Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, teikti visuomeninio konsultanto paslaugas E. Kulikauskas pasisiūlė savo iniciatyva, po pokalbio su ministru sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo.

„Ciniško chirurgo“ puslapį feisbuke seka beveik 38 tūkst. žmonių. Joje medikas rašo apie savo darbą, aktualijas, dalijasi įžvalgomis apie mediciną.

„Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad aš labai džiaugiuosi gavęs galimybę prisidėti prie ministro A. Dulkio komandos, nes labai žaviuosi šiuo žmogumi. Kita vertus, visuomeninio konsultanto pareigų per daug nesureikšminu, kadangi jos maždaug prilygsta kamuolio padavinėtojo iš užribio pozicijai. <...> Labai tikiuosi, kad bendradarbiavimas bus našus ir po finalinio švilpuko paaiškės, kad kamuoliai visgi buvo paduoti laiku ir vietoje“, – teigia E. Kulikauskas.

Ekrano vaizdas

Būdamas mediku regioninėje ligoninėje, E. Kulikauskas sako siekiąs užtikrinti trūkstamą jungtį tarp ministerijos ir medikų praktikų.

„Mes ministeriją girdim ir matom, o atgalinis signalas yra labai silpnas, ypač iš regionų“, – teigia E. Kulikauskas.

Remiantis Vyriausybės įstatymu, ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu neatlygintinai teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

„Šią savaitę mes su kitais kolegomis, kitomis ministerijomis, detalizuosime tuos keturis scenarijus, ką galėtume keisti. Sutarėme, kad artimiausiame Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje artėjantį pirmadienį mes jau išdiskutuotume ir aptartume galutinį variantą, o tai reiškia, kad jau kitą trečiadienį Vyriausybės pasitarimo protokolu galėtume užsitvirtinti tuos scenarijus, o pačiame Vyriausybės posėdyje jau svarstyti ir  labai konkrečias priemones, kas galėtų būti atlaisvinama“, – po pirmadienį vykusio Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras.

„Tos priemonės būtų peržiūrimos kas dvi savaites ir būtent žiūrint į duomenis, skaičius, kuriuos mes matome“, – sakė jis.

Tos priemonės būtų peržiūrimos kas dvi savaites ir būtent žiūrint į duomenis, skaičius, kuriuos mes matome.

Pasak A. Dulkio, sprendžiant dėl karantino priemonių, būtų remiamasi Sveikatos ekspertų tarybos parengtu planu, kuriame pagal sergamumą apribojimai sugrupuoti į keturis scenarijus.

Detalizavus, ką būtų galima atlaisvinti kiekviename iš jų, būtų galima apibrėžti, kokiam sergamumui esant kokie atlaisvinimai galėtų būti įgyvendinami konkrečioje srityje, pavyzdžiui, prekybos, gyventojų kontakto ar kontaktinio mokymo.

Pagal ekspertų rekomendacijas, griežčiausi ribojimai reikalingi tuo atveju, kai sergamumas siekia 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu sergamumas Lietuvoje siekia 527 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Vadovausimės mūsų ekspertų tarybos rekomendacijomis ir, tarkime, kalbant apie tam tikrus atpalaidavimus ar tai būtų prekyboje, ar paslaugų sektoriuje, tai, tarkime, paslaugų sektoriuje mes matytume, kad tų atvejų turėtų būti jau mažiau kaip 150, galbūt tai galėtų būti kovo pradžia, jeigu pavyks su tais skaičiais“, – kalbėjo A. Dulkys.

Leisti veikti parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, pasak jo, galima būti tada, kai sergamumas nebeviršys 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Šią savaitę, pasak A. Dulkio, sergamumo rodikliai dar yra pernelyg aukšti, todėl apie atlaisvinimus kalbėti kol kas anksti.

Jo poziciją BNS penktadienį perdavė atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Prognozuočiau, kad karantino suvaržymai galėtų būti pratęsti dar mėnesiui“, – teigiama ministro komentare.

Šiuo metu karantinas galioja iki sausio pabaigos, sprendimą dėl jo pratęsimo priims Vyriausybė.

Ministras nesiėmė prognozuot, kada konkrečiau galėtų būti švelninamos karantino sąlygos.

Kai atvejų skaičius ženkliai mažės ir išliks stabilus 14 dienų, tuomet galime tikėtis laipsniško ribojimų mažinimo.

„Tai priklauso nuo atvejų skaičiaus. Šiuo metu turime daugiau nei 500 naujų atvejų per dieną 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Kai atvejų skaičius ženkliai mažės ir išliks stabilus 14 dienų, tuomet galime tikėtis laipsniško ribojimų mažinimo“, – teigia A. Dulkys.

Interviu „Verslo žinioms“ penktadienį sveikatos ministras sakė prognozuojantis, kad karantinas būtų pratęstas dar mėnesiui, o jo švelninimas galimas tik vasariui įsibėgėjus.

Siekiant suvaldyti koronavirusą, lapkričio pradžioje įvestas karantino režimas gruodžio viduryje sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31 dienos.

Jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.

Buvęs sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga A. Dulkiui uždavė klausimą dėl vakcinacijos prioritetų eilės. Politikas teiravosi, ar bus atsižvelgta į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos kreipimąsi ir Nacionalinio vėžio instituto direktorės pastebėjimus dėl poreikio peržiūrėti vakcinacijos prioritetų eilę.

A. Dulkys teigė, kad prioritetų sąrašas buvo patvirtintas su ekspertų tarybos pagalba. Visgi ministras teigė laukiantis naujų ekspertų tarybos išvadų.

„Vakar visus pasiūlymus, ne tik jūsų klausimą dėl onkologinių ligonių, svarstė ekspertų taryba ir aš tikiuosi galbūt jau šiandieną gauti jų sutarimo protokolą ir, matyt, tada atitinkamai gali būti peržiūrėtas ne tik šitas klausimas, bet suteikta ir daugiau rekomendacijų iš ekspertų, ir tokiu atveju, matyt, būtų kažkokios korekcijos“, – teigė A. Dulkys.

Sulaukė klausimo dėl pandemijos valdymo strategijos

Klausimus ministrui uždavė ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Politikas visų pirma teiravosi dėl tolimesnės situacijos valdymo strategijos.

„Uždaryta šalis visą laiką negyvens, arba negyvens tol, kol paskiepysime 70 proc. populiacijos. Jeigu tik bus atlaisvintas karantinas, tikėtina, su kuo susidūrė ir kitos valstybės, (...) bus grįžta atgal su ne mažesne banga. Mes laukiame naujos strategijos. Ar yra kokia nors strategija atlaisvinus karantiną, sugrįžus į normalesnį gyvenimą, kaip suvaldyti galimus protrūkius, kad neturėtume trečio ir ketvirto karantino?“, – teiravosi jis.

Labai atsakingai reikia žiūrėti, kada, kokias priemones atpalaiduoti ir jas derinti, kombinuoti.

Atsakydamas į pateiktą klausimą A. Dulkys sutiko, kad žvelgiant į kitų šalių patirtį aiškėja, kad visos valstybės, kurios lengva ranka atleisdavo ribojimus labai greitai buvo priverstos vėl įvesti karantino režimą.

„Todėl kombinuota strategija būtų. Matyt, labai atsakingai reikia žiūrėti, kada, kokias priemones atpalaiduoti ir jas derinti, kombinuoti, tarkim ir su tais pačiais antigenais, įtraukiant dideles bendruomenes, organizacijas, kad nuimti krūvį nuo gydymo įstaigų“, – teigė jis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

S. Skvernelis taip pat ministro teiravosi, ar yra planas, kaip prasidėjus vyresnės gyventojų grupės vakcinacijai asmenys, gyvenantys kaimuose bus pasiekiami.

„Čia jūsų klausimo taiklumas ir yra tame, kad kuo labiau plečiasi geografija, tuo mes labiau susiduriame ir su taisyklių nesilaikymu, ir taisyklių interpretavimais, ir negebėjimais kažko, organizaciniais skirtingais gebėjimais. Ir va būtent, kai mes jau pereisime į tą platesnį ratą, tai reikės labiau pasitelkti savivaldą ir šeimos gydytojus“, – atsakė A. Dulkys.

„Mes manome, kad šeimos gydytojai, kurie bus arti šių žmonių senyvų, mums galės padėti“, – pridūrė jis.

Palinkėjo susiskambinti su A. Veryga ir pailsėti 

Taip pat S. Skvernelis palinkėjo A. Dulkiui kylant klausimams daugiau kontaktuoti su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijum Veryga.

Auksinis jūs žmogus, vien apie valstybę galvojate, bet nepamirškite, pailsėti irgi reikia.

„Jūs daug ko nerandate. Yra A. Veryga, tai jūs gal galite video konferencijos būdu (pasiteirauti – ELTA), iš kokio stalčiaus, kokį dokumentą paimti. Nes, kai jūs sakote, kad mes nerandame to, ano, penkto, tai Vyriausybė juk tuos visus sprendimus priiminėjo“, – akcentavo S. Skvernelis.

Ir dar buvęs premjeras ministrui palinkėjo rasti laiko pailsėti: „Jūs minėjote, kad neskaičiuojate nei darbo dienų, nei valandų, bet raskite laiko pailsėti. Auksinis jūs žmogus, vien apie valstybę galvojate, bet nepamirškite, pailsėti irgi reikia, kad būtų kokybiškas darbas“, – patarimus sveikatos ministrui dalijo S. Skvernelis.

Savo ruožtu A. Dulkys padėkojo S. Skverneliui už palinkėjimus ir patikino, kad su A. Veryga ryšį palaiko.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Europos Komisija (EK) su „BioNTech“ ir „Pfizer“ suderėjo dėl papildomų 200 mln. vakcinos dozių. Ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į naujausius susitarimus, Lietuvai pagal pro rata principą tektų 1,24 mln. papildomų vakcinos dozių.

„Siūlytumėme tą, kas Lietuvai priklauso proporcingai per tą galimybę, ja ir pasinaudoti atitinkamai pakoreguojant mūsų ankstesnįjį sprendimą“, – sakė ministras.

EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų Vyriausybė atsisakė. A. Dulkys pabrėžė, kad farmacijos kompanija trečdaliu padidino jų kainą, taip pat Lietuvos netenkintų vakcinų pristatymo terminai.

„Kadangi kompanija „Moderna“ kelia kainą ir nenori tomis pačiomis sąlygomis jų platinti – didina tą kainą 33 procentais daugiau, nei nurodyta yra sutartyje, ir kadangi terminų taip pat negerina, o prognozuoja juos tik pačioje metų pabaigoje, mūsų darbo grupėje yra siūlymas nepritarti tokiems pakeitimams ir nesiimti šito papildymo“, – sakė ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad „Modernos“ vakcinų papildomų dozių pirkimo yra atsisakiusi ir buvusi, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, o šis ministrų kabinetas sprendimą „dar kartą patvirtino“.

Tuo metu „Pfizer“ vakcinos papildomas kiekis, pasak jos, užsakomas, kadangi „vakcina pasirodė pirma, mes ja pradėjome skiepyti ir jos pristatymo terminai yra palankiausi iš tų vakcinų, kurias dabar turime“.

Lietuvoje nuo koronaviruso pirmąja vakcinos doze jau paskiepyta daugiau nei 27 tūkst. gyventojų. Iki trečiadienio šalyje naudota tik „BioNTech“ ir „Pfizer“ preparatas, nuo trečiadienio pradėta naudoti ir „Moderna“ vakcina. Abiem atvejais, imunitetas nuo COVID-19 įgyjamas tik po antrosios vakcinos dozės.

Lietuva taip pat yra išreiškusi pageidavimą kartu su ES valstybėmis pirkti „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“ bei „CureVac“ vakcinas, jų Europos vaistų agentūra dar nėra patvirtinusi. Iš viso šiuo metu numatyta įsigyti daugiau nei 8 mln. vakcinų dozių.

„Manau, kad ministras padarė daugiau, negu kad būčiau labai drąsiai tikėjusis, kad jis per tiek laiko spės padaryti. Tai, kad žmonės kelia ministrui kažkokius galbūt kartais sunkiai suvokiamus lūkesčius, kad ateina žmogus ir staiga per vieną savaitę sutvarko situaciją, kuri ilgą laiką riedėjo daugiau mažiau sava eiga, visą laiką reikia sau tokį realybės pasitikrinimą padaryti, ar kažkas yra apskritai padaroma“, – interviu „Delfi“ laidai trečiadienį sakė premjerė.

Ji teigė tikrai žinanti, kad ministras dirba „po 16–18 valandų per parą“, nes tenka spręsti klausimus ir po darbo, ir savaitgaliais.

I. Šimonytė taip pat mano, kad kritikuojantieji ministrą galbūt taip tikisi sulaukti ir populiarumo.

„Manau, kad čia yra tema, kuri yra dėmesio centre. Ir pasisakydamas ta tema, ar ta tema kritikuodamas, turbūt visada gali sulaukti palaikymo. Nes, kaip ir minėjau, yra žmonių, kurie galvoja, kad viskas turi įvykti kažkokiu stebuklingu įvykimo būdu“, – tvirtino ji.

I. Šimonytė sakė mananti, kad jos Vyriausybė gauna daugiau kritikos nei jos sulaukdavo Sauliaus Skvernelio kabinetas. Premjerė teigė kad ji kritikos sulaukia iš tų žmonių, iš kurių jos nesitikėjo.

„Yra žmonių, kurie galvoja, kad viskas turi įvykti kažkaip stebuklingai. (…) Tos kritikos girdžiu, kartais net ir iš tų, iš kurių mažiau tikėčiausi. Bet ir pati manau, ir ministrui patariu, kad svarbiausia yra padaryti. Kritiką girdime, jei ji konstruktyvi ir su pasiūlymais, stengiamės juos įvertinti. Bet man kartais yra šiek tiek skaudu, kad ankstesniame epizode, mintyje turiu pirmą pandemijos bangą ir laiką tarp bangų, tai tikrai tos kritikos girdėjosi kur kas mažiau, nei girdisi nuo praktiškai pirmos Vyriausybės dienos“, – sakė premjerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra išreiškęs abejonių dėl A. Dulkio prieš tvirtindamas Vyriausybę. Jis teigė, jog į šias pareigas tikėjosi žmogaus su krizių valdymo patirtimi ir geru sveikatos apsaugos sistemos išmanymu, bei sakė patvirtinęs jį į ministrus, nes atsakomybę už jį prisiėmė I. Šimonytė.

Opozicija ketvirtadienį kviečiasi A. Dulkį į Seimą „pasiaiškinti ir prisiimti atsakomybę dėl šalyje daugėjančių neskaidriai organizuojamų skiepijimų nuo COVID-19 atvejų“.

„Valstiečiai“ sako, kad „nerimą kelia, jog Vyriausybė drauge su Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrina skaidraus prioritetine tvarka skiepijimų asmenų sąrašo sudarymo, į jį papuola asmenys, su sąrašų sudarytojais turintys įvairių asmeninių ryšių, taip aplenkiantys tuos žmones, kurie yra rizikos grupėje ar pirmose gretose kovoja su COVID-19“.

Ministras padarė daugiau, negu aš būčiau labai drąsiai tikėjusi, kad jis spės per tiek laiko padaryti.

Įvertino prezidento kritiką A. Dulkiui

I. Šimonytė taip pat sureagavo ir į prezidento Gitano Nausėdos viešoje erdvėje neretai išsakomus priekaištus ministrui. Ji teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos bei ministro kritikavimas yra ta tema, kurią eskaluojant visada galima sulaukti visuomenės palaikymo.

„Aš manau, kad čia tokia tema, kuri yra dėmesio centre ir pasisakydamas ta tema arba ta tema kritikuodamas turbūt visada gali kažkaip sulaukti palaikymo“, – sakė premjerė.

„Aš tos kritikos girdžiu kartais net ir iš tų žmonių, iš kurių net ir nelabai tikėčiausi, bet ir pati taip manau, ir ministrui tą patį patariu, kad svarbiausia dabar yra padaryti. O kritiką girdime, kai tai yra konstruktyvi kritika su pasiūlymais, stengiamės pasiūlymus tikrai įvertinti ir inkorporuoti, kur tinka“, – taip pat akcentavo ji.

Patarė nebegaišti prie pandemijos valdymo plano

I. Šimonytė teigia pati pasiūliusi sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui nebegaišti prie pandemijos suvaldymo plano tobulinimo.

„Mano patarimas buvo ministrui nebegaišti laiko jo (plano – ELTA) dailinimui po to, kai Vyriausybė buvo pagaliau patvirtinta. Kol mes užtrukome diskusijose dėl to, kas yra geras ministras, o kas negeras ministras, kas gali būti patvirtintas, o kas negali... Gyvenimas taip toli nuėjo į priekį, kad tą planą įgyvendinti reikėjo praktiškai nuo 5–6 skyriaus“, – „Delfi“ laidoje teigė Vyriausybės vadovė, pažymėdama, kad tokiam sprendimui pritarė ir ekspertai.  

Tai, kad ministro A. Dulkio žadėtas 130 punktų planas visgi nebuvo pristatytas, sulaukė opozicijos kritikos. Dėl šio klausimo A. Dulkio ketina dar kartą teirautis ir „valstiečių“ frakcija, ketvirtadienį kviečianti ministrą į Seimą pasiaiškinti dėl šalyje pasitaikančių neskaidriai organizuojamų skiepijimų nuo COVID-19.

I. Šimonytė pažymi, kad pandeminė situacija reikalavo Vyriausybei greitai reaguoti ir spręsti atskiras problemas, o darbo struktūra, tikino ji, anksčiau ar vėliau atsiras.

„Mes išėjome atskiromis temomis spręsti problemų: ligoninių situacijos, vakcinavimo, testavimo, institucijų, duomenų ir t. t. Kažkokia struktūra anksčiau ar vėliau vis tiek atsiras. Visuomenei turbūt yra svarbiausia tai, ko galima tikėtis ir koks yra mūsų apribojimų tikslas, kokioms aplinkybėms esant mes galime atsisakyti kažkokių apribojimų arba atvirkščiai – kokioms aplinkybėms esant kažkokie apribojimai būtų sugriežtinti“, – teigė I. Šimonytė, kartu pridurdama, kad Vyriausybė yra numačiusi aptariamas priemones.

„Yra konkrečios priemonės ir institucijų srityje, ir testavimo srityje, ir vakcinavimo srityje. Bet dabar mums reikia nebeplanuoti, bet reikia įgyvendinti“, – sakė ji.