2020 m. sausio 18 d. asmuo, nepatenkintas tuo, kad greičio matuokliu trikoju buvo užfiksuotas jo viršytas greitis, priėjęs prie Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnės, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas su ja susidoroti, reikalavo patraukti prietaisą matuojantį greitį.

Marijampolės apylinkės teismas dėl anksčiau minėto įvykio, pripažino asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, už grasinimą valstybės tarnautojui vyrui buvo skirta 3500 eurų bauda. Taip pat į bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, dėl ko bausmę sumažino iki 3400 eurų. 

„Policijos pareigūnus sąžiningai vykdančius savo pareigas gina įstatymai. Jų apsaugą Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate įgyvendina Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius. Į bet kokį mėginimą nusikalstamai paveikti policijos pareigūnus, kiekvienu atveju bus reaguojama nedelsiant ir principingai“, – rašoma policijos pranešime.

Taip pat G. Sabeckis įpareigotas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Per šį laikotarpį, dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo nuteistam telšiškiui teks atlyginti ir kredito unijai padarytą daugiau nei 84 tūkst. eurų žalą.

Kartu su juo teista unijos iždininkė Nomeda Jacenkienė nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti apskaitą buvo atleista pagal laidavimą. Teismo sprendimu N. Jacenkienė įpareigota per šešis mėnesius sumokėti daugiau nei 560 eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nusikaltimų asmenų fondą.

Bylos duomenimis, 2016-2017 metais G. Sabeckis, būdamas Telšiuose veikusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ vadovu, pasisavino beveik 90 tūkst. eurų vertės turtą – pinigines lėšas, daiktus, statybines medžiagas.

2016-ųjų rugsėjį ir 2017-ųjų sausį G. Sabeckis pateikė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodė išmokėjęs 14 tūkst. eurų dviem asmenims. Nustatyta, kad pinigus iš tiesų pasisavino pats unijos vadovas.

Taip pat panašiu laikotarpiu jis iš kredito unijos seifo paėmė beveik 72 tūkst. eurų ir neužfiksavo to jokiuose apskaitos dokumentuose.

2017-ųjų sausį, veikdamas kartu su N. Jacenkiene, kredito unijos vadovas suklastojo du grynųjų pinigų paėmimo kvitus, kuriuose nurodė 20 tūkst. eurų grąžinantis dviem terminuoto indėlio sutartis nutraukiantiems indėlininkams. Nustatyta, kad ir šiuos pinigus pasisavino G. Sabeckis.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. Sabeckis pasisavino ir 4 tūkst. eurų vertės kredito unijos pastatui remontuoti skirtas medžiagas, kurias panaudojo savo sūnaus namo remontui.

Teisme G. Sabeckis savo kaltę pripažino iš dalies, o N. Jacenkienė kaltę pripažino visiškai.

Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos pačių kaltinamųjų, liudytojų parodymais, kita byloje esančia surinkta medžiaga.

Bankrutavusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ civilinis ieškinys teisme patenkintas iš dalies  – priteisiant unijai iš G. Sabeckio 84241,28 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Praėjusią savaitę Seimo nariai jai pritarė po pateikimo, toliau pasiūlymą nagrinės parlamento komitetai.

Valdantieji „socialdarbiečiai“ Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, „valstietis“ Kęstutis Smirnovas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius siūlo iš Valstybinių pensijų įstatymo išbraukti nuostatą, kad valstybinė pensija neskiriama tėvams, jeigu jų suaugę vaikai arba įvaikiai padarė nusikaltimą.

„Toks tė­vo ar­ba mo­ti­nos, dau­gia­vai­kių tė­vų ar­ba mo­ti­nų tei­sės į ant­ro­jo laips­nio vals­ty­bi­nę pensiją ri­bo­ji­mas ga­li­mai yra tei­sin­gu­mo prin­ci­po pa­žei­di­mas. Tai­kant mi­nė­tas nuo­sta­tas de fac­to, yra įgy­ven­di­na­mas at­sa­komy­bės per­kė­li­mas. Tė­vai yra ne­tie­sio­giai bau­džia­mi už sa­vo vai­kų ar­ba įvai­kių pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus ar bau­džia­muo­sius nu­si­žen­gi­mus“, – pateikdama projektą sakė R. Šalaševičiūtė.

Pagal siūlymą, daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija nebūtų skiriama tuo atveju, jeigu jie patys būtų nuteisti už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, arba jeigu būtų nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, kai teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas.

„Klai­din­ga ma­ny­ti, kad su­au­gu­sio žmo­gaus el­ge­sys, spren­di­mai, nu­sta­ty­tų el­ge­sio nor­mų ne­si­lai­ky­mas, ga­li­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos tu­ri tie­sio­gi­nį ir ne­gin­či­ja­mą prie­žas­ti­nį ry­šį su jo auk­lė­ji­mu vai­kys­tė­je ir to­dėl tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas kaip jo tė­vų at­sa­ko­my­bė“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

Anot jos, žmo­gaus el­ge­sį ga­li lem­ti ir so­cia­li­nė ap­lin­ka, ir as­me­ni­nės sa­vy­bės, gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis.

Projektui nepritaręs socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad vals­ty­bi­nė pen­si­ja skiriama žmogui už nuo­pel­nus.

„Ne už nu­si­kal­ti­mą mes jai duo­da­me. Ar tė­ve­liui, ar ma­my­tei. Kai jūs pra­de­da­te ly­gin­ti tei­si­nius da­ly­kus, kad čia ga­li bū­ti prieš­ta­ra­vi­mas, tai čia jo­kio prieš­ta­ra­vi­mo nė­ra. Mes ne­duo­da­me į kai­rę ir į de­ši­nę vals­ty­bi­nių pen­si­jų, nors Lie­tu­va tuo pa­si­žy­mi, kad tu­ri la­biau­siai iš­plės­tą vals­ty­bi­nių pen­si­jų ra­tą“, – sakė jis.

Pagal pirminius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, jeigu būtų priimta siūloma norma, padaugėtų asmenų, pretenduojančiųjų į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, tam papildomai reikėtų apie 2,3 mln. eurų.

Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinė pensija siekia 116 eurų.

Tarp bendrininkų – ir pilnatis

Ne per seniausiai aštuoniolikmečiu tapęs A.K., kaltinamas dalyvavęs visuose nusikaltimuose, su kai kuriais atvejais jam talkinusiais dvidešimtmečiu Š.K. ir penkiolikmečiu A.D. buvo kaimynai. Pastarasis, nepaisant ypač įžūlaus jo išpuolio viešajame transporte, už kurį turės atsakyti tik A.K., šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes dar neturėjo šešiolikos. Tačiau, A.D., sulaukęs tokio amžiaus, taip pat buvo suimtas, nes iš paskos velkasi dar viena baudžiamoji byla dėl panašių šios trijulės nusikaltimų.

O netrukus Kauno apylinkės teismą pasieksiančioje A.K. ir Š.K. byloje jiems inkriminuojamų nusikaltimų sąrašą pradeda šių metų sausio 12-osios išpuolis viename Kovo 11-osios gatvės kieme, virš kurio švietė mėnulio pilnatis. Jame A.K., Š.K. ir dar nepilnamečio A.D. taikiniu tapo keleriais metais vyresnis jaunuolis, atvažiavęs tą sekmadienio vakarą į šį kiemą su mergina.

Trijulei nepatiko, kad minėtas jaunuolis rado kur pasistatyti savo automobilį, galimai užimdamas kito čia gyvenančio vairuotojo vietą. Ir nebuvo linkęs reaguoti į nelabai padorias kiemo komendantais pasiskelbusios trijulės pastabas dėl to. Todėl buvo pavytas ir, privertus prisipažinti, kad yra nevietinis, sumuštas. Po kelių trijulės smūgių į veidą atvykėliui ne tik buvo sumušta lūpa, bet ir nuskelti du dantys. Teisine kalba tai įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įtariamieji šiuo išpuoliu, policijai operatyviai sureagavus į pranešimą apie muštynes daugiabučio kieme, buvo sulaikyti beveik nusikaltimo vietoje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad pilnamečiai mušeikos – dar neteisti, o nepilnametis jų bendrininkas net neturi amžiaus, kad galėtų už tai atsakyti, visi buvo paleisti, skiriant jiems tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki pradėto ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Korida troleibuse

Nepraėjus nė savaitei, A.K. V.Krėvės prospekto "Express Market" gana ciniškai – jau draudžiant prekiauti alkoholiu – pardavėjos akyse išsinešė iš šio prekybos centro du butelius degtinės "Auksinė", taip padarydamas jam daugiau kaip 25 eurų žalą. Akiplėšos asmenybė vėliau nustatyta peržiūrint vaizdo kamerų įrašus.

Tą patį sausio 18-osios vakarą, tik po kelių valandų, jis panašiai pasielgė ir su pavėžėju, kurio paslaugomis ką tik pasinaudojo. Išlipdamas iš nukentėjusiojo "Volvo", A.K. pasiėmė ir automobilio peleninėje buvusią 90 eurų vertės elektroninę cigaretę, nors šios savininkas ir prašė jo turtą grąžinti.

Troleibuso vairuotojui kviečiant policiją ir bandant uždaryti duris, smurtautojai jas išlaužė. O po to dar, stvėrę gatvėje akmenį ar kažką panašaus, paleido į troleibuso langą.

A.K. policiją sulaikė tik kitos dienos pavakarę. Po to, kai jis su penkiolikmečiu A.D. surengė įžūlų išpuolį Pramonės prospektu važiavusiame troleibuse. Viskas prasidėjo nuo užgaulios jų replikos vienai iš bendrakeleivių su vaiku. Šią užstojo 45-erių metų vyras, dėl to ir tapo tuo nepatenkintų A.K. ir A.D. auka.

Pirmiausia įtūžęs A.K. jam sudavė mažiausiai dešimt smūgių kumščiais ir alkūne į galvą. O po to dar, užpultajam nesėkmingai bandant apsiginti, su A.D. jį ir apspardė. Galiausiai pastarasis nutempė jam į tėvus tikusią auką nuo sėdynės ant grindų ir ten smurtavo kumščiais bei kojomis ir prieš gulintįjį, kuris dar buvo pakeltas nuo žemės ir vėl sviestas žemyn.

Troleibuso vairuotojui kviečiant policiją ir bandant uždaryti duris, smurtautojai jas išlaužė. O po to dar, stvėrę gatvėje akmenį ar kažką panašaus, paleido tai į troleibuso langą. Sviestas daiktas perskrodė troleibusą kiaurai, išmušdamas net du jo langus. Laimė, jo kelyje nepasitaikė nė vienas iš keleivių.

Kadangi išpuolio liudytojai puikiai apibūdino operatyviai atvykusiai policijai išsišokėlius, šie buvo netrukus ne per toliausiai įvykio vietos sulaikyti. Tačiau ir vėl paleisti, bet jau sugriežtinus ankstesnę jiems skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Prie šio pridedant ir periodinę registraciją policijoje. Kreiptis į teismą bent dėl A.K. suėmimo nebuvo prasmės, nes dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kaip teisiškai įvertintas jo su A.D. išpuolis troleibuse, teismai įtariamųjų nesuima.

Du iš trijų nusikaltėlių teismo laukia suimti.

Vardadienis su plėšikais

Galiausiai po kelių savaičių jau su prašymu suimti A.K. į teismą kreiptasi. Nes sulaukęs pirmosios vasario pilnaties, jis su Š.K. įsibrovė į 53-ejų metų kaimyno butą ir šį apiplėšė, pagrobdami viską, ką pastarasis turėjo vertingesnio.

Minėtas kaimynas buvo nusižiūrėtas į aukas per savo vardadienį. Tą vėlų vasario 7-osios vakarą A.K. su Š.K. užkliuvo, kad jis, atlydėtas taip pat gerokai įkaušusio sugėrovo, sunkai pajėgia atsirakinti buto duris. Galiausiai tai pavykus ir jo draugui nuėjus savo keliais, A.K. su Š.K. įsibrovė į nusižiūrėtojo į aukas namus, šiam dar nespėjus užsirakinti durų. Po mažiausiai dešimties įsibrovėlių smūgių rankomis ir kojomis buto šeimininkas liko be viso užgyvento turto. Plėšikai išsinešė ne tik jo nešiojamąjį kompiuterį ir televizorių, bet ir tris mobiliuosius telefonus bei auksinius papuošalus, t.y. turto už daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.

Ir šį kartą įtariamųjų apiplėšimu pėdsakais atsekta padedant visuomenei. Šiuo atveju – budriems bendrabučio, kuriame gyvena apiplėštasis, gyventojams. Šie, atsitiktinai tapę nusikaltimo liudytojais, atpažino įsibrovėlius kaip netoliese gyvenančius mikrorajono kaimynus.

Teisėsaugininkams pavyko rasti ir beveik visus A.K. su Š.K. pagrobtus daiktus, kuriuos jie buvo nunešę į lombardą. Nerastas tik televizorius. Įsibrovėliai linkę versti kaltę dėl jo pasisavinimo vienas kitam.

A.K. su Š.K., kurie teismo laukia suimti, gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Ir A.Š. tai bus jau antra akistata su Temide, nes sausio pabaigoje, t.y. dar prieš mikrorajono kaimyno apiplėšimą, Jonavos teismas jam paskelbė nuosprendį už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi iki tol jis buvo neteistas, skirtas tik aštuonių mėnesių laisvės apribojimas.

Antradienio naktį Vilniaus oro uoste dirbę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai tikrino reisu iš Anglijos miesto Donkasterio atvykusių keleivių dokumentus. Pasieniečiai nustatė, kad 58-erių Kauno gyventojas turi nemalonumų su teisėsauga. Už padarytą nusikaltimą nuteisto vyro Kauno policija ieškojo nuo 2019-ųjų birželio, nes jis vengė atlikti skirtą bausmę.

Apie sulaikymą pasieniečiai pranešė paieškos iniciatoriui ir antradienį paryčiais kaunietį perdavė į Vilniaus oro uostą atvykusiam policijos konvojui.

Šiemet VSAT pareigūnai iš viso sulaikė 1603 asmenis, kurie už padarytus nusikaltimus ar pažeidimus ieškoti įvairių Lietuvos ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijų, sakoma VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pranešime.

Sprendimas – negailestingas

Birželio priešpaskutinę savaitę Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti greičiausiai vieną iš paskutinių baudžiamųjų bylų, susijusių su Darbo partijos juodąja buhalterija. Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems iš devynių kaltinamųjų melagingų liudijimų apie partijos juodosios buhalterijos byloje.

Teismas paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst., iki beveik 2,3 tūkst. buvusiam Seimo nariui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei Giedrei Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui. Klaipėdos apygardos teismas praėjusiais metais juos buvo išteisinęs.

Iš šio darbiečių ketvertuko šiuo metu bene garsiausia – G.Vitė, anksčiau turėjusi Vitienės pavardę. Dabar ji – Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento direktorė. Pareigos – konkursinės. Tačiau Darbo rinka, skirtingai nei kitos valstybinės institucijos, nenori atvirauti apie moters karjeros šuolius.

Iš viešai prieinamos informacijos galima manyti, kad šioje institucijoje moteris dirbo vyriausiąja specialiste, buvo direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti minėto departamento vadove, o dabar tapo ir nuolatinė.

"Apie jūsų minimą nuosprendį nieko nežinau. Man reikėtų su juo susipažinti, tada galėčiau komentuoti. Buvau atostogose, todėl ir nežinau", – sakė dienraščio kalbinta G.Vitė.

Perklausus, ar apie apkaltinamąjį nuosprendį žino jos vadovė – Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė, moteris tarstelėjo:  "Galbūt."

Užimtumo tarnybos vadovė L.Valalytė vengia komentarų apie nuteistą pavaldinę.

Skyrė psichiatrinę ekspertizę

Prieš penkerius metus, 2013-aisiais, vykstant teismo procesui dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos, kaltinamoji – buvusi partijos vyr. finansininkė Marina Liutkevičienė teigė atlyginimą gaudavusi vokelyje – esą piniginį priedą kas mėnesį atveždavo buvusi partijos kasininkė Nijolė Steponavičiūtė. Pasak M.Liutkevičienės, pasitaikydavo, kad vokelius atveždavo ir kiti asmenys, viena iš jų – Giedrė Vitienė.

Kai teisme buvo ištarti šie žodžiai, tuo metu dar Vitienės pavardę turėjusi moteris buvo "darbiečių" socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja.

G.Vitė 2006 m. buvo iškviesta liudytoja į apklausą. Joje "darbietės" pareigūnai klausė, ar ji pasirašė kasos išlaidų orderius, kuriuos prokurorai išėmė per kratą Darbo partijos centrinėje būstinėje. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė neprisimenanti, kad pasirašė prokurorų parodytus buhalterinius dokumentus. Tą patį ji pareiškė ir pakartotinėje apklausoje, todėl buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri jokių atminties sutrikimų nenustatė.

Kasos išlaidų orderius ištyrę ekspertai nustatė, kad juos užpildė ir pasirašė tuometinės Seimo narės Loretos Graužinienės padėjėja, todėl šiai buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji buvo kaltinama melavusi prokurorams, kad nepasirašė dviejų kasos išlaidų orderių, kuriuos prokurorai išėmė per kratą 2006 m. partijos centrinėje būstinėje.

G.Vitienė dar 2009 m. buvo pripažinta kalta davusi melagingus parodymus ir Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas jai skyrė 3 750 litų baudą.

Priglaudė ministrė

2013 m. pradžioje tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė "darbietė" Algimanta Pabedinskienė po savo sparneliu priglaudė partijos kolegę G.Vitienę, paskirdama ją savo patarėja. A.Pabedinskienė viešai aiškino, kad teistumas jau pasibaigęs, o savo komandos narius ji renkasi tiktai "pagal aukščiausius kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus".

Įprasta partijų ir jų ministrų praktika – politinio pasitikėjimo pareigūnus persodinti į karjeros valstybės tarnautojų postus. Šiuo keliu G.Vitė žengė dar tuo metu, kai buvo G.Vitienė – laimėjo "Sodros" paskelbtą konkursą į šios įstaigos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Tiesa, tuometinės G.Vitienės istorijai iškilus į viešumą, jos karjeros vingis pakrypo kita linkme. Iš ministrės patarėjos kėdės ji žnektelėjo į ministerijai priklausančią "Sodrą" jau su nauja Vitės pavarde. Oficialiai teigiama, kad ji laimėjo paskelbtą konkursą į šios įstaigos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Nors G.Vitė minėtą konkursą laimėjo sausį, "Sodroje" pradėjo dirbti tik liepos 16 d. Oficialiais "Sodros" duomenimis, ji dirbo tik tris dienas, o jau liepos 20-ąją atsirado tai pačiai ministerijai pavaldžioje tuometinėje Darbo biržoje, šiandieninėje Užimtumo tarnyboje. Pastarosios įstaigos atstovų tvirtinimu, ji čia be konkurso, vadinamojo tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelta į to paties A12 kategorijos lygio vyriausiojo specialisto pareigas Viešųjų pirkimų skyriuje. Tačiau G.Vitė ir čia išbuvo tik savaitę – jau liepos 27 d. Darbo biržos tuometinio direktoriaus Vido Šlekaičio sprendimu ji buvo paskirta laikinai eiti jo pavaduotojo pareigas.

Tokia G.Vitės rokiruotė viešumoje buvo aptarinėjama ir kaip galimybė užimti tuometinio Darbo biržos direktoriaus kėdę – V.Šlekaitis čia jau buvo pradirbęs du dešimtmečius.

Skundą atmetė

Po pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio G.Vitė su peticija kreipėsi į Europos Žmonių Teisingumo Teismą (EŽTT). Skundo esmė – neva ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save, o tai prasilenkia su Baudžiamojo proceso kodeksu.

Dienraščio paklausta, kaip baigėsi ši byla – peticija priimta ar atmesta, G.Vitė sakiusi apie tai jokios informacijos neturinti. Perklausus, į kokį advokatą reikėtų kreiptis – būtent jis rašė skundą – pašnekovė sakė advokato pavardės nepamenanti.

Nežinojimo, o gal ir nenorėjimo šia tema kalbėti paslaptis galbūt glūdi fakte, kad EŽTT  dar 2017 m. kovą nutarimu išbraukė iš bylų sąrašo peticiją "Vitienė prieš Lietuvą" (Nr.65611/10), kurioje pareiškėja, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, skundėsi, kad buvo verčiama duoti parodymus prieš save.

Nutarime EŽTT pažymėjo, kad, perdavus peticiją Vyriausybei ir šiai pateikus savo poziciją dėl jos priimtinumo ir esmės, Teismo kanceliarija nesulaukė pareiškėjos atsakymo į laišką (pareiškėja neatsiėmė laiško pašte), kuriuo buvo įspėta, kad jai nustatytas terminas pateikti savo pastabas baigėsi. Atkreipiant dėmesį, kad pareiškėja nepateikė prašymo terminą pratęsti, ji buvo įspėta, kad peticija gali būti išbraukta iš bylų sąrašo.

"Nuspręsdamas, kad pareiškėja nebeketina palaikyti savo peticijos ir nesant ypatingų aplinkybių, dėl kurių peticijos nagrinėjimas būtų reikalingas gerbiant Konvencijoje ir jos Protokoluose įtvirtintas žmogaus teises, Teismas (…) vienbalsiai nusprendė išbraukti peticiją iš bylų sąrašo", – teigiama EŽTT 2017 m. dokumente.

Teismas prašė vertinti

2017 m. vasarą Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Darbo partijos juodųjų vokelių bylą, pasiūlė prokuratūrai įvertinti galbūt melagingus kai kurių liudytojų parodymus. Tarp šių liudytojų –  Seimo nariai, "darbiečiai" Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, Darbo partijos Informacijos centro vadovo Sergejaus Dobriakovo, "darbiečio" Vytauto Fadejevo, žinomų atlikėjų Žilvino Žvagulio ir Juozio Liesio pavardės, taip pat – G.Vitės. Iš viso teismas paminėjo 17 asmenų, kurie byloje galėjo duoti melagingus parodymus. Baudžiamoji byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Praėjusiųjų metų spalį Klaipėdos apygardos teismas išteisino devynis asmenis – Gintarą Gibą, Saulių Bucevičių, Valdą Skarbalių, Giedrę Vitę, Jolantą Kaveiką, Vytautą Trečioką, Juozą Liesį, Tomą Kučiauską ir Sergejų Dobriakovą, kaltintus melagingų parodymų davimu liudijant baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų nusikaltimų.

Visi šie asmenys buvo apklausti kaip liudytojai Darbo partijos byloje 2012–2013 m. Vilniaus apygardos teisme. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad jie teismo posėdžių metu, kalbėdami apie gautas išmokas ir jų finansinę prigimtį, davė melagingus parodymus.

Ši byla, nusišalinus Vilniaus apygardos teismo teisėjams, Klaipėdos apygardos teisme priimta įvertinus, kad gali sueiti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Bylos medžiagą sudaro 10 tomų, kaltinimai pareikšti devyniems asmenims, yra didelis dalyvaujančių asmenų skaičius, byloje egzistuoja viešasis interesas ir šios aplinkybės gali užtęsti bylos išnagrinėjimą.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies panaikino kolegų klaipėdiečių išteisinamąjį nuosprendį. Jis paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. eksparlamentarui V.Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei G.Vitei ir G.Gibui bei V.Trečiokui. Žinomas muzikos atlikėjas J.Liesis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino davęs melagingus parodymus Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Kiti kaltinamieji – buvęs Seimo narys S.Bucevičius, buvęs Darbo partijos informacijos centro vadovas S.Dobriakovas, T.Kučiauskas ir J.Kaveika liko išteisinti.

Aš neleidžiu cituoti mano žodžių.(…), aš jus apskųsiu.

Grasino žurnalistui

Po pokalbio su G.Vite, Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė atsisakė kalbėti su dienraščio žurnalistu ir primygtinai reikalavo klausimus pateikti raštu. Įspėta, kad ligi šiol galioja Seimo priimtas įstatymas "Dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų", ji nepanoro išklausyti net jai pateikiamų klausimų apie pavaldinę.

Vienas iš įstatymo straipsnių valdininkams įsakmiai nurodo, kai "žodiniai prašymai telefonu arba pareiškėjui atvykus į instituciją gali būti pateikiami tais atvejais, kai pareiškėjas pageidauja gauti informaciją žodžiu".

Dienraštis bandė belstis į Socialinės apsaugos ir ir darbo ministeriją, kuriai pavaldi Užimtuvo tarnyba. Ministro patarėja ryšiams su visuomene, politinio pasitikėjimo pareigūnė Eglė Samoškaitė iš pradžių teigė, kad jokios neigiamos informacijos apie G.Vitę nežinanti, tačiau, pacitavus teismo nuosprendį, sakė negalinti jo komentuoti, kol pati su juo nesusipažinusi.

Paprašius išreikšti nuomonę, ji teigė privalanti pasitikslinti faktą, ar tai tikra. Pastebėjus, kad norima komentaro dėl fakto – teismo priimtai apkaltinamajai nutarčiai – E.Samoškaitė teigė negalinti "iš klausos, nepatikrinusi informacijos", komentuoti.

Dienraščio žurnalistui perklausus, ar ji taip pat nėra susipažinusi su minėtu Seimo priimu įstatymu, pašnekovė teigė darbinėje praktikoje juo nesivadovaujanti. Dar daugiau, politinio pasitikėjimo pareigūnė, ministro patarėja ultimatyviai pareiškė: "Aš neleidžiu cituoti mano žodžių.(…), aš jus apskųsiu."

Ne tik smurtavo, bet ir tyčiojosi

Kaip jau rašyta, per šią Kauno policijos bei ugniagesių gelbėtojų operaciją buvo išlaisvinta M.Mažeikos įkaite tapusi jo sugyventinė. Vienas iš perduodant bylą teismui jam pareikštų kaltinimų – nesunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas kankinant ar itin žiauriai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, neprognozuojamu elgesiu garsėjantis M.Mažeika, apie ką byloja ir jo pravardė, būdamas apsvaigęs prieš šią moterį ne tik smurtavo, bet ir iš jos tyčiojosi. Tam naudoti ne tik kumščiai, bet ir, pavyzdžiui, alus.

Kaip jau rašyta, nukentėjusiajai pagaliau atsidūrus greitosios pagalbos medikų rankose, labiausiai į akis krito akivaizdaus smurto žymės jos veide. O po kai kurių jos tada pasakytų frazių ji buvo perduota psichiatrams, kurie dėl pacientei tada konstatuotos sunkios psichologinės būklės ne iš karto leido teisėsaugininkams nukentėjusiąją apklausti.

Nustatyta, kad M.Mažeika jai buvo davęs ir kokaino, kurio buvo aptikta šturmuotame bute.

Įkalčiai virto kaltinimais

Rado ekspertai, kuriems M.Mažeika buvo nuvežtas po sulaikymo, draudžiamų medžiagų ir jo organizme.

Be to, šturmuotame bute, kaip ir per M.Mažeikos asmens kratą policijoje, buvo rasta tablečių su psichotropine medžiaga – lorazepamu. Iš viso rastos aštuonios tokios tabletės.

Kiti du kaltinimai, pareikšti M.Mažeikai, siejami su minėtais radiniais. Jis kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotikais be tikslo platinti bei turint tokį tikslą. Už pastarąjį nusikaltimą jam gresia griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Už nesunkų sugyventinės sveikatos sutrikdymą kankinant ar itin žiauriai – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Ir abiem atvejais Baudžiamasis kodeksas nenumato jokios kitos alternatyvos. 

Jau devynis kartus teistas 43-ejų M.Mažeika tradiciškai savo kaltės pripažinti nelinkęs. O jeigu dalį jos ir pripažįsta, tai linkęs rasti tam pasiteisinimų.

Gauta nuotrauka išgąsdino

Pavyzdžiui, M.Mažeika teisinosi atsikraustęs į minėtą Žemaičių gatvės butą tik jo šturmo išvakarėse. Ir tądien, kai buvo sulaikytas, esą jau ketino kreiptis į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, vykdžiusį intensyvią jo priežiūrą apykojės pagalba, Apeliaciniam teismui eilinį kartą paleidus jį iš suėmimo, kad būtų leista pakeisti gyvenamąją vietą.

Lig tol ši buvo jo tėvų adresas Sargėnuose, kur pirmiausiai ir apsilankė policija, sulaukusi M.Mažeikos sugyventinės mamos pareiškimo dėl dukters dingimo. Ši slapčia nuo kankintojo sugebėjo kažkokiu būdu atsiųsti telefonu  mamai savo nuotrauką. Pastaroji, ją išvydusi, nedelsiant kreipėsi į policiją.

Neradę nei dingusiosios, nei iš karto įtariamuoju dėl to tapusio M.Mažeikos pastarojo tėvų namuose Sargėnuose, policijos pareigūnai atskubėjo į jau minėtą Žemaičių gatvės butą, gavę duomenų, kad sugyventiniai išvakarėse jį išsinuomojo. Tačiau, jau neatmesdami ir galimo pačio tragiškiausio finalo, dėl ko iš anksto iškviesti ir greitosios medikai.

Išdavė telefono skambutis

Iš pradžių minėto Žemaičių gatvės buto durų niekas neatidarė. Tačiau, pareigūnams surinkus M.Mažeikos mobiliojo telefono numerį, šis suskambo buto viduje.

Konstatavus, kad jo langus dengia naktinės užuolaidos, pagalbon iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Šiems kopėčioms pasiekus minėtus langus ir jau ketinant per juos laužtis, M.Mažeika pats atidarė policijai buto duris. 

Kol kas nukentėjusioji jam jokio ieškinio nepareiškė. Tačiau, dar gali tai padaryti iki įrodymų tyrimo pradžios teisme.

M.Mažeika buvo pažįstamas su šia iš Jonavos rajono kilusia keturiolika metų jaunesne moterimi, anksčiau dirbusia pardavėja didžiuosiuose Kauno prekybos centruose, tačiau bylon sugulusių įvykių metu jau niekur nedirbusia,  ne vienerius metus. Tačiau ankstesnėse M.Mažeikos bylose ji nefigūravo – nei kaip galima liudytoja, nei kaip automobilių, prie kurių vairo jis ne kartą nutvertas neturintis teisės vairuoti, o kartkartėmis – ir neblaivus, savininkė.

Kaip jau rašyta, kiekvienu atveju M.Mažeika vairuodavo vis kitą esą savo pažįstamų automobilį.

Nužudymo bylą nagrinės iš naujo

Baudžiamąją bylą dėl įvykių minėtame Žemaičių gatvės bute skubėta perduoti teismui, kaip įmanoma, greičiau, nes gegužės 29-ąją baigiasi M.Mažeikos suėmimo pratęsimas.

Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad šis kaunietis, turintis iškalbingą pravardę, darosi vis pavojingesnis, pratęsė jo suėmimą jau tris kartus. O Kauno apygardos teismas, motyvuodamas tuo, kad kitos galimybės užkirsti kelią naujoms M.Mažeikos nusikalstamoms veikoms nėra, visais atvejais jo skundus dėl taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės atmetė.

Perdavus bylą teismui, dabar tolesnis M.Mažeikos laikymas už grotų – jau teisėjų kompetencijoje. Naująją jo bylą nagrinės Kauno apylinkės teismas.

Kaip jau rašyta, dar viena M.Mažeikos byla yra įstrigusi Kauno apygardos teisme. Joje M.Mažeika kaltinamas savo draugo, taip pat siejamo su agurkiniais, nužudymu 2016-ųjų kovą. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas už kelių dienų po to, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga.

Minėta byla jau buvo beveik išnagrinėta, konfiskuojant valstybės naudai ir teisiamojo mamos 2016-ųjų lapkritį paleidžiant jį iš suėmimo sumokėtą 20 tūkst. eurų užstatą, ko pinigų savininkė neapskundė. Tačiau dėl bylą nagrinėjusio teisėjo ligos ne per seniausiai ji paskirta kitai teisėjai. Ir vėl bus nagrinėjama iš naujo.

Savotiškas rekordininkas

"Man neįdomu", – po rutina tapusių teismų procesų pareiškė gerai žinomas kaunietis.

Paskutinis teisme nagrinėtas "Rodiklio" šlovės ir žlugimo laikotarpis užtraukė jo įkūrėjui ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atidėta trejiems metams. Teismas įpareigojo nuteistąjį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto arba rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R.Reklaitis turi 20 dienų šiam nuosprendžiui apskųsti.

Tai devintas teismo sprendimas šiam įvairaus dydžio finansiniais žygiais liūdnai pagarsėjusiam kauniečiui. Prieš dešimt metų prasidėjo R.Reklaičio draugystė su teisėsauga ir bankroto administratoriais, kuriems teko skaičiuoti didžiausia laikytos reklamos agentūros "Rodiklis" skolas. "Kauno diena" primena, kad, paskelbus "Rodiklio" bankrotą, skaičiuota, jog ši įmonė 676 juridiniams ir fiziniams asmenims liko skolinga beveik 26 mln. litų. "Rodiklis" likviduotas 2015 m.

Galiausiai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Atsakingu už tai – R.Reklaitis, o teismai ėmė nagrinėti vieną po kito šio veikėjo nusižengimus. Per visus vykusius teismų procesus R.Reklaičiui teko išklausyti kelis apkaltinamuosius nuosprendžius.

Regis, posakis "jei vogti – tai milijoną" galėtų tapti šio kauniečio sinonimu. Bankrutuojantis, vėl kylantis, už kažko besikabinantis, toliau veikiantis ir neskęstantis, R.Reklaitis pagarsėjo savo užsispyrimu. Naujai kuriamas veikas R.Reklaitis registruoja tuo pačiu adresu, kuriuo buvo registruotas "Rodiklis".

Pasiklydusiems teisiniuose labirintuose gali susidaryti įspūdis, kad R.Reklaitis, kad ir kiek būtų teisiamas, praslysta tiek nuteistas baudomis, tiek atidedamais laisvės atėmimais. Vien "Rodiklis" pelnė R.Reklaičiui 83 teisminius procesus.

Be atokvėpio

Chronologine tvarka R.Reklaičiui iškeltų bylų verdiktai startavo 2013 m. Tų metų liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta 20 MGL dydžio bauda. Po metų tas pats teismas tokiu pačiu teisiniu principu vėl skyrė  32 MGL dydžio baudą.

2015-aisiais R.Reklaitis išgirdo tris teismų sprendimus. Balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirta 47 MGL dydžio bauda; birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už sukčiavimą ir svetimo turto pasisavinimą jis nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Šioje byloje R.Reklaitis kaltintas iš Lietuvos petankės federacijos išgrobstęs daugiau nei 2,3 mln. litų.

Tų pačių metų lapkritį Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam ir vėl skirta 100 MGL bauda. Tik tąsyk teismas jau subendrino bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė buvo treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams. Suskaičiuota baudų suma viršijo 5 tūkst. eurų.

R.Reklaičio teismų maratonas tęsėsi. 2016 m. gegužę už dokumentų klastojimą Kauno apylinkės teismas jau bankrutavusio "Rodiklio" vadovui skyrė vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas ir tąsyk atidėtas trejiems metams. Skirta daugiau nei 5 tūkst bauda. Tiesa, įskaičiuota iš dalies atlikta bausmė – sumokėta 1 tūkst. eurų paskirtos baudos.

2017 m. pažymėti dar dviem sprendimais. Kauno apylinkės teismas ir vėl vertino dokumentų klastojimo atvejus, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir teismo sprendimą bendrino su 2016 m. sprendimu ir suskaičiavo tuos pačius ketverius metus nelaisvės, kurių vykdymą atidėjo trejiems metams. Tas pats teismas po kelių mėnesių už aplaidų dokumentų tvarkymą, kaip nesąžiningam skolininkui, R.Reklaičiui skyrė baudą.

Šlovinga praeitis

2018-ieji tam tikra prasme R.Reklaičiui buvo ramūs jau vien tuo, kad neteko klausyti ne vieno teismo sprendimo, tačiau teismų slenksčius jis mynė ir toliau. "Kauno diena" rašė, kad vien Kauno apylinkės teisme vyko 35 skirtingi procesai, kuriuose dominavo R.Reklaičio pavardė.

Galiausiai 2019-ųjų balandį Kauno apygardos teismas pasisakė ir dėl didžiosios "Rodiklio" bendrovės bylos. Teismas nagrinėjo keturis turto pasisavinimo epizodus R.Reklaičio vadovavimo ir finansinių srautų "Rodiklyje" laikotarpiu. Vienas jų įvertintas 1 mln. 121 tūkst. litų (beveik 325 tūkst. eurų). Šiai sumai pagrįsti finansinių reikalų virtuozas pateikė suklastotą sąskaitą faktūrą. Kitų piniginių lėšų panaudojimo dokumentų tuometis "Rodiklio" direktorius nepateikė.

Kad ir koks būtum savo įkurtos kompanijos šeimininkas, toks veiksmas užtraukė kaltinimą pasisavinus didelės vertės bendrovės "Rodiklis" turtą. Tokį patį kaltinimą R.Reklaičiui užtraukė kasininkės išmokėti 885 tūkst. litų (256 313,71 euro). Šie pinigai buvo jam išmokėti pagal kasos išlaidų orderį, tačiau piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų R.Reklaitis buhalterei nepateikė. Pateikęs suklastotą sąskaitą faktūrą R.Reklaitis mėgino pateisinti ir iš kasos jam išmokėtus 664 tūkst. litų (192 307,69 euro).

Teismas konstatavo, kaltinamasis R.Reklaitis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltės nepripažino. Teisme jis dar kartą priminė, kad 1993 m. įkūrė "Rodiklį". Bendrovė stabiliai augo ir 2008–2009 m. Baltijos šalyse buvo didžiausia reklamos agentūra, kurioje dirbo virš 300 darbuotojų, apyvarta siekė 40 mln. litų (apie 15 mln. eurų).

R.Reklaitis tikino, kad, siekiant išlaikyti darbuotojus, jie buvo skatinami, buvo leidžiama bendrovės sąskaita gauti kaip atlygį už darbą kompiuterių, fotoaparatų, gręžtuvų ir kitų priemonių. Tiesa, šios kaip atlygis darbuotojams išdalytos dovanos taip pat gulė ant R.Reklaičio pečių kaip didelės vertės – daugiau nei 1,6 mln. litų (apie 474 tūkst. eurų) turto iššvaistymas.

Humaniškas požiūris

Bylos nagrinėjimo metu teisme liudijo ir buvę R.Reklaičio kolegos bei buvę "Rodiklio" darbuotojai. Liudytojai iš esmės patvirtino, kad atlyginimą jie gaudavo trejopai. Dalis atlyginimo buvo mokama pervedant į jų sąskaitas bankuose, dalis – daiktais ir paslaugomis, dar dalis – grynaisiais pinigais, taip vadinamuosiuose vokeliuose.

Teismo vertinimu, šios piniginės lėšos pagal suklastotus, tai yra tiesos neatitinkančius buhalterinius, dokumentus kaltinamojo R.Reklaičio valia buvo neteisėtai paimtos iš "Rodiklio" ir taip pasisavintos.

Teikdamas nuosprendžio motyvus, teismas kelis kartus patikslino, kad R.Reklaitis nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Tačiau dėl suklastotų sąskaitų faktūrų teismas jau negalėjo priimti sprendimo, nes šiai nusikalstamai veikai stuktelėjo senaties terminas.

Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis R.Reklaitis "anksčiau nusikaltęs nebuvo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, kad jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis ir gauna pastovias pajamas, kad bylos tyrimas ir teisminis jos išnagrinėjimas užsitęsė, kad jo sveikatos būklė nėra gera, ir daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo".

Verta priminti, kad nuo 2013-ųjų šis nuosprendis R.Reklaičiui yra devintas. Regis, niekaip nesiderina teismo formuluotė, kad R.Reklaitis "anksčiau nebuvo nusikaltęs". Deja. Teismas analizavo "Rodiklio" vadovo finansinius viražus, vykusius 2008–2009 m. Tuo metu dar nė vienas teismas nebuvo pasisakęs dėl galbūt nusikalstamų jo veikų, tad pagal laikotarpį šį teismo sprendimą galimą būtų laikyti kone pirmuoju.

Pagal valstybės teisinę politiką už pirmą kartą įvykdyta finansinį nusikaltimą neskiriamos realios bausmės, humaniškoji Lietuva tiki, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės tikslai pasiekti?

Kita vertus, būdamas laisvėje R.Reklaitis užsiima išties pozityvias emocijas keliančia veikla. Meilę gamtai praeityje garsios reklamos agentūros įkūrėjas įprasmina inkilų paukščiams gamyba. Šių pavasario giesmininkams skirtų namelių gaminasi ne tik sau. Įvairiems inkilams išsirinkti ir įsigyti internete skirta svetainė su šio veikėjo kontaktiniu telefonu.

Vis dar gyvas 2015 m. likviduoto "Rodiklio" vardas. R.Reklaitis ir toliau siūlo visas reklamos paslaugas, konsultuoja ir primena, kad konsultacija nieko nekainuoja. Gal kiek akį rėžia tinklalapyje nurodyti partneriai, kurie egzistavimą jau lyg ir baigė: Ūkio bankas, "Lukoil".

R.Reklaitį galima pamatyti daugybėje renginių meistriškai žongliruojantį specialiu peiliuku austrėms atidaryti. Jo rūpesčiu veikia elektroninė parduotuvė, kurioje galima užsisakyti ir įsigyti įvairiausių rūšių austrių, sužinoti įdomių faktų apie austres, jų istoriją, kilmę, rūšis. Šių gurmaniškų užkandžių propaguotojas rengia ir austrių ragavimo vakarus.

R.Reklaitis ir toliau puoselėja japonų restoraną "Yakata", nors, rekvizitai.lt duomenimis, šis restoranas bankrutavo ir likviduotas dar 2017 m. R.Reklaitis vis dar užima Lietuvos galiūnų federacijos prezidento pareigas.

Likusi nedidelė finansinė 29 tūkst. eurų uodega, kurią "Sodrai" paliko bankrutavusi "Rodiklio" reklamos agentūra, taip pat netrukdo už sukčiavimą, piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą, aplaidžią buhalteriją, turto iššvaistymą nuteistam R.Reklaičiui.

Praeityje 18-ka kartų teistas M. V. į teisėsaugos pareigūnų akiratį pateko netrukus po to, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos į gimtuosius Biržus. Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, jo pykčio taikiniu tapo kaimynystėje gyvenanti moteris, bandžiusi sudrausminti nederamai viešoje vietoje besielgiantį M. V. Per 2017 metų sausio-rugsėjo mėnesius šis biržietis jai keturis kartus išdaužė buto langus, ne kartą išplūdo, grasino susidorojimu. Po kiekvieno išpuolio nukentėjusioji kreipdavosi į policiją, kaimynas buvo baudžiamas administracine tvarka, bet siautėti nesiliovė.

Tų pačių metų lapkričio 18 dieną kaimynės pastebėjo, kaip neblaivus M. V., nuėjęs į lauko tualetą, kažką jame degina. Jam pasišalinus, moterys pamatė, kad dega kartonas, kuriuo iškaltas tualeto vidus ir jį užgesino. Vėliau priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai konstatavo, kad tualeto siena buvo padegta tyčia, o išplitęs gaisras būtų galėjęs sunaikinti visą ūkinį pastatą su socialinio būsto gyventojų laikomomis malkomis.

Neapsikęsdama nuolatinių M. V. gąsdinimų, nuo jo išpuolių kenčianti moteris išsikvietė televizijos atstovus. Vykstant filmavimui, viešoje vietoje M. V. plūdosi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir trikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Paskutiniąją 2017 metų naktį M. V. dar kartą išdaužė kaimynės buto lango stiklą. Moteriai iškvietus policiją, pareigūnai M. V. įsisodino į savo tarnybinį automobilį. Ten biržietis pareigūnams bandė palikti 10 eurų kyšį ir pasišalinti, bet buvo sulaikytas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Biržų rajono policijos komisariato pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Binkis.

Prokuroro R. Binkio teigimu, pareigūnai stengėsi, kad nukentėjusioji nuo kaimyno terorizavimo bei kiti vietos gyventojai pasijaustų saugūs. „Tačiau tapo akivaizdu, kad administracinės bausmės M. V. negąsdina, per metus jis administracine tvarka baustas 29 kartus. Todėl buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota nagrinėti į teismą, kad minėtam biržiečiui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė prokuroras. Jis teisme gynė poziciją, kad teisiamajam tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai, išnagrinėję šią bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. M. V. pripažinus kaltu, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė bei 20 MGL (753 eurų) dydžio bauda. Nuteistasis taip pat įpareigotas atlyginti jo terorizuotai nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.