Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016 metais, kai JAV diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas po naktį išgirstų veriančių garsų. Visa tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio subjekto išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.

Vėliau ambasadų Kinijoje, Europoje ir JAV sostinėje Vašingtone darbuotojai pranešė apie kitus simptomus, įskaitant kraujavimą iš nosies, galvos skausmus ir regėjimo sutrikimus.

Pasak bendro „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimo, į diplomatus galėjo būti nusitaikę rusai.

Metus trukęs tyrimas „atskleidė įrodymų, leidžiančių manyti, kad nepaaiškinamų anomalių sveikatos sutrikimų, dar vadinamų „Havanos sindromu“, kilmė gali būti susijusi su (Rusijos GRU) padalinio Nr. 29155 narių naudojamais nukreiptosios energijos ginklais“, sakoma tyrime.

Rusijos karinės žvalgybos 29155-asis padalinys yra atsakingas už operacijas užsienyje ir buvo kaltinamas dėl kelių užsienyje įvykusių incidentų, įskaitant bandymą nunuodyti buvusį dvigubą šnipą Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje 2018 metais.

Pirmadienį Maskva atmetė šiuos kaltinimus kaip nepagrįstus.

„Šia tema spaudoje kalbama jau daugelį metų. Ir nuo pat pradžių dažniausiai ji siejama su Rusijos puse“, – spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau niekas niekada nepaskelbė jokių įtikinamų įrodymų, todėl visa tai tėra nepagrįsti ir nepamatuoti kaltinimai“, – sakė jis.

2018 metais Vašingtonas uždarė Havanos imigracijos biurą, atsižvelgdamas į JAV politikos pokyčius Kubos atžvilgiu ir į tuometinius nuogąstavimus, kad „Havanos sindromas“ kilo dėl mikrobangų ar kitokios elektroninės atakos.

Šia tema spaudoje kalbama jau daugelį metų. Ir nuo pat pradžių dažniausiai ji siejama su Rusijos puse.

JAV žvalgyba 2022-aisiais taip pat teigė, kad intensyvi nukreipta energija iš išorinio šaltinio galėjo sukelti kai kuriuos „Havanos sindromo“ atvejus, oficialiai vadinamus anomaliais sveikatos sutrikimais (AHI).

Tačiau 2023 metų kovą žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad „nėra patikimų įrodymų, jog koks nors užsienio priešininkas turi ginklą ar surinkimo įrenginį, sukeliantį AHI“.

Vašingtonas paskelbė, kad 2023 metų rugpjūtį vėl atidarytas jo imigracijos biuras Havanoje.

Bendras tyrimas rodo, kad pirmieji „Havanos sindromo“ atvejai Vokietijoje galėjo atsirasti net dvejais metais anksčiau nei užfiksuotieji 2016-aisiais Havanoje, suteikę sindromui pavadinimą.

„Tikėtina, kad Frankfurte, Vokietijoje, prieš dvejus metus įvyko atakų, kai ten esančiame konsulate dirbusį JAV vyriausybės darbuotoją kažkas panašaus į stiprų energijos spindulį paliko be sąmonės“, – teigiama tyrime.

2021 metų liepą leidinys „The New Yorker“ rašė, kad nuo tų pačių metų, kai prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pradėjo eiti pareigas, apie dvi dešimtys JAV žvalgybos pareigūnų, diplomatų ir kitų vyriausybės pareigūnų Austrijoje pranešė apie simptomus, panašius į „Havanos sindromo“.

Jungtinės Valstijos įtariamoms atakoms tirti atsiuntė medicinos ir mokslo ekspertų, o nukentėjusieji buvo nuodugniai ištirti, bandant suprasti jų negalavimus.

– Šios dienos yra šiek tiek kitokios mūsų darbe. Iškvietimų skaičius padidėja. Jei tas skaičius įprastai nesiekdavo 300 mūsų padalinyje, tai dabar gerokai viršija. Tai susiję su karščiu. Dauguma žmonių neįvardina to kaip perkaitimo. Jie skundžiasi silpnumu, pykinimu, galvos svaigimu, kraujotakos sutrikimais.

– Jūs į tai žiūrite rimtai? Nesakote – atsivėsinti ir tiek? Važiuojate ir žiūrite, kas iš tikrųjų nutiko žmogui?

– Negali žiūrėti pro pirštus. Tai pakankamai rimtas dalykas. Ypatingai mažiems vaikams ir žmonėms, kurie turi gretutinių susirgimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip padedate tiems pacientams?

– Šiomis dienomis brigados turi padidintą kiekį vandens, turi šalčio paketus. Konsultuojame nemažai tokių pacientų ir duodame jiems patarimus, kaip išengti tolimesnio būklės pakitimo.

Situacija gali keistis labai greitai.

– Pasakykite keletą patarimų.

– Jei žmogus randasi saulės atokaitoje, tai jis turėtų pereiti į pavėsį. Jį reikėtų apipurkšti vėsiu vandeniu. Jei kyla temperatūra, galima naudoti drėgnus rankšluosčius, galima dėti šalčio paketus ant stambių kraujagyslių. Jei žmogus sąmoningas, tada reikia atstatyti prarastą skysčių kiekį kuo greičiau, duoti jam gerti vandens. Namuose galima pasinaudoti dušu ar vonia. Jei žmogus išeina iš namų, jis turi pasiimti buteliuką vandens, kad drabužiai būtų lengvi, kad galva būtų pridengta, naudoti kremus atviroms kūno vietoms.

– Ar tokios temperatūros gali būti mirtinos?

– Taip. Situacija gali keistis labai greitai. Dėl skysčių netekimo išauga pavojus žmogaus gyvybei, tai gali iššaukti traukulius, sąmonės praradimą, kliedesius.

Prasta savijauta ir toks silpnumas, kad net linksta kojos – taip pastarosiomis dienomis jaučiasi dalis gyventojų ir net nesupranta kodėl.

„Geomagnetinės audros veikia visus žmones. Tačiau ne visi jaučia“, – sakė Šeškinės poliklinikos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.

Specialistai aiškina, kad liepą – magnetinių audrų metas.

„Faktas, kad beveik daugiau kaip 50 proc. populiacijos jaučia magnetines audras“, – akcentavo „Vilnius Tech“ fotoelektros technologijų laboratorijos vadovas Artūras Jukna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Labiausiai veikiami žmonės – sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Gali siųsti signalus. Yra deguonies stygius kokiame nors organe, todėl reikia aktyviau veikti širdžiai. Gali siųsti signalą, kad yra raumenų tonusų sumažėjimas arba padidėjimas“, – aiškino A.Jukna.

Kardiologijos skyriai pradėjo pildytis praėjusią savaitę, bet po savaitgalio pacientų nesumažėjo, nors magnetinės audros intensyvumas, anot specialistų, nuslopo liepos 23-iąją.

„Nebetelpa ligoniai. Gydytojai dirba maksimaliu pajėgumu“, – sakė Vilniaus klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas.

Gydytojas aiškino: magnetinė audra – tai saulės žybsnių srauto sukeltas stresas organizmui. Pririekus pagalbos, atsiradus blogumui, skausmui krūtinėje, būtina sumažinti fizinį krūvį, žmogų paguldyti, atpalaiduoti kaklą, kad būtų lengviau kvėpuoti.

„Fizinį krūvį labai paveikia emocijos, būtinai reikia žmogų raminti, nes žmogus jaudinasi dėl savo būklės, jo širdis stipriai plaka, tankiai. Reikia nuraminti sukilusias emocijas, kad širdis gautų kuo mažesnį krūvį“, – patarimų dalijo Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės vadovas Mindaugas Kliukas.

Nebetelpa ligoniai. Gydytojai dirba maksimaliu pajėgumu.

Magnetinių audrų plika akimi nepamatysi, bet jas gali pajusti ir visiškai sveiki, ir jautresni žmonės.

„Jautriausias mūsų audinys – nervų sistema. Pradeda skaudėti galvą, sutrinka miegas“, – sakė M.Biliukas.

„Kai kurie jaučia bendrą silpnumą, kai kam svaigsta galva. Gali trikti ritmas, permušimai širdies plote, labai dažnai būna kraujospūdžio svyravimų“, – vardijo N.Šertvytienė.

„Banga atvyksta, ir už savaitės kitos žinau, kad bus jos padarinių – susikaupęs vanduo plaučiuose sunkesniems ligoniams“, – apie padarinius užsiminė M.Kliukas.

M.Kliukas sako, kad vien jų įstaigoje per savaitę skyriuje mirė trys žmonės. Su audromis to tiesiogiai sieti negalima niekaip. Tačiau kardiologas kalba apie bendrą negaluojančių situaciją ir stebisi – tokio savaitgalio seniai nebuvo. Gydytojai pastebi, kad pajautę negalavimų žmonės pagalbos neieško ir supanikavę griebiasi vaistų. Kartais per daug visų iš eilės.

„Tada padaugėja trombinių komplikacijų, sustiprėja dusuliai, tinsta kojos“, – galimus negalavimus vardijo Vilniaus klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas M.Biliukas.

Anot mokslininkų, magnetinės audros – tai stiprus neperiodinis Žemės magnetinio lauko pokytis. Tokių audrų kyla suaktyvėjus Saulės plazmos srautui Žemės link.

„Tai yra plazmos rutulys, jis nuolat verda ir kunkuliuoja, panašiai kaip verdant vandenį“, – pavyzdį pateikė A.Jukna.

Tokios audros vyksta nuolat, bet šiltuoju periodu žmogus jas gali labiau pajusti.

„Pajusti galima stipriau, nes dalelės gali lengviau ir giliau prasiskverbti pro Žemės atmosferą“, – teigė „Vilnius Tech“ fotoelektros technologijų laboratorijos vadovas A.Jukna.

Nuo magnetinių audrų nepasislėpsi, tačiau gali sau pagelbėti ir be didelių pastangų.

„Gana gerai išsimiegoti, būti gryname ore, planuoti darbą, kad nebūtų sunkaus vizinio darbo“, – patarė N.Šertvytienė.

„Patariame mylėti labiau save. Neverskite savęs dirbti daržuose per karščius, neikite pasivaikščioti, jeigu artėja audra“, – akcentavo Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės vadovas M.Kliukas.

Neplanuoti ilgų kelionių, vartoti raminamųjų augalinės kilmės preparatų, papildomai vartoti magnio ir, žinoma, skysčių. Tai reikalinga ir saugantis nuo karčių, kurių dar sulauksime.

Kita magnetinė banga prognozuojama paskutinėmis liepos dienomis.

Diskusija apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė tada, kai kaunietis Tomas pasidalijo įspėjančia žinute, kurioje rašė: „Spalio 25 dieną 16 val. Kulvos g. senyva moteriškė vaiksčiojo po daugiabučius ir ieškojo neužrakintų durų – spaudė rankenas... Būkite atidūs ir visada užsirakinkite savo buto duris...“.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams jaunas vyras pasakojo, kad būdamas namuose išgirdo lėtai judinamos savo buto durų rankenos garsą. Nieko nelaukdamas kaunietis sakė greitu žingsniu priėjęs prie durų ir žvilgtelėjęs pro akutę. „Laiptinės gale pamačiau bėgančią moterį. Apsirengiau ir išėjau į lauką. Moteris, pamačiusi, kad į ją žiūriu, pradėjo blaškytis ir nuėjo. Truputį ją pasekiau, tai mačiau, kad ji vis atsigręždavo atgal. Pamačiusi, kad einu iš paskos, moteris neva pradėjo kalbėti telefonu, vaikščiojo sukdama ratus. Vėliau mačiau ją ir važiuodamas automobiliu – sėdėjo ant akmens ir rūkė“, – detalizavo Tomas.

Skaitytojo nuotr.

Po įtartino incidento vyras sakė pareigūnams apie tai nepranešęs, nes jokių nuostolių nepatyrė. Šios garbaus amžiaus moters užkalbinti jis taip pat nemėgino. Mikrorajone matė ją pirmą kartą, tačiau jautė pareigą pilietiškai įspėti kitus Vilijampolės gyventojus, kad nepažįstamoji gali mėginti įeiti ir į jų namus.

Į Tomo žinutę socialiniame tinkle sureagavo ne vienas vilijampoliškis. Pasirodo, kad garbaus amžiaus moteris, kurią kauniečiui pavyko nufotografuoti sėdinčią ant akmens jau po įtartino jo namų durų rankenos klebenimo, buvo pastebėta ir kituose šio mikrorajono gatvėse esančiuose daugiabučiuose.

„Mačiau ir aš ją – ne čigonė, bet panaši. Lygiai taip pat apsirengusi vaikščiojo Demokratų gatvėje esančiame 31 name. Pamačiusi mane laiptinėje pradėjo demonstratyviai sunkiai lipti laiptais. Gal dar ir nukentėjusių atsiras, nes jau ne pirmą dieną ji čia vaikštinėja“, – rašė prie įrašo komentavusi Edita.

Pamačius ją, man iškart sukirbėjo nerami mintis: „Ar užrakinau duris?“. Žinoma, nepagautas – ne vagis, bet atrodo įtartinai.

Portalo žurnalistams moteris pridūrė, kad pirmą kartą nepažįstamąją savo daugiabučio laiptinėje ji sutiko spalio 22 dienos vidurdienį. „Ji tiesiog lipo laiptais aukštyn, o pamačiusi mane linketėjo galvą tartum sveikindamasi. Viena vertus,  senyvas žmogus – gali turėti ir sveikatos sutrikimų, bet, kita vertus, pamačius ją, man iškart sukirbėjo nerami mintis: „Ar užrakinau duris?“. Žinoma, nepagautas – ne vagis, bet atrodo įtartinai“, – atviravo Edita.

„Prieš mėnesį per Goštautų ir A. Stulginskio gatvę ėjo“, – pridūrė prie diskusijos socialiniame tinkle prisijungusi Lijana. „Velniava, tai reiškia, kad visur landžioja ir toliau landžios. Prie darželio prieš dešimt minučių buvo. Jei daugiau liudininkų ar nusiskundimų būtų, galima kviesti policiją...“ – svarstė Tomas.

„Reikia ypač vaikus įspėti, nes anksčiau iš mokyklų grįžta, gali per žioplumą durų neužrakinti“, – baiminosi ir Lijana.

Tuo tarpu Romualdas davė kitokį patarimą: „Pabandykite pakalbinti ir suprasite, ar policijos reikia, ar tiesiog demensija“. „O gal jinai paklydus, gal su sveikata negerai?“ – retoriškai klausė Eglė. „Gal jai Alzheimerio liga ir namų neranda?“ – antrindama abiem spėliojo Virginija. 

Tikrindami šią informaciją portalo kauno.diena.lt žurnalistai apie įvykius Vilijampolėje domėjosi Kauno apskrities policijos pareigūnų. Teirautasi dėl dviejų tikimybių – garbaus amžiaus moters vykdomų nusikaltimų vaikštant po daugiabučius ir dėl sutrikusios moters sveikatos.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovės Odetos Vaitkevičienės pateiktais duomenimis, išanalizavus pastarųjų poros mėnesių informaciją, matyti, kad spalio 22 d. apie 15.30 val. Kaune, Goštautų g., buvo pranešta apie aplinkoje nesiorientuojančią garbaus amžiaus moterį.

„Tačiau negalime teigti, kad šis pranešimas susijęs su aprašyta situacija. Daugiau panašaus pobūdžio pranešimų nesulaukta. Minimoje teritorijoje fiksuota vagysčių, tačiau dauguma jų – iš prekybos centrų. Teritorinio policijos komisariato pareigūnai taip pat neturi informacijos apie pradėtus aplinkybių patikslinimus dėl panašaus pobūdžio įvykių“, – sakė ji.

Pašnekovė priminė, kad pastebėjus įtartiną ar nusikalstamą veiką, pareigūnai visais atvejais gyventojus ragina būti pilietiškiems ir apie kitų asmenų daromus pažeidimus ar nusikalstamas veikas nedelsiant pranešti policijos pareigūnams.

Taip pat O. Vaitkevičienė akcentavo, kad Kauno apskr. VPK Bendruomenės pareigūnai nuolat bendrauja su gyventojais, vykdo prevencines akcijas, viešojoje erdvėje dalinasi praktiniais patarimais, kaip apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio vagysčių ar išvengti kitų nelaimių.

„Rekomenduojame gyventojams bendruomenės pareigūnų veiklą sekti socialiniuose tinkluose, o prireikus patarimų ar pagalbos, susisiekti su jų gyvenamojoje teritorijoje dirbančiais bendruomenės pareigūnais“, – patarė pašnekovė.

Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė sako, kad dažniausiai rizika apsinuodyti grybais kyla tada, kai nežinome, ar rinkome gerus grybus ir ar tinkamai juos paruošėme.

„Grybai turi galiojimo laiką kaip ir visi švieži maisto produktai, bet jeigu juos dvi paras laikėme šiltoje virtuvėje ant stalo, tai ir geri grybai gali tapti nuodu“, – įspėja vaistinių tinklo inicijuotame seminare kalbanti gydytoja.

Anot jos, apsinuodijimas maistu dažnai kyla ne tik dėl to, kad konkretus produktas pats savaime yra nuodingas, o dėl to, kad pradeda daugintis bakterijos, ypač, kai šilta. Tokiomis sąlygomis bakterijų prisidaugina tiek, kad jos pradeda išskirti toksinus, o tuomet netinkamai laikomą maistą suvalgęs žmogus patiria skrandžio, virškinimo trakto sudirginimo simptomus, pradeda vemti, viduriuoti.

Vis dėlto viduriavimo ir vėmimo nereikėtų išsigąsti, nes tai yra organizmo apsauginė reakcija nuo sukauptų toksinų. Gydytoja įspėja, kad po to svarbu pasirūpinti skysčių ir mikroelementų atstatymu – reikėtų gerti vandenį mažais kiekiais, po kelis gurkšnelius.

Apsinuodijus svarbu nestabdyti viduriavimo, pykinimo, vartoti skysčius ir kreiptis į gydytoją. Jeigu buvo suvalgytas, kaip įtariame, nuodingas grybas, ypač svarbu nedelsti kuo skubiau kreiptis į specialistus.

Grybai – tik progoms

Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad bendraudama su klientais visada pajunta, kada prasidėjo grybų sezonas, ypač tai buvo ryšku praėjusiais metais, kai visi džiaugėsi išskirtiniu grybų derliumi.

Vis dėlto, kad ir koks malonumas grybauti vaikštinėjant miške, vaistininkė pataria nepersistengti ir nepamiršti, kad grybai – tik vienam sezonui ir štai dabar viską, ką saugojome po praeito derliaus ir nespėjom suvalgyti, reikėtų išmesti. Didelių grybų kiekių konservuoti, šaldyti ar džiovinti vaistininkė nerekomenduoja ir dėl to, kad grybai tikrai neturėtų būti kasdienis patiekalas.

„Aš siūlau juos palikti progoms. Žinoma, pasigaminti tik prasidėjus sezonui, per šventes, galbūt pagardinti kokią nors ypatingą vakarienę, tačiau tai neturėtų būti kasdieninis maistas“, – įspėja K. Staivė.

Nors grybai yra ir tikrai sunkiai virškinamas maistas, juose galima rasti ir naudingų mineralų – fosforo, kalcio, kalio, cinko, magnio, geležies. Taip pat grybai vertinami ir dėl to, kad juose gausu baltymų, ypač – džiovintuose grybuose, tačiau būtent jie pasižymi ir dideliu kaloringumu.

Nepaisant naudingų medžiagų, vaistininkė rekomenduoja vengti grybų vaikams ir vyresniems žmonėms, taip pat tiems, kurie turi kasos, kepenų problemų, tiems, kurie yra po tulžies operacijos.

Ruošiant grybus rekomenduojama vengti patiekalų, kuriuose jie būtų pagardinami riebalais ar spirgučiais. Taip pat grybai negali būti derinami su alkoholiu.

Sutrikus virškinimui reikėtų vartoti daugiau skysčių, fermentų. Jeigu žmogus turi bėdų ir žino, kad įprastai jam grybai yra sunkiai virškinami, turėtų fermentų išgerti dar prieš valgant.

Specialistai rekomenduoja valgyti tik savo surinktus tikrai pažįstamus grybus. Ypač atidžiai reikėtų perrinkti prasčiau matančių žmonių surinktus grybus.

Esama pagrįstų įtarimų, kad būtent taip atsitiko ankstų pirmadienio rytą Klaipėdos centre, Naujojoje Uosto gatvėje.

Oficialiame policijos pranešime teigiama, kad 7.40 val. automobilis "Citroen Picasso" rėžėsi į šioje gatvėje esančio pastato sieną.

Eismo nelaimė atsitiko, kai automobilis važiavo į įmonės teritoriją.

Kokiu tikslu juo važiavusieji vyko į šią įmonę, ar jie yra kurios nors uosto įmonės darbuotojai, Klaipėdos policijos komisariato pareigūnai kol kas neatskleidė, teigdami, kad įvykio aplinkybės dar tikslinamos.

59 metų vairuotojas mirė įvykio vietoje. Sužeistos ir ambulatoriškai gydomos kartu su juo važiavusios 50-ies ir 56-erių moterys.

Nepatvirtintais duomenimis, eismo nelaimė nutiko sutrikus vairuotojo sveikatai.

Laukiama teismo medicinos ekspertų išvados, iš kurios tikimasi sužinoti, ar mirtis vyrą ištiko dėl avarijos metu patirtos traumos, ar dėl staigaus negalavimo.

Įvykio tyrimas pavestas Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams, tai byloja apie pareigūnų nuostatą, kad eismo įvykio priežastis – sutrikusi sveikata.

Panašių atvejų pasitaiko kasmet. Uostamiestyje yra buvęs atvejis, kai širdies priepuolio ištiktas žmogus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur jo automobilis susidūrė su kitu.

Dažniau tokios nelaimės ištinka pagyvenusius vairuotojus.

Vanduo gaivina, bet būkime budrūs

Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių. „Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam“, – pataria NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I. Taraškevičienė.

Specialistė taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. „Maudynės ežere, be jokios abejonės, padeda atsigaivinti. Bet būkime budrūs ir atsargūs, saugokime savo vaikus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Tad noriu atkreipti į tai dėmesį ir paskatinti visus būti atsargius“, – pataria I. Taraškevičienė.

Didžiausias pavojus – šilumos smūgis 

Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.

Vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jis yra akivaizdžiai karštas, asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali  kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę.

Visuomenės sveikatos specialistė I. Taraškevičienė įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos). 

Svarbiausia – prevencija

Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Per karščius ribokite fizinį aktyvumą. Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose. Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės, nešiokite akinius nuo saulės.

Gatvėmis bėgo ir vaikai, ir suaugusieji, ir profesionalai ir mėgėjai.

Deja, nelaimių neišvengta. Kai kuriems bėgikams pasidarė bloga, jiems prireikė medikų pagalbos. LNK žinių tarnybos duomenimis, jaunam vyrui sustreikavo širdis, jis buvo netekęs sąmonės. Pirminiais duomenimis, vyras bėgimui ruošėsi.

Netrukus medikai skubėjo padėti ir dar vienam vyrui, taip pat dėl širdies ritmo sutrikimų.

Tiesa, 10 kilometrų bėgimui ruošėsi toli gražu ne visi. Medikai perspėja, kad taip elgtis negalima. Jei nuolatos nesportuojate, maratonas gali ne sveikatos pridėti, o jos atimti.

Jordanui gimus, tėvai džiaugėsi neilgai. Netrukus paaiškėjo, kad sūnus sunkiai serga tuomet nepagydoma Hiršprungo liga – įgimtu storosios žarnos vystymosi defektu. Buvo skubama Jordaną net pakrikštyti. „Krikšto tėvu tapo mane krikštijęs kunigas, o krikšto mama – bažnyčios choro dainininkė“, – pasakoja Jordanas. Jam buvo atlikta sudėtingų, tuomet eksperimentinėmis buvusių operacijų.

Sportas Jordanui vaikystėje tapo išsigelbėjimu nuo grėsusio neįgalumo: „Tėvui buvo pasakyta, kad jei nori, kad būčiau kaip visi, turiu sportuoti. Ir tėvas pasakė – jis sportuos“. Sau ir gydytojams duoto pažado Jordano tėvas laikėsi labai griežtai, todėl sulaukęs šešerių būsimas čempionas sėdo ant dviračio, vėliau buvo įtrauktas žaisti futbolą, krepšinį, lankyti plaukimo treniruotes, sulaukęs 11 metų, atrado dziudo.

„Tėvas buvo labai griežtas, tikras autoritetas man, todėl gyvenau kaip kariuomenėje, kur galiojo minutėmis sudėliota dienotvarkė“, – gyvenimo būdo laidoje „Nuo... iki...“ jau šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., per LNK prisimins Jordanas.

Krikšto tėvu tapo mane krikštijęs kunigas, o krikšto mama – bažnyčios choro dainininkė.

Žodžių – sunku, skauda, negaliu, pasak čempiono, jo šeimoje nebuvo. Todėl matydamas šių dienų jaunimą Jordanas sako kraupstantis. „Lepšiai, išplerę, silpni ir nevyriški“, – atvirai rėžia Jordanas. Jis vadovauja nuosavam rytų kovos menu klubui – čia treniruojasi ir maži, ir dideli.

Šiandien Jordanas drąsiai gulasi ant stiklų, o į jo pilvą net iš kelių metrų aukščio dukros Medos paleisti aštrūs peiliai tiesiog atšoka. Televizijos žiūrovams Jordanas ne kartą demonstravo kvapą gniaužiančius gebėjimus – vienus priverčiančius net užsidengti akis, o kitus spėlioti, kad tai tėra gudrūs triukai... Kaip Jordanui visa tai pavyksta? Vyras sako, kad tai dėl ilgų metų treniruočių, saviugdos, grūdinimosi ir minčių galios.

Per pirmąjį veiklos pusmetį buvo priimti tik 35 klientai su negalia, o dabar šis centras per metus priima jau apie 170. Kiekvienam jų sudaroma individuali programa. Nuo 2015 metų iki dabar centre suteikta pagalba beveik 450 vaikų ir suaugusiųjų.

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas yra vienintelė vieta Baltijos šalyse teikianti tokias paslaugas.

Pasak Delfinų terapijos centro vedėjos dr. Brigitos Kreivinienės, po užsiėmimų tėveliai pastebi teigiamus psichoemocinius (sumažejo dirglumas, greičiau priimamos naujovės, stabilesnė emocinė būsena), psichosocialinius (lengviau bendrauja su kitais žmonėmis, ėmė pastebėti kitus vaikus, atsirado noras su jais žaisti), motorinius (laisvesnis judesys, mažiau spastikos, geresnė galvos, liemens kontrolė), sensorinius (geresnis judesių planavimas ir atlikimas, idėjų, ką veikti, radimas aplinkoje, geresnė sensorinė tolerancija dirgikliams, stabilesnė emocinė būklė) pokyčius.

Štai kokius teigiamus pokyčius pastebi tėveliai po delfinų terapijos (vardai pakeisti): 

Donato (11 m., autizmo sutrikimas) mama Greta teigia, jog : „Berniukas tapo judresnis, atsirado daugiau kalbos, sumažėjo nervinių tikų, atrodė, kad vaikas tiesiog atgijo. Donatas pradėjo daugiau domėtis aplinka, pvz., važiuodamas automobiliu dairosi pro langą, pastebi gyvūnus, žmones, pastatus, rodo į juos. Padidėjo berniuko noras užsiimti naujomis veiklomis“.

Tito (7 m., autizmo sutrikimas) mamos Sandros teigimu, „Titas tapo ramesnis, sukalbamesnis, pradėjo domėtis skirtingais žaidimais ir vaikiškais filmukais, pradėjo naudoti tikslingus gestus, tokius kaip atsisveikinimas mojuojant rankyte, ėmė greičiau priprasti prie naujų žmonių. Pagerėjo berniuko elgesys mokykloje, o grįžęs į namus, nors ir minimaliai, tačiau sugeba pasakyti, ką veikė ir ką mokėsi, pradėjo spalvinti knygutes, labai stengiasi improvizuoti su spalvomis ir pataikyti į linijas. Labai patobulėjo tiek lietuvių, tiek anglų kalbos gramatika ir žodynas, Titas pradėjo valgyti produktus, kurių anksčiau absoliučiai nepripažindavo“.

Tado (18 m., cerebrinis paralyžius, mišrus raidos sutrikimas) mama Kristina sako, kad: „Tadas yra ramesnis, stengiasi būti daugiau savarankiškas, sumažėjo mikčiojimas, tačiau visiškai nedingo. Tadas pradėjo daugiau pasitikėti savimi, jam pavyko nugalėti dalį savo baimių, dėl to ėmė mažiau blaškytis, greičiau prisitaikyti prie naujų aplinkų ir veiklų.“

Adrijos (6 m., kompleksinė negalia po organų transplantacijos) tėtis Audrius teigia, jog: „Po delfinų terapijos praėjus mėnesiui pradėjo mažėti epilepsijos priepuolių, o šiuo metu jų beveik nebeliko. Atsirado vidinė vaiko ramybė, ji labiau koncentruoja dėmesį, labiau viskuo domisi, atsirado šypsena veide, keletą kartų net juokėsi balsu. Pakalbinus nusišypso, pradėjo skleisti pavienius garsus.“.

Šią vasarą akcijos „Tau ledai, o Jiems – delfinų pagalba“ metu kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie specialius poreikius turinčių vaikų gerovės – užtenka nukeliauti į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves  ir įsigyti specialiu akcijos ženklu pažymėtų „Klasika“ ledų vafliniame puodelyje ir taip prisidėti prie kilnios idėjos įgyvendinimo. Net penkiolika šeimų jau šį rudenį turės progą nemokamai pasinaudoti delfinų terapija. Šeimos šiam projektui jau atrinktos, atsižvelgiant į jų socialinę padėtį ir vaiko negalios sunkumą.

Delfinų terapijos centro vedėjos dr. B. Kreivinienės teigimu, tai bus labai didelė pagalba šeimoms, o ypač toms, kuriose augantys vaikai yra itin sudėtingos sveikatos būklės. Taip porcija ledų bus ne tik atgaiva karštą vasaros dieną, bet ir jėgų suvienijimas vardan kilnaus tikslo – pagalbos vaikams ženklas.