Visgi, pasak profsąjungos pirmininko, jei normą viršijantys sunkieji metalai pakenktų ugniagesių sveikatai, ugniagesiai kreiptųsi kompensacijų.

„Nevadinčiau kol kas to nukentėjimu, jeigu nėra kažkokių patologinių reiškinių ir ligos požymių, tai negalima sakyti, kad jų sveikatai pakenkta. Jeigu kažkas atsitiktų, žinoma, tada mes reikalausime kompensacijų, tai numato ir Vidaus tarnybos statutas, šito ir sieksime, bet kol kas netgi gydomų (ugniagesių. – ELTA) nėra“, – sakė S. Džiautas.

UGPS pirmininkas neslepia, kad gaisrą gesinę ugniagesiai yra susijaudinę dėl savo ateities. Nepaisant to, profsąjungos lyderis džiaugiasi, kad situacija dėl ugniagesių būklės aiškėja.

„Susijaudinę dėl ateities, kas bus toliau. Jie nežinomybėje tokioje. (...) Bet džiugu, kad aiškėja situacija“, – teigė profsąjungos pirmininkas.

Jeigu kažkas atsitiktų, žinoma, tada mes reikalausime kompensacijų, tai numato ir Vidaus tarnybos statutas, šito ir sieksime.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro vadovo Mariaus Buitkaus teigimu, tyrimas buvo atliktas ne visiems gaisrą gesinusiems ugniagesiams, nes tirtis buvo savanoriškas pasirinkimas.

„Mes tyrėme 169 – iš jų atrinkome 40. Toliau priklauso nuo jų požiūrio, ar jie pareikš pageidavimą, ar jie norės tirtis. Matote, jeigu gaisrą gesino 300 žmonių, atvyko 170. Tai buvo savanoriškas veiksmas“, – teigė M. Buitkus.

Pasak VRM Medicinos centro vadovo, nuo šiol Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių sveikata bus tikrinama kas metus.

„Specialaus gydymo, nes jau praėjo laiko, nėra. Yra paprasčiausiai laukimo stadija – tie metalai patys šalinasi iš organizmo. Dalis jų organizmuose išsilaiko. Kadangi metalai skirtingi – jų poveikis yra skirtingas. Vieni labiau veikia kaulus, kiti – daugiau virškinimo traktą, kai kurie metalai veikia tik po 5 ar 10 metų (...) Todėl ketiname tikrinti ugniagesius, kurie dalyvavo gaisro gesinime, ne kas dvejus metus, kaip įprastai ugniagesius tikriname, bet kasmet“, – patvirtino M. Buitkus.

Medicinos centro gydytojai, pernai gruodį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.

Daugiau aiškumo atsiras, kai Sveikatos apsaugos ministerija atliks platesnius visos Lietuvos populiacijos sunkiųjų metalų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių biomonitoringo tyrimus, kurie bus pradėti 2020 metų viduryje.

Testavimo savaitės akcija vyks Kauno klinikinėje ligoninėje, kur atvykus į ligoninės Infekcinių ligų priėmimo skyrių visą savaitę bus galima greitai ir nemokamai išsitirti dėl ŽIV ir hepatito C, o gegužės 20 d. plačiau sužinoti apie šias ligas iš gydytojų specialistų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pastaraisiais metais daugėjo žmonių, kuriems ŽIV diagnozė nustatyta, kai jie patys kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Pagal klinikinius požymius ištirtų dėl ŽIV asmenų skaičius taip pat padidėjo dešimtadaliu, lyginant 2018 m. su 2017 m. "Tokios tendencijos rodo, kad gerėja ne tik pačių gyventojų informuotumas apie ŽIV, bet ir didėja medikų budrumas, kokiems simptomams esant, reikia įtarti ŽIV infekciją ir skirti diagnostinį ŽIV tyrimą", – pažymėjo ULAC gydytoja, ŽIV/AIDS ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja Irma Čaplinskienė. Pasak jos, analizuojant pastarųjų penkerių metų (2014–2018) atliekamų ŽIV tyrimų tendencijas pagal rizikos grupes, nustatyta, jog daugėjo dėl ŽIV ištirtų narkotikų vartotojų, 9 kartus padaugėjo dėl ŽIV ištirtų migrantų, pabėgėlių ir užsieniečių, tačiau nepakankamai tiriami asmenys, kuriems diagnozuota lytiškai plintanti infekcija.

ULAC duomenimis, pagal užsikrėtimo ŽIV būdą, Lietuvoje 58,5 proc. yra užsikrėtę ŽIV vartodami narkotikus, 23,8 proc. – heteroseksualių, 8,7 –homoseksualių santykių metu, 0,2 proc. – ŽIV infekuota motina perdavė virusą vaikui bei 8,8 proc. – perdavimo būdas nežinomas. Iš viso iki 2019.01.01 Lietuvoje registruoti 3172 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių šiek tiek daugiau kaip kas šeštas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje yra miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Pasak gydytojos I.Čaplinskienės, tiek ŽIV, tiek hepatitai B ir C kelis metus ar net dešimtmečius turi besimptomę ligos eigą, todėl žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę, o ligos progresuoja. Be to, tokie žmonės gali užkrėsti kitus patys to net nežinodami. Todėl būtina įvertinti infekcijų perdavimo rizikas ir situacijas bei pasitikrinti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 95 proc. žmonių, sergančių hepatitu, nežino, kad yra užsikrėtę, o ŽIV infekcija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kas antram asmeniui ES/EEE šalyse yra nustatoma pavėluotai, t.y. praėjus keleriems metams po užsikrėtimo.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV?

Pirmiausia dėl ŽIV rekomenduoja pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais: kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2k. per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojama ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojama ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; kai gausiai prakaituojama naktimis; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; sergant lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei yra burnos ir genitalijų opos, neišnykstančios ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?

Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (pvz., Cezario pjūvio) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų ir kraujo donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nėščiosioms; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus bei kitais atvejais.

Siekiant padidinti hepatitų ir ŽIV infekcijų išaiškinamumą, Pasaulio sveikatos organizacija ragina gyventojus aktyviau rūpintis savo sveikata, įvertinti savo rizikos veiksnius bei, esant bent menkiausiai infekcijos perdavimo rizikai, kreiptis į medikus arba savarankiškai pasitikrinti dėl ŽIV ar hepatito savikontrolės testu, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Daugiau informacijos čia.

Virusinis hepatitas C yra pirma virusinė liga, kuri yra išgydoma. Šios ligos gydymas Lietuvoje yra kompensuojamas iš PSDF.

ŽIV liga – neišgydoma, tačiau medikamentais efektyviai valdoma liga. Jos gydymas taip pat yra nemokamas, t. y. kompensuojamas iš PSDF biudžeto.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Higienos instituto rengiamas suaugusiųjų sveikatos tyrimas Lietuvoje bus atliekamas pirmąkart. Žmonių bus klausiama, ar stengiasi gyventi sveikai, taip pat ar žino, ką jų sveikatos labui daro valstybė.

Rinkti šių duomenų į namus ateis visuomenės sveikatos biurų specialistai. Visuomenės sveikatos biurų specialistų savo namuose žmonės gali sulaukti iki pat vasaros pradžios.

Šalies policija pabrėžia, kad gyventojai, prieš įsileisdami tyrimą atliekančius asmenis, turi reikalauti, kad šie parodytų darbo pažymėjimą.

Apklausa bus anoniminė, žmonių pateiktus duomenis tyrėjai naudos tik rezultatams apibendrinti.