Štai praėjusios savaitės ketvirtadienį dalis Danijos gyventojų gavo žinutes apie tai, kad šiuo sausuoju periodu reikia sumažinti vandens suvartojimą buitinėms reikmėms namuose, jau net nekalbant apie tai, kad geriamasis vanduo negali būti švaistomas teritorijų laistymui.

„Padėkite mums, kiek galite – sutaupytas puodelis vandens ar keliomis minutėmis trumpesnis dušas prisidės prie to, kad vandens užtektų visiems.“ Taip vandens tiekimo bendrovė primena žmonėms, kad tokiu laikotarpiu ypač svarbus gyventojų susitelkimas bendram tikslui.

Lietuvoje vandens tiekimo bendrovės nuosaikesnės – jos tik prašo nelaistyti piko valandomis, tačiau, akivaizdu, kad ir to nepaisoma. Vakarinis dušas kai kuriose vietovėse, daugiausiai individualių namų rajonuose, tampa prabanga.

Inga Urniežaitė. KTU nuotr.

Nėra ko stebėtis, nes vandens tiekimo sistemos nėra pritaikytos hektarams žolės laistyti vakarinio vandens suvartojimo piko valandomis (17–23 val.) ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar vakare atsukus kraną iš jo bėgs vanduo. Be to, sumažėjus slėgiui, suprastėja vandens kokybė, nes susidaro sąlygos susidrumsti vamzdynuose esančioms nuosėdoms.

Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

 

Taigi prieš kaltindami vandens tiekimo bendroves dėl vandens trūkumo, pagalvokime, ar savo bendruomenėje šnekamės apie vandens išsaugojimą ir ar patys imamės veiksmų. Tai nėra vien atskirų miestų ar Lietuvos problema – visose šalyse sausrų metu yra gyvybiškai svarbu sumažinti vandens suvartojimą.

Džiugu stebėti, kaip atskirų rajonų grupėse dalinamasi prašymais taupyti vandenį. Tik galvodami vieni apie kitus galime kurti darnias bendruomenes. O tiems, kurie nori būti gudresni už kitus ir suvokimą apie bendruomenių gyvenimo kokybę apriboja savo kiemo žolės žalumu ir jos laistymu didžiausio vandens suvartojimo valandomis, tikiu, ateis diena, kada ir teisiškai bus ribojamas vandens naudojimas nebūtinosioms reikmėms sausrų metu – kas anaiptol nėra naujiena pasaulyje.

Saugokime svarbiausią mūsų planetos išteklių – gėlą vandenį, tausokime jį ir dalinkimės su visomis gyvybės formomis. Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

Pagalvokime, kiek vandens galime sutaupyti savo kasdienėje veikloje – užsukime vandenį valydamiesi dantis, greičiau nusiprauskime duše, sutaisykime nesandarius kranus ir vamzdynus, naudokime vandenį tausojančią įrangą, įsirenkime lietaus surinkimo sistemas.

Vandens tiekėjai, savo ruožtu, sausrų metu daro viską, kad mus pasiektų švarus ir kokybiškas vanduo. Susitelkime ir visi kartu išmokime išgyventi šiais kritiniais laikotarpiais, nes ateityje jų tik daugės.

Štai praėjusios savaitės ketvirtadienį dalis Danijos gyventojų gavo žinutes apie tai, kad šiuo sausuoju periodu reikia sumažinti vandens suvartojimą buitinėms reikmėms namuose, jau net nekalbant apie tai, kad geriamasis vanduo negali būti švaistomas teritorijų laistymui.

„Padėkite mums, kiek galite – sutaupytas puodelis vandens ar keliomis minutėmis trumpesnis dušas prisidės prie to, kad vandens užtektų visiems.“ Taip vandens tiekimo bendrovė primena žmonėms, kad tokiu laikotarpiu ypač svarbus gyventojų susitelkimas bendram tikslui.

Lietuvoje vandens tiekimo bendrovės nuosaikesnės – jos tik prašo nelaistyti piko valandomis, tačiau, akivaizdu, kad ir to nepaisoma. Vakarinis dušas kai kuriose vietovėse, daugiausiai individualių namų rajonuose, tampa prabanga.

Inga Urniežaitė. KTU nuotr.

Nėra ko stebėtis, nes vandens tiekimo sistemos nėra pritaikytos hektarams žolės laistyti vakarinio vandens suvartojimo piko valandomis (17–23 val.) ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar vakare atsukus kraną iš jo bėgs vanduo. Be to, sumažėjus slėgiui, suprastėja vandens kokybė, nes susidaro sąlygos susidrumsti vamzdynuose esančioms nuosėdoms.

Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

 

Taigi prieš kaltindami vandens tiekimo bendroves dėl vandens trūkumo, pagalvokime, ar savo bendruomenėje šnekamės apie vandens išsaugojimą ir ar patys imamės veiksmų. Tai nėra vien atskirų miestų ar Lietuvos problema – visose šalyse sausrų metu yra gyvybiškai svarbu sumažinti vandens suvartojimą.

Džiugu stebėti, kaip atskirų rajonų grupėse dalinamasi prašymais taupyti vandenį. Tik galvodami vieni apie kitus galime kurti darnias bendruomenes. O tiems, kurie nori būti gudresni už kitus ir suvokimą apie bendruomenių gyvenimo kokybę apriboja savo kiemo žolės žalumu ir jos laistymu didžiausio vandens suvartojimo valandomis, tikiu, ateis diena, kada ir teisiškai bus ribojamas vandens naudojimas nebūtinosioms reikmėms sausrų metu – kas anaiptol nėra naujiena pasaulyje.

Saugokime svarbiausią mūsų planetos išteklių – gėlą vandenį, tausokime jį ir dalinkimės su visomis gyvybės formomis. Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.

Pagalvokime, kiek vandens galime sutaupyti savo kasdienėje veikloje – užsukime vandenį valydamiesi dantis, greičiau nusiprauskime duše, sutaisykime nesandarius kranus ir vamzdynus, naudokime vandenį tausojančią įrangą, įsirenkime lietaus surinkimo sistemas.

Vandens tiekėjai, savo ruožtu, sausrų metu daro viską, kad mus pasiektų švarus ir kokybiškas vanduo. Susitelkime ir visi kartu išmokime išgyventi šiais kritiniais laikotarpiais, nes ateityje jų tik daugės.

Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.

„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas. 

„Aš esu  turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai. 

Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.

 

„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.

Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.

„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.

Energetinis efektyvumas

Keičiant savo įpročius, elektros suvartojimą namų ūkiuose galima sumažinti maždaug 10 proc. Be to, energetiškai efektyvesnė įranga gali sutaupyti elektros energijos iki dešimties kartų, palyginti su senesniais įrenginiais.

„Technologinių naujovių atsisakymas šiuolaikinėje visuomenėje tampa beveik neįmanomas, todėl siūlyčiau kalbėti ne apie elektros taupymą, o apie įvairių prietaisų energetinį efektyvumą ir efektyvų jų naudojimą. Minimaliai koreguodami savo įpročius, naudodami energetiškai efektyvius įrenginius, bet neatsisakydami patogumo, galėsime efektyviai naudoti mėgstamus prietaisus ir nešvaistyti elektros energijos“, – pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė dr. Sonata Tolvaišienė.

Anot jos, jei sugenda jau turimi namų įrenginiai arba turite galimybę juos keisti naujais, visada verta dairytis į šiuolaikiškesnius, energetiškai efektyvius prietaisus.

„Prieš keletą metų pasikeitė dalies elektros įrenginių efektyvumo klasės, todėl gali būti, kad kažkada jūsų įsigytas A++ šaldytuvas ar televizorius, pagal naują suskirstymą jau patektų į D ar net F klasę“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Truputėlį pakeitus įpročius, atnaujinus buitinę įrangą ir efektyviai ją naudojant, prižiūrint turimus prietaisus, pavyktų kas mėnesį sutaupyti iki 10–15 proc. suvartojamos elektros energijos.

 

Svarbi kasdienė priežiūra

S. Tolvaišienė pabrėžia, kad net ir patys naujausi prietaisai gali naudoti daug elektros, jei jie tinkamai neprižiūrimi. Pavyzdžiui, vos 1 mm storio kalkių sluoksnis virdulyje elektros suvartojimą gali padidinti 5–10 proc., nes prietaisui reikia perduoti energiją per papildomą kalkių sluoksnį.

Todėl būtina reguliariai pašalinti kalkes iš elektrinių virdulių, kavos aparatų, skalbyklių ar lygintuvų. Reikia valyti ir įvairius filtrus, pavyzdžiui, gartraukio, plaukų džiovintuvo, indaplovės, kondicionieriaus ir kitų. Tinkamai prižiūrimi elektros prietaisai ne tik ilgiau tarnauja, bet ir dirba efektyviausiai.

„Įrenginių priežiūra nepagrįstai nuvertinama. Labai svarbu valyti ne tik filtrus, bet ir šaldytuvų, šaldiklių durelių sandarumo gumas, nes ne iki galo uždarytos durys kelia elektros sąnaudas, o šaldiklyje susikaupęs ledo sluoksnis taip pat didina elektros energijos suvartojimą keliais procentais, todėl jį reikia reguliariai valyti“, – pataria S. Tolvaišienė.

Apšvietimo matematika

Dar viena sritis, kurioje galima pasiekti pokyčių, tiek kalbant apie įpročius, tiek apie techninius sprendimus – apšvietimas. Anot profesorės, neišjungta šviesa kambaryje, kuriame nieko nėra, yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės.

Neišjungta šviesa kambaryje, kuriame nieko nėra, yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės.

 

Elektros sąnaudas, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima efektyviai sumažinti kaitinamąsias lemputes pakeitus LED lemputėmis. Jos naudoja 85 proc. mažiau elektros ir šviečia 20 kartų ilgiau už kaitinamąsias, todėl jų nereikės dažnai keisti.

Jei kaskart, išeidami iš kambario, išjungsite šviesą, tikrai pavyks reikšmingai sutaupyti elektros. Todėl verta į pagalbą pasitelkti technologijas, pavyzdžiui, įvairius nuotolinio valdymo įtaisus. Jie nereikalauja daug investicijų ir leidžia greitai ir patogiai išjungti ne tik apšvietimą, bet ir nuo elektros tinklo atriboti tuo metu nenaudojamą techniką. Skaičiuojama, kad į elektros lizdą įjungtas arbatinuko, skalbyklės, telefono įkroviklio ar kitų prietaisų kištukas elektros suvartojimą namų ūkyje gali padidinti maždaug iki 7 proc.

Anot S. Tolvaišienės, truputėlį pakeitus įpročius, atnaujinus buitinę įrangą ir efektyviai ją naudojant, prižiūrint turimus prietaisus, pavyktų kas mėnesį sutaupyti iki 10–15 proc. suvartojamos elektros energijos.

1. Skalbyklę geriausia įjungti prikrovus ją pilną skalbinių. Nepriklausomai nuo to, ar skalbyklėje skalbiate daug skalbinių, ar tik kelis drabužius, ji sunaudoja tiek pat energijos. Standartinė skalbyklės talpa yra nuo 6,5 iki 12 kg. Stengdamiesi vis dažniau išnaudoti maksimalų skalbyklės pajėgumą, galite sumažinti ne tik skalbimų dažnumą, bet ir sutaupyti laiko, vandens ir elektros energijos.

2. Naudokite vėsų vandenį. Kitas būdas, padėsiantis sutaupyti elektros energiją – skalbti drabužius skalbyklėje naudojant kuo žemesnę vandens temperatūrą, t. y. 20 °C. Skalbdami drabužius palyginti žemos temperatūros vandenyje daugelį audinių galite išskalbti taip pat gerai, kaip ir skalbdami juos šiltame ar net karštame vandenyje. Be to, tai gali netgi pailginti drabužio tarnavimo laiką, nes vėsesnis vanduo apsaugo nuo susitraukimo ir spalvų išblukimo rizikos. Skalbiant drabužius žemesnėje temperatūroje galima sutaupyti iki 90 proc. elektros energijos, kurią skalbyklė sunaudoja šildydama vandenį.

freeepik.com nuotr.

3. Naudokite didelį sukimosi greitį. Kad drabužiai išdžiūtų greičiau, rekomenduojama naudoti didelį sukimosi greitį – ne mažiau kaip 1 000 apsukimų per minutę, kad iš drabužių kuo geriau būtų pašalintas vandens perteklius. Tai ypač svarbu, jei drabužius džiovinate džiovyklėje. Kuo drabužis drėgnesnis, tuo daugiau laiko jis turi būti džiovinamas džiovyklėje ir sunaudojama daugiau elektros energijos.

4. Džiovinkite drabužius natūraliai. Jei įmanoma, džiovinkite drabužius natūraliai (ant džiovinimo lentos ar virvės) – tai puikus būdas sutaupyti elektros energijos ir sumažinti drabužių nusidėvėjimą. Natūralus drabužių džiovinimas taip pat padeda išvengti drabužių sukibimo dėl statinės elektros energijos, kuri kartais atsiranda naudojant sintetinius audinius.

5. Optimizuokite savo įpročius. Pavyzdžiui, įjunkite skalbyklę tam tikru paros laiku, kai elektros kainos yra žemesnės.

„Gal ir pirkčiau“, – sakė parduotuvėje užkalbinta pirkėja.

„Taigi ilgai negenda. Ir šiaip daug žmonių prisiperka bei laiko namuose maisto atsargas po kelerius metus. Čia – jokių problemų. Tik tokie produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, turėtų kainuoti mažiau“, – porino kitas pašnekovas.

„Jeigu prieš porą dienų galiojimas baigėsi, kodėl gi nepirkus. Juk ne prieš metus jis baigėsi“, – svarstė kita moteris.

Tiesa, ne visi norėtų mokėti už pasibaigusio galiojimo maistą.

„Jeigu galiojimas baigėsi, reikia išmesti. Tokių maisto produktų nepirkčiau net su didele nuolaida“, – teigė kitas pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pardavinėti būtų leista ilgo galiojimo prekes, ant kurių gamintojai nurodę, iki kada suvartoti maisto produktą yra geriausia, tačiau jis nesugenda ir jau praėjusiam terminui.

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau.

 

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau. Kalbame ne apie tas, ant kurių rašoma „tinka vartoti iki“. Taip ir maisto mažiau išmestume, ir pigiau jo žmonės galės įsigyti“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į šių prekių kategoriją įeina miltai, kruopos, aliejus, cukrus, duonos gaminiai, konservai ir kiti ilgai negendantys produktai.

Dalis prekybininkų tokiu siūlymu džiaugiasi.

„Tikrai manome, kad yra geras sprendimas. Turime tam argumentų. Pirma, tai yra suvienodinimas maisto, nes tokį mes atiduodavome „Maisto bankui“. Tai reiškia, kad mes jį galėdavome aukoti, tačiau negalėjome pardavinėti“, – teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Visgi jau nebegaliojančius produktus norėtų pardavinėti ne visi.

„Bet kokiu atveju egzistuoja apsinuodijimo pavojus. Vis tiek turėtų būti reglamentuojama, kiek  laiko dar galima pardavinėti produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Arba geriau, kad gamintojai dėtų dvi datas, nes nesureglamentavus visko, iškyla daug pavojų“, – teigė prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi.

 

 

„Ne veltui yra išskirtos tarnybos, kurios tuo užsiima ir dabar. Taigi tvarka yra, ji bus ir tuo atveju“, – sakė A. Armonaitė.

Ministerija tikina, kad parduodant jau nebegaliojančius produktus, būtų kovojama su maisto švaistymu. O tai daryti esą būtina, nes per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto.

„Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi. Tinkami vartoti produktai būna tol, kol nekeičia savo savybių“, – sakė D. Dundulis.

„Reikės čia komunikacijos aiškinant, kad viskas gerai su tais produktais, kad juos galima vartoti“, –  svarstė V. Budrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad šis siūlymas dar derinamas su atsakingomis institucijomis ir ministerijomis.

– Jūsų tyrimas parodė, kad kone pusė apklaustųjų norėtų papildomų pajamų. Ką dar jis atskleidė?

– „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad išaugus maisto ir energijos kainoms, dauguma Lietuvos gyventojų, beveik pusė, tvirtino ieškantys papildomų pajamų. Tos papildomos pajamos, kaip sakė respondentai, gali būti skirtingos. Keletas procentų teigė, kad norėtų prisiimti papildomų atsakomybių esamam darbe ir dėl to gauti padidintą atlygį. Dalis respondentų sakė, kad galėtų dirbti laisvadieniais arba ilgesnes darbo valandas taip papildomai užsidirbdami. Taip pat keletas procentų pažymėjo, kad galėtų gauti atsitiktines papildomas pajamas ir taip pasididinti savo pajamų krepšelį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Labai įvairūs sprendimai norinčiųjų papildomai užsidirbti. Kas nors galbūt net pardavinės asmeninius daiktus. O kokio amžiaus žmonių grupės bei kokios lyties labiau ieško papildomų pajamų?

– Nėra didelio skirtumo tarp vyrų ar moterų, visų atsakymai labai panašūs. Tačiau tarp norinčiųjų papildomai prisidurti prie algos dominuoja 18–39 metų amžiaus respondentai.

– Ar tie žmonės tik norėtų, ar realiai ieško ir randa būdų, kaip užsidirbti papildomai?

– Manau, labai teigiama ir sveikintina iniciatyva, kad Lietuvos gyventojai nelaukia, kol pinigai jiems nukris iš dangaus, o patys ima vadeles į savo rankas sugalvodami įvairių alternatyvų. Žinoma, pasiseks skirtingai. Norėčiau patarti atkreipti dėmesį, kad didinant darbo valandas ar prisiimant papildomą atsakomybę, yra rizika dėl fizinės ir psichinės sveikatos, kuri mums irgi labai svarbi. Kita vertus, prieš priimant bet kokį sprendimą pirmiausiai reikėtų peržiūrėti savo išlaidas. Galbūt galima kai ko atsisakyti, ypač nebūtinųjų išlaidų, ir taip spręsti šį klausimą. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pasyvias pajamas. Galbūt nebūtina parduoti vieną ar kitą daiktą, galbūt jį galima išnuomoti ir taip atitinkamai užsitikrinti pajamas. Iš kitos pusės, pajamų diversifikavimas ir gavimas jų iš skirtingų šaltinių suteikia saugumo jausmą. Ir reikėtų nepamiršti apie alternatyvas.

Prieš priimant bet kokį sprendimą pirmiausiai reikėtų peržiūrėti savo išlaidas. Galbūt galima kai ko atsisakyti.

 – Pavyzdžiui, kokias?

– Tokias kaip pasyvios pajamos ir investavimas ilgalaikėje perspektyvoje. Konkrečios sumos gyventojai neįvardijo, tačiau jiems svarbu, kad jie galėtų patenkinti savo būtinuosius poreikius nemažinant gyvenimo kokybės. Dar svarbu nepamiršti, kad pajamas mes galime užsidirbti ir iš kitų papildomų veiklų. Galbūt kažkas gali kažką pagaminti, numegzti, iškepti ir tuo pačiu neįsikinkyti į tą papildomą stresą, kuris, ką parodė ir pandemija, nėra teigiamas veiksnys mūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Lygiai taip pat ir dabar. Pandemija dar parodė, kad žmonės taupydami ir peržiūrėdami savo išlaidas, ateityje tuos pinigus gali išleisti būtinosioms išlaidoms.

– Ypač tai aktualu prieš žiemos sezoną, kai dabar ir šildymas brangus, ir kainos didelės, ir šventinis laikotarpis. Bet ar tik šiuo laikotarpiu suintensyvėja noras užsidirbti papildomų pajamų?

– Iš tiesų teisingai planuojant savo finansus, reikėtų nuolat, visus metus grįžti prie tų klausimų, persižiūrėti savo išlaidas, ar jos būtinos. Lygiai taip pat – ir pajamas: kiek man reikia, kiek man užteks, ką galiu daryti papildomai. Žinoma, ne tik infliacija, padidėjusios kainos, bet ir šventinis periodas labiau skatina ieškoti papildomų pajamų, nes visi nori nupirkti ir dovanų, ir stalą šventinį paruošti. Todėl visada reikėtų planuoti, atsidėti, investuoti tam, kad ateityje tas poreikis būtų daug mažesnis.

– Koks būtų jūsų linkėjimas ar patarimas tiems, kurie paskutinę minutę ieškos dovanų?

– Šiais metais norėčiau visiems palinkėti, kad pasidarytų sau dovaną – susitiktų su savo draugais, artimaisiais, nes vis dėlto didžiausia dovana yra buvimas kartu.

„Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės stengiasi taupyti ir kaupia lėšas dėl įvairių priežasčių. Nors kiekvieno asmeniniai tikslai skiriasi, daugumą vienija noras būti pasirengusiems netikėtiems įvykiams, brangesnių pirkinių poreikis ar planuojamos atostogos“, – tyrimo rezultatus pristato „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pinigų santaupoms teigia atsidedantys net 97 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. Pusės taupančiųjų tikslas – užsitikrinti finansinę apsaugą įvykus netikėtiems įvykiams ir turėti santaupų neplanuotoms išlaidoms, o pensijai taupo 40 proc. apklaustųjų. Trečdalis gyventojų lėšas sako kaupiantys maloniems tikslams – brangiam pirkiniui ar atostogoms, pramogoms. Mažiausiai – 18 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių linkę taupyti vaikų mokslams bei kasdienėms išlaidoms.

Nors didžioji dalis apklaustųjų teigia taupantys tikslingai, tačiau net 75 proc. pripažįsta, kad pakankamai santaupų, kurios padėtų susidoroti su staigiomis finansinėmis duobėmis ar atsiradusiomis netikėtomis išlaidomis, jie neturi.

Praėjusiais metais „Aviva“ vykdytas taupymo tyrimas atskleidė panašius rezultatus kaip ir šiais metais – tik ketvirtadalis apklaustųjų tuomet teigė turintys pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams.

Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis – nuo Vakarų atsiliekame. Pakankamai lėšų nenumatytiems atvejams pernai teigė turintys 37 proc. britų, 38 proc. kanadiečių, 32 proc. amerikiečių, 28 proc. prancūzų. Kaimynams lenkams sutaupyti sekasi dar prasčiau, tik 18 proc. jų teigė turintys pakankamai santaupų.

„Aviva Lietuva“ apklausoje internetu 2016 metų gegužės mėnesį dalyvavo 594 žmonės.