Kaip jau rašyta, vieno minėtos pakaunės gyvenvietės daugiabučio, kurio apšaudymu kaltintas 33-ejų Antanas Marma, gyventojai buvo tapę jo įkaitais vėlų šiųmetės sausio 28-osios vakarą. Tada – likus vos pusvalandžiui iki vidurnakčio, ties šiuo Atgimimo gatvės dviaukščiu, kurio pirmajame aukšte įsikūrusi grožio studija, pasigirdo šūvių serija. Po jų viena šio namo gyventoja pastebėjo peršautą savo svetainės, esančios virš įeigos į minėtą studiją, langą.

Vilmanto Raupelio, interneto nuotr.

Po tos bemiegės nakties ši septintą dešimtį bebaigianti senjorė pasakojo, kad įvykio metu, gulėdama lovoje, žiūrėjo prie lango stovintį televizorių. Ir supratusi, kad už lango – ne petardų garsai, kaip maniusi iš pradžių, kai nuo sekcijos vienas paskui kitą nukrito du paveikslai bei knyga. Beveik tuo pačiu metu pažiro ir peršauto jos lango šukės. „Gerai, kad tuo metu nevaikščiojau po kambarį“, – buvo linkusi akcentuoti situacijos įkaite tapusi pašnekovė.

Pasiteiravus tada šios senjorės – gal ką nors įtaria, ji atsakiusi, kad neturi su sutuoktiniu jokių priešų. Taikūs pensininkai – ir jų kaimynai. Dėl ko dauguma šio išpuolio sukrėstų Raudondvario gyventojų buvo įsitikinę, kad jo taikiniu buvo jau minėtas grožio salonas, kurio savininkė mirė prieš kelis metus. Po jos mirties šias patalpas paveldėjo taip pat Raudondvaryje gyvenantis velionės sūnus.

Išpuolio metu šiose patalpose jau buvo grožio studija, kurios savininkė – moteris. Ji taip pat žiniasklaidai teigė jokių grasinimų nesulaukusi. Nors sutiko, kad panašu, jog taikytasi į studijos langus, nes buvo peršautas ne tik virš įeigos į ją esančio buto langas, bet ir keramikinės namo apdailos plytelės, esančios šalia studijos langų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasidavė pats

Praėjus šešioms dienoms po šių ne juokais Raudondvarį išgąsdinusių šūvių, į policiją, lydimas advokato, atvyko gyvenamąją vietą Kaune, Vilijampolėje, deklaravęs, tačiau Raudondvaryje gyvenantis A.Marma. Ir pareiškė, kad tąnakt šaudė jis.

Atnešė šis policijos svečias, prisistatęs pareigūnams vienos Kauno bendrovės, teikiančios visas valymo paslaugas, direktoriaus pavaduotoju plėtrai, ir legaliai laikytą savigynai jam išduotą 9 mm kalibro pistoletą KEVIN ZP, kuriuo teigė įvykdęs šį nusikaltimą.

Pareiškus A.Marmai įtarimą dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, jis pateikė keistokai nuskambėjusią įvykio versiją. Esą tai įvyko, kai draugas tąnakt vežė jį savo automobiliu iš sporto treniruotės į namus. Ir jis griebėsi ginklo iš baimės – pamatęs link jų automobilio grėsmingai einantį galimai neblaivų vyrą. Tačiau šovė, tikindamas, kad buvo tuo metu blaivus, pro važiuojančio automobilio langą ne į šį asmenį, o į viršų. Ir pataikė į šalia buvusį daugiabutį netyčia, apie ką sužinojo tik kitą dieną iš žiniasklaidos. Todėl, nieko nelaukęs, atlygino padarytus nuostolius. Peršauto lango savininkei sumokėjo 100 eurų, o šūvių apgadintas daugiabučio apdailos plyteles pakeitė sveikomis.

Gyvenimas ant parako statinės

Tą patį A.Marma pakartojo ir stojęs prieš teismą. Nors jam buvo pareikštas kaltinimas šovus į minėtą daugiabutį tyčia ne mažiau kaip keturis kartus. Bylą teismui rengę teisėsaugininkai rėmėsi šalia įvykio vietos buvusios vaizdo kameros įrašais, kuriuose tuo metu joks praeivis neužfiksuotas. Teisiamasis tai aiškino savaip. Esą galimai minėtas asmuo po jo šūvių apsigręžė ir grįžo atgal, iš kur atėjo, todėl ir nepateko į vaizdo kameros stebėjimo lauką.

A.Marmą tada į namus vežęs BMW vairuotojas – jo vaikystės draugas teisme pasakojo tą patį, ką ir jo keleivis. Tiesa, šiek tiek kitur dėdamas akcentus: kad važiavo tik apie 40 km/val. greičiu, nes snigo bei buvo slidu. Ir į važiuojamąją kelio dalį išsvirduliavęs asmuo buvo su veidą dengiančia kauke. O jis bandė šį apvažiuoti ir signalizavo, bet minėtas asmuo toliau artinosi link jų. Kol likus iki jo apie 50 metrų, netikėtai nuaidėjo šūviai. BMW vairuotojas tikino nežinojęs, kad priekinėje keleivio sėdynėje įsitaisęs A.Marma, kuris prašė tą vakarą parvežti jį į namus, nes sugedo jo automobilis, nešiojasi su savimi ginklą.

Kaip jau rašyta, 2007-ų-jų sausio 5-osios vakarą, būdamas vos devyniolikos, A.Marma tapo vienu iš nukentėjusiųjų per plačiai nuskambėjusias su Kauno nusikalstamų gaujų jaunimu sietas žudynes, surengtas prie Kauno technikos kolegijos Tvirtovės alėjoje. O 2011-ųjų vasarį jis įkliuvo per Kauno policijos reidą Jonavos gatvėje už visureigio „BMW X5“, kuriame buvo aptikti du užtaisyti pistoletai, vairo. Tačiau lig šiol A.Marmos, kuris vis išlipdavo panašiose paraku kvepiančiose istorijoje iš balos sausas, biografija buvo be teistumų, dėl ko teoriškai jį buvo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dvikovą laimėjo prokurorė

Prokurorė siūlė šį kartą skirti A.Marmai, kuriam, pagal pareikštą kaltinimą, grėsė bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, laisvės apribojimą vieneriems metams, taikant jam intensyvią priežiūrą apykojės pagalba, bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ir, žinoma, konfiskuoti pistoletą, kuriuo jis įvykdė nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, bei likusius šiam skirtus šovinius.

Antanas Marma/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal buvusios sugyventinės, jau atvertus šią bylą teisme tapusios ir sutuoktine, laidavimą. Be jokio užstato.

A.Marmos bylą iš kolegos Rimanto Grigo, sulaikius šį jau minėtomis skandalingomis aplinkybėmis, perėmusi teisėja Jolanta Ramonienė šiandien paskelbė, kad teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo sutuoktinė gali būti tinkama laiduotoja už savo vyrą. Tačiau šis savo užsispyrimu viską sugadino, nes nenustatyta viena iš būtinų atleidimo nuo bausmės tokiomis aplinkybėmis sąlygų – visiškas kaltės pripažinimas, o jis kaltintas tyčia šaudęs į daugiabutį. Todėl A.Marmai skirtas prokurorės siūlytas laisvės apribojimas, tačiau tik septyniems mėnesiams ir neuždedant jam apykojės. O tik įpareigojant penkis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Antanas Marma/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiuo teismo nuosprendžiu konfiskuotas ir nuteistojo teisėtai įgytas pistoletas bei po ekspertų tyrimo likę jam skirti šoviniai. Nors A.Marma pats sutiko, kad šis ginklas būtų iš jo konfiskuotas, Kauno apylinkės teismo nuosprendį, dėl kurio jo biografijoje atsirastų pirmasis teistumas ir visos su tuo susijusios pasekmės, jis dar gali apskųsti.

Apie jauną kosmetologę iš Kauno, kurios byla nukeliavo į teismą, praėjusių metų spalio pabaigoje teisėsauga rašė taip: ji teisiama dėl hialiurono rūgšties injekcijų leidimo klientams neturint tam licencijos.

Pasak žinią išplatinusios FNTT atstovų, kosmetologė savo klientams dviejuose Kauno grožio salonuose leisdavo vadinamąsias grožio injekcijas veidui – hialurono rūgšties užpildus.

Dažniausiai klaidas padariusios specialistės atgailauja ir atsiprašinėja.

Per beveik trejus metus iš užpildais prekiaujančios bendrovės kaltinamoji, įtariama, įsigijo 792 dėžutes su hialurono rūgštimi užpildytais švirkštais, iš viso 1 563 švirkštus. Pareigūnai suskaičiavo, kad pirkinių suma galėjo siekti per 134 tūkst. eurų. Vienos procedūros kaina svyruodavo nuo 140 iki 200 eurų.

Pasak FNTT pareigūnų, nors neturėjo galiojančios licencijos užsiimti intervencinėmis paslaugomis, mergina klientams injekcijas leisdavo į lūpas, koregavo kitas veido sritis, naudojosi ir mechaniniu aparatu neadatinėms hialurono procedūroms, teikė kitokias paslaugas, kurioms naudojamas hialuronas.

Freepik.com nuotr.

„Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiųjų nebuvo. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, teismas jai skyrė galutinę baudą – 5 tūkst. eurų, taip pat buvo konfiskuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonės ir neteisėtai gautos pajamos. Profesinės veiklos apribojimas netaikytas“, – bylos finišą apibendrino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistas Aurimas Didžiokas.

Dirbo ir per karantiną

Šiais metais medikėmis apsimetančių kosmetologių medžioklė įsisiūbavo dar stipriau. Pačioje metų pradžioje vieną tokių demaskavo ir „Kauno dienos“ žurnalistai.

Kaip jau rašyta, kaunietė Augustina Rudžionienė, prisidengdama dar neatsidariusios klinikos vardu, neteisėtai teikė grožio paslaugas net ir per karantiną. Naujus klientus ši „auksarankė“ viliojo ir nuolaidomis.

Siekdama įsitikinti, ar A.Rudžionienė karantino metu tikrai dirba, „Kauno dienos“ žurnalistė atliko tyrimą ir apsilankė šios specialistės kabinete.

Žurnalistė užsiregistravo į biorevitalizacijos procedūrą. Kad galėtų ją atlikti, meistrė privalo turėti licenciją. Tai injekcinė procedūra, per kurią drėkinami gilieji odos sluoksniai. Procedūros metu po oda maža adatėle suleidžiama injekcija su nestabilizuota hialurono rūgštimi.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad ši „meistrė“ ne tik neturėjo tinkamo išsilavinimo, licencijos, bet apskritai negalėjo dirbti savo darbo vietoje Savanorių prospekte. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, moteris neturėjo leidimo-higienos paso teikti grožio ar asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Po „Kauno dienos“ tyrimo šia „auksaranke“ susidomėjo visos institucijos – FNTT, NVSC, VMI ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT).

NVSC ir VASPVT reaguoja, tačiau tam, kad institucijos pradėtų tyrimą turi būti kliento skundas. Šiuo metu daugiausia nerimo kelia socialiniuose tinkluose pastebima gausi reklama apie tokių „injekcijų specialistų“ teikiamas paslaugas. Matant šias tendencijas kyla klausimas: jei nelegaliai atliekamų procedūrų reklama taip plačiai šiuo metu naudojamoje socialinių tinklų erdvėje nėra pagrindas tyrimui, gal tuomet mūsų institucijų veikloje ne viskas yra gerai? Juk tokios reklamos aukomis dažniausiai bus jaunos moterys, merginos, net nepagalvojančios, kad kas nors galėtų taip drąsiai reklamuotis, jei neturi leidimo teikti siūlomas paslaugas. Ar nebūtų teisingiau, jei ne tik konkretaus paciento skundas, bet ir reklama socialiniuose tinkluose, televizijos programose, kitose žiniasklaidos priemonėse turėtų būti tyrimo pagrindas, siekiant įsitikinti, ar įstaigoje neteikiamos nelegalios medicinos paslaugos?

Įkliuvo ir direktorė

Šių metų spalio 8-ąją teisėsauga pranešė net apie kelis savo darbo laimikius. Pasirodo, kad įkliūva ne tik jaunos, dėl patirties stokos galinčios nežinoti kai kurių savo darbo subtilybių merginos. Rimtų nemalonumų prisidarė ir Kaune veikiančios estetikos studijos direktorė.

Kaip skelbė FNTT, už paslaugų teikimą neturint gydytojo kvalifikacijos ir leidimo verstis medicinos praktika bei už galimai apgaulingai tvarkytą buhalteriją moteris atsidurs teisme. Ji atlikdavo intervencines grožio procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, veido raukšlių korekciją, lūpų tūrio ir kontūro korekciją, plaukų slinkimo gydomąją procedūrą, skruostų ar žandikaulio formavimą, nosies korekciją užpildu, odos patempimą mezosiūlais ir kt.

Direktorė grožio paslaugas, kurioms naudojamos adatos ir švirkštai, klientams teikė neturėdama tam reikalingų leidimų – gydytojo dermatovenerologo (arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) profesinės kvalifikacijos ir išduotos bei galiojančios medicinos praktikos licencijos, leidžiančios verstis medicinos praktika. Be to, įmonė, kuriai moteris vadovavo, neturėjo reikalingos licencijos, suteikiančios teisę verstis sveikatos priežiūros veikla.

Freepik.com, FNTT nuotr./Redakcijos montažas

Neteisėtai ūkine finansine veikla stambiu mastu galimai besivertusi moteris nuo 2020 m. vasario gavo per 63 tūkst. eurų pajamų. Be to, ji atlikdavo ne tik intervencines procedūras, bet ir kosmetologines, už jas gavo beveik 6 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Įtariama, kad direktorė, gavusi pinigus, nesurašė jokių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir apie už paslaugas gautas pajamas nepranešė įmonės buhalterei, kuri, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, šios sumos neįtraukė į apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo nesumokėta per 1 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Griežčiausia bausmė už direktorės, kaip įtariama, įvykdytas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Patikėkite, jos pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad tik jų juodi darbeliai neišlįstų į dienos šviesą.

Įžūliai veikė Centre

Kriminalistų akiratyje atsidūrė ir dvi moterys, Kauno centre nelegaliai putlinusios lūpas. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai nelegaliai (neregistruotos kaip sveikatos priežiūros specialistės, neturint licencijos) grožio paslaugas Kauno centrinėje dalyje teikė dvi jaunos moterys. Viena iš jų tokias paslaugas teikė ir Klaipėdoje.

Tiek moterų darbo vietose, tiek ir gyvenamosiose vietose atliktos devynios kratos. Jų metu rasta ir paimta įvairiausių medikamentų, švirkštų, mezoterapijos adatų, radijo dažnio aparatas, ultragarsinė veido mentelė, įvairių dokumentų. Abiem moterims pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką ir paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Siūlo net pinigų

Liūdna šių dienų realija – tik tada, kai „grožio injekcijų specialistės“ ar kitos medicininio išsilavinimo neturinčios „meistrės“ sudarko veidą, moterys ieško medikų pagalbos ir prašo ištaisyti nelegalų padarytas klaidas. O ir klienčių skundai institucijų dažniausiai nepasiekia.

„Kauno dienai“ teko bendrauti su keliomis moterimis, kurios nuoskaudas dėl sudarkyto veido liejo socialiniuose tinkluose. Savo skaudžiais patyrimais jos dalijosi, tačiau tik asmeniškai ir jokio viešumo teigė nenorinčios. Prašydamos kitų to paties likimo draugių patarimo, jos viešai neatskleidė nei netikusių „meistrių“ pavardžių, nei vietų, kur šios dirba. Iš vienos jų pavyko sužinoti to priežastis.

„Dažniausiai klaidas padariusios specialistės atgailauja ir atsiprašinėja. Šiuo laikotarpiu tik viena kita bando įrodinėti savo tiesą ir tikina nieko blogo nepadariusi. Visos tikrai bijo blogų viešų atsiliepimų, būti apskųstos institucijoms, labiausiai – žurnalistams. Todėl visais atvejais jos prašo sugrįžti ir tikina nemokamai pataisysiančios broką. Labiau prasikaltusios „meistrės“ suteikia galimybę kažkurį laiką daryti bet kokias procedūras nemokamai, o pikčiausioms klientėms net sumoka piniginę kompensaciją. Patikėkite, jos pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad tik jų juodi darbeliai neišlįstų į dienos šviesą“, – vardijo pati nuo tokios „auksarankės“ nukentėjusi kaunietė.

Kas ir kur gali atlikti grožio injekcijas?

1. Vieta. Grožio injekcijos gali būti atliekamos tik licenciją teikti dermatologijos ir plastinės chirurgijos paslaugas turinčiose medicinos įstaigose. Tai gali būti dermatologijos, plastinės chirurgijos, lazerinės dermatologijos, grožio, estetikos ar estetinės medicinos klinika, bet ne grožio salonas.

2. Specialybė. Šias procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas, plastikos chirurgas ar kitas gydytojas, turintis įstatymų numatyta tvarka patvirtintą atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją.

3. Specialybę patvirtinanti licencija. Ar žmogus turi gydytojo licenciją, galima patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos interneto svetainėje adresu vaspvt.gov.lt pateikiamuose sveikatos priežiūros specialistams išduodamų licencijų sąrašuose.

Apie tai, kad užminuotas Kauno apygardos teismas, V.Ažukas, kurio įkalinimas turėjo baigtis tik 2035-ųjų rudenį, pranešė pernykštės gruodžio 17-osios rytą – paskambinęs vienu stacionaraus Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje tuo metu buvo gydomas, telefonu. Tačiau stojo už tai prieš Kaišiadorių teismą jau kaip Marijampolės pataisos namų kalinys.

V.Ažuko apklausa teisme truko vos penkias minutes, po kurios bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis nusprendė netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nors teisiamasis ir teigė, kad pripažįsta savo kaltę. O pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, būtų trečdaliu sumažėjusi ir jam skirta bausmė.

Justinos Lasaskaitės nuotr.

Jau ne kartą už sukčiavimą teistas V.Ažukas, duodamas tada parodymus teismui, teigė paskambinęs į Kauno apygardos teismo raštinę – esą žinotu šios šešiaženklio telefono numeriu ir pranešęs apie teisme padėtą sprogmenį, paprašytas Laisvės atėmimo vietos ligoninės pareigūnų. Vienas iš jų tuo metu buvo eilinis šios ligoninės Saugumo valdymo skyriaus darbuotojas. Bet dabar jis paaukštintas į naujas pareigas.

V.Ažukas tikino teismą esą norėjęs papildyti apie tai savo parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau prokurorė jam to neleido, pažeisdama jo teises. Teisėjas, siekdamas išvengti panašių V.Ažuko kaltinimų ir po jo bylos išnagrinėjimo, nusprendė nurodytą pareigūną apklausti.

Galiausiai V.Ažukas po savo parodymų teismui pareiškė, kad jam ant gresiančios bausmės ir šios dydžio – „nusišikt“, kas turint galvoje jo iškalbingą biografiją, taip pat nelabai nustebino. Tuo tarpu jau minėtas pareigūnas, apklaustas kitame teismo posėdyje, teigė, kad yra sveiko proto ir neprašęs tada V.Ažuko, kuris, kaip paaiškėjo, yra įtrauktas į nuteistųjų, kurių priežiūra – sustiprinta, sąrašą, skambinti į Kauno apygardos teismą ir pranešti, kad šis – užminuotas. Tai – šmeižtas. Bet jis dalyvavo po šio įvykio kratoje, per kurią pas V.Ažuką buvo rastas lapelis su institucijų, į kurias šis galimai jau buvo skambinęs tokiu pačiu tikslu, sąrašas.

Kuo toliau, tuo gražiau

Du iš 33 V.Ažuko teistumų iki šiandieninio nuosprendžio yra paskelbti Kauno apygardos teismo. Vienas – prieš 20 metų, kitas – prieš beveik septyniolika.

V.Ažukas teismų slenksčius pradėjo minti būdamas vos penkiolikos. O būdamas šešiolikos, nepaisant to, kad tai buvo pirmas jo teistumas, Kauno miesto apylinkės teismo už vagystę bei plėšimą jau buvo pasiųstas už grotų ketveriems metams.

Tačiau vagystės ir plėšimai buvo tik V.Ažuko kriminalinės biografijos pradžioje. 24-erių jis jau buvo teisiamas už pasikėsinimą nužudyti – kartu su kitu kaliniu iš Marijampolės pataisos namų bandė virve pasmaugti dar vieną savo likimo draugą, kuriam pavyko to išgyventi. Stojęs po to prieš Kauno apygardos teismą, V.Ažukas teigė, kad taip elgėsi, jog būtų perkeltas į Alytaus pataisos namus, nes visi jo prašymai dėl to buvo atmetami.

Net 25 iš ankstesnių 33 V.Ažuko teistumų yra už sukčiavimą, skambinant iš už grotų nusižiūrėtoms aukoms ir apgaule išviliojant iš jų pinigus. Pirmą kartą už tai V.Ažukas buvo teistas dar prieš penkiolika metų. Remiantis minėtais įvairių Lietuvos teismų nuosprendžiais, jis su bendrininkais prisistatydavo savo aukoms policijos ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais ir kurpdavo šių vardu įvairias pasakas. Kai kuriais atvejais, išviliojus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, buvo ne tik pervedami pinigai į savas sąskaitas, bet ir paimami greitieji kreditai.

Galiausiai V.Ažukas taip suįžūlėjo, kad jo biografijoje atsirado nuosprendžiai ir už nepagarbą teismui. Pavyzdžiui, jis yra ne tik necenzūriškai išplūdęs vieną jo sukčiavimo bylą nagrinėjusią garbaus amžiaus teisėją, bet ir šią apspjovęs.

Iki šiandieninio nuosprendžio Kaišiadorių teismas, kurio valdose yra Laisvės atėmimo vietų ligoninė, jau buvo paskelbęs V.Ažukui du nuosprendžius – už nepagarbą teismui ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo reikmėms.

Užteko kelių sekundžių

Pernai gruodį V.Ažukui užminavus telefonu Kauno apygardos teismą, šio darbas buvo sutrikdytas pusketvirtos valandos. Jo darbuotojams leista grįžti į savo kabinetus, tik „Aro“ išminuotojams, kaip ir tikėtasi, neradus jokių sprogmenų.

Kalėjimų departamentas tada pranešė nustatęs, kas sutrikdė šio teismo darbą bei sukėlė ant kojų specialiąsias tarnybas, tą pačią dieną. Ir teigė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydomas įtariamasis prisipažino.

Ikiteisminio tyrimo metu V.Ažukas taip pat teigė paskambinęs tą rytą į Kauno apygardos teismo raštinę spontaniškai – jam po ranka pasitaikius kažkokiai senesnei šio teismo nutarčiai. Tačiau tai padaręs, norėdamas atskleisti, kaip savo pareigas atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje jis – nuo 2019-ųjų vasaros, prižiūrėtojai.

Remiantis tuo, kas buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tą rytą vieną iš šios ligoninės prižiūrėtojų V.Ažukas pergudravo du kartus. Pirmiausiai šiam pareigūnui, atlydėjusiam jį į patalpą, kur yra taksofonas, skirtas nuteistųjų skambučiams į laisvę, dar nespėjus įsijungti gretimoje patalpoje esančio kompiuterio – kad galėtų kontroliuoti V.Ažuko pokalbį, šis jį jau buvo baigęs. Pranešti Kauno apygardos teismo raštinės darbuotojai apie jų pastato užminavimą užteko kelių sekundžių. Be to, per tą laiką, kol prie taksofono jį palikęs prižiūrėtojas ėjo į jau minėtą gretimą patalpą, V.Ažukas pasinaudojo kito kalinio kodu, suteikiančiu šiam teisę skambinti.

Nuostoliai valstybei

Nė viena V.Ažuko šokdinta Kauno specialioji tarnyba jokio ieškinio dėl beprasmiškai tada sugaišto laiko ar bergždžiai sunaudoto kuro jam nepareiškė. Tačiau už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų šiam recidyvistui papildomai grėsė laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė siūlė V.Ažukui vienerių metų įkalinimą ir subendrinti šią bausmę su šiemet kovą to paties Kaišiadorių teismo jam skirtu 20 parų areštu už jau minėtą neteisėtą disponavimą kvaišalais.

Justinos Lasaskaitės nuotr.

V.Ažuko bylą nagrinėjęs teisėjas R.Juodis šiandien nubaudė jį už melagingą pranešimą apie Kauno apygardos teismo užminavimą devynių mėnesių laisvės atėmimu. O subendrinęs šią bausmę su jau minėtu areštu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, skyrė V.Ažukui papildomą devynių mėnesių ir dešimties dienų įkalinimą. Tačiau atmetė nuteistajam valstybės skirtos advokatės prašymą padengti 207,76 eurų išlaidas dėl jo gynimo teisme. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šio recidyvisto turtinę padėtį.

Kaip jau rašyta, apie Kauno apygardos teismo užminavimą pernykštės gruodžio 17-osios rytą V.Ažukas pranešė iš stacionaraus Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje tuo metu buvo gydomas, telefono aparato, esančio viename iš jos korpusų. Tačiau į šiandieninį teismo posėdį jis jau buvo atvežtas iš Marijampolės pataisos namų.

Visas teismo posėdis truko vos penkiolika minučių, per kurias spėta pagarsinti kaltinamąjį aktą ir apklausti teisiamąjį. Šio apklausa truko vos penkias minutes, po kurios bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis nusprendė netaikyti šiam teismo procesui sutrumpinto įrodymų tyrimo, nors V.Ažukas teigė ir pripažįstantis savo kaltę. O pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, būtų trečdaliu sumažėjusi ir teisiamajam skirta bausmė.

Panašu, kad jau ne kartą už sukčiavimą teistas V.Ažukas ir vėl prisišnekėjo. Jis teigė paskambinęs tada į Kauno apygardos teismo raštinę – esą žinotu šios šešiaženklio telefono numeriu ir pranešęs apie teisme padėtą sprogmenį, paprašytas Laisvės atėmimo vietos ligoninės pareigūnų. Vienas iš jų tuo metu buvo eilinis šios ligoninės Saugumo valdymo skyriaus darbuotojas. Bet dabar jis paaukštintas į naujas pareigas.

Anot V.Ažuko, kurio biografija kalba pati už save, jis norėjo papildyti apie tai savo parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau prokurorė jam to neleido, pažeisdama jo teises. Teisėjas, siekdamas išvengti panašių V.Ažuko kaltinimų ir po jo bylos išnagrinėjimo, nusprendė į kitą posėdį kartu su kitais liudytojais kviesti ir nurodytą pareigūną.

Kodėl Kauno apygardos teismas tada tapo jo taikiniu, V.Ažukas neatskleidė. Tačiau galiausiai pareiškė, kad jam ant gresiančios bausmės ir šios dydžio – „nusišikt“, kas turint galvoje jo iškalbingą biografiją, taip pat nelabai nustebino.

Justinos Lasaskaitės nuotr.

Kuo toliau, tuo gražiau

Du iš kol kas 33 V.Ažuko teistumų yra Kauno apygardos teismo nuosprendžiai. Tačiau vienas iš jų buvo paskelbtas prieš 20 metų, kitas – prieš beveik septyniolika.

V.Ažukas teismų slenksčius pradėjo minti, būdamas vos penkiolikos. O būdamas šešiolikos, nepaisant to, kad tai buvo pirmas jo teistumas, Kauno miesto apylinkės teismo už vagystę bei plėšimą jau buvo pasiųstas už grotų ketveriems metams.

Tačiau vagystės ir plėšimai buvo tik V.Ažuko kriminalinės biografijos pradžioje. 24-erių jis jau buvo teisiamas už pasikėsinimą nužudyti – kartu su kitu kaliniu iš Marijampolės pataisos namų bandė virve pasmaugti dar vieną savo likimo draugą, kuriam pavyko išgyventi. Stojęs po to prieš Kauno apygardos teismą, V.Ažukas teigė, kad taip elgėsi, jog būtų perkeltas į Alytaus pataisos namus, nes visi jo prašymai dėl to buvo atmetami.

Net 25 iš 33 V.Ažuko teistumų yra už sukčiavimą, skambinant iš už grotų nusižiūrėtiesiems į aukas ir apgaule išviliojant iš jų pinigus. Pirmą kartą už tai V.Ažukas buvo teistas dar prieš penkiolika metų. Remiantis minėtais įvairių Lietuvos teismų nuosprendžiais, jis su bendrininkais prisistatydavo savo aukoms policijos ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais ir kurpdavo šių vardu įvairias pasakas. Kai kuriais atvejais, išviliojus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, buvo ne tik pervedami pinigai į savas saskaitas, bet ir paimami greitieji kreditai.

Galiausiai V.Ažukas taip suįžūlėjo, kad jo biografijoje atsirado ir nuosprendžiai už nepagarbą teismui. Pavyzdžiui, jis yra ne tik necenzūriškai išplūdęs vieną jo sukčiavimo bylą nagrinėjusią garbaus amžiaus teisėją, bet ir šią apspjovęs.

Šiemet Kaišiadorių teismas, kurio valdose yra Laisvės atėmimo vietų ligoninė, jau yra paskelbęs V.Ažukui du nuosprendžius – už nepagarbą teismui ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo reikmėms.

Netikėta atomazga

Kaip jau rašyta, pernai gruodį V.Ažukui užminavus telefonu Kauno apygardos teismą, šio darbas buvo sutrikdytas pusketvirtos valandos. Bendrajam pagalbos centrui pasiuntus tada į A.Mickevičiaus gatvę policiją, ugniagesius gelbėtojus bei greitosios medikus, tradiciškai buvo įvestas ir planas „Skydas“, o belaukiant atvykstant „Aro“ išminuotojų iš Vilniaus, evakuoti ir visi tuo metu šio teismo pastate buvę žmonės. Jo darbuotojams leista grįžti į savo darbo vietas tik priešpiet, „Aro“ išminuotojams, kaip ir tikėtasi, neradus jokių sprogmenų.

Justinos Lasaskaitės nuotr.

Kalėjimų departamentas tada pranešė nustatęs, kas sutrikdė šio teismo darbą bei sukėlė ant kojų Kauno specialiąsias tarnybas, tą pačią dieną. Ir teigė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydomas įtariamasis prisipažino.

Ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio atlikusiems teisėsaugininkams V.Ažukas taip pat teigė paskambinęs tą rytą į Kauno apygardos teismo raštinę spontaniškai – jam po ranka pasitaikius kažkokiai senesnei šio teismo nutarčiai. Tačiau tai padaręs, norėdamas atskleisti, kaip savo pareigas atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje jis – nuo 2019-ųjų vasaros, prižiūrėtojai.

Užteko kelių sekundžių

Remiantis tuo, ką nustatė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tą rytą vieną iš šios ligoninės prižiūrėtojų V.Ažukas išdūrė du kartus.

Pirmiausiai šiam pareigūnui, atlydėjusiam jį į patalpą, kur yra taksofonas, skirtas nuteistųjų skambučiams į laisvę, dar nespėjus įsijungti gretimoje patalpoje esančio kompiuterio – kad galėtų kontroliuoti V.Ažuko pokalbį, šis jį jau buvo baigęs. Pranešti Kauno apygardos teismo raštinės darbuotojai apie jų pastato užminavimą užteko kelių sekundžių. Be to, per tą laiką, kol prie taksofono jį palikęs prižiūrėtojas ėjo į jau minėtą gretimą patalpą, V.Ažukas pasinaudojo kito kalinio kodu, suteikiančiu šiam teisę skambinti.

Už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų V.Ažukui gresia papildomi dveji metai nelaisvės. Tačiau tai yra maksimali bausmė už šį nusikaltimą.

Nė viena jo šokdinta Kauno specialioji tarnyba jokio ieškinio dėl beprasmiškai tada sugaišto laiko ar bergždžiai sunaudoto kuro V.Ažukui nepareiškė.