Susitikime dalyvaus ir darbo vizito į Estiją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sekmadienį pranešė Prezidentūra.

Baltijos šalių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai vienoje Talino mokyklų taip pat susitiks su moksleiviais, su kuriais diskutuos apie užsienio politiką ir jaunimo įsitraukimą į valstybės gyvenimo procesus.

G. Landsbergis ir V. Čmilytė-Nielsen Estijos sostinėje dalyvaus 29-ajame Baltijos Tarybos susitikime.

Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, diplomatijos vadovas ketina pristatyti kitų metų Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Tarybai prioritetus.

Seimo vadovė taip pat dalyvaus 42-osios Baltijos Asamblėjos renginiuose.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kilusi grėsmė išskirtinai reikalauja dėmesio saugumo situacijai Baltijos regione. Šioje kritiškoje aplinkoje itin būtina, kad Baltijos valstybės išlaikytų vientisumą ir toliau stiprintų tarpusavio integraciją, siekdamos atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos įtakos, ir sutvirtintų savo balsą Europos Sąjungoje ir NATO“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Į Taliną taip pat vyksta Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, parlamentarai Andrius Kupčinskas, Orinta Leiputė, Vytautas Juozapaitis, Ligita Girskienė, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Linas Slušnys, Romualdas Vaitkus, Valdemaras Valkiūnas, Juozas Varžgalys ir Antanas Vinkus.

Baltijos Taryba yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio bendradarbiavimo – Baltijos Asamblėjos – ir vyriausybinio bendradarbiavimo – Baltijos Ministrų Tarybos – posėdis.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų bendradarbiavimo organizacija, įsteigta 1991 metų lapkričio 8 dieną.

„Šis filmas savo giliai emocingu scenarijumi ir išskirtine aktorių vaidyba tyrinėja tapatybę ir seksualumą. Jo herojų meilė – nuostabiai nufilmuota ir subtiliai atvaizduota. Jų švelnumas, intymumas ir skausmas tuo pat metu yra ir odė, ir iššūkis meilės galiai“, – įteikdama apdovanojimą sakė šios konkursinės programos žiuri.

„Pirmiausiai noriu padėkoti filmo režisierei Marijai Kavtaradze. Tai – antrasis mūsų bendras darbas ir, tikiuosi, jų dar daug kartu sukursime. Sveikinu mūsų pagrindinius aktorius ir talentingąją komandą. Ir, žinoma, labai dėkoju filmo partneriams – koprodiuseriams iš Ispanijos ir Švedijos“, – atsiimdama apdovanojimą sakė „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė.

„Jau greitai sukaks metai, kaip filmas „Tu man nieko neprimeni“ keliauja per pasaulį ir jaučiame, kad susidomėjimas juo tik didėja. Taline sulaukėme daug meilės iš festivalio žiūrovų: seansai buvo sausakimši, o susitikimas su žiūrovais buvo vienas ilgiausių ir labiausiai šildančių pokalbių, kokius esame turėję šio filmo kelionėje“, – įspūdžiais iš festivalio dalijosi M. Razgutė.

Šiemetinėje „Juodųjų naktų“ Baltijos šalių konkursinėje programoje varžėsi net septyniolika filmų, tarp kurių – septyni darbai, kuriuos kūrė arba ženkliai prisidėjo lietuviai: Marijos Kavtaradze „Tu man nieko neprimeni“, Artūro Jevdokimovo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“, DK Welchman ir Hugh Welchman „Kaimiečiai“, Ramūno Cicėno „Šeima“, Romo Zabarausko „Rašytojas“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti siela“ ir Arko Okk filmas „Ledas, kuris mus palaiko“.

Filmas „Tu man nieko neprimeni“ nuo pasaulinės premjeros ir geriausios režisūros apdovanojimo prestižiniame „Sundance“ (JAV) festivalyje jau apkeliavo ar iki metų pabaigos apkeliaus beveik 60 kino festivalių visame pasaulyje – nuo Graikijos iki Australijos, nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Taivano. Filmas keliauja ne tik per festivalius – „Tu man nieko neprimeni“ kino teatruose rodys Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos, Ispanijos, Indonezijos, Lenkijos filmų platintojai.

Taline sulaukėme daug meilės iš festivalio žiūrovų: seansai buvo sausakimši, o susitikimas su žiūrovais buvo vienas ilgiausių ir labiausiai šildančių pokalbių, kokius esame turėję šio filmo kelionėje.

Intymioje meilės istorijoje „Tu man nieko neprimeni“ šiuolaikinio šokio šokėja Elena sutinka gestų kalbos vertėją Dovydą. Tarp jų užsimezga švelnus ryšys, Dovydas ir Elena ima artėti vienas prie kito ir platoniški santykiai pamažu virsta romantiniais. Kai Dovydas atskleidžia esantis aseksualus, jiedu pasiryžta savojo intymumo ieškoti drauge – atrasti savo pačių būdą kurti santykius. 

Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, filmo režisierė Marija Kavtaradze taip pat yra ir jo scenarijaus autorė, filmo operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“). Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, jis sukurtas bendra gamyba su Ispanija ir Švedija.

Apie „M–Films“

2008 m. įkurta kino gamybos kompanija „M–Films“ prodiusuoja vaidybinius bei animacinius filmus, kurie sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, ne vienas jų apdovanotas Nacionaliniais Lietuvos kino apdovanojimais bei „Sidabrinėmis gervėmis”. Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Marijos Kavtaradze („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“), Karolio Kaupinio („Nova Lituania“), Vytauto Katkaus („Uogos“) – filmus, o taip pat dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.

„Individualių namų gyventojams mes išdalinome mažus 80 litrų talpos konteinerius, o daugiabučių kiemuose pastatėme įprasto dydžio konteinerius. Daugiabučių gyventojai galėjo iš mūsų gauti nedidelį 10 litrų talpos kibirėlį maisto atliekų surinkimui bute, bet šia galimybe pasinaudojo nedaugelis. O individualiems namams siūlėme alternatyvą – kas nenorėjo imti konteinerio, galėjo nemokamai gauti kompostinę maisto ir kitų biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimui“, – pasakojo K. Tiitso.

Klaipėdoje kuriama maisto atliekų rūšiavimo infrastruktūra bus panaši į veikiančią Taline. Tik individualių namų gyventojams bus siūlomas komplektas: kiemo konteineris ir kibirėlis. O daugiabučių gyventojai savo maisto atliekas bus kviečiami dėti į įprastus plastikinius maišus ir išmesti į rudu dangčiu pažymėtus konteinerius kieme. Identiškai, kaip dabar elgiamės su komunalinėmis atliekomis.

„Iš daugiabučių namų maisto atliekas surinkdavome kartą per savaitę, o iš individualių – 2 kartus per mėnesį“, – aiškino tuometinė Talino atliekų perdirbimo centro vadovė. Paklausus, ar toks išvežimo dažnumas ne per retas, ar gyventojai nekėlė pretenzijų dėl nemalonių kvapų, K. Tiitso užtikrino, jog tokių būkštavimų iš pradžių buvo, bet jie nepasiteisino.

„Pirmais metais Taline surinkome apie 5 tūkstančius tonų maisto atliekų, o antrais metais jau apie 15 tūkstančių tonų. Priprasti prie naujovės nebuvo sudėtinga, gyventojai greitai suprato šio rūšiavimo prasmę ir naudą“, – teigė K. Tiitso.

Pasak pašnekovės, dar labiau Estijos sostinėje biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimą paskatino Taline iškilusi biodujų jėgainė, kurioje iš surinktų maisto ir žaliųjų atliekų gaminama elektros energija. Anksčiau surinktos maisto atliekos buvo panaudojamos komposto gamybai – pūdomos Talino sąvartyne.

Tuo tarpu KRATC pasirinko kitą sutvarkymo kelią: šalia Dumpių regioninio sąvartyno statomi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai, kuriuose atliekos bus perrūšiuojamos, atskiriamos pakuotės, o sukaupta masė atiduodama perdirbėjams. Nei pūdymu, nei biodujų gamyba bendrovė neužsiims.

Dumpiuose kuriama maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra yra finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Premjerai per darbinius pietus su Vokietijos kancleriu aptars saugumo ir bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramą Ukrainai ir Rusijos tarptautinę atsakomybę už agresijos bei karo nusikaltimus, pranešė Vyriausybė.

Taip pat bus kalbama apie energetinį saugumą, bendradarbiavimą energetikos srityje, aptarti aktualiausi Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai. Tarp jų – bendrijos plėtros tema, derybų pradėjimas su Moldova ir Ukraina dėl jų narystės Europos Sąjungoje.

Lietuvos parlamento vadovė renginyje pasisakys apie Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarbą remiant ir stiprinant Rytų partnerystės šalis susiklosčius naujai geopolitinei realybei, pranešė Seimo Spaudos tarnyba.

„Šiuo metu dar svarbiau bendradarbiauti Baltijos valstybėms, kurios yra vienos iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Taigi aptarsime tolesnę mūsų paramą. Kadangi susitikimo tema – Rytų partnerystė, raginsime Europos Sąjungą stiprinti pastangas šia kryptimi. Be to, tai pirmas Baltijos Asamblėjos renginys, kuriame dalyvauja nauji Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Baltijos Asamblėjos Rytų partnerystės konferencijoje politikos formuotojai ir ekspertai dalysis nuomonėmis apie iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Rytų partnerystės šalys, aptars koordinuotos praktinės Baltijos šalių pagalbos užtikrinimo klausimą.

Taip pat bus kalbama apie demokratijos stiprinimo instrumentus Rytų partnerystės šalyse.

Europos Sąjungos įkurta Rytų partnerystės programa siekiama stiprinti ryšius su rytinėmis kaimynėmis. Programai priklauso Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Armėnija, Azerbaidžanas. Baltarusija dalyvavimą joje sustabdė 2021 metų birželį.

Šia sutartimi bus sklandžiai pratęsiama lauko reklamos įmonės ir Talino partnerystė, prasidėjusi 2007 m. Sutartis apima 1,2 tūkst. viešojo transporto laukimo paviljonų, 34 savaime išsivalančių viešųjų tualetų ir 141 informacinės vitrinos įrengimą ir nuolatinę priežiūrą. Kai kurie iš minėtų statinių Talino centre bus skaitmenizuoti. „JCDecaux Eesti OÜ“ įsipareigoja rūpintis šių gatvės statinių tvarkymu.

Pasak Talino mero Mihhailo Kõlvarto, toks viešasis pirkimas Estijoje buvo pirmasis, kai perkančioji šalis laikė statinio dizainą ir kokybę svarbesniais už kainą. „Bendradarbiaudami su konkursą laimėjusia „JCDecaux Eesti OÜ“ siekiame turėti kokybiškus ir keleiviams patogius gatvės statinius, sukurtus specialiai Talinui, o viešąsias erdves papildyti plačiai prieinamais viešaisiais tualetais, tokiais svarbiais miestui“, – sakė M. Kõlvartas.

„JCDecaux“ valdantis generalinis direktorius Jeanas-Francois Decaux teigia: „Talinas yra svarbus ir modernus technologijų centras, populiari turistų lankoma vieta, o šiemet – ir Europos žalioji sostinė. Labai džiaugiamės galėdami tęsti ilgalaikę partnerystę su Estijos sostine, siūlydami aukštos kokybės produktus ir paslaugas miesto gyventojams ir svečiams. Viešųjų pirkimų procese galutinis konkurso vertinimas buvo 100 proc. paremtas nefinansiniais kriterijais, tokiais kaip dizainas, funkcionalumas ir kokybė, o šiuos reikalavimus geriausiai galėjo užtikrinti „JCDecaux“. Ši sutartis yra puikus pavyzdys, kad mūsų įmonės kuriamas gatvės statinių verslo modelis yra glaudžiai susijęs su miesto kraštovaizdžio gražinimu ir aukščiausios klasės nemokamų paslaugų prieinamumu mokesčių mokėtojams.“

Pasak J.-F. Decaux, ši sutartis užtikrins sėkmingos strategijos tęstinumą, įmonė galės sutelkti dėmesį į aukščiausios kokybės reklamos tinklus, teikti naudingas paslaugas miestiečiams, o klientams pasiūlyti unikalių ir kokybiškų reklamos galimybių. „Ši sutartis leis augti mūsų rinkos daliai, Estijoje šiuo metu bendrame reklamos išlaidų kontekste ji siekia daugiau nei 5 proc.“, – tvirtina J.-F. Decaux.

„JCDecaux“ turi lauko reklamos kanalų 80-yje pasaulio šalių ir kasdien pasiekia 850 mln. žmonių auditoriją. Įmonės verslo modelis, sukurtas 1964 m., jungia tris esmines grandis: miestą, miestiečius ir prekės ženklus. „JCDecaux“, gaudama pajamų už lauko reklamą, gali finansuoti miestui ir jo gyventojams aktualius produktus ir paslaugas, tokias kaip viešojo transporto laukimo stotelės, viešieji tualetai, dviračių dalijimosi sistemos ir kt. Įmonė rūpinasi šių paslaugų dizainu, tobulinimu, priežiūra ir perdirbimu. Todėl vis labiau augantiems miestams gali pasiūlyti tvarius sprendimus, o prekių ženklams – išskirtinę galimybę pasiekti kasdien miestų gatvėmis judančius žmones.

– Šiais metais labdaros akcijų suorganizuota dar daugiau – mūsų paramos reikia ir kovojantiems Ukrainos kariams, ir su karo baisumais susiduriančioms ukrainiečių šeimoms; taip pat ir senoliams, kurie neturi, kas jais pasirūpina. „Maltiečių sriubą“ verdate ir vedate jau ne pirmus metus?

– Ši akcija rengiama jau septynioliktą kartą, o aš joje dalyvauju turbūt  aštuntą. Džiugu matyti, kad nei sunkmetis, nei sparčiai kylančios kainos neatgraso žmonių nuo kilnaus tikslo ir noro padėti vargstantiems senoliams. Džiugu, kad patys maltiečiai seneliais rūpinasi ne tik prieš šventes, bet ir visus metus. Šiuo metu, kiek žinau, jie globoja apie 3 tūkst. senolių visoje Lietuvoje. Patiems silpniausiems vežamas jau paruoštas maistas, kitiems pristatomi maisto produktų lauknešėliai, o valgį padeda pagaminti juos lankantys savanoriai.

Už renginio metu surinktus pinigus pagalba ir toliau pasieks tuos, kam jos labiausiai reikia. Gera žinoti, kad tarp aukotojų vis daugiau atsiranda žmonių, kurie pinigus į maltiečių fondą perveda reguliariai. Dažnai mes nė neįvertiname, kiek daug patys turime ir kiek daug galime duoti kitiems. Lietuviai tikrai neabejingi svetimo skausmui. Kaip ir aš pati. Stengiuosi prisidėti viskuo, kuo tik galiu: tiek pinigine parama, tiek daiktais, tiek geru žodžiu ar dėmesiu. Vienais metais išpildžiau mergaitės Valerijos svajonę, pasikalbėjome, išgėrėme kakavos.

„Anna Zaugarova photography“ nuotr.

– Kadangi laikas prieš šventes ypatingas, tolesniam pokalbiui parinkau jauno kunigo, poeto, save pristatančio Beno Lyrio vardu, mintis. Jis sako, kad iš visų apsisprendimų vertingiausias yra nebijoti. Sutinkate?

– Bijoti? Gal ne tiek baimės, kiek neatsakytų klausimų išvykstant gyventi į Taliną buvo. Žinojau, kad ši viešnagė tik laikina. Gyvendami Estijoje, dažnai lankome savo artimuosius Lietuvoje, o jie aplanko mus. Kartais ryte išskrendame, o vakare sugrįžtame. Po valandos skrydžio nusileidus Vilniaus oro uoste apima jausmas, tarsi pavažiavus autobusu nuo Vilniaus iki Kauno. Ko labiausiai ilgiuosi? Galbūt  lietuviško mentaliteto ir savumo jausmo. Juk kai atostogauji svečioje šalyje, yra viena, o kai ten pagyveni ilgesnį laiką – visai kas kita: dingsta romantika, imi pastebėti tokių dalykų, kurie anksčiau nekrito į akį. Estai labai konkretūs, tylūs ir dalykiški. Į klausimą atsakys, bet nieko daugiau. Mokausi nesistebėti žmonių šaltumu, kai jie žiūri į akis ir nesisveikina, net kai žino, kad esi kaimynas. Retas kuris pasakys: atsiprašau, ar galiu praeiti? Arba pasiūlys pagalbą, net jei mato, kad, pavyzdžiui, labai sunkiai pravažiuoji su vaikišku vežimėliu. Be to, mitas, kad Estijoje visur galėsi susikalbėti anglų kalba. Miesto centre tikrai labai daug žmonių atsakys tau angliškai, o jei pavažiuosi truputį toliau į kai kuriuos rajonus, pirma kalba, kuria į tave kreipsis, bus net ne estų, o rusų.

Kartais einu čia gatve ir taip noriu sutikti kokį pažįstamą, su juo pasilabinti, persimesti keliais lietuviškais žodžiais. Ieškau priežasčių, projektų pasiūlymų, kad būtų galima grįžti į Vilnių nors trumpam padirbėti. Neslėpsiu, gyvendama Taline, tikrai įvertinau, kaip šaunu turėti šeimą tame pačiame mieste, kaip gera dažnai sulaukti svečių.

Kiekvienas prisiimtas projektas, renginys ar TV transliacija man yra didžiulis malonumas – netgi nepavadinčiau to darbu.

– „Būkite švelnūs – jus stebi vaikų širdys ir mokosi tikėti geresniu pasauliu.“ Papasakokite, kaip sekasi būti Jono ir Nojaus mama? Kas šiuo metu berniukus domina, ką su jais veikiate?

– Iš pradžių planavau grįžti į darbą po pusantrų metų. Tačiau mes planuojame, o viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Džiaugiuosi, kad LRT kolegos pasveikino su antruoju laukimu ir pažadėjo rasti geriausią sprendimą, kai tik būsiu pasiruošusi darbuotis. Su vaikais mano dienos slenka labai panašiai, kaip ir kitų mamų. Tarp brolių amžiaus skirtumas labai nedidelis: Jonui – treji su puse, o Nojui – pusantrų.

LRT nuotr. 

Pamažu stebiu, kaip jiedu pradeda žaisti drauge, ieškoti vienas kito, pasiilgti, o ir apsikabinimai tampa daug dažnesni. Mokosi vienas iš kito ne tik krėsti išdaigas ar daryti tai, ko tėvai prašo nedaryti, bet iš tiesų tampa viena neišskiriama komanda. Labai tikiuosi, kad jiems bus smagu augti drauge ir būti geriausiais draugais. Kas šiuo metu juos domina? Na, Jonui labai patinka konstruoti, filmai apie šuniukus Patrulius, Walto Disney’aus animacija ir išvis aktyvus laisvalaikis. Paskui jį viskuo tuo pačiu domisi ir mažasis Nojus. Kartais netgi ne visai pagal savo amžių. Pavyzdžiui, konstruoja statinius ne tik iš didesnių, bet ir iš gerokai smulkesnių detalių.

Žiemą Taline su vaikais labai smagu: daug kalniukų, ledo aikštelių. Centre veikia labai gražus kalėdinis miestelis, kur puošni eglutė yra tik viena iš jo sudedamųjų dalių. Čia galima rasti visko, kas tik susiję su kalėdine dvasia, kvapais ir skoniais. Vyksta vaikų chorų pasirodymai. Lankėmės su vaikais ne kartą ir niekuomet negrįždavome namo be sausainių, karšto kompoto ar nepasisupę atrakcionuose.

Esu labai patenkinta ir sūnų darželiu. Vedame juos į privatų, kurį lanko rusakalbiai estai. Taip nutiko, kad anglakalbiuose vietos rasti nepavyko. Tad tarpusavyje kalbamės lietuviškai, o darželyje ir su aukle – rusų kalba. Darželis nedidutis, primena namų aplinką. Kaip sako darželio įkūrėja ir edukacijos specialistė Jelena, ten leidžiame vaikams tiesiog žaisti, o per žaidimą pažinti viską, ko jiems reikės vėliau, pradėjus lankyti pirmą klasę. Vienintelė bėda, kad sūnūs pabūna ten savaitę, o paskui dvi savaites serga, tad tenka pusę mėnesio sėdėti namuose. Todėl vis pagalvoju apie drauges, kurios turi panašaus amžiaus vaikų, dirba visu etatu ne tik darbe, bet ir namuose, mažiesiems sergant. Kartais taip norisi, kad jie greičiau paaugtų vien dėl to, kad tos ligos pagaliau retėtų...

– „Neteiskite nei savęs, nei kitų – gyvenkite taikoje su savimi, žmonėmis ir pasauliu.“ Ar dažnai save plakate, kad galėtumėte būti geresnė mama, žmona, darbuotoja, kad galėtumėte daugiau suspėti ir daugiau padaryti? O gal mokate gyventi taikoje su savimi?

– Aišku, kad gyventi taikoje su savimi ir kitais yra turbūt kiekvieno žmogaus siekiamybė. Ir didelis menas. Vis dėlto manau, kad ne mažiau svarbu išmokti balansuoti tarp visų tų vaidmenų, kuriuos moteris apsiima vienu ar kitu gyvenimo etapu. Nustoti lygintis su kitais irgi yra menas. Nustoti galvoti, kad gal esu nepakankamai gera, irgi, manau, yra svarbu. Bent jau man tiesiog būtina atsitraukti kad ir kelioms dienoms tam, kad į šeimą grįžčiau geresnė, laimingesnė savo pačios versija. Todėl kiekvienas prisiimtas projektas, renginys ar TV transliacija man yra didžiulis malonumas – netgi nepavadinčiau to darbu. Užtai kai jau grįšiu abiem kojomis į televiziją, žurnalistiką, galbūt tuomet atrodys vėl kitaip (juokiasi). Su nekantrumu laukiu ir šio įdomaus gyvenimo etapo. Turbūt gyventi be jokių projektų, iššūkių būtų taip ramu, kad greitai pasidarytų rūgštu.

D. Umbraso / LRT nuotr. 

– „Gražiausia, ką turime, – širdis, o kaip dažnai galvojame, kad veidas.“ Vaikų, namų, buities nuvargintos mamos dažnai nė nenori žiūrėti į veidrodį. Kur dar XXI a. grožio standartai, kuriuos reikia atitikti...

– Pasakyčiau, kad namuose tikrai retai turiu laiko, kada žiūrėti į veidrodį. Kur kas daugiau ir dažniau pavyksta žiūrėti į vaikus, į jų akis, emocijas; stebėti jų žaidimus. Nesakau, kad nustojau savimi rūpintis. Ne. Čia, Taline, radau visai neblogų masažo, veido priežiūros specialisčių. Pasportuoti pavyksta tik keliskart per savaitę, bet to visai užtenka: juk pats didžiausias sportas – namuose, lekiant paskui berniukus arba žaidžiant su jais.

Kas šiuo metu man yra poilsis? Turbūt laikas, kai pavyksta suderinti visą dienos planą taip, kad jame būtų ir laiko sau, ir buičiai, ir šeimai. Buvau labai laiminga, kai vyras padarė staigmeną – su mano draugėmis suorganizavo kelionę į Berlyną. Nusileidžiu Rygoje, sutinku dvi drauges. Nusileidžiame visos Berlyne – žiūrime, iš Ciuricho atskrido ir ketvirtoji draugė. Viską merginos buvo suorganizavusios tobulai, vis klausiau jų, o gal čia labai išankstinė gimtadienio dovana?! Tai buvo mano pirmoji kelionė į užsienį be vaikų, tad grįžau išsiilgusi šeimos, kupina energijos, įsikrovusi, kitaip žiūrinti net į motinystę.

– „Įsivaizduokite, kad sunkumai – jūsų gyvenimo spalvos. Kokią spalvą jiems suteiksite, priklauso nuo jūsų kūrybingumo.“ Ar kada pagalvojote apie savo gyvenimo spalvas?

– Sakyčiau, kad sunkumai visada atrodo pačios juodžiausios spalvos, bet juk čia pat galima įmaišyti ir kažko balto? Tuomet, žiūrėk, jau ir prašviesėja viskas. Svarbu neleisti dalykams įgauti tamsių atspalvių. Gyvenimui būtina suteikti spalvų, o jų tikrai nemažai priduoda ir mūsų pačių kūriniai – vaikai. Jie daug paprasčiau žiūri tiek į kintančią aplinką, tiek į, pavyzdžiui, neišauštančias žiemos dienas. Saulei pašvietus džiaugiasi ir sako: „Ooo, šiandien saulė sugrįžo iš atostogų.“ Humoras irgi kartais palengvina iki papilkėjimo įgrisusią rutiną.

– „Darykite tik tai, kam negaila laiko.“ Kuo save pralinksminate, įprasminate, kam negaila laiko?

– Man negaila laiko šeimos namams įrengti ir geriausių dizaino sprendimų paieškoms. Dar – nuolat komunikuoti su žmonėmis, kurie stengiasi, kad grįžtume į gražius ir patogius namus. Negaila laiko skaityti su vaikais. Negaila laiko bendrauti, kad ir vėlai vakare. Niekada negailėjau laiko kulinariniams potyriams, o Taline juk iš tiesų yra nemažai puikių kavinių, restoranų, kuriuos norisi išbandyti. Dar tikrai negaila laiko kartą per savaitę bokso ir padelio treniruotėms, tik būna labai gaila, kad dėl šlubuojančios vaikų sveikatos sunku jas reguliariai lankyti.

Taip norėčiau, kad viskas ir vėl būtų gerai: be pandemijų, be karų, galų gale, be monstrų, kurie gali lengva ranka atimti tūkstančius gyvybių ar sukelti pasaulines katastrofas.

– „Gyvenimas nori išvesti mus iš saugios zonos į nesaugią tam, kad paverstų nenugalimais, bet mes dažnai jam priešinamės, tad liekame tokie patys.“ Išvykote paskui vyrą į Taliną. Atidėjote karjerą ir pasirinkote motinystę. Kuo jus praturtino gyvenimas svetur?

– Iš pradžių idėja gyventi kitoje šalyje, kad ir visai netoli nuo Lietuvos, atrodė gana bauginanti. Kai susitvarkė buitis, pasidarė daug ramiau ir aiškiau. Estai juk gyvena labai panašiai, apsiperka tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse, todėl nereikėjo ilgai pratintis ir ragauti nepažįstamų produktų. Čia gyvendama įgavau drąsos bendrauti rusų kalba, kurios anksčiau nesimokiau. Ji praverčia ne tik paslaugų sferoje, bet ir medicinos įstaigose. Kas galėjo pagalvoti, kad net susirašinėti sugebėsiu rusiškai, aišku, nenaudodama kirilicos. Dar išmokau tylėti (šypsosi). Išmokau vertinti kad ir neilgas, bet solo keliones. Jūs nepatikėsite, kiek galima nuveikti per valandos skrydį iš Talino į Vilnių, o paskui atgal.

Ši patirtis man tik dar kartą įrodė, kaip smarkiai myliu savo šalį, savo Vilnių. Ir kiek daug dalykų, gyvendami savo gimtinėje, mes tiesiog neįvertiname arba į kokius nereikšmingus dalykus kartais koncentruojamės kasdienybėje. Ką turiu galvoje? Kad ir tą juokingą bambėjimą dėl Vilniaus eglutės, kai ją dar tik montuojant mano feisbukėnai jau ėmė piktintis.

Šypseną kelia ir žmonių keliami klausimai, kas labiau iš Baltijos šalių remia Ukrainą. Juk svarbiau apskritai yra aukoti, prisidėti. Kažkodėl mes vis žvalgomės už kaimyno tvoros ir vis krūptelime, ar tik kas nors nepadarys daugiau už mus.

– „Nepamirškite, kad tik Dievas yra tobulas. Tapsite laimingi, kai iš kitų ir savęs nereikalausite to, kas būdinga tik Dievui.“ Ar didelė perfekcionistė esate? Ar daug iš savęs ir kitų reikalaujate?

– Tikrai pažįstu už save kur kas didesnių perfekcionistų. Sakau tai gerąja prasme, nes aš jais tikrai žaviuosi. Šita mamystės patirtis leido ne tik sulėtinti tempą, bet ir truputį atleisti reikalavimų vadžias sau. Tikrai daug dažniau būna momentų, kai pasakau pati sau ar vyrui: „Atsiprašau, bet ši diena man buvo per sunki, kad dar ir namai padoriau atrodytų.“ Ir ką? Pasirodo, niekas dėl to nesugriūva (juokiasi).

– „Dievas sukūrė žmones, kad jie vienas kitą mylėtų, ir daiktus, kad jie juos naudotų, – mes šiandien apvertėme Dievo tvarką“ (Dalai Lama). Gal jau susiradote tarp estų draugų? Ar Kalėdoms ruošiatės grįžti į Lietuvą?

– Negaliu nieko daug sakyti apie pačius estus, nes tiesiog jų gerai nepažįstu. Kaip buvau nuraminta čia gyvenančių lietuvių – per greitai noriu leistis į draugystes su estais. Nepažįstamųjų, užsieniečių jie taip greitai prie savęs neprisileidžia. Tad bičiuliautis lengviau sekasi su lietuviais ir rusakalbiais estais.

Ar dovanų pirkimo karštlige serga ir estai? O kaipgi. Ypač savaitgaliais, kai prekybos centrai tampa žmonių traukos centrais. Čia labai anksti miestas pradeda ruoštis Kalėdoms. Vos baigiasi Helovinas, ir estai moliūgus pakeičia kalėdinėmis girliandomis. Man ši tiek Estijoje, tiek ir Lietuvoje jau norma tampanti prekybininkų tradicija vis dar labai nepriimtina. Lapkritį norisi atsikvėpti, o gruodį pradėti galvoti apie žiemos šventes.

E. Blaževič / LRT nuotr. 

Šiemet Kūčias ir Kalėdas sutiksime Klaipėdoje, vaikai vėl sulauks Kalėdų Senelio. Praėjusiais metais Jonui tai buvo visos dienos įspūdis. Sutarėme, kad šįmet dovanėles dovanosime tik vaikams, o patys nusibrėžėme labai nedidelį biudžetą. Daugiau norisi džiaugtis buvimu kartu, nes visi, manau, dar mename tuos karantino metus, kai gražiausias žiemos šventes sutikome atskirai vieni nuo kitų.

– „Neleiskite niekam atimti iš jūsų svajonių – ir patys jų iš savęs neatimkite.“ Dažnai artėjant Naujiesiems duodame sau pažadų kitiems metams. Apie ką šiuo metu sukasi jūsų mintys?

– Apie laimingesnį, saugesnį pasaulį. Niekad negalvojau, kad žadėdama vaikams, tarkim, aplankyti miuziklą Londone, sakinį pradėsiu: „Jei viskas bus gerai, nuvyksime pažiūrėti miuziklo į Londoną.“

Taip norėčiau, kad viskas ir vėl būtų gerai: be pandemijų, be karų, galų gale, be monstrų, kurie gali lengva ranka atimti tūkstančius gyvybių ar sukelti pasaulines katastrofas.

Dar aš labai svajoju apie gražų gyvenimą Vilniuje. Tikiuosi, greitai taip ir bus!

„Nusprendėme, kad būtų teisinga šiais metais atsisakyti fejerverkų“, – žurnalistams sakė meras Michailas Kolvartas ir pridūrė, kad jų nebebus nei miesto centre, nei atskiruose gyvenamuosiuose rajonuose.

„Be taupymo, tam yra ir kitų priežasčių, todėl manau, kad šiuo metu tai yra teisingas sprendimas“, – teigė meras.

Jo teigimu, Kalėdos vis tiek turi būti tinkamai atšvenčiamos, o gruodžio 31-ąją vyks didelis Naujųjų metų vakarėlis su koncertu ir lazerių šou, tačiau be fejerverkų. Šis didelis renginys taip pat paskelbs Talino, kaip Europos žaliosios sostinės, metus.

„Be to, kalbant apie kalėdines lemputes, šį kartą nusprendėme viską planuoti šiek tiek kitaip. Jei paprastai kalėdinį ar žiemos apšvietimą palikdavome iki vasario pabaigos, tai šį kartą sutarta, kad kalėdinis apšvietimas tikrai bus, bet jau sausio viduryje jį išjungsime ir šiuo veiksmu taip pat sutaupysime“, – sakė M. Kolvartas.

Taline (Estija) vykstančiose pirmenybėse Lietuvos rinktinė trečiadienį atsitiesė po dviejų pralaimėjimų iš eilės ir 6:3 nugalėjo Serbijos ledo ritulininkus.

Lietuvos rinktinei jau pirmajame kėlinyje pavyko pelnyti tris įvarčius be atsako. Tikslūs buvo Dovydas Jukna (13:51, rez. perd. Matas Čyvas, Vitalijus Fediukinas), Artūras Seniuta (14:50, rez. perd. Marijus Dumčius, Milanas Levčenko) ir Danielius Čečekovas (19:59, rez. perd. Joris Valčiukas, Simas Valivonis).

Savo pranašumą lietuviai bandė dar labiau padidinti antrajame kėlinyje, bet nepaisant daugybės atakų ir atliktų metimų, įvarčio pelnyti mūsų šalies atstovai nesugebėjo, o tuo tarpu serbai surado būdų dukart pasiųsti ritulį į Daniilo Cepovo ginamus vartus.

Trečiąjį kėlinį pradėjo Ilja Michalevičiaus įvartis daugumoje (41:02, rez. perd. M. Levčenko, A. Seniuta) ir nors vėliau serbai dar kartą priartėjo iki minimumo, prieš finalinę rungtynių sireną įvarčiai vėliau krito tik į serbų vartus. Rungtynių baigtį galutinai nulėmė Milanas Levčenko (52:02, rez. perd. Vakaris Čižas, Matas Čyvas) ir Kajus Zeynalovas (53:24).

Po trijų turų Lietuvos rinktinė su viena pergale turnyrinėje lentelėje žengia penkta. Tiesa, rinktinės dar laukia tarpusavio rungtynės su dvi aukštesnes vietas užimančiomis komandomis, tad lietuviai dar gali pagerinti savo galutinę poziciją.

Rytoj Lietuvos rinktinės lauks poilsio diena, o į kovas U-18 rinktinė sugrįš penktadienį 12:30 val. susitikdami su rumunais.