-
Ilgai lauktas tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“ 2
„GM Gyvai“, per beveik dvidešimt veiklos metų, įsitvirtino kaip vieninteliai Lietuvoje reguliariai organizuojanti pasaulio muzikos (angl. world music) koncertus, tačiau savo veiklą pradėjo būtent nuo bliuzo koncertų Kaune.
„Bliuzą atradau 2001 m. išvykęs gyventi į Čikagą: iš pradžių turistinėse vietose, o vėliau tik vietiniams žinomuose klubuose – ir šis atradimas pakeitė mano supratimą apie muziką iš esmės. Pamačiau tikrą bliuzą su jo tradicijomis ir kultūra. Netrukus pradėjau siųsti pirmąsias grupes į Kauną, kur tėvukas organizavo koncertus, tais laikais be interneto, socialinių tinklų – viskas gyvai, iš lūpų į lūpas. Taip, per daug metų, atsirado bliuzo muzikos mylėtojų ratas ir natūraliai atėjo laikas bliuzo festivaliui – ne kur kitur, o būtent Kaune“, – dalijosi savo istorija festivalio sumanytojas ir vadovas Žilvinas Švarplys.
Festivalis skirtas visiems muzikos mylėtojams
Bliuzas gimė pietų JAV 19 a. pabaigoje susipynus gilioms Afrikos muzikos tradicijoms su afroamerikiečių patirtimis ir socialiniu – kultūriniu kontekstu, o formavosi veikiamas darbo dainų, religinių giesmių bei liaudies melodijų. Šis žanras, išpopuliarėjęs 20 a. antrajame dešimtmetyje, akustišką, primityvų skambesį praturtino įsileisdamas naujus, taip pat ir elektrinius, instrumentus bei stilius ir taip padėjo pagrindą džiazui, ritmenbliuzui, rokenrolui, tad visi sutinka, jog bliuzas – vienas reikšmingiausių afroamerikiečių indėlių į pasaulio muzikinę kultūrą.
Išsaugodamas savo esmę – emocinį gylį ir istorijos pasakojimą, per laiką bliuzas išsišakojo į įvairius požanrius, įtraukiančius skirtingas muzikines įtakas. Tai tik patvirtina dinamišką bliuzo prigimtį, nes jis ir toliau prisitaiko prie šiuolaikinės muzikos bei nepraranda savo svarbos ir aktualumo.
Vienas iš festivalio organizatorių siekių ir yra klausytojams pristatyti šio žanro įvairovę. „Kaunas Blues“ scenoje skambės bliuzas su emocingojo soulo ir žaismingojo džiazo elementais, energingasis bliuzrokas, egzotiškasis afrobliuzas, tad tiek užkietėjęs bliuzo entuziastas, tiek muzikos mylėtojas, norintis susipažinti su šiuo emocijų kupinu žanru, programoje atras sau tinkantį bei patinkantį skambesį.
Anthony Gomesas. S. Jenseno nuotr.
Išskirtinėje vietoje – išskirtiniai bliuzo atlikėjai
Bliuzo, gimusio iš kančios bei vargo, ir Kauno sporto halės, menančios sunkų šalies priespaudos laikotarpį, dermė sukurs unikalią atmosferą, kurioje skleisis šiuolaikiniu skambesiu praturtinta šio žanro muzikos esmė. Kauno sporto meka vadinama arena po rekonstrukcijos pritaikyta kultūriniams renginiams bei koncertams, o pagerintos akustinės savybės ir didelės organizatorių investicijos į garso kokybę festivalio svečiams leis praeities aiduose patirti bliuzo galią.
Pirmąjį festivalio vakarą, spalio 6 d., Kauno sporto halės scenoje pasirodys iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi atlikėjai: kanadietis Anthony Gomesas – ekspresyvus, energingas, vienas populiariausių šiuolaikinių bliuzroko atlikėjų, ir žymiausias kemerūniečių kilmės bliuzmenas Roland Tchakounté,as – jausmingas, poetiškas, nešantis harmoningo pasaulio viziją. Tačiau šiuos gitaristus, vokalistus ir dainų autorius sieja bendras vardiklis – abu jie į bliuzo žanrą įneša unikalią perspektyvą ir savitą stilių, abu jie įrodo, jog bliuzas neturi ribų.
Anthony Gomesas, tikras gitaros virtuozas, įelektrina jausmingą bliuzą su nežabota roko energija ir tai daro taip meistriškai, jog teigiamų žodžių jam negaili net pats bliuzo grandas B.B. King. „Kaunas Blues“ scenoje Anthony pristatys naujausią, jau 16-tą, savo solinį albumą „High Voltage Blues“ – tikrą roko ir bliuzo dermės šedevrą, debiutavusį svarbiausio JAV „Billboard Blues Chart“ pirmoje vietoje ir išsilaikiusį jame stulbinančias 22 savaites iš eilės.
Roland Tchakounté, gyvenantis Prancūzijoje, festivalio programą papuoš savo afrikietiškų šaknų ir tradicinio bliuzo sinteze. Dainuojantis gimtąja bamileke tarme, jis išsiskiria kaip originalus atlikėjas, peržengęs kultūrines ribas ir sukūręs unikalų skambesį. Roland atliekamas bliuzas yra toks, koks ir turi būti: gilus, subtilus, asmeniškas, todėl paliečiantis kiekvieną klausytoją.
Roland Tchakounté. Organizatorių nuotr.
Šeštadienio vakaro pasirodymai jau kitokie – skambės bliuzas, praturtintas džiazo, soulo, ritmenbliuzo melodijomis, kurias festivalio lankytojams dovanos Memfio diva tituluojama Toni Greenas ir saksofono meistras Sax Gordonas iš JAV. Abu šie atlikėjai per savo ilgą karjerą bendradarbiavo ir dirbo su daugybe bliuzo ir kitų žanrų korifėjų, todėl jie savo muzika puikiai atsiskleidžia bliuzo įvairiapusiškumą, o jų pasirodymai dinamiški bei spalvingi.
Toni Green. Organizatorių nuotr.
Toni Green – išskirtinio, širdies kupino vokalo savininkė. Jos muzikinis stilius jautriai bei subtiliai jungia bliuzo ir soulo elementus, sukurdamas įtraukų ir paveikų skambesį, giliai rezonuojantį su publika. „Kaunas Blues“ festivalyje ji pristatys pernai pasirodžiusį albumą „Memphis Made“, kuriame pasakoja ne tik apie šuolaikinio pasaulio realijas, bet ir apdainuoja savo kūrybinį kelią.
Ne mažiau išraiškingas nei Toni balsas yra Sax Gordon su savo saksofonu – ekspresyvus, pašėlęs, savo pasirodymuose dažnai balansuojantis ties nuostabaus chaoso riba, jis įsitvirtino kaip talentingas ir puikiai atpažįstamas savo instrumento meistras bliuzo pasaulyje. Šis muzikantas ir vokalistas „Kaunas Blues“ festivalyje pasirodys su viena geriausiai vertinamų Italijos bliuzo grupių „Luca Giordano Band“.
Nemokama dieninė dalis – siekis perteikti bliuzo dvasią
Bliuzo istorija neatsiejama nuo traukinių, kuriais ši muzika iš pietų JAV keliavo aukštyn Misisipe, taip susiformavo ne tik savitas šio žanro skambesys, bet ir prie bėgių įsikūrusių barų, vadinamų Juke Joint, kultūra. Juose vietinė bendruomenė ir keliaujantys afroamerikiečiai po sunkios dienos susirinkdavo atsipalaiduoti ir užsimiršti skambant muzikai. Segregacijos sukaustytuose šalies pietryčiuose šios susitikimų ir bendravimo vietos, dažnai mažos ar įsikūrusios privačiuose namuose, tapo savotiškais kultūros centrais, kuriuose nebuvo socialinių klasių – visi ten jautėsi lygūs ir rado bendrystę muzikoje.
Būtent šią bliuzo dvasią organizatoriai sieks atkurti Stoties baruose bei užeigose, vienai dienai tapsiančiuose Juke Join – juose šeštadienį skambės gyvai atliekama bliuzo muzika, bus ruošiamas maistas ir prisidėti prie muzikinių improvizacijų galės kiekvienas norintis. Į dieninių koncertų programą įtrauktos ne tik žinomos, dabar populiarios, bet ir ilgą istoriją turinčios vietos, apie kurias dalis jaunųjų kauniečių nežinojo, o kiti galbūt jau ir pamiršo.
Pagrindinis dieninės dalies akcentas – iš Olandijos kilusio ir daugiau nei 30 metų su senu lagaminu, looperiu ir gitara po pasaulį keliaujančio atlikėjo Markus K koncertas. Gatvėse mėgstantis groti muzikantas, atliekantis tiek savo, tiek klasikines žanro kompozicijas, sukuria tokį bliuzo užtaisą, kokio nepavyksta dažnai grupei.
Markus K. Organizatorių nuotr.
Organizatoriai turi paruošę pramogų ir iš sostinės keliaujantiems festivalio svečiams. Be Bliuzo autobuso, kuris iš anksto pasirūpinus kelionės bilietais į Kauno sporto halę ir atgal veš vilniečius, maršrutu Vilniaus – Kaunas atvyks bliuzo traukinys, kurio vagonuose festivalio nuotaiką kurs gyvai atliekama muzika. Ir tai ne naujiena! Ž. Švarplio su kolegomis pradėta iniciatyva Juke Train – tai gyvai atliekami koncertai Lietuvos geležinkelių stotyse, depuose bei traukiniuose, važiuojančiuose įprastais maršrutais. Nuo 2016 m. Juke Train platformoje pasirodė 30 Lietuvos ir užsienio atlikėjų, buvo nufilmuota 40 vaizdo klipų.
Nepraleiskite progos tapti besikuriančios istorijos dalimi ir nerti į bliuzo esmę: pailsėti nuo slegiančių realijų, atsipalaiduoti muzikinėje erdvėje – tai lyg terapija pabūti visiems šioje akimirkoje, užmiršti rūpesčius ir kartu gerai praleisti laiką. Sekite naujienas, visa festivalio programa bus skelbiama netrukus.
Bliuzas jungia!
Daugiau informacijos ieškokite čia.
-
Uostamiestyje antrąkart vyks Tarptautinis žydų kultūros festivalis (programa)
Pradės knygos ženklų paroda
Šiemet į festivalį atvyks svečių iš JAV, Izraelio, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, bus įdomių susitikimų ir su festivalio dalyviais iš Lietuvos.
Festivalį pradės būtent šiam festivaliui atrinktų knygos ženklų (ekslibrisų) paroda „Žydų kultūros pėdsakai“. Parodą, kurioje bus eksponuojami skirtingais laikotarpiais sukurti žydų ir lietuvių tautybės menininkų ekslibrisai, atrinko ir pristatys Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centras ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondas. Pasak Lolitos Putramentienės, Knygos grafikos centro vyr. metodininkės, bibliotekos ir fondo archyvuose yra maždaug 200 ekslibrisų, kuriuos sukūrė tiek žydų kilmės autoriai, tiek lietuvių menininkai, domėjęsi žydų istorijos, kultūros temomis. Šio rinkinio ekslibrisai yra metaforiškai taiklūs ir įvairūs, užfiksavę asmenybių įvairovę, galintys mums atskleisti dar ne vieną juose slypinčią paslaptį.
Klaipėdoje bus eksponuojami skirtingomis technikomis, įvairioms progoms, įžymiems asmenims nuo praėjusio amžiaus vidurio iki 2022-ųjų sukurti knygos ženklai, kurių didžiąją dalį sudaro ekslibrisai iš Josifo Šapiros kolekcijos.
Lietuvos ekslibriso istorijoje tai bus pirmoji žydų ekslibrisams skirta paroda.
Parodos atidaryme dalyvaus Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai, kurie apie jų turimą ir puoselėjamą ekslibrisų kolekciją žino daug įdomaus.
Užsimezgus bendradarbiavimui su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, atsirado galimybė pristatyti pasaulyje žinomo litvako menininko Samuelio Bako kūrybą. Pirmą kartą klaipėdiečiai turės progą susipažinti su pasaulyje žinomo menininko darbais. Parodoje „Alegorijos“ eksponuojamose litografijose atsispindės visi svarbiausi menininko kūryboje naudojami simboliai. S.Bako kūrybos objektas – žmonija, jos praeitis ir klystkeliai, išreikšti postmodernistiniu alegorinio realizmo stiliumi.
Parodą pristatys Samuelio Bako muziejaus vedėja Ieva Šadzevičienė ir muziejaus parodų kuratorė Aleksandra Jacovskytė.
Susitikimai ir ekskursijos
Šių metų festivalyje klaipėdiečių lauks susitikimas su žydų liaudies muzika. Jos koncertą padovanos iš Lenkijos atvyksiantys atlikėjai Urszula Makosz, Pawełas Pierzchała, Michałas Półtorakas. Jie trimis žydų tautos kalbomis atliks poeto, dainų kūrėjo Mordecai Gebirtigo (1877–1942) ir kitų liaudies kompozitorių kūrinius.
Garsinio pasivaikščiojimo „Neegzistuojanti knyga“ metu festivalis kvies atrasti istorinį Klaipėdos sinagogų garso paveldą seniausiais jų gyvavimo laikais, įsiklausyti į garsinę realybę, supančią, deja, jau nebeegzistuojančių sinagogų vietas šiandien. Garso menininkas iš Vokietijos Rochusas Austas ir jo vadovaujama muzikos grupė „Re-load futura“ lydės klausytojus garsinio pasivaikščiojimo metu buvusių sinagogų pėdsakais Klaipėdos senamiestyje.
Viešnia iš Švedijos Urszula Chovaniec supažindins su žydų tautybės moterų literatūriniu palikimą XX a., feministine perspektyva jų kūryboje, moterų rašytojų gyvenimu kovojant, pasitelkus literatūrą, už pripažinimą „vyriškame pasaulyje“.
Susitikime su talentingu jaunosios kartos rašytoju Iddo Gefenu (Izraelis) bus proga ne tik kalbėtis apie šiuolaikinę literatūrą Izraelyje. I.Gefenas, tyrėjas ir rašytojas, turintis disleksijos sutrikimą, pasakos apie smegenų ir disleksijos ryšį, apie strategijas ir įrankius, kurie jam padėjo įveikti sunkumus, susijusius su šiuo sutrikimu.
Klaipėdiečiams pažįstama gidė, turistinių maršrutų kūrėja Laurencija Budrytė-Ausiejienė kvies į ekskursija „Žydai XIX–XX a. Klaipėdoje“. Ekskursijos dalyvių lauks ir skanieji žydiškieji beigeliai. O kaip gi be jų?!
Komiksų kūrimo dirbtuves paaugliams „Mėmelio žydų istorijos: pasakoti vaizdais“ ves žinoma komiksų autorė, judaikos tyrėja, jidiš kalbos vertėja Miglė Anušauskaitė. Šios kūrybinės dirbtuvės – unikali proga šiandienos Klaipėdos jaunimui detaliau pažinti Mėmelyje gyvenusius, kūrusius, mylėjusius, atostogavusius, linksmai leidusius laiką, sportavusius bendraamžius – tarpukario žydų jaunimą.
Lietuvos ekslibriso istorijoje tai bus pirmoji žydų ekslibrisams skirta paroda.
Paskaitos, kinas ir šokiai
Apie tai, kaip kito žydų aprėdo tradicijos, kokią įtaką žydų tradicinei aprangai turėjo kitos kultūros ir ar tradicinis kostiumas gyvuoja šiais globalizacijos laikais, bus galima sužinoti Šolomo Aleichemo gimnazijos Vilniuje mokytojo, VDU lektoriaus Algio Davidavičiaus paskaitoje „Žydiško kostiumo istorija“. Po paskaitos bus unikali proga gyvai susipažinti su tradiciniais žydų tautos ir šiuolaikiniais izraelietiškais šokiais ir net patiems pasimokyti juos šokti. Edukacinį užsiėmimą „Žydų liaudies šokiai“ ves Šolomo Aleichemo gimnazijos šokių būrelio „Simcha“ vadovė Natalja Rapoport. Renginyje taip pat dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Alkiukai“ (vad. Elena Šalkauskienė).
Kino gerbėjų festivalyje lauks Izraelio režisierių filmai, kuriuose – ir karčios istorinės tiesos, ir jaunos moters gyvenimas etninių, religinių, socialinių konfliktų fone.
Ar daug yra žinančiųjų, jog 1896 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje buvo įkurta Žydų istorijos ir literatūros draugija (Verein für jüdische Geschichte und Literatur), kurios veikla ilgainiui tapo pastebima ir už Lietuvos ribų? Klaipėdoje veikusios Žydų istorijos ir literatūros draugijos veiklos tinklas ir įtaka išaugo vieno iš šios draugijos steigėjų – pirklio, literato, mecenato ir aktyvaus visuomenės veikėjo, Mėmelyje gyvenusio Leono Scheinhauso (1865–1935) dėka. Apie tai bus galima daugiau sužinoti istoriko Hektoro Vitkaus paskaitoje „Žydų istorijos ir literatūros draugija ir jos centrinė figūra Leonas Scheinhausas“.
Festivalio uždarymo renginys – Olgos Šardt-Žorovos, Sauliaus Šaučiuliio ir Rimos Tamo koncertas „Auksinė Jeruzalė.“ Jame skambės ypač gražios, jautrių emocijų kupinos dainos apie Jeruzalę, apie tikėjimą ir viltį, apie išmintį ir begalinę meilę mamai. Dainos bus atliekamos hebrajų ir jidiš kalbomis.
Festivalio renginiai – nemokami. Laukiami jaunimas, suaugusieji, šeimos, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pomėgių.
Festivalio programa
Rugsėjo 2 d. 17 val. – ekslibrisų parodos „Žydų kultūros pėdsakai“ atidarymas Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). Paroda veiks iki rugsėjo 20 d.
Rugsėjo 15 d. 18 val. – S.Bako litografijų parodos „Alegorijos“ atidarymas Klaipėdos pilies muziejaus Rytinės kurtinos salėje (Priešpilio g. 2). Paroda veiks iki lapkričio 10 d.
Rugsėjo 16 d. 17 val. – filmo „Testamentas“ peržiūra I.Kanto bibliotekos Pempininkų filiale (Taikos pr. 81 A).
Rugsėjo 22 d. 17.30 val. – filmo „Obuoliai iš dykumos“ peržiūra I.Kanto bibliotekos Pempininkų filiale (Taikos pr. 81 A).
Rugsėjo 23 d. 17 val. – Štetluose sukurtų dainų koncertas „Vakaro daina“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Atlikėjai: U.Makosz, P.Pierzchała, M.Półtorakas (Lenkija).
Rugsėjo 24 d. 19.30 val. – garsinis pasivaikščiojimas „Neegzistuojanti knyga“ dingusių Klaipėdos sinagogų pėdsakais su R.Austu (trimitas), F.Perinti (balsas, trombonas), F.Zwissleriu (sintezatorius, trombonas), V.Barie (fleitos).
Rugsėjo 28 d. 17 val. – dr. U.Chovaniec (Švedija) paskaita ir diskusija „Atraskime žydų moteris rašytojas iš naujo“, 19 val. – pokalbis „Kaip aš tapau rašytoju? Mano asmeninė kelionė į Lietuvą“ su rašytoju I.Gefenu (Izraelis) Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).
Rugsėjo 30 d. 15 val. – rašytojo I.Gefeno paskaita ir diskusija „Apie istorijas ir smegenis“ Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).
Spalio 1 d. 11 val. – gidės L.Budrytės-Ausiejienės ekskursija „Žydai XIX–XX a. Klaipėdoje“ ir skanieji žydiškieji beigeliai. Ekskursijos pradžia – prie miesto rotušės (Danės g. 17). Anketa registracijai: www.zydukulturosdienos.lt.
Spalio 3–7 d. – M.Anušauskaitės komiksų kūrimo dirbtuvės paaugliams „Mėmelio žydų istorijos: pasakoti vaizdais“ KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4, II a.).
Spalio 7 d. 17 val. – dr. H.Vitkaus paskaita ir diskusija „Žydų istorijos ir literatūros draugija ir jos centrinė figūra Leon Scheinhaus“ I.Kanto bibliotekos Pempininkų filiale (Taikos pr. 81 A).
Spalio 8 d. 14 val. – A.Davidavičiaus paskaita „Žydiško kostiumo istorija“ ir tradicinių žydų tautos šokių pamokos su N.Rapoport Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Dalyvaus Etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Alkiukai“ (vad. E.Šalkauskienė).
Spalio 15 d. 17 val. – atlikėjų O.Šardt-Žorovos, S.Šaučiulio ir R.Tamo koncertas „Auksinė Jeruzalė“ Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje (Savanorių g. 4).
-
Festivalyje „Heritas“ – kultūros paveldo pažinimo ir technologijų temos
Šiemet prie festivalio „Heritas“ prisijungė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, kuriame penktadienį, spalio 2 d., įsikurs Alternatyvi diskusijų erdvė. Čia bus aptariami paveldo interpretacijos ir komunikacijos klausimai bei praktiniai paveldo objektų pritaikymo aspektai, analizuojamos paveldo konfliktų pamokos. Drauge diskutuos įvairių sričių atstovai: paveldosaugininkai praktikai, paveldo teoretikai, architektai, komunikacijos specialistai, paveldo objektų valdytojai. Diskusijos atviros visiems, tad aktyviai dalyvauti ir pasisakyti kviečiamas kiekvienas! Negalintys atvykti, renginį stebėti ir klausimus užduoti galės tiesiogiai „Heritas“ feisbuko paskyroje.
Antrąją festivalio dieną – šeštadienį – trys Europos mokslininkai Šv. Kotrynos bažnyčioje skaitys pranešimus, analizuojančius skirtingas kultūros paveldo problematikas. Dr. Stephanie Heroldas iš Bambergo Otto-Friedricho universiteto pristatys empatijos patirtis istorinėse ir paveldo vietose, Dr. Vaidas Petrulis iš Kauno technologijos universiteto pasakos apie Lietuvos XX a. architektūros palikimą kaip kultūrinių nuorodų sistemą, o Dr. Felixas Ackermannas iš Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje analizuos vieną sudėtingiausių Vilniaus istorijos bei architektūros paveldo objektų – Lukiškių kalėjimo kompleksą. Užsienio mokslininkų pranešimai bus pristatomi nuotoliniu būdu. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas internete – jį galima stebėti „Heritas“ feisbuko paskyroje.
Savaitgalį Šv. Kotrynos bažnyčioje įsikurs dalyvių erdvė ir kūrybinės dirbtuvės. Dalyvių erdvėje bus galima pabendrauti su paveldo objektų savininkais ir įveiklintojais, praktikais, meistrais, įvairių sričių tyrėjais, taip pat paveldosaugos sistemą bei studijas pristatančiomis institucijomis. Kūrybinių dirbtuvių erdvėje kiekvienas turės puikią galimybę prie paveldo ir istorijos prisiliesti savomis rankomis. Šiemet bus galima išbandyti platų spektrą užsiėmimų nuo nematerialųjį paveldą pristatančių veiklų iki naujausių technologijų, pritaikomų paveldo srityje. Čia galėsite domėtis senąja fotografija, viduramžių knygų rišimu, meno kūrinių technikomis, sodų rišimu, medžio, mūro, krosnių, baldų restauracija, istorinėmis Europos kovos menų technikomis, sutartinėmis, architektūrinio 3D skenavimo naujovėmis bei archeologija.
Šv. Kotrynos bažnyčioje šeštadienį taip pat vyks diskusijų, pranešimų ir konsultacijų sesijos „Galima ir negalima: konsultacijų ir įkvėpimo erdvė“. Šių metų programa renginio dalyviams siūlo susipažinti su plačiu spektru aktualių temų. Dviejuose pranešimų sesijose bus kalbama apie dvarų paveldą bei jų tvarkybos praktinius aspektus. Apie tai, su kokiais iššūkiais bei atradimais susiduria dvarų valdytojai, pasidalins Trakų Vokės bei Aristavelės dvarų atstovai. Net keturi pranešimai bus skirti pristatyti kultūros paveldo objektų tyrimų, projektavimo ir tvarkybos darbų kompensavimo mechanizmus. Pranešėjai išsamiai ir aiškiai pateiks ne tik oficialius, bet ir alternatyvius finansinės paramos šaltinius, pristatys patį procesą bei būdus, padėsiančius išvengti dažniausiai daromų klaidų. Konsultacijų sesijoje patyrę paveldosaugos ekspertai – architektai, konstruktoriai, restauratoriai bei meistrai – teiks nemokamas konsultacijas ir padės dalyviams surasti atsakymus į klausimus, kurie kyla atkuriant ar restauruojant kultūros paveldo objektus.
Smalsiausieji Vilniaus gyventojai ir svečiai kviečiami į šeštadienį ir sekmadienį vyksiančias ekskursijas, kurių metu gidai pavedžios po dažnai matomus, bet, galbūt, dar gerai nepažintus architektūros paveldo objektus. Šiais metais ekskursijų dalyviai galės pasižvalgyti po medinį Užupį, patyrinėti pirmąją Vilniaus miesto viešąją elektrinę, atverti duris į seniausią Vilniaus kalėjimą, kuriame bus tyrinėjamos „kalbančios sienos“ su kalinių paliktomis žinutėmis, susipažinti su didikus Bžostovskius, Radvilas ir Umiastovskius menančiu paveldu Vainų rūmuose ir jų kieme – dabartiniame Senatorių pasaže. Programoje taip pat skirtas išskirtinis dėmesys iki tol mažiau pažintiems miesto kampeliams. Vienas tokių – Naujoji Vilnia, su kurios paveldu ir jo išsaugojimo problematika supažindins architektas Maksimas Zacharovas.
Domėjimasis paveldu ir istorija yra tai, ką „Heritas“ siekia pažadinti ir puoselėti jaunuosiuose lankytojuose, todėl jau tradiciškai festivalio metu organizuojamos jiems skirtos veiklos. Šiais metais „Herito“ vaikų erdvės veiklos orientuotos ne tik į geresnį paveldo pažinimą, bet ir į šeimos tarpusavio ryšių stiprinimą. Užsiėmimuose, į kuriuos kviečia Žaislų muziejus, „Aukso žuvys“, Kauno tvirtovės parkas, „Žaiskime lietuviškai“ ir Radvilų rūmai vaikai galės dalyvauti tiek savarankiškai, tiek su visa šeima, kuri gali tapti puikia komanda tyrinėjant paveldą, ir istoriją. Šių metų naujiena – „Gatvės gyvos vaikams“ ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros siūlomi orientaciniai žaidimai, kviečiantys geriau pažinti Vilniuje gyvenusias tautas ir pakeliauti didikų Radvilų takais.
Paveldo gerbėjų jau tradiciškai lauks pamėgtas Archeologijos paviljonas, kuriame Lietuvos archeologijos draugija supažindins su iki tol tik bauginusiais terminais, tokiais kaip archeobotanika, zooarcheologija ir dendrologija, pristatys povandeninės archeologijos, ir kitus nedestrukcinius specialistų naudojamus metodus, paneigdami mitus, kad archeologai „kasa tik žemę“, bei pakvies į archeologinių radinių pažinimo, ir identifikavimo dirbtuvės.
Šv. Kotrynos bažnyčios erdvėje savaitgalį lankytojai išvys net 5 parodas bei instaliacijas. Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis pristatys nepelnytai primirštą mediją – skaidrių projekciją. Dviejų peržiūros vakarų metu bus galima išvysti miesto peizažų nuotraukų parodą. Jauniausias Vilniaus muziejus, besirūpinęs gražiausių medinės architektūros objektų rinkimais, pristatys visuomenės favoritus parodoje „Vilniaus medinukų TOP 2020“.
Minint UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija savo galerijoje, įsikūrusioje Šv. Jono g. 11, pristatys parodą „Lietuvos paveldo vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose”, kurioje lankytojai išvys net 11 UNESCO pripažinimo sulaukusių vertybių. Dar dvi parodos lankytojų lauks Šv. Kotrynos bažnyčios erdvėje. Fotografas Gediminas Bernotas supažindins su ilgamečio miestų stebėjimo rezultatais parodoje „Praeinantis ir pasiliekantis“, o parodų ciklo „Nematoma paveikslo pusė“ iniciatoriai lankytojus kvies pasijusti tarsi tyrinėtojais, žvelgiančiais į gilesnius, plika akimi nematomus muziejų fonduose saugomų paveikslų sluoksnius, pasitelkiant ultravioletinius, infraraudonuosius ir rentgeno spindulius.
„Heritas“ – tai pirmasis tokio tipo renginys Baltijos šalyse, apimantis kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos, technologijų temas. Jau trečius metus iš eilės vykstanti savanoriška, pilietinė iniciatyva yra skirta ne tik siauram kultūros paveldo specialistų ratui, tačiau ir plačiajai visuomenei, neabejingai paveldui. Festivalio tikslas – suburti ir paskatinti šių grupių bendradarbiavimą ir efektyvesnę tarpusavio komunikaciją. „Paveldas šių dienų kultūroje egzistuoja per komunikaciją. Festivalis „Heritas“ yra puiki erdvė susitikti skirtingiems, paveldu besidomintiems žmonėms. Susitikti, tam, kad pažinti, pajausti, dalintis ir džiaugtis“ – mintimis apie festivalį pasidalino archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius dr. Rimvydas Laužikas.
Į visas veiklas organizatoriai kviečia registruotis iš anksto „Heritas“ puslapyje.
-
Spektaklis „Idiotas“ tarptautiniame festivalyje rodomas nuotoliniu būdu 1
Garsaus teatro-festivalio „Baltijskij dom“ karantino metu rengiamuose „Susitikimuose Rusijoje“ internetu rodomi geriausi rusų kalba vaidinančių teatrų NVS ir Baltijos šalyse sukurti spektakliai. Tai pirmasis per daugiau kaip du dešimtmečius teatro-festivalio „Baltijskij dom“ veiklos tarptautinis teatro projektas, nuotoliniu būdu vienijantis įvairių šalių teatro kolektyvus į rinktinių spektaklių online festivalį.
„Nuostabu, kaip priverstinai užsidarę teatrai vienu metu tapo atviri ir pasiekiami bet kuriame pasaulio kampelyje, kaip fizinė kliūtis ir atstumas peržengiami ir perkelia mus į visiškai naują meninio gyvenimo išraišką. Kada dar turėjome panašią galimybę taip gyvai stebėti vienas kito darbą? Žinoma, teatras kai ką įsisavins iš šios patirties. O kol kas itin susidomėję žiūrime savo kolegų spektaklius ir, aišku, dalijamės savais“, – sako LRDT vadovė Olga Polevikova.
Dviejų dalių dramos spektaklį „Idiotas“ 2018 m., artėjant Fiodoro Dostojevskio gimimo 200-osioms metinėms, LRDT Didžiojoje scenoje pastatė režisierius Agnius Jankevičius. Romano „Idiotas“ inscenizacijoje panaudoti ir kito garsaus F. Dostojevskio romano „Demonai“ motyvai.
Apie savo spektaklį režisierius sakė: „Žymus roko muzikantas ir poetas Džimas Morisonas, kartą paklaustas, kaip jam atrodo, ko iš tikrųjų reikia publikai, atsakė: „Man atrodo, kad žmonėms reikia kažko dvasingo“. Tai išgirdęs jo bičiulis apipurškė jį nenuryto viskio gurkšniu, nes negalėjo suvaldyti juoko. Juokėsi ir pats Dž. Morisonas. Tą patį vakarą vykusiame koncerte roko žvaigždė sukėlė viešą skandalą, taip išreikšdamas protestą prieš savo, kaip fiktyviai sukurto įvaizdžio, vartojimą. Perkeliant paralelę į F. Dostojevskio romano fabulą, kunigaikštis Myškinas yra tylus protestas, kuris sukelia didelį cunamį aistros turėti nukamuotuose žmonėse, nors iš tiesų jiems tereikia kažko nedidelio ir dvasingo. Kapitalistiniai santykiai veikia dorovinius, o doroviniai kapitalistiniams turėti įtakos negali. Tai yra F. Dostojevskio romano „Idiotas“ idėjinis raktas, kuriuo atrakinta sceninė šio kūrinio versija Lietuvos rusų dramos teatro scenoje.“
Spektaklyje vaidina Valentinas Krulikovskis (Kunigaikštis Levas Nikolajevičius Myškinas), Valentin Novopolskij (Parfionas Rogožinas), Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), kitus vaidmenis sukūrė Aleksandr Kanajev, Artur Svorobovič, Maksim Tuchvatulin, Viačeslav Lukjanov, Andrius Darela, Telman Ragimov ir Jelena Orlova.
Spektaklio transliacijos gegužės 7 d. pradžia 20 val. internete.