Anot televizijos, daugiau nei prieš savaitę susirgęs ministras gydėsi namie, tačiau virusas nesitraukė ir komplikacijos pasiekė plaučius.

Jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė – Šriubėnė patvirtino, kad A. Verygai diagnozuotas plaučių uždegimas, tačiau tikino, kad užklupęs virusas „tikrai nėra tymai“.

BNS ministro atstovė sakė, kad A. Veryga sveiksta ir tikimasi jo greitai sulaukti darbe.

Dėl tymų protrūkio pastaruoju metu kai kurie politikai ragina svarstyti privalomo skiepijimosi idėją, A. Veryga pasisako už vakcinas, tačiau tokios prievolės nepalaiko kaip ir masinių raginimų skiepytis nuo šios virusinės ligos.

„Raginimas visus masiškai dabar skiepytis sukuria keistą situaciją. Dalis žmonių tiesiog supanikavo ir subėgo į privačias gydymo įstaigas“, – opozicinių konservatorių frakcijoje Seime sakė ministras.

Pasak jo, toks raginimas sukėlė skiepų nuo tymų kainą privačiose įstaigose, nors pačių vakcinų Lietuvoje kol kas netrūksta.

„Tas, ką siūlė komercinės klinikos, jau net iki 40 eurų buvo pakilusi kaina, o valstybė perka mažiau nei už 6 eurus tokią vakciną“, – kalbėjo A. Veryga.

Konservatoriai antradienį pasiūlė nemokėti vaiko pinigų savo atžalų neskiepijantiems tėvams. Ši iniciatyva yra tarp aštuonių konservatorių siūlomų priemonių.

Ministras iniciatyvas vertina skeptiškai

Be kitų priemonių, frakcija siūlo neleisti neskiepytiems vaikams patekti į darželius, padaryti privalomus skiepus su vaikų kolektyvais dirbantiems suaugusiesiems, neįleisti į Lietuvą nuo tymų nepasiskiepijusių užsieniečių.

Konservatoriai taip pat pasiūlė valstybei kompensuoti žmonių pasitikrinimą dėl specifinio imuniteto.

Pastarąją iniciatyvą A. Veryga įvertino skeptiškai, nes pasitikrinimas dabar yra brangesnis, nei skiepas.

„Nežinau, kiek tai racionalu daryti“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat atsargiai vertino „prievartinius“ būdus paraginti žmonėms skiepytis, nes tai mobilizuoja prieš vakcinas nusiteikusius žmones.

„Aš manau, kad nepamatuotas spaudimas sukuria mums priešingą efektą ir verčia tas grupes (...) izoliuotis“, – sakė A. Veryga.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad ministrui trūksta ryžto.

„Klausydami jūsų mes kol kas neišgirdome jokių žingsnių, kaip spręsti (problemą)“, – teigė politikas.

Tuo metu A. Veryga pažadėjo padaryti viską, kad grįžtų reikalingos šalyje vakcinacijos apimtys.

Suprantu, kad jūs norite išvartyti iš gaidžio poną Kepenį, (...) bet jūs galėtumėte daugiau atsakomybės prisiimti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.

Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009-ųjų – tais metais vakcinacijos lygis siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento.

Apkaltino „vartant iš gaidžio“ Kepenį

Konservatoriai posėdyje taip pat piktinosi A. Verygos kolegos valdančiųjų „valstiečių“ frakcijoje Dainiaus Kepenio pozicija dėl skiepų.

Praėjusią savaitę kalbėdamas apie vakcinaciją parlamentaras pareiškė, kad vietoj mergaičių skiepų nuo papilomos viruso reikia galvoti apie jų dorovinį auklėjimą, o ne „skiepyti nuo paleistuvystės“.

D. Kepenis taip pat abejojo dėl skiepų sudėties.

G. Landsbergis pareiškė, kad Seimo nario žodžiai jį įžeidžia asmeniškai kaip dviejų dukrų tėvą ir sukritikavo A. Verygos nenorą pasmerkti D. Kepenį.

„Suprantu, kad jūs norite išvartyti iš gaidžio poną Kepenį, (...) bet jūs galėtumėte daugiau atsakomybės prisiimti“, – tvirtino konservatorių lyderis.

„Nesistenkite manęs supriešinti su frakcijos kolegomis, nes to jums nepavyks padaryti. Seimo nariai yra laisvi savo nuomonę reikšti, o aš esu sakęs, kad šiuo klausimu jam nepritariu“, – atsakė A. Veryga.

Naujausiais duomenimis, šiemet iš viso Lietuvoje užregistruoti 242 tymų atvejai. Daugiausiai – 125 – jų registruota Kaune, Vilniuje – 23 atvejai.

Tymai diagnozuoti 60 vaikų ir 182 suaugusiems asmenims. Daugumos susirgusių suaugusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma. Daugiau nei 90 proc. susirgusiųjų vaikų – neskiepyti.

Pernai Lietuvoje užregistruota 30 tymų atvejų.

Pasak ministro, pirmiausia bus tikrinami rizikos grupėje esantys medikai – gavus rezultatus, bus sprendžiama, kokia yra bendra atsparumo tymams situacija Lietuvoje ir ar reikia papildomų vakcinų.

„Pradėsime nuo medikų, kurie irgi tam tikrą populiacijos dalį atspindi ir kuriems yra aktualiau tiesiog pasiskiepyti (...). Pažiūrėsime ten, iš to bus galima orientuotis, kokia yra likusios visuomenės būklė, kalbant apie imunitetą, ir tada galėsime planuotis, kiek tų vakcinų reikia ar nereikia nusipirkti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Veryga.

Jis pripažįsta, kad net ir prieš kelis dešimtmečius skepijęsi žmonės gali ir nebeturėti imuniteto. Ukraina skelbia, kad tymais jau užsikrėtė 30 tūkst. žmonių – anot A. Verygos, šioje šalyje stebimas protrūkis būtent suaugusių žmonių grupėje, svarstoma, kad jiems skirta vakcina galėjo būti neefektyvi, pažeistos jos laikymo sąlygos.

A. Veryga kartu ragina žmones nepanikuoti ir primena, kad skiepytis pirmiausia reikėtų rizikos grupėms. Ministras pripažįsta, kad jei pasiskiepyti norėtų „didžioji populiacijos dalis“, to nepavyktų padaryti net ir už pinigus, nes vakcinas reikia užsakyti iš anksto – jų poreikis šiuo metu išaugo visame regione, o kiekiai yra riboti.

„Raginčiau šiuo metu nepanikuoti ir nebėgioti. Žinoma, gerai būtų išsitirti ir sužinoti, ar turime, ar neturime imunitetą, bet supraskime: net jei išsitirtumėme ir norėtumėme visi pasiskiepyti, vakcinų turime tiems, kam labiausiai reikia: vaikams ir tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiais tymais“, – sakė A. Veryga.

Raginčiau šiuo metu nepanikuoti ir nebėgioti.

„Jei didžioji dalis žmonių šiandien norėtų pasiskiepyti, tokios fizinės galimybės nebūtų“, – pripažino jis.

Jis sako, kad vakcinų teoriškai būtų galima skolintis ir iš kaimyninių valstybių, tačiau kol kas tokio poreikio nėra.

Blogiausia situacija, pasak ministro, yra Kauno rajone, nes ten yra mažiausiai pasiskiepijusių žmonių – A. Veryga planuoja aptarti tai su Kauno miesto ir rajono savivaldybių vadovais.

Ministras taip pat ragina nepasiduoti spekuliacijoms apie skiepų žalą.

Į darželius nepriimti neskiepytų vaikų - ne išeitis

A. Veryga sako, kad šeimos gydytojų pareiga yra išaiškinti tėvams, jog skiepyti vaikus būtina. Priverstinės priemonės, pasak ministro, nėra išeitis. Buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio sprendimas nepriimti neskiepytų vaikų į darželius esą nepasiteisino.

„Aš pasakysiu, kas atsitiko, kai tokia tvarka buvo nustatyta. Žmonės, kurie yra nusiteikę prieš skiepus, kuriems trūksta informacijos ir kurie norėjo neskiepyti savo vaikų, susibūrė į uždaras grupes, pradėjo steigti savo darželius, pradėjo izoliuotis. Tai reiškia, kad jau vienoje vietoje pradėjo burtis tie, kurie yra neskiepyti. Ten infekcijoms plisti yra dar didesnis pavojus. Tai toks imperatyvas neleidžiant vaiko atvesti į vadinamąjį valstybinį ar savivaldybės darželį neišsprendė problemos. Juo labiau, kad didžiuosiuose miestuose, kur dabar ir plinta tymai, tų darželių ir trūksta. Tai dar didesnė paskata toms bendruomenėms izoliuotis ir burtis kažkur“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat priminė, kad pagal teismo sprendimą, ministras savo potvarkiu negali uždrausti į ugdymo įstaigas priimti neskiepytų vaikų.

„Mano buvęs kolega V. Andriukaitis buvo tokį sprendimą priėmęs. Teismas priėmė sprendimą, kad ministras negali tokios tvarkos nustatyti. Tą reikėtų įtvirtinti įstatymu“, – sakė A. Veryga.

A. Veryga taip pat nepritaria svarstymams, kad nesutikę skiepytis ir susirgę asmenys turėtų patys sumokėti už gydymą, nes tokiu atveju „didžioji dalis liktų negydyti ir liktų numirti be pagalbos“.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo šių metų sausio iki kovo 20-osios Lietuvoje užregistruoti per 200 tymų atvejų, didžioji dalis jų – Kauno apskrityje. Tuo metu pernai per visus metus Lietuvoje šia liga susirgo 30 žmonių.

„Niekas nesiruošia tų įstaigų uždarinėti, bet yra paslaugų, kurias privalu yra sutelkti į tam tikrus centrus, nes tai yra saugumo klausimas, tai yra gyvybės klausimas, žmogui likti gyvam, ar ne“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Jeigu paklaustume taip labai nuoširdžiai bet kurio gyventojo bet kuriame rajone, ko jam labiau reikia, ar pastato, ar likti gyvam, kai jis susirgo ir gauti tokį gydymą, kuris leistų likti sveikam, gyvam?“ – klausė jis.

Pasak ministro, regioninėms ligoninėms sunku pritraukti gydytojus, o ten nuvažiavę jauni specialistai išgirsta, jog čia „kaip mieste“ negydoma.

„Tai yra nusikaltimas prieš pacientą“, – teigė A. Veryga.

Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo metu pertvarkai rajonų ligoninėse nėra prielaidų ir viskas, ką ministerija gali daryti, – skatinti savivaldybes bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų.

A. Veryga taip pat apgailestavo, kad politikai sveikatos priežiūros sritį naudoja rinkimų kampanijai.

Tai yra nusikaltimas prieš pacientą.

„Man tikrai gaila, kad politikai pasirinko sveikatą kaip sritį, panašu, kad savivaldos rinkimuose, kuria ruošiasi spekuliuoti ir manipuliuoti“, – kalbėjo ministras.

Šeštadienį Seime žlugo sveikatos apsaugos ministro siekis pertvarkyti gydymo įstaigų valdymą bei ministerijai pavaldžių įstaigų tinklą, kai projekto nepalaikė ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų.

Jo teiktomis įstatymų pataisomis siūlyta keisti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, plėsti jų steigėjų galimybes, įvesti kadencijas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įstaigų vadovams, įkurti regionines tarybas bei optimizuoti Sveikatos apsaugomis ministerijai pavaldžias įstaigas – dalį panaikinant, dalį sujungiant.

Daugelį šeštadienį sveikatos apsaugos ministro teiktų pasiūlymų pernai birželį Seimas buvo priėmęs, bet tuomet prezidentė kai kurias nuostatas, susijusias su ligoninių tinklo formavimu, vetavo. Šeštadienį teiktuose projektuose apie tinklo formavimą išvis nekalbėta.

Prastūmė slapta?

Pagal A.Verygos pasiūlytą projektą, kuriam pasitarime buvo pritarta, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja naikinti septynias iš 19 ministerijai priklausančių įstaigų. Pasak ministro, dalis jų bus jungiamos viena prie kitos, dalis likviduojamos, dalies jų – siaurinamos ir gryninamos veiklos. Teigiama, kad jungimas nebus vien mechaninis, nes buvo peržiūrėtos funkcijos, atliktas kai kurių įstaigų auditas. "Turime aukštą pagrindimą sprendimams", – teigė A.,Veryga, tačiau taip ir nepristatė "aukšto pagrindimo" motyvų.

Šiuose siūlymuose atsirado ir netikėtas ministro noras: prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prijungti Lošimų priežiūros tarnybą. Anot ministro, šio jungimo tikslas yra "koncentruoti priklausomybių prevenciją ir priežiūrą vienoje institucijoje".

Ministro noras koncentruoti priklausomybių prevenciją būtų suprantamas, jei ne keli "bet". Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra pavaldus Vyriausybei, Lošimų priežiūros tarnyba pavaldi Finansų ministerijai. Šių institucijų veiklos nuostatuose akcentuojama, kad jos atlieka tik administracines funkcijas ir apie priklausomybių prevenciją nieko nekalbama. Tuo metu priklausomybių prevencija bei gydymu užsiima Priklausomybių ligų centras ir jo penki filialai.

Dar viena keistenybė: šiuo metu Lošimų priežiūros tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai, jų pataisos pirmiausia svarstomi Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Jei bus pritarta A.Verygos siūlomai reorganizacijai, ar tai reikš, kad ši tarnyba bus pavaldi Seimo Sveikatos apsaugos komitetui ir SAM?

Dienraščio žiniomis, keistas A.Verygos ėjimas pavyko, nes prieš posėdį įstaigų reorganizavimo klausimo svarstyti neketinta. Klausimas iškilo tik posėdžio metu, balsuota nesigilinant – Lošimų priežiūros tarnybos pavadinimo tarp kitų įstaigų sąrašo niekas nepastebėjo. Juolab kad posėdyje nedalyvavo daug ministrų.

Jei bus įgyvendintas SAM siūlymas, lošimo verslas taptų savotišku ministerijos įkaitu.

Ministerijai staigmena?

A. Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigė, jog "siūlymas jungti Lošimų priežiūros tarnybą ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą parengtas bendradarbiaujant su Finansų ministerija.

Redakcijai kilus įtarimų, ar sveikatos apsaugos ministro patarėja sako teisybę, dienraštis kreipėsi į Finansų ministeriją. Paklausus, ar dviejų skirtingas funkcijas atliekančių institucijų jungimas yra logiškas, juo labiau reorganizuotą dalinį greičiausia padarius pavaldų SAM, finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė atsakė gana diplomatiškai: "Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymai yra įdomūs, juos nagrinėsime. Sprendimai kol kas nėra priimti."

Taigi iš L.Maskaliovienės atsakymo aiškiai galima numanyti, kad ministro A.Verygos patarėja arba melavo, arba nežinojo. Juk paprastai, vykstant bent kokios institucijos reorganizavimui, pirmiausia, kaip ir teigia finansų viceministrė, siūlymai yra nagrinėjami ir tik tada priimamai sprendimai. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras šįkart sprendimą priėmė situacijos neapsvarsčius "prie bendro stalo".

"Tai, kad tokia siūloma reorganizacija Finansų ministerijai yra nauja žinia, rodo, jog ministro A.Verygos siūlymas nėra galutinis veiksmas: Vyriausybei, Seimui bus pateikti teisės aktai. Pasiūlymas keistas. Europoje nėra praktikos, kad Lošimų priežiūros tarnyba būtų prie Sveikatos apsaugos ministerijų. Visur tarnybos pavaldžios Finansų, Ūkio ministerijoms arba jų padaliniams, arba tai yra atskira, nepriklausoma institucija", – dienraščiui sakė Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka.

Dangstosi prevencija

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Lošimų priežiūros tarnybos tikslai ir funkcijos yra skirtingi. Departamentas dalyvauja formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, tarnyba – įgyvendina valstybės politiką lošimų ir didžiųjų loterijų srityje (kitaip sakant, prižiūri lošimų verslą). Tad ar dviejų skirtingas funkcijas atliekančių institucijų jungimas yra logiškas?

"Toks siūlymas pateiktas, nes efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. Priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir kitoms priklausomybių rūšims, todėl siekiant efektyviau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius resursus, tikslinga užtikrinti bendrą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. Tad sprendimas jungti šias dvi įstaigas priimtas ne tik siekiant sutaupyti lėšų, bet ir dėl to, kad priklausomybės ligų prevencija būtų įgyvendinama kuo efektyviau", – dienraščiui teigė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Taigi ministras A.Veryga po dvejų darbo metų ministerijoje užsimojęs priklausomybės ligų prevenciją įgyvendinti "kuo efektyviau". Tačiau priklausomybe susergama ne tik nuo nesaikingo alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimo, dažnai varstant lošimų automatų salonų arba kazino duris. Psichologų teigimu, labiausiai paplitusios ir žinomos psichologinės priklausomybės yra ir apsipirkinėti, naršyti internete, bendrauti, taip pat  pornografijos, sekso, darbo priklausomybės. Taigi jei ministras užsimojo kovoti su priklausomybe nuo azartinių žaidimų, gal artimiausiu metu numatoma ir nauja tarnyba, kuri formuotų valstybės politiką kovojant su šiomis priklausomybėmis?

"Baigus formuoti instituciją po minėtų dviejų įstaigų sujungimo, ji rūpinsis visų priklausomybių prevencija", – teigė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Įžvelgia blogą nusiteikimą

"Jei bus įgyvendintas SAM siūlymas, lošimo verslas taptų savotišku ministerijos įkaitu. Sujungus dvi įstaigas į vieną, reorganizaciją grindžiant ir taupymu, faktiškai niekas, išskyrus iškabą, nepasikeis – naujasis darinys ir toliau turėtų atlikti administravimo funkcijos. Laisvalaikio ir pramogų verslui tokia ministerija neturėtų vadovauti", – dienraščiui sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas Olegas Smirnovas.

Pasak pašnekovo, tokie SAM ketinimai yra ydingi, nes ministerijos tikslai prasilenkia su verslo vystymu – visur įžvelgiami tiktai neigiami dalykai, o teigiamų nematoma. "Visa ministerijos politika nukreipta į draudimus, ribojimus. O tai prieštarauja verslui, jo vystymui, investicijoms. Jei vystant verslą keičiasi žaidimo taisyklės – investavai, o dabar pasikeitė situacija į neigiamą pusę, – niekas nesidomės tokia šalimi ir neinvestuos į verslą", – kalbėjo O.Smirnovas.

Priverstinės investicijos

O.Smirnovas atkreipė dėmesį, kad lošimų verslą prižiūrinti institucija anksčiau buvo nepriklausoma. Praėjusios kadencijos Seimas nusprendė ją taupymo sumetimais reorganizuoti, padarė pavaldžią Finansų ministerijai. Tačiau institucija prarado daug kompetentingų specialistų. "Po ketverių metų institucija vėl reorganizuojama. Logiškas klausimas: kas kiek laiko institucija gali būti reorganizuojama?" – klausė O.Smirnovas.

Yra dar viena aplinkybė, dėl kurios darytina išvada, jog dėl ministro A.Verygos kišimosi į kitų ministerijų daržą gali nukentėti ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas. Mat 2017 m. pabaigoje Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įpareigojo lošimų verslą investuoti dešimtis milijonų eurų į visos lošimo įrangos sujungimo ir duomenų valdymo sistemą. Šis projektas turi būti baigtas per trejus metus.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas ramino, kad sujungimo klausimas dar bus derinamas su įvairiomis institucijomis ir visuomene. Po to gali būti priimtas sprendimas įstaigų nejungti.

Kyšiai ir juodoji kasa

Šiauliuose, kaip ir Panevėžyje, medicinos fronte jau kelinti metai siaučia kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi skersvėjai.

Šių metų kovą sveikatos apsaugos ministras iš pareigų atšaukė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių Ivaną Dorošą. Motyvas – direktorius kartu su kitais asmenimis teisiamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, kyšininkavimo, svetimo turto iššvaistymo.

Atliekant tyrimą, I.Dorošas 2015 m. mėnesį buvo suimtas, vėliau kuriam laikui nušalintas nuo pareigų.

2015 m. savotiškai buvo įsimintini ir Šiaulių medikams, kai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje į tuomečio direktoriaus Petro Simavičiaus duris pasibeldė STT agentai.

Neseniai Šiaulių apygardos teismui perduota šios ligoninės korupcijos byla. Joje už kyšininkavimą anksčiau nuteistas jau buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius P.Simavičius kaltinamas kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir didelės vertės turto pasisavinimu veikiant su bendrininkais. Prokuratūros teigimu, kaltinimai dėl piktnaudžiavimo ir didelės vertės turto svetimo pasisavinimo taip pat pareikšti Šiaulių ligoninės strateginio valdymo direktorei Aušrelei Šalkauskienei bei Infrastruktūros direktoriui Vygentui Jociui. Individualios įmonės savininkas R.J.J. kaltinamas P.Simavičiaus papirkimu.

Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad kai kuriems ligoninės darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos prie atlyginimų, tačiau juos gavusieji, vykdydami vadovų nurodymus, pastariesiems didžiąją dalį gautų pinigų atiduodavo. Manytina, kad taip buvo formuota juodoji ligoninės kasa. Pasak prokurorų, taip vien 2010–2015 m. buvo pasisavinta daugiau nei 68 tūkst. eurų ligoninės lėšų.

Kai kuriems ligoninės darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos prie atlyginimų, tačiau juos gavusieji, vykdydami vadovų nurodymus, pastariesiems didžiąją dalį gautų pinigų atiduodavo.

Jau buvo nuteistas

Pasak STT agentų, P.Simavičius 2005–2015 m. sistemingai iš dabar kartu teisiamo verslininko priimdavo kyšius, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų. Teigiama, kad šie pinigai buvo mokami už verslininko įmonei palankius sprendimus dėl patalpų nuomos ritualinėms paslaugoms teikti ir mokamo mirusiųjų kūnų pervežimo.

Taip pat įtarta, kad, vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė – šimtai tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės. Už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Taip pat tiriamos aplinkybės, susijusios su ligoninės lėšomis įsigytais ir, kaip įtariama, pasisavintais įvairiais brangiais daiktais bei kitos ligoninės lėšų pasisavinimo schemos. Iš viso, atliekant šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą, įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų pareikšti dvylikai asmenų.

Beje, P.Simavičius jau yra nuteistas, kai iš šio ikiteisminio tyrimo buvo išskirtas mažesnės apimties ikiteisminis tyrimas. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad jis priėmė 50 eurų kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus: pasistengė, kad į jį besikreipusiam asmeniui būtų atliktas sveikatos patikrinimas, išduodant trims dienoms nedarbingumo pažymėjimą, nenurodant alkoholio vartojimo. Antros instancijos teismas ne tik patvirtino apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo P.Simavičiui buvo paskirta 75 MGL (2824,5 euro) bauda, bet bausmę dar sugriežtino – atėmė teisę trejus metus dirbti vadovaujamąjį darbą valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar įmonėse.

Taigi, sveikatos apsaugos ministrui nieko kito neliko, kaip iš pareigų atleisti ir P.Simavičių, kuris daugiau kaip metus jau buvo nušalintas nuo pareigų.

Direktoriaus kėdė – saviems?

Sveikatos apsaugos ministerija buvo paskelbusi konkursus eiti Panevėžio ir Šiaulių ligoninių direktorių pareigas. Abu konkursai įvyko, paaiškėjo ir jų nugalėtojai. Tačiau A.Veryga neskyrė Panevėžio ligoninės naujuoju direktoriumi konkursą laimėjusio Arvydo Skorupsko.

Panevėžio ligoninės vadovo konkursą laimėjusiam A.Skorupskui užimti postą dar neleidžiama.

"Toks sprendimas priimtas remiantis mus pasiekusia informacija – tiek iš specialiųjų tarnybų, tiek iš sveikatos sistemos institucijų, tiek viešoje erdvėje, kurioje nurodoma, kad ankstesnė jo veikla gali trukdyti skaidriai ir tinkamai atlikti gydymo įstaigos vadovo pareigas", – teigė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė suradusi ankstesnėje A.Skorupsko veikloje galimų finansinių ir tarnybinių nusižengimų, dėl to kreipėsi į prokuratūrą dėl jo galbūt padarytos 22 tūkst. eurų žalos valstybei. Ministerijai užkliuvo ir tas faktas, kad 2012 m. A.Skorupskas, dirbdamas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, keletui ligonių yra parašęs netinkamus siuntimus pas kitus gydytojus.

Šiandien dar tuščia ir Šiaulių ligoninės nuolatinio direktoriaus kėdė, nors rugpjūčio pabaigoje atrankos konkursą laimėjo Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius R.Mažeika, šias pareigas užimantis dar nuo 2003 m.

Kliūčių R.Mažeikai užimti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo pareigas matoma daug.

Dėl šios kandidatūros A.Veryga viešai dar neapsisprendė, tačiau jo pavaldiniai jau turi tvirtą nuomonę.

"Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi šiuo metu galiojančia tvarka, nemato priežasčių, kodėl R.Mažeika negalėtų užimti ligoninės vadovo pozicijos", – dienraščiui atviravo ministro patarėja Vilma Srogė, kuruojanti teisėkūros, teisinio vertinimo, atstovavimo ir efektyvaus teisės taikymo klausimus.

Galimas interesų konfliktas

Vis dėlto teisininkei V.Srogei dėl R.Mažeikos kandidatūros turėtų kilti kai kurių teisinių klausimų. Mat Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius kontroliavo Šiaulių ligoninės veiklą.

Užsimerkus dėl prielaidos, kodėl R.Mažeika ligoninėje nematė korupcijos apraiškų, kyla klausimas: ar jis gali užimti šios gydymo įstaigos direktoriaus pareigas? Mat įstatymas draudžia asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas. Tas, kurios tiesiogiai susijusios su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole. Arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Taigi, ar miesto Teritorinės ligonių kasos direktorius gali pretenduoti į to paties miesto ligoninės vadovo pareigas?

"Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatytas vienų metų atvėsimo laikotarpis (apribojimas sudaryti darbo sutartį), kuris taikomas valstybės tarnautojams, jei jie tiesiogiai buvo susiję su įmonės priežiūra ar kontrole. Tačiau, atsižvelgiant į ligoninės, kaip viešosios įstaigos, statusą ir veiklos specifiką, kuri susijusi su viešojo intereso tenkinimo sveikatos priežiūros srityje užtikrinimu, manome, kad ligoninė, kaip viešoji įstaiga, nėra priskiriama įmonių, nurodytų minėtame įstatyme, kategorijai. Be to, tiek teritorinių ligonių kasų, tiek ligoninės funkcijos veikia viešojo intereso pagrindu, o tai reiškia, kad interesų konflikto negali būti", – dienraščiui teigė ministro patarėja teisininkė V.Srogė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra išaiškinusi, ką teigia ir V.Srogė, kad ligoninė yra viešoji įstaiga, tad tokiu atveju kandidatui į ligoninės direktoriaus kėdę R.Mažeikai įstatymas negali būti taikomas. Tačiau VTEK šiuo klausimu yra pasisakiusi ir kitaip.

"Pažymėtina, kad ligoninės veikla yra neatsiejama nuo miesto teritorinės ligonių kasos vykdomos kontrolės ir finansų paskirstymo. Tai reiškia, kad įsidarbinęs ligoninės direktoriumi, jis (R.Mažeika – red. past.) galbūt turės dalyvauti ir tose procedūrose, kurias pats kontroliuoja bei prižiūri eidamas dabartines pareigas. Tai suponuoja galimą viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmę būsimoje darbovietėje, o tai nebūtų suderinama su įstatymo tikslais, – siekiu, kad sprendimai valstybinėje tarnyboje būtų priimami nešališkai ir objektyviai", – atsižvelgdama į tai, komisija rekomenduotų neužimti ligoninės direktoriaus pareigų bent vienus metus, skaičiuojant nuo dabartinių pareigų pasibaigimo.

Ministro patarėja V.Srogė dienraščiui teigė, kad šis VTEK išaiškinimas ministerijai yra žinomas, tačiau ligoninė nėra priskiriama įmonių kategorijai, todėl įstatyme numatytas ribojimas nėra taikomas.

Ar miesto Teritorinės ligonių kasos direktorius gali pretenduoti į to paties miesto ligoninės vadovo pareigas?

Įstatymai ir etika

Dienraščio kalbintas R.Mažeika teigė, kad, nepaisant VTEK rekomendacijos neužimti ligoninės direktoriaus pareigų, tam jis nemato teisinių apribojimų.

"Jus klaidina. Kas tai daro, šiandien nenoriu komentuoti. Taip, tai yra valstybės tarnyba ir šiandien aš turiu išaiškinimą. O čia tik rekomendacijos. Kadangi procedūros nesibaigė, nenoriu nieko komentuoti", – sakė R.Mažeika.

Yra ir dar viena aplinkybė, kuri galėtų būti slenksčiu R.Mažeikai siekiant kitų pareigų. Penkiolika metų vadovaujantis Šiaulių teritorinei ligonių kasai, direktorius artėja prie amžiaus ribos, kuri numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Jame teigiama, kad biudžetinės įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos ar filialo vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo.

M.Mažeika skaičiuoja 61-us gyvenimo metus, taigi akivaizdu, kad, jį paskyrus ligoninės direktoriumi, visos numatytos penkerių metų kadencijos jis negalės dirbti.

Į klausimą, ar ministerijai buvo žinoma, kad konkurse dalyvavęs R.Mažeika, jam laimėjus, negalės dirbti visos kadencijos, ministro patarėja V.Srogė prisipažino, kad duomenys nebuvo pateikti. Tačiau į klausimą atsakė ir dviprasmiškai: "Ministerija tikisi, kad visi paskirti, konkursus laimėję vadovai visą jų kadencijų laikotarpį užtikrins tinkamą ir skaidrų ligoninių valdymą." Ar toks atsakymas reiškia, kad, R.Mažeiką paskyrus ligoninės direktoriumi, jam bus leidžiama dirbti visą kadenciją?

Dėl amžiaus cenzo dienraštis klausimą uždavė ir R.Mažeikai.

"Labai neetiškai kalbate. Apie amžių kalbėti nelabai etiška", –  staiga pokalbį baigė R.Mažeika.

Socialdemokratų statytinis?

R.Mažeika vienuolika metų, iki 1996-ųjų, buvo Tauragės rajono centrinės ligoninės poliklinikos terapinio skyriaus vedėjas-apylinkės terapeutas. 1996 m., kai Seimo daugumą po išankstinių rinkimų sudarė socialdemokratai, jis paskiriamas Tauragės teritorinės ligonių kasos direktoriumi. 2003-iaisiais, kai valdžioje buvo socialdemokratai ir Naujoji sąjunga (socialliberalai), R.Mažeiką vadovauti Šiaulių teritorinei ligonių kasai paskiria liūdnai pagarsėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. Tuo metu Šiauliuose viešai kalbėta, kad toks paskyrimas – greičiausiai ne be tuomet įtakingo ir socialdemokratų paramą turinčio Šiaulių ligoninės vadovo P.Simavičiaus pritarimo.

Komentaras

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

Apskritai bendra situacija sveikatos sistemoje yra chaotiška, o apie konkursų skaidrumą ir kalbėti neverta. Prisiminkime: ministerija bandė rajonuose minimalizuoti ligonines – tik viešumoje kilus pasipiktinimui, ministras Aurelijus Veryga bandė neigti, kad tokių planų nesama. Padarinys – iš rajonų ligoninių į didesnių miestų ligonines dirbti persikėlė nemaža dalis medikų.

Kompensuojamų vaistų problema: ministro nurodymu, kompensuojami patys pigiausi, iš kompensuojamųjų sąrašo išbraukiant kompleksinius, sudėtinius vaistus. Padariniai –  masiškai prasideda komplikacijos, ypač žmonėms, sergantiems epilepsija, Parkinsono liga – ligomis, susijusiomis su smegenų veikla. Rengiamas kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, matyt, bus kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą, nes šiukščiai pažeistos ne tik pacientų, bet ir gydytojų teisės išrašyti receptą pagal gydymo praktiką, gydytojų patirtį.

Analogiška situacija kalbant apie vaistines: ministerija yra pateikusi įstatymo projektą, kad kiekviena vaistinė privalo ne mažiau kaip 50 proc. vaistų parduoti mažiausia kaina.

Ką tik komitete svarstėme įstatymo pataisas, pagal kurias ministrui būtų leidžiama sudaryti komisiją nuspręsti, kokią paslaugą pacientui apmokėti, kokios neapmokėti. Vienas iš apmokėjimo kriterijų – jei tokia paslauga apmokama trečdalyje ES valstybių. Prisiminkime neseniai Kauno medikų atliktą unikalią operaciją, kuri ES, o gal ir visame pasaulyje atlikta pirmą kartą. Jei ne medikai, ligonis galėjo mirti. O A.Verygos norima įvesti tvarka dėl paslaugų apmokėjimo pacientą būtų pasmerkusi mirti.

Kalbant apie konkursus eiti ministerijos pavaldžių įstaigų vadovų pareigas, jau ne tik medikų bendruomenėje buvo kalbama, kad iš anksto žinoma, kas kokį postą užims. Taip buvo ir su konkursu Panevėžyje. Ir tik kilus viešam pasipiktinimui, ministras A.Veryga staiga atseit prisiminė nugalėtojo nuodėmes. Negi ministrui, jo aplinkos ratui jos iki tol buvo nežinomos, nors ne kartą buvo apie tai kalbėta?

Kalbant apie konkursą laimėjusį R.Mažeiką, tai jo, kaip mediko, kompetencija negalėčiau suabejoti. Tačiau aplinkybės, ar jis gali būti paskirtas Šiaulių ligoninės vadovu, kelia kai kurių abejonių.

Pirma, keistai skamba Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacija, kad asmuo gali užimti pareigas, tačiau to daryti nerekomenduojama. Manyčiau, tokio atsakymo neturėtų būti: arba galima, arba ne. Logiškai mąstant, R.Mažeika kontroliuoja Šiaulių ligoninę, taigi, tapti jos direktoriumi lyg ir negalėtų. Galima spėti, kad tai iki šiol precedento neturėjęs faktas, tad Seimas turėtų taisyti įstatymą: greta įmonių įrašyti ir viešąsias įstaigas.

Keista situacija ir dėl aplinkybės, kad įstatymas neleistų R.Mažeikai vadovauti ligoninei visą kadenciją, mat jis anksčiau sulauks 65 metų amžiaus. Ironiška ir ne, bet nemanau, kad ministerijos atrankos komisija, prieš prasidedant konkursui, nežinojo šios aplinkybės. Gal paprasčiausiai pagalvota, kad to niekas nepastebės? Bet vėlgi kyla klausimas: ar ir Šiauliuose, kaip Panevėžyje, nugalėtojas iš anksto ministrui nebuvo žinomas?

Dėl atlyginimų didinimo dar pernai su medikais suderėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šiemet žadėjo, kad nuo gegužės atlyginimai bus didinami 20 proc. Vėliau patikslino, kad vidutiniškai 20 proc. ir ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems: pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams. Dar pridūrė, kad algos ne šiaip sau didės, didesnį atlyginimą medikams teks užsidirbti, tai yra nuo gegužės padidinti teikiamų paslaugų įkainiai, apmokami iš ligonių kasos.

Gegužę su medikų profesinėmis sąjungomis ministras pasirašė dar vieną susitarimą dėl kolektyvinės sutarties, kurioje numatytos „algų grindys“. Pastovioji gydytojo atlyginimo dalis turi būti ne mažesnė nei 1 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, slaugytojų – ne mažesnė nei 700 eurų, o universitetinio aukštojo išsilavinimo neturinčių slaugytojų – ne mažesnė nei 600 eurų.

Medikai jau tada abejojo, ar toks algų didėjimas įgyvendinamas. Balandį medikai prie Seimo surengė mitingą.

Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė sako, kad nuogąstavimai pasitvirtino atlikus medikų apklausą, kaip pasikeitė jų atlyginimai. Iš 1 tūkst. respondentų tik 30 proc. atsakė, kad atlyginimai pasikeitė. Tačiau tik daliai jų atlyginimas didėjo apie 20 proc., kitiems – nuo 5 iki 15 proc.    

„Įstaigos, ypač mažosios, labai stengėsi tuos atlyginimus padidinti, tačiau, kaip ir ankščiau, kaip mes ir rodėm rizikas, tiesiog tai joms yra neįmanoma. Priklausomai nuo to, kiek pacientų yra prisirašiusių apylinkėse, per tą balo, sakykim, didinimą, vis tiek niekaip neišėjo padidinti 20 proc.“, – pasakojo Ž. Gudlevičienė.

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad tokia padėtis normali.

„20 proc. visiem ir neturėjo didėti. 20 proc. yra padidintas darbo užmokesčio fondas, ir yra labai aiškiai sutarta su profesinėm sąjungom, kad prioritetas turi būti teikiamas tiem, kurie uždirba mažiausiai. Fondas yra padidintas, o kaip įstaigos, kuriai grupei ir kiek padidino, tai yra labai individualu. Pirmiausia įstaigos turėjo susižiūrėti, ar yra pasiektos grindys. Ir ten, kur jos pasiektos, jos didino jau virš tų grindų. Didėjo virš tos sumos ir 20, ir 10, ir 5 proc., priklausomai nuo to, kiek kas uždirba. Bet tai nereiškia, kad virš tų grindų jau visiem turi būti 20 proc. daugiau“, – kalbėjo A. Veryga.

Medikų sąjūdžio vadovė teigia, kad kai kuriems medikams vietoj algų padidinimo buvo panaikintos kvalifikacinės kategorijos ir sumažinti atlyginimų koeficientai.

„Žmonės dirba ilgą laiką, jie įgyja patirtį, kvalifikaciją, galbūt jie daugiau uždirbdavo, bet ėmė ir sumažino jiems ir koeficientus ir tas kategorijas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

„Manau, kad teko kai kuriose įstaigose vadovams priedus mažinti tam, kad tie žmonės, kurie ten dirba nuolat, pasiektų „grindis“. Kaip sakiau, yra įvairiausių situacijų, tikrai nereikia dėl jų stebėtis. Bet, mūsų supratimu, tokios didelės diskriminacijos ir neturėtų būti“, – atkirto A. Veryga.

Sostinės Naujosios Vilnios poliklinikoje, pasak jos vadovo, medikų atlyginimai padidinti nuo 10 iki 17 proc.  86 proc. įstaigos biudžeto atitenka atlyginimams bei mokesčiams Sodrai ir tik 14 – medikamentams, komunalinėms paslaugoms, kitoms reikmėms. Esą, gydymo įstaiga jau ant kritinės ribos.  

„Mes turim viską kitką beveik sustabdyti ir maksimaliai tiktai būtiniausiom reikmėm leisti, priedo – išlaikyt tą atlyginimų reikalavimą. Įkainiai yra tikrai nepakankami, ir tikrai darbų gydytojams vis daugėja. Pageidautina, kad tie įkainiai ir toliau kiltų, tada būtų galima 20 proc. didinti ir kitais metais“, – kalbėjo Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis.

A. Veryga sako pats nežinantis, kokia padėtis bus kitų metų biudžete, todėl pažadų nedalija. Jis teigia, kad ministerija įsipareigojimus įvykdė: paslaugų įkainius padidino ir lėšas skyrė. Dabar, esą, profsąjungų reikalas stebėti, ar medikų algos siekia nustatytas „grindis“, ir kaip įstaigų vadovai algas didina toliau.

Medikų atstovai teigia, kad ministerija pažadų nevykdo ir žada rengti streikus.

„Įkainiai yra pakelti ir viskas priklauso nuo to, ar įstaiga teikia paslaugas, ar ji galės tuos pinigus užsidirbti. Tai nėra šiaip pinigai, kurie bus tiesiog automatiškai pervesti tiesiogiai gydymo įstaigai. Ir dabar jie privalo tuos pinigus užsidirbti teikdami paslaugas. Jeigu jie suteiks paslaugas, kurių įkainiai yra indeksuoti, tai jie visas prielaidas turi (gauti daugiau lėšų – BNS)“, – antradienį Seime Vyriausybės pusvalandį sakė Aurelijus Veryga.

„Dėl ko mes kalbame, kad turime peržiūrėti įstaigų tinklą, peržiūrėti, kad jis dirbtų optimaliai ir racionaliai. Būtent dėl to, kad kai kurios įstaigos, nebeturėdamos srautų, susiduria su šita problema. Ir dabar situacija įstaigose yra labai skirtinga“, – pridūrė jis.

A. Verygos teigimu, nuo gegužės 1-osios medikų algos turėtų didėti vidutiniškai 20 proc., tačiau jis pripažino, kad skirtingiems specialistams algos turėtų augti skirtingai.

„Reikėtų akcentuoti tai, kad skirtingoms sritims tas perskaičiavimas bus šiek tiek skirtingas. Norime pozityviai diskriminuoti, tai yra didesnį dėmesį skirti pirminei sveikatos priežiūrai, kuri ir labiausiai nukentėjusi pagal mažėjantį gyventojų skaičių, taip pat greitajai medicinos pagalbai, kurios apmokėjimas vėl susijęs su gyventojų skaičiumi“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.

Jis pabrėžė, kad papildomos lėšos – 99,5 mln. eurų – bus skirtos su rekomendacija šitas lėšas naudoti tik darbo užmokesčiui didinti, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.

A. Veryga pranešė, kad minėtos lėšos bus skirtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo (80 mln. eurų) ir Valstybinės ligonių kasos nepaskirstytų lėšų (19,5 mln. eurų).

Lietuvos medikų sąjūdis nuogąstauja, kad minėti pinigai gydytojų, slaugytojų nepasieks. Kitą savaitę jis rengia mitingą dėl prasto sveikatos apsaugos finansavimo.

Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu teigė, kad „niekas negali uždrausti žmonėms tokiu būdu demokratinėje valstybėje kelti klausimus, bendrauti su politikais“.

„Aš to (mitingo – BNS) nevertinu kaip dialogo nebuvimo. Tiesa, man kai kuriais atvejais yra keistoka, kai klausimus kelia žmonės, kurie yra pakviesti, dalyvauja ir sėdi prie to paties stalo. Kai mes šnekamės, ir Finansų ministerijos atstovai dalyvauja, ir Ligonių kasų atstovai dalyvauja, girdime tuos pačius dalykus, kada susitariama dėl sumų, bet išeinama į viešumą ir sakoma, kad nežinoma, ar tikrai tiek pinigų bus, nežinoma, iš kur jų bus. Atsiprašau, bet nuoširdžiai nesuprantu, kas ko nesupranta“, – Seime kalbėjo A. Veryga.

„Jeigu Medikų sąjūdis atsiunčia žmones, kurie darbo grupėse nesupranta, iš kur tie pinigai, kokie pinigai, gal jie gali tarpusavyje pasitarti ir atsiųsti žmones, kurie supras“, – teigė ministras.

Susitarta dėl ilgalaikių įsipareigojimų, tai yra tiek, kiek dirbs ši Vyriausybė. Susitarta, kad gydytojo vidutinis darbo užmokestis 2020 metais būtų ne mažesnis kaip trys šalies vidutiniai darbo užmokesčiai, o slaugytojų – ne mažesnis kaip 1,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1564, slaugytojų – 793 eurai.

Sutarta, kad iki 2020 metų vidutinė gydytojų alga sudarys tris šalies vidutinius darbo užmokesčius.

Vienas sutarčių punktų ypač svarbus pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, tarp jų ir tuberkulioze, sergančius pacientus gydantiems gydytojams ir slaugytojams. Kitaip tariant, už pavojingą darbą ministras A.Veryga jiems pažadėjo 15 proc. priedą.

Praėjo jau nemažai laiko ir žiūrime, ką turime. Kauno klinikų vadovai ne tik ignoruoja šį susitarimą ir net įvairiais būdais bando dangstyti įžūlų melą.

Galbūt ne visi A.Verygos veiksmai vertintini kaip adekvatūs, tačiau Kauno Klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius, atrodo, jaučiasi aukščiau už sveikatos apsaugos ministrą.

"Mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo, bet jos niekas negavo. Nė karto", – rėžia pavojingomis sąlygomis dirbantys Kauno klinikų gydytojai ir slaugytojai.

Ir taip mažai uždirbančią medikų bendruomenę varo į neviltį atviras Kauno klinikų vadovų pasityčiojimas ir melas. O profesinės sąjungos atstovai nesirenka žodžių – sukčiaujama, kad nereikėtų primokėti.

Kaip ministras vertina Kauno klinikų vadovų savivalę? Reiškia susirūpinimą ir viskas? Negana to, R.Jurkevičiaus komanda, atrodo, nieko keisti net nežada ir meluoja. Viešai pareiškia, kad esą jau su ministerija svarstomi sutarties pakeitimai. Tik ministerijos atstovai apie tai nieko nežino. Ar vis dėlto A.Veryga žino, ką planuoja jo sutuoktinės darbdaviai, tik kol kas tyli?

Klausimų daugiau nei atsakymų. Tik medikų bendruomenei nuo to nei šilta, nei šalta. Jie tik dar kartą turėjo progos įsitikinti, kad didiesiems sveikatos sistemos strategams nerūpi nei jų darbo sąlygos, nei atlyginimai. Kaip ir tai, kad sveikatos apsaugos ministro žodis yra tarsi bevertis. Įvairiais sutarčių pakeitimais vietinės reikšmės strategai padarys, kaip reikia jiems. Ir A.Verygos balsas čia nieko nelemia.

Lietuva yra ir vienintelė Europos Sąjungos narė, kurioje oficialiai privaloma tikėti tuo, kad jei tik žmogus per savo gyvenimą nepamatys nė vienos vyno reklamos, jis niekada neprasigers ir labai ilgai bei laimingai gyvens.

Už mažiausią tikėjimo ereziją Lietuvoje – baudos ir sankcijos.

Sprendžiant iš to, kaip visą šalį ant ausų stato Valstybinėje alkoholio ir tabako tarnyboje įdarbinti Ivano Žiauriojo opričnikai, natūralu būtų manyti, kad lietuviai vyną geria ne taurėmis, o viedrais. O kaip yra iš tikrųjų? Kiek lietuvis pernai išleido pinigų vynui?

Statistika rodo, kad pernai vidutinis lietuvis vynui išleido apie 47 dolerius. Jei skaičiuotume vidutine parduoto vyno kaina, išeitų 5–6 buteliai ant galvos. Daug tai ar mažai?

Galime palyginti. Vidutinis australas vynui išleidžia 409 dolerius, taigi 9 kartus daugiau nei lietuvis. Atitinkamai vidutinis prancūzas – 209, šveicaras – 185, portugalas – 175, argentinietis – 170, italas – 156 eurus.

Taigi, visi jie vyno perka tris keturis kartus daugiau nei lietuviai, bet žurnalų ten niekas neplėšo ir feisbuko kažkodėl necenzūruoja. Net vidutinis estas pernai vynui išleido 66 eurus, o tai trečdaliu daugiau nei išleido lietuvis.

Tai kodėl Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija su buvusiu savo stringeriu A. Veryga visam pasauliui skelbia, kad lietuviai – labiausiai prasigėrusi tauta pasaulyje? Ir iš kur tokia neapykanta vynui, jei Europoje už mus keliais eurais mažiau vynui skiria tik rumunai? Gal kitose šalyse vynas yra n kartų brangesnis nei Lietuvoje?

Taip tvirtinti galėtų nebent baltosios karštligės ištiktas alkašas. Vyno kainos Lietuvoje yra didesnės už daugumą iš čia paminėtų šalių, ir gerokai.

Tai kodėl šalyje, kurioje vyno vartojimas yra menkiausias ES, valdžios opričnikai taip nirtulingai kaunasi būtent su vynu? Kodėl plėšomi žurnalai ir cenzūruojamas feisbukas? Ką tai gali duoti šaliai, kurioje žmonės vynui ir taip skiria beveik dešimt kartų mažiau pinigų nei Australijoje ir keturiskart mažiau nei Prancūzijoje?

Valdžia šiuos klausimus apeina. Jos fanatikai tik reikalauja aklai tikėti jų versija, kad žmogus, per gyvenimą nepamatęs nė vienos vyno reklamos, neprasigers ir ilgiau gyvens šioje ašarų pakalnėje.

Bet tada imkim ir pažiūrėkim, ką sako mūsų ir kitų šalių vidutinė gyvenimo trukmė?

Ispanai, prancūzai ir italai vidutiniškai gyvena po 83 metus. Maždaug tiek pat traukia ir portugalai. Tuo metu lietuvio vidutinis amžius tik šiek tiek viršija 73 metus. Taigi gyvename net 10 metų trumpiau nei šalyse, kur vynas liejasi keturiskart laisviau nei Lietuvoje!

Pagal gyvenimo trukmę Lietuva yra Europos Sąjungos uodegoj. Net estai ir lenkai už mus gyvena ketveriais metais ilgiau. Ką ten lenkai. Ilgiau nei Lietuvoje žmonės gyvena net Albanijoje, Ekvadore, Vietname, Irane ir net idioto Maduro valdomoje Venesueloje.

Išeina, kad nei žurnalų plėšymai, nei feisbuko cenzūra negarantuoja mums išganymo šioje žemėje? Kodėl tokia neteisybė, verygamatj?

Bet kuriuo atveju – viena iš dviejų. Arba viso pasaulio statistika yra nupirkta alkopramonės, arba mūsų fanatikai, vadovaujami sveikatos ministro, kovoja ne su tuo priešu?

Tarkim, ką sveikatos ministras padarė, kad žmonės nesinuodytų europinei valstybei gėdą darančių bambalių turiniu? Bet bambaliai sveikatos ministrui kažkodėl nėmaž netrukdo. Jis ne kartą viešai tai patvirtino. Netrukdo šiai valdžiai ir degtinė, kurios akcizai buvo didinti keliskart mažiau nei vynui.

Tai kas tada nupirktas alkopramonės?

Spręskite patys. Arba už jus ir jūsų sveikatą ir toliau spręs tie, kuriems nerūpi nei jūsų sveikata, nei gyvenimo trukmė. Kuriems rūpi tik plėšyti ir trinti, kitaip sakant, rūpi jus kaip avis valdyti.