„Kaip žinote, Prancūzijoje daugelį metų, o ypač pastaraisiais mėnesiais, padidėjusi terorizmo grėsmė“, – transliuotojui sakė G. Darmaninas. Jis paprašė mobilizuoti 90 tūkst. policijos pareigūnų, 5 tūkst. kareivių ir dešimtis tūkstančių ugniagesių.

Prancūzijoje terorizmo grėsmės lygis yra didžiausias nuo spalio mėnesio, kai islamistas per mirtiną išpuolį nužudė mokytoją. Dar vienas teroro išpuolis įvykdytas gruodžio pradžioje, kai prie Paryžiaus Eifelio bokšto jaunas vyras mirtinai subadė turistą vokietį. Praėjusią savaitę per kovos su terorizmu operaciją šalies rytuose buvo sulaikyti penki žmonės.

MI5 generalinio direktoriaus Keno McCallumo (Keno Makalumo) komentarai, kuriuos trečiadienį cituoja JK žiniasklaida, pasirodė po įtariamų islamo ekstremistų teroro atakų Prancūzijoje ir Belgijoje, įvykdytų atsinaujinus smurtui Artimuosiuose Rytuose.

„Yra aiški tikimybė, kad sudėtingi įvykiai Artimuosiuose Rytuose arba didins grėsmę JK, ir/arba keis jos formą kalbant apie tai, į ką taikomasi, kalbant apie tai, kur žmonės ieško įkvėpimo“, – sakė K. McCallumas.

Jis su britų žiniasklaida kalbėjosi per susitikimą Jungtinėse Valstijose, kuriame dalyvavo amerikiečių, kanadiečių, Australijos, Naujosios Zelandijos žvalgybos vadovai.

„Esant dabartiniam klimatui, mes ir mūsų partneriai ypač kreipia dėmesį į riziką, kad teroristinės organizacijos gali nuspręsti smogti kitaip arba [atskiri] asmenys galbūt (...) reaguos dažnu atveju spontaniškai ar neprognozuojamai“, – sakė jis.

K. McCallumas, MI5 veteranas, į vadovo postą paskirtas 2020-ųjų kovą, retai kalba viešumoje.

Dabar esame kitokiame pasaulyje, palyginti su tuo, kuriame visi gyvenome nuo Šaltojo karo pabaigos.

Kalbėdamas konkrečiai apie Iraną jis pažymėjo, kad Londonas jau seniai yra susirūpinęs jo elgesiu Britanijoje, o dabartinė padėtis Artimuosiuose Rytuose šį susirūpinimą dar labiau padidino.

„Maždaug aštuoniolika pastarųjų mėnesių buvo ypač intensyvi Irano keliamos grėsmės JK teritorijoje fazė“, – sakė jis.

Vidaus žvalgybos vadovas nurodė, kad Teheranas Jungtinėje Karalystėje dažniausiai taikydavosi į savo vidaus priešus, disidentus, žiniasklaidos persų kalba organizacijas.

„Aišku, galvojame ir apie tai, ar Irano ketinimai dėl taikinių galėtų pasikeisti reaguojat į įvykius kitur, – sakė jis laikraščiui „The Daily Telegraph“. – Neatmesčiau galimybės, kad tai galėtų apimti JK.“

Kitais klausimais K. McCallumas pažymėjo, kad pasaulyje prasideda nauja, pavojingesnė era, kai autoritarinės valstybės elgiasi daug agresyviau.

„Dabar esame kitokiame pasaulyje, palyginti su tuo, kuriame visi gyvenome nuo Šaltojo karo pabaigos“, – sakė jis.

K. McCallumas anksčiau savo kalbose įspėdavo nedidinti Kinijos šnipinėjimo grėsmės.

Per šios savaitės saugumo susitikimą jis transliuotojui BBC sakė, jog kinų šnipai internete jau slapta kreipėsi į daugiau kaip 20 tūkst. žmonių Britanijoje, ir įspėjo, kad Pekinas bando iš Vakarų valstybių vogti moderniausius tyrimus.

„Matome pastovią gan įspūdingo masto kampaniją“, – pridūrė K. McCallumas.

Žemiau pateikiame kai kurių pasaulio lyderių reakcijas.

Jungtinė Karalystė

„Dabar, praėjus 20 metų, galime drąsiai teigti, kad jiems (džihadistams) nepavyko pakirsti mūsų tikėjimo laisve ir demokratija“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Jiems nepavyko išskirti mūsų tautų, priversti išsižadėti savo vertybių ir priversti gyventi nuolatinėje baimėje“, – pridūrė jis.

Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) atskirame pranešime teigė: „Mano mintys ir maldos – taip pat ir mano šeimos ir visos šalies – yra su aukomis, išgyvenusiaisiais ir jų šeimomis.“

Lietuva

„Minime 20 metų nuo siaubingų Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV. Ši nepaguodžiamo skausmo ir sielvarto diena visuomet liudys Lietuvos ir JAV solidarumą kovoje su terorizmu“, – tviteryje rašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Rugsėjo 11-oji visuomet išliks mūsų atmintyje: „Net ir praėjus dviem dešimtmečiams, mes ir toliau gedime ir pagerbiame šios siaubingos atakos prieš JAV aukas. Šią dieną mes įtvirtiname savo vienybę ir solidarumą kovoje už laisvę ir bendras vertybes.“

Europos Sąjunga

„Rugsėjo 11-ąją mes prisimename tuos, kurie neteko gyvybių ir pagerbiame tuos, kurie rizikavo viskuo, kad jiems padėtų. Net ir tamsiausiu, sunkiausiu metu žmogiškoji prigimtis gali ryškiai šviesti“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). 

„Siaubingi Rugsėjo 11-osios išpuoliai prieš 20 metų pakeitė istorijos eigą. Prisimename aukas ir pirmuosius jiems į pagalbą atskubėjusius žmones. Europos Sąjunga palaiko Jungtines Valstijas ir šalies prezidentą toliau kovojant su visų formų terorizmu ir ekstremizmu“, – tviteryje rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Australija

„Rugsėjo 11-oji primena mums, kad laisvė visuomet yra trapi. Kaip Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) yra sakęs, „už ją kovoti ir ją ginti turi kiekviena karta“, – pareiškė australų vyriausybės vadovas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas).

„Tądien buvo surengta ataka prieš visus laisvus žmones. Tai buvo ataka prieš mūsų gyvenimo būdą ir liberalios demokratijos vertybes. Nepaisant teroristų sukelto skausmo, jiems nepavyko palaužti mūsų ryžto ir pakeisti mūsų gyvenimo būdo“, – pridūrė jis.

Vokietija

„Dabar turėjome pripažinti, kad nors mums pavyko nugalėti terorizmą, keliantį pavojų mūsų saugumui, šiuo metu nepasiekėme visų savo tikslų“, – sakė kanclerė Angela Merkel.

„Štai kodėl mums Vokietijoje svarbu išsaugoti tai, ką mums pavyko pasiekti, išsilavinimą mergaitėms ir panašiai, nors žinome, kad su Talibanu tai nebus lengva“, – nurodė ji.

„Visų pirma, piliečių, kuriems reikia apsaugos, atvežimas į Vokietiją ir jų apsauga yra tai, kam mes jaučiame turintys moralinę pareigą“, – sakė ji.

Prancūzija

„Mes niekada nepamiršime. Mes visada kovosime už laisvę“, – tviteryje rašė Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas)

Šveicarija

„Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai JAV 2001-aisiais turėjo didžiulę įtaką pasaulinei politikai... Besąlygiškai atmesdamas terorizmą visur ir visada, Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas (Gi Parmelenas) išreiškia solidarumą su visomis atakos aukomis“, – rašoma vyriausybės atstovo pranešime.

Italija

„Italija solidarizuojasi su JAV ir kitais sąjungininkais, kad atremtų terorizmo grėsmę“, – sakė Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Kalbėdamas 20-ųjų Rugsėjo 11-osios atakų metinių išvakarėse Kenas McCallumas (Kenas Makalumas) nurodė, kad MI5 sužlugdė šešis „vėlyvos stadijos“ išpuolių planus – net karantinų dėl koronaviruso metu – per pastaruosius pusantrų metų ir 31-ą per pastaruosius ketverius metus.

„Į šį skaičių įeina daugiausia islamistų išpuolių planai, bet taip pat vis daugiau dešiniųjų teroristų atakų planų“, – sakė jis radijui BBC.

„Žinoma, man dirbant gali būti teroristinių išpuolių JK teritorijoje, – kalbėjo K. McCallumas. – Tikimės, kad taip nebus, ir leidžiame savo gyvenimus kaip įmanydami su partneriais dirbdami, kad tokie dalykai neįvyktų, ir nuolat keliame sau iššūkį, kaip galime... padaryti viską, ką galime.“

„Mūsų siaubui žinome, kad tai nebus įmanoma kiekvieną kartą“, – teigė jis.

Pasak K. McCallumo, po 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją „al Qaeda“ įvykdytų lėktuvų užgrobimų išaugo grėsmė dėl vadinamosios „Islamo valstybės“ per internetą įkvėptų ekstremistų.

Jis pridūrė, kad „įvykiai Afganistane neabejotinai padrąsins kai kuriuos iš tų ekstremistų“.

Jungtinės Karalystės žvalgyba numato galimybę, kad „palaipsniui mūsų atžvilgiu atsiras daugiau rizikos“, sakė K. McCallumas.

Dabartinė nacionalinė teroro grėsmė JK yra įvertinta kaip „žymi“ – trečio iš penkių lygių, o tai reiškia, kad išpuolis yra „tikėtinas“.

MI5 vadovas taip pat prisiminė, kaip prieš 20 metų kartu su kolegomis per televizorių biure žiūrėjo, kaip antrasis lėktuvas rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke.

„Kažkas pasakė: „Manau, visi žinome, ką veiksime artimiausius 10 mūsų gyvenimo metų“, ir tai pasitvirtino“, – teigė K. McCallumas.

„Tarptautinė bendrija privalo susivienyti, kad užtikrintų, jog Afganistanu niekada nebebūtų naudojamasi kaip platforma arba saugiu prieglobsčiu teroristinėms organizacijoms“, – per skubiai sušauktą JT Saugumo Tarybos posėdį Afganistano klausimu sakė A. Guterresas.

Šis pasitarimas JT būstinėje Niujorke buvo sušauktas, kai Talibano kovotojai sekmadienį įžengė į Kabulą, o Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pabėgo į užsienį.

„Raginu Saugumo Tarybą ir visą tarptautinę bendriją stovėti kartu, dirbti kartu ir veikti kartu“, – pridūrė A. Guterresas.

Jis kvietė valstybes „naudoti visas joms prieinamas priemones slopinti pasaulinio terorizmo grėsmei Afganistane ir užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių“.

Pirmadienį pergalingai nusiteikę talibų kovotojai patruliavo Kabulo gatvėse, islamistams stulbinamai staigiai užbaigus 20 metų trukusį karą.

Tūkstančiai žmonių užplūdo sostinės oro uostą, mėgindami ištrūkti iš šalies, nes baiminamasi, kad Afganistane vėl bus įvestas griežtas islamistinis režimas.

A. Guterresas sakė, kad afganistaniečiai „nusipelnė visokeriopo mūsų palaikymo“.

„Ateinančios dienos bus lemiamos, – kalbėjo jis. – Pasaulis stebi. Negalime ir neturime apleisti Afganistano žmonių.“

Generalinis sekretorius ragino tarptautinę bendriją „kalbėti vienu balsu, kad Afganistane būtų laikomasi žmogaus teisių.“

Jis atkreipė dėmesį į būtinybę „apsaugoti sunkiai iškovotas Afganistano moterų ir mergaičių teises“.

A. Guterresas taip pat ragino Talibaną „gerbti ir saugoti tarptautinę humanitarinę teisę bei visų asmenų teises ir laisves“.

Ji parlamentui sakė, kad sprendimas priimtas nuo rugsėjo iki lapkričio „reikšmingai sumažėjus atakų Europoje varomajai jėgai“.

Sprendimą praėjusį ketvirtadienį priėmė Jungtinis terorizmo analizės centras (JTAC), pridūrė ji.

Su Šiaurės Airijos terorizmu susijusio teroro šioje Jungtinės Karalystės provincijoje grėsmė tebėra „smarki“, nurodo vidaus žvalgybos tarnyba MI5.

JTAC priklauso MI5, užsienio žvalgybos tarnyba MI6, policija; centras vertina visą žvalgybinę informaciją, susijusią su terorizmu šalyje ir užsienyje.

„Smarki grėsmė“ yra antras aukščiausias laipsnis iš penkių. Grėsmės žyma „smarki“ reiškia, jog pareigūnai mano, kad nauja ataka yra labai tikėtina, o žyma „žymi“ nurodo, kad ji yra tikėtina.

Grėsmės lygį nuo „žymios“ iki „smarkios“ Britanija padidino lapkričio pradžioje, po kruvinos atakos Vienoje ir kelių išpuolių Prancūzijoje.

Per šaudynes Vienoje žuvo keturi žmonės. Austrijos sostinės policija sakė, kad ataką įvykdė anksčiau kalėjęs žinomas islamo ekstremistas.

Spalį Prancūzijos pietuose esančioje Nicoje peiliu ginkluotas užpuolikas nužudė tris žmones. Vyriausybė išpuolį vadino „islamistų teroro“ aktu.

Prieš tai Prancūziją sukrėtė brutalus mokytojo, klasėje parodžiusio pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrų, nužudymas nupjaunant galvą. Šiuo nužudymu įtariamas radikalus islamistas.

2017-aisiais grėsmės lygis JK du kartus trumpam buvo padidintas iki aukščiausio „kritinio“ laipsnio, reiškiančio, kad ataka yra labai tikėtina artimiausiu metu. Tai buvo padaryta tų metų gegužę ir rugsėjį, reaguojant į konfliktus Sirijoje ir Irake. Tais pačiais metais islamistų kovotojai įvykdė kruvinas atakas Mančesteryje ir Londone.

„Kritinis“ laipsnis taip pat buvo paskelbtas 2006 metų rugpjūtį, saugumo tarnyboms pranešus, kad buvo sužlugdytas sąmokslas susprogdinti reisų tarp Britanijos ir JAV lėktuvų.

Grėsmės žyma „smarki“ reiškia, jog pareigūnai mano, kad nauja ataka yra labai tikėtina, nurodė vidaus žvalgybos agentūra MI5, paskelbusi apie pokyčius savo tinklalapyje.

Nuo praėjusių metų lapkričio 4-osios JK galiojo „žymi“ teroro grėsmės žyma, reiškianti, jog nauja ataka yra tikėtina.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel antradienį tviteryje parašė, kad sprendimas padidinti grėsmės lygį yra „atsargumo priemonė, kuri nėra pagrįsta jokia konkrečia grėsme“.

Jos teigimu, „visuomenė turėtų ir toliau būti budri ir pranešti policijai apie įtartiną veiklą“.

Policija naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie sprogmenį ir toje vietoje buvo vykdoma išminavimo operacija.

Eifelio bokšto operatorius sakė, kad 312 metrų aukščio monumentas buvo evakuotas 12 val. 15 min. vietos laiku (13 val. 15 min. Lietuvos laiku) ir jį pagal įprastas procedūras tuomet apieškojo policija.

Jis visuomenei vėl atvertas 14 val. 15 min. vietos laiku (15 val. 15 min. Lietuvos laiku).

Bokštas dėl koronaviruso kovą buvo uždarytas, tačiau birželį vėl atsivėrė lankytojams. Jame įprastai gausu turistų, tačiau jų šiuo metu Paryžiuje nedaug, visuomenei laikantis atsargumo ir tebegaliojant kelionių apribojimams.

Prancūzijos sostinė yra viena šalies teritorijų, kuriose pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs koronaviruso atvejų skaičius. Infekcijų skaičius po griežto 55 dienų karantino, galiojusio nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio, buvo smarkiai sumažėjęs.