Hondūras, viena iš 14 valstybių, vis dar pripažįstančių Taipėjų, pareiškė, kad perėjo į kitą pusę po to, kai Taivanas atsisakė padidinti finansinę pagalbą besivystančiai šaliai.

„Manau, kad žmonės suinteresuoti dalyvauti pasaulyje. Taivanas gali daug ką pasiūlyti, taip pat ir, pavyzdžiui, tarptautinėse institucijose, kuriose dirba nepaprastai talentingi žmonės, turintys didžiulę patirtį ir kompetenciją, – vėlai ketvirtadienį Nigeryje duotame interviu teigė A. Blinkenas. – Šalys turi pačios nuspręsti, ar ir kaip jos nori tuo pasinaudoti.“

Valstybės sekretorius sakė, kad JAV pasiūlė savo „paramą Taivano gyventojams“, tačiau jos taip pat laikosi „vienos Kinijos“ politikos, pagal kurią pripažįstamas tik Pekinas.

„Šalys turi priimti savarankiškus sprendimus dėl savo užsienio politikos, – teigė jis. – Mes tai paliekame joms pačioms.“

1979 metais JAV pripažino Pekiną, tačiau tiekia ginklus Taivanui – savarankiškai demokratinei salai, į kurią pretenzijas reiškia Pekinas, neatmetantis galimybės ją užgrobti jėga.

Taivanas oficialiai vadinasi Kinijos Respublika – tai žemyno nacionalistų, pabėgusių į salą po pralaimėto pilietinio karo komunistams, palikimas.

„Ministrė vyks dviejų dienų vizito į Taivaną“, – žurnalistams apie žingsnį, galintį sukelti įtampą su Kinija, sakė ministerijos atstovas spaudai.

„Vizito tikslas – sustiprinti ir išplėsti bendradarbiavimą su Taivanu mokslo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse“, – pridūrė jis.

Vizitui rengiamasi praėjus dviem mėnesiams po to, kai aukšto rango Vokietijos parlamento delegacija nuvyko į savivaldžią salą. Tą vizitą griežtai kritikavo Pekinas.

Kinija demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir yra pažadėjusi vieną dieną salą užimti, prireikus – jėga.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), Pekinas padidino karinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą Taivanui, nes dabartinė jo išrinkta vyriausybė salą jau laiko suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.

Sausį Taivane apsilankę deputatai priklauso verslą remiančiai Laisvajai demokratų partijai (FDP) – jaunesniajai Vokietijos koalicinės vyriausybės partnerei, kuriai priklauso ir B. Stark-Watzinger.

Parlamentarai savo viešnagę pavadino „solidarumo ženklu“ su demokratine sala.

Kinija nuolat priešinasi oficialiems kontaktams su Taivanu ir vis pikčiau reaguoja į gausius Vakarų politikų vizitus.

Praėjusiais metais įtampa išaugo, kai Pekinas padidino karinį spaudimą ir pradėjo didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, protestuodamas prieš tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą rugpjūčio mėnesį.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį pabrėžė, kad Berlynas laikosi „vienos Kinijos“ politikos, kartu palaikydamas „glaudžius ir gerus ryšius su Taivanu“.

„Taivanas yra demokratija ir svarbi Vokietijos prekybos ir investicijų partnerė, todėl reguliarūs mainai, taip pat abipusiai ministrų vizitai yra visiškai normalus dalykas“, – sakė jis.

Gaosiongo apygardos prokuratūra teigia, kad Hsia Fu-hsiangas (Sia Fuhsiangas), kuris dirbo Karinių jūrų pajėgų politinio karo departamento vadovo pavaduotoju, ir buvęs parlamentaras Lo Chih-mingas (Lo Čihmingas) „sudarė galimybes Kinijos žvalgybos darbuotojams užmegzti ryšius su mūsų į pensiją išėjusiais generolais ir netgi juos užverbuoti, kad šie savo veiksmais sukurtų Kinijos organizacijų tinklą“.

Be to, jie abu nuo 2013-ųjų bendradarbiavo su Kinijos organizacijomis, kurios, užverbavusios į atsargą išėjusius generolus, stengėsi „skatinti (Taivano) susivienijimą su Kinija“.

Pekinas tvirtina, jog demokratiškai valdomas Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis, kurią vieną dieną ketina atsiimti, jei prireiks – jėga.

Abi pusės šnipinėja viena kitą nuo tada, kai 1949 metais nacionalistai, pralaimėję pilietinį karą žemyninėje dalyje prieš komunistus, pabėgo į salą ir įkūrė konkuruojančią vyriausybę.

Pasak prokurorų, Hsia Fu-hsiangas ir Lo Chih-mingas užmezgė ryšius su mažiausiai 48 aukšto rango į pensiją išėjusiais karininkais ir surengė jiems 13 apmokamų kelionių.

„Raginame į pensiją išėjusius kariškius atsargiai vertinti nepagrįstas išmokas, kai jie vyksta į renginius Kinijoje, kad nepakliūtų į [Pekino] spąstus“, – sakė prokurorai.

Šie du vyrai buvo sulaikyti sausį ir toliau laikomi areštinėje, o jei bus pripažinti kaltais, jiems gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši byla buvo iškelta netrukus po to, kai prokurorai pradėjo tyrimą dėl į pensiją išėjusio oro pajėgų pulkininko, įtariamo per aštuonerius metus Pekino vardu užverbavus mažiausiai šešis Taivano karinių oro ir jūrų pajėgų aktyvios tarnybos karininkus.

Kai kurie buvę aukšto rango Taivano kariuomenės pareigūnai pastaraisiais metais buvo kaltinami plėtoję šnipinėjimo tinklus Kinijos naudai.

Vienas į pensiją išėjęs oro pajėgų generolas majoras sausį buvo nubaustas ketverių metų lygtine laisvės atėmimo bausme už tai, kad, teismo teigimu, priėmė Honkongo verslininko, galimai veikusio Pekino vardu, pasiūlytus valgius ir keliones. Teismas pažymėjo, kad jis gailisi dėl šių savo veiksmų ir anksčiau niekada nebuvo teistas.

Sekmadienį svarbiame parlamento, paprastai automatiškai tvirtinančio vyriausybės nutarimus, posėdyje Kinija pranešė, kad karines išlaidas didina 7,2 proc. – sparčiausiai per pastaruosius ketverius metus – iki 1,55 trilijono juanių (210,06 mlrd. eurų).

Taivano gynybos ministras Chiu Kuo-chengas (Čiu Kuočengas), kalbėdamas įstatymų leidėjams, sakė: „Atrodo, kad kita pusė ruošiasi panaudoti jėgą, jei prireiktų ateityje.“

Taivanas gyvena nuolatinės Kinijos, demokratiškai valdomą salą laikančios savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną gali užgrobti, prireikus – jėga, invazijos grėsmės sąlygomis.

Praėjusiais metais Pekinas padidino spaudimą ir rugpjūčio mėnesį, po to, kai saloje apsilankė tuometinė Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), surengė didžiules karines pratybas aplink Taivaną.

Pirmadienį Chiu Kuo-chengas pareiškė, kad būsimi aukšto lygio užsienio svečių vizitai gali paspartinti invaziją.

„Manau, kad jie laukia tinkamos priežasties siųsti karius, pavyzdžiui, aukšto lygio kitų šalių vizitų į Taivaną arba pernelyg dažnos veiklos tarp mūsų kariuomenės ir kitų šalių, – teigė jis.

Ministras sakė, kad Taivanas „iš anksto ruošiasi“ įsibrovimams giliau į vandenis aplink salą, nei tai buvo įprasta pastaraisiais metais.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje atmetė Chiu Kuo-chengo komentarus.

„Taivanas yra Kinijos dalis, todėl Taivanas neturi gynybos ministro, – teigė Mao Ning. – Abi Taivano sąsiaurio pusės yra Kinijos teritorija. Kinija imsis griežtų priemonių savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti.“

Sekmadienį Pekine vykusiame Nacionaliniame liaudies suvažiavime kadenciją baigiantis Kinijos premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pakartojo, kad žemyninė Kinijos dalis nepritaria Taivano nepriklausomybei, ir pasisakė už „taikų susivienijimą“.

Pirmadienį Taivano premjeras Chen Chien-jenas (Čen Čiendženas) paprašė Kinijos gerbti Taivaną.

„Tarpvalstybiniai santykiai turėtų būti palaikomi vadovaujantis racionalumo, lygybės ir abipusės pagarbos principais, kad santykiai galėtų vystytis teigiamai, sveikai ir tvariai“, – sakė jis.

„Kinijos pozicija Lietuvos verslo atžvilgiu švelnėja, tai akivaizdu, nes yra duodami siūlymai vėl gauti eksporto garantijas, jei norime importuoti iš Kinijos tam tikras žaliavas. Po truputį atlaisvėja“, – BNS antradienį sakė Taivane viešintis V. Janulevičius.

Pasak jo, eksporto garantijos reiškia, jog Lietuvos įmonės gali sumokėti avansą už Kinijos gamintojų produkciją, o likusią sumą, – prekėms atvykus į Lietuvą.

„Prasideda atidėjimai, kurie buvo panaikinti Lietuvai prieš dvejus metus“, – teigė V. Janulevičius.

„Dar ne visos įmonės gali tiesiogiai gauti ir tiekti medžiagas, bet akivaizdu, kad per ateinantį laikotarpį, panašu, visi suvaržymai bus jau nuimti. Bent jau tokią nuojautą turime“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sausį po susitikimo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Iveala) Davose sakė, kad Kinija šiek tiek keičia savo laikyseną iš agresyvios į diskutuojančią ir tikėtina, kad ji toliau keisis.

Kinija gruodį užblokavo ES prašymą PPO sudaryti arbitrų kolegiją dėl Pekino apribojimų importui iš Lietuvos, tačiau Vilnius teigia, jog tai neturėtų smarkiai užtęsti proceso.

Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į PPO.

Be to, Lietuvos Vyriausybės ir verslo atstovų vizito metu Lietuvos pramonininkų konfederacija pasirašė susitarimo memorandumą su Nacionaline pramonės ir prekybos asociacija (CNAIC), o penktadienį pasirašys memorandumą su Nacionaline pramonės federacija (CNFI).

Memorandumą dėl bendradarbiavimo lazerių technologijų srityje pirmadienį pasirašė Taivano ekonomikos reikalų viceministras Chern-Chyi C.C. Chenas (Čern Či Čenas) ir Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, skelbia Taivano ministerija.

K. Žemaitis sako, kad 2023-ieji turėtų būti proveržio metai plėtojant ekonominius santykius  su Taivanu.

„Siekiame paspartinti dvišalį technologijų įmonių bendradarbiavimą, geriau išnaudoti Lietuvos informacinių ir ryšių, finansinių technologijų potencialą, kad kuo daugiau Taivano technologinių kompanijų imtų kurtis ir investuoti Lietuvoje“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojamas K. Žemaitis.

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis mano, kad tai būdas Lietuvos lazerių įmonėms įeiti į puslaidininkių ir elektronikos pramonėms skirtos įrangos kūrimo ir diegimo grandines.

„Kartu su ITRI ir bendraudami su dideliais integratoriais apjungsime savo kompetencijas ir žinojimą, spręsdami galutinių technologijos vartotojų dabartines ir ateities problemas“ – pranešime sakė G. Račiukaitis.

Taivano ekonomikos reikalų ministrė Mei-Hua Wang (Mei Hua Vang) sakė, kad šis susitarimas sukurs svarbių galimybių abiejų šalių aukštųjų technologijų pramonei.

Chern-Chyi C.C. Chenas teigė, kad Taivanas jau pasiekė konkrečių rezultatų bendradarbiaudamas su Lietuva įvairiuose sektoriuose, įskaitant puslaidininkių, lazerių ir startuolių plėtrą.

Susitarimuose numatoma su savo nariais dalintis informacija apie Taivano ir Lietuvos įmonių verslo interesus, siūlyti galimus partnerius, rengti mainų vizitus verslo bendradarbiavimo tikslais, padėti dalyvauti prekybos ar investicijų projektuose savo arba trečiosiose šalyse. Taip pat planuojama keistis svarbia informacija, siekiant sudaryti palankią aplinką prekybai ir investicijoms tarp Lietuvos ir Taivano.

Taivane K. Žemaitis su Ch. Chenu ir skaitmeninimo viceministru Ning Yehu aptarė bendrus projektus, kurie leistų diversifikuoti tiekimo grandines, didinti kibernetinį saugumą, verslo konkurencingumą, o Lietuva galėtų tapti Taivano technologijų vartais į Europos Sąjungos rinką.

Be K. Žemaičio, į Taivaną atvyko daugiau nei 30 Lietuvos įmonių atstovų – tai yra didžiausia šalies verslo delegacija Taivane.

Portalas vz.lt skelbė, kad Lietuvos lazerių asociacija pirmadienį pasirašė ketinimų protokolą su Taivano pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI) ir dar dviem šios šalies pramonės asociacijomis dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir plėtros centro vystymo Taivane.

Anot asociacijos prezidento Gedimino Račiukaičio, jei neiškils įrangos tiekimo problemų, centras Tainane, pietinėje Taivano dalyje esančiame mieste, gali būti atidarytas jau šių metų antroje pusėje.

„Taivanas ir Jungtinės Valstijos toliau stiprins karinius mainus“, – sakė ji po prezidentūroje Taibėjuje įvykusio susitikimo su JAV Kongreso delegacija.

„Eidamas į priekį Taivanas dar aktyviau bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis demokratinėmis partnerėmis, kad stotų prieš tokius pasaulinius iššūkius kaip autoritarinis ekspansionizmas ir klimato kaita“, – sakė ji.

Prezidentė nepateikė daugiau detalių dėl to, kokie mainai galėtų vykti ateityje.

Reaguodami į šį vizitą, protestuoti susirinko daugybė aktyvistų.

„Kinija lauk“, – šaukė kai kurie prie Taipėjaus oro uosto susirinkę demonstrantai, laikydami plakatus su užrašais „Taivanas ir Kinija – dvi atskiros valstybės“, taip išreikšdami nepritarimą Pekino teiginiui, jog Taivanas yra jo teritorijos dalis.

Per COVID-19 pandemiją dėl griežtos pasienio kontrolės abiejų šalių santykiai smarkiai sumenko, tačiau dėl didėjančios įtampos bendradarbiavimas buvo itin retas ir prieš koronavirusą.

Spalį Taivanas vėl atvėrė savo sienas, bet nepaisant to sugriežtino taisykles Kinijos piliečiams, įskaitant draudimą turistams atvykti į šalį.

Delegacija iš šešių narių, kuriai vadovauja Šanchajaus Taivano reikalų skyriaus vadovo pavaduotojas Li Xiaodongas (Li Siaodongas) atvykusi į oro uostą žiniasklaidai nepateikė jokių komentarų.

Juos priimanti Taipėjaus miesto valdžia pranešė, kad trijų dienų vizito metu grupė aplankys žibintų festivalį, skirtą Naujiesiems metams pagal Mėnulio kalendorių paminėti, ir kultūros objektus.

Kai kurie protesto akcijos dalyviai sakė, kad tikisi, jog Kinijos pareigūnai kelionės metu „susipažins“ su Taivano demokratija.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), kuris teigia, kad „susivienijimas“ su Taivanu neturi būti perduotas ateities kartoms, Pekinas sustiprino karinį, demokratinį ir ekonominį spaudimą Taivanui.

Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai, įskaitant tuometinę Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), sukėlė Pekino pasipiktinimą praėjusiais metais apsilankę Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Atsakydama į tai, Kinijos prezidento vyriausybė pakėlė naikintuvus ir bombonešius bei paleido raketų į jūrą netoli 22 mln. gyventojų turinčios salos.

– Ką galėtum šiuo metu plačiau papasakoti apie planuojamą projektą Taivane?

– Smagu, kad mes pradedame globalizacijos strategijos įgyvendinimą. Tai yra viena iš priemonių, kurios pagalba norime, kad Lietuvos rinktinės krepšinis, kaip produktas, būtų parduodamas tokiose rinkose, kaip Azija.

Aišku, Taivanas pasirinktas neatsitiktinai. Visų pirma, tai šalis, kuri mėgsta krepšinį. Matome mūsų žaidėjų pasirodymus, kiek žiūrovų susirenka į arenas, jų komandos nuperka pirmo ryškumo NBA žvaigždes. Tai yra labai gera terpė mūsų veiklų vykdymui.

Antra, padedant Lietuvos atstovybei Taivane, mes susiradome patyrusius partnerius. Turėčiau padėkoti gerbiamam Pauliui Lukauskui, kuris labai daug padėjo, kad šis kontaktas įvyktų. Aišku, politinis kontekstas čia nėra paskutinis. Su Kinija užsidarė visi projektai, tai Taivanas yra puiki alternatyva.

Ir ketvirta, labai patogi lokacija ne tik mums, bet ir kitoms komandoms, kurios atvažiuos žaisti. Ar Japonija, Filipinai, Indonezija, tai, iš tiesų, labai patogu. Galima pridurti puikią ekonominę šalies situaciją. Taivanas išsivysčiusi valstybė. Puiki vieta krepšinio vystymui ir mūsų veiklų globalizavimui.

– Anksčiau buvo minimas variantas, kad LKF pati organizuotų turnyrą, nuo arenos nuomos iki bilietų prekybos. Ar dabar svarstomas toks modelis?

– Buvome pasiruošę viską realizuoti patys. Turime labai stiprią komandą. Tačiau, padedant Pauliui, mes susitarėme su patyrusia kompanija. Jie yra organizavę NBA komandų turus Taivane, NBA rungtynes, turintys be galo didelę patirtį. Su jais susišnekėjome dėl solidžių sąlygų.

Nieko nėra veiksmingesnio nei vietinis organizatorius, kuris žino rinką, turi komunikacinius kanalus, turi bei išmano marketingą. Jiems perduosime visą organizacinę pusę, o patys už tai gausime atvykimo, dalyvavimo mokestį. Aišku, patys turime nemažai įsipareigojimų. Tačiau politinis, sportinis, organizacinis lygis yra pats aukščiausias ir džiaugiamės suradę tokius partnerius.

– Koks yra planuojamo turnyro formatas ir ar jau žinomi varžovai?

–Trys komandos, trys rungtynės kiekvienai komandai. Paradoksali situacija, nes varžovus turime rinktis dar neturėdami burtų rezultatų. Detalių, vasaros veiklų, rungtynių dar nepristatome, nes jas reikia patvirtinti. Su kai kuriomis komandomis sutarėme, kad žaidime bet kokiu atveju. Pakliūsime, nepakliūsime į vieną grupę, treneriai tam taip pat pritaria.

Šiai dienai žinome, kad vienas iš varžovų bus Latvija. Tai komanda, kuri istoriškai turi visų laikų stipriausią komandą, kuri paklius į pasaulio čempionatą pirmą kartą. Žinom apie didžiulį krepšinio pakilimą Latvijoje. Kita rinktinė bus dar viena topinė komanda. Bus stiprus turnyras. Žaisime Taipėjaus arenoje, tai bus NBA lygio rungtynės.

Anot jos, daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui lazerių fizikos ir biotechnologijų srityse.

Į šią autonominę salą šalies mokslininkai tai pat buvo pakviesti pasidalinti savo pasiekimais.

Lietuvos delegaciją sudaro profesoriai – Lietuvos mokslų akademijos vadovas Jūras Banys, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vadovas Gintaras Valinčius, Virginijus Šikšnys, kiti mokslininkai.

„Siekiame susitarti dėl jau du dešimtmečius vykstančio Lietuvos ir Taivano mokslininkų bendradarbiavimo plėtros galimybių. Ieškome būdų stiprinti mokslinį bendradarbiavimą lazerių fizikos, biotechnologijų ir kitose abiem pusėms aktualiose srityse, plėsti jaunųjų mokslininkų mainus, kitus bendrus mokslinio bendradarbiavimo projektus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Lietuvos mokslininkai lankysis Taivano mokslo institutuose, susitiks su Taivano mokslo ir technologijų centro, 32 mokslo institutus vienijančios „Akademija Sinica“ vadovais, Taivano mokslo parkų ir centrų atstovais.

Viceministras G. Jakštas Taivano mokslo ir technologijų centro vadovus pakvietė dalyvauti Lietuvoje organizuojamame tarptautiniame „Life Sciences Baltic“ renginyje rugsėjo pabaigoje.

Anot viceministro, tai galėtų „atverti dar daugiau galimybių Lietuvos mokslininkams vykdyti šaliai svarbius mokslinius tyrimus“.

„Tokiam bendradarbiavimui skatinti bei remti susitarta sukurti ir naują dvišalę bendradarbiavimo programą“, – sako G. Jakštas.