LVAT išplėstinė teisėjų kolegija prašo Konstitucinio Teismo įvertinti nuostatą, kad „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Teismas nagrinėja bylą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pripažinti padarius pažeidimą dėl Kauno klinikoms skirto finansavimo įsigyti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrenginį.

Pažeidimo nustatymą nulėmė tai, kad ministro įsakymų priėmimo metu Kauno klinikose gydytoja onkologe radioterapeute dirbo jo sutuoktinė.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatavo, kad Viešųjų ir privačių interesų konflikto derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įtvirtina dvi normas – skirtingus elgesio modelius, trečiadienį pranešė teismas.

Viena nuostata sako, kad „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto“, kita – „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog konfliktas yra“.

LVAT pranešime nurodoma, kad konstitucinė teisė įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo norma „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog konfliktas yra“ neleidžia normos adresatui numatyti, kokio elgesio iš jo tikimasi.

Teismui kilo abejonė, ar ši nuostata atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam reikalavimui įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.

VTEK prieš dvejus metus konstatavo, kad priimdamas sprendimus dėl žmonos darbovietės sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nenusišalino ir taip pažeidė įstatymą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga šį sprendimą apskundė teismui.

„Šie kreipimaisi vis tik prevencine prasme suveikė gana stipriai. Ir jei dabar ko nors ir būna – tai labai subtiliai, žmonės renkasi žodyną“, – LRT radijui sakė ministras.

Kaip skelbta anksčiau, teisėsauga keliems asmenims pateikė įtarimus dėl sveikatos apsaugos ministro terorizavimo.

„Gal žodis „terorizavimas“ per skambus – tai oficialus pavadinimas. Situacijų buvo įvairesnių ir lietė ne tik mane, bet ir mano šeimą“ – sakė A. Dulkys.

Praėjusias metais A. Dulkys yra teigęs, kad  į savo darbinį el. paštą gauna tiesioginių grasinimų. Dėl to jis kreipėsi į policiją.

„Mano santykiai, kaip ir visos Vyriausybės, yra dalykiniai. Gal, jeigu žiūrėtume į antraštes ir vien tik jas matytume, gali kažkam pasirodyti, kad tie santykiai yra kitokie, bet jeigu realiai į realius darbus, į realų turinį, į tai, kaip yra bendradarbiaujama, kaip dirba Prezidentūros patarėjai su ministerijos žmonėmis, man atrodo, kad tai yra tiesiog dalykinis, sveikas bendravimas, toks ir turi būti, toks bus ir ateityje“, – „Žinių radijui“ teigė A. Dulkys.

Ministras mano, kad viešojoje erdvėje dėmesio analizuoti prezidento ir jo bendravimą yra skiriama daugiau dėl to, kad pandemijos tema visuomenėje vis dar išlieka pagrindinė.

Man atrodo, kad tai yra tiesiog dalykinis, sveikas bendravimas, toks ir turi būti, toks bus ir ateityje.

„O čia tiesiog dėl to, kad ta pandemijos tema visų ant stalo, mes kartais apie ją kalbame daugiau nei apie visas kitas, tai yra labai natūralu, kad to dėmesio yra daugiau“, – sakė ministras.

ELTA primena, kad prezidentas ne kartą buvo sukritikavęs A. Dulkio veiksmus valdant pandemiją.

G. Nausėda rudenį teigė, kad sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys turi tik du kelius: arba pasiekti „persilaužimą“, arba trauktis iš posto, nes būtent ministras, pažymėjo jis, yra atsakingas už prastą epidemiologinę situaciją šalyje.

Šalies vadovas taip pat sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Šalies vadovas rudenį teigė, kad prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

„Šios kadencijos valdančioji dauguma ir Vyriausybė yra unikalioje situacijoje neigiama prasme, nes turi dvi krizes, su kuriomis turi dirbti nuolat. Ir, aišku, bet kuri interpeliacija reiškia ir laiko, ir dėmesio, ir resursų nukreipimą į atsakymus, į svarstymus ir tai yra šiek tiek apmaudu, vertinant, kokius svarbius sprendimus reikia nuolat priimti Vyriausybei“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ji sako sveikatos apsaugos ministru pasitikinti.

„Aš pasitikiu ministru ir nematau priežasčių kažką keisti šiame etape“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Aš pasitikiu ministru ir nematau priežasčių kažką keisti šiame etape.

„Ministrai dirba gerai, šis ministras taip pat labai sudėtingomis sąlygomis, krizės sąlygomis, deda tikrai didžiules pastangas, kad mes kuo stipresni išeitume iš tos pandeminės situacijos. Taip jo darbą ir vertinu ir tikrai žinau, kad labai panašiai jį vertina ir mano kolegos“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Pasak jos, paskutiniųjų metų darbo patirtis rodo, kad nedidelę persvarą Seime turintys valdantieji svarbiais klausimais geba susitelkti, todėl tikisi, kad taip bus ir sprendžiant ministro likimą.

Seimo opozicija praėjusią savaitę surinko 43 parašus po interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui – norint inicijuoti šią procedūrą, reikia nemažiau nei penktadalio, t.y. 29 parlamentarų palaikymo.

Interpeliacijoje A. Dulkio klausiama, kodėl visuomenei meluota apie pandemijos suvaldymo planą, kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, kodėl nesuskubta pirkti vakcinacijos viešinimo kampanijos paslaugų.

Taip pat klausiama, kodėl gegužę pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, nuvykimo skiepyti į namus ir pan., kodėl šeimos gydytojų kabinetai iki šiol pilnai neaprūpinti vakcinomis.

Opozicijos atstovai teiraujasi, kuo remiantis vasarą buvo atšauktas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, kodėl atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės, ar viruso plitimo neskatino sprendimas nesiizoliuoti artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusiems, bet skiepytiems žmonėms.

Taip pat A. Dulkio klausiama, kodėl nukeltas infekcinių ligų klasterio kūrimas, kodėl pandemijos metu „didelė dalis įstaigų yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis“, kodėl kitąmet medikų algas žadama didinti tik 6 proc., nes šį augimą „suvalgys“ infliacija.

Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Seimo posėdyje ministro atsakymai turi būti svarstomi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Opozicija parlamente turi 67 atstovus.

„Iš pradžių bandėme šeimoje žiūrėti į tai atlaidžiai, kaip į žaidimą. Bet ilgainiui tai darėsi vis mažiau panašu į žaidimą, buvo matyti organizuoti veiksmai. Dėl kai kurių atvejų jau esu kreipęsis į policiją“, – pirmadienį paskelbtame interviu naujienų portalui delfi.lt sakė ministras, paraginęs neliesti jo šeimos.

Ilgainiui tai darėsi vis mažiau panašu į žaidimą, buvo matyti organizuoti veiksmai.

A. Dulkys teigė į savo darbinį el. paštą gaunantis tiesioginių grasinimų.

„Ir nors žmonės slapstosi po įvairiais slapyvardžiais, noriu pasakyti, kad tokių dalykų netoleruosiu“, – tvirtino jis.

„Prezidento žodžiai yra priimami domėn. Nėra taip, kad prezidentas pasakė ir niekas neišgirdo: išgirdo, užfiksavo, įsivertino. Bet ar tai reiškia, kad aš dabar turiu treptelti koja ir pasakyti ministrui Dulkiui trauktis? Aš tam nematau pagrindo“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ teigė premjerė.

Prezidentas G. Nausėda pastarąją savaitę kritikavo ministrą A. Dulkį. Kaip tuomet šalies vadovas sakė žurnalistams, dėl pandemijos sukeltos krizės valdymo sulaukiantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turi tik du kelius. Vienas iš jų, G. Nausėdos teigimu, yra trauktis iš posto, nes būtent ministras, pažymėjo jis, yra atsakingas už prastą epidemiologinę situaciją šalyje.

I. Šimonytė, kalbėdama Lrytas.tv laidoje, atkreipė dėmesį, kad tokia prezidento kritika A. Dulkiui pasigirsta ne pirmą kartą. Jos teigimu, epidemiologinė situacija tikrai nėra gera, tačiau, ar dėl jos atsakingas iškirtinai sveikatos apsaugos ministras, I. Šimonytė sudvejojo. 

„Ne pirmas kartas, kai prezidentas įvairią kritiką ministro Dulkio atžvilgiu išsako ir tai, matyt, buvo nuo tada, kai dar ministras nebuvo pradėjęs dirbti. Kirtiką vertinu kaip kritiką, kurioje visada būna didesnė ar mažesnė dalis pagrindo. Nes situacija iš tikrųjų nėra gera, bet klausimas yra, kas čia prisidėjo, o kas neprisidėjo prie to, kad ta situaciją pablogėtų. Faktas, kad skiepijimosi rodikliai galėjo būti ir geresni, bet ar tikrai čia jau visi padarė viską, kad jie tokie ir būtų. Aš turbūt drįsčiau ginčytis“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Ne pirmas kartas, kai prezidentas įvairią kritiką ministro Dulkio atžvilgiu išsako ir tai, matyt, buvo nuo tada, kai dar ministras nebuvo pradėjęs dirbti.

I. Šimonytė svarstė, kad kritikos A. Dulkiui priežastis gali būti ir tai, jog pandemijos reikalus kuruojantis ministras šiuo metu yra įvykių sūkuryje.

„Aš labai gerai suprantu, kad visada lengviausiai pulti tą, kuris yra kažkokio įvykio sūkuryje. Ir tai, kad dabar daugiausiai kritikos susilaukia Arūnas Dulkys arba Agnė Bilotaitė, manęs visai nestebina“, – teigė premjerė, pažymėdama pasiliekanti teisę sau vertinti atskirų ministrų darbą.

„Aš leidžiu sau vertinti situaciją iš savo taško, nes aš taip pat matau, ką žmonės daro, ko žmonės galbūt nepadaro, ką galėtų padaryti geriau. Manau, kad prezidento nuomonę gerbiu, bet leidžiu sau turėti ir savo nuomonę“, – teigė I. Šimonytė.

Visgi premjerė pripažino, kad Ministrų Kabineto nariams ji turinti pastabų. Tačiau, akcentavo ji, kol kas asmeninė kritika išsakoma personaliai.

„Turiu pastabų kiekvienam savo Kabineto ministrui, turiu pastabų ir sau. Bet tas pastabas leidžiu sau išsakyti akis į akį, o ne tiesioginio eterio metu“, – teigė premjerė.

„Jeigu daryčiau kokį sprendimą, tai tą sprendimą ir paaiškinčiau. Kadangi nematau pagrindo daryti kažkokių sprendimų, tai kalbuosi su kolegomis ir siekiame geresnio rezultato“ – pridūrė I. Šimonytė.

Šį klausimą į SSRK artimiausių posėdžių darbotvarkę įtraukusi Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė sako, kad susidariusi situacija – neeilinė.

„Svarstant Arūno Dulkio kandidatūrą į ministrus buvo akcentuojama jo patirtis vadybos srityje. Tačiau, panašu, kad ministras nesusitvarko, nes net 9 ministerijai pavaldžios įstaigos jau ilgą laiką paliktos be vadovų. Daugelis šių įstaigų tiesiogiai susiję su pandemijos valdymu. Ministrą skyrė ne kaip mediką, bet kaip vadybininką – fantastika! Jau devynių įstaigų vadovų nepaskyrė, lauksim, gal nepaskirs ir visų kitų“, – sako O. Leiputė.

Matyt, taip bandoma nukreipti dėmesį nuo esminės problemos: sveikatos apsauga išgyvena gilią vadybos krizę.

Siaučiant pandemijai, be vadovų verčiasi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Šiaulių ligoninė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Radiacinės saugos centras, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, Lietuvos medicinos biblioteka, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. 

Seimo narė primena, kad ministras A. Dulkys ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės valandoje Seime paaiškino, kad „negali pasiūlyti vadovams deramų atlyginimų“.

„Keista girdėti taip kalbant. Matyt, taip bandoma nukreipti dėmesį nuo esminės problemos: sveikatos apsauga išgyvena gilią vadybos krizę. Ironiška, kad skiriant ministrą buvo giriama būtent jo vadybinė patirtis“, – primena SSRK narė socialdemokratė O. Leiputė.

Komentuodama situaciją socialdemokratė priduria, kad priežasčių reikėtų ieškoti ir kitur.

„Jeigu vadovas daug mėnesių neranda pavaldinių – kažkas čia ne taip: tai visų pirma pasitikėjimo krizė  – ir administravimo bėda. Iš įvairių šaltinių girdime, kad ministras nelinkęs įsiklausyti į patarimus, laikytis rekomendacijų, dažnai keičia nuomonę, blaškosi. Iš jo viešų pasisakymų matome, kad jis dar ir informacija pamanipuliuoja. Toks įspūdis, kad ministro laikysena tiesiog nekelia pasitikėjimo patyrusiems specialistams – ir galbūt netgi atgraso tuos, kurie būtų linkę prisiimti atsakomybę“, – svarsto O. Leiputė.