Sėjūnas pasakojo, kad Ralfo būklė dabar yra itin sunki. Jį vargina aukštas spaudimas, silpna širdis sunkiai dirba, būdinga tachikardija, dažnai tenka atlikti gamtinius reikalus, bando miegoti stovėdamas, krenta ant šono, vėl atsistoja. Po keturių dienų bado pagaliau jis pradėjo ėsti. „Visą savaitę balansuojame ties išsekimo riba, tačiau kovojame toliau ir bandome visus būdus. Kas dvi tris valandas leidžiu Ralfui ir vaistus“, – vyras pasakoja, kad širdies nepakankamumo varginami šunys vidutiniškai išgyvena iki šešių mėnesių. „Girdėjau apie atvejį, kai su šia diagnoze šuo išgyveno ir porą metų, tad yra prasmės kovoti – gal kažkaip širdis prisitaikys“, – M. Sėjūnas žada kovoti iki paskutinio šuns širdies dūžio.

Asmeninio arch.nuotr.

Tiesa, silpnumo akimirką, vyras visgi vežė Ralfą užmigdyti. „Naktį tariausi su dviem klinikomis, kurios galėtų tai padaryti. Ralfo širdį tikrino ir neįtikėtino gerumo žmonių kardiologas, kuris darė viską, kad palengvintų Ralfo buvimą. Susisiekė net su profesoriais Maskvoje. Šį naktis buvo pati baisiausia – gavęs kraujo spaudimą mažinančių vaistų Ralfas užmigo. Anksti ryte pašoko, iššiepęs burną ėmė ryti orą ir krito ant žemės. Kvėpavimas buvo baisiai sunkus, dantenos baltos kaip popierius. Ir man pasirodė, kad jau nebėra kur eiti ir ko laukti... Juk mes daug metų buvome mokyti, kad jei šuo kankinasi – reikia migdyti“, – savaitgalį su Ralfo istoriją sekančiais žmonėmis socialiniame tinkle dalijosi M. Sėjūnas. 

„Paskambinau į kliniką, paprašiau, kad rastų gydytoją, kuris įvertintų būklę ir jei reikia – užmigdytų. Gydytojas yra. Mano mašina jau prie vartų. Ralfas, kuris visuomet noriai lėkdavo į automobilį, įsispiria ir niekur neina, stovi įsiręžęs kieme į žolę, tarsi sakydamas „Tėti, nevesk manęs į aną tolimą ir nepažįstamą pievą... aš dar noriu čia pabūt...“ ir žiūri į akis. Pasipila ašaros, bėga laikas, šuo nelaka, nevalgo, po pusvalandžio jėga įkraunu jį ant galinės sėdynės. Važiuojam lėtai, lėtai. Jo galva ant mano peties, tyliai rieda ašaros, žodžių ir jėgų raminti jo nebėra“, – jautriai pasakoja aktorius.

Atvykus į veterinarijos kliniką paaiškėja, kad čia atvyksta ir kardiologas, kuris nustatė tikslią Ralfo diagnozę ir prieš keturis mėnesius keturkojį ištraukė iš mirties.

„Į kabinetą žmogus įgriūna labai susijaudinęs, kalbam dvi valandas. Taip, migdyti galima – šuo serga, gydymas brangus, kam kankinti. Užmigdai, sudegini, nusiperki naują ir toliau gyveni. Daug kam tai yra visiškai normalu. Medikai taip pat prie to pripratę. Juk šuo – ne žmogus. Tačiau pasvarstykime: kaip būna, kai žmogus serga vėžiu, turi širdies nepakankamumą, cukraligę? Kai amputuojamos kojos, atliekamos sudėtingos transplantavimo operacijos? Žmogui neskauda? Skauda. Sunku? Labai sunku. Ligoniai vemia, jiems slenka plaukai, krenta svoris. Taip, vieni miršta, o kiti išsikapsto ir gyvena. O kaip šuo? Tokio šanso neturi? Nevertas? Taip, jo dienos suskaičiuotos, jis negyvens ilgai. Yra trys variantai – migdyti, pamėginti traukti arba laukti, kol mirs savaime. Jei organizmas absorbuos vaistus, nuo kurių pykina, silpna, mėto į šonus, širdies ritmas gali normalizuotis ir padvigubinus dozes galima iškopti iš duobės. garantijų nulis. Padėtis – labai sunki... Aš, pirmo kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas, galvoju, kad jei nesugebėsiu dabar pamėginti padėti šuniui ieškoti sprendimo, o nueisiu lengviausiu keliu – tai koks būsiu specialistas? Kaip aš padėsiu žmonėms? Padėdamas atsikratyti augintiniais? Kaip senais laikais? Jei šuo neklauso – kvaila veislė, nedresuojama, jei sunkiai serga – migdome, jei laksto palaidas benamis – sugauname ir sunaikiname. Juk tai tik šuo. „Ne, daktare, sakau, jūs turite reikalą ne su šunimi, o su žmogumi. Su žmogumi, kurio dalis yra šis vos kvėpuojantis keturkojis. Užmigdęs šunį, atimsite dalį savo gyvenimo“, – atvirauja vyras. Jis tikina, kad nežmoniška įtampa išsekino ir fiziškai, ir dvasiškai.

„Man svarbiausia, kad atleistų Ralfas už rytą, kai palūžau ir norėjau išvesti jį į kitą, jam nematytą šuniukų pievą. Todėl dabar kiekviena valanda, kiekviena minutė mums yra didelė pergalė“, – dėsto vyras, raginantis prisiminti, kad kiekvienas gyvenimas yra tik akimirka. 

Sekmadienį į Klaipėdos miesto policijos pareigūnus kreipėsi 58-erių vyras.

Jis nurodė, jog atsibudęs iš ryto pastebėjo, kad iš namų Debreceno gatvėje buvo pavogtas Jorkšyro terjero veislės šuo bei iš piniginės pasisavinti 300 eurų.

Vyras įtarė, kad vagystę įvykdė asmenys, kurie išvakarėse kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus.

Kaip praneša policija, pareigūnai įtariamuosius sulaikė tą pačią dieną. Taikos prospekte esančiame bute rastas pareiškėjo šuo, kuris perduotas savininkui.