Indijoje, kur kalbama šimtais dialektų, kalba yra emocijas keliantis klausimas, tačiau anglų yra pagrindinė oficiali kalba, o valstijų vyriausybės vartoja regionines kalbas.

Naujausio 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, hindi moka mažiau nei pusė Indijos piliečių – šiek tiek mažiau nei 44 proc.

Tačiau praėjusį mėnesį parlamentarų grupė, vadovaujama įtakingo vidaus reikalų ministro Amito Shaho (Amito Šaho), rekomendavo hindi padaryti oficialia valstybine kalba, įskaitant techninio išsilavinimo, pavyzdžiui, medicinos ir inžinerijos, studijose.

Hinduistų nacionalistas premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) yra kalbėjęs apie „vergo mentalitetą“, susijusį su anglų kalbos vartojimu, ir skatino indų kalbas.

Tačiau oponentai kaltina jo vyriausybę, kad ji bando primesti hindi, dėl to ypač kilus pasipiktinimui pietuose.

Dauguma pietų Indijos kalbų priklauso dravidų kalbų grupei, kuri visiškai skiriasi nuo indoeuropiečių kalbų grupės, kuriai priklauso ir hindi.

85 metų MV Thangavelis (MV Tangavelis), ūkininkas iš pietinės Tamil Nadu valstijos, apsipylė benzinu ir žibalu ir užsidegė, pranešė policija.

Jis laikė plakatą tamilų kalba su užrašu: „Modi vyriausybe, nustok primetinėti hindi. Kodėl mums reikia rinktis hindi, o ne mūsų literatūriškai turtingą tamilų kalbą... tai turės įtakos mūsų jaunimo ateičiai“.

Senthilas (Sentilas), policijos pareigūnas, turintis tik vieną vardą, AFP sakė, kad MV Thangavelis nusižudė.

„Jis plakate rašė, nusiteikęs prieš centrinę valdžią“, – pridūrė jis.

Jis plakate rašė, nusiteikęs prieš centrinę valdžią.

MV Thangavelis šeštadienį protestavo prie Tamil Nadu valdančiosios „Dravida Munnetra Kazhagam“ (DMK) partijos, kurios narys jis buvo, biuro Saleme.

Partijos lyderis MK Stalinas, kuris kritikavo N. Modi vyriausybės kalbų politiką, pareiškė užuojautą MV Thangavelio šeimai, tačiau paragino kitus vengti tokių kraštutinių protestų.

„Negalime prarasti dar vienos gyvybės“, – pranešimuose cituojami jo žodžiai, kuriais jis pasmerkė centrinės valdžios „dominuojantį požiūrį“.

„Ir toliau politiškai, demokratiškai kovokime prieš hindi kalbos įvedimą, – sakė jis. – Neleiskime siauraprotiškumui sugadinti gražią įvairovės šalį.“

Ši tema yra ilgalaikis politinis klausimas – septintajame dešimtmetyje tuometinė valdančioji Kongreso partija siekė hindi paversti oficialia valstybine kalba ir dėl to pietų Indijoje kilo ilgalaikis nepasitenkinimas.

Įvykis sukėlė visoje Sovietų Sąjungoje precedento neturėjusias protesto akcijas, o Lietuvoje paskatino tolesnę kovą dėl šalies nepriklausomybės.

Pasak liudininkų, 19-metis vaikinas apsipylė benzinu, o užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai“. R. Kalanta buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau jo atgaivinti nebepavyko.

Apie šio poelgio motyvus jis rašė savo užrašuose, nurodęs, kad dėl jo mirties esą kalta tik santvarka. R. Kalantos žūtis paskatino protestus, o sovietų valdžios bandymas paankstinti laidotuves sukėlė dar didesnį visuomenės pasipiktinimą – į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių. Jiems malšinti pasitelkta dvigubai daugiau pareigūnų.

Per gegužės įvykius sulaikyta apie 400 aktyvistų, dalis jų vėliau nuteisti.

R. Kalantos susideginimas atkreipė dėmesį į okupuotos šalies padėtį ir Vakaruose, o Lietuvoje paskatino žmones toliau kovoti dėl nepriklausomybės.

Gegužės 14-oji šalyje minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

Vienas vyras trečiadienį padegė save prie Japonijos ambasados Seule, reikalaudamas, kad Tokijas atsiprašytų dėl to, kad vertė moteris dirbti kariuomenės viešnamiuose per Antrąjį pasaulinį karą.

Incidento liudininkai pasakojo, kad kiti protestuotojai ir greitosios pagalbos medikai skubiai užgesino liepsnas ir kad tas vyras buvo išneštas ant neštuvų.

Kol kas nebuvo paskelbta, kokia yra jo būklė.

Naujienų agentūra „Yonhap“ nurodė, kad tas protestuotojas yra 81 metų pietų korėjietis.

Apie tūkstantis protestuotojų susirinko prie Japonijos ambasados, ruošiantis ateinantį šeštadienį minėti 1910–1945 metų japonų kolonijinio valdymo Korėjos pusiasalyje pabaigos 70-ąsias metines.

Pietų Korėja sako, kad Japonija dar nepademonstravo pakankamos atgailos dėl Korėjos moterų priverstinio įdarbinimo japonų kariuomenės viešbučiuose, kur jos atlikdavo vadinamųjų paguodos moterų vaidmenį.

Japonija tvirtina, kad šis klausimas jau yra išspręstas 1965 metų dvišale sutartimi, pagal kurią buvo atkurti abiejų šalių diplomatiniai santykiai. Pagal tą sutartį Tokijas savo buvusiai kolonijai sumokėjo 800 mln. JAV dolerių išmokų arba skolų.

Moterų išnaudojimo klausimas daug metų temdė santykius tarp Seulo ir Tokijo. Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) sakė, kad nesusitiks su Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe), kol Japonija visiškai atlygins žalą.

Japonijoje du žmonės veikiausiai žuvo, o dar du buvo rimtai sužeisti per antradienį įvykusį incidentą, kai vienas keleivis pamėgino susideginti greitajame traukinyje (shinkansen), pranešė geležinkelio bendrovės operatorė.

„Buvome informuoti, kad traukinio vagone buvo keleivis, kuri apsipylė degiu skysčiu ir save padegė“, – sakė bendrovės „JR Central“ atstovė.

Dienraštis „Yomiuri Shimbun“ nurodė, kad vagono tualeto kabinoje pasigirdo sprogimas, o tuojau po to buvo įjungtas pavojaus signalas, dėl kurio traukinys sustojo.

Žiniasklaidos pranešimuos sakoma, kad traukinį sustabdęs mašinistas rado tebeliepsnojantį vyro kūną.

Gaisras supergreitajame traukinyje „Nozomi“, kuriame buvo apie tūkstantis keleivių, kilo pakeliui iš Tokijo į Osaką, netoli Odavaros miesto, esančio į vakarus nuo sostinės.

„Gavome informacijos, kad gaisras kilo tualete ir kad dviem žmonėms sustojo širdys bei kvėpavimas“, – sakė Odavaros ugniagesių departamento atstovas.

„Kiti keleiviai taip pat nukentėjo“, – pridūrė jis ir patikslino, kad dviejų nukentėjusiųjų būklė rimta.

Nacionalinis transliuotojas NHK pranešė, kad du veikiausiai mirę žmonės buvo rasti gulintys ant grindų pirmajame vagone, bet priešinguose to vagono galuose.

Televizija „Asahi“ nurodė, kad antrasis asmuo, rastas gulintis ant grindų, buvo moteris, kuri užduso nuo dūmų.

„Asahi“ pridūrė, kad nukentėjusiųjų skaičius tikriausiai dar padidės, nes daugėja žmonių, kuriems pasireiškia apsinuodijimo dūmais simptomai.

Viena tibetietė vienuolė tikriausiai mirė padegusi save, protestuodama prieš Kinijos valdymą Tibeto regione ir reikšdama palaikymą tibetiečių budistų dvasiniam lyderiui Dalai Lamai, pranešė žmogaus teisių organizacijos ir žiniasklaida.

Yeshi Khando (Ješi Chando) trečiadienį ėjo aplink Gardzės vienuolyną pietvakarinėje Sičuano provincijoje, atlikdama įprastą tibetiečių budistų maldos ritualą, o vėliau padegė save prie Gandzi apygardos policijos būstinės, nurodė Britanijoje įsikūrusi organizacija „Free Tibet“, Tarptautinė kampanija už Tibetą ((ICT) ir JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas (RFA).

47 metų vienuolė „ragino sugrįžti Dalai Lamą ir linkėjo jam ilgo gyvenimo“, paskelbė RFA, cituodamas neįvardytus šaltinius ir turėdamas omenyje tremtyje gyvenantį Tibeto dvasinį lyderį.

„Ji taip pat ragino suteikti laisvę Tibetui“, – sakoma radijo pranešime.

RFA pridūrė, kad susideginimo liudininkai sakė nemanantys, kad Y.Khando išgyveno.

Susideginusi vienuolė buvo greitai išvežta saugumo pajėgų, o jos šeimos nariai ketvirtadienį buvo iškviesti į policiją, nurodė „Free Tibet“.

Šią savaitę Tibeto komunistų partijos sekretorius Chen Quanguo (Čen Kuanguo) nurodė tibetiečių vienuolynams iškelti Kinijos vėliavas ir įsipareigoti vertinti budistų vienuolių „patriotizmą“.

Kol kas neaišku, kaip galėtų būti atliekami tokie vertinimai. Kinijoje patriotizmo ir santarvės sąvokos dažnai naudojamos nusakyti ištikimybę politiniam režimui.

Kinijoje nuo 2009 metų susidegino jau per 130 tibetiečių, ir dauguma tų incidentų buvo mirtini, nurodė ICT ir RFA.

Tokių protestų buvo ypač padaugėję prieš valdančiosios Komunistų partijos svarbų penkmečio suvažiavimą, įvykusį 2012 metų lapkritį, bet vėliau jie tapo retesni.

Daugelis tibetiečių kaltina Kinijos vyriausybę jų religijos persekiojimu bei kultūros griovimu, kai vis daugiau etninių kinų, sudarančių šalyje gyventojų daugumą, keliasi gyventi į regionus, kur istoriškai gyvena daug tibetiečių.

Pekinas smerkia susideginimus ir kaltina dėl jų Dalai Lamą, sakydamas, kad dvasinis lyderis tokiu būdu skatina tibetiečių separatizmą.

Nobelio taikos laureatas Dalai Lama gyvena Indijoje nuo 1959 metų, kur pasitraukė po nesėkmingo sukilimo Tibete. Jis tibetiečių protestus laiko nevilties išraiška ir sako negalintis jų sustabdyti.

Viena tibetietė mirė susideginusi likus kelioms dienoms iki nesėkmingo sukilimo prieš Kinijos valdymą metinių, pranešė viena žmogaus teisių organizacija ir žiniasklaida, o toks incidentas buvo pirmasis šalyje šiais metais.

Apie 40 metų moteris, vardu Norchuk (Norčuk), susidegino penktadienį netoli Trocuko miestelio Abos apygardoje, pietvakarinėje Sičuano provincijoje, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija „Free Tibet“ ir JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas (RFA).

Šis susideginimas tibetiečių gyvenamose teritorijose yra pirmasis šiais metais ir buvo įvykdytas likus kelioms dienoms iki kovo 10-osios, kai bus minimos nesėkmingo 1959-ųjų sukilimo metinės. Po to sukilimo tibetiečių dvasinis lyderis Dalai Lama pabėgo į Indiją.

Kiek žinoma, Norchuk tapo 137-ąja tibetiete, susideginusia nuo 2008 metų, nurodė RFA ir pridūrė, jog ta moteris buvo susijusi su vienu vietos vienuolynu. Laisvosios Azijos radijo pranešime kinų kalba sakoma, kad ta moteris turėjo sūnų ir dvi dukras.

„Free Tibet“ sekmadienio vakarą pranešė, kad tos moters palaikus kremavo vietos vyriausybė, „neleidusi jos šeimai ir bendruomenei atlikti tradicinių laidojimo ceremonijų“.

Tačiau viena Abos apygardos Komunistų partijos biuro pareigūnė pirmadienį paneigė tuos pranešimus.

„Tie pranešimai klaidingi“, – pareigūnė sakė naujienų agentūrai AFP, pridūrusi, kad pastarosiomis dienomis jos regione jokių susideginimų nebuvo.

Susideginimų buvo labai padaugėję prieš valdančiajai Komunistų partijai labai svarbų kas penkerius metus rengiamą suvažiavimą 2012-ųjų lapkritį. Pastaraisiais mėnesiais tokių incidentų įvykdavo mažiau.

Pekinas kaltina Dalai Lamą kurstant tuos incidentus, sakydamas, kad dvasinis lyderis tokiu būdu siekia didesnio palaikymo savo separatistinėms užmačioms.

Tačiau Nobelio taikos premijos laureatas susideginimo aktus vadina nevilties išraiška ir sako neturintis galimybių juos sustabdyti.

Kinijoje susidegino tibetietis, kuris taip protestavo prieš kinų valdymą jo regione Himalajuose, trečiadienį pranešė viena teisių gynimo grupė ir užsienio žiniasklaida, kurios nurodo, kad tai pirmas toks susideginimas per tris pastaruosius mėnesius.

Sangye Kharas (Sangjė Karas) padegė save prie policijos nuovados Siahės apygardoje vakarinėje Gansu provincijoje, pranešė Vašingtone įsikūrusi „International Campaign for Tibet“ (ICT) ir JAV finansuojamas radijas „Radio Free Asia“ (RFA).

33 merų S.Kharas susidegino Amučiu miestelyje antradienio rytą. Jis mirė „protestuodamas prieš Kinijos politiką tibetiečių rajonuose“, remdamasis anoniminiais šaltiniais Kinijoje pranešė RFA.

Protesto akcija buvo įvykdyta valdžiai, kaip pranešama, sustiprinus saugumo priemones per tibetiečių svarbią religinę šventę – antradienį buvo minimos Tsongkhapos (Conkapos), kuris 15-ajame amžiuje įkūrė tibetiečių budizmo Gelugpos mokyklą, mirties metinės.

Nuo 2009 metų Kinijoje ir kitur buvo daugiau kaip 130 tokių protesto aktų, kurių dauguma baigėsi mirtimi, nurodo ICT ir RFA.

Daugiausiai susideginimų buvo prieš Kinijos valdančiosios Komunistų partijos penkmečio suvažiavimą 2012 metų lapkritį, o pastaraisiais mėnesiais jų buvo mažiau.

Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama, kuris nuo 1959 metų nesėkmingo sukilimo Tibete gyvena Indijoje, šiuos susideginimus yra pavadinęs nevilties aktais, kurių jis nepajėgia sustabdyti.

Tokijuje susidegino vienas vyras, tikriausiai protestuodamas prieš kontroversišką Japonijos sprendimą išplėsti savo kariuomenės vaidmenį, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, informuodama apie jau antrą panašų incidentą šiais metais.

Neatpažinto vyro lavonas buvo rastas antradienio vakarą Hibijos parke, esančiame prie Imperatoriškųjų rūmų šalies administracijos komplekso širdyje, nurodė naujienų agentūra „Jiji Press“ ir dienraštis „Asahi Shimbun“.

Tokijo policija įtaria, kad tas vyras susidegino parke, palikęs atsisveikinimo laiškų, kuriuose reiškė protestą prieš Tokijo pritarimą teisei vykdyti „kolektyvinę savigyną“, sakoma pranešimuose.

Policija atsisakė patvirtinti incidento detales ir pranešimus, jog tas vyras nufilmavo savo susideginimą netoliese pastatyta vaizdo kamera.

Liepą Japonijos premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) ministrų kabinetas paskelbė sušvelninęs karinėms pajėgoms taikomus apribojimus, tačiau šis posūkis šalies politikoje, kurioje po Antrojo pasaulinio karo dominavo pacifizmo idėja, buvo vertinamas itin prieštaringai.

Per kitą incidentą anksčiau šiais metais Šindžuku rajone, kuris yra vienas iš judriausių Tokijuje, vienas vyras pradėjo plūsti policija ir padegė save ant šaligatvio pašiurpusių praeivių akivaizdoje.

Kaip pranešama, tas akiniuotas vidutinio amžiaus vyras liko gyvas, bet pareigūnai neatskleidė jokių detalių apie jo dabartinę būklę.

Pagal naują interpretaciją Japonijos kariai galės būti siunčiami padėti sąjungininkams, visų pirma Jungtinėms Valstijoms, bendro priešo atakos atveju – net jeigu Japonija nebūtų tos atakos taikinys.

Kinijoje protestuodamas susidegino dar vienas tibetietis vienuolis, antradienį - tokiu metu, kai Kinijos komunistų partijos lyderiai susirinko į svarbų suvažiavimą, - pranešė žiniasklaida ir tibetiečių teisių organizacijos.

20 metų Tseringas Gyalas (Ceringas Gjalas) pirmadienį susidegino Guolou, tibetiečių gyvenamame rajone Činghajaus provincijoje šalies pietvakariuose, pranešė JAV įsikūrusi "International Campaign for Tibet" (ICT) ir JAV vyriausybės finansuojamas radijas "Radio Free Asia" (RFA).

Policija užgesino liepsnas ir nuvežė Ts.Gyalą į ligoninę, sakoma pranešimuose, kuriuose priduriama, kad jo dabartinė būklė nežinoma. Kita teisių gynimo grupė, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi "Free Tibet", pranešė, kad jis liko gyvas.

ICT internete paskelbtoje nuotraukoje matyti gatvės viduryje degantis vyras, kurį iš už kelių metrų stebi daugiau kaip dešimt žmonių.

Kinijos valdančiosios Komunistų partijos lyderiai dalyvauja keturias dienas Pekine truksiančiame susitikime, vadinamajame Trečiajame plenume, per kurį turėtų nustatyti šalies ekonominį kursą kitam dešimtmečiui.

Incidentas Guolou yra dar vienas toks tibetiečių protestas Tibete ir kaimyninėse provincijose. Nuo 2009 metų save jau padegė maždaug 120 žmonių, kurių dauguma mirė.

Kartkartėmis regione tvyranti įtampa prasiveržia masinio smurto protrūkiais.

Spalio pradžioje Tibete kinų policija, kaip pranešama, pradėjo šaudyti į protestuotojų grupę, susirinkusią reikalauti paleisti tibetietį, kuris buvo sulaikytas už atsisakymą iškelti Kinijos vėliavą. Tada buvo sužeista 60 žmonių. Vietos policija AFP neigė, kad įvyko koks nors incidentas.

Pekinas smerkia susideginimus ir dėl jų kaltina Dalai Lamą, esą Tibeto dvasinis lyderis tremtyje naudojasi jais stumdamas separatistinę darbotvarkę.

Tačiau tibetiečiai ir žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad šie protestai yra atsakas į griežtą Pekino kontrolę tibetiečių religijos praktikavimo atžvilgiu.

Dalai Lama, kuris nuo 1959 metų, po nesėkmingo sukilimo Tibete, gyvena Indijoje, šiuos protestus vadina nevilties aktais, kurių jis negali sustabdyti.

"Jei aš tai sukūriau, tada turiu teisę pasakyti: "Ne, nedarykit to", - sakė šis Nobelio taikos premijos laureatas, neseniai interviu "The Financial Times" paklaustas apie susideginimus.

"Tai jų pačių kūrinys: Tibeto žmonių Tibete. Šių dalykų priežastis sukūrė griežtosios linijos pareigūnai. Atsakomybė yra jų. Jie turi surasti būdų tam sustabdyti", - pridūrė jis.

Vienas išeivis tibetietis mirė antradienio rytą susideginęs Nepale prie vienos budistų šventovės, pranešė vienas vietos policijos pareigūnas.

„Apie 40 metų tibetietis padegė save prie Budhanato stūpos šį rytą. Jo kūnas buvo smarkiai apdegęs, – Katmandu policijos pareigūnas Arjunas Chandas (Ardžunas Čandas) sake naujienų agentūrai AFP. – Jis buvo išvežtas į Universiteto ligoninę, kur gydytojai konstatavo jo mirtį.“

A.Chandas pridūrė, kad policija tiria šį incidentą, kuris buvo jau trečias tibetiečių išeivių susideginimas Nepalo sostinėje.

Šių metų vasarį mirė susideginęs tibetietis, kuris tapo 100-uoju tokią radikalią protesto formą pasirinkusiu žmogumi nuo demonstracijų prieš Kinijos valdymą tame Himalajų kalnų regione pradžios 2009 metais.

Nuo 2009-ųjų vasario susidegino jau apie 120 tibetiečių, protestuojančių prieš centrinės Pekino valdžios priespaudą. Bent 90 tų žmonių mirė.