„Lietuvą ir Ukrainą sieja glaudūs istoriniai ir kultūriniai saitai, bendra tapatybė ir vertybės. Todėl Ukrainos ištakų, jos istoriją lėmusių senovės kultūrų, Ukrainoje užgimusių ir poveikį aplinkiniams kraštams dariusių kultūros bei meno fenomenų pažinimas leidžia mums geriau suprasti vienus svarbiausių mūsų regiono partnerių“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo svarbų vaidmenį istorijoje, vakarietišką kultūrą ir vertybes skleidžiant į Rytus. Bendros valstybės laikais Ukraina ir Baltarusija susipažino su daugeliu Vakarų Europos civilizacijos reiškinių, formavusių europietiškąjį identitetą: gotikos, renesanso, baroko kultūra, Kijevas ir daugelis kitų dabartinės Ukrainos bei Baltarusijos miestų naudojosi Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų suteikta europietiškąja savivalda – Magdeburgo teisės privilegijomis.

Ukrainiečių tauta Maidane parodė, kad nori ir gali nulemti savo šalies ateitį, kad gina europietiškas vertybes ir europinę šalies kryptį. Mūsų pareiga – padėti ukrainiečiams eiti šiuo keliu.

Pasak prezidento, tarp abiejų šalių tautų nuolat vyko ir vyksta pasikeitimas pažiūromis ir idėjomis, kuris remiasi bendru europietišku paveldu: „Mes gyvenome ir gyvename tame pačiame istoriniame ir geopolitiniame lauke, todėl Lietuva palaiko ukrainiečių tautos siekį tapti euroatlantinės bendrijos nare“.

„Ukrainiečių tauta Maidane parodė, kad nori ir gali nulemti savo šalies ateitį, kad gina europietiškas vertybes ir europinę šalies kryptį. Mūsų pareiga – padėti ukrainiečiams eiti šiuo keliu“, – akcentavo šalies vadovas.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančioje parodoje „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“ pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Ukrainos istorijos lobynai, leidžiantys pažinti šią žemę nuo akmens ir bronzos amžių, Kijevo Rusios epochos iki 2014 metų Orumo revoliucijos.

Pasak Prezidentūros, tai puikus Lietuvos ir Ukrainos nacionalinių muziejų bendradarbiavimo pavyzdys, kurį ketinama plėtoti naujais projektais – bendromis tarptautinėmis parodomis ir kultūriniais mainais.

Paroda buvo atidaryta Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio jubiliejaus išvakarėse, taigi – vos kelios dienos prieš paskelbiant karantiną ir ilgam uždarant visus muziejus lankytojams. Visgi jos eksponavimo laiką pavyko pratęsti iki spalio 25 dienos ir dabar paroda yra aktyviai lankoma.

Kadangi parodos artefaktai labai vertingi, juos taip pat saugo ir Lietuvos šaulių sąjunga. Prezidentas padėkojo šauliams už puikų pilietiškumo pavyzdį.

Parodos idėja – atrasti Baltijos jūros regiono šalių skirtumus ir panašumus bei juos atskleisti darbuose.   

Parodoje „Roundabout Baltic” savo darbus eksponuoja aštuonių šalių kūrėjai – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos. Ji jau eksponuota Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Islandijoje, iki šiol ją aplankė per 50 000 lankytojų.

„Šios parodos idėja gimė iš mano kelionių, iš jų patirties. Gimiau Gdanske, prie jūros, ir supratau, kad kai kuriose vietose pasijuntu kaip namie, net jei jose lankausi pirmąkart. Tada ėmiau stebėti ir nagrinėti tai, ir supratau, kad visas tas vietas sieja jūra. Supratau, kad būtų visai neblogai patikrinti, ar tas šalis, kurias sieja Baltijos jūra ir skiria kalba, istorija, kultūra, ekonomika, ar jos turi kokių nors panašumų“, – sakė parodos kuratorė Agnieszka Jacobson-Cielecka.

Pasak kuratorės, tai paroda-pasakojimas, vaizdu nusakantis panašumus ir skirtumus, dėliojantis savitą emocinį kraštovaizdį iš kasdienio naudojimo daiktų. Kuratorė atrinko tokius objektus, kurie savo forma ar sandara įsišakniję regionui būdingoje tradicijoje, taip pat atskleidžia ryšį su aplinka, atspindi vizualinę regiono charakteristiką. Parodos objektai pristatomi ne pagal kilmės šalį, o pagal kuratorės sumanytas temas, ieškant bendrų savybių ir panašumų.

„Parodos esmė – sukurti pasakojimą. Žiūrint ekspoziciją sunku atskirti, kuris objektas kuriai šaliai priklauso, nes tai sukurta vaikštant pajūriu“, – pasakojo A. Jacobson-Cielecka

Staliowa Wolios regioninio muziejaus, Adomo Mickevičiaus instituto, Lenkijos instituto Vilniuje bei Vilniaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus rengiama paroda Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus atidaryta rytoj. Ji yra festivalio „Dizaino savaitė” dalis.

Pirmą kartą muziejaus istorijoje lankytojams pristatoma beveik šimtas eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų ir atskleidžiančių tuometinę Rytų bei Vakarų kultūrų sąveiką regione, kuriame prasidėjo Šilko kelias.

Lietuvos kultūros tarybos remiamas Rytų meno parodų ciklas tęsis beveik visus metus: vasario mėn. Vilniaus paveikslų galerijoje bus rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai; kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejuje pristatomos Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos; liepos mėnesį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – Japonų kaligrafijos paroda.

Senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, buvo Rytų ir Vakarų kultūrinių, politinių bei ekonominių mainų arterija, kreipusi prekeivius upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Jis prasidėjo senovės Kinijoje, sujungė Centrinę bei Vakarų Aziją su Europa ir palei Šilko kelią besidriekiančiuose regionuose paliko daug istorinių lobių.

Parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ eksponuojama beveik šimtas eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų ir atskleidžiančių tuometinę Rytų bei Vakarų kultūrų sąveiką regione, kuriame prasidėjo Šilko kelias. Šilko kelias darė poveikį tiek materialiniam, tiek kultūriniam žmonių gyvenimui. Europiečiams jis suteikė galimybę susipažinti su naujomis amatų technologijoms ir medžiagomis, kultūra ir religija. Kiniją taip pat pasiekė Europos įtaka: į Kiniją keliaudavo meno kūriniai, amatininkų dirbiniai, o per juos taip pat susipažinta su įvairiomis kultūromis ir religijomis.

Nors prekybos keliai pradėjo formuotis dar iki Hanų dinastijos (206 pr. Kr.–220), būtent šis periodas buvo Šilko kelio klestėjimo pradžia. Taigi lankytojai galės pamatyti puikius Hanų dinastijos valdymo laikotarpio keramikos, bronzos, nefrito, aukso, lako ir tekstilės dirbinius.

Antrasis Šilko kelio plėtros laikotarpis siejamas su Tangų dinastija (618–907), kurios valdymo metais senosios Kinijos kultūra pasiekė didžiausias aukštumas. Keletas Tangų dinastijos laikotarpio dirbinių vaizduoja kupranugarį – vieną iš Šilko kelio simbolių, nes prekeiviai krovinius dažnai gabendavo kupranugariais.

Parodoje eksponuojami įvairūs tekstilės gaminiai. Per ilgus amžius būta pačių įvairiausių mainų ir prekybos objektų, tačiau beveik neįmanoma aprašyti šilko ir kitų tekstilės gaminių svarbos. Dėl nuolat augančio šilko ir tekstilės gaminių populiarumo tarp prekeivių kilo ir Šilko kelio pavadinimas. Pirmieji gaminti ir naudoti natūralų šilką pradėjo kinai prieš beveik 5 000 metų, o

Europoje jis paplito tik viduramžiais. Taigi daugelį amžių, kol šilkas pasiekdavo Europą, jis tapdavo brangesnis už auksą.

Eksponuojami dirbiniai yra atkeliavę iš Sindziango uigūrų autonominio regiono, kuris yra neatskiriama Šilko kelio dalis, nes prieš trejetą ar ketvertą tūkstančių metų kultūriniai mainai tarp Rytų ir Vakarų prasidėjo su nomadų migracija. Kai kurie objektai iš šio regiono liudija pirmuosius ryšius tarp Azijos ir Europos. Keliuose senosios Kinijos dirbiniuose galima įžvelgti graikų ir romėnų kultūros įtaką. Parodoje pristatyta ir Henano provincija. Henano provincija, esanti Geltonosios upės vidurupyje ir žemupyje, yra ypatingos svarbos Kinijos kultūros lopšys.

„Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ yra pirmoji senosios Kinijos meno paroda, surengta Lietuvoje, ne tik pristatanti artefaktus iš Sindziango uigūrų autonominio regiono bei Henano provincijos, bet ir paliudijanti, kaip Šilko kelias paveikė Rytų ir Vakarų kultūrinius mainus.

Paroda surengta minint dvidešimt penktąsias Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių ryšių užmezgimo metines.

Gruodžio 29 d., antradienį, 17 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) įvyks Ramunės Sakalauskaitės knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ pristatymas.

Literatūrologas Valentinas Sventickas: „Literatūros apie Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską esama. Taigi naujos knygos autorei reikėjo rasti savo kelią. Rado. Ramunė Sakalauskaitė sutramdė jausmus ir pasuko gerąja prasme objektyvaus pasakojimo keliu. Galėjo atsitikti ir kitaip, nes ji pati priklausė Monsinjorui artimų žmonių ratui. Autorė sumaniai pasirėmė žinomais šaltiniais ir rado naujų – kalbindama žmones, lankydama Monsinjoro gyventas vietas, rausdamasi archyvuose. Biografija nuodugni, patikima ir nedaugiažodė. Monsinjoras iš šios knygos žvelgia į mus šviesus ir paprastas. Ir klausiantis: „Ar supratote, ką pasakiau savo gyvenimu?“

Knygos apie Monsinjoro K. Vasiliausko (1922–2001) gyvenimo kelią autorė, ketverius metus rinkusi medžiagą knygai, remiasi visais jai buvusiais prieinamais šaltiniais: Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyve saugoma kunigo byla, Lietuvos ypatingajame, Latvijos valstybės, Daugpilio archyvuose rastais dokumentais, niekur neskelbtais kunigo laiškais šeimos nariams, Latvijoje, kurioje gyveno, kai 1958 m., pasibaigus tremties laikui, negalėjo grįžti į Lietuvą, jį globojusiųeucharistiečių ir žmonių, tuo laikotarpiu kartu su juo dirbusių Latvijos Andrejaus Ždanovo kolūkyje, atsiminimai. Autorės pasakojimą paįvairina nemažai nuotraukų.

Atskira knygos dalis – K. Vasiliauską pažinojusių kunigų (Vaclovo Aliulio, Jono Borutos, Antano Dilio, Ričardo Doveikos, Arūno Kesilio, Kęstučio Latožos, Tadeušo Matulianeco, Gintaro Petronio, Juozo Tunaičio) atsiminimai.

R. Sakalauskaitė, K. Vasiliauską pažinojusi nuo 1989 m., yra viena iš dokumentinio filmo apie kunigą „Laimingi buvę jo akivaizdoje“ scenarijaus autorių. Jos iniciatyva prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas Monsinjoro atminimui skirtas skveras, pastatyta skulptūra.

Šiais laikais, kai trūksta autoritetų, menkėja vertybės, K. Vasiliausko gyvenimo pavyzdys yra įkvepiantis ugdant jaunąją kartą.

Knygos pristatyme gruodžio 29 d. LDM Taikomosios dailės muziejuje dalyvaus kunigai Pranciškus Čivilis ir Antanas Saulaitis, taip pat Romualdas Budrys, prof. Viktorija Daujotytė, grigališkojo choralo ansamblis „Vox clara“ (vadovas Šarūnas Visockis). Vakarą ves literatūrologas Valentinas Sventickas.

Tą pačią dieną 15 val. 15 min. Dievo Gailestingumo šventovėje (Dominikonų g. 12, Vilnius) bus aukojamos šv. Mišios už monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Jas aukos kunigas Gintaras Petronis.

Rengėjai VšĮ „Porta artis“ ir Lietuvos dailės muziejus.                                                             

Kazimieras Vasiliauskas buvo politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis ir ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, pirmasis 1993 m. atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas, žinomas ir gerbiamas visuomenės narys. 1994 m. vasario 10 d. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 m. jam įteikta Santarvės fondo premija. 1998 m. vasario 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba monsinjorui K. Vasiliauskui suteikė garbės nario vardą. 2000 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu monsinjorui K. Vasiliauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 m. liepos 1 d. jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Rugsėjo 18-19 dienomis Lietuvos ansamblių tinklas (LAT) kviečia visus vilniečius ir miesto svečius į Taikomosios dailės muziejų pasiklausyti Lietuvoje gana retai atliekamos Ukrainos kompozitorių muzikos. Netikėtos muzikinės sankirtos, vyresniosios ir jaunesniosios kompozitorių kartos kūriniai žada išties puikios muzikos gūsį.

Pirmajame koncerte Lietuvos publika galės susipažinti su Boriso Liatošinskio muzika. Jis – vienas ryškiausių Ukrainos XX a. naujosios kartos kompozitorių, laikomas šios šalies naujosios muzikos mokyklos, dar vadinamos Kijevo kompozitorių mokykla, pagrindėju, išugdžiusiu ir aplink save subūrusiu svarbiausius XX a. antrosios pusės ukrainiečių kūrėjus. Greta B. Liatošinskio kūrybos skambės ir  jo mokinių Vitaly Hodziatskio, Zoltano Almashi, Yevheno Stankovychiaus, Valentino Silvestrovo kūryba, o ryškiu vakaro akcentu taps B. Liatošinskio klasėje studijavusio lietuvių kompozitoriaus Osvaldo Balakausko opusas. Vakaro koncertą nuspalvins Lietuvos fortepijoninio trio „Kaskados“ nariai – smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Edmundas Kulikauskas, o jiems talkins pianistas Rytis Paulius Juškaitis.

Antrasis koncertas skirtas jaunosios kartos Ukrainos kompozitorių Bohdano Sehino, Annos Arkushynos, Alexanderio Schetynskio, Victorios Polevos, Annos Korsun Maximo Kolomiietso bei Artemo Nyzhnyko kūrybiniams eksperimentams. Koncerte kartu su Lietuvos ansamblių tinklo muzikantais, kuriems vadovaus dirigentas Vykintas Baltakas, pasirodys ir kompozitorių idėjas įgyvendinti padės svečias iš Ukrainos, šio projekto kuratorius akordeonininkas Romanas Yusipey.

Ukrainiečių akordeonininkas Romanas Yusipey baigė P. Čaikovskio nacionalinę muzikos akademiją Kijeve, Studijavo Hanoverio muzikos ir dramos universitete. Muzikantas yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, buvo Lanciano tarptautinio akordeonininkų konkurso Italijoje žiuri narys. R. Yusipey surengė daugiau kaip 60 koncertų, kuriuose kaip solistas koncertavo su simfoniniais orkestrais, vadovaujant Ukrainos ir Lenkijos dirigentams. Atlikėjas bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, jis yra atlikęs ne vieną šiuolaikinio kūrinio premjerą tokių kompozitorių kaip Giia Kancheli, Jacqueline Fontyn, Dmitry Kourliandskis, Vladimiras Rannievas, Aleksandras Khubeevas, Bohdanas Sehinas, Viktoria Polevaia, Zoltanas Almashi, Oleksandras Grinbergas, Anna Havrylets, Alla Zagajkevytch, Serhiy Zazhytko, Maksymas Kolomiietsas, Serhiy Piljutikovas, Liubava Sydorenko, Maksymas Shorenkovas ir Oleksandras Shchetynsky. Greta aktyvios koncertinės veiklos R. Yusipey inicijavo keletą meno projektų, tarp kurių – Accordion Extreme, De profundis su Sofijos Gubaidulinos kūriniais, ONLY YOUsipei.

Šiuolaikinės muzikos atlikėjus vienijantis ir kasmet Lietuvos visuomenei naujus vardus pristatantis Lietuvos ansamblių tinklas šiais metais savo muzikinį linkėjimą skiria Ukrainai. Du muzikiniai vakarai žada išties įdomių eksperimentų ir atradimų.

Koncertai vyks rugsėjo 18-19 d., 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A).

Įėjimas į koncertus nemokamas.

Daugiau informacijos apie koncertus rasite: www.lithuanian-ensemble.net ir https://www.facebook.com/events/416142488571602/

Koncertų programos:

2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienį, 18 val.

BORISO LIATOŠINSKIO MOKYKLA

BORIS LYATOSHINSKY (1895–1968)

Sonata smuikui ir fortepijonui | for violin and piano, Op. 19

Allegro impetuoso. Meno mosso. Allegro impetuoso.

Tempo precedente. Sostenuto e tranquillo. Lento

Allegro molto risoluto

VITALY HODZIATSKY (*1936)

Gaps of the Planes (Разрывы плоскостей) fortepijonui

ZOLTAN ALMASHI (*1975)

Preliudas violončelei

YEVHEN STANKOVYCH (*1942)

Sonata Nr. 3 violončelei ir fortepijonui

OSVALDAS BALAKAUSKAS (*1937)

Devyni šaltiniai smuikui, violončelei ir fortepijonui

VALENTIN SILVESTROV (*1937)

Sonata Post scriptum smuikui ir fortepijonui

Largo – Allegro

Andantino

Allegro vivace, con moto

Atlieka

RUSNĖ MATAITYTĖ, smuikas

EDMUNDAS KULIKAUSKAS, violončelė

RYTIS PAULIUS JUŠKAITIS, fortepijonas

2015 m. rugsėjo 19 d., šeštadienį, 18 val.

EKSPERIMENTINĖ NAUJOJI MUZIKA

BOHDAN SEHIN (*1976)

And the Sailors Enjoying the View of the Earth... akordeonui

ANNA ARKUSHYNA (*1989)

Körnung (Graininess) ansambliui

ALEXANDER SCHETYNSKY (*1960)

Two... In Parallel... Disjoint? klarnetui ir akordeonui

VICTORIA POLEVA (*1962)

Null akordeonui

ANNA KORSUN (*1986)

Plexus ansambliui

MAXIM KOLOMIIETS (*1981)

Re-pulse obojui ir akordeonui

ANNA KORSUN (*1986)

UnderSurFace ansambliui

ARTEM NYZHNYK (*1980)

Miserere akordeonui

Atlieka:

LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS

GIEDRIUS GELGOTAS, fleita

ROBERTAS BEINARIS, obojus

ANDRIUS ŽIŪRA, klarnetas

PAULIUS LUKAUSKAS, valtorna

SIGITAS GAILIUS, mušamieji

IEVA SIPAITYTĖ, smuikas 

VITA ŠIUGŽDINIENĖ, violončelė

RIMA CHAČATURIAN, fortepijonas

ROMAN YUSIPEY, akordeonas

VYKINTAS BALTAKAS, dirigentas

Nauja mados istoriko Aleksandro Vasiljevo paroda „Maištas buduare“ skirta XX a. aštunto dešimtmečio madai. Tas neilgas laiko tarpsnis stiliaus požiūriu buvo margas, eklektiškas, prieštaringas. Žinovai jį lygino su kunkuliuojančiu kūrybinės minties katilu, savotišku ateities mados išbandymo poligonu. Aštuntame dešimtmetyje buvo kovojama už saviraiškos teises, bet pasigendama vieningos mados koncepcijos. Tai revoliucinis stilistinių pokyčių mene ir madoje metas: hipių epochą keitė liaudiškas (folk) stilius, vėliau plinta retro ir kariškas (military) stilius, greta randasi disko ir žėrinčio roko (glam rock) bei pankų stiliai.

Aštunto dešimtmečio pradžioje hipių estetika keitė daugelio gyvenimo reiškinių formavimosi kryptį. Mados kūrėjams hipiai paliko pilną skrynią idėjų, kuriomis naudojasi naujos dizainerių kartos, – nutrintus džinsus, odines liemenes, kariškas milines ir batika dekoruotus marškinius. Susidomėjimas etniniais apdarais – taip pat hipių nuopelnas. Išradingomis etninių stilių interpretacijomis garsėjo Yves Saint Laurentas (1936–2008). Jo „rusišką kolekciją“ keitė Kinijos šilkinės gėlėtų raštų suknios, švarkai stačiomis apykaklėmis (vad. mandarinais), papildė Indijos, Meksikos ir Maroko sidabras, skimbčiojantys čigoniški žiedo formos auskarai, hipių iš indėnų nusižiūrėti palankumo ar draugystės ženklai, suvyti iš siūlų, plonų odos juostelių su karoliukais.

Madingam uniseksui atstovavo military ir safario stiliai, vienaip ar kitaip susiję su kariškų drabužių elementais. Military ir safario madą tas pats Y. Saint Laurentas pavertė klasika. Patogią ir funkcionalią jo kolekciją pirmiausia pripažino keliautojai ir medžiokliai. Greitai ja susidomėjo ir konservatyviau nusiteikę miestiečiai. Prie military „prilipo“ pankai, pabrėžtinai aktyviai mūvėdami kamufliažines kelnes su daugybe kišenių ir sunkius kareiviškus batus.

Paroda „Maištas buduare“ – tai spalvų, formų ir idėjų kaleidoskopas. Ekspozicijoje pristatomos aštuonios svarbiausios stilistinės mados kryptys, atspindinčios maištingo, ryškaus ir margaspalvio dešimtmečio madą, kai jaunimo muzika ir šokiai visame pasaulyje nugalėjo manieringą, perdėtai mandagią buržua visuomenę. Pirmą kartą Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodoje lankytojų dėmesį patraukia ne tik moteriški, bet ir vyriški kostiumai – demonstruojami ant naujų manekenų su rankomis, galvomis, perukais ir batais.

Parodos kūrėjai tikisi, kad 100 naujų siluetų, kuriuos papildo per 400 aksesuarų, sukels teigiamų emocijų audrą ir mielų vyresnės kartos prisiminimų apie neeilinio dešimtmečio mados stilių įvairovę, kurių jungimas ir sąmoningas painiojimas vidinės laisvės jausmą padovanojo ir modeliuotojams, ir tiems, kas vilkėjo jų sukurtus darbus.

Keletas A. Vasiljevo biografijos faktų

Aleksandras Vasiljevas – mados istorikas, žinomas teatro dailininkas menotyrininkas, kolekcininkas, interjerų dizaineris – gimė 1958 m. Maskvoje, teatralų šeimoje.

1982 m. jis išvyko į Paryžių, dirbo įvairiuose teatruose, apipavidalino ne vieną renginį, tarp jų – Théâtre du Rond-Point, vykusį Eliziejaus laukuose, Avinjono, Le Lucernaire, Karališkosios Versalio operos, Cartoucherie, Jaunojo Prancūzijos baleto, Ballet du Nord, Bastilijos operos studijos festivalius.

25 šalyse Aleksandras Vasiljevas yra sukūręs dekoracijų daugiau kaip šimtui teatrų pastatymų, filmų. Su juo bendradarbiavo Londono nacionalinis, Flandrijos karališkasis, Glazgo, Osakos, Tokijo, Nevados, Santjago miestų teatrai ir baleto trupės. Aleksandras Vasiljevas neapsiriboja vien kūryba. Nuo 1994 m. Rusijoje ir užsienyje jis dėsto kolegijų ir universitetų studentams, keturiomis kalbomis skaito sceninio dizaino ir mados istorijos paskaitas. Ilgus metus dirbo specialiuoju korespondentu „Vogue“ ir „Harper’s Bazzar“ žurnalų rusiškų leidinių redakcijoje, yra parašęs trisdešimt knygų, vadovauja madų festivaliui Samaroje „Aleksandro Vasiljevo Pavolgio sezonai“, nuo 2002 m. rengia madai skirtas televizijos laidas, yra jų autorius ir vedėjas. 2003 m. Maskvoje atidarė interjerų dizaino studiją.

Aleksandras Vasiljevas apdovanotas S. Diagilevo ir V. Nižinskio medaliais, „Mecenato“ ordinu, Rusijos menų akademijos aukso medaliu. Turkijoje jis dukart pelnė „Tobab“ premiją. 2010-ųjų „The World Fashion Awards“ jį pagerbė „Mados legendos“ premija. 2011 m. jis tapo Rusijos menų akademijos garbės nariu ir „Tautos pripažinimo“ premijos laureatu.

Parodos atidarymas: rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Įėjimas tik su kvietimais.

Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos dailės muziejus kviečia apsilankyti Taikomosios dailės muziejuje, kur atidaryta nauja Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda „Materia Prima“.

Dvylika Lenkijos dizainerių ir daugelį premijų bei apdovanojimų pelniusį fotografą Kacperą Kovalskį sujungianti paroda kviečia pažvelgti, kas yra pirminė materija. Parodos kuratorė ir Lenkijos dizaino propaguotoja pasaulyje  Agnieszka Jacobson-Cielecka teigia, kad pirminės materijos yra mus supančioje aplinkoje ir iš jos galima kurti. Pirminė materija – šios ekspozicijos įkvėpimo šaltinis.

„Pirminė materija – pirminės medžiagos: smėlis, molis ar vanduo. Kita vertus, tai tartum estetinė matrica mūsų smegenyse. Tai, kas veikia mūsų estetinį požiūrį. Mano įsitikinimu, šiais laikais jau negalima kalbėti apie nacionalinį dizainą, būdingą tik tam tikrai tautai ar vietovei, nes žmonės nuolat juda, keičia gyvenamą vietą“, – pasakoja A. Jacobson-Cielecka.

Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Kasner džiaugiasi ilgamečiu bendradarbiavimu su Lietuvos dailės muziejumi ir galimybe atidaryti duris kaimyninės šalies kūrėjų darbams Lietuvoje. Ji tikisi, kad paroda leis pamatyti kitokią Lenkiją.

„Institutui labai svarbūs projektai, kurie gali pristatyti šiuolaikinę Lenkiją. Stengiamės parodyti tai, kas gali būti patrauklu lietuviams.  Manau, kad dizainas – ta erdvė, kuri gali būti įdomi kiekvienam žmogui“, – įsitikinusi M. Kasner.

Dizaino objektai ir fotografijos papildo vienas kitą ir padeda įžvelgti gilesnę prasmę. Fotografijose užfiksuota Lenkijos gamta panaši į Lietuvos, todėl organizatoriai tikisi, kad paroda lietuviams bus artima.

„Man patinka ši paroda, nes jos perduodama žinia paprasta ir aiški. Net ir dizaino nestudijavęs žiūrovas ją puikiai supras. Jeigu jiems tokie vaizdai kels asociacijų, jie pradės įžvelgti grožį ir meną. Manau, tada ir bus pasiektas tikslas“, – teigia A. Jacobson-Cielecka.

Parodą, anksčiau savo kelią pradėjusią Klaipėdoje, tikimasi, galės išvysti ir kauniečiai. Ekspozicija Taikomosios dailės muziejuje veiks iki kovo 2-osios.