Per tris su puse dienos 19 žmonių komanda pasiekė net devynias kalnų trobeles Aukštuosiuose Tatruose, tarp jų ir šešias priskirtas šiam iššūkiui. Keliautojai nuėjo kalnais beveik 60 km pėsčiomis, įveikė apie 3400 metrų aukštyn ir tiek pat nusileido žemyn.

„Narsuolių“ komanda keliavo dienomis ir naktimis, saulei ir mėnulio pilnačiai šviečiant, pūgai ir vėjams siaučiant. Nemaža dalis kelio nueita su alpinistinėmis katėmis, buvo sudėtingesnių atkarpų, kur teko sniege minti taką. Pavojingiausios žygio atkarpos buvo prieš pat aukščiausiai per žiemą veikiančias Terio ir Zbojnickos kalnų trobeles. Ten per pastaruosius keletą metų žuvo žmonių.

Tatrų kalnai pasižymi itin sunkiai nuspėjamais ir labai permainingais orais. Žiemą ramią ir saulėtą dieną gali labai greitai pakeisti stiprūs vėjai ir pūgos. Saulės aptirpdytas sniego paviršius šlaituose gali staigiai pavirsti pavojinga ledo čiuožykla.  Ant kietesnio sluoksnio iškritęs naujas sniegas ilgai neišsilaiko ir nurieda žemyn suformuodamas lavinas. Todėl labai svarbu nuolat sekti orų prognozes, stebėti sniego būklę, laikytis nacionalinio parko taisyklių ir turėti laiko rezervų, kad būtų galima koreguoti kopimų planus.

Pirmasis „Doby Tatry“ iššūkis buvo surengtas 2019-ųjų vasarą. Daugiau nei 5 tūkst. slovakų, čekų ir lenkų pasiryžo įkopti į šešias Aukštųjų Tatrų viršukalnes. Deja, lietuviai jame dalyvauti negalėjo. Teko rašyti organizatoriams laiškus prašant, kad ateityje tokia galimybė atsirastų. Ir jie sutiko. Lapkričio mėn. paskelbus pirmąjį „Doby Tatry“ žiemos iššūkį, jame galėjo registruotis ir lietuviai. Visiems 3,5 tūkst. dalyvių buvo išsiųstos specialios kepurėlės. Kad iššūkis būtų įveiktas – per tris žiemos mėnesius kartu su šiomis kepurėlėmis reikėjo nusifotografuoti prie šešių toliausiai kalnuose pastatytų kalnų trobelių. Daugelis vietinių suplanavo įveikti iššūkį dalimis – tam skyrė nemažai savaitgalių. Tuo tarpu „Narsuoliai“ pasiryžo viską pasiekti vienu kartu – per 3-4 dienas. Už kiekvieną iššūkio dalyvį pasižadėta pasodinti po vieną medį Tatruose.

Savo pasiekimą kalnų žygeiviai ir alpinistai paskyrė Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui. Prie kiekvienos iš kalnų trobelių buvo iškelta lietuviška trispalvė. Šiemet „Narsuoliais“ pasivadinę keliautojai mini savo kelionių dešimtmetį. Per šį laiką buvo surengta net 30 įvairių kelionių ir ekspedicijų į kalnus. Dukart surengtos ekspedicijos į Elbrusą – aukščiausią Europos viršukalnę, dukart sėkmingai pasiekta aukščiausia šiaurės Afrikos, Atlaso kalnų ir Maroko viršukalnė Tubkalis. 2016 m. įveiktas beveik 100 km pėsčiomis maršrutas per mažai apgyvendintą Suomijos ir Norvegijos Laplandiją, ten sėkmingai įkopiant į Halčio viršūnę – aukščiausią Suomijos kalną. Pernai pasiekta Damavando – aukščiausio Irano ir visos Azijos vulkano viršukalnė.

„Narsuoliai“ vyksta į Slovakijos kalnus kasmet nuo 2012 metų, paprastai rudenį ir žiemą į Aukštuosius ar Žemuosius Tatrus, taip pat į Mažąją Fatrą. Ten vyksta pasiruošimas ilgesnėms ir sudėtingesnėms ekspedicijoms, ten išbandomas inventorius, kaupiama žygeiviška patirtis ir ugdoma valia. 2018 m. vasario 16 d. žiemos žygio metu net 35 narsuoliai pasiekė simbolinį 1918 ir 2018 metrų aukštį Aukštuosiuose Tatruose, kur iškėlė 100 Lietuvos trispalvių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino šį žygį kaip vieną įsimintiniausių iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, ir narsuoliams įteikė vėliavą, kuri dabar visada iškeliama įkoptose viršūnėse.

Ateinančią vasarai „Narsuoliai“ rengia seriją ambicingų iniciatyvų. Viena iš jų – tapti didžiausia lietuvių grupe, įveikusia visame pasaulyje garsų „Fjällräven Classic“ iššūkį – 110 km ilgio kelionę pėsčiomis per Švedijos Laplandiją šiauriau poliarinio rato.

Per ketvirtadienio audrą, anot įvykio liudininkų, netikėtai kilusią dieną, kurios pradžioje dangus buvo giedras, populiariame tarp žygeivių regione susiklostė itin sunki padėtis, nurodė Tatrų savanoriškosios gelbėjimo tarnybos TOPR vadovas Janas Krzysztofas (Janas Kšyštofas).

„Šią padėtį galima būtų palyginti su teroristų ataka, – pareiškė J. Krzysztofas. – Nukentėjo didelė grupė atsitiktinių žmonių – daug žmonių, įskaitant vaikus. Jie patyrė nudegimų, susilaužė kojų, o ant jų kūnų apstu žaizdų.“

Pasak jo, gelbėtojai penktadienį ant 1 894 m aukščio Gevonto kalno šlaitų tebeieško dviejų žmonių, po audros nesugrįžusių į viešbučius ir su kuriais negali susisiekti artimieji. Su dar trimis dingusiais laikytais žmonėmis buvo susisiekta penktadienį.

Kaip pranešama, Lenkijoje per audrą žuvo du suaugusieji ir du vaikai, o kaimyninėje Slovakijoje – čekų turistas. Dar per 150 per audrą nukentėjusių žmonių buvo gydomi nuo nudegimų, lūžių ir širdies sutrikimų Tatrų kurorte Zakopanėje. Anot pareigūnų, šiuo metu Zakopanėje, Krokuvoje ir kitose vietose tebėra hospitalizuoti 22 žmonės.

J. Krzysztofas pažymėjo, jog didelio masto kalnų gelbėjimo operacijoje dalyvavo penki sraigtasparniai ir kad susiklosčiusi padėtis buvo „rimtesnė“ už visus kitus scenarijus, su kuriais kada nors teko susidurti jo komandai.

Karpatų kalnynui priklausantys Tatrai yra aukščiausi Lenkijos ir Slovakijos kalnai, kurių vaizdingi ežerai ir iki 2 655 m aukščio viršukalnės pritraukia daug turistų iš viso pasaulio.

Ketvirtadienį siautusi audra pagal aukų skaičių tapo didžiausia nelaimė Tatruose nuo 1937 metų rugpjūčio, kai ant Gevonto žaibas nutrenkė keturis žmonės.

Kaip naujienų televizijai TVN24 pasakojo turistas Grzegorzas Pyzelis (Gžegožas Pyzelis), jis su žmona buvo buvo įveikęs pusę atstumo iki Gevonto viršukalnės, kai staiga jiedu išgirdo griaustinį ir pagalvojo, kad virš jų skrenda reaktyvinis lėktuvas.

„Tačiau neužilgo trenkė žaibas, ir mes pasukome atgal. Staiga ėmė smarkiai lyti ir iš visų įmanomų krypčių buvo girdėti perkūnija“, – sakė G. Pyzelis.

Pora pasiekė kalno papėdėje esančią užuoklaudą, į kurią netrukus pradėjo plūsti kiti žmonės, pranešę, jog arčiau viršukalnės buvo sužeista žmonių, pridūrė vyras.

O vakarėliuose su draugais antram gyvenimui prisikelia pernykščiai slidinėjimo filmukai ir svarstoma kuriame pasaulio taške juos kursime šiemet. Pateikiame keletą rekomendacijų.

Espreso kvepiančios Dolomitinės Alpės

„Novaturas“ šiemet siūlo net kelias itin patrauklias žiemos kelionių kryptis autobusu. Jas pasirinkus galima džiaugtis ne tik įkvepiančiais vaizdais, puikiomis slidinėjimo trasomis, bet ir itin patraukliomis galimybėmis praleisti vakarus – kiekvienam pagal poreikius ir galimybes.

Žvarbiais žiemos rytais mėgstate save palepinti puodeliu aromatingos espreso? Tuomet neturėtų kilti daug klausimų, kuriuose kalnuose slidžių lazdas įbesite į sniegą šiemet, nes geriausią espreso gamina Italijoje, o prestižiškiausias Italijos slidinėjimo kurortas – Madonna di Campiglio, įsikūręs Dolomitinių Alpių Saulės slėnyje (Val di Sole).

Tikrai nedaug slidinėjimo kurortų gali pasigirti 150 km kalnų ir daugiau kaip 50 km lygumų slidinėjimo trasomis. Snieglentininkams čia įrengtos specialios trasos su tramplinais, rampomis ir kitais įrenginiais, leidžiančiais pajusti ne tik greičio malonumą, bet ir atlikti pačius beprotiškiausius triukus. Visos šios trasos „priklauso“ įsigijus „Skirama Dolomiti“ abonementą.

Vakarais atsigauti galima saunose ar karštuose baseinuose bei mėgautis itin gražiomis panoramomis. Val di Sole slėnis yra įsikūręs vakarų Trentine, tarp didelės dolomitinių viršukalnių grupės (aukščiausios –Adamelo (3354 m) ir Presanelos (3556 m) ir apjuostas Stelvijaus, Adamelo ir Brentos draustinių.

Be jau minėto Madonna di Campiglio galima rinktis mažesnius bei ramesnius, tačiau ne ką prastesnius Sella Ronda, Kronplacas, Cortina d‘Ampezzo, Gitschberg-Jochtal kurortus, įsikūrusius tame pačiame Dolomitinių Alpių regione.

Slidinėjimas dieną, terminiai baseinai vakarais

Vienas jų – lietuvių pamėgti ir įvertinti Zakopanės bei Bukovina Tatranska kurortai Lenkijoje. Įvairaus sudėtingumo trasos, kai kurios jų apšviestos, tad tinkamą sau suras bet kuris slidininkas ar snieglentininkas. Šios kelionės metu taip pat galima aplankyti ir netoliese esantį itin gražų Krokuvos miestą, o sušalus dieną, vakare sušilti ir atsigaivinti vienuose geriausių Europoje laikomuose natūraliuose terminiuose baseinuose.

Visai netoli savo paslaugas siūlo taip pat puikus Slovakijos žiemos kurortas Jasnoje, įsikūręs Žemuosiuose Tatruose ir žavintis itin vaizdingomis trasomis, kuriose kartais gali pajusti, kad atsidūrei pasakoje. Šis turistų pamėgtas miestelis taip pat garsėja terminiais baseinais bei tradicinėmis slovakų užeigomis kolybomis.

Jei Žemieji ir Aukštieji Tatrai jau pažįstami ir norisi kažko naujo, „Novaturas“ siūlo išbandyti Karpatų kalnus. Ukrainos žiemos kurortas Bokovelis su daugybe jaukių kalnų restoranėlių yra europietiškiausias kurortas šiuose kalnuose, kur įrengta 41 raudona, 12 mėlynų ir 8 juodos trasos. Šis, sparčiai augantis ir pretenduojantis greitai tapti vienu didžiausiu pasaulio slidinėjimo centrų, turėtų būti itin patrauklus keliautojams, vykstantiems su vaikais. Specialiai jiems įrengtas vaikų miestelis su žaidimų aikštelėmis, vaikų slidinėjimo trasomis bei patyrusiais mažųjų instruktoriais.