Konferencijoje dalyvaus prezidento vyr. patarėjas Jarekas Niewierowiczius, Seimo nariai, Finansų, Susisiekimo ministerijos atstovai, taip pat Lenkijos institucijų, „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei „Lietuvos kelių“ atstovai.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

Nurodoma, kad Europos vadovai ir ministrai buvo pakviesti į susitikimą, kad išnagrinėtų turimas priemones, kaip sustiprinti partnerių bendradarbiavimą remiant Ukrainą, jau du metus besipriešinančią Rusijos invazinėms pajėgoms.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) televizijai „Polsat“ sakė, kad dalyvaus konferencijoje „aptarti naujų pasiūlymų dėl sprendimo ir pagalbos Ukrainai“.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina patiria didelį spaudimą savo rytiniame fronte, susidurdama su amunicijos trūkumu ir labai reikalingos Vakarų karinės pagalbos vėlavimu.

Kyjivas teigia, kad Rusija jau kelis mėnesius didina ginkluotės gamybą ir savo puolimui skiria didžiulius žmogiškuosius išteklius.

JAV Kongresas iki šiol atsisakė patvirtinti naują finansavimą karinei pagalbai Kyjivui, nors prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) išreiškė įsitikinimą, kad jis galiausiai tai padarys.

Susitikime kalbama apie tai, kaip patraukti Rusiją atsakomybėn už vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų perkėlimą. Taip pat bus aptariamos galimybės, kaip vaikai galėtų lengviau grįžti į gimtinę.

Konferencijoje laukiama ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos. „Rusai Ukrainos teritorijoje vis dar vykdo labai sunkius nusikaltimus prieš Ukrainos vaikus. Deja, kasdien vaikai žūsta, yra sužeidžiami ar tampa seksualinio smurto aukomis“, – trečiadienį Rygoje žurnalistams sakė Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisų ir reabilitacijos klausimais Darja Herasymčuk.

Į konferenciją atvyko ir devyni ukrainiečių vaikai, kuriems pavyko iš Rusijos grįžti namo.

D. Herasymčuk duomenimis, Ukraina iki šiol identifikavo beveik 20 tūkst. vaikų, kurie buvo deportuoti į Rusiją ar rusų okupuotas teritorijas Ukrainoje. Tik keli šimtai jų iki šiol sugrįžo.

Pasak D. Herasymčuk, Ukraina mano, kad Rusija galėjo pagrobti nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. Ukrainos vaikų. Tačiau to neįmanoma patikrinti, nes nei Ukrainai, nei kitos šalys ar tarptautinės organizacijos negali patekti į okupuotas teritorijas. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl vaikų deportacijos yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaikų teisių klausimais Marijos Lvovos Belovos arešto orderį.

Rusija kaltinimus neigia ir kalba apie kelis šimtus ukrainiečių vaikų ir jaunuolių, kurie Rusijoje ir okupuotose teritorijose yra globojami valstybės. Kartu Rusija apribojo galimybes šiuos vaikus susigrąžinti. Ukrainos piliečiams į Rusiją galima atvykti faktiškai tik per Maskvos Šeremetjevo oro uostą.

Jis apibendrins kelis mėnesius vykusių pagarbos ir atminties dešimtims tūkstančių geto aukų renginių ciklą, pranešė organizatoriai.

Specialiai į šią konferenciją skaityti pranešimų atvyks rašytojas ir leidėjas, YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas), Naujojo Džersio Rutgerso universiteto JAV Istorijos katedros profesorius Jochenas Hellbeckas (Džioukenas Helbekas), Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius, rabinas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), Lenkijos istorijos instituto vadovė, advokatė Monika Krawczyk (Monika Kravčik).

Pranešimus taip pat skaitys Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Violeta Davoliūtė, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto prodekanas, daktaras Linas Venclauskas, advokatė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 900 lietuvių.

Konferencijoje „Geras demokratinis valdymas ir svarstomoji demokratija“ bus pristatytos naujausios Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos demokratiškam valdymui, aptarti galimi iššūkiai.

Renginio metu taip pat bus apdovanotos Europos Tarybos gero demokratinio valdymo ženklui (ELoGE) nominuotos šalies savivaldybės.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, gero demokratinio valdymo reikalavimas yra keliamas visoms institucijoms, įskaitant ir savivaldybes, nepriklausomai nuo jų dydžio, gyventojų skaičiaus, socialinių, ekonominių ar kitų sąlygų. Jos teigimu, vietos valdžia Lietuvoje vis labiau įtraukia ir įgalina savo bendruomenes spręsti kylančias problemas, dalyvauti sprendimų priėmime.

„Dvylika gero valdymo principų įgyvendinti praktikoje gali tik išties stiprios ir demokratiškos savivaldybės. Džiugu, kad tokių Lietuvoje – jau pusė savivaldybių. Tikimės, kad jos įkvėps ir likusias savivaldybes stiprinti demokratinį valdymą ir piliečių įtraukimą“, – teigia ministrė.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus Europos Tarybos, Oslo ir Mykolo Romerio universiteto ekspertai, diskutuos įvairių Lietuvos ir Lenkijos miestų merai, seniūnai.

Savanoriškai dalyvauti atitikties Europos Tarybos gero demokratinio valdymo principams vertinime šiemet išreiškė 39 savivaldybės, o 29 iš jų bus apdovanotos.

Sugrįžti, ir ne trumpam

Sezoną neseniai atidaręs tvaraus vandens turizmo pavyzdys Lietuvoje – kultūros laivas „Nemuno7“– vėl traukia lankytojus. Ši daugiafunkcė erdvė, suteikianti galimybę lankytojams susipažinti su istoriniu kontekstu ir patirti naujų meno, kūrybos ir kultūros formų, šįkart pasitarnavo kaip itin išraiškinga unikalios Kauno rajono turizmo dėlionės iliustracija.

Į tarptautinę konferenciją „Upių pakrančių vystymo reikšmė regiono turizmui“, kurią organizavo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, susirinkę įstaigų, organizacijų, savivaldybių specialistai ir turizmo paslaugų teikėjai patys įsitikino neįtikėtina dėl aplinkosauginių priežasčių Nemuno vagai gilinti nebetinkamos naudoti žemkasės transformacija į kultūros renginių ir turizmo traukos objektą.

Konferencijoje mūsų šalies ir užsienio pranešėjai čia pat, prie Nemuno, esančioje Senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, atgimusioje kaip įspūdinga kultūrinė erdvė, pristatė įvairių įgyvendintų upių pakrančių vystymo projektų ir vizijų.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Pasidalyta Lietuvoje, Latvijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos ir JAV patirtimi, siekiant upių pakrančių atgimimo, pramogų prie vandens ir vandenyje prieinamumo gerinimo, populiarumo didinimo tarp vietos gyventojų ir atvykstančių turistų.

Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos darbų vadovas Simonas Kasputis apžvelgė vis platėjančias pramoginės laivybos galimybes Kauno regione.

Apie švedų patirtis, tiksliau, Malmės miesto sėkmės istoriją, pasakojo architektas, urbanistas, Malmės miesto planavimo biuro atstovas Džiugas Lukoševičius. Keli grandioziniai savivaldos sprendimai, tarp kurių – Eresundo tilto, vieno ilgiausių pasaulyje, jungiančio Malmę su Kopenhaga Danijoje, statyba, privertė miestą suklestėti.

Lauktas ir Deusto universiteto profesoriaus ‪Roberto San Salvadoro del Valle pranešimas apie Ispanijos uostamiestį Bilbao prie Nerviono upės, greta Biskajos įlankos. Dar vienas svečias, renginyje dalyvavęs nuotoliniu būdu, – Michaelis Guthrie, kurio darbai įvertinti daugeliu architektūros ir dizaino apdovanojimų. Jis kalbėjo apie vietovės kūrimą krantinėje. ‬

Suvienijo jėgas

Ši tarptautinė konferencija – viena Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 m. programos projekto „Gyvenimas prie upių: turizmo produktų kūrimas, remiantis ankstesne ir dabartine Baltijos šalių istorija“ („Living Rivers“, Nr. LLI-474) dalių.

Susivieniję Kauno rajono, Koknesės ir Jaunjelgavos, esančių Latvijoje, specialistai, analizuodami kitų šalių, regionų, esančių prie vandens, patirtį, bendromis jėgomis didina savo krašto pakrančių patrauklumą, žadina žmonių smalsumą čia apsilankyti ir paįvairinti savo laisvalaikį ar atostogas.

Novatoriškų ir modernių būdų, kaip parodyti šlovingą istorinę paupio miestelių praeitį, dabartinį žavesį, paieškos tęsiasi ir toliau, tačiau projekto rezultatai – reikšmingai naudingi. „Projektas skirtas turizmo skatinimui ir jo plėtrai, pagrįstai istoriniu, gamtos ir kultūros paveldu, kurie yra susiję su gyvenimu prie upių. Tam svarbus ne tik infrastruktūros sukūrimas, bet ir informacijos apie įdomius objektus, vietoves sklaida. Mes turime, ką parodyti“, – akcentavo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Zapyškyje jau galvojama apie dar vienos prieplaukos poreikį. Mobilioji prieplauka prie Pyplių piliakalnio paįvairintų šio traukos objekto aplankymo ir kartu vandens turizmo galimybes.

Nuo šiol, išsiruošę į pėsčiųjų, dviračių ar kitokius žygius Kačerginėje, Zapyškyje, Kulautuvoje ir Vilkijoje, dairykitės QR kodų. Sukurta jų sistema, tarnaujanti kaip išmanus kelionių vadovas, neabejotinai praturtins viešnagę. Tarp išmaniai pristatomų 30 Kauno rajono ir 20 Latvijos objektų – kultūros, istorijos, gamtos paminklai, gatvės meno piešiniai. Miestelių įdomybės ir išskirtinumas ne tik aprašytas, bet ir sudėtas į atskirus vaizdo siužetus, kuriuos žiūrint, kad ir kur būtum, norisi pačiam apsilankyti šiose vietovėse.

Norui aplankyti naujas vietoves, patirti naujų pramogų, apsilankyti renginiuose, sugrįžti dar ne kartą ne tik trumpam, bet ir ilgiau paviešėti pasitarnaus projekto partnerių įgyvendinti bendri kultūriniai renginiai, iniciatyvos, informaciniai stendai Latvijoje ir informacinis terminalas Lietuvoje, mineralinio vandens biuvetės statyba Kulautuvoje.

Tarp įgyvendintų veiklų – jaunųjų tapytojų ir fotografų vizitai ir jų įspūdžiai, menininkų darbų parodų organizavimas.

Iššūkiai ir laimėjimai

Projekto „Living Rivers“ partneriai – Aizkrauklės regiono savivaldybė (Latvija), Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras.

Projekto išlaidos sudaro kiek daugiau nei 590 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Projektą iš dalies finansavo ir 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Projekto metu surengtos ekskursijos žiniasklaidos ir turizmo srities specialistams, keitimasis gerąja patirtimi su verslininkais, turizmo ir kultūros sričių specialistais.

Aizkrauklės regiono savivaldybės administracijos Turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lauma Arė, per konferenciją kalbėdama apie upių pakrančių vystymo iššūkius ir laimėjimus siekiant populiarinti tarpvalstybinį turizmą, pasakojo apie atnaujintus Jaunjelgavos miesto istorinius tyrimus, gautas istorines žinias apie prekybos upėmis laikotarpį, minėjo valčių parko kūrimą prie Kuoknesės pilies griuvėsių ir senovinių vandens transporto priemonių pavyzdžių statybą, transporto priemonių muziejaus kūrimą, poilsio vietų kūrimą kitame Dauguvos upės krante – Jaunjelgavos apskrityje. Tarp iššūkių – ir motorinio vandens transporto naudotojų noras plaukti kuo greičiau, taip pat tai, kad pavasarį Dauguva patvinsta, o vasarą labai nusenka, o tai sunkina laivybą.

Veiklos tęstinumas

Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas priminė, kad Kauno rajone teka trys didžiosios upės – Nemunas, Neris ir Nevėžis, taip pat  Dubysa, Jiesia. „Kauno rajono kurortinę teritoriją, kurią sudaro trys Nemuno skalaujami miesteliai: Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio, vystyti pradėjome daug anksčiau. Dar iki šio projekto atsirado mobiliosios prieplaukos, dviračių takai, jų sujungimas keltu per Nemuną ties Zapyškiu ir Kulautuva“, – kalbėjo P. Visockas.

Poilsis: Kauno rajono vicemeras P. Visockas visus kviečia atrasti nuostabias Kauno rajono vietas./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Keltas pritaikytas pėstiesiems, dviratininkams, taip pat žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Dviračių takas ir jo jungtis per upę į Kauno rajoną pritraukia daug žmonių. „Padedant europinėms investicijoms pasiekiamas proveržis, atgyja turizmas, įsitraukia ir verslas“, – vardijo vicemeras. Savivaldybei sukūrus infrastruktūrą kyla kavinės, pradedamos teikti kitos paslaugos, organizuojami renginiai. Šiuo metu Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje ypač trūksta apgyvendinimo paslaugų, tai dar viena niša verslui.

Projektas „Gyvenimas prie upių: turizmo produktų kūrimas, remiantis ankstesne ir dabartine Baltijos šalių istorija“ yra sėkmingas Kauno rajono turizmo skatinimo veiklos tęstinumas.

Šis straipsnis parengtas naudojant ES finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako viešoji įstaiga Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Europos miestų merai, lyderiai ir ekspertai dalijosi gerąja miestų patirtimi bei diskutavo, kaip ateityje atrodys miestų plėtra ir kokį vaidmenį joje vaidins klimato kaita, švietimas bei įvairovė.

Šiuolaikinis perspektyvus miestas privalo alsuoti laisvės dvasia, būti drąsus, kūrybingas, inovatyvus ir nebijoti mokytis iš kitų, konferencijos atidaryme kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, būtent šios savybės padėjo Vilniui pastarąjį dešimtmetį padaryti didelę pažangą ir tapti klestinčiu moderniu miestu.

„Pavyzdžiui, Vilnius yra vienas pirmųjų miestų pasaulyje pagal dalijimosi automobilius, tenkančius vienam gyventojui. Tai neįvyko atsitiktinai, mes turėjome būti kūrybingi, surasti įvairių inovatyvių sprendimų. Dabar Vilniuje gyvenančios šeimos atsisako nuosavo antro automobilio ar net pirmo. Tai reikšmingai atlaisvina miestą nuo automobilių“, – kalbėjo R. Šimašius.

Didžiuojuosi, kad mūsų miestiečiai rodo ypatingą solidarumą su Ukraina.

Tarp kitų Vilniaus pasiekimų – su projektu „Vilnius yra Mokykla“ laimėtas buvusio Niujorko mero Michaelo Bloombergo miestų iššūkis.

„Šiuo projektu mes siekiame išspręsti Vakarų pasaulio problemą – išlaisvinti mokyklas iš pasenusio, XIX amžiaus mokymosi formato. Mūsų nuomone, mokykla nėra pastatas, mokykla – tai mokymasis kartu. Dėl to siekiame, kad 10 proc. Vilniaus pamokų vyktų ne klasėse, o miesto erdvėse – tam sukūrėme platformą, kurią galima pavadinti pamokų „Netflix“ ar „Airbnb“, kur mokytojai gali rasti idėjų pamokoms mieste“, –  sakė meras.

Kitas svarbus sėkmingo miesto elementas – viešųjų erdvių pritaikymas žmonėms. Vilnius jau nuskambėjo pasaulyje, kai pavertė miestą viena didele lauko kavine po atviru dangumi. Siekiant užtikrinti miesto gyvybingumą ir ateityje, taip pat sukurtos Vilniaus architektūros taisyklės. 

„Neužtenka nugriauti sovietinių paminklų – miesto struktūrą reikia keisti iš esmės. Dėl to sukūrėme 10 lengvai suprantamų architektūros taisyklių, kurios padeda miestui išsilaisvinti iš sovietinio paveldo ir tapti gyvybinga, darnia, žmogui malonia aplinka“, – sako R. Šimašius.

Vilniaus meras taip pat pabrėžė, kad perspektyviems miestams yra svarbu ne tik užtikrinti, kad miestas klestėtų ir žmonės jame būtų laimingi, bet ir rodyti solidarumą su kitais pasaulio gyventojais. 

„Vilnius yra kovotojas už laisvę. Didžiuojuosi, kad mūsų miestiečiai rodo ypatingą solidarumą su Ukraina. Kovoti už laisvę yra taip pat svarbu, kaip kovoti už klimato išsaugojimą. Tai ne tik prisideda prie geresnio pasaulio kūrimo, bet ir prie išskirtinio Vilniaus miesto identiteto bei dvasios“, – sako Vilniaus miesto meras.

Žaliųjų sostinių patirtys

Talinas ir Podgorica konferencijos metu dalijosi savo patirtimi, kaip tapti vienomis žaliausių Europos sostinių. Talino meras Mihhailas Kolvartas pasakojo, kad prie miesto sėkmės prisidėjo tai, kad nuo 2013 m. visas miesto viešasis transportas yra nemokamas. Daug pastangų Estijos sostinė deda ir į žalesnę miestiečių šilumos energiją. Pavyzdžiui, Talino planuose – nuotekų ir jūros vandens generuojama šilumos energija, kuri padėtų mažinti priklausomybę nuo dujų.

Tuo metu Juodkalnijos sostinės merų patarėjų grupės vadovas Nikola Mitrovičius teigė, kad Podgorica sugebėjo sumažinti autotransporto srautus mieste net 18 proc. Tam Juodkalnijos sostinė pasitelkė kelias priemones – aktyviai išplėtė dviračių takų tinklą ir suteikė miestiečiams subsidijas dviračių ir el. paspirtukų įsigijimui. Tuo pačiu miestas reikšmingai padidino žaliųjų erdvių plotą bei pasodino daugiau nei 10 tūkst. medžių.

Abiejų sostinių atstovai pabrėžė, kad šalia konkrečių priemonių didinant miesto tvarumą itin svarbi yra ilgalaikė vizija ir miesto vadovybės pasiryžimas keisti miestiečių požiūrį į aplinkosaugą.

„Reikia stiprios ir drąsios lyderystės, kuri nepalūžtų nepaisant pirminio visuomenės pasipriešinimo. Tik demonstruodami stiprią lyderystę galite tikėtis bendruomenės įsitraukimo į tvarumo priemones“, – sako N. Mitrovičius.

Rūpestis kiekvienu vaiku

Sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant gimstamumui, Europos miestai negali sau leisti palikti nei vieno vaiko nuošalyje ir privalo ypač rūpintis jų švietimu, socialine rūpyba ir užimtumu, konferencijoje kalbėjo Vienos, Tamperės ir Reikjaviko savivaldybių atstovai.

Islandijos sostinės meras Daguras B. Eggertssonas pasidalino itin sėkminga paauglių žalingų įpročių prevencijos programa. Dar prieš maždaug dvidešimt metų Reikjavikas pirmavo Europoje pagal paauglių alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimą – dabar šis rodiklis yra žemiausias tarp Europos sostinių.

Kurdamas ilgalaikę prevencijos programą, Reikjavikas rėmėsi išsamiais duomenimis apie paauglių būseną ir elgseną Islandijoje, į programą įtraukė tėvus, mokyklas, nevyriausybines organizacijas. Taip pat daug investavo į sporto mokyklas, būrelius, sukūrė paprastą vaikų užklasinių veiklų finansavimo modelį, o tėvus ragino bendrauti su vaikais. Dabar šiuo vadinamuoju Reikjaviko modeliu vadovaujasi daugybė pasaulio miestų, tarp jų ir Vilnius.

„Mūsų išmokta pamoka – turėti ilgalaikį planą ir jo laikytis. Be to, į prevenciją negalima žiūrėti kaip į „minkštąjį“ veiksmą, tai turi būti vertinama kaip „kietoji“ politikos priemonė. Prevencijos programą taip pat reikia paremti moksliniais įrodymais, duomenimis. Galiausiai, svarbu įvertinti, kad tėvai ir nevalstybinis sektorius miesto vaikų gerovėje vaidina itin svarbią rolę“, – sakė D. B. Eggertssonas.

Įvairovė – miestų esmė

Miestų čempionų atstovai konferencijos metu ne kartą minėjo, kad gyventojų įvairovė – didelių miestų išskirtinumas ir stiprybė. Šiame kontekste ne kartą minėti Vilniaus įkūrėjo Gedimino laiškai, kvietę Europos miestiečius, nepaisant jų tautybės ir religijos, įsikurti Vilniuje.

„Šie laiškai ir juose išsakyti laisvės visiems principai puikiai atspindi miestų esmę, – sakė Oslo savivaldybės atstovas Toralvas Moe. – Įvairovė yra miesto išteklius ir stiprybė, tad dėl jų reikia stengtis bei dirbti. Jeigu miestas nori būti patrauklus ir sėkmingas, jis turi būti tolerantiškas ir palaikantis įvairovę. Matome daug pavyzdžių pasaulyje, kai miestams nesiseka būtent dėl šių savybių trūkumo.“

Oslas, siekdamas užtikrinti įvairovę ir toleranciją, nuo 2001 m. įgyvendina OXLO politiką, kuria siekiama naikinti rasizmo apraiškas ir išankstinius nusistatymus. Tarp politikos priemonių – specialūs kasmetiniai tolerancijos renginiai, apdovanojimai, mokyklų, dienos centrų, klinikų ir seniūnijų įtraukimas, su rasizmu kovoti skirtos specialios darbo grupės ir kt. 

„Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ konferenciją Vilnius organizavo bendradarbiaudamas kartu su „Eurocities“ tinklu, jungiančiu daugiau kaip 200 miestų 38 šalyse. Konferencijoje taip pat dalyvavo Paryžiaus, Madrido savivaldybių atstovai. Konferenciją uždarė Lvivo, Varšuvos, Talino, Rygos ir Vilniaus merų diskusija apie miestų palaikymą Ukrainai.

Konferencija yra Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus dalis. Pilną renginių programą galite rasti čia: https://www.700vilnius.lt/

Klivlandas – vienas iš daugelio susigiminiavusių su Klaipėda miestų.

Pirmąkart pernai sulaukę pasiūlymo dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) moksleiviai nė nesvarstė atsisakyti tokios galimybės.

Gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rita Kisielienė tuomet akcentavo, kad mokyklos bendruomenė turi potencialo susidoroti su panašiais iššūkiais.

Be to, pasiūlymas atstovauti Klaipėdos miestui yra pripažinimas, kad VDG ugdo jaunus žmones, kurių kompetencijos ir kalbiniai įgūdžiai nesudaro jokių kliūčių deramai atstovauti tiek ugdymo įstaigai, tiek miestui tarptautiniu lygiu.

Konferencija vyko nuotoliniu būdu, tačiau VDG techninė bazė leidžia įgyvendinti tokio masto projektus.

Klaipėdiečių komanda, kaip ir kitų miestų atstovai, buvo pakviesti dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse "Diplomatic simulation", jiems reikėjo "diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktinę situaciją viename iš pasaulio regionų".

Šis renginys ("Cleveland Conference") šiemet vyko ketvirtus metus ir jame vėl ryžosi išbandyti jėgas jungtinė VDG III–IV klasių moksleivių komanda.

Renginio formatas – diplomatinio simuliavimo metodas, kuris leido pažvelgti į pasaulį ir nūdienos problemas iš įvairių perspektyvų.

"Pernykštei komandai teko dominuojančios ir agresyvios šalies vaidmuo, o šiais metais – visiška priešingybė: agrarinė pajūrio valstybė, susidurianti su nemenkais vidaus ir išorės iššūkiais. Kažką primena?" – retoriškai klausė R.Kisielienė.

Sukurtas originalus scenarijus ir realistiškos situacijos leido jaunuoliams atsiskleisti kaip komandai.

"Diplomatinis tonas, paremtas svariais argumentais, ir gebėjimas būti solidžiu derybų partneriu yra neįkainojama kalbinė ir gyvenimiška patirtis. Mūsų mokiniai tiki, kad pasaulyje kažkas keisis ir jauni žmonės pajus, jog jie gali keisti pasaulį, tačiau tam reikia ruoštis. Esu tikra, jog mokykla, kad ir kur ji būtų, yra pati tinkamiausia vieta visa ko pradžiai. Tereikia paskatinti, patikėti ir padėti. O visa kita mokiniai atliks patys", – įsitikinusi mokytoja.