KDT ukrainiečiams skirta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) ir reklamos agentūros „Ogilvy Vilnius“ organizuota akcija „Vienybė težydi!“ vyko pirmą kartą. Ši iniciatyva kvietė visuomenę remti šiuo metu Lietuvoje gyvenančius negalią turinčius žmones ir jų šeimas iš Ukrainos.

Anot KDT kultūros projektų koordinatorės Linos Lencevičiūtės, renginyje dalyvavo 70–80 žiūrovų, tarp kurių didžiąją dalį sudarė ukrainiečiai, atėję pasiklausyti spektaklio gimtąja kalba ir palaikyti savus.

Turėjome jaukų, ramų, gražų vakarą su prasminga iniciatyva.

„Turėjome jaukų, ramų, gražų vakarą su prasminga iniciatyva. Prieš renginį Raudonasis Kryžius keliomis skaidrėmis pristatė pačią iniciatyvą, kam bus renkamos lėšos. O jos buvo rinktos šeimoms, kurios turi negalią turinčius vaikus. Mačiau, kad žmonės susidomėjo, aukojo ir ateinant, ir išeinant“, – pažymėjo pašnekovė.

Ji taip pat teigė, kad po spektaklio tarp atėjusiųjų užsimezgė draugystės, vieni apsikeitė kontaktais, kiti uždavinėjo aktualius klausimus. Be to, LRK Klaipėdos skyriuje tarp savanoriaujančių irgi yra ukrainiečių, tad bendrystė jiems – itin svarbi.

E. Griciūtės nuotr.

„Didžioji dalis žiūrovų buvo ukrainiečiai. Manau, kad jie galbūt išsiilgę renginių jiems suprantama kalba. Spektaklio pabaigoje, kai aktoriai nusilenkė, buvo išskleista Ukrainos vėliava“, – akcentavo L. Lencevičiūtė.

Iš viso žmonės paaukojo apie 300 eurų. Tačiau renginys buvo skirtas ne vien tik lėšų rinkimui, bet ir empatijos, supratingumo skatinimui, visuomenės švietimui ir bendrai veiklai.

Neatmetama, kad ir ateityje KDT vyks panašūs renginiai.

„Iš tiesų turėjome tokių planų, bet visada susiduriame su kliūtimis. Kadangi esame biudžetinė įstaiga, o ne paramos gavėjai, negalime perduoti tos paramos kokiai nors paramos organizacijai. Tad kiekvieną kartą turime kviestis atstovus, kurie galėtų renginio metu rinkti lėšas. Bet šiaip manau, kad ateityje tikrai turėsime tokių renginių“, – teigė L. Lencevičiūtė.

Muzikos ir meno kalba

Kultūra ir taika tarsi dvi giminingos srovės nešančios žmogų į harmonijos okeaną. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo nerimo dėl artėjančių įvykių, griaunančių žmonių likimus ir žmonijos per amžius sukurtus meno kūrinius, todėl balandžio 15-oji siejama ne tik su kultūra, bet ir taikos naratyvu, kuris itin aktualus šiomis dienomis, Ukrainos karo fone.

Todėl kauniečiai, minėdami Tarptautinę kultūros dieną, susėdo į simbolinį taikos ir draugystės ratą tam, kad kartu su muzika, piešiniais ir gerais norais skleistų pasauliui šilumą. Muzikos ir meno kalba sujungė susirinkusiuosius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Šventinę nuotaiką kūrė vieni ryškiausių Kauno kultūros ir meno atstovų – koncertinė įstaiga „Kauno santaka“, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) bei solistai ne tik iš Lietuvos, bet ir Ukrainos.

Į dangų – šilčiausi palinkėjimai

Kol skambėjo užburiančios melodijos, menininkės Jolantos Šmidtienės ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos auklėtiniai piešė ant milžiniško aitvaro. Tai ne tik piešiniai, bet kartu ir svajonės bei troškimas gyventi taikoje.

Sunku ją pavaizduoti, todėl rinkausi šviesias spalvas, tikiuosi, kad ir Ukrainoje greitai švies skaisti saulė.

Ant trispalvių juostų kauniečiai rašė palinkėjimus, sveikinimus, gražius žodžius. Kalbinti moksleiviai tikino, kad ant aitvaro paliko dalelę savo gražiausių minčių.

„Visiems reikia meilės ir taikos. Tokį norą ir užrašiau ant juostos“, – sakė viena moksleivė.

„Piešiau taiką. Sunku ją pavaizduoti, todėl rinkausi šviesias spalvas, tikiuosi, kad ir Ukrainoje greitai švies skaisti saulė“, – mintimis pasidalijo kitas jaunasis dailininkas.

Planuota, kad renginys truks valandą, tačiau planus šiek tiek pakoregavo lietus. Tačiau kultūros ir meno kūrėjai vis tiek įsitikinę, kad susirinkusiųjų mintys ir linkėjimai pasieks kiekvieno žmogaus širdį ir blogos mintys nublanks.

Miestiečių palinkėjimai

Koncerto pasiklausyti sustoję kauniečiai gerus žodžius siuntė tiek kultūros lauko atstovams, tiek ir už laisvę kovojantiems ukrainiečiams.

„Kultūra – tai ne tik spektakliai ar menas, tai ir turtingas žmogaus vidus. Jei širdis kupina gerų minčių, meilės, nekils noras kenkti kitam. Todėl ir norisi palinkėti, kad muzikos garsai suvirpintų širdis, kad dingtų iš jos tamsa r pasaulis nušvistų visai kitomis spalvomis“, – su Tarptautine kultūros diena sveikino renginyje sutikta ponia Jolita.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Jau antrino ir pusamžis vyras, sakydamas, kad jei žmonės daugiau vartotų kultūros, jie būtų pilnesni išminties, tada ir neliktų noras kariauti.

„Sunku kažką kalbėti dabartiniame Ukrainos karo kontekste. Žūsta žmonės, naikinami namai, griūva tai, kas buvo ilgą laiką kurta. Atrodo, kad užpuolikai nėra prisilietę prie kultūros, todėl jų mintys akmeninės. Norisi, kad pavyktų kuo daugiau visko išsaugoti tam, kad ir patiems ukrainiečiams po karo būtų kur atgaivinti sielą“, – mintimis pasidalijo kaunietis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Renginio programoje figūravo menininkai ir kūriniai, plečiantys kultūros, gamtos ir žmogaus tarpusavio santykį, bei tyrinėjantys praeities tradicijų ir dabarties sąlyčio taškus. Renginiai ir muziejaus lankymas buvo nemokami.

Projektas „Lietava“

Pirmąjį savo pasirodymą Lietuvoje surengė unikalus garso menininkų Sauliaus Petreikio ir Domo Strupinsko projektas „Lietava“, savitai pristatęs 16 tradicinių lietuviškų instrumentų. Šie beveik užmiršti instrumentai buvo naudojami žvejų, piemenų, ūkininkų, kasdieniniame jų sąlytyje su gamta bei darbu. S. Petreikis, tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu pripažintas multi-instrumentalistas, ir D. Strupinskas, su elektronine muzika dirbantis kompozitorius bei prodiuseris, neseniai išleistame debiutiniame albume „Lietava“ paskelbė muzikinį manifestą, laviruojantį tarp praeities tradicijų ir nuolat kintančios dabarties.

Erdvė tarpusavio ryšio apmąstymui

Savitai į santykį tarp žmogaus ir gyvūno žvelgia amerikiečių menininkė, atlikėja, rašytoja, kompozitorė Laurie Anderson, dokumentiniame filme „Šuns širdis“ (angl. „Heart of a Dog“, 76 min.) apmąstanti savo mylimo šuns Lolabelle netektį. Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje rodytame bei „Oskarui“ už geriausią dokumentiką nominuotas filme Lolabelle groja pianinu, džiugiai laksto paplūdimui ir pamažu išeina iš šio pasaulio.  L. Anderson, rudenį koncertuosiančios Vilniuje, kūrinyje susipina fikcinis Lolabelle gyvenimas: jos pomirtinio gyvenimo apmąstymai, Rojaus ir pragaro vaizdiniai bei kasdienybės realijų trapumas. Tai – tik vieno šuns ir jį mylėjusios moters tarpusavio gyvenimo istorija, bet ryškiausias jo aspektas – juos siejusios grandies virsmas ir stiprumas. „Šuns širdis“ – tai genialios kūrėjos meditacija apie neišvengiamą ją supančio pasaulio virsmą, į jį ateinant ir jį paliekant jos mylimoms vietoms, gyvūnams ir žmonėms. Filmo peržiūra vyko 15.30 val., jis buvo rodomas su lietuviškais titrais.

Renginio organizatorius – Kauno menininkų namai, partneris Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Renginį globoja Kauno miesto savivaldybė.

Trečiadienio vakarą uostamiestis kartu su visu pasauliu minėjo Tarptautinę kultūros dieną. Šia proga buvo įvertinti labiausiai nusipelniusieji miesto kultūrai.

Kultūros dienos šventė sukvietė į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, kur buvo apdovanoti ryškiausi 2014-ųjų kultūriniai įvykiai ir žmonės.

Miesto savivaldybė „Kultūros žuvis“ įteikė 15 geriausių uostamiesčio kultūrininkų penkiose kategorijose.

Metų kultūros įvykiais išrinkti Kultūros fabriko, burlaivio „Meridianas“ ir parodos „Nuostabioji žemė“ atidarymai.

Geriausiais kultūros projektais šiemet pripažinti Vėtrungių metų projektas, „Krašto paveldo gidas“ bei menininko Salvadoro Dali paroda „Materialusis siurrealizmas“.

2014 m. kultūros vadybininkais tapo Ignas Kazakevičius už tarptautinių projektų įgyvendinimą, Danutė Žičkuvienė už aukštus kultūros vadybos standartus ir Goda Giedraitytė – už aktyvų vadybinį darbą.

Kultūros atradimais pripažinti Anatolijaus Klemencovo paroda „P.S“ ir uostamiesčio teatrų festivalis „Namai“.

Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos pavaduotoja Jurgita Šakinienė, choreografė Inga Briazkalovaitė ir Klaipėdos etnokultūros centras bei jo direktorė Nijolė Sliužinskienė „Kultūros žuvį“ gavo nominacijoje „Metų kultūros edukacija“.

Specialiai šiai progai pagamintos stiklinės žuvys šiemet įteiktos pirmą kartą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus specialistės Karolinos Paškevičienės, apdovanojimų nugalėtojus ilgai diskutavę išrinko savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojai.

Po apdovanojimų vyko koncertas – šiuolaikinių Mišių premjera. Skambėjo britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso kūrinys „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.

Jį atliko apie 150 muzikantų: du chorai, simfoninis orkestras bei solistai. Dirigavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Dainius Pavilionis.

Populiarumo visame pasaulyje sulaukusios šiuolaikinės Mišios uostamiestyje skambėjo lydimos specialiai joms sukurto to paties pavadinimo kino filmo. Koncerto metu ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje jis buvo rodomas pirmą kartą.