Kaip pirmadienį informavo departamentas, asmenys sulaikyti per pasalą. Atlikus kratas, pas vieną sulaikytąjį rastas dar vienas metimui į įkalinimo įstaigą paruoštas paketas su, kaip manoma, narkotikais.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėms ar psichotropinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Buvusiame KGB kalėjime-tardymo izoliatoriuje, esančiame Vilniaus centre, nuo 1944 metų iki 1969-ųjų daugiau nei tūkstančiui žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė. 

„Sąlygos buvo tokios, kad jas galima drąsiai vadinti kankinimais. Čia vyko mušimai, kankinimai, bet suimti asmenys galėjo būti vedami ir pas tardytojus, viršutiniuose aukštuose esančiuose kabinetuose. Ten irgi vyko kankinimai, mušimai. Po 1944 metų, kai Lietuva antrą kartą buvo okupuota sovietų, visas šio pastato rūsys buvo užimtas kalėjimo – buvo 57 kameros. Vienoje kameroje galėdavo būti talpinama apie dešimt žmonių. Nebūdavo jokių gultų, grindys irgi galėjo būti cementinės, o ne medinės. Žmonės sėdėdavo susigrūdę. Maisto davinys būdavo labai mažas. Pokariu su maistu apskritai būdavo sunku. Susigrūdimas, labai didelė drėgmė – rinkdavosi kondensatas, kuris krisdavo nuo lubų ant žmonių. Po kelių parų pradėdavo pelyti netgi drabužiai. Miegoti buvo galima tik naktį, o naktį dažnai vykdavo tardymai, todėl ir naktį žmonėms neleisdavo išsimiegoti. Į tualetą vesdavo kartą per dieną. Kitu metu kampe stovėdavo kibiras, vadinamas „paraša“, todėl ir kvapas kameroje būdavo labai nemalonus“, – pasakojo istorikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak V. Augulio, dar viena vieta, kur žmonės patirdavo kančias, buvo karceris. Ten jie kelioms paroms patekdavo už kalėjimo taisyklių nesilaikymą arba nenorą bendradarbiauti su tardytojais. Žiemą karceryje būdavo labai šalta, o žmogus čia būdavo atvedamas tik su apatiniais drabužiais. Miegoti jam buvo galima tik penkias valandas per parą – visą laiką žmogus turėdavo sėdėti ant kėdės. Gultą, padėti galvai, prižiūrėtojas atlenkdavo irgi tik tam tikromis valandomis.

Buvimas čia prilykdavo kančiai, nes nors žmogus rėkdavo, spardydavosi, niekas jo negirdėdavo.

„Kameroje žmonės kartais būdavo surišami tramdomaisiais marškiniais stipriai juos suveržiant. Buvimas čia prilygdavo kančiai, nes nors žmogus rėkdavo, spardydavosi, niekas jo negirdėdavo“, – detalizavo istorikas.

Jis pridūrė, kad kankinimai ne visada būdavo tik mušimas, kaip jau minėta, tam naudoti ir tramdomieji marškiniai arba suleidžiama tam tikrų medikamentų. Be viso to, kalėjime buvo ir „šlapieji karceriai“. Į juos suimtas asmuo buvo atvedamas su apatiniais drabužiais ir pastatomas ant grindų viduryje esančio disko, iš kurio trykšdavo vanduo. 

„Kankinimo esmė buvo ta, kad žmogus negalėdavo užmigti. Jei jis, išstovėjęs parą, pradėdavo snausti, prarasdavo pusiausvyrą ir įkrisdavo į šaltą vandenį. Žiemą vanduo kartais užšaldavo ir virsdavo ledu. Žmogus vėl keldavosi, stodavosi ant disko, o po kurio laiko vėl užmigdavo, prarasdavo pusiausvyrą ir vėl krisdavo į vandenį“, – sakė V. Augulis.

Pasak istoriko, negalėdami palaužti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo, sovietai imdavosi pačių barbariškiausių priemonių. Viena tokių buvo partizanų kūnų niekinimai. Nukauti arba nužudyti partizanai būdavo atvežami į miestelių aikštes ir numetami viešai apžiūrai dar papildomai subjaurojant kūnus. Taip pat dabar elgiamasi ir Ukrainoje, Bučoje. Kūnai – išniekinami, įmetami į kanalizacijos vamzdžius tam, kad kuo daugiau gyventojų pamatytų, kas bus, jei šie priešinsis.

Buvusiame KGB kalėjime Lietuvoje oficialiai buvo tardymo izoliatorius. Žmones atgabendavo čia ir laikydavo tardymo laikotarpiu. O kai teismas ar tribuvolas juos nuteisdavo, jie būdavo išgabenami į Lukiškes. Prieš vykdant egzekucijas juos atgabendavo į šį izoliatorių, kur būdavo mirtininkų kameros.

„Procesas buvo įslaptintas. Liudijimų nėra, nes apie tai buvo draudžiama kalbėti ir saugumo pareigūnams. Nuo 1944 metų iki 1947 metų čia buvo sušaudyti 767 asmenys. Žmogų įvesdavo į šaudymo kamerą ir pastatydavo prie sienos arba parklupdydavo. Pagal rastų palaikų tyrimus galima matyti, kad žalojimams naudoti ir kirviai, laužtuvai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo sušaudytas šioje kameroje. Tyrimai rodo, kad kai jis buvo suimtas, buvo žiauriai sumuštas. Pažeista akis. Prieš sušaudymą jis patyrė dar daugiau sumušimų“, – pasakojo pašnekovas.

Rusijos elgsenos brutalumas ir žiaurumas išlieka iki šių dienų, nors laikotarpiai ir skirtingi. Tai liudija pastarieji šiurpūs vaizdai iš skerdynių Bučoje.

Nesulaikė ir koncertina

Septyniolikmečiai kaliniai, kuriems dar buvo likę kalėti nuo pusantrų metų iki trejų, teigė neįveikę per Kalėdas kilusio artimųjų ilgesio ir labai norėję pas mamas. Nepaisant šventinių renginių gausos šioje įkalinimo įstaigoje, kaip skelbta jos interneto svetainėje, ir gautų simbolinių dovanų iš administracijos.

Tačiau į laisvę veržęsi septyniolikmečiai tikino, kad mintis pabėgti tą sausio 4-osios vakarą, išvedus juos pagal dienotvarkę pasivaikščioti į vidinį šios įkalinimo įstaigos kiemelį, kilo spontaniškai. Iš anksto jie to neplanavo.

Kaip jau rašyta, tą vakarą iš Kauno tardymo izoliatoriaus patalpų, esančių Technikos gatvėje, kur teismų skirtas bausmes atlieka nepilnamečiai, pavyko pabėgti tik vienam iš jų – prieš metus už įvairias vagystes šešerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu nuteistam septyniolikmečiui iš Lentvario.

Šis tik už pusmečio pilnamečiu tapsiantis nuteistasis apie 19 val. sugebėjo perlipti daugiau kaip šešių metrų aukščio šios įkalinimo įstaigos tvorą. Pasinaudota nebenaudojamu apsaugos bokšteliu, iš kurio nušokta į laisvę. T.y. pakartotas tokių pačių skandalingų pastarojo meto pabėgimų iš Pravieniškių pataisos namų scenarijus. Tačiau prieš tai dar reikėjo įveikti ir vidinius barjerus, tarp kurių buvo ir koncertinos įrenginys bei dygliuota viela.

Aliaus Koroliovo nuotr.

Neišvengė susižalojimų

Kartu su laisvėje atsidūrusiu septyniolikmečiu bėgę kiti du jo bendraamžiai, susidūrę su minėtomis kliūtimis, susižalojo. Jie buvo sulaikyti jau ties paskutiniu barjeru – minėta daugiau kaip šešių metrų aukščio tvora, kai į judesio daviklius sureagavę ir per vaizdo kameras rengiamą pabėgimą užfiksavę šios įkalinimo įstaigos pareigūnai įspendė juos į kampą, apsupę šią tvorą iš abiejų pusių – vidinės ir išorinės.

Nors dėl viso pikto sulaikytiesiems ir kviesti greitosios medikai, didelių fizinių sužalojimų jie nepatyrė.

Kaip paaiškėjo, vienas iš sulaikytųjų per žingsnį nuo laisvės buvo septyniolikmetis iš Klaipėdos, kalintis už plėšimus. Ir jam teismo už tai skirta bausmė turėjo baigtis 2023-iųjų vasarą. Kitas buvo septyniolikmetis iš Vilniaus, atliekantis bausmę už vagystes bei seksualinį nusikaltimą. Jam vartai į laisvę turėjo būti atverti 2024-ųjų vasarą.

Tačiau net ir po nepavykusio bandymo pabėgti jie vėl stos prieš teismą. Ir jiems, kaip ir pabėgti sugebėjusiam jų likimo draugui, teoriškai taip pat gresia papildomas įkalinimas iki trejų metų.

Laisvėje naktį ir rytą praleidusiam septyniolikmečiui pavyko pabėgti tik todėl, kad jis pirmasis puolė bėgti link minėtos daugiau kaip šešių metrų aukščio tvoros. Ir, kol pareigūnai sureagavo į judesio daviklius, nors tai įvyko ir žaibiškai, sėkmingai nušokęs žemyn, dingo tamsoje.

Sulaikytas kitame rajone

Bėglio paieškoms tą vakarą buvo mestos nemažos ne tik Kalėjimų departamento, bet ir policijos pajėgos.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas po šio pabėgimo skubiai perdislokavo tą vakarą budėjusias savo pajėgas ir pakėlė į orą droną su termovizoriumi, galinčiu identifikuoti žmogų tamsoje.

Tačiau bėglys buvo sulaikytas tik kitos dienos vidurdienį – apie 11 val. Ir už 20 kilometrų nuo minėtų Kauno tardymo izoliatoriaus patalpų Technikos gatvėje – Rumšiškių (Kaišiadorių r.) prieigose.

Nors jo ieškant prašyta ir visuomenės pagalbos, Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos pareigūnai teigia susekę bėglį operatyvinėmis priemonėmis. Tiesa, šis nebuvo linkęs pasiduoti be kovos. Tačiau šį kartą jam jau pabėgti nepavyko. Ši nelygi dvikova, po kurios sulaikytasis buvo purvinas nuo galvos iki kojų, įvyko ne per toliausiai Rumšiškių „Maximos“.

Po sulaikymo septyniolikmetis teigė ėjęs tada namų link, t.y. link Lentvario. Esą pabėgimo vakarą ėmęs ieškoti kaip orientyro geležinkelio bėgių, kuriais vėliau priėjęs kažkokį negyvenamą namą. Ir jame pernakvojęs, tęsė kelionę toliau, tačiau jau ne geležinkelio bėgiais.

Yra pagrindo įtarti, kad ties Rumšiškėmis jis bandė susistabdyti pakeleivingą automobilį.

Bausmės gresia ir pareigūnams

Bėglys turėjo išeiti į laisvę 2025-ųjų gegužę. Į Kauno tardymo izoliatorių atlikti 2021-ųjų vasarį Vilniaus miesto apylinkės teismo jam skirtos subendrintos bausmės už įvairias vagystes jis buvo atvežtas iš Vilniaus pataisos namų. Tai buvo jau trečias nuosprendis jo biografijoje, nors tuo metu jam dar tebuvo šešiolika metų.

Po šio skandalingo pabėgimo buvo pradėtas ne tik ikiteisminis tyrimas, bet ir tarnybinis tą vakarą budėjusių Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų patikrinimas. Nors jiems ir pavyko du bėglius sulaikyti, tai jau tebuvo pasekmės, sulaikytiesiems patekus į draudžiamą zoną. Jau nekalbant apie tai, kad trečiam bėgliui savo planus įgyvendinti pavyko.

Dar nebaigtas ir minėtas tarnybinis patikrinimas.

Pasak prokuratūros pranešimo, ikiteisminį tyrimą atliko Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie surinko duomenų, kad praėjusių metų balandžio–gegužės mėnesiais buvęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas G. S. už kyšius galėjo perduoti įvairius dopingo skysčius, tabletes ir mobiliuosius telefonus vienam izoliatoriuje laikytam 28-erių suimtajam. Įtariama, kad buvęs įkalinimo įstaigos Saugumo valdymo skyriaus specialistas už kyšį taip pat galėjo bandyti perduoti dopingo medžiagas kitam 37-erių suimtajam, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų.

Tyrimo duomenimis, 2020 metų pradžioje viename Šiaulių naktinių klubų G. S. užkalbino pažįstamas šiaulietis, kuris siūlė jam už pinigus vienam tardymo izoliatoriuje laikomam draugui perduoti kelias dėžutes tablečių ir buteliukus su juose esančiomis dopingo medžiagomis.

Surinkti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad tardymo izoliatoriaus darbuotojas sutiko ir perdavė minėtus daiktus suimtajam darbo metu vaikštant izoliatoriaus teritorijoje. Už tai vyras, manoma, gavo 150 eurų kyšį. Po kurio laiko G. S. gavo dar vieną prašymą – nupirkti ir tam pačiam suimtajam perduoti mobiliuosius telefonus. Už trijų telefonų nupirkimą ir perdavimą kaltinamasis gavo 170 eurų.

Įtariama, kad trečią kartą vyro buvo paprašyta kitam suimtajam į izoliatoriaus vidų įnešti ir perduoti dopingo medžiagų. Jis nuvyko į Šiaulių autobusų stotį, kur iš tarpmiestinio autobuso paėmė siuntą su dopingo medžiagomis ir 100 eurų kyšiu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dopingo medžiagas iš Klaipėdoje gyvenančio pažįstamo nupirko kretingiškė suimtojo žmona. Ji paruošė siuntinį vyrui ir išsiuntė į Kauną, kur prie siuntinio buvo pridėtas kyšis ir išsiųstas į Šiaulius.

Visi kaltinamieji šioje byloje stos prieš teismą dėl neteisėto disponavimo dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti. Kyšį galimai paėmęs buvęs tardymo izoliatoriaus darbuotojas taip pat turės atsakyti dėl kyšininkavimo, o du suimtieji ir vieno jų draugas – dėl papirkimo.

Už kyšininkavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų, už papirkimą – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų, už neteisėtą disponavimą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ne išimtis ir praėjęs savaitgalis:

- tikrinant Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistajam atsiųstą siuntinį, sportinėje avalynėje po vidpadžiu rastos 2 SIM kortelės;

- Marijampolės pataisos namuose ant valgyklos stogo rasti du paketai, kuriuose buvo 8 SIM kortelės ir 6 mobiliojo ryšio telefonai;

- Marijampolės pataisos namuose mobiliojo ryšio telefonai aptikti ir rutuliniame dezodorante, ir televizoriaus distancinio valdymo pultelyje;

- Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sulaikytas tris paketus su mobiliojo ryšio telefonais ir jų priedais per pataisos namų tvorą permetęs jau anksčiau už permetimus baustas Krekenavos miestelio gyventojas. Kitam jo bendrininkui pavyko pabėgti į mišką;

- Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3 mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis rasti šaldytuve įrengtoje slėptuvėje.

Iš viso per savaitgalį rasta ir paimta: 49 mobiliojo ryšio telefonai, 31 SIM kortelė, 7 mobiliųjų įrenginių priedai bei 11 litrų alkoholio.

Primename, kad už draudžiamų daiktų (jeigu tai nėra narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos) perdavimą į pataisos įstaigas skiriama nuo 1000 iki 3000 eurų bauda.

„Maniškiame blogo vaikino aplanke jau yra... keturi papeikimai už dvi savaites Kolčiugino tardymo izoliatoriuje ir šeši papeikimai už dvi savaites Pokrovo 2-ojoje pataisos kolonijoje, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė A. Navalnas.

Naujienų agentūra „Interfax“ kol kas negavo oficialaus teisėsaugos institucijų komentaro.

Praėjusią savaitę opozicionieriaus advokatai pranešė, kad jo sveikata kolonijoje pablogėjo.

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) Vladimiro srities valdyba ketvirtadienį paskelbė, kad A. Navalną apžiūrėję gydytojai jo būklę įvertino kaip „stabilią ir patenkinamą“.

Minima pataisos kolonija yra Vladimiro srityje netoli Pokrovo miesto.

Pernai rugpjūtį iškiliausią Kremliaus kritiką bandyta nunuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Po apnuodijimo jis komos būklės buvo nuskraidintas į Vokietiją gydyti.

Sausį sugrįžęs į Rusiją, 44 metų A. Navalnas buvo iškart sulaikytas ir jau kitą mėnesį nuteistas kalėti už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo ir lėšų pasisavinimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi užsienyje.

Jo sulaikymas išprovokavo didžiulius protestus, o įkalinimas vasario mėnesį dėl kaltinimų lėšų pasisavinimu sukėlė Rusijos ir užsienio žmogaus teisių grupių pasipiktinimą ir sulaukė Vakarų vyriausybių pasmerkimo.

„Maksimas Znakas ir Maryja Kalesnikava liks tardymo izoliatoriuje dar dviem mėnesiams. Šiandien paaiškėjo, kad Maksimui sulaikymą pratęsė iki gegužės 9-osios, Maryjai – iki gegužės 8-osios“, – sakoma pranešime.

V. Babarykos štabas priminė, kad M. Kalesnikavai ir ir M. Znakui gresia įkalinimas iki 12 metų.

Jie buvo sulaikyti atitinkamai rugsėjo 8-ąją ir 9-ąją, ir apkaltinti viešais raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant užgrobti valdžią, ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos valdžia suėmė virtinę opozicijos lyderių, dalis buvo priversti išvykti iš šalies. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko rajonuose.

„Šiandien atvykęs į tardymo izoliatorių susitikti su Navalnu sužinojau, kad jis išvyko. Kur išvyko, man nepasakė. Veikiausiai – į koloniją, bet gal ir dar kur nors“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė advokatas Vadimas Kobzevas.

Žinomiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti beveik trejus metus už lygtinės bausmės pažeidimus atsigaunant Vokietijoje po apnuodijimo išpuolio.

Kita A. Navalno advokatė Olga Michailova pareiškė, kad gynybos komanda nežino, kur A. Navalnas buvo išvežtas, tačiau spėjo, kad jos klientas gali būti perkeliamas į koloniją.

„Jie niekam nesakė, kur jis siunčiamas“, – naujienų agentūrai AFP sakė O. Michailova.

A. Navalno dešinioji ranka Leonidas Volkovas pareiškė, kad opozicijos politiko šeima nėra informuota apie jo buvimo vietą, reikšdamas susirūpinimą dėl skaidrumo stokos.

A. Navalnas kelis mėnesius gydėsi Vokietijoje dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Rusų valdžia neigia kaip nors prisidėjusi prie to rugpjūtį įvykusio incidento.

Teisėsaugai sulaikius į Maskvą sausio viduryje vos sugrįžusį opozicionierių, šalyje nusirito masinių protestų banga.

Per tas demonstracijas buvo sulaikyta daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o daugeliui A. Navalno bendražygių skirtas namų areštas.

Jo bendražygiai žada vėliau šiemet surengti naujų demonstracijų.

Praėjusią savaitę A. Navalnas taip pat buvo nuteistas dėl šmeižto prieš prokremliškame vaizdo įraše pasirodžiusį Antrojo pasaulinio karo veteraną, kurį pavadino „išdaviku“. Toje byloje opozicionieriui buvo liepta sumokėti 850 tūkst. rublių (9,5 tūkst. eurų) baudą.

Kremliaus kritiko šalininkų teigimu, jam iškeltos baudžiamosios bylos yra pretekstas nutildyti jo antikorupcinę veiklą ir sužlugdyti jo politines ambicijas.

„Aleksejus Anatoljevičius Navalnas į federalinį tardymo izoliatorių „Matroskaja tišina“ atvyko išvakarėse po 20 valandos. Navalnas Viešosios stebėsenos komisijos nariams sakė, kad tos įstaigos darbuotojai jam nedaro jokio moralinio ir fizinio spaudimo“, – sakė A. Melnikovas.

Šiuo metu A. Navalnas vienas laikomas karantino skyriaus trijų vietų kameroje.

Ten – kitos sąlygos, ten beveik neįmanoma su juo susisiekti.

A. Melnikovo teigimu, A. Navalnas „paprašė jo artimiesiems perduoti jam reikalingų dalykų sąrašą“.

A. Navalno atstovė Kira Jarmyš tviteryje savo ruožtu parašė: „Visi rašo „davė 30 parų“, tarsi tai būtų administracinis (areštas), po mitingo į įprastą areštinę būtų uždarę. Aleksejus uždarytas į tardymo izoliatorių. Anksčiau jis niekada nebuvo kalintas tardymo izoliatoriuje (neskaitant vienos nakties Kirove).“

„Ten – kitos sąlygos, ten beveik neįmanoma su juo susisiekti“, – pabrėžė K. Jarmyš.

„Aleksejus liks ten bent iki vasario 15 dienos, tačiau areštas gali būti pratęstas. Be to, anksčiau ar vėliau įvyks teismas dėl lygtinės bausmės pakeitimo realia“, – pridūrė ji.

Maskvos tardymo izoliatoriuje „Matroskaja Tišina“ 2009 metais neaiškiomis aplinkybėmis mirė teisininkas Sergejus Magnitskis, atskleidęs Rusijos pareigūnų sukurptą didžiulio masto lėšų grobstymo schemą.

Rusijos teismas pirmadienį nurodė 30 parų suimti Kremliaus kritiką A. Navalną, ankstesnę dieną sulaikytą iškart po grįžimo į Maskvą iš Vokietijos.

Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) pareiškė sulaikiusi A. Navalną už tai, kad jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. Pats opozicionierius tą bylą laiko paskatinta politinių motyvų.

Aleksejus liks ten bent iki vasario 15 dienos, tačiau areštas gali būti pratęstas.

Prokurorai taip pat gali iškelti su korupcija kovojančiam aktyvistui baudžiamąją bylą dėl įtarimų, kad jis neteisėtai pasisavino beveik 4 mln. dolerių, paaukotų jo organizacijoms.

A. Navalnas į Rusiją sugrįžo iš Berlyno, kur jis gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Kremliaus kritikas tvirtina, kad jį bandė nunuodyti Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Vladimiro Putino nurodymu.

Teismo posėdis buvo surengtas Maskvos priemiestyje Chimkuose esančiame policijos skyriuje. Pareigūnai aiškino, kad taip buvo pasielgta, nes A. Navalnas esą neturėjo galiojančio COVID-19 testo rezultato.

Vakarų šalys ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pasmerkė šio Kremliaus kritiko palaikymą ir pareikalavo jį nedelsiant paleisti.

„Maryja Kalesnikava turi įtariamosios statusą baudžiamojoje byloje“, – nurodė portalas.

L. Kazak sakė, kad Baltarusijos prokuratūra leido suimti M. Kalesnikavą.

„Prokuroras sankcionavo jos areštą baudžiamojoje byloje. Šiuo metu ji yra įtariamoji, jai turi būti pareikšti kaltinimai per 10 parų arba ji turi būti paleista“, – nurodė advokatė.

Kiek anksčiau teisininkei pavyko susitikti su savo kliente tardymo izoliatoriuje, kur ši dabar laikoma.

L. Kazak sakė, kad ketvirtadienį M. Kalesnikavos gynyba teismui apskųs prokuroro sprendimą leisti suimti opozicionierę. Šį skundą teismas turėtų išnagrinėti per kelias dienas.

Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį M. Kalesnikavos atžvilgiu iškelta byla, numato nuo dvejų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bylą tiria Tyrimų komitetas.

Pirmadienį tapo neįmanoma susisiekti su Koordinacinės tarybos prezidiumo nare M. Kalesnikava, atstovu spaudai Antonu Radniankovu ir vykdomuoju sekretoriumi Ivanu Kravcovu.

Antradienį valstybinė naujienų agentūra BelTA pranešė, kad M. Kalesnikava buvo sulaikyta jai mėginant neteisėtai kirsti Ukrainos sieną.

Baltarusijos pasieniečiai patvirtino M. Kalesnikavos sulaikymo faktą, taip pat pranešė, kad A. Radniankovui ir I. Kravcovui pavyko kirsti Ukrainos sieną.

Valdžia jėga norėjo išvežti M. Kalesnikavą iš Baltarusijos, pareiškė I. Kravcovas.

„Visų pirma juos domino galimybė išvežti Maryją Kalesnikavą į užsienį. Jie tai paaiškino būtinybe deeskaluoti, jų nuomone, situaciją šalyje. Vienas iš pasiūlytų variantų buvo, kad mes trise savo asmeniniu automobiliu kirstume sieną“, – antradienį per spaudos konferenciją Kijeve pasakojo I. Kravcovas.

I. Kravcovas ir A. Radniankovas tvirtina, kad atsidūrė Ukrainoje ne savo valia, kaip anksčiau teigė baltarusių sienos apsaugos tarnyba.

Baltarusijoje jau mėnesį vyksta protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Per demonstracijas buvo sulaikyta jau daugiau nei 7 tūkst. žmonių.