Panevėžio apygardos teismas nagrinėja dar vieną bylą, atskirtą iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimos plataus masto korupcijos teismuose.

Trečiadienį vyko antrasis posėdis, tačiau bylos nagrinėjimas neįsibėgėjo – prokuroras ir policija kol kas teismui nepateikė išsamios informacijos apie nukentėjusįjį Anatolijų Greiną, kol kas liko neaišku, ar jis tebėra sulaikytas Ispanijoje, ar ne, kokia jo buvimo vieta ir t. t.

Šioje byloje kaltinimai veikiant organizuotoje grupėje dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, trukdymo teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui vykdyti pareigas, organizavimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kitų nusikalstamų veikų pateikti aštuoniems asmenims.

Iš šių kaltinamųjų – du Klaipėdos regione dirbantys advokatai Aivaras Surblys ir Marius Navickas.

Tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį Virgilijaus Valiaus namuose Klaipėdos rajone rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su daugiau nei 1 kilogramu kokaino. Pradėtame ikiteisminiame tyrime minėtas asmuo buvo sulaikytas ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

Kaip skelbė prokuratūra, šio ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad V. Valius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį už piniginį atlygį – 30 tūkst. eurų – prisiimti baudžiamąją atsakomybę už V. Valių.

Kaltinamųjų rastas asmuo A. Greina prisipažino dėl neva padaryti nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Pasak pareigūnų, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pagal parengtą planą kaltinamieji A. Surblys ir V. Valius šiam asmeniui turėjo surasti advokatus.

„A. Greina turi nukentėjusiojo statusą, anksčiau jis buvo atėjęs į policiją ir pareiškęs, kad narkotinės medžiagos V. Valiaus garaže, priklausė jam, jis buvo suimtas, turėjo įtariamojo statusą. Po kurio laiko jis pasislėpė, vyko paieška, tačiau vėliau surinkome duomenų, kad narkotikai jam nepriklauso“, – per posėdį sakė prokuroras Aleksandras Kazakovas.

Dėl vyro dingimo be žinios į policiją kreipėsi A. Greinos brolio sugyventinė.

Per teismo posėdį buvo paskelbti Lietuvos policijos iš partnerių užsienyje gauti duomenys, kad 1968 metais gimęs A. Greina buvo sulaikytas Ispanijoje už narkotikų platinimą, sukčiavimą ir dalyvavimą neteisėtame susivienijime.

„Ar suimtas, ar buvo paleistas, nedisponuojama šia informacija. Duotos užklausos susisiekti su Ispanija. Gali būti suimtas, bet neatmetama galimybė, kad paleistas. Išsamios informacijos dėl jo buvimo vietos pateikti negaliu, mano nuomone, reikia suteikti galimybę dalyvauti procese, tolesnis nagrinėjimas pažeistų jo teises“, – sakė  valstybės kaltintojas A. Kazakovas.

Kaltinamųjų advokatai išsakė įvairias nuomones, kai kurie teigė, kad A. Greinos bylą reikia išskirti į atskirą.

Teisėja Danutė Švitinienė nusprendė palaukti, kol prokuroras pateiks išsamesnę informaciją. Ji įpareigojo kaltintoją pateikti detalesnius duomenis apie A. Greinos sulaikymo aplinkybes, jo buvimo vietą.

„Kad jis būtų informuotas ir užtikrinta galimybė dalyvauti posėdyje – ar akivaizdžiai, ar nuotoliniu būdu“, – sakė teisėja.

Per teismo posėdį paskelbta, kad ieškant A. Greinos, jo pirštų atspaudai patikrinti daugelio Europos šalių daktiloskopinėse bazėse. Vokietijoje ir Ispanijoje rasti atspaudai sutapo su ieškomojo.

Advokatai šioje byloje bandė nušalinti ir teisėją, ir prokurorą. Teisėja nuo bylos nenusišalino, nenušalino ir prokuroro, manydama, kad tam nėra pagrindo.

„Ieškojimas priekabių prie prokuroro ir teisėjo darbo, noras vilkinti procesą“, – sakė kitas nukentėjusysis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Valdas Narutavičius.

Komisariato specializuoto padalinio vadovą kaltinamieji norėjo sužaloti dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų.

Tuo metu advokatai piktinosi, kad A. Greiną prokuratūra laiko nukentėjusiuoju, o jis Ispanijoje sulaikytas dėl sunkių nusikaltimų.

Trečiadienio posėdis vyko nuotoliniu būdu, kitas posėdis, numatytas birželio 30 dieną, jau bus kontaktinis. Tai nuspręsta dėl garso trikdžių, teismui kelis kartus teko daryti pertraukas, kviesti informacinių technologijų specialistą, nes garso trikdžiai trukdė nagrinėti bylą – proceso dalyvių balsai aidėjo, kartais buvo sunkus suprasti, ką jie kalba.

Šis tyrimas yra vienas iš 12 baudžiamųjų bylų, atskirtų iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimos plataus masto korupcijos teisinėje sistemoje ir perduotų nagrinėti teismams.

Teismams perduotose nagrinėti baudžiamosiose bylose 6 asmenys yra pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos. Du asmenys, aktyviai padėję atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, dar vienas asmuo, bendradarbiavęs su teisėsaugos pareigūnais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šiuo metu vykstančiame minėtame ikiteisminiame tyrime yra 35 įtariamieji, tiriama virš 140 galimų nusikalstamų veikų.

Šioje byloje kaltinimai veikiant organizuotoje grupėje dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, trukdymo teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui vykdyti pareigas, organizavimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kitų nusikalstamų veikų pareikšti aštuoniems Lietuvos piliečiams.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, iš šių asmenų trys yra kaltinami ir dėl melagingų parodymų davimo. Iš šių kaltinamųjų du yra Klaipėdos regione dirbę advokatai – Aivaras Surblys ir Marius Navickas.

Lietuvos advokatūra kovo mėnesį nusprendė laikinai išbraukti M. Navicką iš advokatų sąrašų ir patenkino A. Surblio prašymą laikinai sustabdyti veiklą nuo birželio 1 dienos.

Tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį vieno iš kaltinamojo V. V. namuose buvo rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su labai dideliu kiekiu – daugiau kaip kilogramu – kokaino. Pradėtame ikiteisminiame tyrime minėtas asmuo buvo sulaikytas ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, t. y. kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį už piniginį atlygį, 30 tūkst. eurų, prisiimti baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamųjų surastas asmuo prisipažino dėl neva padaryti nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Pasak prokuratūros pranešimo, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pagal parengtą planą kaltinamieji šiam asmeniui turėjo surasti advokatus, kurie taikytų neteisėtas gynybos priemones ginant ne šio asmens, bet V. V. interesus. Pastarasis turėjo sumokėti piniginį atlygį kaltę prisiėmusiam asmeniui ir apmokėti jo gynybos išlaidas.

Tokiu būdu kaltinamasis A. Surblys pažadėjo V. V. vykdant prekybą žmonėmis ir neteisėtai piktnaudžiaujant padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. V. būtų nuteistas nekaltas asmuo. Pasak pranešimo, tokiu būdu kaltinamieji susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą.

V. V. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo sunkiai sužaloti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato specializuoto padalinio vadovą dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų. Organizuotos grupės nariai buvo gerai apgalvoję nusikalstamų veikų planą, buvo renkami duomenys apie privatų pareigūno gyvenimą. 2018 metų balandžio mėnesį teisėsaugos pareigūnai sulaikė du kaltinamuosius, kurie planavo pasikėsinimą į policijos pareigūną ir prokurorą.

Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla dėl labai didelio kiekio narkotikų neteisėto laikymo, įgijimo, pardavimo ir gabenimo turint tikslą pasipelnyti. Kauniečiai N. M. ir G. B. kaltinami tuo, kad, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė per 1,5 kg narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo daugiau kaip kilogramas kokaino, o klaipėdietis V. V. – šių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu.

Iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimos plataus masto korupcijos teisinėje sistemoje atskirta ir teisminiam nagrinėjimui perduota jau 12 baudžiamųjų bylų. Teismams perduotose nagrinėti baudžiamosiose bylose šeši asmenys yra pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos. Du asmenys, aktyviai padėję atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, dar vienas asmuo, bendradarbiavęs su teisėsaugos pareigūnais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šiuo metu vykstančiame minėtame ikiteisminiame tyrime yra 35 įtariamieji, tiriama virš 140 galimų nusikalstamų veikų.

Keturiolika metų po Seimą klaidžiojusi Konstitucijos pataisa dėl individualus konstitucinio skundo pagaliau priimta ir nuo šio rugsėjo įsigaliojo. Kokie pirmieji gauti skundai, kodėl kai kurių jų KT nenagrinės, ar pailgės eilės laukti verdiktų, dienraštis aiškinosi su KT pirmininku prof. Dainiumi Žalimu.

24 skundai

– Ar pačią pirmą dieną, kai buvo galima pateikti individualų konstitucinį skundą, jų jau laukė šūsnis?

– Pirmą dieną gavome šešis, iki šiandien iš viso 24. Beje, individualų konstitucinį skundą gali pateikti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių piliečiai, ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys – savivaldybės ar valstybės įstaigos, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos – visi, kurie mano, kad Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

– Su kuriomis sritimis dažniausiai susiję gauti skundai?

– Pirma, su socialiniais klausimais, pavyzdžiui, pensijų dydžio nustatymu, antra – nuteistieji iš įkalinimo vietų skundžiasi esantys nubausti taikant ne tą įstatymą, trečia, su darbo ginčais – atleidimu iš darbo, profsąjungų teisėmis. Yra skundų dėl Vyriausybės sprendimo pašalinti asmenis iš viešųjų pirkimų procedūrų, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir kitų.

– Kiek skundų atsisakyta nagrinėti? Dėl kokių priežasčių?

– Kol kas septyni, dažniausiai – dėl dviejų problemų. Į KT galima kreiptis, jei nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo to asmens byloje praėjo ne daugiau kaip keturi mėnesiai. Bet buvo skundų, kai galutiniai teismo sprendimai priimti seniau, vienas – net 2012 metais.

Antra klaida – skundžiami patys teismų sprendimai, o ne įstatymai, kuriais remdamiesi teismai juos priėmė. KT nėra ketvirtoji teismų instancija, jis neperžiūri teismų sprendimų, jų nepanaikina. Todėl į KT galima kreiptis ne dėl paties sprendimo, bet dėl galbūt Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, kurio pagrindu priimtas tas sprendimas.

KT taip pat nenagrinės kreipimosi, jei pareiškėjui atrodo, kad įstatymas neteisingas, tačiau tai niekaip nesusiję su besikreipiančiojo teisėmis. Galima skųstis tik dėl savo paties teisių pažeidimo. Tarp pirmųjų skundų buvo atvejis, kai asmuo prašė apginti brolio teises.

Į KT galima kreiptis tik išnaudojus kitas teisinės gynybos priemones: priklausomai nuo bylos pobūdžio, turi būti galutinis ir neskundžiamas Vyriausiojo administracinio teismo arba Aukščiausiojo Teismo sprendimas ar atsisakymas nagrinėti asmens kasacinį skundą.

KT interneto svetainėje yra pavyzdinė kreipimosi forma. Ją pildant jau matyti, ar skundas atitiks kreipimosi į KT reikalavimus.

Į KT galima kreiptis, jei nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo to asmens byloje praėjo ne daugiau kaip keturi mėnesiai.

Teismų sprendimų neatšaukia

– Piliečiai, taip ilgai laukę individualaus skundo galimybės, turbūt tikėjosi, kad KT bus kaip ketvirtoji teisminė instancija, kuri galės keisti teismų sprendimus.

– Lietuvoje įteisintas riboto individualaus konstitucinio skundo modelis – optimalus, jis ir labiausiai paplitęs pasaulyje. KT neturėtų būti ketvirtąja teismų instancija, jo funkcija specifinė – jis turi garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, kad įstatymai ir kiti teisės aktai atitiktų Konstituciją. Individualus konstitucinis skundas – dar viena papildoma priemonė, kuria KT gali užtikrinti Konstitucijos viršenybę teisinėje sistemoje. O individualus teisingumas individualaus asmens bylose turi būti užtikrinamas institucijose, kuriose jis priimtas, tai jau kitų teismų kompetencija. KT pripažinus, kad įstatymas ar Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijai, ne KT, o teismai, kurie jais remdamiesi priėmė sprendimus, turėtų juos peržiūrėti.

Riboto skundo modelis padeda išlaikyti ir paties KT veiksmingumą. Pavyzdžiui, kolegos iš Slovėnijos, kur veikia visas skundo modelis, pasakoja, kad jie fiziškai nepajėgūs aprėpti šio proceso, nes per metus gauna 2–3 tūkst. skundų. Tad atsisakomų nagrinėti skundų pareiškėjams dėl laiko stygiaus net nenurodomi motyvai, kodėl taip nuspręsta. Kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, kur veikia ribotas skundo modelis, per metus gaunama 300–500 skundų. Prognozuojami panašūs skaičiai ir Lietuvoje.

– Bet kol KT išnagrinės skundą, kol teismas peržiūrės savo sprendimą, žmogus jau gali būti ir atlikęs bausmę. Kokios numatytos išimtys, kai KT turi galimybę stabdyti teismo sprendimo vykdymą?

– Kreipimasis į KT nestabdo teismo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jei asmeniui būtų padaryta neatitaisoma žala, arba jei to reikalautų viešasis interesas. Pavyzdžiui, asmuo turėtų būti deportuotas iš Lietuvos ar būtų nugriautas ginčijamo legalumo statinys. Bet akivaizdu, kad tokie atvejai būtų reti.

Nagrinėjimo trukmė nepailgės

– Nuo kreipimosi į KT iki jo verdikto, jei skundas nagrinėjamas eilės tvarka, paprastai vidutiniškai praeina apie metus. Kiek toji eilė pailgės ėmus nagrinėti ir individualius prašymus? Ar jiems bus atskira eilė? Ar nepailgės ne vienam, o daugeliui asmenų svarbių KT nutarimų laukimas?

– Įvertinus kaimyninių šalių tendencijas, tikėtina, ir Lietuvoje priimtinais sprendimais bus pripažįstama maždaug dešimtadalis asmenų prašymų, vadinasi, KT krūvis padidės ne tiek ir žymiai – apie dešimčia bylų pirmaisiais metais, gal keliasdešimčia ateityje. Individualūs skundai numeruojami atskirai, bet bylos bus nagrinėjamos eilės tvarka. Bylų nagrinėjimo trukmė neturėtų ilgėti, nes KT puikiai pasirengęs nagrinėti individualius kreipimusis, pavyzdžiui, jiems skiriama viena posėdžių diena per savaitę.

O KT nutarimas dėl individualaus konstitucinio skundo lygiai tokios pat galios ir svarbos kaip ir tais atvejais, kai į KT kreipiasi Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė ar teismai, kitaip tariant, vieno asmens skundas gali daryti tokią pat įtaką visai teisinei sistemai.

– Kada galima tikėtis pirmo KT nutarimo byloje pagal individualų konstitucinį skundą?

– Tikėtina, kitų metų pradžioje.

– Ar atsiradusi individualaus konstitucinio skundo galimybė neapribojo teisės tiesiogiai skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT)?

– Kreipimosi į šį teismą sąlyga – būti išnaudojus visas vidaus teisinės gynybos priemones. Jei skundas bus susijęs su sistemine įstatymų problema, EŽTT gali reikalauti, kad toks asmuo būtų kreipęsis į savo šalies KT. Bet jei tai ne įstatymų, o grynai individualaus asmens teisių pažeidimo atvejis, pavyzdžiui, policijos pareigūno nederamas elgesys su piliečiu, kai ir taip įstatymai tokio elgesio neleidžia, ir toliau bus galima kreiptis į EŽTT be skundo KT.

Kodėl strigo pataisos

– Lietuva kartu su Bulgarija, Italija ir Moldova buvo likusi tarp Europos šalių, kurios turi KT, bet jis nepriima individualių kreipimųsi. Konstitucijos pataisos strigo, nes vieni gąsdino, kad bus daugiau chaoso nei tvarkos ar kad per didelės bus KT galios, kiti – kad bus pervertintos gėjų teisės.

– KT galios nepasikeičia, nes, kaip ir iki šiol, KT pats bylų neinicijuoja. O kaimyninių šalių pavyzdys ir beveik dviejų mėnesių praktika nesuteikia pagrindo sakyti, kad gali kilti chaosas. Priešingai, piliečiai labiau įtraukiami į valstybės valdymą, kiekvienas jų savo skundu gali padaryti įtaką visai teisės sistemai, o vienas iš kertinių demokratijos elementų – kiekvieno piliečio teisė ginti savo pažeistas teises.

Dėl seksualinių mažumų KT jau išsakė savo poziciją. Konstitucija gina kiekvieną individą nuo daugumos diktato, o KT remiasi Konstitucija, ir jokie daugumos stereotipai negali diktuoti KT nutarimų turinio.

Beje, prieštaraujant individualaus konstitucinio skundo įvedimui, pasigirsdavo ir antidemokratinių kai kurių Seimo narių pasakymų, kad kas čia bus, jei kiekvienas galės ginčyti įstatymus.

Šis svarbus demokratijai pokytis daug metų atidėliotas ir motyvuojant tuo, kad tam biudžete nėra lėšų. Pavyzdžiui, 2000 m. KT tuo tikslu bandė prašyti papildomų daugiau kaip 2 mln. eurų asignavimų naujam priestatui statyti, bet prasidėjo ekonomikos krizė.

Beje, dabar įteisinant individualų kreipimąsi KT tam net neprašė jokių papildomų lėšų, nes to ir neprireikė – viskas išspręsta geru administravimu.

Nepriskirčiau sau nuopelnų, bet tikrai buvau individualaus konstitucinio skundo rėmėjas, tad džiaugiuosi, kad jis pagaliau įteisintas.

– Ar, jūsų nuomone, pribrendo dar kokių Konstitucijos pataisų?

– KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti bylą dėl teisės aktų, susijusių su tiesioginiais merų rinkimais. Priklausomai nuo jos baigties, bus aišku, ar reikės taisyti Konstituciją.

Ligšiolinės jos pataisos dažniausiai buvo būtinais atvejais – dėl stojimo į ES, NATO, savivaldybių tarybų kadencijos, nes ji buvo tik dveji metai, ir kitais. Galima ginčytis, koks geresnis prokuratūros modelis – iki ar po pataisų. Vis dėlto džiugu, kad Lietuvoje nevyko jokių radikalių konstitucinių reformų.

– Kitąmet kovą baigiasi jūsų kadencija. Ar jaučiatės realizavęs išsikeltus tikslus, kai 2014 m. buvote paskirtas KT pirmininku?

– Visi ambicingiausi projektai realizuoti. Žinoma, buvo ir klaidų, nesėkmių, bet jos menko pobūdžio. Nepriskirčiau sau nuopelnų, bet tikrai buvau individualaus konstitucinio skundo rėmėjas, tad džiaugiuosi, kad jis pagaliau įteisintas. Antra, išsaugotas KT jurisprudencijos tęstinumas, bendrieji valstybės ir visuomenės interesai daug geriau ginami ir, drįsčiau sakyti, kad mūsų KT doktrina yra viena pažangiausių pasaulyje Konstitucijos ir teisės viršenybės užtikrinimo prasme. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje pasiekta, ko nepavyko nė vienai kitai Europos šaliai, – Lietuvoje vienintelėje vyko pasaulinis konstitucinių teismų kongresas. Beje, joje vyko ir kiti didžiausi šių teismų tarptautiniai renginiai.

Man atėjus į KT jo veikla kartais priminė sustabarėjusią senų laikų instituciją. Dabar ji – skaidri, vieša, sutvarkyta pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, moderni. Neliko nepagrįstų ir neteisėtų privilegijų, neskaidrių viešųjų pirkimų procedūrų ir panašių dalykų. Viešieji ryšiai buvo viena labiausiai apleistų sričių – bendravimo su visuomene, galima sakyti, visai nebuvo arba buvo bendraujama formaliai, nesuprantama kalba aiškinant KT sprendimus, nebuvo nei normaliai funkcionuojančios interneto svetainės, nebuvo KT ir socialiniuose tinkluose. Per kadenciją pavyko priartinti KT prie visuomenės ir parodyti, kad jis yra ne virš visuomenės, o jos dalis.

– Kokie jūsų tolesnės karjeros planai?

– Teko girdėti įvairių gandų apie postus, kuriuos aš neva užimsiu, bet man pačiam kol kas tai nežinoma. Kuo tikrai esu ir, matyt, būsiu, tai universiteto profesoriumi.

"Norėdami didinti pasitikėjimą mūsų teisine sistema, teikiame įstatymų pataisas, kad į jų garbės teismus būtų įtraukiami ir nepriklausomi visuomenės atstovai – panašiai, kaip tai daro teisėjų bendruomenė", – įsitikinęs ministras.

Pasak ministro, valstybė šių teisės sričių profesionalams išskirtinai delegavo atlikti advokatūros, antstolių ir notariato funkcijas: "Todėl visuomenė turi teisę žinoti, kaip atstovaujami jos interesai, ir dalyvauti, kad užtikrintų garbės teismų nuomonių įvairovę, objektyvumą ir labiau pasitikėtų jų darbu."

Visuomenė turi teisę žinoti, kaip atstovaujami jos interesai, ir dalyvauti, kad užtikrintų garbės teismų nuomonių įvairovę, objektyvumą ir labiau pasitikėtų jų darbu.

Vyriausybei pateiktame įstatymų projektų pakete siūloma į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus. Tai galėtų būti visuomeninių organizacijų atstovai, universitetų profesūra, žiniasklaidos atstovai, žymūs teisininkai ir kiti atitinkamos profesinės patirties turintys asmenys. Tokiems garbės teismų nariams būtų taikomi aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Įstatymų projektuose numatyti garbės teismai iš penkių narių, iš kurių du – visuomenės atstovai. Po vieną visuomenės atstovą skirtų teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Garbės teismo nariais paskirti atstovai galėtų būti dvi kadencijas iš eilės. Šių kadencijų trukmę visų trijų profesijų garbės teismuose siūloma suvienodinti iki ketverių metų.

Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant jų veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl jais nuolat gali būti renkami tie patys asmenys.

„Didysis anuliavimo įstatymas“ (Great Repeal Bill) leis Britanijai priimti, pakeisti arba atšaukti tūkstančius ES teisės aktų, kuriuos turėjo įtraukti į savo teisinę sistemą būdama ES narė.

Šis procesas leis užtikrinti „visiškai veikiančią teisinę sistemą“, kai Jungtinė Karalystė paliks bloką, sakė Londono vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

„Šis įstatymas leis mums palikti ES esant visiškai užtikrintiems dėl tęstinumo ir kontrolės“, – sakė jis pranešime.

Tačiau pertvarkyti įstatymus, priimtus per ilgiau nei keturis dešimtmečius trukusią narystę, ir panaikinti 1972 metų Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas aktą nebus paprasta, juolab kad opozicijos partijos jau planuoja įstatymo pataisas.

„Vyriausybė negali savivaliauti naudodamiesi „Didžiuoju anuliavimo įstatymu“, – sakė Liberalų demokratų partijos pirmininkas Timas Farronas (Timas Faronas).

Šis įstatymas leis mums palikti ES esant visiškai užtikrintiems dėl tęstinumo ir kontrolės.

„Jeigu manėte, kad įstatymas dėl (ES sutarties) 50-ojo straipsnio buvo sudėtingas, neapsigaukite – šis įstatymas bus pragariškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje debatus parlamente prieš Britanijai inicijuojant „Brexit“ procesą.

Paraginus ES „Brexit“ vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier (Mišeliui Barnjė), Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė prieš derybas kitą savaitę paskelbs savo poziciją dėl trijų kitų svarbių klausimų.

„Privalome suprasti dėl ko sutariame, o dėl ko ne, kad galėtume iš tikrųjų tartis, – Briuselyje sakė M. Barnier. – Turime mažai laiko ir negalime lūkuriuoti.“

Europos Parlamente už „Brexit“ priežiūrą atsakingam Guy Verhofstadtui (Gi Verhofstatui) paskelbus, kad pasitraukusi iš Bendrijos JK negalės likti ES branduolinės veiklos priežiūros institucijos narė, Britanija ketina išdėstyti savo pozicija dėl branduolinės saugos klausimo.

Londonas taip pat planuoja paskelbti, kaip ketina pertvarkyti savo teisinę sistemą. Ši sritis tiek Britanijai, tiek Briuseliui tebėra labai opi: abi šalys nesutaria, ar Europos Teisingumo Teismas toliau turės jurisdikciją Jungtinėje Karalystėje.

Galiausiai vyriausybė paskelbs savo poziciją dėl ES narei taikomų privilegijų ir imunitetų skiriamų, įskaitant nekilnojamo turto ir mokesčių sritis.

Lietuvos teismuose nuolat daugėja bylų, pernai jų išnagrinėta daugiau kaip 300 tūkst., rodo penktadienį paskelbta statistika.

Palyginti su 2013 metais, pernai išnagrinėtų civilinių bylų skaičius išaugo daugiau kaip 7,5 proc., baudžiamųjų bylų - 4,5 proc., rašoma leidinyje „Teismų veiklos apžvalga 2014“.

„Mūsų visuomenėje neatsiranda kitos geresnės ginčo nagrinėjimo tvarkos kaip teisme“, - žurnalistams sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos 196 tūkst. 723 civilinės bylos ir 21 tūkst. 674 baudžiamosios bylos, administraciniai teismai išnagrinėjo 78 tūkst. 836 administracinių teisės pažeidimų bylas.

„Žmonės bylinėjasi del visko - ir del kaimyno ne vietoje pastatytos tvoros, bendraturčiai - dėl sklypo, pastato naudojimo tvarkos“, - sakė E.Laužikas.

Nors pastaruoju metu daugėja bylinėjimųsi teisme, etiško advokato pareiga – patarti, kaip to išvengti. Be to, advokato pajamos susidaro ne tik iš teisminių procesų, todėl nerimauti, kad didėjantis bylų skaičius keltų grėsmę, dar neverta. Taip sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Advokatas kaip ir bet koks kitas žmogus turi gyventi oriai, o jo pajamas susidaro ne tik bylinėjimasis bet ir patarimai, kaip elgtis, kad jo nebūtų. „Taip pataria kiekvienas geras ir etiškas advokatas, pirmas kelias – išvengti bylinėjimosi“, – tikina I. Vėgėlė.

Tačiau jis sutinka, kad būna tam tikrų situacijų, kai išvengti bylinėjimosi galimybės nėra. „Kitas aspektas – susidaro įspūdis, kad Lietuvos visuomenė – mėgstanti bylinėtis“, – mano Advokatų tarybos pirmininkas.

Dabartinis advokatų skaičius, pasak pašnekovo, yra optimalus – virš 2 tūkst. ir 800 advokatų padėjėjų, kurie ketina arba nori tapti advokatais.

„Tačiau didėjimas, kuris pastaruoju metu buvo labai nepamatuotas, kelia grėsmę. Kuo daugiau advokatų, tuo daugiau darbo jiems reikia. Tokioje situacijoje atsitinka, kai advokatas vietoj sutaikymo, siūlo pradėti bylas, tačiau ši tendencija matyti visose Europos valstybėse“, – kalba I. Vėgėlė.