-
A. Dulkys sureagavo į Prezidentūros kritiką: vakcinų, likusių sandėlyje – nulis 10
„Jau dabar veikia 74 vakcinavimo centrai visoje Lietuvoje. Juose šiomis dienomis tęsiasi 49 923 vakcinų kelias link žmonių“, – feisbuke ketvirtadienį rašo ministras.
„Iki šios dienos į Lietuvą pristatyta vakcinų – 215 805. Vakcinų, likusių sandėlyje, – 0.
Paskiepyta pirmąja doze – 106 894, antrąja doze – 58 988. Jau dabar veikia 74 vakcinavimo centrai visoje Lietuvoje. Juose šiomis dienomis tęsiasi 49 923 vakcinų kelias link žmonių. Numatyta, kad proporcingai didėjant pristatomų vakcinų skaičiui, veiks 129 vakcinavimo centrai“, – ketvirtadienį feisbuke rašė ministras.
Per dieną paskiepijama iki 10 000 asmenų. Savivaldybės, įvertinusios savo pajėgumus, numato bendrai per dieną paskiepyti iki 30 000 asmenų.
„Per dieną paskiepijama iki 10 000 asmenų. Savivaldybės, įvertinusios savo pajėgumus, numato bendrai per dieną paskiepyti iki 30 000 asmenų. Vakcinavimo centrų žmonių darbas lėmė, kad tarp kaimynų esame pirmieji. Ačiū, kad vakcinuojatės!“, – įrašą apibendrina ministras.
Prezidento patarėjui Simonui Krėpštai ketvirtadienį užsiminus apie riziką, jog vakcinos kaupsis sandėliuose, A. Dulkys teigia, jog sandėlyje likusių vakcinų šiuo metu nėra, o gaunant didesnius jų kiekius ruošiamasi plėsti ir vakcinavimo apimtis.
„Numatyta, kad proporcingai didėjant pristatomų vakcinų skaičiui, veiks 129 vakcinavimo centrai. Per dieną paskiepijama iki 10 000 asmenų. Savivaldybės, įvertinusios savo pajėgumus, numato bendrai per dieną paskiepyti iki 30 000 asmenų“, – teigia A. Dulkys.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva iš viso yra gavusi 215 tūkst. 805 vakcinos dozes, 165 tūkst. 882 iš jų yra sunaudotos.
-
Ar A. Dulkio konsultantas toliau vartos žodžius „subinė“, „celofaninis prezervatyvas“? 24
Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad neatlygintinai teikti visuomeninio konsultanto paslaugas E.Kulikauskas pasisiūlė pats. Utenos ligoninėje chirurgu dirbantis medikas ministrui ketina perduoti regiono medikų balsą. „Mano supratimu, visuomeninio konsultanto pareigos yra būtent ta trūkstama jungtis tarp SAM ir medikų praktikų. Mes ministeriją girdim ir matom, o atgalinis signalas yra labai silpnas, ypač iš regionų“, – įsitikinęs jis.
„Naujasis visuomeninis konsultantas neatmeta galimybės dirbdamas šioje pozicijoje, jei tai būtų naudinga ministrui, pasitelkti ir aštrią „Ciniško chirurgo“ plunksną, išverčiančią medicininius dalykus į žmonių kalbą“, – rašoma ministerijos pranešime.
Sveikatos ministras Arūnas Dulkys/P. Peleckio (Fotobanko) nuotr.
Jei jau E.Kulikauskas pasitelks šio internetinio personažo plunksną, ar, patardamas ministrui, naudos tą patį žodyną kaip „Ciniško chirurgo“ įrašuose? Rašydamas kaip „Ciniškas chirurgas“, žodžių E.Kulikauskas nevynioja į vatą, kartais pasitelkia ir necenzūrinę leksiką. Pateikiame keletą „Ciniško chirurgo“ citatų.
Ekrano vaizdas
„Vakcinos reikės, nes priešingu atveju ir toliau skaičiuosime kasdieninius naujų atvejų skaičius, smaukysimės su kaukėmis, o sveikinsimės mojuodami pirštukais“, – apie vakcinos reikalingumą yra rašęs šis feisbuko autorius.
„Teko įsikišti pareigos jausmui, kuris liepė kelt šikną iš šilto guolio ir varyt atidirbinėti už niekada neduotą „hipopotamo“ priesaiką“, – taip aprašoma „Ciniško chirurgo“ darbo dienos pradžia. „Nenoriu būti politkorektiškas ir nežadu bučiuoti šiam bičui į subinę vien todėl, kad jis turi didesnę armiją. Jis tėra neišsilavinęs durnius, rankoje laikantis raudoną mygtuką“, – taip jis rašė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Vakcinos reikės, nes priešingu atveju ir toliau skaičiuosime kasdieninius naujų atvejų skaičius, smaukysimės su kaukėmis.
„Paprasta yra pezėti, kaip reikėjo daryti, ir visai kas kita lakstyti po 15-20 tūkstančių žingsnių per dieną įvyniotam į portatyvinį celofaninį prezervatyvą. Visai nepaprasta šitam polietileno įpakavime kaip sasyskai iš pirmo karto pataikyti į veną, intubuoti, operuoti. Per trisdešimt minučių imi virti savo paties sultyse. Akvalangą primenantys apsauginiai akiniai drėksta ir rasoja greičiau nei Ana Stil iš „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, – taip chirurgo darbo su visom antikovidinėm apsaugom patirtį vaizdingai aprašė įrašų autorius.
Taigi, ar „Ciniško chirurgo“ kūrėjas naudos panašią leksiką, konsultuodamas ministrą? Atsakymo į šį klausimą teks palaukti. Paprašytas atsakyti į keletą klausimų, E.Kulikauskas prašė atidėti interviu, kol jis pats susivoks, kas įvyko.
-
Ministras: be eilės paskiepyti asmenys antrą skiepą gaus, bet jiems grės bauda 11
„Jeigu bus įrodyta, kad tas pasiskiepijimas padarytas pažeidžiant teisės aktus, tai antras skiepas bus, bet jis gali pasirodyti labai brangus“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Dulkys.
Jo teigimu, skiepijimo eilę pažeidę fiziniai asmenys gali sulaukti baudos nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniai asmenys – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų.
BNS sausio pradžioje skelbė apie galimus pažeidimus Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kai paskiepyti buvo keli darbo sutarčių su šia klinika neturintys VU Odontologijos instituto dėstytojai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu teigė, kad darbo sutarčių su Žalgirio klinika neturintys dėstytojai prioriteto tvarka negalėjo būti paskiepyti nuo COVID-19 ir pradėjo tyrimą, tačiau jo išvadų dar nėra.
Žalgirio klinikos vadovė Vytautė Pečiulienė BNS tąkart sakė, kad dėstytojai paskiepyti, nes nuo vasario 1 dienos ateina dirbti su pacientais bei studentais – jie laikinai įdarbinami pagal įprastą tvarką, kadangi VU Odontologijos institutas yra įstaigos klinikinė bazė.
Antras skiepas bus, bet jis gali pasirodyti labai brangus.
Direktorė taip pat patvirtino, kad tarp paskiepytųjų yra europarlamentaro Juozo Oleko dukra Laura Linkevičienė, jos vyras Tomas Linkevičius, kt.
Kaip jau skelbėme, kad Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje vakcina nuo COVID-19 pasiskiepijo ir šią stotį valdančios įmonės „Ambulansas“ vadovas Ričardas Ūselis bei trys pačioje įmonėje nedirbantys jo artimieji. Įmonės vakcinų sąraše taip pat buvo įrašyta ir daugiau administracijos darbuotojų, o ne medikų pavardžių.
Generalinė prokuratūra po trijų Seimo konservatorių pareiškimo yra pavedusi Specialiųjų tyrimų tarnybai ištirti atvejus Žalgirio klinikoje, Šilalės GMP stotyje bei Panevėžio ir Šilutės ligoninėse.
Kai kurie šie asmenys antrąja vakcinos doze turėtų būti skiepijami šią savaitę.
-
G. Paluckas apie „valstiečių“ klausimus A. Dulkiui: viešųjų ryšių performansas 5
Jo teigimu, šiame susitikime klausimai buvo užduodami ne siekiant konstruktyviai spręsti problemas, bet norinti pasirodyti viešumoje ir tęsti dar ankstesnę Seimo kadenciją prasidėjusį konservatorių ir „valstiečių“ konfliktą.
„Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus. Ir šiuo atveju matydamas įrašus ir išrašus, diskusijas ir epitetus, kurie buvo ten sakomi, manau, kad tai yra viešųjų ryšių performansas nei noras kažką išsiaiškinti ar nuspręsti. Mes tokiuose žanruose stengiamės nedalyvauti“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.
Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus.
„Mes stengiamės išvengti eilinės kaktomušos tarp konservatorių ir valstiečių, nes matome, kad tos diskusijos yra nekonstruktyvios, persmelktos anksčiau susiformulavusių santykių asmeniškumų ir nuoskaudų“, – pridūrė jis.
Nepaisant išsakytos kritikos atsakymų iš A. Dulkio reikalavusiems „valstiečiams“, socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad jo vedamos partijos frakcija ministrui klausimų taip pat turi ir artimiausiu metu juos ketina pateikti.
„Mes esame paruošę savo klausimus, kuriuos nustatyta tvarka pateiksime ministrui ir palauksime atsakymų“, – sakė jis, pažymėdamas, kad socialdemokratams nerimą kelia vakcinavimo procesas. Su tuo susijusius klausimus ketvirtadienį A. Dulkiui uždavė ir „valstiečiai“.
„Mums nerimą kelia vakcinavimo procesas: tiek planavimas, tiek pasiruošimas, tiek įgyvendinimas“, – sakė G. Paluckas.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pakvietė sveikatos apsaugos ministrą pakalbėti apie koronaviruso pandemijos valdymą bei iššūkius, kylančius skiepijant nuo COVID-19.
Mėginimas pratęsti D. Žalimo kadenciją
Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas sako, kad valdantieji buvo suinteresuoti, jog KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija būtų pratęsta.
„Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis, kas ką turi teikti ir kodėl teikia nesuderintą, bei mėginimai parodyti prezidentui savo vietą, nes vakar balsavimo rezultatai parodė, kad tik per plauką prezidento siūlyta kandidatūra praėjo. Vadinasi, tas balsavimas iš valdančiosios koalicijos buvo labai nestiprus. Taip, kad tas raumenų demonstravimas politikoje yra normalus ir įprastas dalykas, bet aš tikrai džiaugiuosi, kad kompetentingai stiprūs Konstitucijos specialistai dirbs KT. Dėl pono Kabišaičio yra visų aplinkybių derinys, kodėl jo kandidatūra Seime nebuvo palaikyta nei iš opozicijos, nei iš pozicijos“, – „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis.
Pasak jo, Seimo nariams taip pat svarbu, kokios pasaulėžiūros teisėjas ateis į KT teismą.
„KT yra vertinami ne tik profesiniai, teisiniai kandidatų aspektai, bet ir pasaulėžiūriniai aspektai. Kiek asmuo savyje turi to tradicionalizmo, konservatyvumo, o gal demokratinio liberalizmo ir panašių dalykų. Labai dažnai KT nagrinėjant bylas pasisakoma ne tik dėl Konstitucijos raidės, bet ir dvasios. Pavyzdžiui, kalbant apie šeimos sampratą. Tai tos interpretacijos labai dažnai priklauso nuo KT pasaulėžiūrinės sudėties. Dėl šios priežasties ir vyksta didieji politiniai stumdymaisi, norint matyti didesnę persvarą vienokių ar kitokių pažiūrų teisėjų“, – sakė LSDP lyderis G. Paluckas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.
Tuo metu pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Vytautas Landsbergis, O. Posaškovos / Seimo kanceliarijos nuotr.
To paties galėtų reikalauti ir A. Paulauskas
G. Paluckas, komentuodamas Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse kilusią diskusiją dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio statuso, teigia, kad profesoriaus prilyginimas valstybės vadovui turėtų pasekmių. Pasak jo, V. Landsbergiui suteikus prezidento statusą, to paties galėtų reikalauti ir Artūras Paulauskas, kuris ėjo laikinojo prezidento pareigas, kai iš valstybės vadovo pareigų buvo pašalintas šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Rolandas Paksas.
Socialdemokratas sako esąs įsitikinęs, kad Seimo rezoliucijos ar deklaracijos, kuriose minimas V. Landsbergis kaip faktinis valstybės vadovas, gali sukelti tokių pasekmių.
„Bet kokios Seimo deklaracijos ar panašaus pobūdžio dokumentai sukelia ir tam tikrų teisinių pasekmių. Todėl dokumentai, kur yra paminima, jog ponas Landsbergis buvo faktinis valstybės vadovas – tai iš esmės yra pirmas ar antras žingsnis tam tikro prezidentinio statuso link su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas, pažymėdamas, kad, jo požiūriu, tai nebūtų teisinga.
Deja, tuo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, jog ponas Landsbergis nebuvo prezidentu.
„Tai nebūtų teisinga, nes nepaisant to, kad ponas Landsbergis ir buvo faktiškai valstybės vadovas ir atliko tas pareigas, tačiau, deja, tuo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, jog ponas Landsbergis nebuvo prezidentu. Nes jei mes tokią traktuotę pradėsime plėsti – tuomet ir ponas Paulauskas buvo prezidentu ar faktiniu valstybės vadovu nušalinus poną Paksą“, – sakė socialdemokratas.
Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažų diskusijų Seime. Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V. Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.