Pernai spalį TVF prognozavo, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., o 2025 metais – 2,6 proc. 

„Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos gana sėkmingai atlaikė Rusijos sukelto energijos kainų šoko padarinius. Tačiau šiuo metu ryškėja kritinis iššūkis ilguoju laikotarpiu: mąžtantis ekonominis potencialas dėl lėto našumo augimo, senėjančios visuomenės ir geopolitinio susiskaldymo“ – pranešime teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Antradienį paskelbta naujausia fondo prognozė taip pat numato, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje slopsta sparčiau nei TVF prognozavo rudenį: šiemet ji sieks 1,5 proc. (spalio prognozė – 3,9 proc.), kitais metais – 2,3 proc. (3 proc.).

Pasak TVF ataskaitos, nedarbas Lietuvoje šiemet turėtų siekti 6,3 proc., kitąmet – 6,1 proc.

Lietuvos einamosios sąskaitos balansas šiemet ir kitais metais turėtų siekti po 1,3 proc.

70-erių K. Georgieva Vašingtone įsikūrusiai finansų institucijai vadovauja nuo 2019 m., o praėjusią savaitę užsiminė, jog jai būtų „garbė“ vėl vadovauti šiai organizacijai, po to, kai rugsėjį pasibaigs dabartinė jos kadencija, jei tik ją vėl paskirtų valstybės narės.

„Vykdomoji valdyba yra nustačiusi atvirą, nuopelnais grindžiamą ir skaidrų kito generalinio direktoriaus atrankos procesą“, – pranešime spaudai teigė TVF vykdomosios valdybos koordinatoriai Afonso Bevilaqua ir Abdullah BinZarah.

„Valdyba šį procesą užbaigti planuoja iki 2024 m. balandžio pabaigos“, – pridūrė jie.

Pagal prieštaringai vertinamą, prieš dešimtmečius sudarytą Europos ir Jungtinių Valstijų susitarimą, Tarptautiniam valiutos fondui nuo seno vadovaudavo Europos, o Pasaulio bankui – JAV pilietis.

Šis nerašytas susitarimas buvo vėl užtvirtintas pernai, kai prezidento Joe Bideno administracija Pasaulio bankui vadovauti paskyrė Ajay‘jų Bangą, kuris yra kilęs iš Indijos tačiau yra priėmęs JAV pilietybę.

Iki praėjusią savaitę išsakytų jos komentarų, buvo svarstoma, ar iš Bulgarijos kilusi ekonomistė K. Georgieva nuspręstų dar kartą kandidatuoti, kai rugsėjo 30 d. baigsis jos kadencija.

Galimą K. Georgievos kandidatūrą pastarosiomis savaitėmis jau parėmė keletas svarbių sąjungininkų iš Europos, o antradienį ją paremti, kad būtų išrinkta dar vienai kadencijai, sutarė ir ES finansų ministrai.

„Džiaugiuosi galėdamasis pranešti, kad tokią paramą Kristalinai pareiškė visos Europos valstybės narės“, – po Briuselyje įvykusio ES finansų ministrų susitikimo pasakė Belgijos ministras Vincentas Van Peteghemas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga „pasitiki“ K. Georgieva, pridurdamas, kad „Kristalina per pastaruosius porą metų ir ypač precedento neturinčių krizių metu pasirodė esanti tvirta vadovė... ji taip pat teigė pagalbą visiems nariams“.

Priėmus tokį sprendimą, kitų asmenų, kurie pastaraisiais mėnesiais buvo minimi kaip galimi kandidatai užimti šias pareigas, pavyzdžiui, Airijos viešųjų išlaidų ministro Paschalio Donohoe šansai pasiekti pergalę tapo gerokai menkesni.

70-metė bulgarų ekonomistė K. Georgieva praėjusią savaitę pareiškė, kad jai būtų „garbė“ vadovauti šiai Vašingtone įsikūrusiai finansų institucijai antrą penkerių metų trukmės kadenciją.

Jos dabartinė kadencija baigsis rugsėjo 30 d.

„Labai džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad visos Europos šalys narės iš tikrųjų išreiškė paramą Kristalinai“, – po Briuselyje surengto susitikimo su savo ES kolegomis nurodė Belgijos finansų ministras Vincentas Van Peteghemas.

Jis atkreipė dėmesį į ES „pasitikėjimą“ K. Georgieva ir pridūrė: „Per pastaruosius porą metų, ypač per precedento neturinčias krizes, Kristalina pademonstravo stiprią lyderystę ir taip pat teikė paramą visoms narėms.“

Belgijos ministras išreiškė viltį, kad TVF priims „labai greitą“ sprendimą.

Pagal prieštaringai vertinamą kelių dešimtmečių senumo susitarimą tarp Europos ir JAV TVF istoriškai vadovauja europietis, o Pasaulio Bankui (PB) – JAV pilietis.

„2023 metais atlaikiusi iššūkius, šiemet Lietuvos ekonomika atsigaus. Infliacijos piką palikus už nugaros, darbo rinkai išliekant atspariai, o atlyginimų augimui tęsiantis, numatome, kad žmonių perkamoji galia 2024 m. stiprės. Vyriausybės lygiu turime ir toliau vykdyti apdairią fiskalinę politiką, užtikrinančią viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu bei ieškoti tvarių finansavimo šaltinių augantiems išlaidų poreikiams – ypač tokiose svarbiose srityse kaip krašto apsauga“, – pranešime spaudai cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.

TVF ekspertai pastebi, kad ECB nuosekliai didintos palūkanų normos ir nukritusios energijos bei maisto kainos lėmė spartų infliacijos sumažėjimą. Infliacijos šokui nuslūgus, šiemet tikimasi žmonių perkamosios galios ir vidaus paklausos atsigavimo. TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos darbo rinka išlieka atspari, o darbo užmokestis auga viršydamas infliacijos tempus.

„Kainoms Lietuvoje paskutiniu metu nebeaugant, gyventojų perkamoji galia sparčiai atsistato. Tai, kartu su Europos Sąjungos parama, prisidės prie ekonomikos augimo šiemet. Siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, svarbu kryptingai spręsti struktūrinius klausimus: užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir gerinti švietimą, suteikiant paklausių įgūdžių“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

TVF taip pat akcentuoja, kad nors Lietuvoje fiksuojamas gana mažas valstybės skolos lygis, turint vieną mažiausių Europos Sąjungoje valdžios pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykį, būtina įgyvendinti papildomas pajamas generuojančius mokestinius sprendimus.

TVF prognozuoja, kad 2025 m. ekonomika augs 3,2 proc.

„Debesys pradeda sklaidytis“, – tinklaraščio įraše rašė vyriausiasis TVF ekonomistas Pierre‘as-Olivieris Gourinchas, atkreipdamas dėmesį, kad infliacija traukiasi, o augimas „nemąžta“.

Tačiau tam, kad būtų pasiekti tokie tikslai, kaip tvarus augimas ir didesnis klestėjimas, augimas turi įgyti pagreitį, pabrėžė TVF ekonomistas.

TVF pakoregavo ir 2024 m. JAV ekonomikos prognozes ir vietoje spalį prognozuotų 1,5 proc. dabar mano, kad šios šalies ekonomika plėsis 2,1 proc. Tačiau tai vis tiek reikštų šiokį-tokį didžiausios pasaulyje ekonomikos sulėtėjimą, mat 2023 m. JAV ūkis išaugo maždaug 2,5 proc.

TVF vertinimu, Vokietijos laukia kiek niūresnės perspektyvos: manoma, kad didžiausios Europos ekonomikos augimo tempai 2024 m. sudarys ne 0,9 proc., kaip prognozuota spalį, o tik 0,5 proc.

TVF prognozuoja, kad 2025 m. Vokietijos ekonomika turėtų vėl pasiekti 1,6 proc. augimo tempą – 0,4 procentinio punkto mažiau nei prognozuota spalį.

TVF taip pat mano, kad JAV ekonomikos augimas 2025 m. turėtų sulėtėti iki 1,7 proc.

TVF nuomone, pasaulio ekonomikos augimui riziką kelia geopolitinė įtampa, ypač Vidurio Rytuose.

P. Gourinchas atkreipė dėmesį, kad islamistų hučių smogikų išpuoliai prieš krovininius laivus Raudonojoje jūroje, kuri yra vienas iš svarbiausių laivybos koridorių ir kelias į Sueco kanalą, jau dabar lėmė ženklų krovinių gabenimo laivais tarp Europos ir Azijos kainų augimą.

TVF prognozėse pastebima, kad nauja dirbtinio intelekto pagrindu sukurta programinė įranga vidutinėje perspektyvoje galėtų paskatinti darbo našumo augimą. Tuo pat metu TVF ekspertai mano, kad DI skatinamas darbo našumo augimas greičiau pasijustų turtingose ir išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose.

TVF ekspertai susipažins su bendra Lietuvos makroekonomine būkle, domėsis fiskaline politika, ekonomikos ir reformų prioritetais, taip pat ir padėtimi finansų sektoriuje, skelbia Lietuvos bankas.

Anot jo, numatyti TVF ekspertų susitikimai su Lietuvos banko vadovais, taip pat su Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovais.

Lietuva yra TVF narė nuo 1992 metų. Fondui šiuo metu priklauso 190 šalių.

„Pažvelkite į kaimynines šalis – Egiptą, Libaną, Jordaniją – ten jau matomi poveikio kanalai“, – Saudo Arabijos sostinėje Rijade vykstančiame Ateities investicijų iniciatyvos (FII) forume sakė Kristalina Georgieva.

Išvakarėse į forumą susirinkę bankininkai pareiškė, kad Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože gali suduoti skaudų smūgį pasaulio ekonomikai, ypač jei jis įtrauks kitas šalis.

„Tai, ką matome, yra dar didesnis nerimas jau ir taip neramiame pasaulyje“, – sakė K. Georgieva.

„Turite nuo turizmo priklausomų šalių, o netikrumas žudo turistų srautus“, – kalbėjo ji, apibūdindama galimą ekonominę kainą regiono šalims ir išvardydama konkrečius pavojus.

Manau, kad esame labai pavojingoje vietoje.

„Investuotojai vengs vykti į tą vietą. Draudimo išlaidos – jei norite pervežti prekes, jos didėja. Dar didesnio pabėgėlių skaičiaus rizika šalyse, kurios jau dabar priima daugiau pabėgėlių“, – kalbėjo ji.

Išvakarėse bankininkai pareiškė, kad Izraelio ir „Hamas“ karas gali suduoti skaudų smūgį pasaulio ekonomikai.

„Tai, kas neseniai įvyko Izraelyje ir Gazos Ruože (...), susumavus visa tai, manau, kad poveikis ekonominiam vystymuisi yra dar rimtesnis“, – antradienį kalbėjo Pasaulio banko prezidentas Ajay Banga (Adžejus Banga).

„Manau, kad esame labai pavojingoje vietoje“, – pridūrė jis, sakydamas kalbą renginyje, dažnai vadinamame „Davosu dykumoje“.

Kasmetinis FII renginys Saudo Arabijai paprastai buvo proga pabrėžti vidaus ekonomikos reformas, kurių sėkmė, pasak Saudo Arabijos pareigūnų, priklauso nuo stabilumo regione.

Tačiau šiemet kai kurių svarbiausių susitikimo pranešėjų niūri nuotaika pabrėžė, kad konfliktas kelia grėsmę didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos bandymams diversifikuoti ekonomiką, atsisakant iškastinio kuro.

Anot žydų valstybės pareigūnų, „Hamas“ kovotojai, spalio 7 dieną įsiveržę į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių ir paėmė daugiau kaip 220 įkaitų.

Per atsakomuosius Izraelio bombardavimus Gazos Ruože žuvo beveik 5,8 tūkst. palestiniečių, pranešė „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.

Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad geresnę prognozę lemia valstybės reakcija į karą Ukrainoje bei visame pasaulyje gerėjančios ekonomikos tendencijos.

„Vieningas institucijų atsakas į Rusijos karo sukeltą šoką duoda vaisių: lyginant su pavasario prognozėmis, padidėjo pasaulio ekonomikos „minkšto nusileidimo“ tikimybė“, – pranešime sakė G. Šimkus.

Lyginant su pavasario prognozėmis, padidėjo pasaulio ekonomikos „minkšto nusileidimo“ tikimybė.

 

TVF vertinimu, pasaulyje infliacija toliau nuosekliai slops, o dauguma didžiųjų pasaulio ekonomikų nuosmukio išvengs.

Antradienį paskelbta naujausia fondo prognozė taip pat numato, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje mažės nuo 9,3 proc. šiemet iki 3,9 proc. 2024 metais.

G. Šimkaus teigimu, būtina išlaikyti griežtą pinigų politiką, kol bus pasiektas 2 proc. infliacijos lygis.

„Bendroji infliacija sparčiai leidžiasi nuo viršukalnės, tačiau dar užtruks, kol ją palydėsime iki galutinio euro zonos tikslo – 2 proc. kainų augimo vidutiniu laikotarpiu. Todėl sprendimų priėmėjai turi išlikti kantrūs ir išlaikyti pakankamai griežtą pinigų politiką: tolesnis infliacijos lėtėjimas prisidės prie gyventojų perkamosios galios stiprinimo ir tvaraus ekonomikos augimo“,– sako G. Šimkus.

Pasak TVF ataskaitos, nedarbas Lietuvoje šiemet turėtų siekti 6,5 proc., kitąmet – 6,3 proc., 2025 metais – 6,1 proc., 2026–2028 metais – 6 proc.

Valstybės skola, fondo vertinimu, šiemet sieks 23,65 mlrd. eurų, arba 32,4 proc. BVP, 2024 metais – 24,35 mlrd. eurų (31 proc.), 2025 metais – 24,89 mlrd. eurų (29,7 proc.), 2026 metais – 25,42 mlrd. eurų (28,7 proc.), 2027 metais – 25,92 mlrd. eurų (28 proc.), o 2028 metais – 26,47 mlrd. eurų (27,3 proc.).

TVF prognozėmis, 2025 m. Lietuvos BVP turėtų augti 2,7 proc., 2026 m. – 2,5 proc., 2027 m. – 2,2 proc., 2028 m. – 2,1 proc.

TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia birželį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., tačiau kitais metais BVP augimas turėtų siekti 2,5–3 proc.

TVF dabar prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 m. pabaigoje – iki 3 proc. 2025 m. pabaigoje infliacija turėtų siekti 2,9 proc., o 2026–2028 m. – 2,5 proc.

Pasak TVF ataskaitos, nedarbas Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7,8 proc., kitąmet – 6,7 proc., 2025 m. – 6,2 proc., 2026–2028 m. – 6 proc.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, šalies ekonomikos atsparumą lemia stipri darbo rinka, santykinai mažas privataus sektoriaus įsiskolinimas, atsigaunančios realiosios gyventojų pajamos, reikšmingi įmonių ir bankų rezervai.

„Vis dėlto neturime prabangos snūduriuoti: reikia visų institucijų susitelkimo į priemones, užtikrinančias, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Dėl vis dar esančios nežinomybės, labiausiai susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą, matome rizikas ūkio augimui ir finansiniam stabilumui“, – pranešime teigia G. Šimkus.

Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje ilgesnį laiką išliktų kur kas didesnė nei euro zonos vidurkis (rugpjūtį jis siekė 5,3 proc.), nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.

LB pastebi, kad šalies BVP prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.

TVF prognozėmis, 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,7 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia (Borchas Grasija) birželį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., tuo metu kitais metais BVP augimas turėtų siekti 2,5–3 proc.

TVF dabar prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 metų pabaigoje – iki 3 proc. Tuo metu 2025 metų pabaigoje infliacija turėtų siekti 2,9 proc., o 2026–2028 metais – 2,5 procento.

Pasak TVF ataskaitos, nedarbas Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7,8 proc., kitąmet – 6,7 proc., 2025 metais – 6,2 proc., 2026–2028 metais 6 proc.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, šalies ekonomikos atsparumą lemia stipri darbo rinka, santykinai mažas privataus sektoriaus įsiskolinimas, atsigaunančios realiosios gyventojų pajamos, reikšmingi įmonių ir bankų rezervai.

„Vis dėlto neturime prabangos snūduriuoti: reikia visų institucijų susitelkimo į priemones, užtikrinančias, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Dėl vis dar esančios nežinomybės, labiausiai susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą, matome rizikas ūkio augimui ir finansiniam stabilumui“, – pranešime teigė G. Šimkus.

Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje ilgesnį laiką išliktų kur kas didesnė nei euro zonos vidurkis (rugpjūtį jis siekė 5,3 proc. – BNS), nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.

LB pastebi, kad šalies BVP prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.  

Vis dėlto neturime prabangos snūduriuoti: reikia visų institucijų susitelkimo į priemones, užtikrinančias, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų ilgalaikis.

 

TVF pabrėžia, kad nepaisant patirto energijos kainų šoko Lietuvos ekonomika išlieka konkurencinga, taip pat teigiamai vertina šiemet patvirtintą valstybės tarnybos reformą.

Vis dėlto TVF akcentuoja struktūrinių reformų, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, įgyvendinimą, rekomenduoja pamažu griežtinti fiskalinę politiką, ragina biudžeto deficitą mažinti tam skiriant šiemet nepanaudotas energijos kainų kompensacijoms numatytas lėšas. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog darbo rinka išlieka stipri, įskaitant spartų ir infliacijos tempą viršijantį atlyginimų augimą, lemiantį augančią gyventojų perkamąją galią.

„Svarbu tęsti struktūrines pertvarkas srityse, didinančiose ilgalaikį ūkio plėtros potencialą, įskaitant tokias sritis kaip švietimas ir sveikatos apsauga“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Vyriausybės pateiktą mokesčių reformos paketą TVF vertina kaip „žingsnį teigiama linkme“, taip pat akcentuoja poreikį mokestinę naštą perkelti nuo darbo pajamų link turto ir kapitalo, mažinti mokestinių lengvatų skaičių, įvesti aplinkosaugos mokesčius.

Pasak TVF, Lietuvos bankų sektorius yra atsparus dėl didelių likvidumo ir kapitalo rezervų, tačiau pažymi, kad dėl bazinių palūkanų didinimo augančios paskolų palūkanų normos kelia riziką finansų sektoriui.

TVF taip pat pažymi, kad bankų solidarumo įnašas turi būti laikina priemonė.