Įvairūs būdai

Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai apgavikai ateina į namus ir taip iš žmonių išvilioja pinigus, dabar didžiausias nusikaltimų skaičius padaromas internete ir per skambučių centrus. Dažnai žmonės susigundo greitu uždirbiu, tačiau lieka be pinigų.

„Šiuo metu labiausiai paplitę sukčiavimai, susiję su daiktų pirkimu. Internete sukčiaujant nereikia fizinio kontakto susitinkant su žmogumi, tačiau asmuo turi pateikti informaciją apie save, įvesti duomenis ar leisti, kad į jo telefoną ar kompiuterį būtų įdiegta programa, per kurią blogiukai gali valdyti duomenis, matyti prisijungimus ar kitas operacijas.

Internete netikrais skelbimais ar puslapiais galima pasiekti didelę žmonių auditoriją. Žinoma, yra ir vadinamieji skambučių centrai. Iš jų dažniausiai skambina kitos šalies gyventojams ir ieško patiklių žmonių, kurie nori greitai užsibirbti“, – pastebėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenka.

Pareigūnas dienraščiui vardijo ir kitus populiarius sukčiavimo būdus, kai vartotojai gauna žinutes neva iš banko, pašto ar kitų institucijų atstovų. Tuomet prašoma paspausti ant nuorodos, įvesti duomenis, sumokėti už tariamą baudą, atsiimti paštomate siuntą, kurios asmuo neužsisakė, ir pan.

„Būna ir sudėtingesnių atvejų, kai padirbami interneto puslapiai, naudojamos reklamos, esą įžymūs žmonės praturtėjo ar buvo sulaikyti dėl kokių finansinių nusikaltimų. Tokiais atvejais būna nuorodos, kur reikia suvesti elektroninio banko, kortelių duomenis, telefono numerius, ir sukčiai patys pradeda skambinti. Dažniausiai sukčiai rusų kalba siūlo investuoti į kriptovaliutas, akcijas. Būna net specialiai sukuriama puslapių, kuriuose nurodoma, neva užbirbama grąža, kartais net dalis pinigų grąžinama, neva tai uždirbtas pelnas.

Tačiau jei žmogus nori pasiimti visą sumą, tada sukčiai prašo sumokėti neva toje šalyje galiojančius mokesčius, pavyzdžiui, žmogus uždirbo 300 tūkst. eurų, bet reikia sumokėti 20 proc. nuo sumos. Nukentėjusieji neretai skolinasi pinigų tam mokesčiui, ima kreditą, bet to tariamo uždarbio taip ir negauna. Yra labai daug netikrų kriptovaliutų, kurios naudoja bitkoino pavadinimą, tačiau realiai jos sukurtos specialiai vilioti pinigams vilioti“, – apie tai, kad tas pats asmuo dažnai sukčiams ne per kartą, o per kelis perveda dideles pinigų sumas, pasakojo A. Gubenka.

Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės dažniausiai nieko nesupranta apie investavimą, tad sukčiai siūlo įsidiegti programėles, kuriose esą galės matyti augantį pelną. Taip pat siūlo gyventojų pinigus investuoti už juos ir taip esą atlikti profesionalius veiksmus, kad pinigai uždirbtų didelę grąžą.

„Įdiegus programėles, sukčiai gali matyti, kiek asmuo turi sąskaitoje pinigų ir ją ištuštinti. Būna, kad žmogus nori parduoti prekę, sukčiai paprašo sumokėti už siuntimą. Kartais asmuo už tokią paslaugą sumoka ir 1,5 tūkst. eurų. Žinoma, gali būti, kad žmogus turi atsiskaitymų per banką dienos limitą. Jį viršijus, bankas stabdo tolesnius mokėjimus“, – nurodė Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas.

Žinoma, išlieka ir vadinamosios meilės apgavystės, kai dažniausiai moterys įsimyli vyrą, su kuriuo bendravo internetu, galbūt buvo susitikę ir gyvai. Tokiais atvejais vyrai sukuria įvairių istorijų, kad jiems reikia pinigų, tačiau kai moteris juos perveda, vyras dingsta.

Atvejai: vien A. Gubenko vadovaujamas skyrius pernai atliko 23 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, kai bendrai išviliota suma siekia 1,6 mln. eurų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pakartotinė apgavystė

A. Gubenka pažymėjo, kad jei gyventojas kartą nukentėjo nuo sukčių, tikėtina, jis nukentės ir dar kartą, nes yra sukurti sukčių centrai.

Pavyzdžiui, jei asmuo prarado pinigus per netikras investicijas, jam gali paskambinti kiti sukčiai ir pasiūlyti neva teisines paslaugas, kurios padės atgauti prarastus pinigus. Tokiais atvejais nurodoma, kad paslaugos – mokamos. Tam, kad būtų sudarytas stipresnis įspūdis apie teisinės pagalbos efektyvumą,  pridedama įvairių netikrų komentarų, atsiliepimų, kaip neva pavyko iš sukčių atgauti prarastas santaupas.

„Sukčiai yra geri psichologai. Jie žino, kad žmogus prarado pinigus, pasisiūlo padėti, nurodo, kad jų paslaugos kainuoja, tarkim, 10 tūkst. eurų. Tada žmogus ant sukčių kabliuko užkimba antrą kartą, nes jei jis turi pinigų, nori atgauti prarastus ir vėl sumoka dideles sumas sukčiams. Buvo ir tokių atvejų, kai žmogus antrą kartą sukčiams pervedė net didesnes sumas nei pirmą kartą, nes patikėjo, kad jie gali padėti“, – teigė A. Gubenka.

Tokiais atvejais žmonės nepatikrina, kada sukurtas interneto puslapis, ar paslaugą teikianti įmonė kur nors registruota ir pan.

Verslas nukenčia kitaip

Portalas 15min.lt skelbė, kad iš bendrovės „Kauno energija“ buvo išviliota daugiau kaip 310 tūkst. eurų. Kalbama, kad įmonės buhalterė patikėjo finansų konsultantu prisistačiusiu asmeniu, kuris teigė, kad, investavus į kriptovaliutas, pavyks uždirbti.

A. Gubenka apie šį atvejį negalėjo komentuoti, nes dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Tačiau pareigūnas vardijo būdus, kaip pinigai viliojami iš verslininkų. Čia sukčiai taip pat turi savų schemų.

„Taikiniu tampa asmenys, galintys pervesti pinigus, – buhalteriai, įmonių vadovai ir pan. Žala siekia vidutiniškai 20–300 tūkst. eurų. Jei įmonė mažai investuoja į kibernetinį saugumą, įsilaužiama į jų serverius, sukčiai išanalizuoja elektroninius laiškus ir, jei vyksta koks pirkimo sandoris,  partneriams išsiunčiami laiškai apie pasikeitusius rekvizitus. Dažnai net nepaskambinama į įmonę ir pinigai pervedami į kitas sąskaitas“, – sakė pašnekovas.

Nemažai sukčiavimo atvejų susiję ir su atidėtais mokėjimais, kai gaunami užsakymai, o sukčiai, pasinaudoję duomenimis, pasisavina tuos pinigus. Dažniausiai pinigai nukeliauja į užsienio valstybėse sukurtas sąskaitas.

„Būna atvejų, kai buhalteriai turi tam tikrą limitą, kurį gali sumokėti be vadovo žinios, tada sukčiai juos asmeniškai apgauna“, – pridūrė A. Gubenka.

Dideli praradimai

Pernai Kauno apskrityje nuo sukčių nukentėjo apie 500 žmonių, panašus skaičius nukentėjusių yra ir vyrų, ir moterų. Dažniausiai sukčiai apgavo 33–39 metų žmones, tačiau kitose amžiaus kategorijose taip pat gana dažnai pasitaiko nukentėjusių nuo sukčiavimo.

„Mūsų padalinyje pernai buvo 23 (aštuoni jų, kai pinigai išvilioti iš įmonių, – red. past.) ikiteisminiai tyrimai, kur nuo sukčiavimo nukentėję asmenys iš viso prarado 1,6 mln. eurų. Tai pinigai, kurių žmonėms nepavyko atgauti, nes jei asmuo apgaunamas ir kreipiasi į banką, dalį pinigų galima atgauti, nes bankai sustabdo operacijas, momentiniai mokėjimai įšaldomi. Tačiau tas grynasis nuostolis iš tiesų įspūdingas“, – „Kauno dienai“ komentavo A. Gubenka.

Finansinė higiena

Siekiant neužkibti ant sukčių kabliuko, būtina neprarasti budrumo ir laikytis tam tikros finansinės higienos.

Jei skamba per daug gerai, kad tai būtų tiesa,  dažniausiai tai ir bus netiesa.

„Reikia suprasti, kad didelis pelnas per trumpą laiką neatsiranda iš niekur. Jei skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai ir bus netiesa“, – teigė A. Gubenka.

Pareigūnas atkreipė dėmesį, kad žmonės neturėtų pasitikėti asmenimis, kurie paskambinę iš karto siūlo investuoti, mat kiekviena savo reputaciją gerbianti oficiali finansų įstaiga niekada dėl to neskambins. Be to, Lietuvos banko puslapyje yra išvardytos finansinės institucijos, kurios turi tokios veiklos licenciją. Čia galima rasti ir nepatikimų kriptovaliutų pardavėjų sąrašą.

„Reikia domėtis, kur investuoji, ir nedaryti sprendimų spontaniškai“, – kaip nuraminti didelio ir greito pelno emocijas, patarė A. Gubenka.

Be to, būtina keisti slaptažodžius, nenaudoti tų pačių skirtingose paskyrose. Taip sukčiams bus sudėtingiau prieiti prie žmogaus duomenų ir jais pasinaudoti. Žinoma, asmuo turi neatskleisti kitiems prisijungimo prie elektroninio banko, „Smart ID“ kodų, mokėjimo kortelių numerių ir pan.

Jei jau apgavo

Vis atsiranda naujų sukčiavimo schemų, tad žmonės gali prarasti budrumą, tačiau A. Gubenka pažymėjo, kad apie prarastus pinigus būtina kalbėtis su artimaisiais, pranešti apie tai policijai.

„Nėra jokios gėdos, jei žmogų apgavo, nes būna, kad žmonės nenori apie tai kalbėtis, delsia pranešti. Tada sudėtingiau ir atgauti pinigus. Jei žmogų jau apgavo, pirmiausia reikia skambinti į banką ir pranešti, kad buvo išvilioti pinigai. Taip bankas galės pristabdyti mokėjimus. Tada reikia kreiptis į policiją“, – nurodė pareigūnas.

A. Gubenka pažymėjo, kad apie sukčiavimą būtina pranešti ne tik tada, kai jau prarasti pinigai, bet ir tais atvejais, kai sukčiai bandė tai padaryti, bet jiems nepavyko. „Net nepavykę sukčiavimo bandymai policijai padeda užkirsti kelią, kad ateityje tai nepasikartotų, nebūtų sukurti nauji puslapiai ir pan. Be to, reikia rinkti visus įrodymus, o ne spontaniškai ištrinti sukčių žinutes. Tai padeda nustatyti sukčius ir atgauti prarastus pinigus“, – teigė pareigūnas.

Be to, apie įtartinus kvietimus investuoti, mokėti pinigus, galima pranešti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro puslapyje www.nksc.lt, skiltyje „Pranešti“. Ten tereikia nukopijuoti sukčių sukurtą nuorodą, trumpai nurodyti problemą ir specialistai ją patikrins. Čia apie galimus sukčiavimo atvejus galima pranešti ir anonimiškai.

Nuo šiol naudodami filtravimo priemones, operatoriai turės aptikti ir nuorodas į interneto puslapius bei įvertinti, ar jos nėra įtrauktos į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro sudarytą juodąjį sąrašą. Jeigu nuoroda sąraše yra, tad ir tokios SMS žinutės bus blokuojamos.

Plačiau situaciją komentavo Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

– Nuo kada sukčių žinučių turėtų nebelikti?

– Praeitą savaitę patvirtinome tvarką, pagal kurią operatorius įpareigojome ieškoti tokių žinučių, techninių priemonių pagalba ir jas daryti taip, kad nepasiektų vartotojų. Mes apibrėžiame rizikingas SMS. Kokie požymiai parodo, kad SMS yra rizikinga? Žinutės, kurios siunčiamos iš užsienio, kurios siunčiamos labai dideliais kiekiais, kurios siunčiamos pastoviai kelias paras iš eilės, kurios yra sugeneruotos programėlių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Operatoriai tose žinutėse, techninių priemonių pagalba, turi žiūrėti ar yra nuoroda į atitinkamus tinklalapius. Jeigu nuoroda yra, turi patikrinti, ar ji yra žalingų nuorodų sąraše. Tokį sąrašą sudaro Kibernetinio saugumo centras. Jeigu ta nuoroda yra žalingų nuorodų sąraše, tokia žinutė privalo būti blokuojama. Jeigu tokios nuorodos sąraše nėra, operatoriai turi įspėti vartotoją, kad galimai jūsų žinutė yra apsimestinė ir konsultuotis dėl tos nuorodos.

Pasitaiko tokių atvejų, kai žinutė yra siunčiama žinomos, garsios įmonės ar valstybės institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, policija. Visos šios institucijos ir įmonės turi bendradarbiauti ir pranešti operatoriams apie savo vardinių arba skaitinių žinučių požymius. Pagal tai operatoriai žinos, ar apie tokias žinutes reikia įspėti ar ne. Kiekviena dieną 2 tūkst. vartotojų bando prisijungti prie blokuotų nuorodų, suvesti ten savo asmens duomenis. Tai yra didžiuliai skaičiai, mes nuo praeitų metų vasaros keletą priemonių taikėme tiek dėl žinučių, tiek dėl skambučių. Nuo šių metų, ta kova dar labiau yra sustiprėjusi.

Įstatymas įsigaliojo nuo sausio pirmos, tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos priimta tarka, kol suderinome su rinkos dalyviais, atsakingomis institucijomis, Policija, Kibernetinio saugumo centru, praeitą savaitę priėmėme. Tikėtis, kad nuo antradienio žinutės bus blokuojamos ir tikrai negausite, vargu, ar būtų galima. Reikia ir prisitaikyti, ir imtis tam tikrų priemonių, bet mes neturim laiko laukti, nes sukčiai nelaukia. Turime suskubti ir pradėti galvoti tiek apie vartotojus, tiek vartotojas turi būti budrus, neskubėti, stengtis turėti kritinį požiūrį ir jokiu būdu nesuvedinėti savo asmens duomenų gavęs žinutę ar skambutį, pulti pasakoti savo asmeninius dalykus.

„Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas pasakė, kuo šis nutarimas yra ypatingas.

– Ar būtinai buvo reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymas mobiliojo ryšio operatoriams dėl melagingų žinučių blokavimo? Patys operatoriai nedarė, negalvoja blokuoti melagingų žinučių?

– Patys operatoriai dirba ties tuo ir dirbo iki šiol. Šis nutarimas yra ypatingas tuo, kad buvo leista naudoti automatines filtravimo priemones, tikrinti žinutės turinį ar yra kažkokia nuoroda. Tai ženkliai prisidės prie apsunkinimo sukčiams.

– Telefoniniai sukčiai įveikia net ir sunkiausias apsaugas.

– Taip, sukčiai nestovi vietoje. Naudoja naujausius įrankius, kurie atsiranda, tą patį dirbtinį intelektą generuoti žinučių tekstams, kažkokius įrankius skirtingoms nuorodoms generuoti. Čia yra nesibaigianti kova ir šis nutarimas nėra kažkokia panacėja, kuri padėtų išspręsti šią problemą, tačiau ženkliai prisidės prie to, kad operatoriams būtų lengviau tvarkytis su sukčiais.

– Kada pradėsite įgyvendinti nurodymą? Kitaip tariant, kada tų žinučių turėtų žymiai sumažėti?

– Manau, kad būtent mūsų klientai tikrai tų žinučių mažiau gauna. Šį nutarimą planuojame įgyvendinti per kelis artimiausius mėnesius. Vartotojai turėtų pajausti turbūt po poros mėnesių.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, apie 15.12 val., nepažįstami asmenys, paskambinę telefonu, iš 85 metų moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš jos banko sąskaitos pasisavino 721 eurą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Patikrinta schema

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, kurią inicijavo Medicinos bankas, duomenimis, su finansinio sukčiavimo atvejais nesusidūrė tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Susidūrę su tokiais atvejais nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejų, kai prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti e. banko ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).

„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio ir atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sakė banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Pavojingas laikotarpis

Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).

„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš paties jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktiniai duomenys – išgalvoti“, – teigė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad artėjant šventėms ir kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau apmokėti avansu, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.

„Todėl labai svarbu išlikti budriems visu šventiniu laikotarpiu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nežinomų numerių, saugoti banko ar kitus jautrius duomenis, atsargiai vertinti visokias nemokamas pramogas ar laimėjimus, konkursus, prekes ir paslaugas už nepaaiškinamai žemą kainą“, – pataria specialistas.

Labai svarbu išlikti budriems viso šventinio laikotarpio metu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nežinomų numerių.

Atsiranda ir naujų

P. Gotautas tikino, kad sukčiai sugalvoja vis naujų schemų ar apgavysčių, todėl atidžiai vertinti reikia ne tik telefoninius skambučius ar nežinomas investicijų bendroves. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus jas, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.

„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri, – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, – sako jis.

Kita lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmų ar dainų, atsiimti tik jums skirtą dovaną. Paspaudęs ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.

„Siūlyčiau dar atidžiau ir priekabiau vertinti tiek bandymus išsireikalauti neva artimųjų padarytą žalą ar išsipirkti, kaip mėgstama daryti išgalvotų eismo įvykių atvejais, tiek neįtikimus pasiūlymus užsidirbti ar atsiimti prizus. Sukčiai naudojasi psichologiniais triukais, vilioja sumažinti žalą arba greitai praturtėti. Turėtume patys savęs paklausti, kaip, kokiu būdu jie gavo asmeninius kontaktus, kodėl tiek daug laiko skiria įtikinėjimams, kas bus, jei juos prileisiu prie savo banko sąskaitos arba pats atnešiu grynųjų“, – reziumuoja pašnekovas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23 d. iki lapkričio 3 d. Joje dalyvavo 1 011 žmonių, kurių amžius – 18–75 metai.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, kurią inicijavo Medicinos bankas, duomenimis, su finansinio sukčiavimo atvejais nesusidūrė tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Susidūrę su tokiais atvejais nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejų, kai prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti e. banko ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).

„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio ir atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sakė banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Pavojingas laikotarpis

Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).

„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš paties jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktiniai duomenys – išgalvoti“, – teigė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad artėjant šventėms ir kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau apmokėti avansu, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.

„Todėl labai svarbu išlikti budriems visu šventiniu laikotarpiu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nežinomų numerių, saugoti banko ar kitus jautrius duomenis, atsargiai vertinti visokias nemokamas pramogas ar laimėjimus, konkursus, prekes ir paslaugas už nepaaiškinamai žemą kainą“, – pataria specialistas.

Atsiranda ir naujų

P. Gotautas tikino, kad sukčiai sugalvoja vis naujų schemų ar apgavysčių, todėl atidžiai vertinti reikia ne tik telefoninius skambučius ar nežinomas investicijų bendroves. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus jas, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.

„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri, – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, – sako jis.

Kita lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmų ar dainų, atsiimti tik jums skirtą dovaną. Paspaudęs ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.

„Siūlyčiau dar atidžiau ir priekabiau vertinti tiek bandymus išsireikalauti neva artimųjų padarytą žalą ar išsipirkti, kaip mėgstama daryti išgalvotų eismo įvykių atvejais, tiek neįtikimus pasiūlymus užsidirbti ar atsiimti prizus. Sukčiai naudojasi psichologiniais triukais, vilioja sumažinti žalą arba greitai praturtėti. Turėtume patys savęs paklausti, kaip, kokiu būdu jie gavo asmeninius kontaktus, kodėl tiek daug laiko skiria įtikinėjimams, kas bus, jei juos prileisiu prie savo banko sąskaitos arba pats atnešiu grynųjų“, – reziumuoja pašnekovas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23 d. iki lapkričio 3 d. Joje dalyvavo 1 011 žmonių, kurių amžius – 18–75 metai.

Apklausa rodo, kad su finansinio sukčiavimo atvejais nėra susidūrę kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Tuo tarpu susidūrusieji nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejai, kuomet prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti bankininkystės ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).

„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio, į kurį atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sako Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).

„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – teigia P. Gotautas.

Pabrėžiama, kad artėjant šventėms bei kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau atlikti avansinį apmokėjimą, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.

Pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus ant jų, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.

„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, –  sako banko atstovas.

Dar viena lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos („baneriai“) su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmus ar dainas, atsiimti dovaną. Paspaudus ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.

„Spinter tyrimai” reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23  iki lapkričio 3 dienos. Joje dalyvavo 1011 žmonių, kurių amžius sudarė 18-75 metų.

Fiksuos sukčiavimo atvejus

Tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir jos vienijamos 18 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija antradienį pranešė organizuojančios informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“.

Norint pasiekti kuo platesnę auditoriją ir paprastai paaiškinti asmeninių duomenų saugojimo svarbą, informacinei kampanijai buvo pasitelkti viešai gerai žinomi aktorius Mantas Stonkus ir visuomenininkas Algis Ramanauskas. Jie paruoštoje vaizdo medžiagoje papasakojo apie sukčiavimą.

LBA ir Lietuvos policija kviečia gyventojus skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai – domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, nuolat įspėti vyresnius artimuosius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių.

Aktualią informaciją galima rasti internetinėje svetainėje atpazinksukciu.lt.

Kaip skelbiama pranešime, kampanijos tikslas – paaiškinti sukčiavimo bruožus, kad apie juos žinotų kiekvienas ir išmanytų, kaip elgtis susidūręs su panašia situacija.

Pabrėžiama, kad sukčiai nuolat atnaujina savo veikimo schemas, pasitelkdami vis naujas institucijas ir naujas „legendas“. Todėl gyventojai kviečiami apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti elektroniniu paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas LBA skelbs minėtoje interneto svetainėje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. P. galėjo suburti organizuotą grupę sunkiems nusikaltimams daryti.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, įtariama, kad R. P. bei kartu su juo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis R. J. veikė išvien su dešimčia laisvėje buvusių asmenų.

Manoma, kad minėti asmenys apgaule įgijo svetimą turtą iš 11 senjorų Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose bei Kėdainių rajone. Skaičiuojama, kad per 2021 metų sausio – spalio mėnesius kaltinamieji nusikalstamu būdu galėjo bendrai įgyti 17 tūkst. 820 eurų.

Remiantis surinktais duomenimis, asmenys veikė pasiskirstę vaidmenimis pagal iš anksto parengtą planą. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nelegaliai įkalinimo įstaigoje turėję mobiliuosius telefonus, skambino atsitiktiniams senyvo amžiaus asmenims.

Įtariama, kad iš įkalinimo įstaigų paskambinę kaltinamieji prisistatydavo esą policijos pareigūnai, buto ūkio tarnybos atstovai bei kt. ir klaidingai informuodavo senjorus, jog šie namuose gali turėti padirbtų grynųjų pinigų, juos privalu patikrinti.

Manoma, kad kiti, laisvėje veikę jų bendrininkai, atvykdavo į nukentėjusiųjų namus, įtikindavo juos, jog yra su jais telefonu kalbėję asmenys ir, paėmę senolių pinigus tariamam patikrinimui, pabėgdavo. Viena iš nukentėjusiųjų sukčių buvo įtikinta atiduoti ir mokėjimo kortelę, iš kurios buvo išgryninta 600 eurų.

Byloje kaltinimai pareikšti dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų įgijimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Rumbinaitė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Ką pavyko išsiaiškinti Šiaulių policijos pareigūnams, papasakojo Šiaulių policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė LNK reportaže.

– Kokią schemą pavyko išnarplioti ir kaip buvo išvilioti pinigai iš šiauliečių?

– Schema – labai sena ir ne kartą buvo šnekėta apie ją, ir mes galvojame, kaip sukčiams vis dar pavyksta ją įgyvendinti, bet, matyt, dėl to, kad jie nusitaiko į labai garbaus amžiaus žmones, net ir šį savaitgalį buvo atvejis, kad šimtametis nukentėjo. Dažniausia yra telefoninis skambutis senjorui, pranešama, kad pas jį gali būti netikrų pinigų, nes, ko gero, paštininkas, atnešdamas pensiją, jam įteikė netikrus pinigus. Tada pasako, kad greitu laiku ateis policijos pareigūnas, kuris paims tuos pinigus, patikrins, ar jie tikri, ar netikri. Iš karto už durų pasigirsta skambutis, ateina apsimetėlis, paima tuos pinigėlius, kartais net pagrobia, jei žmogus nelabai nori tuos pinigus paleisti iš rankų. Būna atveju, kad paprašo vandens ir kai senjoras išeina iš kambario, pačiumpa pinigus ir pabėga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Policijos pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad pagrindiniai skambintojai vis dėlto yra įkalinimo įstaigose.

– Taip, pareigūnų patirtis rodo, kad žmonės kurie jau kali už nusikaltimus, turi patirtį negerų darbų ir norėdami prasimanyti pinigų, įgyvendina tokias sukčiavimo schemas. Dabar neseniai pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir buvo nustatyta, kad pernai rugpjūtį nuo jų nukentėjo per vieną dieną du šiauliečiai, kurie prarado apie 8 tūkstančius eurų.

– Jie veikia komandomis. Taigi ir šiuo atveju du vyrai įkalinimo įstaigoje skambina, užsiima tuo pagrindiniu viliojimo būdu, o yra ir tos vadinamos „kojos“, kurios ateina, fiziškai paima pinigus.

– Taip, vienas skambina, pasakoja nebūtas istorijas, o kitas tuo metu palaiko ryšį su laisvėje esančiu žmogumi ir vienu metu duoda komandas, kai sužinomas senjoro adresas, iš karto duodama komanda važiuoti pas jį ir pasibelsti į butą, o tas pirmasis pašnekovas nenutraukia pokalbio ir stengiasi senjorą išlaikyti prie telefono, kad šis neturėtų galimybės paskambinti policijai, vaikams, galbūt nueiti pas kaimyną papasakoti, kas vyksta, jam neleidžia atsipeikėti.

– Turbūt nepraeina nė vieno savaitgalio be naujų sukčiavimo schemų. Kiek išviliota šį savaitgalį šiauliečiui ir kiek tokių atvejų pasitaikė?

– Buvo šventinis savaitgalis, bet ne visiems senjorams jis buvo šventinis, buvo užfiksuoti trys sukčiavimo atvejai, trys senjorai prarado 12 tūkstančių eurų. Istorija ta pati – paskambina, praneša, kad pas juos netikri pinigai, kuriuos būtina patikrinti.

Šeštadienį vakare, 18.20 val., Paryžiaus Komunos gatvėje gyvenanti 86-erių moteris sulaukė nepažįstamo asmens skambučio į laidinį namų telefoną. Jis sugebėjo įtikinti moterį, kad jos namuose laikomi pinigai gali būti padirbti ir juos būtina patikrinti.

Patikėjusi, kad tai tiesa, senolė atidarė duris netrukus pas ją atėjusiam nepažįstamam asmeniui.

Moteris turėjo rankoje 5,8 tūkst. eurų.

Nusikaltėlių parankinis nelaukė, kol auka pati paduos jam pinigus, čiupo eurus, o pensininkę pastūmė.

Netrukus moteris pranešė apie apiplėšimą policijai, bet nusikaltėlis jau buvo dingęs.

Miesto policijos komisariate pradėtas apiplėšimo tyrimas.

Policijos pareigūnai, bankų atstovai bei žiniasklaida nuolat praneša ir aiškina, kad namuose jokios oficialios institucijos darbuotojai pinigų netikrina, o kilus bent menkiausiai abejonei vertėtų pokalbį nutraukti ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, iš pradžių nenustatytas asmuo, tuo metu atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje, telefonu susisiekė su nukentėjusiąja. Pristatęs policijos pareigūnu, moterį  įtikino, kad jos banko sąskaita naudojasi sukčiai.

Nukentėjusiajai patikėjus, telefonu pateikta informacija, 2019 metų balandžio 20 dieną telefoninio pokalbio metu moteriai buvo liepta nuvežti 2 tūkst. 310 eurų ir pririšti prie kelio ženklo „Vilkaviškis“.

Po trijų dienų kaltinamieji įtikino nukentėjusiąją, jog siekiant suimti sukčius, neva besinaudojančius jos sąskaita, reikia išgryninti daugiau pinigų. Nukentėjusioji, vadovaudamasi jai duodamais nurodymais, išgrynino 3,5 tūkst. eurų ir banke užsakė išgryninti dar 14 tūkst. eurų.

Išgrynintus pinigus nukentėjusiajai šį kartą buvo nurodyta pririšti prie kelio ženklo „Didieji Šelviai“.

Kaltinamieji, pasiskirstę vaidmenimis, organizuodavo šių pinigų perdavimą ir pasidalinimą. Taip pat, vienas bylos kaltinamasis, tuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, neteisėtu būdu įgytus pinigus realizavo užsisakydamas sportinių drabužių už 1 tūkst. eurų.

Bendrininkų grupė buvo kaltinama tuo, jog apgaule veikdami bendrais veiksmais, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės – 19 810 eurų – turtą.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai pritarė valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlomai bausmei. Visi penki kaltinamieji pripažinti kaltais dėl sukčiavimo.

S. B. paskirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus ją su ankstesne bausme jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. R. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, K. R. – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus su galiojusia – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Z. A ir A. N. paskirtos švelnesnės bausmės, Z. A. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, o A. N. – pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė.

Jie abu įpareigoti būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, taip pat dirbti, tęsti darbą, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Byloje taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys daugiau nei 16,5 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.

Likusi pinigų suma buvo rasta kratų metu ir įsiteisėjus nuosprendžiui bus perduota nukentėjusiajai.

Skambinantysis kalba rusiškai, prisistato policijos darbuotoju ir teigia, kad rastas asmens dokumentas. Žmogaus prašoma padiktuoti savo prisijungimo duomenis, kad galėtų patikrinti asmens duomenis ir užblokuoti jo paskyrą.

Prisijungus prie asmens el. bankininkystės duomenų, sąskaita greitai ištuštinama.

Policija skatina būti budriais ir niekam niekuomet telefonu neatskleisti savo el. bankininkystės prisijungimo duomenų.

Feisbuko komentaruose žmonės dalinasi ir kitais telefono numeriais, kuriais skambina sukčiai ir apsimetinėja policijos pareigūnais. Teigiama, kad neretais atvejais naudojamasi pokalbių programėle „Viber“.