Pagal juos, karo nusikaltimams būtų priskiriamas gin­klų, ku­riuo­se nau­do­ja­mi mik­ro­bi­niai ar ki­ti bio­lo­gi­niai agen­tai ar­ba tok­si­nai, nau­do­ji­mas.

Taip pat karo nusikaltimu būtų pripažintas ginklų, kurių pagrindinis poveikis yra sužeisti skeveldromis, neaptinkamomis rentgeno spinduliais žmogaus kūne, naudojimas, nuolatinį apakimą sukelti skirtų lazerinių ginklų naudojimas.

Į karo nusikaltimus būtų įtraukiamas tyčinis civilių vertimas badauti kaip kariavimo būdas, atimant iš jų išgyvenimui būtinus reikmenis, taip pat sąmoningai sudarant kliūtis tiekti išteklius siekiant padėti.

Romos statuto pakeitimus ratifikuoti pasiūlė Teisingumo ministerija. Seime po pateikimo už tai balsavo 125 parlamentarai ir vienas susilaikė, toliau klausimą planuojama svarstyti gegužę.

Kaip skelbė Teisingumo ministerija, Romos statuto pakeitimai Lietuvos atžvilgiu įsigalios praėjus vieneriems metams po jų ratifikavimo raštų deponavimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Ukrainai kartu su ginklais ir humanitarine pagalba svarbu padėti užtikrinti ir tai, kad teisingumas triumfuotų prieš nebaudžiamumą, o atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui būtų nustatyti nelaukiant karo pabaigos.

„Pasaulio valstybių vienybė ir nuolatinė parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui leidžia greitai vykdyti pradėtą tyrimą. Dėl to jau 2023 m. balandį buvo išduoti pirmieji arešto orderiai, įskaitant ir V. Putinui. Tai yra precedento neturintis atvejis, kai šis teismas vos per metus laiko ir tebevykstančio karo sąlygomis atvedė tyrimą iki arešto orderių aukščiausiems šalies agresoriaus pareigūnams. Tačiau siaubingi karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui tęsiasi, tad privalo tęstis ir TBT prokuroro tyrimas“, – pranešime spaudai cituojama E. Dobrowolska.

Teisingumo ministrė pabrėžė, kad papildomi finansiniai ištekliai yra taip pat būtini stiprinant Tarptautinio baudžiamojo teismo saugumą ir atsparumą kibernetinėms atakoms. Tarptautinis baudžiamasis teismas šių metų pradžioje įsteigė naują fondą, skirtą saugumo priemonėms ir atsparumui kibernetinėms atakoms didinti.

Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri kreipėsi į TBT prokurorą ir inicijavo „Hagos procesą“ pagal Romos statutą. Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 43 Europos ir pasaulio valstybės.

Hagoje įsikūręs teismas kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.

TBT narės turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.

„TBT Romos statutas Armėnijai oficialiai įsigaliojo vasario 1 dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė oficialus šalies atstovas tarptautiniais teisiniais klausimais Jegišė Kirakosianas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalį pavadino Armėnijos priimtą Romos statuto, pagal kurį pripažįstama TBT jurisdikcija, ratifikavimą neteisingu sprendimu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino nedraugišku žingsniu.

Armėnijoje yra nuolatinė Rusijos karinė bazė, be to, šalis priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam aljansui – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos. Ji įpareigoja Rusiją ginti Armėniją užsienio valstybių invazijos atveju.

Vakarų šalys palankiai įvertino ratifikavimą, žymintį teismo jurisdikcijos išplėtimą į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo laikoma Rusijos užnugariu.

Prisijungimas prie TBT suteikia Armėnijai rimtų priemonių užkirsti kelią karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui jos teritorijoje.

„Kremliaus autokratui pasaulis tampa vis mažesnis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kalbėdama apie V. Putiną po to, kai Armėnija spalį ratifikavo TBT statutą.

Prastėjantys santykiai su Maskva

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas stengiasi nuraminti Kremlių ir sako, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Rusiją.

„Prisijungimas prie TBT suteikia Armėnijai rimtų priemonių užkirsti kelią karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui jos teritorijoje“, – teigė J. Kirakosianas.

Pasak jo, pirmiausia tai susiję su Azerbaidžanu, su kuriuo Armėnija kariavo du karus dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Tačiau šis Jerevano žingsnis atskleidė prastėjančius jo santykius su Maskva, armėnams pykstant ant Kremliaus dėl neveiklumo sprendžiant ilgalaikę Armėnijos konfrontaciją su Azerbaidžanu.

Rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą įsiveržė į Kalnų Karabachą, kur dislokuotos Rusijos taikos palaikymo misijos pajėgos, ir pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

„Armėnija tikėjosi, kad prisijungusi prie TBT ir žengusi tokį opų Rusijai žingsnį, gaus saugumo garantijų iš Vakarų, – AFP sakė nepriklausomas analitikas Vigenas Hakobianas. – Tačiau panašu, kad ji pablogino savo ryšius su Rusija, negaudama realių saugumo garantijų iš Vakarų.“

Armėnija Romos statutą pasirašė 1999 metais, bet jo neratifikavo, motyvuodama prieštaravimu šalies konstitucijai. Praėjusių metų kovą šalies Konstitucinis teismas pareiškė, kad šios kliūtys buvo pašalintos 2015 metais Armėnijai priėmus naują konstituciją.

Lapkritį Jerevanas oficialiai deponavo Romos statuto ratifikavimo dokumentą.

„Mūsų nuomone, tokie sprendimai yra ypač priešiški“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, didėjant įtampai tarp Jerevano ir Maskvos dėl Rusijos taikdarių vaidmens Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, apgyvendintame etninių armėnų.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį sukritikavo ilgametę sąjungininkę Rusiją, pavadindamas dabartines savo šalies užsienio saugumo sistemas neveiksmingomis.

„Turime pertvarkyti ir papildyti Armėnijos išorės ir vidaus saugumo priemones, bendradarbiaudami su visais partneriais, pasirengusiais abipusiai naudingiems žingsniams“, – sakė N. Pašinianas.

Jis pridūrė, kad Armėnija turėtų ratifikuoti vadinamąjį TBT Romos statutą, kuriam Rusija nepriklauso.

TBT yra išdavęs V. Putino arešto orderį.

Kyjivas paragino įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Maskvos vadovybę, atsakingą už pažeidimus, padarytus per 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją.

„Šiandien žengtas svarbus žingsnis mūsų kelyje į teisingumo atkūrimą. Ukrainoje atidarytas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo biuras – didžiausias TBT biuras už Hagos ribų. Dabar mūsų bendradarbiavimas bus dar veiksmingesnis ir efektyvesnis“, – socialiniuose tinkluose rašė generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.

Šis žingsnis žengtas po to, kai kovą Hagoje buvo atidarytas tarptautinis biuras, tiriantis Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

Kyjivas tokį sprendimą pavadino istoriniu pirmuoju žingsniu link tribunolo Maskvos vadovybei.

„Priešingai nei nusikalstamas Rusijos režimas, Ukraina neturi ko slėpti“, – sakė A. Kostinas.

„Kartu su visu civilizuotu pasauliu mus vienija vienas tikslas – užtikrinti, kad agresorius būtų patrauktas atsakomybėn už visus padarytus nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Įvairiuose karo etapuose kelios Vakarų šalys siuntė į Ukrainą tyrėjus, kad šie padėtų Kyjivui ištirti Rusijos pajėgų nusikaltimus.

Hagoje įsikūręs TBT tiria galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per karą Ukrainoje.

Jis taip pat išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo į Rusiją.

Neseniai Kongresas leido JAV lanksčiau padėti teismui atlikti tyrimus dėl su Ukraina susijusių užsienio piliečių, o Teisingumo departamentas bus svarbi Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo dalis, sakė M. Garlandas.

„Nelaukiame, kol baigsis karo veiksmai, kad galėtume siekti teisingumo ir atsakomybės. Glaudžiai bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais renkant įrodymus ir rengiant bylas, kad atėjus laikui būtume pasirengę patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – sakė jis kalboje Amerikos teisininkų asociacijoje Denveryje.

Didelė garbė būti kartu su jais.

 

Jis paskyrė prokurorą dirbti praėjusį mėnesį Hagoje atidarytame centre, kuris padės valstybėms, rengiančioms bylas prieš Rusijos vadovybę dėl agresijos nusikaltimo.

Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras neišduos kaltinamųjų aktų ar įtariamųjų arešto orderių, bet rems Ukrainoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje jau vykstančius tyrimus.

TBT neturi jurisdikcijos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresiją Ukrainoje, nes Rusija ir Ukraina nėra ratifikavusios Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas šis teismas. Vis dėlto Ukrainos generalinis prokuroras yra sakęs, kad jo šalis planuoja prie jo prisijungti.

Jungtinių Valstijų taip pat nėra TBT narių gretose. Nuo Romos statuto įsigaliojimo JAV administracijos laikėsi iš esmės atsargaus požiūrio dėl TBT, nes baiminosi, kad jis gali pradėti tyrimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn amerikiečių karius ar aukšto rango pareigūnus.

Ukraina vienu metu turi daryti tris dalykus: kariauti karą, tirti karo nusikaltimus ir užtikrinti, kad iš kitos karo pusės išeitų teisinga visuomenė.

 

Visgi praeityje JAV yra bendradarbiavusi su TBT karo nusikaltimų klausimais, ypač Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos laikais, kai Vašingtonas pateikė įrodymų tyrimui dėl žiaurumų, kuriuos, kaip įtariama, įvykdė Viešpaties pasipriešinimo armija Ugandoje ir aplinkinėse Rytų Afrikos valstybėse.

Tačiau amerikiečių antipatija tribunolui pasiekė naujas aukštumas Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos laikais, kai ji tuometinei TBT vyriausiajai prokurorei ir keliems jos padėjėjams pritaikė sankcijas už tai, kad jie vykdė tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Afganistane ir Irake įvykdė JAV kariai, o Vakarų Krante ir Gazos Ruože – Izraelio kariai.

Joe Bideno (Džo Baideno) administracija netrukus po to, kai demokratas pradėjo eiti prezidento pareigas, atšaukė šias sankcijas, o jos sprendimas aktyviai padėti teismui atlikti tyrimus Ukrainoje yra dar vienas žingsnis link bendradarbiavimo su TBT.

Teisingumo departamentas teikia Ukrainai įvairiapusę pagalbą – nuo mokymų apie baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai iki pagalbos kuriant saugią elektroninę bylų valdymo sistemą, skirtą daugiau kaip 90 000 įtariamų žiaurių nusikaltimų. M. Garlandas taip pat paminėjo 500 mln. dolerių vertės areštuotą turtą ir daugiau nei tris dešimtis kaltinamųjų aktų, kuriuos departamentas pateikė siekdamas užtikrinti sankcijų vykdymą.

„Ukraina vienu metu turi daryti tris dalykus: kariauti karą, tirti karo nusikaltimus ir užtikrinti, kad iš kitos karo pusės išeitų teisinga visuomenė“, – sakė jis. Teisingumo departamentui „didelė garbė būti kartu su jais“, pridūrė generalinis prokuroras.

TBT teisėja Tomoko Akane (Tomoko Akanė) kovą išdavė arešto orderius V. Putinui dėl karo nusikaltimo, susijusio su priverstiniu ukrainiečių vaikų deportavimu, ir Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl panašių kaltinimų.

Praėjusią savaitę Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Kremlius į ieškomų asmenų sąrašą nusprendė įtraukti T. Akanę. Anksčiau į šį sąrašą buvo įtraukti TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) ir teisėją Rosario Salvatore Aitalą (Rosarijų Salvatorę Aitalą).

Rusijos pranešime, kurį matė naujienų agentūra AFP, rašoma, kad teisėja yra ieškoma dėl Rusijos baudžiamojo kodekso pažeidimo, tačiau konkrečiai jo pobūdis nenurodomas.

Pirmininkaujanti TBT valstybė narė pareiškė, kad yra labai susirūpinusi dėl šio žingsnio, ir pavadino jį nauju bandymu pakenkti Teismo tarptautiniams įgaliojimams.

Ji taip pat pakartojo, kad tvirtai palaiko teismą, jo išrinktus pareigūnus ir darbuotojus ir visiškai pasitiki teismo nepriklausomumu ir nešališkumu.

TBT arešto orderius V. Putinui ir M.Lvovai-Belovai išdavė dėl neteisėto tūkstančių ukrainiečių vaikų perkėlimo nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto karinę intervenciją į Ukrainą.

Rusija, kuri nėra TBT narė, nepripažįsta orderio V. Putinui ir vadina jį neteisėtu.

Dėl šio orderio V. Putinas asmeniškai nedalyvaus šį mėnesį Johanesburge vyksiančiame ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikime.

Pietų Afrika, kaip TBTnarė, privalėtų sulaikyti Rusijos vadovą, jei jis atvyktų į šalį.

Laiške G. Landsbergis pažymi, kad TBT išdavus Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėtos vaikų deportacijos iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų „dėl nežmoniško šių nusikaltimų masto būtina taip pat siekti ir kitų asmenų, bendrininkaujančių ir prisidedančių prie Rusijos vykdomų karo nusikaltimų atsakomybės“.

Kai pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas Tarptautinio Baudžiamojo teismo prokurorui taip pat persiuntė Svetlanos Cichanouskajos surinktą informaciją apie Baltarusijos politinio elito ir valstybinių įmonių įsitraukimą perkeliant vaikus iš Ukrainos į Baltarusijos teritoriją.

Pasak pranešimo, į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, pabrėždama akivaizdų Baltarusijos režimo dalyvavimą ir įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą, Lietuva kreipėsi dar pernai vasarį.

Nuo Rusijos pradėto plataus masto karo pradžios iš Ukrainos neteisėtai išvežta tūkstančiai vaikų, didžioji dauguma – iš okupuotų pietinių ir rytinių Ukrainos regionų. Ukrainos Generalinė prokuratūra nurodo, kad iš okupuotų teritorijų rusai pagrobė ir išvežė apie 15 tūkst. vaikų.

Dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra išdavęs arešto orderį Rusijos prezidentui V. Putinui ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.

„TBT mano, kad šios priemonės yra nepriimtinos. Teismas ir toliau nesutrikdytas vykdys savo teisėtus įgaliojimus užtikrinti atsakomybę už sunkiausius nusikaltimus“, – sakoma Hagoje įsikūrusio tribunolo pareiškime.

Teismas pridūrė, kad „žino ir yra labai susirūpinęs dėl nepagrįstų ir nepateisinamų prievartos priemonių, kurias taiko Rusijos Federacijos valdžios institucijos“.

TBT pareiškime paragino 123 teismo valstybes nares „dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų teismą, jo pareigūnus ir darbuotojus“.

Atskirame pareiškime TBT valstybių narių asamblėja teigė, kad yra labai susirūpinusi dėl priemonių prieš K. Khaną ir teismo teisėjus.

Ji pareiškė, kad „apgailestauja dėl šių bauginimo veiksmų ir nepriimtinų bandymų pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo įgaliojimams“.

K. Khano nuotrauka penktadienį pasirodė atitinkamoje Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Aprašyme jis apibūdinamas kaip 1970 metų kovo 30-ąją Škotijos Edinburgo mieste gimęs vyras, tačiau padaryta nusikalstama veika nenurodoma.

TBT išdavus V. Putino arešto orderį dėl įtariamo karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos, Rusija kovą pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro.

Beje, TBT orderį dėl panašių kaltinimų išdavė ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos atžvilgiu.

Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos Tyrimų komitetas kovą pareiškė, kad K. Khanas tiriamas dėl „žinomai nekalto asmens baudžiamojo persekiojimo“.

Jis, pasak komiteto, taip pat tiriamas dėl „rengimosi išpuoliui prieš užsienio valstybės atstovą, turintį tarptautinę apsaugą“

Kyjivas sako, kad nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis jų apgyvendinti institucijose ir globėjų namuose.

Rusija, kuri nėra TBT narė, arešto orderį pavadino niekiniu.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį TBT žingsnį pavadino „istoriniu sprendimu, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) V. Putino arešto orderį pavadino pagrįstu.