Tai numatyta Seimo nutarimo dėl karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose projekte.

„Atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos nutarimą, siūloma nustatyti teisinį pagrindą siųsti karius į misijas Indijos, Ramiojo vandenynų regione“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Projektui po pateikimo antradienį pritarė 71 Seimo narys, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Į tarptautines misijas apmokant Ukrainos karius siūloma leisti siųsti 40 daugiau Lietuvos karių ir civilių nei šiuo metu.

Taip pat iš misijų mandato siūloma išbraukti dvi misijas Malyje: Jungtinių Tautų vadovaujamą operaciją MINUSMA, bei Prancūzijos vadovaujamą operaciją „Takuba“.

Į misiją MINUSMA Lietuvos kariai vyko nuo 2017 metų spalio, tačiau Vokietijai nusprendus 2024 metais išvesti savo karius iš Malio, tokį patį sprendimą priėmė ir Lietuva. Per šešerius metus MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas šešis mėnesius.

Lietuva 2021 metų pabaigoje pritarė, kad į misiją „Takuba“ galėtų būti siunčiama iki 30 karių ir civilių kovoti su tarptautiniu terorizmu, tačiau į ją kariai taip ir neišvyko, nes Prancūzija nusprendė atitraukti karius.

Kaip BNS nurodė Prezidentūra, šis planas įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“.

Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.

VGT taip pat svarstys Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.

Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.

Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyks mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.

Kaip BNS penktadienį nurodė Prezidentūra, šalies pareigūnai aptars Valstybės gynybos planą, kuris įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“.

Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja G. Nausėda.

VGT taip pat svarstys Valstybės mobilizacijos sistemos būklę ir tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.

Jos metu kariai bus išlydėti į keletą misijų – NATO misiją Irake, tarptautinę operaciją Kosovo Respublikoje bei NATO vadovaujamą Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje.

Kariai išvyks ir į Jungtinių Tautų vadovaujamą operaciją Malio Respublikoje, taip pat į Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operaciją „Atalanta“, ES mokymo misiją Malyje ir pirmą kartą – Europos Sąjungos mokymo misiją Mozambike.

Nuo pernai įsteigtos Europos Sąjungos mokymo misijos tikslas – padėti Mozambiko karinėms pajėgoms sukurti greitojo reagavimo pajėgas vykdant jų karinius mokymus operacijų parengimo, kovos prieš terorizmą, civilių gyventojų apsaugos, tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių apsaugos srityse.

Išlydėjimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės padalinių vadai, savivaldybės atstovai, karių artimieji.

Prancūzijos vadovaujamai operacijai „Takuba“ Malyje bus galima skirti iki 30 karių. Anksčiau planuota, kad Lietuva į „Takuba“ siųs karinį transporto orlaivį „Spartan“ su 12 karių – pilotų ir logistikos specialistų.

„NSGK ir URK buvo pirmieji, kurie pasiūlė idėją dėl Lietuvos kontribucijos į „Takubos“ misiją, Prancūzijos vadovaujamą karinę misiją Malyje, kovą su džihadistais. Tai yra pavyzdys, kad parlamente galima ne tik kelti klausimus, vykdyt parlamentinę kontrolę, bet ir keisti politiką, ją formuoti“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys pažymėjo, kad komitetas „priėmė sprendimą besąlygiškai palaikyti Prancūzijos misiją“.

„Kuo daugiau Lietuvos tarptautiniame saugume, tuo daugiau saugumo Lietuvoje, ir aš džiaugiuosi, kad mes dar kartą parodome, kad Lietuva yra patikima strateginė partnerė, ir dar džiaugiuosi, kad mūsų balsavimas sutampa su Prancūzijos Senato pirmininko vizitu Lietuvoje“, – sakė G. Surplys.

Už nutarimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose balsavo 120 Seimo narių, trys susilaikė.

Balsavimą dėl karių dalyvavimo tarptautinėse misijose stebėjo Vilniuje viešinti Prancūzijos Senato pirmininko Gerardo Larcher (Žeraro Laršė) vadovaujama delegacija.

Taip pat Seimas pritarė Lietuvos karių siuntimui į naują tarptautinę misiją Mozambike. Prie šiemet ES pradėtos karinės mokymo misijos Mozambike lietuviai prisidės nuo 2022-ųjų vidurio, į šią tarptautinę operaciją ketinama siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, konkrečiai – du štabo karininkus.

Seimo nutarime dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose nustatyta, kad artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių. Tai yra panašus karių skaičius, kuris buvo patvirtintas 2020–2021 metams.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradėjo dalyvauti ir NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022-2023 metais neviršys 50 karių.

Kitose tarptautinėse operacijose ketinama išlaikyti iki šiol turėtą Lietuvos indėlį.

Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje „Minusma“ dalyvaus iki 50, ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 bei 20 karių.

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

Tai numatyta Seimo nutarimo projekte dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių.

Tai yra panašus karių skaičius, kuris buvo patvirtintas 2020–2021 metams.

Anot ministerijos, naujame mandate 2022–2023 metams numatytas prisidėjimas prie dviejų naujų tarptautinių operacijų – „Takuba“ Malyje ir ES mokymo misijos Mozambike.

Prancūzijos vadovaujamai operacijai „Takuba“ ketinama skirti iki 30 karių, rašoma nutarime.

Anksčiau planuota, kad Lietuva į „Takuba“ siųs karinį transporto orlaivį „Spartan“ su 12 karių – pilotų ir logistikos specialistų.

Prie šiemet ES pradėtos karinės mokymo misijos Mozambike lietuviai prisidės nuo 2022-ųjų vidurio, į šią tarptautinę operaciją ketinama siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, konkrečiai – du štabo karininkus.

Anot KAM, nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradės dalyvauti ir NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022-2023 metais neviršys 50 karių.

Kitose tarptautinėse operacijose ketinama išlaikyti iki šiol turėtą Lietuvos indėlį.

Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje „Minusma“ dalyvaus iki 50, ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 bei 20 karių.

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

„Veikdami išvien su sąjungininkais ir partneriais, kaupiame vertingą patirtį ir siunčiame gerų signalų apie mūsų karių profesionalumą ir puikią parengtį. Aktyvus įsitraukimas į tarptautines operacijas įtvirtina ir mūsų šalies saugumą“, – Prezidentūros pranešime teigė šalies vadovas.

Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose jis antradienį aptarė su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.

Aktyvus įsitraukimas į tarptautines operacijas įtvirtina ir mūsų šalies saugumą.

Anot G. Nausėdos, dalyvavimas tarptautinėse operacijose įtvirtina ir Lietuvos, kaip aktyvios globalaus saugumo dalyvės ir patikimos sąjungininkės, vaidmenį.

Per susitikimą aptartas dalyvavimas atskirose tarptautinėse operacijoje ir misijose, jų rezultatai, atskirai kalbėta apie NATO misiją Afganistane ir šiuo metu vykstančią diskusiją dėl jos likimo.

Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams dalyvauti 11 tarptautinių operacijų ir misijų.

Lietuvos kariai šiuo metu tarnauja Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip pat jūrų operacijose Indijos vandenyne ir Viduržemio jūroje.

Šių metų pabaigoje prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba spręs dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose 2022–2023 metais.

„Labiau rūpinamės tais, kurie pusei metų išvyksta į misijas ir joks vakcinavimas jų ten gali nepasiekti. Tai jie yra pirmiausiai vakcinuojami, nors tai yra pavieniai kariai, jų skaičius iš tikrųjų nėra didelis: keturiolika ar keturiasdešimt bus po mėnesio“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat informavo, kad kariai, artimiausiu metu turintys išvykti į misijas, jau yra paskiepyti.

„Mes iš savo patirties, neatskleidžiant konkrečių skaičių, galime pasakyti, kad vis dėlto kai kurios misijos negalėjo laiku įvykti dėl to, kad staiga atsirasdavo pavienių susirgimų. Todėl į misijas vykstančių karių vakcinavimas yra tikrai prioritetinis, nes mes neturime galimybių nugabenti kada norime į tas misijas už kelių tūkstančių kilometrų. Todėl vakcinavimo eiliškume yra padaryta tokia išimtis“, – akcentavo jis.

Labiau rūpinamės tais, kurie pusei metų išvyksta į misijas ir joks vakcinavimas jų ten gali nepasiekti.

Visgi A. Anušauskas teigė, kad šauktinių, tarp kurių nuolatos fiksuojama užsikrėtimų atvejų, prioritetine tvarka skiepyti neplanuojama, nes, pasak jo, yra daug labiau pažeidžiamų visuomenės grupių. Pasak ministro, šauktinius planuojama skiepyti kartu su visais kariais, kurie šiuo metu yra dešimtoje skiepijamų visuomenės grupių eilėje.

„Kariai yra dešimtoje eilėje. Nors jų nėra tiek daug, tačiau bet kokiu atveju yra labiau pažeidžiamų kategorijų žmonių arba specialistų“, – patikino jis.

Daug infrastruktūros darbų stipriai vėluoja

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pripažįsta, kad yra aplinkybių, kurios ateityje gali lemti mažėjančią sąjungininkų skiriamą paramą Lietuvai. Pasak jo, tokia aplinkybė – Lietuvos ir sąjungininkų kariams reikalingos infrastruktūros užtikrinimas. A. Anušausko teigimu, dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nemaža dalis kariuomenei svarbios infrastruktūros projektų Lietuvoje vėluoja, todėl, pažymi jis, vokiečiai ir amerikiečiai dažnai patys ima iš savų lėšų finansuoti jiems reikalingos infrastruktūros objektus.

Daug infrastruktūros darbų arba stipriai vėluoja, arba nebuvo padaryti. Mums tuos mūsų pačių namų darbus reikia atlikti, kitaip ta parama gal ir neišnyks, bet gali ir sumažėti.

„Visgi mes esame paramą priimanti šalis, mums reikia tobulinti savo infrastruktūrą (...). Tačiau nepaisant padarytų darbų, daug infrastruktūros darbų arba stipriai vėluoja, arba nebuvo padaryti. Mums tuos mūsų pačių namų darbus reikia atlikti, kitaip ta parama gal ir neišnyks, bet gali ir sumažėti“, – LRT radijui teigė ministras.

„Aš tikiuosi, kad per šiuos kelrrius metus mūsų kariuomenei ir sąjungininkams reikalinga infrastruktūra iš esmės atsiras. Aš manau, kad tai būtų didžiulis žingsnis ir mūsų kariams, ir sąjungininkams“, – sakė A. Anušauskas, pripažindamas, kad kariuomenei būtinos infrastruktūros kūrimas dažniausiai stringa užsitęsusiose viešųjų pirkimų procedūrose.

„Dažniausiai stringa viešųjų pirkimų procedūros, norima, kad jos būtų kuo skaidresnės. Pas mus veikia tokie principai kaip apskundimai. Karinė sritis nėra išimtis. Kai kurie projektai yra sustoję: pavyzdžiui, gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivo įsigijimo projektas, yra ir kitų nedidelių projektų, kurie yra sustoję. Todėl ir JAV ir Vokietija skiria tikrai nemenkus pinigus, reikalingos infrastruktūros finansavimui Lietuvoje. Jiems tai yra paprasčiau ir jų finansuojama infrastruktūra atsiranda kelis kartus greičiau“, – sakė ministras.

Sertifikuota greitojo reagavimo medikų komanda galės vykti į „karštuosius taškus“ ir teikti pagalbą pandemijų, gamtinių nelaimių ir kitų katastrofų metu.

Sertifikavimo procesas užtrunka ne vienerius metus. Medikai, logistikos specialistai ir vadybininkai turi išmokti dirbti pagal PSO standartus, reaguojant į pasaulines nelaimes, ir turėti atitinkamą įrangą. Įveikus pirmą sertifikavimo etapą, Lietuvoje kitąmet planuojami tolesni mokymai. Juose dalyvausiantys PSO ekspertai taip pat supažindins suinteresuotų institucijų atstovus ir visuomenę su greitojo reagavimo medikų komandų veikla ir svarba.

Tarptautiniai ekspertai jau spėjo įsitikinti aukšta Lietuvos medikų kvalifikacija ir potencialu.

Šią vasarą Lietuvos specialistai buvo aukštai įvertinti už humanitarinę misiją Armėnijoje, kur medikų, logistikos ir planavimo specialistų komanda padėjo užsienio kolegoms sustabdyti nevaldomą koronaviruso plitimą. Įvertinus šią sėkmingą patirtį, tarptautinis bendradarbiavimas tęsiamas ir toliau.

Daugiausia – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ ir karinę mokymo operaciją Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.

Iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų galės dalyvauti Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA, iki 40 karių – JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“, iki 30 karių – ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“, iki 20 karių – ES karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija SOPHIA“.

NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, ES karinėje mokymo misijoje Malio Respublikoje, ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje Seimas leido siųsti iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Iki 5 karių galės būti siunčiama į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosovo Respublikoje ir tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje.

„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypač su strategine Lietuvos sąjungininke – JAV. 2020–2021 metais prioritetais išliks dalyvavimas NATO, NATO sąjungininkų koalicijų ir ES vadovaujamose tarptautinėse operacijose, bus siekiama išlaikyti Lietuvos indėlį į JT vadovaujamą operaciją Malyje ir Lietuvos Respublikos karinę mokymo operaciją Ukrainoje“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 115 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.