Vienišą šunį tarp lekiančių automobilių užfiksavo anykštėnas Aurimas.

„18.30 val. stovime autostradoje Vilnius-Klaipėda, ties 89-uoju kilometru, ir turime šunelį. Jis blaškėsi tarp dviejų autostrados pusių, kėlė grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams“, – iš įvykio vietos tiesiogiai transliavo jaunas vyras.

Po įvykio jis papasakojo ir daugiau tos dienos nutikimų.

„Yra toks posakis: nedaryk gero, nebus ir blogo. Smagumas prasidėjo, kai viena ranka bandau laikyti ir drausminti tą šunelį, o kitoje rankoje telefonas ir juo skambinu skubios pagalbos telefonu 112“, – prisiminė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau vieno skambučio neužteko.

„Teko kalbėti su keturiais skubiosios pagalbos telefonu atsiliepusiais operatoriais. Jie man pasiūlė skambinti aplinkosaugininkams arba tarnyboms, kurios gaudo gyvūnus“, – toliau dėstė Aurimas.

Vyras sakė negalvojęs, kad teks pakliūti į absurdišką situaciją. Labiausiai anykštėną stebino pagalbos mechanizmas. Anot jo, kiekvieną kartą paskambinus 112, teko bendrauti su skirtingu operatoriumi. Vyras buvo nukreiptas skambinti kitu numeriu.

„Paskambinau informaciniu numeriu 1588, kuris yra mokamas“, – absurdišką situaciją toliau dėstė jis.

„Teoriškai, už bešeimininkius, neprižiūrimus gyvūnus atsako savivaldybės. Jos yra sudariusios sutartis su gyvūnų organizacijomis. Tačiau, tokias sutartis turi tikrai ne visos savivaldybės“, – aiškumo į situaciją įnešė VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitiekūnaitė.

Tuomet Aurimas gavo dar kelis numerius: paskambinus vienu jų, niekas telefono ragelio nekėlė. Kitu atsiliepė žmogus ir pareiškė, kad yra „ne prie ko“. Negana to nusistebėjo, kad jo numerį dalija tarnybos.

Anykštėnas vėl skambino 112 ir prašė padėti.

„Žinote, ką man patarė? Pagūglinti. Gerai, jei aš turiu išmanųjį telefoną, jame yra internetas. O jei tokio neturiu, ką tada daryti?“ – retorinius klausimus bėrė Aurimas.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) teigė, kad po pirmojo Aurimo skambučio informaciją apie pavojų eismo saugumui policijai perdavė. Tačiau ekipažas vietoje nepasirodė.

„Policijos pareigūnai nenusprendė nevažiuoti. Tiesiog iš BPC buvo gauta informacija, kad pareigūnų pagalba šiuo metu nereikalinga. Dėl to pareigūnai ir nevyko į įvykio vietą“, – poziciją išdėstė Tauragės apskrities policijos atstovė Lina Banienė.

Žinote, ką man patarė? Pagūglinti.

Vis dar laukiant pareigūnų ekipažo, sugautas šuo pradėjo gadinti Aurimo automobilį – draskė saloną.

Trečias skambutis BPC vyrą nustebino labiausiai.

„Atsiliepusi operatorė pasakė tiesiai: paleiskit tą šunį ir tegul jis lekia savais keliais“, – atsistebėti negalėjo Aurimas.

Paskutinį kartą BPC paskambinęs vyras, kaip pats pripažįsta, kalbėjo jau pakeltu tonu. Operatoriui pasakė, kad situaciją paviešins.

„Sutapimas ar ne, po 11 minučių atvažiavo pareigūnai“, – prisiminė anykštėnas.

„Pareigūnai šunį pristatė Veterinarijos tarnybos darbuotojams. Pastarieji pagal čipą nustatė šuns šeimininkę. Augintinis buvo pristatytas jai. Moteriai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už šuns nepriežiūrą. Už šį pažeidimą šuns šeimininkei gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų“, – veiksmo atomazgą nubraižė policijos atstovė.

Anykštėno teigimu, nuo pirmo skambučio iki tol, kol prisišaukė pagalbą, praėjo apie 1,5 val.

„Kaip sakau: kol nėra ugnies, dėl dūmų niekas nevažiuos“, – šypsojosi Aurimas.

BPC situaciją pakomentuoti atsisakė. Tik atsiuntė informaciją apie skambučių laiką ir kokia informacija suteikta pranešėjui.

„Institucijų, kurios būtų atsakingos už reagavimą į tokias problemas, yra daug. Tačiau vienos konkrečiai – nėra“, – patikslino VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė.

– Kokia tai situacija ir kodėl apribojo jūsų veiklą?

– Kol kas mums viskas nauja. Jeigu mūsų būtumėte paklausę prieš pusę metų, mes buvome nubudę su vagies etikete, nes tarnyba sėkmingai bandė mums tai priklijuoti. Nepavyko. Vakar ryte buvome apkaltinti žiauriu elgesiu su gyvūnais. Su viskuo galime sutikti, be tikrai ne su tuo. Geriau jau vagimis laikykite, tačiau mes nenuskriaudėme ir nesiruošiame nuskriausti nė vieno gyvūno.

– Kodėl jūs tuo kaltinami? Ką rado ir ko ieškojo inspektoriai?

– Atvažiavus iš ryto pas mus visada galima rasti labai daug šūdo. Daug gyvūnų – daug tuštinimosi. 9 val. ryto tikrai to daug rasite. Tačiau mes stengiamės, darome.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Buvo rasta daug gyvūnų. Kiek per daug jų buvo?

– Gyvūnų tikrai yra daug. Per daug – mes patys tai suprantame. Mums nuo to sunku. Tačiau akcentuotume, kad tai nėra „Penktos kojos“ problema. Ką čia matote, tai yra viso labo visuomenės atspindys. Nėra nė vieno mano ar darbuotojų šuns. Tai šunys, kuriems reikia pagalbos. Tai, kad dabar čia tiek daug gyvūnų, tai pačios tarnybos neveiksnumo pavyzdys. Tarnyba, kuri užsiima gyvūnų gerove, daug metų vykdo gyvūnų migdymą.

– Sakoma, kad rado gyvūnų ne ten, kur turi būti laikomi. Kur jie buvo laikomi?

– Kur turėjo būti laikomi, atsakyti negaliu. Kad gyvūnai buvo laikomi transportavimo narvuose, taip. Mes nebetelpame ir to neslepiame. Garsiai apie tai kalbame. Transportavimo narvelis, deja, bet gelbėja gyvybes.

– Sakoma, kad netinka tokios sąlygos.

– Ir mums jos netinkamos, bet ką jūs laikote žiauriu elgesiu – gyvenimą narvelyje mėnesį ar mirtį iš bado prie budos. Galime daug diskutuoti. Taip, mes galime jų neimti, galime juos apleisti. Tačiau koks jų laukia likimas?

– Sako, kad reikia dalytis su kitomis įstaigomis.

– Man patiko ši mintis. Norėčiau paklausti inspektorių, kokioje paralelinėje galaktikoje jie gyvena. Jeigu jie mano, kad tik „Penktoje kojoje“ yra problema su gyvūnų perviršiu, taip nėra. Matome kolegų socialinius tinklus. Problemos – visur.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos poziciją komentavo tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

– Kodėl buvo atliekamas neplaninis patikrinimas?

– Patikrinimas buvo atliekamas po paskutinio, kuris vyko gruodžio mėnesį. Tada fiksavome pažeidimų. Šį kartą turėjome patikrinti, ar jie buvo ištaisyti. Vyko trūkumų šalinimo patikra.

VMVT nuotr.

– Ką nustatėte? Ar buvo pašalinti trūkumai?

– Deja, nebuvo pašalinti nei gruodžio mėnesio, nei prieš metus ar dvejus nustatyti trūkumai. Teko fiksuoti, kad įstaiga nesikeičia, nekeičia elementarių sąlygų, kurias turi užtikrinti gyvūnams.

– Kokie buvo nustatyti trūkumai?

– Pagrindinis trūkumas, kuris nesikeičia nuo įstaigos įkūrimo, – priimamas per didelis gyvūnų skaičius, dėl to neužtikrinamos jų sąlygos. Jie laikomi po kelis narvuose, didelis skaičius voljeruose, garduose. Gyvūnai neturi net elementarių sąlygų judėti ir jaustis komfortiškai.

– Koks leidžiamas turėti gyvūnų skaičius ir kiek jie turėjo?

– Patikrinimo metu buvo aptikti maždaug 300 gyvūnų. Pagal minimalias sąlygas, jie galėtų laikyti apie 100 gyvūnų.

– Tačiau ir visi kiti pilni.

– Toks komentaras nėra teisingas. Mes kreipėmės į savivaldybę, jie sutiko bendradarbiauti ir sakė, kad tikrai mato galimybių, kur gyvūnus būtų galima laikyti.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, šeštadienio naktį ugniagesiai gavo pranešimus, kad reikia ištraukti du užklimpusius automobilius. 3.18 val. buvo gautas pranešimas apie Šėtos seniūnijoje, Maulių kaime, užklimpusį policijos tarnybinį automobilį.

Policijos pareigūnai taip pat paprašė iš šio kaimo ištraukti techninės pagalbos automobilį, kuris iš įvykio vietos vežė lengvąjį automobilį.

Abi transporto priemones ugniagesiai ištraukė buksyravimo lynu.

Šeštadienį, 11.26 val., buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Jagminiškių kaime, užklimpo dvi greitosios medicinos pagalbos brigados.

Bandydama privažiuoti iki įvykio vietos, užklimpo ir Vilkijos ugniagesių komandos autocisterna.

Atvykęs ūkininkas traktoriumi ištraukė visus užklimpusius automobilius ir Vilkijos autocisterną.

Ugniagesių technika užklimpo ir gaisravietėse – sekmadienio naktį užsidegus lauko virtuvei Prienų rajone, Jiezno seniūnijoje, Paviekšnių kaime, užklimpo keli čia atvykę ugniagesių automobiliai.

Atvykus ugniagesiams, lauko virtuvė degė atvira liepsna, medinė lauko virtuvė ir joje buvę namų apyvokos daiktai sudegė.

Ugniagesiams pavyko apsaugoti už dviejų metrų stovintį gyvenamąjį namą ir už penkių metrų buvusį tvartą.

Gaisravietėje buvo užklimpę Jiezno ir Prienų ugniagesių automobiliai, todėl papildomai išsiųsta autocisterna iš Birštono.

Užklimpusius ugniagesių automobilius ištraukti traktoriumi padėjo ūkininkas.

Tuo metu Jonavos rajone ugniagesiai iki pacientės gabeno medikus.

Šeštadienio vakarą, 23.10 val., greitoji pagalba pranešė, kad Upninkų seniūnijoje, Pakalniškio kaime, Širvintos gatvėje, klimpsta greitosios automobilis, medikai negali pasiekti pacientės.

Medikai buvo nuvežti iki pacientės ir parvežti atgal iki greitosios automobilio.

Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, nepakanka tik patikrinti, ar pardavėjas naudoja metrologiškai patikrintas svarstykles – reikia dar ir nustatyti, ar teisingai jomis naudojasi, ar laikosi gamintojo rekomendacijų ir nurodymų.

„Pavyzdžiui, atliekant parduodamos sveriamos prekės kiekio kontrolę reikia patikrinti, ar pardavėjas pardavimo metu teisingai pasveria prekę: ar teisingai uždeda prekę ant svarstyklių, ar išminusuoja prekės taros (įpakavimo) masę iš svėrimo rezultato ir kitus apsektus“, – nurodo pataisų rengėjai. 

Planuojama, kad kontrolinius pirkimus galėtų atlikti visi 18 inspekcijos pareigūnų, atliekančių patikrinimus metrologijos srityje.

Taip pat siūloma leisti nubaustoms įmonėms baudos mokėjimą išdėstyti iki vienerių metų. Dabar galima atidėti metams.   

Inspekcija kasmet nuo 2018 metų kasmet vidutiniškai atlieka 3,3 tūkst. patikrinimų teisinės metrologijos srityje.

Dabar kontrolinius pirkimus gali atlikti Maisto ir veterinarijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. 

Kernavė nuo šiol garsėja ne tik piliakalniais. Vietinius jau kelerius metus baugina šuo siaubūnas. Moteris su dukra buvo užpulta šalia Baltojo kalno. Čia – turistinė vieta, lankosi daug žmonių. Anot nukentėjusios moters, šuo pasirodė netikėtai, buvo agresyvus ir puolė. 

„Įkando man į ranką, o dukrai – į delną. Buvome abi paklaikusios. Šuo mus pargriovė ir mes voliojomės tame purvyne gindamosi. Rėkėme, šaukėme. Įkandęs dukrai, griebė man už kojos,“ – pasakojo nukentėjusioji Jurgita Marcinauskienė. 

Sunku įsivaizduoti, kokį siaubą patyrė moteris su dukra.

„Nušliaužėme iki medžio, įkėliau į jį dukrą, kad būtų kuo aukščiau ir šuo nepasiektų“, – sakė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir mamai, ir dukrai prireikė medikų pagalbos. Nuvykus į Santaros klinikas, ten siuvo žaizdas. O kad situacija labai rimta, liudija ir dar viena nukentėjusioji.

„Mane du kartus užpuolė ir apkandžiojo – žąstą, blauzdą, šlaunį. Tai – didžiulis šuo, kai užšoka, – iki peties. O jei  pro šalį eitų mažas vaikas“, – teigė Dalia Grigonienė.

Nesuvaldomas šuo – Tibeto mastifas.

Įkando man į ranką, o dukrai – į delną. Šuo mus pargriovė ir mes voliojomės tame purvyne gindamosi. Rėkėme, šaukėme. 

„Aš pati pavadinau jį monstru, nes jis – tikras siaubūnas“, – kalbėjo nukentėjusioji.

Žmonės, sako, kenčia jau trejus metus. Prašo tarnybų, kad reaguotų, tačiau ledai pralaužti tik dabar, kai nukentėjo vaikas.

„Kas žino, gal būtų gerklę perkandęs“, – sakė viena iš nukentėjusių moterų.

„Kol kas niekas nekelia telefono ragelio“, – informavo pavaduojanti Kernavės seniūnė Birutė Jankauskienė. 

Policija ir vietos valdžia – jau prie namo, kur ir laikomas šuo kieme. Jo nematyti. Voljeras tuščias, šeimininkės taip pat nėra.

„Kai praeitą kartą lankėmės, šuo buvo uždarytas namuose. Ir dabar gali būti, kad jis namuose. Arba išvykęs kartu su šeimininke“, – aiškino B. Jankauskienė. 

„Kiek gali slėptis?“ – retoriškai klausė nukentėjusioji.

„Tai ką, lauksime, kol kas nors mirtinai nukentės?!“ – piktinosi vietos gyventoja.

Nors tarnybos jau pasiruošusios šunį paimti, kieme pasirodo tik dvi katės. Ar šeimininkė užsibarikadavo, ar tiesiog pabėgo ir pasislėpė, nežinia. Vietos gyventojai vaikšto ir su dujų balionėliais, ir su lazdomis, nes sako,  vaikščioti čia nesaugu.

„Jei mano šuo būtų tiek pridaręs baisybių, tikrai jau būčiau jį užmigdžiusi“, – savo nuomonę išsakė viena iš nukentėjusių moterų.

Prieš kelias dienas čia lankėsi ir veterinarai. Šunį rado, patikrino, ar šis paskiepytas nuo pasiutligės.

„Jis yra ženklintas, skiepytas, vakcina galiojanti. Šuo – prižiūrėtas, turi šeimininkus. Tad iš gyvūnų gerovės pusės mes neturime jokio pagrindo jo  konfiskuoti“, – konstatavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

Bet pagrindą mato policija, kuri pradėjo tyrimą.

„Širvintų rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Dėl to šuns savininkei gali grėsti laisvės atėmimas iki 1 metų. Minėto šuns savininkė jau ne kartą buvo bausta dėl šuns nepriežiūros, kuris jau ne kartą yra puolęs žmones. Todėl pareigūnai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu, kad šuo būtų paimtas iš savininkės ir perduotas laikiniems globėjams“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.   

Tibeto mastifai – vieni brangiausių pasaulyje. Gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Ši didelių ir galingų šunų veislė gali atlaikyti net vilko puolimą.

„Veterinarijos gydytojai įvertins šuns būklę, kodėl jis buvo agresyvus. Tada spręs, kokių priemonių imtis: ar gydymo, ar dresavimo pamokų reikia skirti“, – teigė „Akeso“ gyvūnų prieglaudos vadovas Edvinas Novikas.

„Labai tikimės, kad jo čia neliks“, – vylėsi nukentėjusioji.

„Mes padėjome bombą Jūsų redakcijos pastate. Taip pat visose Lietuvos oro uostuose. Visose Vilniaus mokyklose. Visuose Vilniaus teismuose. Mūsų reikalavimas atnaujinti vizų išdavimą rusams“, – buvo teigiama 7.48 val. „Kauno dieną“ pasiekusiame elektroniniame laiške, kurio atgalinis adresas, pirminiais duomenimis, sufleruoja, kad laiškas persiųstas iš užsienis.

Apie šį pranešimą informuoti policijos pareigūnai evakavo iš patalpų ne tik „Kauno dienos“ redakcijos darbuotojus, bet ir visus tame pačiame „Bokšto“ daugiaaukštyje įsikūrusius biurus, įstaigas ir gyventojus.

Pareigūnai informaciją tikrina. Kiekvienas atvejis yra individualus. O tokių pranešimų tikslas – kelti paniką.

„Kauno dienos“ žiniomis, šiek anksčiau – 7.31 val. apie jų pastate padėtus sprogmenis bendruoju elektroniniu paštu buvo informuotas ir Kauno apygardos teismas. Tikrinant šį pranešimą taip pat apsiribota teismo pastatuose tuo metu buvusių žmonių evakavimu. Plano „Skydas“, į kurį įtraukiami ir ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai, kaip būdavo panašiais atvejais anksčiau, šį kartą nuspręsta neįvesti.

Policijos taktika pasitvirtino – prieš 9 val. Kauno apygardos teismui leista atnaujinti darbą.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis dienraščiui patvirtino, kad panašų pranešimą, kaip „Kauno diena“, vakar ryte gavo ir Lietuvos oro uostas – ir vėl nekonkretizuojant, kuriame jo padalinyje – Vilniaus, Kauno ar Palangos esą padėti sprogmenys. Be to, Vilniaus apskrities policijai pranešta ir apie visų Vilniaus mokyklų, teismų ir „15 min“ redakcijos užminavimą.

„Pareigūnai informaciją tikrina. Kiekvienas atvejis yra individualus. O tokių pranešimų tikslas – kelti paniką“, – teigė R. Matonis. Pasiteiravus jo, ar yra kokių nors naujienų dėl ankstesnių panašių šios savaitės atvejų, kai tokiu pačiu būdu buvo pranešta apie sprogmenis Lietuvos oro uoste, visose Vilniaus mokyklose, savivaldybėje ir „15 min“ redakcijoje, Policijos departamento atstovas teigė, kad kol kas ne.

Lietuvos oro uostas, viena Vilniaus ugdymo įstaiga ir savivaldybė buvo užminuoti pirmadienio ryte. Antradienį pranešta apie sprogmenis visose Vilniaus mokyklose ir „15 min“ redakcijoje. Nė vienas iš šių pranešimų nepasitvirtino.

Po pirmadienio pranešimų lavinos ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi tik Kauno apskrities policija, važiavusi tikrinti gautos informacijos ir Lietuvos oro uosto padalinį Karmėlavoje. „Nusprendėme pradėti ikiteisminį tyrimą, kad galėtume atlikti procesinius veiksmus“, – tada portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Priminė Ispaniją

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius pastebėjo, kad įvertinti tokius pranešimus be papildomų duomenų gana sunku, tačiau neatmetė prielaidos, kad toks braižas būdingas Rusijai.

„Analitiškai labai tikėtina, kad tai tos pačios Rusijos kampanijos, kuri buvo surengta Ispanijoje, dalis, tik be bombų. „New York Times“ pranešė visą schemą apie tai, kaip tyrimo metu buvo nustatyti žmonės Ispanijoje, susiję su nacionalistine rusų organizacija, o ta organizacija susijusi su GRU. Šio gąsdinimo tikslas – esą Europoje gali prasidėti teroristinių išpuolių banga“, – sakė M. Laurinavičius.

Politikos apžvalgininkas sutiko, kad tokių vienas po kito pranešimų banga – įprastas rusų veikimo modelis, kai vienaip ar kitaip bandoma sukelti nestabilumą, nerimą, paniką.

„Pranešimais apie bombas panikos nesukelsi, bet šiokią tokią sumaištį – galima. Juo labiau kad tai labai pigiai kainuoja, tai kodėl gi ne“, – pastebėjo M. Laurinavičius.

Ispanijos pavyzdys leidžia neatmesti tikimybės, kad pas mus tęsiama ta pati kampanija, o toks įprastas Rusijos veikimo modelis ir įprasti tikslai – sumaišties kėlimas.

„Kadangi vyksta karas, visiškai negirdomis nuleisti tokių pranešimų nereikėtų. Čia grynai teorinis modelis ir nesakau, kad taip ir bus, bet neatmestinas teorinis modelis, kad po labai daug melagingų ar klaidingų pranešimų staiga kažkur sprogimas gali ir nugriaudėti. Tokia kampanija Ispanijoje neatnešė nei labai daug nuostolių ar aukų, bet vienas žmogus buvo nesunkiai sužeistas. Tačiau tikimybės ar galimybės, kad Rusija karo laikotarpiu gali imtis ir tikro teroro, nereikia atmesti. Iš kitos pusės, visiškai aišku, kad nereikia daryti to, ko jie siekia, t. y. patiems kelti sumaišties ar panikos“, – patarė politikos apžvalgininkas.

Užsižaidė: ketvirtadienio ryte vėl užminuotos įvairios Lietuvos įstaigos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Svarbiausia – nepanikuoti

Panašiai situaciją vertino ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotojas Arvydas Grišinas. Jis praplėtė tokių pranešimų galimų tikslų spektrą – galima žvalgyti reakcijas, galima kelti paniką, galima daryti ir tai, ir tai, galima išlieti pyktį. Anot A. Grišino, informacinių atakų specifika tokia ir yra – tai neprivalo vesti į vieną konkretų tikslą, eigoje galima žiūrėti, kaip išvystyti šitą ekscesą.

„Mes informacinį karą kariaujame jau seniai. Jis paaštrėjo po įvykių Ukrainoje dar 2014 m. Tokia taktika iš tos pusės yra tendencinga, nors, kol nėra aiškumo, kas ir kaip šią ataką surengė, apie tai anksti kalbėti. Tačiau tokius veiksmus galima vadinti ataka, nes tai sistemingas puolimas“, – sakė A. Grišinas.

Pasak KTU atstovo, tokių informacinių atakų tikslas yra kelti paniką ir nerimą. Tad, kuo mes labiau reaguosime, tuo labiau bus pasiekti jų tikslai. Net jeigu įvyktų sprogimas, nereikėtų panikuoti, o stengti išlikti  ramiems.

„Tokios atakos yra sėkmingos, kai jos išprovokuoja reakciją. Kai tokios reakcijos neišprovokuoja, jos praeina, o kai išprovokuoja – vadinasi, jos atsipirko. Bet, žinoma, atitinkamos institucijos į tokius pranešimus turi reaguoti“, – laikytis ramybės ragino specialistas.

Tokiais atvejais reikalinga sąveika, adekvatus reagavimas, ne ieškojimas sensacijos ar detektyvo, o traktavimas kaip informacijos. Ką būtų galima tokiu atveju padaryti visiems kaip visuomenei? Kaip stiprinti atsparumą tokiai informacijai?

„Labai svarbu mokytis išbūti situacijose, kai nėra aiškių atsakymų. Procesas vyksta, bet neaišku, dėl ko ir kaip. Tokios situacijos ir per pandemiją, ir karo, ir tokių informacinių melagienų metu kartojasi. Krizinės situacijos turi savybę būti neaiškios, painios, sudėtingos. Pastangos stebėti tai, kas vyksta, ir nepulti daryti skubotų išvadų, būtų tinkamiausia reakcija. Neieškoti lengvų atsakymų. Jei mes apkaltinsime kažką ir pasakysime, kad čia yra užsienio agentų ataka, vėl bus mūsų reakcija į tą laišką ir bus sukurta intriga, pasiekti tikslai. Kai kurios situacijos yra painios, neaiškios, be konkrečių atsakymų, ir su tuo reikia gyventi“, – patarimu visuomenei dalijosi A. Grišinas.

Keleivių neevakavo

Lietuvos oro uostai BNS informavo, kad tiesiogiai grasinimų negavo, tačiau buvo informuoti apie „bendrą grasinimą, gautą policijos pareigūnų“, kuriame oro uostai paminėti tarp „daugelio kitų institucijų“.

„Pagal aviacijos saugumo pirminių atsakomųjų veiksmų planą buvo vykdomos procedūros, vertinama grėsmė, informuojamos specialiosios tarnybos. Buvo atliekama nuodugni teritorijos, erdvių patikra. Atlikus būtinus veiksmus, jokios grėsmės oro uostuose šiuo metu nefiksuojame“, – teigė oro uostai.

Nepaisant gauto pranešimo, keleiviai evakuoti nebuvo.

Šaltinis: BNS

Pastarosiomis dienomis vis sulaukiama pranešimų apie neva užminuotus oro uostus, mokyklas ar kitas įstaigas. Kas nutinka pranešėjams ir ar lengva juos surasti? Apie tai LNK kalbėjosi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.

– Kodėl pastaruoju metu sulaukiate nemažai tokių pranešimų? Galbūt pastebėjote tendenciją, kodėl taip vyksta?

– Porą pastarųjų dienų matome pranešimų skaičiaus išaugimą, kas nėra labai įprasta, tačiau pranešimų pasitaiko nuolatos. Kai kada jie būna apie keletą objektų, kartais kelias dienas iš eilės būna apie vieną kitą objektą. Priežastys būna labai įvairios. Policija dėl tokių atvejų dažniausiai pradeda ikiteisminius tyrimus. 2021 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo penkiolika, 2022 m. – jau 29. Yra tam tikras augimas. Visada dedame maksimalias pastangas, kad identifikuotume asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas ir pranešė apie visuomenei gresiantį didelį pavojų.

– Anksčiau buvo labiau girdima apie anoniminius skambučius telefonu, dabar – apie elektroninius laiškus. Ar žmonės keičia savo braižą?

– Taip, nusikalstamas veikas darantys žmonės dažniausiai darosi išmanesni, informacinės technologijos tampa prieinamesnės visiems ir visur. Natūralu, kad pranešti apie tokį nusižengimą galima ir elektroniniu paštu. Juo labiau kad dauguma institucijų, įstaigų labai aktyviai viešina savo elektroninio pašto adresus, o nusikaltėliai tuo naudojasi.

Ž. Gedvilo, P. Paleckio/BNS nuotr.

– Kiek policija yra pažengusi atsekant tokius žmones?

– Policija išaiškina nuo trečdalio iki pusės tokių padarytų nusikaltimų per metus, priklausomai nuo metų.

– Kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą?

– Jeigu kalbame apie sprogimo grėsmę, tai yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, maksimali bausmė už tokį iškvietimą gali būti ir metai, ir dveji, ir treji. Priklauso nuo to, kokiam objektui bus įgarsinta tariama grėsmė ir t. t. Žinoma, policija dažnai skaičiuoja išlaidas ir pateikia kaip civilinį ieškinį tiems, kurie buvo identifikuoti kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys. Lygiai tokią pačią teisę turi ir įmonės. Įsivaizduokite, jeigu evakuotas būtų koks nors prekybos centras. Būtų paskaičiuota žala ir įmonė pateiktų civilinį ieškinį, jie, manau, turėtų normalius šansus gauti teismo sprendimą, kuriuo nusikaltėlis būtų įpareigotas atlyginti padarytą žalą.

– Kokia būna kaina už tokį policijos darbą?

– Policijos kaina gali būti labai įvairi. Jeigu įsivaizduotume vieną iš didžiųjų prekybos centrų, vadinasi, ir policijos pareigūnų turėtų būti sutelkta žymiai daugiau, ir darbo laiko būtų sugaišta žymiai daugiau. Jeigu kalbėtume apie labai nedidelį objektą, tikėtina, kad ir žala būtų mažesnė. Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.

Šaltinis: LNK

Juk tuo metu galbūt kieno nors namai liepsnoja, o ugniagesiai, gelbėtojai tuo metu laipioja į medžius ir pildo jūsų įgeidžius. Gaišta laiką ne ten, kur turėtų, eikvojami valstybės degalai, eksploatuojama brangi technika, vaikomi žmonės.

Ar šitaip galima elgtis? Ir paskui dar visi tampa kalti, kad esą nesirūpina katinais.

Noriu paklausti visų kitų gyventojų: ar, jūsų nuomone, čia tikrai nėra perlenkta lazda ir peržengta tam tikra riba dėl gyvūnų gerovės?

Tiesiog gaila tų darbuotojų, iš kurių brangaus darbo laiko yra tiesiog tyčiojamasi.

Gal jau visai čia kažko nesuprantu, bet man atrodo, kad dabar atsirado daugybė veikėjų, kuriems gyvuliai yra svarbesni už žmones.

Jei jau visai neturite ką veikti, nueikite pas vienišus senelius, išvirkite jiems sriubos, aplankykite vienišus neįgaliuosius, padėkite jiems. Galų gale Ukrainoje vyksta karas, gal ukrainiečiams galite kuo nors padėti. Tikrai šventvagiška šitaip vaikyti tarnybas.

Todėl turiu pasiūlymą ir savivaldos, ir šalies valdžiai, pirmiausia Vidaus reikalų ministerijai, kuriai, kiek žinau, ir priklauso ugniagesių tarnyba.

Visi tie, kurie iškviečia tarnybas gelbėti katinų, šunų ar papūgėlių, turėtų sumokėti už tokį iškvietimą. Jei jau esate gyvosios gamtos patriotai, nepagailėkite pinigų už savąjį patriotizmą.

Galbūt tada pavyks suvokti tokio savo pomėgio kainą.

Kai suliepsnoja kieno nors privatus namas ir gaisrininkai jį užgesina, namo savininkas gauna sąskaitą apmokėti už sunaudotą gesinimui vandenį. Taip ir čia turėtų būti. Užteks savo įgeidžius tenkinti visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje pranešama, kad policijos pagalbos šauksmo patekti į šią minėto Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikos padalinio patalpą sulaukta 22.55 val.

Tačiau pati Kauno policija, anot jos atstovės, buvo pakelta šios gydymo įstaigos darbuotojų ant kojų dar anksčiau – 20.55 val.

Maždaug tokiu laiku buvo pranešta apie iš palatos dingusį vieną pacientą.

Pasak policijos atstovės, šis 57-erių kaunietis po pusantros valandos buvo aptiktas toje pačioje gydymo įstaigoje.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėse patikslinama, kad, policijos prašymu, teko lipti per Plastinės chirurgijos klinikos tualeto, kurioje buvo asmuo be gyvybės ženklų, viršuje esančią nišą.

Atidarius šios patalpos duris iš vidaus, medikai konstatavo ten aptikto vyro mirtį.

Anot policijos atstovės, išorinių sužalojimų ant velionio kūno nepastebėta. Tačiau įtariama savižudybė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Cinikams (skambina skirtingai prisistatantys vyras ir moteris iš skirtingų telefonų) išradingumo netrūksta.

Šiandien 11.54 val. paskambinęs vyras, prisistatęs Maironiu, teigė, kad mato per langą, jog rūksta dūmai bute, kuriame gyvena neįgalus vyras, gulintis lovoje. Skambinusysis teigė, kad devyniaaukščio, kuriame viskas vyksta, laiptinės durų kodo nežino. Ir nurodė tą patį jau minėto šeštojo aukšto buto numerį.

Ugniagesiai gelbėtojai, kaip ir privalo tokių pranešimų atvejais, ir šiandien išskubėjo minėtu adresu keturiais automobiliais – trimis autocisternomis ir autokeltuvu. Buvo išsiųstos visos Šilainių komandos gaisrų gesinimo pajėgos ir kolegų iš kitos komandos autocisterna.

Į įvykio vietą Bendrasis pagalbos centras pasiuntė ir greitosios medikus bei policiją.

Atvykus, nurodyto buto šeimininkė teigė, kad jokio gaisro pas juos vėl nėra ir, kad niekas iš namiškių į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino.

Asociatyvi J. Elinsko/BNS nuotr.

Anot specialiųjų tarnybų atstovų, nepaisant to, kad šiame bute renkasi kvartalo girtuokliai, šiandien jo šeimininkė buvo blaivi.

Pastarąjį kartą panašios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, pasiųstos į įvykio vietą kartu su medikais bei policija, skubėjo tuo pačiu Šilainių adresu vos prieš pusdienį – trečiadienio vakare, kai 18.58 val. taip pat buvo pranešta apie gaisrą šiame bute. Nors Bendrojo pagalbos centro užpildytoje įvykio kortelėje ir teigiama, kad skambino, panašu, kad neblaivus asmuo, kuris neprisistatė. Ir jo pranešimas gali būti melagingas.

Įtarimas pasitvirtino – minėto buto duris specialiosioms tarnyboms atidaręs buto savininkas teigė, kad pagalbos nekvietė ir jokio gaisro nėra.

Kaip jau rašyta, visa budinti Šilainių komandos ugniagesių pamaina išskubėjo į tą patį Jotvingių gatvės adresą, nepaisant, kad tai buvo jau šeštas kartas per metus, kai po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą jie bergždžiai naudojo kurą ir savo brangų laiką, kurio kiekviena minutė gali būti lemtinga kitos nelaimės, kilusios tuo pačiu metu, atveju, ir antradienio vakare. 19.18 val. paskambinusiai moteriai esą reikėjo medikų pagalbos – ji skundėsi silpnumu ir teigė, kad namuose – gaisras, jie skęsta dūmuose.

Atvykus, ir vėl konstatuota, kad jokio gaisro nėra. Tačiau nurodytame bute rasti asocialūs asmenys. Visa kompanija buvo neblaivi. Ir atsisakė prisistatyti.

Tačiau tada, anot Kauno policijos atstovės, jos kolegos į šį skandalingai pagarsėjusį Jotvingių gatvės adresą Bendrojo pagalbos centro nebuvo siųsti. Nors Administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro trukdymą, žinant, kad pagalba nereikalinga, numato įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų. O už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą tokiomis pačiomis aplinkybėmis – baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, ir ankstesniais atvejais, prasidėjusiais pernykštį rugpjūtį, skambindavo arba vyras, prisistatantis tuo pačiu vardu ir pavarde, tačiau iš skirtingų telefonų, arba taip pat juos keičianti taip pat pasivadinusi moteris.

Pavyzdžiui, vieno pernykščio rugsėjo vakarą vyriškis pranešė, kad gavo informaciją iš kaimynės, jog šiame bute – gaisras, o jo viduje – situacijos įkaitais tapę trys moterys ir du vyrai. Ir tada jokio gaisro nebuvo, tačiau rasta neblaivi kompanija, tesugebėjusi paaiškinti, kad šiuo skambučiu jie norėjo išsikviesti dėl jiems vieniems suprantamos priežasties policiją.

Nuo šių metų balandžio estafetės lazdelę iš vyro perėmė moteris. Apie tai, kad dega minėtas butas, jį pirmą kartą melagingai pranešė vieną šiųmečio balandžio naktį – apie ketvirtą valandą.

Pasak Kauno policijos atstovės, šiandien pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas – gresia administracinė teisena. 

Antradienį, prieš 13 val., uostamiesčio privačių namų kvartale, Technikos gatvėje, vos neatsitiko nelaimė – į kieme esantį baseiną įkrito vaikas.

Senelis puolė jo gelbėti. Mažylis liko sveikas ir gyvas, bet seneliui lūžo kojos kaulas. Vyras visaip baldė išsiropšti, bet jam vis nesisekė.

Artimieji iškvietė medikus ir gelbėtojus, o kol laukė pagalbos, vyras pats bandė išlipti iš vandens telkinio.

Kai atvyko ugniagesiai, žmogus jau buvo krante, bet paeiti nebegalėjo, trauma buvo rimta, gelbėtojams teko žmogų įkelti į greitosios medicinos pagalbos stoties automobilį.

Kur kas dramatiškiau veiksmas vystėsi Kretingos rajone, Vaineikių kaime.

Čia pas giminaičius paviešėti buvo atvykusi 85-erių klaipėdietė. Pirmadienį ji išėjo pasivaikščioti po gimtąsias apylinkes ir ilgai negrįžo.

Tos pačios dienos vakare giminaičiai pabandė jos ieškoti, suprato, kad moters telefonas išjungtas ir ėmė baimintis, ar pagyvenusiai moteriai neatsitiko kas blogo.

Jie pranešė apie dingusią giminaitę policininkams.

Sparčiai vakarėjo, todėl buvo nuspręsta prašyti kariškių pagalbos. Pradingusios moters ieškota virš vietovės skraidant sraigtasparniu, naudotas termovizorius, kuriuo tamsoje galima pamatyti gyvus padarus.

Tądien rasti senolės nepavyko, buvo nuspręsta paieškas atnaujinti ryte.

Tai yra tokie atvejai, kai džiaugiuosi, kad dirbu policijoje.

Antradienį į Vaineikius išvyko 15 Kretingos policijos komisariato pareigūnų. Jie ėmėsi šukuoti arčiausiai sodybos esančias pievas ir miškus.

Pasitelkti į pagalbą ir ugniagesiai gelbėtojai. Kadangi arti sodybos teka kelios upės ir upeliai, nuspręsta, kad gelbėtojai žvalgys teritoriją nuo vandens. Tam jie pasiėmė plastikines roges, kurios žiemą naudojamos judėti ledu, o vasarą jas galima naudoti kaip valtelę. Gelbėtojai leidosi Akmenos upe. Taip upe jie nuplaukė apie pusantro kilometro.

Paieškas apsunkino tai, kad krantai ir miškingos vietovės apaugusios aukšta žole, nuo vandens nesimatė, ar kas yra vos už metro nuo kranto.

Viltis rasti moterį gyvą negeso, nes sušalti ji negalėjo, tai buvo tropinės naktys, kai oro temperatūra net paryčiais nekrito žemiau 20 laipsnių.

Antradienį, apie 13 val., moterį beveik atsitiktinai aptiko policininkai. Ji buvo sąmoninga, gulėjo nejudėdama, nedejavo ir nesišaukė pagalbos, tačiau buvo akivaizdu, kad ją būtina vežti į ligoninę.

Nors senolė rasta nelabai toli giminaičių sodybos, greitosios pagalbos automobilis iki tos vietos privažiuoti negalėjo. Vienas policininkas 85-erių moterį nunešė iki mašinos ant rankų.

Tikėtina, kad tvankią dieną vaikštinėdama gimtosiomis vietomis senolė pavargo, galbūt jai apsvaigo galva.

„Tai yra tokie atvejai, kai džiaugiuosi, kad dirbu policijoje“, – apie sėkmingą gelbėjimo operaciją pasakojo Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas.

Šio komisariato policininkams darbingiausias yra ruduo, kai pradeda dygti grybai. Mat į Kretingos rajono miškus patraukia ne tik netoliese gyvenantys žmonės, bet ir klaipėdiečiai.

Kiekvieną rudenį pareigūnams tenka ieškoti pasiklydusių grybautojų.