Talibano valdžia uždraudė mergaitėms lankyti vidurinę mokyklą 2022 metų kovą, po to, kai 2021-ųjų viduryje sugrįžo į valdžią ir nuvertė Vakarų remtą vyriausybę.

Švietimo ministerija naujus mokslo metus paskelbė antradienį, likus dienai iki Afganistano kalendoriaus naujųjų metų pradžios.

„Nauji mokslo metai [...] prasidės visose provincijose iškilmingai skambant mokykliniam skambučiui ceremonijoje“ Kabule, sakoma pranešime.

Žiniasklaidai išplatintame kvietime moterims žurnalistėms buvo aiškiai uždrausta nušviesti ceremoniją.

Talibano vyriausybė įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys patiria didžiausią suvaržymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino „lyčiu apartheidu“, naštą.

Valstybiniai universitetai taip pat neseniai pradėjo naujus mokslo metus, tačiau nuo 2022 metų gruodžio juose negali studijuoti moterys.

Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius pranešė, kad anksti ryte šešių kovotojų įvykdyto išpuolio taikiniu tapo bazė Chaibero Pachtunchvos provincijos Dera Ismail Chano rajone, netoli Afganistano sienos.

„Bandymas patekti į postą buvo veiksmingai sužlugdytas, todėl teroristai į postą rėžėsi sprogmenų prikrautu automobiliu, o po to įvykdė mirtininko sprogdintojo išpuolį“, – sakoma pareiškime.

„Dėl įvykusių sprogimų pastatas sugriuvo, o tai pareikalavo daugybės aukų“, – priduriama jame ir teigiama, kad visi šeši užpuolikai buvo nukauti.

Pasak vietos pareigūno, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, „daugelis jų žuvo miegodami“.

Pasak jo, dar 36 žmonės buvo sužeisti, kai sprogmenų prikrautas mirtininko automobilis sprogo prie mokyklos pastato, rekvizuoto laikinai karinei bazei.

Pakistano „Tehreek-e-Jihad Pakistan“ – nauja grupuotė, susijusi su Pakistano Talibanu – sakė, kad išpuolis prasidėjo apie 2.30 val. vietos (23.30 val. Lietuvos) laiku, kai vienas kovotojas susisprogdino, o kiti įsiveržė į kompleksą.

Dėl įvykusių sprogimų pastatas sugriuvo, o tai pareikalavo daugybės aukų.

Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius teigė, kad Dera Ismail Chane per naktį „suaktyvėjo veikla“, o per susišaudymus su kariais neramioje teritorijoje iš viso žuvo 27 kovotojai.

Kabule Talibanui 2021-aisiais sugrįžus į valdžią, Pakistane labai padaugėjo kovotojų išpuolių, pirmiausia prie sienos su Afganistanu.

Analitikai sako, kad islamistų kovotojus padrąsino sukilimo kaimyniniame Afganistane sėkmė po JAV pajėgų išvedimo.

Pirmąjį šių metų pusmetį išpuolių buvo kone 80 proc. daugiau palyginti su praėjusiais metais, nurodo analitinis centras „Pakistan Institute for Conflict and Security Studies“ (PICSS).

Islamabadas tvirtina, kad priešiškos grupės veikia iš „prieglobsčių“ už sienos. Talibano vyriausybė tokius kaltinimus neigia.

Didžiausia grėsmė Pakistanui yra vietinis Talibano padalinys „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP), turintis tokią pačią kaip valdytojų Kabule ideologiją.

Sausį TTP buvo susieta su sprogdinimu mečetėje Chaibero Pachtunchvos provincijos sostinėje Pešavare. Tuomet žuvo daugiau kaip 80 policininkų.

Rugsėjį Islamabadas pranešė, kad vidaus turistų gausiai lankomame Čitralo rajone per TTP kovotojų reidą, surengtą iš už sienos, žuvo keturi kariai.

M. Yousafzai teigė, kad Talibano valdymas jos gimtajame Afganistane buvimą mergaite pavertė neteisėtu dalyku.

„Talibanas buvimą mergaite pavertė kažkuo neteisėtu, ir tai turi savo kainą“, – sakė ji ir pabrėžė, kad priespaudą patiriančios afganistaniečių mergaitės kartais pradeda vartoti narkotikus ir bando nusižudyti.

Talibanas išstūmė moteris iš kone visų viešojo ir politinio gyvenimo sričių ir uždraudė mergaitėms lankyti mokyklą po šeštos klasės. Tai dalis griežtų suvaržymų, kuriuos jis įvedė 2021 metais perėmęs valdžią, kai Jungtinių Valstijų ir NATO pajėgos po du dešimtmečius trukusio karo buvo besitraukiančios iš Afganistano.

JT ekspertai, įskaitant specialųjį pranešėją Richardą Bennettą (Ričardą Benetą), teigė, kad būtina nedelsiant paleisti Nedą Parwan (Nedą Parvan) ir Zholią Parsi (Žoliją Parsi) bei jų šeimos narius. Joms nebuvo suteiktas teisinis atstovavimas, pareikšti kaltinimai ir jos nebuvo pristatytos į teismą.

„Vis labiau nerimaujame dėl jų fizinės ir psichinės gerovės“, – sakoma ekspertų pareiškime. Jie paragino Talibano pareigūnus gerbti žmogaus teises ir laisves ir teigė, kad sulaikymui nėra jokio pateisinimo.

Ekspertai teigia, kad žmonės negali prarasti laisvės vien dėl to, kad išreiškė kitokią nuomonę, o moterims žmogaus teisių gynėjoms gresia ypatingas pavojus ir jos dažniau tampa taikiniu dėl savo lyties.

„Atrodo, kad Talibanas ir toliau stiprina pilietinės erdvės suvaržymus, ypač slopindamas moterų ir mergaičių balsus, taip darydamas neigiamą poveikį“, – sakoma pareiškime.

Ekspertai palankiai įvertino sprendimą neseniai į laisvę paleisti prancūzų ir afganų žurnalistą Mortazą Behboudi (Mortazą Behbudį) ir nevyriausybinės organizacijos „PenPath1“, kovojančios už mergaičių teisę į mokslą, įkūrėją Matiullah Wesa (Matiulą Vesą).

Prieš septynis mėnesius sulaikytas M. Wesa atvirai reikalavo, kad mergaitės turėtų teisę lankyti mokyklą ir mokytis, ir ne kartą ragino Talibano vyriausybę atšaukti draudimus.

Draudimas buvo paskelbtas Mohammadui Khalidui Hanafiui, dorybės skatinimo ir ydų prevencijos ministrui, pasiskundus, kad parke besilankančios moterys netinkamai dėvėjo hidžabą.

„Ekskursijos moterims nebūtinos“, – sakė ministras.

Nuo 2021 m., kai Talibanas grįžo į valdžią, buvo uždaryta dauguma mergaičių vidurinių mokyklų, moterims uždrausta lankyti universitetus ir daugeliui neleista dirbti. Daugybė viešų vietų, įskaitant pirtis, sporto sales ir parkus, taip pat buvo uždraustos moterims.

„Girdėjau ne vieną Afganistano moterį kalbant apie tai, kad Talibanas greitu metu neleis joms kvėpuoti“, – sakė Heather Barr iš organizacijos „Human Rights Watch“.

Talibanas nesusiduria su dideliu pasipriešinimu, galinčiu jį nuversti. Talibai išvengė vidinių susiskaldymų, laikydamiesi savo ideologiškai nepajudinamo lyderio linijos. Jie išlaikė gyvą sunkiai besiverčiančią ekonomiką, iš dalies vesdami derybas dėl investicijų su kapitalo turtingomis regiono šalimis, nors tarptautinė bendruomenė oficialiai talibų vyriausybės nepripažįsta. Jie pagerino vidaus saugumo situaciją kovodami su ginkluotomis grupuotėmis, tokiomis kaip „Islamo valstybė“, ir teigia besigrumiantys su korupcija bei opiumo gamyba.

Tačiau antraisiais Talibano valdymo metais daugiausia dėmesio buvo skiriama Afganistano mergaitėms ir moterims taikomiems draudimams. Per kelis mėnesius joms buvo uždrausta lankytis parkuose, sporto salėse, universitetuose, dirbti nevyriausybinėse organizacijose ir Jungtinėse Tautose. Visa tai neva dėl to, kad jos nedėvi tinkamo hidžabo – islamiško galvos apdangalo – arba pažeidinėja lyčių atskyrimo taisykles. Šie įsakymai buvo priimti po ankstesnio, pirmaisiais Talibano valdymo metais paskelbto draudimo mergaitėms lankyti mokyklą po šeštos klasės.

Pateikiame išsamesnę Talibano valdymo ir jo krypties apžvalgą.

Kodėl moterims užkirstas kelias mokytis, dirbti daugumą darbų ir neleidžiama rodytis viešosiose erdvėse?

Talibanas teigia, kad yra pasiryžęs Afganistane įgyvendinti savo islamo teisės (šariato) interpretaciją. Tai nepalieka vietos niekam, kas, jų manymu, yra svetima ar pasaulietiška, pavyzdžiui, moterų darbui ar studijoms.

Šis siekis talibus vedė į priekį praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai jie pirmą kartą užgrobė valdžią Afganistane, ir tai skatina juos dabar, nuo tada, kai 2021-ųjų rugpjūčio 15-ąją jie vėl perėmė valdžią.

Jų aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada) gyrė nuo valdžios perėmimo įvestus pokyčius, teigdamas, kad išvykus užsienio kariams ir vėl pradėjus privalomai dėvėti hidžabą, afganistaniečių moterų gyvenimas pagerėjo.

Koks buvo atsakas į šiuos draudimus?

Užsienio šalių vyriausybės, teisių gynimo grupės ir tarptautinės organizacijos pasmerkė šiuos apribojimus. JT teigė, kad jie yra pagrindinė kliūtis Talibanui gauti tarptautinį pripažinimą kaip teisėtai Afganistano vyriausybei. Užsienio pagalba mažėja, nes pagrindiniai donorai nutraukia finansavimą dėl kitų krizių, be to, jie baiminasi, kad jų pinigai gali patekti į Talibano rankas.

Lėšų trūkumas ir tai, kad Afganistano moterims neleidžiama teikti svarbiausių humanitarinių paslaugų, skaudžiai atsiliepia gyventojams, todėl vis daugiau žmonių skursta.

Kokios gyvenimo sąlygos dabar Afganistane?

Beveik 80 proc. ankstesnės, Vakarų remtos Afganistano vyriausybės biudžeto sudarė tarptautinės bendruomenės lėšos. Šiais pinigais, kurių srautas dabar iš esmės yra nutrauktas, buvo finansuojamos ligoninės, mokyklos, gamyklos ir ministerijos.

Dėl COVID-19 pandemijos, vaistų trūkumo, klimato kaitos ir prastos mitybos afganistaniečių gyvenimas tapo dar sudėtingesnis. Pagalbos agentūros įsikišo, kad suteiktų pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros.

Afganistanas trečius metus iš eilės kovoja su sausros sąlygomis, tebesitęsiančiu šeimų pajamų mažėjimu ir tarptautinių bankų veiklos apribojimais. Jis taip pat vis dar kenčia nuo dešimtmečius trukusio karo ir stichinių nelaimių.

Kaip sekasi ekonomikai?

Praėjusį mėnesį Pasaulio bankas pranešė, kad vietos valiuta, afganis, pabrango pagrindinių valiutų atžvilgiu. Klientai gali atsiimti daugiau pinigų iš individualių indėlių, įneštų iki 2021 metų rugpjūčio, ir daugumai valstybės tarnautojų mokamas darbo užmokestis.

Pasaulio bankas pajamų surinkimą apibūdino kaip sveiką ir teigė, kad dauguma pagrindinių prekių tebėra prieinamos, nors paklausa yra maža.

Talibai surengė derybas dėl investicijų su regiono šalimis, įskaitant Kiniją ir Kazachstaną. Jie nori, kad būtų panaikintos sankcijos ir atlaisvinti milijardai dolerių įšaldytų lėšų, sakydami, kad šios priemonės palengvintų afganų kančias.

Tačiau tarptautinė bendruomenė tokių veiksmų imsis tik tada, kai Talibanas žengs tam tikrus žingsnius, įskaitant apribojimų moterims ir mergaitėms panaikinimą.

Kokia tikimybė, kad Talibanas pakeis kryptį?

Tai daugiausia priklauso nuo Talibano lyderio H. Akhundzados. Šis dvasininkas savo aplinkoje turi bendraminčių vyriausybės ministrų ir islamo mokslininkų. Jis atsakingas už dekretus dėl moterų ir mergaičių. Jo potvarkiai, suformuluoti islamo teisės kalba, yra vykdomi besąlygiškai. Draudimai gali būti atšaukti tik tuomet, jei H. Akhundzada duos atitinkamą nurodymą.

Kai kurie Talibano veikėjai pasisakė prieš tai, kaip priimami sprendimai, ir būta nesutarimų dėl draudimų moterims ir mergaitėms. Tačiau vyriausiasis Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) šiuos pranešimus pavadino propaganda.

„Jų sėkmės paslaptis yra ta, kad jie yra vieningi“, – sakė Abdul Salamas Zaeefas (Abdul Salamas Zaifas), kuris buvo Talibano pasiuntinys Pakistane, kai jie valdė Afganistaną dešimtajame dešimtmetyje.

„Jei kas nors išreiškia savo nuomonę ar mintis, tai nereiškia, kad jis yra prieš vadovybę ar pereis į kitą pusę, – sakė A. S. Zaeefas, po 2001-ųjų JAV invazijos kelerius metus praleidęs Gvantanamo įlankos sulaikymo centre. – Prieštaravimai pateikiami emyrui (H. Akhundzadai) ir jis nusprendžia. Jie laikosi jo žodžio.“

Kaip dėl tarptautinio pripažinimo?

Pagalbos pareigūnai teigia, kad Talibanas laiko pripažinimą savo teise, o ne dalyku, dėl kurio reikia derėtis. Pareigūnai taip pat mini aukšto lygio susitikimus su tokiomis valstybėmis kaip Kinija ir Rusija kaip ženklus, kad Talibanas savaip kuria dvišalius santykius. Birželį pietvakariniame Afganistano Kandaharo mieste Kataro ministras pirmininkas susitiko su H. Akhundzada – tai buvo pirmas toks viešai žinomas aukščiausiojo lyderio ir užsienio pareigūno susitikimas.

Nors Talibanas oficialiai yra izoliuotas pasaulinėje arenoje, atrodo, kad jis pakankamai daug bendrauja ir įsitraukia, kad jo ryšiai su kitomis šalimis normalizuotųsi. Bendradarbiavimas su Talibanu kovos su narkotikais ir terorizmu bei pabėgėlių klausimais domina visą pasaulį, taip pat ir Vakarus. Tokios šalys kaip Kinija, Rusija ir kaimyninis Pakistanas nori, kad Afganistanui būtų nutrauktos sankcijos.

„Politinė sąveika yra tokia, kad nė viena regiono šalis negalvoja apie Afganistano paėmimą savo valdžion ar kontrolėn“, – sakė A. S. Zaeefas.

Jis teigė, kad Talibano užsienio ryšiams trukdo juodieji sąrašai, neleidžiantys pareigūnams keliauti, ir bendrų sąlyčio taškų su likusiu pasauliu trūkumas.

Ar esama pasipriešinimo talibams?

Nėra ginkluotos ar politinės opozicijos, kuri turėtų pakankamą vidaus ar užsienio paramą, kad nuverstų Talibaną. Į šiaurę nuo Kabulo esančiame Pandžšyro slėnyje smurtu valomos Talibano valdžiai besipriešinančios kovotojų pajėgos. Vieši protestai vyksta retai.

„Islamo valstybė“ per kruvinus sprogdinimus smogė svarbiems taikiniams, įskaitant dvi ministerijas, tačiau jiems trūksta kovotojų, pinigų ir kitų išteklių, kad galėtų surengti didelį puolimą prieš Talibaną.

G. Brownas, Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys pasaulinio švietimo klausimais, pasmerkė Talibano valdžią dėl sistemingo žiauraus elgesio su šalies moterimis ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) atlikti tyrimą.

„Manau, kad įrodymai yra visiškai įtikinami“, – BBC radijui sakė 2007–2010 metais JK premjero pareigas ėjęs G. Brownas.

„Visiška moterų diskriminacija, joms uždrausta lankytis universitetuose, mokyklose, viešose vietose, bet kur, kur jos vaikšto vienos“, – kalbėjo jis.

„Jų reikalaujama dėvėti tam tikrą apdarą – net ne įprastą musulmonišką apdarą, o su labai specialiais reikalavimais, – persekiojami visi, kas daro spaudimą dėl mergaičių teisių“, – sakė G. Brownas.

„Taigi tai sistemingas žiaurus moterų ir mergaičių išnaudojimas“, – pridūrė britas.

G. Browno komentarai paskelbti likus kelioms dienoms iki antrųjų Talibano valdžios užgrobimo Afganistane metinių.

2021 metų rugpjūčio 15-ąją užgrobusi valdžią Talibano vyriausybė uždraudė mergaitėms ir moterims mokytis vidurinėse mokyklose ir universitetuose, uždraudė joms lankytis parkuose, atrakcionuose ir sporto salėse, liepė prisidengti viešose erdvėse.

Moterys taip pat dažniausiai negali dirbti JT ar nevyriausybinėse organizacijose, o tūkstančiai jų buvo atleistos iš valstybinių įstaigų arba joms mokama už tai, kad liktų namuose.

G. Brownas sakė, kad Talibano elgesys su moterimis yra „tikriausiai pats bjauriausias, žiauriausias ir visapusiškiausias žmogaus teisių pažeidimas, koks šiandien vyksta visame pasaulyje“.

„Dėl to sistemingai kenčia milijonai mergaičių ir moterų visame Afganistane“, – nurodė jis.

„Štai kodėl tai laikoma nusikaltimu žmoniškumui, ir Tarptautinis baudžiamasis teismas, atsakingas už nusikaltimų žmoniškumui nagrinėjimą, turi atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai atsakingus asmenis“, – pabrėžė britų ekspremjeras.

Buvęs Leiboristų partijos lyderis sakė, kad taip pat norėtų, jog būtų taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už šią politiką.

„Tai padarė Europos Sąjunga, bet tai gali padaryti ir Amerika bei kitos šalys“, – pridūrė jis.

2021 metų rugpjūtį užgrobęs valdžią Talibanas uždraudė mergaitėms ir moterims mokytis vidurinėse mokyklose ir studijuoti universitetuose, lankytis parkuose, atrakcionuose ir sporto salėse, nurodė joms viešumoje dėvėti visą kūną dengiančius drabužius.

Tačiau pagal praėjusį mėnesį išleistą įstatymą turi būti uždaryta tūkstančiai moterų laikomų grožio salonų, kurių daugelis yra vienintelis namų ūkių pajamų šaltinis. Grožio salonai būdavo vienos iš nedaugelio vietų, kur moterys galėdavo rinktis už savo namų ribų.

„Ateidavome čia pabūti, pasikalbėti apie bendrą ateitį. Dabar iš mūsų atimama net ši teisė“, – sakė vieno salono Kabule klientė Bahara.

„Moterims neleidžiama lankytis pramogų vietose, tad ką galime? Kur galime nueiti gerai praleisti laiko? Kur galime susitikti?“ – klausė ji.

Praėjusią savaitę saugumo pareigūnai šaudė į orą ir panaudojo vandens patrankas, kad išvaikytų dešimtis moterų, Kabule protestavusių prieš Talibano pareigūnų įsakymą uždaryti grožio salonus.

Antradienį daug salonų Kabule jau buvo uždaryti, bet kiti dirbo iki paskutinės minutės.

Vieno salono savininkė pasakojo, jog buvo priversta pasirašyti laišką, kad uždaro saloną savo noru.

„Scena buvo baisi – jie atvyko karinėmis mašinomis, su šautuvais, – sakė moteris, nenorėjusi viešinti savo pavardės. – Ką moteris gali padaryti prieš tokį reikalavimą ir spaudimą?“

„Neislamiškas makiažas“

Birželio pabaigoje Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerija įsakė grožio salonams per mėnesį užsidaryti, teigdama, kad per šį pereinamąjį laikotarpį jie galės sunaudoti atsargas.

Ji teigė tokį sprendimą priėmusi todėl, kad didelės sumos, išleidžiamos grožio procedūroms, neva kelia sunkumų neturtingoms šeimoms, o kai kurios salonuose atliekamos procedūros esančios neislamiškos.

Ministerija teigė, kad dėl gausaus makiažo moterys prieš maldą negali tinkamai nusiprausti, o blakstienų ir plaukų priauginimas draudžiamas.

Įsakymo kopijoje, kurią matė agentūra AFP, sakoma, kad tokį žodinį įsakymą perdavė aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada) .

Kabule ir kituose Afganistano miestuose per 20 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos buvo šalyje, grožio salonų labai padaugėjo.

Jie buvo laikomi saugia vieta susirinkti ir bendrauti atskirai nuo vyrų, pasiruošti šventėms ir suteikė moterims svarbių verslo galimybių.

Pradėjus valdyti Talibano vyriausybei, tūkstančiai viešajame sektoriuje dirbusių moterų neteko darbo arba gauna išmokas, kad sėdėtų namie.

Uždraudus grožio salonus, darbo užmokesčio neteks dar 60 tūkst. moterų, dirbusių maždaug 12 tūkst. salonų visoje šalyje, nurodo Afganistano moterų prekybos ir pramonės rūmai.

Praėjusį mėnesį JT Žmogaus teisių tarybai pateiktoje specialiojo pranešėjo Richardo Bennetto (Ričardo Beneto) ataskaitoje, skirtoje Afganistanui, teigiama, kad moterų ir mergaičių padėtis šioje šalyje yra viena blogiausių pasaulyje.

„Didelė, sisteminga ir institucionalizuota moterų ir mergaičių diskriminacija yra Talibano ideologijos ir valdymo pagrindas, todėl kyla susirūpinimas, kad jie gali būti atsakingi už lyčių apartheidą“, – sakė R. Bennettas.

Tai naujausias Afganistano moterų ir mergaičių teisių ir laisvių apribojimas po įsakų, draudžiančių joms įgyti aukštąjį išsilavinimą, lankytis viešosiose erdvėse ir dirbti daugelį darbų.

Talibano Dorovės skatinimo ir amoralumo prevencijos ministerijos atstovas Mohammadas Sidikas Akifas Mahajaras (Mohamadas Sidikas Akifas Mahadžaras) nepateikė išsamios informacijos apie draudimą, bet patvirtino socialiniuose tinkluose platinamo laiško turinį.

Birželio 24 dienos ministerijos laiške teigiama, kad jame perduodamas žodinis aukščiausiojo lyderio Hibatullah Akhundzados (Hibatulos Achundzados) įsakymas. Draudimas taikomas sostinėje Kabule ir visose provincijose.

Salonams visoje šalyje įsakoma per mėnesį nutraukti savo veiklą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie turi užsidaryti ir pateikti ataskaitą apie savo veiklos nutraukimą. Laiške nenurodomos draudimo priežastys.

Laiškas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai H. Akhundzada pareiškė, kad jo vyriausybė ėmėsi būtinų priemonių, kad Afganistane pagerėtų moterų gyvenimas.

Nepaisant pradinių pažadų, kad valdžia bus nuosaikesnė nei pirmuoju savo valdymo laikotarpiu paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nuo tada, kai 2021-ųjų rugpjūtį, iš šalies pasitraukus JAV ir NATO pajėgoms Talibanas užėmė Afganistaną, buvo imtasi griežtų priemonių.

Talibai uždraudė moterims lankytis viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir sporto klubuose, apribojo žiniasklaidos laisvę. Šios priemonės sukėlė didelį tarptautinį pasipiktinimą, padidino šalies izoliaciją tuo metu, kai jos ekonomika žlunga, ir pagilino humanitarinę krizę.

Remiantis nauja JT misijos Afganistane (UNAMA) ataskaita, nuo 2021 metų rugpjūčio viduryje įvykusio perversmo iki gegužės pabaigos šalyje žuvo 3 774 civiliai gyventojai, įskaitant 1 095 žmones, nužudytus per smurtinius išpuolius.

Tik 2020 metais žuvo 8 820 civilių gyventojų, įskaitant 3 035 nužudytuosius, rodo ankstesnė JT ataskaita.

Talibanas užėmė šalį 2021 metų rugpjūtį, kai Jungtinių Valstijų ir NATO pajėgos po du dešimtmečius trukusio karo buvo besitraukiančios iš Afganistano.

Remiantis JT ataskaita, trys ketvirtadaliai išpuolių, įvykdytų Talibanui užgrobus valdžią, buvo įvykdyti naudojant savadarbius sprogstamuosius užtaisus judriose vietovėse, įskaitant maldos vietas, mokyklas ir turgavietes. Tarp žuvusiųjų – 92 moterys ir 287 vaikai.

Po ataskaitos paskelbtame pranešime spaudai teigiama, kad, palyginti su trejų metų laikotarpiu iki Talibano įsigalėjimo, gerokai padaugėjo civilių, nukentėjusių nuo savadarbių sprogstamųjų užtaisų išpuolių maldos vietose, daugiausia priklausančiose musulmonų šiitų mažumai.

Pareiškime taip pat sakoma, kad per išpuolius prieš mokyklas, švietimo įstaigas ir kitas vietas, kurių taikiniu tapo šiitų hazarų dominuojama bendruomenė, žuvo mažiausiai 95 žmonės.

Pareiškime nurodoma, kad daugumą savadarbių sprogstamųjų užtaisų išpuolių įvykdė regione veikiantis grupuotės „Islamo valstybė“ padalinys, žinomas kaip „Chorasano Islamo valstybė“ – sunitų kovotojų grupuotė ir pagrindinė Talibano varžovė.

„Šie išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus yra smerktini ir turi būti nutraukti“, – sakė Jungtinių Tautų misijos Afganistane (UNAMA) Žmogaus teisių tarnybos vadovė Fiona Frazer (Fiona Freizer). Ji paragino Talibaną – faktinę Afganistano valdžią – „laikytis savo pareigos ginti Afganistano žmonių teisę į gyvybę“.

Tačiau JT ataskaitoje teigiama, kad nemažai aukų žuvo per išpuolius, dėl kurių niekada nebuvo prisiimta atsakomybės arba kurių JT misija negalėjo priskirti jokiai grupuotei. Joje nepateikiamas šių žuvusiųjų skaičius.

Dar sunkiau prieinama pagalba

Ataskaitoje pažymima, kad išpuoliai įvykdyti visoje šalyje vykstant finansų ir ekonomikos krizei. Joje  sakoma, kad po perversmo smarkiai sumažėjus donorų finansavimui, aukos sunkiai gauna medicininę, finansinę ir psichosocialinę pagalbą, valdant dabartinei Talibano vadovaujamai vyriausybei.

F. Frazer teigė, kad nors iki perversmo Afganistano „ginkluoto konflikto ir smurto aukos sunkiai galėjo gauti būtiniausią medicininę, finansinę ir psichosocialinę pagalbą“, Talibanui perėmus valdžią tai padaryti tapo dar sunkiau.

„Pagalba smurto aukoms dabar yra dar sunkiau prieinama, nes sumažėjo donorų finansavimas gyvybiškai svarbioms paslaugoms“, – pridūrė ji.

JT ataskaitoje taip pat reikalaujama nedelsiant nutraukti išpuolius ir sakoma, kad Talibano vyriausybė yra atsakinga už afganistaniečių saugumą.

Talibanas teigė, kad jų administracija perėmė valdžią, kai Afganistanas buvo ant žlugimo ribos, ir kad jiems pavyko išgelbėti šalį ir vyriausybę iš krizės priimant protingus sprendimus ir tinkamai juos valdant.

Talibano vadovaujama Užsienio reikalų ministerija atsakyme tvirtino, kad nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio padėtis palaipsniui gerėjo. „Saugumas buvo užtikrintas visoje šalyje“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad Talibanas maldos vietų ir šventovių, įskaitant šiitų maldos namus, saugumą laiko prioritetu.

Nors 2021 metais Talibanas iš pradžių žadėjo nuosaikesnį valdymą, užgrobęs šalį jis įvedė griežtas taisykles. Jis uždraudė mergaitėms mokytis po šeštos klasės ir neleido afganistanietėms dalyvauti viešajame gyvenime ir dirbti daugumoje darbų, įskaitant darbą nevyriausybinėse organizacijose ir Jungtinėse Tautose.

Šios priemonės priminė ankstesnį Talibano valdymą Afganistane praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Talibanas taip pat laikėsi griežto islamo teisės – šariato – aiškinimo.

Visi šie potvarkiai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą Talibanu, kurio administracijos oficialiai nepripažįsta nei JT, nei tarptautinė bendruomenė.